Tag: Europos Sąjunga

  • Donaldas Tuskas perspėja dėl Lenkijos kelio į polexitą: 2027-aisiais – referendumo įžanga?

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė, kad 2027 metais vyksiantys parlamento rinkimai gali tapti lūžio tašku šalies narystei Europos Sąjungoje. Pasak jo, politinė kryptis po šių rinkimų lemtų, ar Lenkija išliks ES branduolyje, ar priartės prie pasitraukimo scenarijaus.

    D. Tuskas teigė, jog 2027 metų rinkimai galėtų tapti įžanga į referendumą dėl Lenkijos ateities ES. Jis pabrėžė, kad sprendimo kaina būtų ypač didelė, nes kalba eitų ne tik apie politinį kursą, bet ir apie šalies saugumą, ekonomiką bei įtaką Europoje.

    „Statymas yra aukštas ir fundamentalus“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Premjero pasisakymas nuskambėjo kaip atsakas į opozicinės partijos PiS lyderio Jaroslawo Kaczynskio žodžius apie galimas kietas derybas su Briuseliu. Pastaraisiais metais Lenkijos ir ES santykiuose daug įtampos kėlė teisinės valstybės, teismų nepriklausomumo ir ES teisės viršenybės klausimai.

    ES institucijos anksčiau yra siejusios dalies finansavimo skyrimą su reformomis, užtikrinančiomis teismų sistemos nepriklausomumą, o tai Lenkijoje tapo ilgalaikių politinių ginčų tema. Tokiose diskusijose retorika apie suverenumą ir Briuselio spaudimą neretai virsta vidaus politikos įrankiu, ypač prieš rinkimus.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad pasitraukimo iš ES tema Lenkijoje periodiškai iškyla kaip politinis signalas rinkėjams, tačiau realūs ekonominiai ir saugumo argumentai dažnai veikia prieš tokį scenarijų. Lenkija yra viena didžiausių ES vidaus rinkos dalyvių regione, o narystė siejama ir su investicijomis, ir su laisvu judėjimu, ir su politiniu svoriu sprendžiant bendrus Europos klausimus.

    Nors premjeras kalbėjo apie galimą referendumą kaip politinio proceso tęsinį, jo žinutė pirmiausia nukreipta į rinkėjų mobilizavimą ir aiškų pasirinkimą dėl valstybės krypties. Iki 2027 metų Lenkijos vidaus politikoje tikėtina tęsis aštrios diskusijos apie santykius su ES, ypač teisės viršenybės, migracijos ir bendrų saugumo sprendimų srityse.

  • Europos Sąjunga už naftą moka milijardais daugiau: kas stumia kainas ir kas bus toliau?

    Europos Sąjunga už naftą moka milijardais daugiau: kas stumia kainas ir kas bus toliau?

    Europos Sąjungos išlaidos naftos importui 2026 metais šoktelėjo, nors atgabenami kiekiai beveik nepasikeitė. Tai reiškia, kad pagrindinis smūgis ateina ne iš vartojimo augimo, o iš staiga pabrangusios žaliavos ir su tiekimu susijusių rizikų.

    Remiantis Eurostato užsienio prekybos duomenimis, 2026 metų antrąjį ketvirtį ES už naftos produktų importą vidutiniškai mokėjo apie 27,6 mlrd. eurų per mėnesį. Palyginti su 2025 metais, tai yra maždaug 55,8 proc. daugiau, nors importo apimtys per tą patį laiką paaugo tik apie 1,2 proc.

    Skirtumas pinigine išraiška siekė apie 9,9 mlrd. eurų per mėnesį. Vidutinė kaina už toną pakilo nuo maždaug 487 eurų iki apie 750 eurų, priartėdama prie 2022 metų kainų piko, kai energijos rinkas sukrėtė geopolitiniai įvykiai ir pasiūlos ribojimai.

    Kodėl sąskaita taip išaugo?

    Didžiausią įtaką darė išaugusios naftos kainos pasaulio rinkose, kurias pakurstė įtampa Artimuosiuose Rytuose ir tiekimo grandinių neapibrėžtumas. Rinkoms ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, per kurį tradiciškai keliauja reikšminga pasaulinės naftos ir naftos produktų dalis, todėl bet kokie sutrikimai čia greitai atsispindi kainose.

    Europos energetinis pažeidžiamumas išlieka didelis: Eurostato vertinimu, ES priklausomybė nuo naftos importo dar 2024 metais siekė apie 96,6 proc. Tai reiškia, kad kainų šuoliai tarptautinėse rinkose beveik tiesiogiai persikelia į ES importo sąskaitą ir vartotojų išlaidas.

    Prie kainų spaudimo prisideda ir pasaulinė paklausa, ypač Azijoje, kur pirkėjai konkuruoja dėl tų pačių tiekimo srautų. Tokiose sąlygose net ir stabilus ES importo kiekis negarantuoja stabilios kainos.

