CP v2

Tag: Fintech

  • „Foldcast“ gavo 160 000 eurų: perdirbamo popieriaus klojiniai žada mažiau betono statybose

    „Foldcast“ gavo 160 000 eurų: perdirbamo popieriaus klojiniai žada mažiau betono statybose

    Šveicarijos statybų technologijų startuolis „Foldcast“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“. Lėšos bus skirtos tobulinti perdirbamo popieriaus klojinių technologiją ir priartėti prie komercinio diegimo.

    „Foldcast“ yra Università della Svizzera italiana (USI) atšaka, įkurta Fabio Amicarelli ir Ena Lloret-Fritschi. Komanda kuria metodą, kuriame popieriniai klojiniai derinami su projektavimo programine įranga ir skaitmenine gamyba, kad būtų galima pagaminti medžiagą taupančius gelžbetonio elementus.

    Įmonė taikosi į vieną didžiausių statybų sektoriaus problemų: betono poveikį klimatui ir įprastų klojinių neefektyvumą. Plačiai cituojami tarptautiniai vertinimai rodo, kad cementas ir betonas kartu sudaro apie 8 proc. pasaulinių anglies dioksido emisijų, o tradiciniai mediniai ar metaliniai klojiniai dažnai riboja optimalių formų gamybą ir didina sąnaudas.

    Kaip veikia popieriaus klojiniai

    „Foldcast“ naudoja lanksčius popierinius klojinius, leidžiančius išlieti individualizuotus betono elementus. Esminė idėja paprasta: betonas turėtų atsidurti tik ten, kur jo reikia konstrukcijai, o ne užpildyti perteklines masyvias formas vien dėl gamybos patogumo.

    Tam pasitelkiama programinė įranga, kuri padeda projektuoti ir optimizuoti konstrukcinius komponentus, o skaitmeninė gamyba pagamina konkrečiam elementui pritaikytus klojinius. Startuolio teigimu, toks procesas gali mažinti betono sunaudojimą ir su tuo susijusias emisijas, išlaikant reikiamas stiprumo ir standumo charakteristikas.

    Kur startuolis mato rinką

    Pirmuoju etapu „Foldcast“ orientuojasi į tvarumui jautrius nekilnojamojo turto vystytojus ir institucinius turto valdytojus Šveicarijoje bei kitose Europos rinkose. Tokiems užsakovams vis dažniau svarbus ne tik pradinės statybos biudžetas, bet ir viso gyvavimo ciklo rodikliai, įskaitant medžiagų pėdsaką.

    Ilgalaikėje perspektyvoje įmonė planuoja bendradarbiauti su surenkamojo gelžbetonio gamintojais kaip gamybos ir licencijavimo partneriais. Tai leistų technologiją diegti pramoniniu mastu, o ne vien pavieniuose projektuose.

    Kam bus panaudoti 160 000 eurų

    Naujas finansavimas skirtas pereiti nuo technologijos patikros prie realios rinkos pradžios. „Foldcast“ planuoja įgyvendinti du pilotinius projektus, parengti minimaliai gyvybingą programinės įrangos versiją ir užmegzti pramonines partnerystes Šveicarijoje.

    Taip pat numatoma stiprinti pardavimų ir verslo plėtros veiklą, kad technologija pasiektų pirmuosius komercinius užsakymus. Jei pilotai patvirtins žadamus sutaupymus, popieriniai klojiniai galėtų tapti praktišku įrankiu mažinti betono perteklių ten, kur jis šiandien liejamas dėl standartinių procesų inercijos.

  • „PANDA Therapeutics“ gavo 160 000 eurų: kelių taikinių antikūnas gali keisti Alzheimerio gydymo kryptį

    „PANDA Therapeutics“ gavo 160 000 eurų: kelių taikinių antikūnas gali keisti Alzheimerio gydymo kryptį

    Biotechnologijų startuolis „PANDA Therapeutics“ pritraukė 160 000 eurų finansavimą iš „Venture Kick“, kad paspartintų kuriamos Alzheimerio ligos terapijos kelią į klinikinę plėtrą. Bendrovė teigia siekianti sukurti vieną antikūnais paremtą gydymą, kuris veiktų ne vieną, o kelis ligai svarbius taikinius smegenyse.

    Alzheimerio liga pasaulyje paliečia dešimtis milijonų žmonių, o visuomenei senstant ši našta sveikatos sistemoms tik didėja. Liga progresuoja lėtai, bet nuosekliai, todėl daugeliui pacientų ir artimųjų svarbiausias tikslas būna ne staigus pagerėjimas, o kiek įmanoma ilgesnis savarankiškumo išsaugojimas.

    Kodėl nepakanka vieno taikinio?

    Pastaraisiais metais daug dėmesio sulaukė antikūnų terapijos, kurios pirmiausia nukreiptos į amiloido beta sankaupas. Vis dėlto realus klinikinis poveikis dažnai vertinamas kaip ribotas, o diskusijos dėl naudos ir rizikos tęsiasi, nes daliai pacientų fiksuojami ir reikšmingi nepageidaujami reiškiniai.

    Moksliniai tyrimai rodo, kad Alzheimerio liga nėra vieno baltymo problema: kognityvinių funkcijų prastėjimą siejama ir su tau baltymo pakitimais bei kitais patologiškais procesais. Dėl to vis dažniau keliama hipotezė, kad platesnis poveikis keliems mechanizmams galėtų suteikti tvaresnį ligos progresavimo lėtinimą.

