CP v2

Tag: Fintech

  • „Quantum Machines“ įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte: stiprina kvantinių technologijų plėtrą Europoje

    „Quantum Machines“ įsigijo „QHarbor“ ir atidarė biurą Delfte: stiprina kvantinių technologijų plėtrą Europoje

    Hibridinių kvantinių ir klasikinių valdymo sprendimų kūrėja „Quantum Machines“ pranešė įsigijusi Nyderlandų bendrovę „QHarbor“ ir atidariusi naują biurą Delfte. Šis žingsnis įtvirtina įmonės buvimą viename stipriausių Europos kvantinių technologijų centrų ir turėtų paspartinti jos programinės įrangos platformos plėtrą regione.

    „Quantum Machines“ kuria aparatinės ir programinės įrangos sistemas, kurios leidžia realiu laiku valdyti kvantinius procesorius bei koordinuoti eksperimentus. Bendrovė akcentuoja, kad jos platforma orientuota į pramonės perėjimą prie hibridinio kvantinio ir klasikinio skaičiavimo, kai skirtingos skaičiavimo architektūros naudojamos kartu tam, kad užduotys būtų sprendžiamos efektyviau.

    Delftas – vienas svarbiausių centrų

    Naujas biuras Delfte kuriamas remiantis „QHarbor“ komanda, kuri turėtų tapti vietos padalinio pagrindu. Įmonė tikisi, kad tai padės greičiau pritraukti talentus, stiprinti ryšius su vietos akademine ir technologijų bendruomene bei artimiau bendradarbiauti su Nyderlandų kvantinių technologijų ekosistema.

    Delftas laikomas vienu ryškiausių Europos kvantinių technologijų židinių dėl sutelkto mokslo ir verslo potencialo, infrastruktūros bei aktyvių tarptautinių partnerysčių. Tokiose ekosistemose įmonėms paprasčiau sparčiau testuoti sprendimus, jungti skirtingų sričių kompetencijas ir kurti bendrus projektus su tyrimų centrais bei pramonės partneriais.

    Platforma skirtingoms kubitų technologijoms

    „Quantum Machines“ nurodo, kad jos valdymo ir orkestravimo sprendimai pritaikomi įvairioms kubitų technologijoms, įskaitant superlaidžius kubitus, neutralių atomų, įkalintų jonų ir sukinio (spin) platformas. Skirtingi metodai turi savų privalumų ir ribojimų, todėl įrankiai, galintys palaikyti kelias architektūras, tampa ypač svarbūs tiek moksliniams tyrimams, tiek prototipų kūrimui.

    „QHarbor“ komanda prisidės prie programiškai apibrėžiamų eksperimentų, duomenų valdymo ir sisteminio lygmens integracijos krypčių. Tokie komponentai yra būtini siekiant didesnio kvantinių sistemų mastelio, kai auga kubitų skaičius, sudėtingėja kalibravimas ir didėja realaus laiko valdymo reikalavimai.

    „Kaip JAV įmonė, šiuo žingsniu parodome savo ilgalaikę investiciją į Europos kvantinę ateitį ir siekį tapti neatsiejama šios ekosistemos dalimi“, – sakė „Quantum Machines“ vadovas ir vienas įkūrėjų Itamaras Sivanas.

    „Prisijungę prie „Quantum Machines“ galime savo darbą išplėsti ir integruoti į platesnę platformą, kuri naudojama visoje kvantinių technologijų ekosistemoje“, – sakė vienas „QHarbor“ bendraįkūrėjų Alberto Tosato.

    Plėtra Europoje tęsiasi

    „Quantum Machines“ teigia, kad Delfto padalinys papildys jau esamą bendrovės tinklą Europoje, įskaitant veiklą Danijoje, Vokietijoje ir Prancūzijoje. Pasak bendrovės, tokia geografinė plėtra leidžia būti arčiau svarbiausių tyrimų ir komercinių iniciatyvų, o taip pat palengvina bendrus projektus su vietos partneriais.