    Smūgis degalinėse ir prekių kainose

    Brangesnė nafta greitai pasiekia degalines, o brangesnis dyzelinas ir benzinas didina tiek gyventojų, tiek verslo sąnaudas. Kai auga degalų kaina, brangsta logistika, viešasis transportas, dalis žemės ūkio ir pramonės procesų, todėl didėja ir galutinė daugelio prekių bei paslaugų kaina.

    Ekonomistai dažnai pabrėžia, kad tokiais laikotarpiais didžiausias poveikis tenka transportui, šildymui, žemės ūkiui ir energijai imliai gamybai. Paslaugų sektoriuje poveikis paprastai būna lėtesnis, tačiau ilgainiui ir jis jaučia vartojimo silpnėjimą, kai gyventojai daugiau pinigų skiria degalams ir kasdienėms sąskaitoms.

    Ko tikėtis artimiausiais mėnesiais?

    Rinkos dalyviai vertina, kad greito kainų kritimo tikėtis sudėtinga, nes geopolitinė rizika išlieka, o bet koks laivybos sutrikimas automatiškai kelia ir draudimo bei transportavimo kaštus. Tokios papildomos išlaidos ne visada pilnai atsispindi iškart, todėl importo sąskaitos gali išlikti aukštos ir vėlesniais ketvirčiais.

    Ilgesnėje perspektyvoje ES siekia mažinti priklausomybę nuo importuojamų iškastinių energijos išteklių, spartindama atsinaujinančios energetikos plėtrą ir energijos vartojimo efektyvumą. Tačiau trumpuoju laikotarpiu nafta išlieka kritiškai svarbi transportui, todėl kainų svyravimai ir toliau bus viena jautriausių temų tiek gyventojams, tiek politikams.

  • JAV ir Kinija dalijasi DI pasaulį: Europa skuba kurti trečią kelią, bet kliūčių daug

    JAV ir Kinija dalijasi DI pasaulį: Europa skuba kurti trečią kelią, bet kliūčių daug

    JAV ir Kinijai telkiant aplink save atskirus dirbtinio intelekto (DI) technologijų ir tiekimo grandinių blokus, Europos Sąjunga vis dažniau atsiduria spaudimo taške. Europos sostinėse stiprėja suvokimas, kad priklausomybė nuo užsienio lustų, debesijos ir pažangiausių DI modelių tampa ne tik ekonomine, bet ir nacionalinio saugumo rizika.

    Ekspertai įspėja, kad galimybės laisvai rinktis tarp JAV ir Kinijos technologinių ekosistemų gali siaurėti. Kuo labiau DI siejamas su gynyba, kritine infrastruktūra ir duomenų valdymu, tuo daugiau sprendimų gali būti grindžiama geopolitine lojalumo logika, o ne vien kaina ar našumu.

    Europa ieško technologinio suvereniteto

    Europos Komisija pastaraisiais metais vis aktyviau kalba apie technologinį suverenitetą, akcentuodama, kad vien turėti vietinį DI modelį nepakanka. Norint konkuruoti, būtina turėti skaičiavimo galios bazę, duomenų centrų infrastruktūrą, prieigą prie pažangių lustų ir tvirtą tiekimo grandinę.

    Vienu iš kertinių instrumentų laikomas ES Lustų aktas, kuriuo siekiama didinti puslaidininkių gamybą Europoje ir mažinti priklausomybę nuo Azijos gamintojų. Valstybės pagalbos schemos ir naujos gamyklos turėtų sustiprinti žemyno pozicijas, tačiau rinkos dalyviai pabrėžia, kad iki realaus proveržio prireiks laiko, specialistų ir stabilios energijos pasiūlos.

    Europa turi ir ryškių pranašumų puslaidininkių grandinėje, ypač aukštos pridėtinės vertės įrangos bei medžiagų segmentuose. Vis dėlto didžiausias iššūkis išlieka pažangiausių DI sistemų kūrimas ir jų mastelio didinimas, kai konkurentai gali remtis milžiniškomis investicijomis, duomenų masyvais ir globaliomis platformomis.

    Priklausomybė nuo modelių, debesijos ir žaliavų

    Šiuo metu pažangiausių universalių DI modelių rinkoje dominuoja JAV ir Kinijos laboratorijos, o Europa neturi aiškiai lygiaverčio, pasauliniu mastu dominuojančio sprendimo. Prancūzijos „Mistral“ įvardijama kaip vienas ryškiausių Europos bandymų kurti konkurencingus modelius, tačiau atotrūkis nuo lyderių išlieka jautrus.

    Kartu svarbi ir infrastruktūros pusė: DI plėtrą riboja duomenų centrų pajėgumai, energijos kainos bei elektros tinklų pritaikymas dideliems skaičiavimo klasteriams. Dėl to ES vis dažniau kalba apie duomenų centrų integravimą į energetikos sistemą ir efektyvumo didinimą, kad DI augimas netaptų nepakeliama našta elektros rinkai.

    Ne mažiau reikšminga žaliavų dimensija. Retųjų žemių elementai, magnetai ir kiti komponentai būtini tiek lustams, tiek serverių įrangai, o Europoje ilgą laiką vyravo priklausomybė nuo importo, ypač iš Kinijos. Tai didina kainų, tiekimo sutrikimų ir politinio spaudimo riziką, ypač kai DI infrastruktūra tampa strateginiu prioritetu.