    „PANDA Therapeutics“ planas

    „PANDA Therapeutics“ vysto pirmosios savo klasės antikūnų terapiją, kuri turėtų vienu metu taikytis į kelis žalingus baltyminių sankaupų tipus. Bendrovės sumanymas yra ne tik stabdyti šių darinių plitimą smegenyse, bet ir padėti organizmui efektyviau juos pašalinti.

    Įmonę įkūrė generalinis direktorius Hui Zhang, turintis patirties neurologijos vaistų kūrimo srityje. „PANDA Therapeutics“ tikisi, kad pagrindiniai būsimi partneriai bus didžiosios farmacijos ir biotechnologijų bendrovės, turinčios stiprias biologinių vaistų ir neurologijos kompetencijas.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    Gautas finansavimas bus nukreiptas į įmonės veiklos bazės stiprinimą ir pasirengimą tolesniems etapams, kurie būtini prieš klinikinius tyrimus. Tai apima mokslinės ir klinikinės konsultantų tarybos formavimą, gamybos ir kokybės (CMC) strategijos parengimą bei ankstyvą gamybos pasirengimą.

    Taip pat numatoma skirti dėmesio intelektinės nuosavybės ir reguliacinių veiksmų planavimui, dialogui su investuotojais bei farmacijos bendrovėmis. Praktikoje tai reiškia, kad startuolis sieks kuo aiškiau įrodyti technologijos potencialą ir pasiruošti didesniam finansavimo raundui ar partnerystei.

    „Programa padėjo paversti perspektyvią mokslinę idėją įmone su aiškia plėtros ir komercializavimo strategija. Be finansinės paramos gavome verslumo konsultacijas, prieigą prie tinklo ir grįžtamąjį ryšį, kuris padėjo patikslinti verslo modelį ir pasiruošti kitam augimo etapui“, – sakė Hui Zhang.

  • Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Fedorovas planuoja gynybos technologijų fondą: ką kurs ir kodėl

    Buvęs Ukrainos gynybos ministras Mychailas Fedorovas pranešė planuojantis steigti gynybos technologijų investicinį fondą, kuris būtų orientuotas į realius fronto poreikius. Apie iniciatyvą jis paskelbė socialiniuose tinkluose, pabrėždamas, kad tikslas yra spartinti naujų sprendimų kūrimą ir diegimą.

    Fedorovui yra 35 metai, o Ukrainos politinėje sistemoje jis išgarsėjo kaip vienas jauniausių gynybos ministrų šalies istorijoje. Vis dėlto poste jis išbuvo tik apie pusmetį ir 2026 metų liepos mėnesį buvo atleistas, o tai sukėlė protestų bangą ir papildomą įtampą prezidento Volodymyro Zelenskio komandai.

    Fedorovą pareigose pakeitė Jevhenijus Chmara, anksčiau vadovavęs Ukrainos saugumo tarnybai SBU ir dirbęs SBU specialiųjų operacijų padalinyje „Alfa“. Permainos gynybos vadovybėje buvo vertinamos kaip bandymas pergrupuoti atsakomybę ir sustiprinti sprendimų priėmimą karo sąlygomis.

    Darbinė kelionė Vašingtone

    Apie fondą Fedorovas prabilo darbinės kelionės į Vašingtoną metu, kur, pasak jo, susitinka su rizikos kapitalo fondais, technologijų įmonėmis, verslininkais, ekspertais ir organizacijomis. Šių susitikimų tikslas yra surasti būsimus partnerius bei investuotojus, kurie galėtų prisidėti kapitalu ir kompetencijomis.

    Ši kryptis atitinka platesnę Ukrainos strategiją karo metu telkti tarptautinę paramą ne tik ginkluotei, bet ir technologijų ekosistemai. Pastaraisiais metais gynybos inovacijų srityje ypač išryškėjo greito prototipavimo, dronų ir robotikos reikšmė, kai sprendimai dažnai turi būti pritaikomi per savaites, o ne per metus.

    Ne klasikinis rizikos kapitalo modelis

    Fedorovas teigia, kad fondas nebus tradicinis rizikos kapitalo fondas, nes ketinama ne tik investuoti į jau veikiančius Ukrainos gynybos technologijų startuolius. Kita planuojama kryptis yra pačiam fondui inicijuoti naujų įmonių kūrimą aplink technologijas, kurios, anot jo, šiuo metu yra kritiškai reikalingos mūšio lauke.

    „Tai nebus klasikinis rizikos kapitalo fondas. Planuojame ne tik investuoti į Ukrainos gynybos technologijų bendroves, bet ir patys kurti naujas įmones aplink technologijas, kurių šiandien kritiškai reikia mūšio lauke“, – sakė Mychailas Fedorovas.

    Toks modelis, jei bus įgyvendintas, leistų fondui veikti ir kaip investuotojui, ir kaip vadinamajam venture builder, kai komandos, produktai ir gamybos grandinės kuriamos kryptingai pagal užduotį. Karo technologijų aplinkoje tai gali sumažinti laiką nuo idėjos iki veikiančio sprendimo fronte, tačiau kartu reikalauja aiškių prioritetų, patikimų tiekimo kanalų ir griežto saugumo režimo.