    Sandoris ir naujo biuro atidarymas atspindi platesnę tendenciją, kai kvantinių technologijų rinkoje vis daugiau dėmesio skiriama ne vien procesorių kūrimui, bet ir visam „aplinkiniam“ sluoksniui: valdymui, programinei įrangai, duomenų grandinėms bei integracijai su klasikiniais skaičiavimo resursais. Būtent šios sritys dažnai lemia, kaip greitai laboratoriniai pasiekimai virsta patikimais ir kartojamais sprendimais.

  • „A-Cube“ pritraukė 4 mln. eurų: plečia skaitmeninės mokesčių atitikties platformą Europoje

    „A-Cube“ pritraukė 4 mln. eurų: plečia skaitmeninės mokesčių atitikties platformą Europoje

    Investicija skirta plėtrai

    Italijos regtech bendrovė „A-Cube“ pritraukė 4 mln. eurų investiciją, kurią skirs tarptautinei plėtrai ir skaitmeninės mokesčių atitikties sprendimų vystymui. Investicijų raundui vadovavo „P101 SGR“, jame dalyvavo ir „Sella DirectVentures“.

    Bendrovė, įkurta 2018 metais, kuria API principu paremtą platformą, padedančią automatizuoti mokesčių ir dokumentų srautus skirtingose rinkose. Tikslas – sujungti įmonių sistemas, finansų įstaigas ir viešąjį sektorių į vieną sąveikią architektūrą.

    Kas keičiasi mokesčių ataskaitose

    „A-Cube“ technologija orientuota į realaus laiko elektroninių sąskaitų faktūrų, e. ataskaitų teikimo ir atitikties procesų valdymą. Tai ypač aktualu įmonėms, veikiančioms keliose jurisdikcijose, kur reikalavimai skiriasi ir nuolat griežtėja.

    Europoje vis daugiau valstybių diegia nuolatinės sandorių kontrolės modelius, kai mokesčių administratoriui duomenys perduodami beveik realiu laiku. Toks poslinkis didina poreikį infrastruktūrai, kuri geba patikimai sujungti finansinius, mokestinius ir operacinius duomenis.

    Ambicija ir DI planai

    „A-Cube“ siekia išaugti iš siaurai suprantamo atitikties įrankio į platesnį skaitmeninės prekybos technologinį sluoksnį. Pasak bendrovės, tai leistų mokesčių, finansų ir veiklos duomenis valdyti nuosekliau, o atitiktį paversti labiau integruotu procesu.

    „Mokesčių sistema sparčiai skaitmenizuojama, o reguliavimo ir technologijų suartėjimas stumia rinką link labiau integruotų ataskaitų teikimo modelių“, – sakė „A-Cube“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Antonino Caccamo.

    Naujai pritrauktas kapitalas bus naudojamas įsitvirtinti pagrindinėse Europos rinkose, spartinti platformos plėtrą ir integruoti DI funkcijas. Bendrovė taip pat planuoja plėsti produktų pasiūlą į gretimas skaitmeninio mokesčių ataskaitų teikimo sritis, prisitaikant prie besikeičiančių reikalavimų ir tarptautinių įmonių poreikių.

  • Europos startuolių savaitė: 1 mlrd. eurų startas DI srityje ir 595 mln. eurų „Nebius“ sandoris

    Europos startuolių savaitė: 1 mlrd. eurų startas DI srityje ir 595 mln. eurų „Nebius“ sandoris

    Dideli pinigai DI rinkoje

    Europos technologijų rinkoje per savaitę fiksuota daugiau nei 65 investicinių sandorių, kurių bendra vertė viršijo 2 200 000 000 eurų. Be finansavimo raundų, matyti ir ryškesni išėjimai, susijungimai bei įsigijimai, rodantys, kad kapitalas į technologijas grįžta selektyviai, bet ryžtingai.