    Taisyklės kaip Europos svertas

    Siekiant stiprinti įtaką, Europa bando veikti kaip globalus DI taisyklių formuotojas. ES DI aktas nustato rizikos lygių sistemą, pagal kurią griežčiausi reikalavimai taikomi didžiausios rizikos sprendimams, o tam tikros praktikos draudžiamos.

    Tačiau verslo bendruomenė perspėja, kad pernelyg griežtas reguliavimas gali slopinti inovacijas tuo metu, kai Europa mėgina vytis lyderius. Dėl to politinė darbotvarkė vis dažniau sukasi apie balansą: kaip vienu metu užtikrinti saugumą, skaidrumą ir konkurencingumą, neprarandant greičio globaliose lenktynėse.

    Didėjant įtampai tarp JAV ir Kinijos, vis daugiau valstybių bando laviruoti ir pasinaudoti abiem ekosistemomis, derėdamosi dėl investicijų, lustų, duomenų centrų projektų ar prieigos prie modelių. Tačiau ilgainiui pasirinkimus gali nulemti ne technologijų patrauklumas, o tai, kas kontroliuoja infrastruktūrą, standartus ir kritinius tiekimo kanalus.

  • Lenkija UE kelia rafinerijų pajėgumų klausimą: be jų gali strigti ir gynybos, ir ekonomikos planai

    Lenkija Europos Sąjungoje kelia klausimą, kurį Varšuva vadina strategiškai svarbiu: kaip pereinant prie mažataršės ekonomikos išsaugoti pakankamus naftos perdirbimo pajėgumus Europoje. Apie tai Liuksemburge vykstančioje ES energetikos ministrų taryboje kalbėjo Lenkijos energetikos viceministras Wojciechas Wrochna.

    Jo teigimu, ES dekarbonizacijos tikslai išlieka ambicingi, tačiau perėjimas prie elektrifikacijos užtruks, o pereinamuoju laikotarpiu išliks didelė priklausomybė nuo tradicinių degalų. Todėl, Lenkijos pozicija, europinės rafinerijos negali būti paliktos rinkos savieigai, jei tai reikštų pajėgumų nykimą.

    Rafinerijos kaip saugumo dalis

    Varšuva pabrėžia, kad degalų prieinamumas yra ne tik ekonomikos, bet ir nacionalinio saugumo klausimas. Lenkijos atstovas akcentavo, kad karinė aviacija ir kitos ginkluotosios pajėgos reikalauja patikimų aviacinių degalų ir dyzelino tiekimo grandinių.

    „Prieš pasiekdami visišką elektrifikaciją turime pasirūpinti, kad Europoje išliktų rafinerijų pajėgumai“, – sakė Wojciechas Wrochna.

    Lenkija argumentuoja, kad įtampa NATO rytiniame flange ir karas Ukrainoje keičia planavimo logiką: degalai tampa kritiniu resursu ne tik kasdieniam judumui, bet ir galimam greitam pajėgų permetimui bei ilgalaikėms operacijoms.

    Europos Komisijos signalai pramonei

    Tekste minima, kad Europos Komisijoje Lenkijos pozicijai palankiai nusiteikęs už gynybą atsakingas eurokomisaras Andrius Kubilius. Aukšto lygio dialoge su Europos rafinerijų sektoriumi jis įspėjo, kad Europa turi būti pasirengusi prireikus staigiai didinti vidaus degalų gamybą.

    Kubilius taip pat atkreipė dėmesį į NATO planavimo scenarijus, pagal kuriuos pirmosiomis dienomis galimo konflikto atveju gali tekti greitai perkelti reikšmingas pajėgas, o tai automatiškai didina degalų paklausą. Šiame kontekste išryškėja ir logistikos klausimai, įskaitant kuro tiekimo infrastruktūrą.

    Ko Lenkija siekia derybose

    Varšuva siekia pradėti diskusiją su ES valstybėmis ir Europos Komisija, kaip pereinamuoju laikotarpiu užtikrinti rafinerijų pajėgumų išlaikymą. Tai apima ir konkurencingumo klausimą: jei europinės gamyklos pralaimėtų globaliai konkurencijai, didėtų importo dalis, o kartu ir priklausomybė nuo išorės tiekėjų.

    Lenkijos siunčiama žinia paprasta: transformacija turi vykti, bet ji neturi sukurti naujų pažeidžiamumų energetikos tiekime. Todėl rafinerijų pajėgumai, Lenkijos vertinimu, turi būti traktuojami kaip strateginė infrastruktūra, kurios vaidmuo išliks dar ne vienerius metus.

  • Europos dujų kainos vėl perkopė 100 eurų už MWh: atsargos menkos, žiema gali pakurstyti naują bangą

    Europos gamtinių dujų kainos vėl šoktelėjo ir pirmą kartą nuo 2022 metų pabaigos peržengė 100 eurų už megavatvalandę ribą. Toks lygis rinkoje laikomas psichologiniu slenksčiu, o jo pasiekimas sustiprino nuotaikas, kad artėjant šildymo sezonui kainų svyravimai gali tapti aštresni.