    Trys pradinės kryptys

    Fedorovas įvardijo tris sritis, nuo kurių fondas planuoja pradėti. Pirmoji yra mūšio lauko robotika, skirta sumažinti karių riziką pavojingiausiose fronto vietose, kai logistikos ar žvalgybos užduotis perima nuotoliniai ar autonominiai sprendimai.

    Antroji kryptis yra reaktyviniai perėmėjai dronai, skirti kovai su sparčiai kintančiomis oro grėsmėmis, įskaitant didesnio greičio atakos dronus. Trečioji kryptis apima mažos kainos raketas, kuriose būtų naudojami dirbtinis intelektas pagrįsti sprendimai taikinių aptikimui, navigacijai ar skrydžio korekcijoms.

    Pasak Fedorovo, jau vyksta pokalbiai su potencialiais investuotojais ir partneriais, o kitas žingsnis bus komandos suformavimas, fondo modelio pristatymas ir pirmųjų projektų paleidimas. Kol kas neaišku, kokį formalų vaidmenį jis pats užims fondo struktūroje, tačiau akcentuoja tikslą pritraukti tarptautinį kapitalą ir kompetencijas, kad Ukraina galėtų greičiau kurti naujas technologijas kiekviename kitame technologiniame cikle.

  • Suomijos startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų: sprendžia kvantinių kompiuterių „laidų chaosą“

    Suomijos startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų: sprendžia kvantinių kompiuterių „laidų chaosą“

    Suomijos kvantinių technologijų startuolis „S-Transistors“ pritraukė 2,6 mln. eurų priešsėklinės stadijos investiciją. Finansavimo raundui vadovavo ankstyvosios stadijos investuotojas „Lifeline Ventures“, taip pat prisidėjo verslo angelas.

    Bendrovė kilo iš Suomijos VTT Technologinių tyrimų centro, kur buvo vystoma superlaidžių tranzistorių technologija. Tikslas – kurti integrinius grandynus, galinčius itin greitai veikti ir sunaudoti labai mažai energijos kriogeninėse, ypač žemose temperatūrose.

    Šiuo metu vienas didžiausių iššūkių plečiant superlaidžius kvantinius kompiuterius yra valdymas ir signalų maršrutizavimas. Dalis valdymo elektronikos veikia kambario temperatūroje, o su kvantiniu procesoriumi ją jungia daugybė kabelių, kurių kiekis didėjant kubitų skaičiui sparčiai auga.

    Toks „laidų ūkis“ didina sistemos sudėtingumą, apsunkina priežiūrą ir gali kelti papildomų energijos sąnaudų bei šiluminės apkrovos rizikų. Dėl to vis dažniau svarstoma valdymo aparatinę įrangą perkelti arčiau kvantinio procesoriaus, į tą pačią kriogeninę aplinką.

    Problema ta, kad įprasti silicio tranzistoriai itin žemose temperatūrose susiduria su našumo ir energijos vartojimo ribomis. „S-Transistors“ siūlo alternatyvą – superlaidžius tranzistorius, skirtus signalų valdymui ir perdavimui su maža galios sklaida, veikiant ten pat, kur ir kvantinis lustas.

    Įmonė teigia, kad technologija jau pritaikyta plokštelių mastu, o tai svarbu siekiant pereiti nuo laboratorinių demonstracijų prie pakartojamos gamybos. Platesnėje perspektyvoje tokie sprendimai galėtų būti naudojami ne tik kvantiniuose kompiuteriuose, bet ir aukšto našumo kompiuterijoje, dirbtinio intelekto aparatinėje įrangoje, kosminių sistemų elektronikoje ar dalelių detektoriuose, tačiau pradinis fokusas išlieka kvantinė kompiuterija.

    Vienas pirmųjų „S-Transistors“ produktų turėtų būti superlaidžių tranzistorių multiplekseris, pritaikytas integracijai su esamomis kriogeninėmis sistemomis. Jis būtų skirtas kvantinių įrenginių kūrimui ir prototipavimui, o pirmiesiems klientams bei strateginiams partneriams planuojama jį pristatyti per pirmuosius veiklos metus.

    Pasak bendrovės vadovo ir vieno iš įkūrėjų dr. Heorhii Bohuslavskyi, priartinus valdymo ir sąsajų aparatinę įrangą prie kvantinio lusto galima atverti kelią didesnėms sistemoms. Esminė sąlyga – kad elektronika dirbtų efektyviai ekstremaliai žemose temperatūrose.

    „Superlaidūs tranzistoriai yra būtent ta trūkstama aparatinės įrangos dalis, reikalinga didelio masto ir energiją taupančiai kvantinei kompiuterijai“, – sakė H. Bohuslavskyi.

    Pritrauktos lėšos bus skirtos kriogeninio signalų valdymo ir apdorojimo prototipams kurti, kriogeninei laboratorijai įrengti, bandomajai integrinių grandynų gamybos linijai paruošti ir komandai plėsti. Tai turėtų priartinti įmonę prie praktinių sprendimų, padedančių mažinti kvantinių kompiuterių valdymo sudėtingumą didėjant jų galiai.