    Didžiausią dėmesį traukė DI krypties projektai ir infrastruktūra, nes įmonės vis dažniau investuoja ne tik į programinę įrangą, bet ir į skaičiavimo pajėgumus. Tai atspindi platesnę tendenciją Europoje: DI sprendimai tampa nebe eksperimentu, o strategine veiklos dalimi.

    Vienas ryškiausių pranešimų buvo „Ineffable Intelligence“ startas su 1 100 000 000 eurų siekiančia pradinio etapo investicija. Toks ankstyvos stadijos finansavimas yra išskirtinis net pasauliniame kontekste ir signalizuoja apie didelius lūkesčius DI produktams bei komandoms, galinčioms greitai pereiti nuo prototipo prie komercinio mastelio.

    Kitas didelis finansavimo atvejis susijęs su „Ebury“, kuri pritraukė daugiau nei 645 000 000 eurų. Nors įmonė veikia finansinių paslaugų srityje, tokio dydžio sandoriai rodo, kad investuotojai ir toliau renkasi verslus, kurie generuoja apčiuopiamas pajamas ir turi aiškų augimo modelį.

    Įsigijimai ir fondai: kas perka ir kas renka kapitalą

    Įsigijimų fronte išsiskyrė „Nebius“ sprendimas įsigyti JAV DI išvedimo sprendimų startuolį „Eigen AI“ maždaug už 595 000 000 eurų. Šis sandoris rodo, kad konkurencija dėl DI infrastruktūros kompetencijų aštrėja, o įmonės siekia įsigyti ne tik produktą, bet ir inžinerinį pajėgumą.

    Investuotojų pusėje matyti aktyvumas pramoninių technologijų ir giliosios technologijos segmentuose. „KOMPAS VC“ uždarė 160 000 000 eurų fondą, o „Earlybird“ pritraukė 360 000 000 eurų, pabrėždama ilgalaikio savininkavimo ir giliosios technologijos kryptį.

    Dar vienas reikšmingas signalas logistikos ir infrastruktūros rinkai: „EQT“ užsitikrino 3 100 000 000 eurų finansavimą Europos logistikos fondui. Tai rodo, kad dalis kapitalo technologijų ekosistemoje juda per platesnes, su skaitmenizacija susijusias grandines, kur svarbios tiekimo, sandėliavimo ir duomenų valdymo kompetencijos.

    Politika, infrastruktūra ir nauja Europos kryptis

    Be finansavimo ir įsigijimų, matyti ir viešojo sektoriaus iniciatyvos, susijusios su DI plėtra. Vokietijos agentūra SPRIND paskelbė 125 000 000 eurų programą, orientuotą į naujas DI kryptis, taip stiprindama Europos ambiciją kurti ne tik produktus, bet ir alternatyvius technologinius metodus.

    Jungtinėje Karalystėje taip pat ryškėja politinė DI darbotvarkė: viešojoje erdvėje aptariami planai dėl DI aparatinės įrangos ir infrastruktūros. Tuo pat metu startuoliai aktyviau įsitraukia į politinius procesus, siekdami aiškesnių žaidimo taisyklių, prieigos prie duomenų ir greitesnių inovacijų testavimo mechanizmų.

    Ši savaitė išryškino ir bendrą kryptį: DI tampant baziniu verslo sluoksniu, rinkoje daugėja didelių sandorių, kurie jungia programinę įrangą, duomenų centrus ir skaičiavimo resursus. Investuotojai, savo ruožtu, vis dažniau kelia klausimą ne tik apie idėją, bet ir apie tai, kaip greitai įmonė gali pasiekti mastą, efektyvumą ir reguliacinį atitikimą Europoje.

  • „Earlybird“ uždarė 360 mln. eurų fondą: daugiau lėšų DI ir giliajai technologijai Europoje

    „Earlybird“ uždarė 360 mln. eurų fondą: daugiau lėšų DI ir giliajai technologijai Europoje

    Rizikos kapitalo bendrovė „Earlybird“ pranešė užbaigusi aštuntąjį ankstyvosios stadijos fondą, kurio dydis siekia 360 mln. eurų. Tai didžiausias bendrovės pritrauktas fondas per jos istoriją ir signalas, kad investuotojų apetitas DI bei giliajai technologijai Europoje išlieka net ir svyruojant rinkoms.