    Pagrindiniu atskaitos tašku Europoje laikomi Nyderlandų TTF biržos kontraktai brango apie 4,1 proc. ir kilo iki maždaug 100 eurų už MWh. Tai reikšmingas pokytis, turint omenyje, kad pastaraisiais mėnesiais rinka daugiausia gyveno lūkesčiais dėl stabilizuoto tiekimo ir pakankamų importo srautų.

    Vienas svarbiausių įtampos veiksnių yra nepakankamai pripildytos saugyklos. Europos Sąjungos dujų saugyklos šiuo metu užpildytos apie 75 proc., kai pastarųjų penkerių metų vidurkis šiuo laikotarpiu siekia apie 89,5 proc., rodo Gas Infrastructure Europe skaičiavimai.

    Didžiausią dėmesį rinka kreipia į Vokietiją, kuri yra didžiausia dujų vartotoja Europoje. Šios šalies saugyklų užpildymas siekia apie 61,55 proc., kai penkerių metų vidurkis panašiu metu sudaro apie 88,3 proc., todėl bet koks šaltesnio oro epizodas gali greičiau išauginti poreikį pirkti dujas rinkoje.

    Kodėl 100 eurų riba svarbi?

    100 eurų už MWh riba dažnai veikia kaip signalas tiekėjams, pramonei ir politikos formuotojams, kad energijos sąnaudos vėl gali tapti jautria tema. Nors dabartiniai lygiai tebėra gerokai žemiau ankstesnės krizės pikų, aukštesnės kainos greitai persiduoda į elektros gamybos savikainą ir dalies verslų kaštus.

    „100 eurų lygis yra aiški psichologinė riba, kuri trumpuoju laikotarpiu gali pristabdyti tolesnį brangimą“, – sakė Wood Mackenzie Europos dujų ir SGD rinkos vadovas Tomas Marzec-Manser.

    Rinkos dalyviai atkreipia dėmesį, kad kainas aukštyn stumia ne vien atsargų klausimas. Šaltesnė orų prognozė šiaurės vakarų Europoje gali padidinti šildymo poreikį, o silpnesnis vėjo elektrinių generacijos potencialas reikštų didesnį dujų naudojimą elektros gamyboje.

    Geopolitika ir SGD konkurencija

    Riziką didina ir geopolitinis neapibrėžtumas Artimuosiuose Rytuose. Ilgiau trunkantys sutrikimai šiame regione didina tikimybę, kad Europa turės mokėti daugiau, kad pritrauktų suskystintų gamtinių dujų krovinius, ypač jei tuo pat metu augs paklausa Azijoje.

    Rinka taip pat vertina, kad žiemos pradžioje paprastai sustiprėja konkurencija tarp pirkėjų skirtinguose regionuose. Jei Europoje ir Azijoje vienu metu pasitaikytų šaltesnių orų periodai, kainų spaudimas galėtų išlikti ilgiau, o atsargų atkūrimas taptų brangesnis.

    Tuo metu Europos Sąjungoje svarstomos priemonės, kurios galėtų sumažinti kai kurių reguliacinių pakeitimų trumpalaikį poveikį importui, tačiau tai nėra greitas būdas stabilizuoti kainas. Todėl artimiausiomis savaitėmis didžiausią įtaką rinkai darys orai, saugyklų pildymo tempas ir SGD krovinių prieinamumas.

  • ES plėtra keičiasi iš esmės: 15 metų bandomasis laikotarpis ir balsavimo teisių stabdymas

    ES plėtra keičiasi iš esmės: 15 metų bandomasis laikotarpis ir balsavimo teisių stabdymas

    Montenegras tampa bandomuoju atveju

    Europos Sąjungos valstybių atstovai pradėjo pirmąsias diskusijas dėl naujų teisinių saugiklių, kurie būtų įrašomi į būsimų narių stojimo sutartis. Pagrindinis tikslas – užtikrinti, kad įstojusios šalys ilgą laiką nuosekliai laikytųsi teisės viršenybės ir ES vertybių.

    Kaip pirmasis realus šių priemonių išbandymas įvardijamas Montenegras – viena toliausiai pažengusių kandidačių Vakarų Balkanuose. Jei pasiūlymai bus suderinti, būtent ši šalis gali pirmoji savo stojimo sutartyje turėti naujos kartos saugiklių paketą.

    15 metų bandomasis laikotarpis ir griežtesnė kontrolė

    Europos Komisija siūlo po įstojimo taikyti iki 15 metų trunkantį bandomąjį laikotarpį, per kurį būtų galima aktyvuoti papildomas priemones, jei fiksuojami rimti nukrypimai. Diskusijose daugiausia ginčų kyla būtent dėl trukmės: dalis šalių mano, kad toks laikotarpis per ilgas ir politiškai atgrasantis, kitos – kad be jo neįmanoma patikimai užkirsti kelio demokratijos silpnėjimui.