  • Italų „PlantVoice“ idėja: augalų jutikliai ir DI padeda tiksliau spręsti, kada laistyti

    Italų „PlantVoice“ idėja: augalų jutikliai ir DI padeda tiksliau spręsti, kada laistyti

    Ūkininkai kasdienius sprendimus dažniausiai grindžia orų prognozėmis, dirvožemio drėgmės matavimais, augalų apžiūra ir savo patirtimi. Tai vertingi duomenys, tačiau jie ne visada parodo, kaip į sąlygas realiai reaguoja pats augalas. Italijos startuolis „PlantVoice“ siūlo kitą logiką: svarbiausias indikatorius yra augalas, todėl jo fiziologinius signalus reikia paversti praktinėmis rekomendacijomis.

    „PlantVoice“ kuria agronominę platformą maisto gamybai, kuri realiu laiku sujungia augalo fiziologijos duomenis su orų, dirvožemio ir laistymo informacija. Bendrovės tikslas yra paversti augalo „grįžtamąjį ryšį“ įprastu modernios žemdirbystės sluoksniu, kai sprendimai priimami ne tik pagal aplinką, bet ir pagal tai, kas vyksta augalo viduje.

    Startuolis įkurtas 2023 metais. Komandą subūrė biosensorių kryptį studijavęs chemikas Matteo Beccatellia ir gamybos bei 3D objektų patirties turintis Tommaso Beccatellia, o operacijoms vadovauja Giorgia Ferrari. Įmonė pabrėžia, kad jų kuriami sprendimai skirti ne laboratorijai, o ūkiui, todėl daug dėmesio skiriama paprastam diegimui ir kasdieniam naudojimui.

    Kuo išsiskiria jutiklis?

    „PlantVoice“ jutiklio galvutė sukurta iš biologiškai suderinamos medienos pluošto medžiagos, kuri, pasak kūrėjų, labiau atitinka augalo struktūrą. Praktinis tikslas paprastas: įvedus zondą į augalą, medžiaga turi prisitaikyti ir sumažinti išorinių veiksnių poveikį pačiam įdėjimo taškui.

    „Augalas jo neatpažįsta kaip kliūties“, – aiškina G. Ferrari. „Padarome mažą angą, įdedame zondą, o medžiaga prisitaiko ir tarsi užsandarina vietą nuo išorinių sąlygų“, – teigia ji.

    Daugelis tiksliosios žemdirbystės sprendimų pirmiausia matuoja tai, kas yra aplink augalą: orą, dirvožemį, palydovinius vaizdus ar dronų surinktą informaciją. Šie duomenys padeda suprasti rizikas, tačiau ne visada paaiškina, ar augalas jau patiria stresą ir kokio pobūdžio jis yra. „PlantVoice“ siekia šią spragą užpildyti tiesiogiai fiksuodama fiziologinius pokyčius.

    Nuo duomenų iki aiškių rekomendacijų

    Bendrovė akcentuoja, kad ūkininkams dažnai trūksta ne dar vienos skydelio programėlės, o aiškių patarimų. „Ūkininkams reikia suprantamų rekomendacijų, kurios padėtų priimti geresnius sprendimus“, – sako G. Ferrari.

    „Nuolat kalbamės su klientais, ir jie sako, kad turi po atskirą programėlę orams, kitą dirvožemio jutikliams, dar kitą dronams“, – pasakoja ji.

    „PlantVoice“ platforma sujungia augalo duomenis su lauko informacija, įskaitant orų prognozes, dirvožemio būklę, laistymo duomenis ir agronominius modelius. Taip sukuriamas skaitmeninis pasėlio būklės vaizdas, o rekomendacijos formuojamos vertinant ne pavienius parametrus, bet jų tarpusavio ryšius ir pokyčius per laiką.

    Praktinis pavyzdys yra vandens stresas: augalo fiziologinis signalas gali rodyti, kad stresas tik prasideda. Suderinus jį su dirvožemio drėgme ir artėjančių dienų orais, augintojas gali geriau suprasti priežastį, pasirinkti veiksmą ir numatyti, kaip situacija vystysis, o ne reaguoti pavėluotai.

    Tokio tipo informacija kasdienėje praktikoje virsta sprendimais, kada laistyti, kiek vandens skirti, ar pasėlis patiria stresą ir ar pasirinkta agronominė strategija veikia. Įmonė mini, kad tai apima ir sprendimus dėl apsaugos priemonių naudojimo, kai svarbu įvertinti ne tik sąlygas, bet ir augalo reakciją.

    DI modeliai ir plėtra už Italijos

    „PlantVoice“ teigia DI modelius treniruojanti derinant savo biosensorių surinktus duomenis su kitų įrenginių informacija, atviraisiais duomenų rinkiniais ir moksline literatūra. Bendrovė pabrėžia, kad laukuose susidaro dideli duomenų srautai, todėl be automatizuotos analizės iš jų sunku greitai išgauti praktiškai pritaikomas įžvalgas.

    „Turime inžinierių komandą, kuri renka duomenis, o analizei naudojame ir mašininio mokymosi modelius, nes mūsų stebėsenos sistema sukuria didelį duomenų kiekį“, – sako G. Ferrari.