    Fondas finansuojamas institucinių investuotojų ir šeimos biurų lėšomis. „Earlybird“ pabrėžia, kad naują kapitalą kelia reguliariai kas kelis metus, o dabar visose strategijose valdo apie 2 500 000 000 eurų vertės turtą.

    Kur šiandien daugiausia vertės?

    „Earlybird“ partneris dr. Andre Retterath, atsakingas už DI ir infrastruktūros investicijas, sako, kad pastaraisiais metais DI rinkoje pasikeitė vertės kūrimo logika. Jo teigimu, programų sluoksnyje konkurencija milžiniška, o maržos dažnai būna labai plonos ar net neigiamos, nes produktą sukurti tapo lengva.

    „Bazinių modelių maržos dažnai sukasi apie 30–50 proc., tačiau infrastruktūroje ir aparatinėje įrangoje jos gerokai didesnės, o įėjimo barjerai aukštesni“, – sakė dr. Andre Retterath.

    Pasak jo, kuo giliau DI „krūvoje“ nuo galutinės programos judama link infrastruktūros, duomenų sluoksnio ir specializuotos aparatinės įrangos, tuo stipresnė gynyba nuo konkurentų. Tai viena priežasčių, kodėl fondas nori daugiau dėmesio skirti technologijoms, kurias sunku greitai atkartoti.

    Ankstyvos investicijos ir „gili“ Europa

    Pirmosios fondo investicijos rodo kryptį į DI infrastruktūrą, vertikalius sprendimus ir fundamentines technologijas. „Earlybird“ mini, kad jau rėmė kelias Europoje augančias komandas, o dalis naujų sandorių dar bus paskelbti.

    Bendrovė išskiria ir ankstesnius pavyzdžius, kai investavo į giliąją technologiją dar prieš jai tampant „madinga“: nuo kosmoso pramonės iki branduolinės sintezės sprendimų. Tokie sektoriai paprastai reikalauja daugiau laiko, kapitalo ir kompetencijos, bet sėkmės atveju sukuria sunkiai nukopijuojamą pranašumą.

    Modelis, orientuotas į dešimtmečius

    Kartu su fondo uždarymu „Earlybird“ paskelbė pertvarką, kurią vadina nuolatine aktyvia nuosavybe. Jos esmė – bendrovės kontrolė lieka tik aktyviems partneriams ir perduodama kitai kartai, o išorinių akcininkų ar pardavimo scenarijus nenumatomas.

    „Norime, kad geriausi investuotojai, nepriklausomai nuo jų kilmės ar finansinių galimybių, turėtų kelią tapti bendrovės savininkais“, – sakė dr. Andre Retterath.

    Rizikos kapitalo rinkoje tai reikšminga detalė, nes dalyje fondų partnerio statusas siejamas su didele asmenine finansine įmoka. „Earlybird“ teigia, kad pasirinktas modelis turėtų padėti išlaikyti talentus ir aiškiau suvaldyti tęstinumą, kai steigėjai pamažu traukiasi iš kasdienės veiklos.

    Platesniame kontekste Europoje vis garsiau kalbama apie technologinį suverenitetą, kritinę infrastruktūrą ir vietinių inovacijų finansavimą. „Earlybird“ statymas aiškus: DI ir gilioji technologija bus ta kryptis, kurioje per artimiausius metus formuosis didžiausi, ilgalaikę vertę kuriantys verslai.

  • Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    Berlyno technologijų algos 2026 metais: DI kelia produktyvumą, bet atlyginimai stringa ir auga kaita

    DI tampa atlyginimų varikliu

    Naujausia 2026 metų Berlyno technologijų atlyginimų apžvalga rodo aiškią kryptį: DI ir mašininio mokymosi pareigos sparčiai kyla į geriausiai apmokamų pozicijų viršų. Tyrimas parengtas remiantis 4 627 išvalytais Berlyno technologijų specialistų atsakymais, iš jų 4 138 yra dirbantys pilnu etatu.