    Pagal svarstomą modelį, suveikus saugikliui nauja valstybė turėtų trumpą terminą pateikti paaiškinimus ir argumentus. Tačiau kartu numatoma, kad sprendimų priėmimas būtų greitas, o priemonės – realiai veikiančios, kad būtų išvengta ilgų politinių ginčų, kurie anksčiau paralyžiuodavo reakciją.

    „Svarbu, kad saugiklių nuostatos būtų proporcingos, turėtų aiškų aktyvavimo pagrindą ir apibrėžtą taikymo laiką“, – teigiama diskusijoms parengtoje ES Tarybos gairių pastaboje.

    Balsavimo teisės – kraštutinė priemonė

    Daugiausia dėmesio sulaukė institucinis saugiklis, kuris leistų imtis veiksmų prieš naują narę, jei ji rimtai pažeistų esmines ES vertybes arba lojalaus bendradarbiavimo principą. Kraštutiniais atvejais svarstoma galimybė laikinai sustabdyti balsavimo teises ES sprendimų priėmime.

    Šis mechanizmas kelia klausimų, kaip jis derėtų su ES sutarties 7 straipsniu, kuris taip pat numato procedūras dėl rimtų vertybių pažeidimų. Diskusijose keliama ir rizika, kad naujas modelis gali suteikti Europos Komisijai per daug įgaliojimų, jei sprendimai būtų tvirtinami automatiškai, nebent juos blokuotų kvalifikuota valstybių dauguma.

    Stebėsena dar iki narystės ir galimas įstojimo atidėjimas

    Siūloma įtvirtinti bendrą stebėsenos nuostatą laikotarpiui nuo stojimo sutarties pasirašymo iki faktinio įstojimo. Praktikoje tai reikštų reguliarias ataskaitas, kitų ES šalių vertinimą ir ankstyvus perspėjimus, jei reformos stringa ar atsiranda korupcijos bei teisingumo sistemos nepriklausomumo problemų.

    Kaip paskutinė priemonė svarstoma galimybė atidėti įstojimą, jei būtų aiškių įrodymų, kad šalis nespės įvykdyti įsipareigojimų. Panašus principas anksčiau buvo taikytas Bulgarijos ir Rumunijos stojimo procese, tačiau dabar dar svarstoma, ar sprendimui dėl atidėjimo pakaktų kvalifikuotos daugumos, o ne vienbalsiškumo.

    Lygiagrečiai aptariami ir kiti elementai: mažinti piktnaudžiavimą veto dėl dvišalių ginčų, numatyti papildomas sąlygas stojimui į Šengeno erdvę, taip pat laikinas priemones teismų bendradarbiavimo ir vidaus rinkos srityse. Tolesnis techninis darbas dėl formuluočių bus tęsiamas, o nauja diskusija tarp ES šalių atstovų numatoma lapkričio mėnesį.

  • Tuskas jau turi įpėdinę: po Pełczyńskos-Nałęcz ministerija atiteks Agnieszkai Bartol

    Lenkijoje ruošiami pokyčiai vyriausybėje: iš Fondo ir regioninės politikos ministerijos pasitraukia Katarzyna Pełczyńska-Nałęcz. Apie tai viešai pranešusi politikė iš karto sukėlė diskusijas, kas perimtų vieną svarbiausių portfelių, susijusių su Europos Sąjungos investicijomis.

    Premjeras Donaldas Tuskas prieš ministrų kabineto posėdį įvardijo konkretų kandidatės vardą. Jis paskelbė, kad į ministrės pareigas siūlys Agnieszką Bartol, iki šiol dirbančią su Europos Sąjungos reikalais ir Lenkijos atstovavimu Briuselyje.

    „Pasiūlysiu Agnieszką Bartol naująja fondo ir regioninės politikos ministre“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Fondo ir regioninės politikos ministerija Lenkijoje laikoma strategiškai svarbia, nes per ją koordinuojamos sanglaudos politikos lėšos, regionų plėtros programos ir investicijos, susijusios su daugiamete ES finansine perspektyva. Praktikoje tai reiškia atsakomybę už projektus, kurie apima infrastruktūrą, inovacijas, viešąsias paslaugas ir savivaldybių modernizavimą.

    Agnieszka Bartol yra ilgametė Europos institucijų ir valstybės administracijos pareigūnė. Ji 2024 metais dirbo valstybės sekretore Ministro Pirmininko kanceliarijoje, o nuo 2024 metų eina Lenkijos nuolatinės atstovės prie ES pareigas.

    Kas yra Agnieszka Bartol?

    A. Bartol gimė 1972 metų liepos 10 dieną Varšuvoje. Ji yra baigusi studijas Nansi universitete Prancūzijoje ir Europos koledže Natoline, o didžiąją karjeros dalį siejo su ES institucijomis.

    Ankstesniuose etapuose ji dirbo Europos koledže ir Europos integracijos komiteto biure, vėliau prisijungė prie Europos Konvento sekretoriato, rengusio Europos konstitucinės sutarties projektą. Po to ji dalyvavo darbuose, susijusiuose su Lisabonos sutartimi, dirbdama ES Tarybos sekretoriate.