    Modelių tikslumas, pasak įmonės, auga didėjant sukauptam duomenų kiekiui skirtinguose ūkiuose, klimatuose ir augimo sąlygose. Į procesą įtraukiami ir agronomai, kurie padeda sulyginti praktikoje matomus signalus su moksle aprašytais ryšiais, pavyzdžiui, tarp temperatūros, dirvožemio drėgmės, saulės spinduliuotės ir augalo vystymosi tarpsnio.

    Komerciniu požiūriu startuolis orientuojasi į didesnės vertės daugiametes kultūras, ypač vaismedžius, kur kokybė ir derliaus stabilumas tiesiogiai lemia pajamas. Įmonė mini, kad dirba su obuoliais, alyvuogėmis, vyšniomis, kiviais, citrusais ir kitais vaismedžiais, o technologija pritaikoma tiek didesniems ūkiams, tiek maždaug 5 hektarų valdoms.

    „PlantVoice“ jau diegia sprendimus ne tik Italijoje, bet ir Prancūzijoje, Austrijoje, Ispanijoje, Vokietijoje, taip pat Pietų Afrikoje ir Pietų Korėjoje. Įmonė vykdo ir pilotinį projektą su drakono vaisiais Angoloje bei pradeda pokalbius dėl plėtros Naujojoje Zelandijoje, kur reikšminga kivių gamyba.

  • DI platforma „Principle“ siūlo ne prognozuoti ateitį, o simuliuoti šimtus scenarijų ir sprendimus

    DI platforma „Principle“ siūlo ne prognozuoti ateitį, o simuliuoti šimtus scenarijų ir sprendimus

    Vietoj bandymų nuspėti, kas nutiks rinkoje po pusmečio ar metų, vis daugiau įmonių ieško būdų pasirengti kelioms skirtingoms ateitims vienu metu. Tokį požiūrį siūlo DI grįsta strateginių simuliacijų platforma „Principle“, kuri modeliuoja organizacijas, konkurentus, reguliuotojus ir kitus rinkos veikėjus.

    Platformos idėja paprasta: ne pateikti vieną prognozę, o „prasukti“ šimtus tikėtinų scenarijų ir patikrinti, kaip skirtingi sprendimai atlaikytų sukrėtimus. Tai gali būti konkurento žingsniai, naujos rinkos atvėrimas, įsigijimas, reguliaciniai pokyčiai ar geopolitinės rizikos.

    Nuo prognozių prie simuliacijų

    „Principle“ įkūrėjas Artur Kiulian pabrėžia, kad komanda sąmoningai vengia „krištolinio rutulio“ pažadų. Jo teigimu, tikslas yra suteikti įrankį veiksmams, o ne gražiai skambančią ateities viziją, kuri realybėje dažnai subliūkšta.

    „Mes nekuriame prognozavimo mašinos. Mes kuriame veiksmų mašiną“, – sakė Artur Kiulian.

    Toks požiūris augo iš patirties, kai organizacijos buvo užkluptos nepasirengusios: COVID-19 pandemija, o vėliau ir Rusijos plataus masto invazija į Ukrainą. Kiulian teigia, kad net mažai tikėtini įvykiai tampa katastrofiški tada, kai nėra iš anksto apgalvotų veiksmų plano.

    Kaip veikia skaitmeniniai „dvyniai“

    Metodiškai „Principle“ remiasi dideliu kalbos modeliu kaip suspaustu pasaulio modeliu, kuris „įžeminamas“ realiomis rinkos sąlygomis. Sistema sudėlioja dabartinę situaciją ir leidžia skaitmeniniams skirtingų rinkos veikėjų „dvyniams“ žingsnis po žingsnio reaguoti vieniems į kitus.

    Taip imituojama dinamika, kurią įmonės kasdien mato realybėje: vieno dalyvio sprendimas sukelia grandininę reakciją, o strategija gali „lūžti“ ne dėl vieno veiksnio, bet dėl kelių sutampančių pokyčių. Platforma išryškina, kuriose vietose planas trapus, o kurios kryptys atrodo atsparesnės.

    Kodėl tradicinis planavimas stringa

    Didelės organizacijos seniai taiko scenarijų planavimą, tačiau ši praktika dažnai būna lėta ir brangi, o ataskaitos pasensta dar joms nepasiekus vadovų stalo. Be to, informacijos srautas šiandien toks tankus, kad vien žmogaus analitinių gebėjimų nepakanka aprėpti tūkstančius signalų.

    Kiulian kritikuoja rinkoje paplitusį norą pirkti „tikslų rytojaus atsakymą“, ypač kai DI produktai žada prognozuoti žmonių elgesį ar rinkos eigą. Jo logika kitokia: vertė atsiranda tada, kai organizacija supranta galimas kryptis ir turi įrankius pasirinkti veiksmus, o ne tada, kai gauna vieną skaičių ar vieną „teisingą“ prognozę.

    „Vietoj to, kad sakytume, kas nutiks, duokime įrankius suprasti, kur judate ir kur norite būti. Tai daug galingiau“, – sakė Artur Kiulian.

    „Principle“ praktikoje orientuojasi į sprendimus, kuriuos verslai priima nuolat, o ne kartą per metus. Platforma padeda testuoti, kaip pasikeistų rezultatai keičiant veiksmų seką, tempą ar kapitalo paskirstymą, ir kaip į tai galėtų sureaguoti konkurentai bei kiti veikėjai.