    Ataskaitoje nurodoma, kad DI ir mašininio mokymosi inžinerijos medianinis atlyginimas siekia 95 000 eurų per metus. Daugiau uždirba tik inžinerijos vadovai su 115 000 eurų ir teisės bei atitikties specialistai su 99 000 eurų, o bendrosios programinės įrangos inžinerijos mediana siekia 88 000 eurų.

    Augimas yra, bet ne visiems

    Bendra pilnu etatu dirbančiųjų medianinė alga pakilo iki 80 000 eurų per metus, tai yra 4,6 proc. daugiau nei ankstesniais metais, kai perskaičiuota lyginant tą pačią pilno etato imtį. Vidurkis pasiekė 83 949 eurus ir augo 3,5 proc., tačiau šie skaičiai slepia nevienodą situaciją skirtingose pareigose ir įmonėse.

    Ataskaitoje taip pat pateikiamas palyginimas su europiniais rinkos orientyrais, rodantis, kad Berlyno lygis dažniau yra panašus į Europą, o ne aukštesnis. Vadovų ir vadybininkų atlyginimai arti Europos medianos, tačiau specialistų grupėje Berlynas šiek tiek atsilieka.

    Produktyvumas auga, nerimas nemažėja

    Viena ryškiausių tendencijų susijusi su tuo, kaip darbuotojai naudoja DI kasdienėje veikloje. Net 87,5 proc. apklaustųjų teigia asmeniškai naudojantys DI įrankius, o 84,7 proc. sako, kad tai padidino jų produktyvumą.

    Vis dėlto produktyvumo šuolis ne visiems siejasi su didesniu saugumu: 61,2 proc. respondentų nerimauja, kad DI paveiks jų darbo vietos stabilumą. Kartu tik nedidelė dalis nurodo, kad jų darbovietėje apskritai nėra aiškios DI politikos, vadinasi, taisyklės dažnėja, bet baimės išlieka.

    Atotrūkiai mažėja, bet neišnyksta

    Ataskaita fiksuoja ir mažėjantį, tačiau vis dar reikšmingą lyčių atlyginimų skirtumą. Moterų medianinis atlyginimas siekia 70 000 eurų per metus, vyrų 85 000 eurų, tad „žalias“ skirtumas sudaro 17,6 proc. ir yra mažesnis nei prieš metus.

    Kontroliuojant patirtį, pareigų grupę, senioriškumą ir įmonės dydį, skirtumas mažėja iki 6,6 proc. Tai rodo, kad dalis atotrūkio paaiškinama struktūriniais veiksniais, tačiau visiškai jų neeliminuoja.

    Biuro politika ir algų stagnacija skatina kaitą

    Darbdaviams svarbus signalas ateina iš darbuotojų nuostatų dėl darbo biure. Tarp tų, kuriuos realiai paliestų griežtesnis reikalavimas būti biure, 20,2 proc. sako išeitų per šešis mėnesius, o 46,4 proc. liktų, bet iškart pradėtų aktyviai ieškoti kito darbo.

    Kartu 33,0 proc. respondentų nurodo, kad 2026 metais tikėtina keis darbą, o svarbiausias motyvas yra didesnis atlygis. Fone matyti ir atlyginimų „plokštuma“: 45 proc. per metus negavo jokio pakėlimo, o dar 37 proc. gavo tik 1–5 proc. augimą, kuris daugeliui vargiai kompensuoja gyvenimo brangimą.

    Ataskaitos autoriai pabrėžia, kad Berlyno technologijų rinka gali atrodyti stabili, tačiau kaupiasi išlaikymo rizika. Kai produktyvumą kelia DI, o algos daugeliui neauga, didėja tikimybė, kad pagerėjus samdos sąlygoms darbuotojai greitai pasinaudos didesnėmis galimybėmis kitur.