    Nuo 2003 metų ji dirbo ES Taryboje, specializuodamasi sanglaudos politikos ir finansinių paslaugų srityse. Vėliau buvo atsakinga už institucinius klausimus ir daugiametę finansinę programą, taip pat prisidėjo prie Europos Vadovų Tarybos dokumentų rengimo ir valstybių lyderių išvadų formavimo.

    2022 metų lapkritį A. Bartol buvo paskirta ES Tarybos Generalinio sekretoriato Komunikacijos ir informacijos generaline direktore. Skelbiama, kad ji laisvai kalba prancūziškai ir angliškai, taip pat moka italų ir rusų kalbas.

    Kodėl šis postas svarbus dabar?

    Lenkijai tai jautrus laikotarpis, nes lygiagrečiai sprendžiami tiek investicijų planavimo, tiek ES finansavimo panaudojimo klausimai, o regioninės politikos kryptys tiesiogiai veikia savivaldybes ir verslo projektus. Tokiose pozicijose itin vertinama patirtis Briuselyje ir gebėjimas derėtis dėl programų sąlygų.

    Jeigu kandidatūra bus patvirtinta, A. Bartol teks užduotis užtikrinti programų tęstinumą ir sklandų investicijų administravimą. Tai apimtų ir politinę atsakomybę dėl regionų plėtros prioritetų, kurie ES mastu yra glaudžiai susiję su ekonomikos konkurencingumu ir socialinės atskirties mažinimu.

  • Europa ieško atsvaros „Starlink“: penkios kryptys, kaip ES riboja Elono Musko įtaką palydovų ryšyje

    Europa ieško atsvaros „Starlink“: penkios kryptys, kaip ES riboja Elono Musko įtaką palydovų ryšyje

    Europos Sąjunga stiprina priemones, kurios gali sulėtinti „Starlink“ plėtrą ir sumažinti priklausomybę nuo Elono Musko valdomos palydovinio interneto infrastruktūros. Diskusijos suintensyvėjo po pastarųjų epizodų Ukrainoje, kai ryšio kokybės pokyčiai priminė, kad karo ir krizės metu technologinė priklausomybė tampa saugumo klausimu.

    „Starlink“, priklausanti „SpaceX“, per kelerius metus tapo didžiausiu mažosios Žemės orbitos palydovų tinklu pasaulyje, o jo paslaugos naudojamos tiek civilių, tiek kritinių institucijų poreikiams. Europos vyriausybės ir reguliuotojai atvirai kalba apie riziką, kai strateginę ryšio grandį gali paveikti vienos privačios bendrovės sprendimai, komercinės sąlygos ar geopolitiniai interesai.

    „Ukrainos priklausomybė nuo „Starlink“ parodo, kokia pažeidžiama gali būti gynyba, kai remiamasi už Europos ribų esančiomis technologijomis“, – sakė Europos Parlamento narė Aura Salla.

    Vienas ryškiausių ES atsako elementų yra bandymas sustiprinti Europos kosmoso pramonę, skatinant didžiųjų gamintojų ir operatorių konsolidaciją. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen viešai parėmė iniciatyvą, kuria „Airbus“, „Leonardo“ ir „Thales“ svarsto glaudesnį palydovų ir kosmoso veiklų sujungimą, siekiant sukurti konkurencingesnį žaidėją prieš „SpaceX“ ekosistemą.

    Kita svarbi kryptis susijusi su radijo dažnių politika: Europos institucijos ieško būdų rezervuoti strategiškai svarbų spektrą taip, kad didesnę jo dalį galėtų užsitikrinti Europos operatoriai. Tai aktualu ir dėl naujos bangos paslaugų, kai palydovinis ryšys gali būti teikiamas tiesiogiai į telefoną be papildomos antenos ar bokštų infrastruktūros, todėl spektras tampa ir ekonominiu, ir saugumo aktyvu.

    Tuo pat metu ES vysto savo palydovinę infrastruktūrą. Daug dėmesio sulaukia IRIS2 projektas, turintis užtikrinti saugius ryšius valdžiai ir patikimesnį plačiajuostį internetą gyventojams, ypač atokesnėse teritorijose. Vis dėlto šis planas juda lėčiau nei tikėtasi: starto terminai nukelti, o reali paslaugų pradžia siejama su kito dešimtmečio pradžia, kai tuo metu „Starlink“ tinklas jau veikia dideliu mastu.

    „Karas Ukrainoje parodė, kiek Europos saugumas priklauso nuo kosmoso. Europa turi daryti daugiau, ir tai yra skubus poreikis“, – sakė Europos Komisijos atstovas Thomas Regnier.

    Kol IRIS2 dar tik kuriamas, ES turi tarpinį sprendimą – Govsatcom, kuris jau naudojamas dalies valstybių narių saugiems vyriausybiniams ryšiams. Ukrainai tai galėtų tapti atsarginiu variantu, tačiau derybos dėl prieigos ir praktinio pritaikymo juda lėtai, o galimybės pagal mastą ir lankstumą neprilygsta „Starlink“ paslaugoms, kurios karo sąlygomis tapo kasdieniu įrankiu.