    Vienas pavyzdžių – programinės įrangos bendrovė MacPaw, kuri vertino augimo planą kelioms produktų kryptims per 24 mėnesius. Per kelias savaites platforma sugeneravo daugiau nei 500 strateginių krypčių, paleido 480 scenarijų ir modeliuodama 90 rinkos veikėjų parodė, kad panašiai atrodantys planai ilgainiui gali duoti skirtingą rezultatą.

    Pasak „Principle“, įmonės vis dažniau atsitraukia nuo ketvirtinių ar metinių planų kaip pagrindinio valdymo ritmo. Vietoj to strategija koreguojama kas mėnesį, remiantis naujais signalais, o sprendimų priėmimas tampa labiau decentralizuotas, nes kasdienius pasirinkimus daro ne tik strategijos vadovai.

    Platformos kūrėjai taip pat akcentuoja, kad simuliacijose svarbu ne apsimesti, jog šališkumo nėra, o jį modeliuoti. Tai reiškia bandymą atkurti, kaip skirtingi reguliuotojai, valstybės ar organizacijos realybėje priima sprendimus, o ne taikyti „neutralų“ elgesį.

    Šią vasarą „Principle“ viešai demonstravo DI rinkos simuliaciją, apimančią laikotarpį iki 2028 metų vidurio. Bendrovė teigia, kad pasikartojantis modelis daugelyje scenarijų buvo infrastruktūros ribojimai: augimą gali stabdyti ne vien modelių kokybė ar lustai, o elektros tiekimas, leidimai ir tinklų pajėgumai.

    Simuliacijos taip pat iškėlė vadinamųjų juodųjų gulbių rizikas, kurios dažnai lieka už pagrindinės rinkos darbotvarkės ribų, pavyzdžiui, automatizuotų agentų grandininį gedimą, kai klaida per sistemas plinta greičiau, nei žmonės spėja įsikišti, arba DI sustiprintą rinkos išpardavimą finansų rinkose.

    „Principle“ istorija prasidėjo nuo krizių valdymo ir darbo su viešuoju sektoriumi, tačiau komanda galiausiai pasuko į verslo strategiją, nes būtent ten lengviau sukurti tvarų modelį. Bendrovė skelbia pritraukusi 2,5 milijono JAV dolerių ikiseed investiciją, tai yra apie 2,3 milijono eurų.

    Ar strateginės simuliacijos taps kasdieniu įrankiu ne tik korporacijoms, bet ir mažesnėms įmonėms, lems kaina, duomenų kokybė ir tai, ar vadovai gebės simuliacijas paversti realiais sprendimais. Tačiau rinkos kryptis aiški: ne vien spėti, o nuolat treniruotis veikti skirtingomis sąlygomis.

  • Pranešimai apie „Nvidia“ derybas dėl „Hugging Face“ ir 445 mln. eurų investicijų savaitė Europoje

    Pranešimai apie „Nvidia“ derybas dėl „Hugging Face“ ir 445 mln. eurų investicijų savaitė Europoje

    Europoje per pastarąją savaitę fiksuota daugiau nei 35 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 475 mln. eurų. Kartu rinkoje skaičiuota ir daugiau nei penki išėjimai bei susiję įsigijimų ar susijungimų pranešimai.

    Tarp labiausiai aptariamų naujienų išsiskyrė pranešimai, kad „Nvidia“ svarsto galimą „Hugging Face“ įsigijimą. Viešumoje minima suma siekia apie 12 mlrd. eurų, tačiau kol kas tai vertinama kaip nepatvirtinta informacija, kurią rinka seka dėl jos galimo poveikio DI ekosistemai.

    Jei toks sandoris įvyktų, jis sustiprintų „Nvidia“ pozicijas ne tik kaip lustų tiekėjos, bet ir kaip visos DI programinės įrangos grandinės dalyvės. „Hugging Face“ bendruomenė ir jos platforma yra tapusios svarbiu kanalu atviriems modeliams, duomenų rinkiniams ir DI diegimui, ypač kūrėjų bei tyrėjų aplinkoje.

    Investicijų fronte dėmesio sulaukė ir „Einride“ įkūrėjų inicijuotas rizikos kapitalo fondas, kuris, kaip skelbiama, siekia pritraukti apie 450 mln. eurų Europos „deep tech“ projektams. Tokie planai atspindi tęsiamą kapitalo persiorientavimą į gilesnes technologijas, kur svarbus ne vien augimas, bet ir mokslinis bei inžinerinis pranašumas.

    Pastebima, kad vis daugiau investuotojų akcentuoja DI pritaikymą ne tik programinėje įrangoje, bet ir fizinėje infrastruktūroje, pramonėje bei sveikatos technologijose. Kartu auga susidomėjimas sprendimais, kurie DI diegia kaip produktyvumo įrankį, pavyzdžiui, automatizuojant rizikos kapitalo patikras ar sutrumpinant analizės laiką.

    Sveikatos inovacijų srityje minima ir lėtinės obstrukcinės plaučių ligos diagnostikos problema, kurią kai kurie startuoliai bando spręsti greitesniais kvėpavimo testais. Rinkoje tai siejama su platesne tendencija: medicinoje ieškoma sprendimų, kurie pagreitintų atranką, sumažintų diagnostikos klaidas ir leistų efektyviau paskirstyti sveikatos sistemos resursus.

    Bendras savaitės paveikslas rodo, kad Europa išlaiko aktyvumą nepaisant griežtesnių kapitalo sąlygų. Didžiausio dėmesio sulaukia sandoriai, kuriuose susikerta DI infrastruktūra, atvirojo kodo ekosistemos, gynybos ir pramonės technologijos bei vis labiau įrodymais grindžiamos sveikatos inovacijos.

  • Europos startuolių investicijų apžvalga: kokius finansavimo sandorius fiksavome šią savaitę

    Europos startuolių finansavimo rinka ir toliau išlieka aktyvi, nors investuotojai pastaraisiais metais tapo gerokai išrankesni. Savaitinės finansavimo apžvalgos leidžia matyti, kur juda kapitalas, kokie sektoriai atlaiko palūkanų normų ir lėtesnio augimo spaudimą, o kurie vėl įgauna pagreitį.

    Šią savaitę Europoje fiksuoti sandoriai apėmė kelias kryptis, kurios pastaruoju metu dominuoja rizikos kapitalo darbotvarkėje: finansų technologijas, sveikatos technologijas, tvarumo sprendimus ir žemės ūkio bei biotechnologijų derinius. Tokia struktūra rodo, kad rinka vis dar ieško aiškiai monetizuojamų produktų ir apčiuopiamos naudos verslui ar vartotojui.

    Kas labiausiai traukia kapitalą?

    Finansų technologijų srityje investicijos dažniausiai keliauja į sprendimus, kurie mažina kaštus, automatizuoja atitiktį reikalavimams ir gerina rizikos valdymą. Po spartaus augimo laikotarpio investuotojai vis dažniau vertina ne vien vartotojų skaičių, bet ir tvarius pajamų srautus, pelningumo trajektoriją bei gebėjimą veikti reguliuojamoje aplinkoje.

    Sveikatos technologijose ryškėja kryptis į praktinį pritaikymą: diagnostikos, nuotolinės priežiūros, ligoninių darbo optimizavimo ir duomenų valdymo sprendimus. Dalis komandų vis dažniau remiasi DI, tačiau investuotojai tikisi, kad jis bus pagrįstas klinikiniais duomenimis, atitiks privatumo reikalavimus ir turės aiškią integracijos į sveikatos sistemas strategiją.

    Tvarumo ir klimato sprendimų segmente labiausiai vertinami projektai, kurie įrodo poveikį ir konkurencingą kainą. Investuotojams svarbu, kad emisijų mažinimas ar žiedinės ekonomikos modeliai nebūtų vien komunikacija, o turėtų aiškią matavimo metodiką ir klientams suprantamą ekonominę naudą.

    Ką signalizuoja savaitinė dinamika?

    Savaitės sandorių ritmas dažnai atskleidžia, kaip greitai rinkoje keičiasi prioritetai: vieną mėnesį dominuoja vėlyvos stadijos raundai, kitą dėmesys krypsta į ankstyvąsias investicijas. Pastaruoju metu vis dažniau matoma tendencija, kad ankstyvoji stadija išlieka gyvybingesnė, o vėlyvos stadijos finansavimas reikalauja itin stiprių rodiklių.

    Tai susiję ir su investuotojų rizikos tolerancija: didesni raundai dažniau siejami su aiškiais pajamų augimo įrodymais, didėjančia marža ir tvirtais vieneto ekonomikos skaičiais. Tuo metu ankstyvose stadijose daugiau lemia komandos kompetencija, technologinis pranašumas ir įėjimo į rinką greitis.

    Europos kontekste papildomą vaidmenį vaidina ir viešosios programos bei fondai, kurie kai kuriais atvejais padeda suaktyvinti investicijas gilesnėse technologijose. Vis dėlto net ir tokiais atvejais privatus kapitalas paprastai reikalauja aiškaus kelio iki komercinio mastelio.

    Ko tikėtis artimiausiomis savaitėmis?

    Jei makroekonominis fonas išliks panašus, tikėtina, kad ir toliau vyraus investicijos į sektorius, kur klientai gali greitai įvertinti naudą: kaštų mažinimą, procesų automatizavimą, geresnį finansinį ar klinikinį rezultatą. Didžiausią pranašumą turės startuoliai, kurie gali įrodyti stabilų augimą ir realų produktų poreikį, o ne vien ambicingus planus.

    Šios savaitės finansavimo sandorių vaizdas taip pat patvirtina, kad DI išlieka svarbus konkurencinis elementas, tačiau jis vis dažniau vertinamas kaip priemonė, o ne tikslas. Investuotojai ieško komandų, kurios geba DI panaudoti konkrečiai problemai spręsti, kartu valdydamos rizikas, susijusias su duomenimis, saugumu ir reguliavimu.

  • „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinių simuliacijų platformą ruošia plėtrai už Prancūzijos ribų

    „ColibriTD“ pritraukė 4 mln. eurų: kvantinių simuliacijų platformą ruošia plėtrai už Prancūzijos ribų

    French quantum
    software company ColibriTD has raised €4 million in seed funding to further
    develop its multiphysics simulation technology and expand internationally. The
    round was led by Earlybird Venture Capital, with participation from SymbiaVC
    and Medin VC, following a previous €1 million pre-seed investment from
    Earlybird.