    Ketvirtoji kryptis – reguliavimas. Briuselyje rengiami ir derinami keli teisėkūros paketai, kurie gali paveikti palydovinio ryšio tiekėjus: nuo atnaujinamų telekomunikacijų taisyklių iki reikalavimų tiekimo grandinių saugumui, duomenų saugojimui ir teisėtam perėmimui. Tikslas – užtikrinti, kad Europos rinkoje veikiantys ryšio tiekėjai atitiktų vienodus saugumo standartus, o rizikingos priklausomybės būtų identifikuotos iš anksto.

    Penktoji kryptis – ES kosmoso teisės aktas, kuriame numatomi griežtesni kibernetinio saugumo, kosminių šiukšlių valdymo ir aplinkosauginiai reikalavimai. Tokios taisyklės reikštų papildomą atitikties naštą visiems operatoriams, tačiau realiai jos labiausiai jaustųsi sparčiai besiplečiantiems tinklams, kurių palydovų skaičius ir paleidimo tempai yra didžiausi.

    Šie žingsniai savaime nereiškia greito „Starlink“ pasitraukimo iš Europos, tačiau signalizuoja kryptį: ES siekia, kad kritinės ryšio paslaugos nebūtų priklausomos nuo vieno tiekėjo ir vienos šalies technologinės ekosistemos. Artimiausiais metais pagrindinis išbandymas bus praktinis – ar Europa sugebės pasiūlyti alternatyvas, kurios būtų ne tik politiškai pageidaujamos, bet ir technologiškai bei finansiškai konkurencingos.

  • Dujų kainos Europoje šovė į viršų: analitikai įspėja, kiek brangs šildymas žiemą

    Dujų kainos Europoje šovė į viršų: analitikai įspėja, kiek brangs šildymas žiemą

    Europos gamtinių dujų rinka 2026 metais vėl atsidūrė įtampos epicentre: kainos per metus šoktelėjo kelis kartus, o dujų saugyklos į žiemą įžengia neįprastai menkai užpildytos. Dėl to kyla rizika, kad šaltuoju sezonu daliai šalių teks dar labiau taupyti, o namų ūkiams brangs sąskaitos.

    Pagrindinis Europos kainų orientyras yra Nyderlandų TTF biržos kontraktas. 2026 metų sausio pradžioje jis siekė apie 28 eurus už megavatvalandę, o spalio pabaigoje priartėjo prie 96 eurų, trumpam perkopdamas 97 eurų ribą. Tai didžiausi lygiai nuo 2022 metų pabaigos, nors iki 2022 metų rugpjūčio rekordo, kai kaina viršijo 340 eurų, dar toli.

    Kas stumia kainas aukštyn?

    Analitikai pabrėžia, kad šįkart rinką labiausiai veikia tiekimo ribojimai ir globali konkurencija dėl suskystintų gamtinių dujų krovinių. Konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir laivybos ribojimai Hormūzo sąsiauryje smogė vienam svarbiausių suskystintų dujų tiekimo kelių, todėl Europa neteko dalies krovinių iš Kataro.

    Pagal Bruegel vertinimus, Artimųjų Rytų suskystintos gamtinės dujos sudarė apie 8 proc. Europos Sąjungos importo, tačiau įtemptoje rinkoje net ir toks kiekis tampa kritinis. Trūkstamus krovinius tenka „atsikovoti“ iš Azijos pirkėjų, kurie taip pat pasirengę mokėti daugiau, todėl kainos kyla sparčiau.

    Kartu rinkos dalyviai vertina ir artėjantį Europos Sąjungos draudimą importuoti rusiškas suskystintas gamtines dujas nuo 2027 metų sausio. Bruegel skaičiavimu, 2026 metų antrąjį ketvirtį rusiškos suskystintos dujos vis dar sudarė apie penktadalį Europos Sąjungos suskystintų dujų importo, tad būsimas draudimas didina neapibrėžtumą jau dabar.

    Kodėl neramina saugyklos?

    Prieš žiemą ypač svarbus saugyklų užpildymas, nes jos amortizuoja šaltų periodų šuolius ir padeda išvengti staigių kainų pikų. Bruegel duomenimis, spalio 24 dieną Europos Sąjungos saugyklos buvo užpildytos apie 74,6 proc., kai prieš metus rodiklis siekė 82,9 proc., o 2023 metais buvo beveik maksimalus, apie 98,5 proc.

    Institute for Energy Economics and Financial Analysis vertinimu, tai yra žemiausias šio metų laiko lygis nuo 2011 metais fiksuojamų palyginamų duomenų pradžios. Papildomą įtampą kelia tai, kad atsargų augimas praktiškai sustojo, o dalis valstybių atsargas pradėjo naudoti dar iki lapkričio.

    Kiek gali brangti sąskaitos?