    Founded in 2019
    by Laurent Guiraud and Hacène Goudjil, ColibriTD develops quantum software for
    solving complex simulation problems across industries including aerospace,
    defence, semiconductors, energy, automotive and finance.

    At the core of
    its technology is H-DES, or Hybrid Differential Equation Solver, a proprietary
    variational quantum algorithm designed to solve partial differential equations
    (PDEs). These equations are widely used in multiphysics simulations to model
    processes including fluid dynamics, material deformation, electromagnetic
    behaviour and financial risk.

    The company is
    focused on applying quantum computing to industrial simulation workloads that
    can require substantial classical computing resources. Its software is designed
    to provide a layer between quantum hardware and the engineering and scientific
    applications used by industrial customers. The platform is hardware-agnostic,
    allowing it to operate across quantum computing systems from different
    providers.

    ColibriTD has
    completed seven co-development projects across six sectors, including defence
    and aerospace, space and climate science, semiconductor design, nuclear energy,
    automotive engineering and quantitative finance. Applications have included
    radio-frequency design and combustion modelling for propulsion systems,
    alongside other simulation-intensive engineering and scientific workloads.

    The new funding
    will be used for further research and development of H-DES and to recruit
    quantum researchers and engineers to support customer projects. ColibriTD also
    plans to expand its hardware, academic and industrial partnerships and grow
    internationally as it prepares to scale its platform.

  • Švedijos technologijų finansavimas 2026 metų pirmą pusmetį: 2,6 mlrd. eurų ir keli itin stambūs sandoriai

    Švedijos technologijų finansavimas 2026 metų pirmą pusmetį: 2,6 mlrd. eurų ir keli itin stambūs sandoriai

    Švedijos technologijų įmonės 2026 metų pirmą pusmetį pritraukė apie 2,6 mlrd. eurų investicijų. Didžioji dalis kapitalo susitelkė keliuose itin dideliuose sandoriuose, o likusi rinka išliko smulkesnių etapų finansavimo teritorija.

    Didžiausią finansavimą užsitikrino „Stegra“ – apie 1,4 mlrd. eurų, tai sudarė maždaug 54 proc. visos sumos. Toliau rikiavosi „Legora“ su maždaug 515 mln. eurų ir „Polestar“ su apie 343 mln. eurų nuosavo kapitalo finansavimu, o trys didžiausi sandoriai kartu sugeneravo apie 86 proc. viso pritraukto kapitalo.

    Kur dingo likusios investicijos?

    Nors bendra suma atrodo įspūdingai, dauguma investicinių raundų buvo nedideli. Daugiau nei du trečdaliai viešai paskelbtų sandorių nesiekė 10 mln. eurų, o tipinis raundo dydis buvo apie 3,5 mln. eurų.

    Toks pasiskirstymas rodo, kad bendrą statistiką labiausiai keičia keli išskirtiniai pramoninio masto projektai. Tuo pačiu ankstyvos stadijos įmonėms kapitalo rinka išlieka aktyvi, tačiau su griežtesniu investuotojų atsirinkimu ir mažesnėmis sumomis.

    Lyderiai pagal sektorius

    Pagal sektorius pirmavo švariosios technologijos – apie 1,48 mlrd. eurų, didžiąją dalį šios sumos nulėmė „Stegra“ finansavimas. Ši kryptis atspindi bendrą Europos tendenciją, kai didžiausi čekiai keliauja į energetikos transformaciją, pramonės dekarbonizaciją ir infrastruktūrą.

    Antrą vietą užėmė teisinės technologijos – apie 517 mln. eurų, kur dominuojantį vaidmenį suvaidino „Legora“ DI sprendimai teisės tyrimams, dokumentų peržiūrai ir rengimui. Transporto ir mobilumo bendrovės pritraukė apie 457 mln. eurų, o šioje grupėje išsiskyrė „Polestar“ ir „Einride“.

    DI plėtra ir atsargesnės strategijos

    Programinės įrangos įmonių sandorių skaičius buvo didžiausias, tačiau pritraukta suma siekė apie 110 mln. eurų, kas signalizuoja apie ankstyvos stadijos raundų dominavimą. Aktyvumas fiksuotas ir kitose srityse, įskaitant rinkodarą, finansines technologijas, sveikatos priežiūrą, energetiką, saugumą, sportą, puslaidininkius ir giliąsias technologijas.

    2026 metais DI tapo įprastu produktyvumo ir automatizavimo sluoksniu daugelyje verslo programų, tačiau investuotojai vis dažniau vertina ne pažadus, o pritaikymo mastą, klientų išlaikymą ir kelią į pelningumą. Švedijos pavyzdys rodo aiškią takoskyrą: didžiausios sumos keliauja į kapitalui imlius, strategiškai svarbius projektus, o platesnė startuolių rinka auga mažesniais, bet dažnesniais žingsniais.

    Į dešimtuką pagal pritrauktą kapitalą taip pat pateko „Funnel“, „Lassie“, „Endra“, „PaperShell“, „Kustom“ ir „SWEBAL“. Šis sąrašas atskleidžia, kad Švedijos ekosistemoje greta tradicinių programinės įrangos verslų ryškėja pramonės, medžiagų inovacijų, mobilumo ir net gynybos gamybos projektai.