    Namų ūkiams ir verslui svarbiausia ne dienos kainų svyravimai, o tai, kaip ilgai išsilaikys aukštos didmeninės kainos ir kiek jų persiduos į galutinius tarifus. Šiuo metu žiemos mėnesių ateities sandoriai svyruoja apie 95 eurus už megavatvalandę, kai pernai žiemą vidurkis buvo apie 36 eurus.

    Tokį skirtumą galima apytiksliai paversti į maždaug 6 euro centus už kilovatvalandę papildomos kainos vien tik už dujas. Jei tipinis būstas per šildymo sezoną nuo lapkričio iki kovo sunaudoja apie 10 000 kilovatvalandžių dujų, vien energijos dalis galėtų pabrangti maždaug 600 eurų, o su 20 proc. pridėtinės vertės mokesčiu suma priartėtų prie 715 eurų.

    Vis dėlto galutinis poveikis priklausys nuo šalies reguliavimo, pasirinkto plano ir sutarties tipo. Fiksuotos kainos sutartys, reguliuojami tarifai ar valstybės kompensacijos dažnai kainų šuolį išskaido laike, todėl staigus pabrangimas gali pasirodyti vėliau arba būti mažesnis.

    Ką Europa gali padaryti dabar?

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad didžiausia priemonė, kurią Europa gali kontroliuoti trumpuoju laikotarpiu, yra paklausos mažinimas. Tam reikšmės turi ir orai: jei žiema bus šalta ir vėjuotumas mažas, dujų reikės daugiau tiek šildymui, tiek elektrai, o kainos gali kilti dar labiau.

    „Paklausos mažinimas išlieka didžiausias svertas, kurį Europa gali valdyti“, – sakė Institute for Energy Economics and Financial Analysis Europos energetikos analizės vadovė Ana Maria Jaller-Makarewicz.

    Namų ūkiams praktiniai sprendimai dažnai būna paprasti, bet veiksmingi: vienu laipsniu sumažinta termostato temperatūra gali sumažinti suvartojimą iki 10 proc., o šilumos nuostolių mažinimas ir karšto vandens temperatūros optimizavimas padeda papildomai. Ilgalaikėje perspektyvoje situaciją stabilizuoja atsinaujinančios energetikos plėtra, baterijų kaupimo sprendimai ir tinklų modernizavimas, nes mažina priklausomybę nuo importuojamų dujų.

    Wood Mackenzie vertina, kad esant įprastai žiemai saugyklos sezono pabaigoje galėtų būti užpildytos apie 17–20 proc., tačiau šaltesni orai reikštų dar mažesnį likutį. Toks scenarijus didintų spaudimą kitų metų vasarą agresyviau pildyti atsargas, o tai rinkai grąžintų naują kainų kilimo bangą.

  • „Biedronka“ nustebino sertifikuotu šv. Martyno rageliu: kiek kainuoja ir kodėl pigiau nei įprastai

    Lenkijos prekybos tinklas „Biedronka“ į prekybą išleido sertifikuotą šv. Martyno ragelį, kurį tiekia kepykla „Piekarnia Gwóźdź“. Vienas kepinys sveria 200 gramų ir parduodamas kaip saugomas regioninis produktas.

    Už vieną vienetą prašoma apie 1,70 euro, perskaičiavus iš kainos zlotais. Prekybininkas taip pat taiko nuolaidą perkant daugiau: už du ragelius vieneto kaina sumažėja iki maždaug 1,35 euro.

    Šv. Martyno ragelis išsiskiria pusiau prancūziška tešla, kuri po kepimo turi aiškiai sluoksniuotis. Viduje paprastai būna baltojo aguonų įdaro, o viršus glaistomas ir barstomas smulkintais riešutais.

    Šio gaminio autentiškumą patvirtina šalia pateikiamas sertifikatas, rodantis teisę gaminti Europos Sąjungoje saugomą regionalų produktą „Rogal Świętomarciński“. Tokia apsauga reiškia, kad gamintojas privalo laikytis nustatytos receptūros, svorio rėžių ir kitų reikalavimų.

    Įprastai šio tipo rageliai prieš šv. Martyno dieną būna brangesni, o kaina labiausiai priklauso nuo dydžio, ingredientų ir vietos, kur perkama. Todėl „Biedronka“ pasiūlymas išsiskiria tuo, kad sertifikuotas produktas siūlomas už masinei prekybai neįprastai žemą kainą.

    Kodėl sertifikatas svarbus pirkėjui?

    Saugomo pavadinimo statusas dažniausiai reiškia griežtesnę kokybės kontrolę ir aiškesnę kilmę. Pirkėjui tai suteikia daugiau užtikrintumo, kad perkamas ne tik panašus kepinys, bet būtent tradicijai priskiriamas produktas.

    Be to, tokių gaminių sezoninis populiarumas kasmet auga, todėl prekybos tinklai ieško būdų pasiūlyti autentiškus produktus platesniam ratui pirkėjų. Dėl to sertifikuoti regionalūs gaminiai vis dažniau pasirodo ir didžiųjų parduotuvių lentynose.