  • „DeepMind“ alumnai kuria startuolius: per 18 mėnesių – 112 naujų komandų, daug jų dirba su DI

    „DeepMind“ alumnai kuria startuolius: per 18 mėnesių – 112 naujų komandų, daug jų dirba su DI

    Nauji duomenys rodo, kad buvę „Google DeepMind“ darbuotojai ir tyrėjai per pastaruosius 18 mėnesių Europoje ir už jos ribų įkūrė arba ruošiasi įkurti dešimtis startuolių. Iš viso identifikuoti 112 žmonių, kurie jau paleido naujas įmones arba viešai nurodo dirbantys vadinamuoju stealth režimu.

    Šiuos skaičius surinko investuotojams ir rizikos kapitalo fondams duomenis teikianti bendrovė „Evertrace“. Informacija rinkta iš viešų šaltinių, įskaitant įmonių registrus, patentus ir mokslinių tyrimų finansavimo duomenis.

    Pastaruoju metu daug dėmesio sulaukė buvusio „DeepMind“ tyrėjo Davido Silverio kuriama Jungtinės Karalystės DI laboratorija „Ineffable Intelligence“, kuri pritraukė apie 1 milijardą eurų pradinio finansavimo. Tačiau „Evertrace“ teigimu, tai tik labiausiai matomas pavyzdys platesnėje tendencijoje, kai „DeepMind“ patirtį turintys specialistai kuria naują startuolių bangą.

    Startuolių geografija ir stealth banga

    Iš 112 identifikuotų atvejų didžiausia dalis fiksuota JAV, reikšminga dalis tenka Jungtinei Karalystei, o likusieji pasiskirstę po įvairias Europos šalis. Duomenyse išskiriama, kad 38 žmonės jau įkūrė naują bendrovę, o 74 pasirinko stealth statusą.

    Stealth dažniausiai reiškia ankstyvą startuolio stadiją, kai komanda dar neviešina produkto ar detalių, tačiau rinkoje jau aktyviai telkia žmones, kapitalą ir partnerius. Vis dėlto ne kiekvienas toks įrašas būtinai baigiasi naujos įmonės registracija, todėl dalis atvejų gali būti tik pasirengimas ar darbinis etapas.

    Kas kuria naujas komandas

    Tarp ryškesnių vardų minimas buvęs „DeepMind“ mokslininkas ir Niujorko universiteto profesorius Saining Xie, siejamas su reikšmingais darbais generatyvinių modelių srityje. Jis prisidėjo prie projekto, kuris paskatino diffusion transformer kryptį, o dabar eina vieno iš DI startuolių vadovaujančias mokslo pareigas.

    JAV rinkoje taip pat išskiriamas startuolis „Humans&“, kurį bendraįkūrė buvęs „DeepMind“ mokslininkas ir Stanfordo universiteto profesorius Noah Goodman. Ši įmonė pozicionuoja savo produktus kaip orientuotus į žmogaus darbo stiprinimą, o ne pakeitimą, ir skelbė apie maždaug 440 milijonų eurų pradinį finansavimą.

    Jungtinėje Karalystėje tarp pavyzdžių įvardijamas buvęs „DeepMind“ mokslininkas Olivier Henaff, bendraįkūręs „Cursive“, kuri kuria bazinių DI modelių sprendimus. Taip pat minima, kad dalis buvusių praktikantų pasirinko startuolių kelią, kurdami produktus nuo vizijos ir kalbos modelių iki sveikatos duomenų infrastruktūros.

    Europoje startuolių kryptys apima ne tik bendrus DI platformų projektus, bet ir nišinius sprendimus, pavyzdžiui, teisinių technologijų ar gynybos technologijų segmentuose. Viena iš tendencijų, atsispindinčių pavyzdžiuose, yra DI agentų ir įrankių kūrimas, kai programinė įranga ne tik generuoja turinį, bet ir vykdo užduotis, integruojasi su verslo sistemomis bei automatizuoja procesus.

    Kodėl „DeepMind“ tampa steigėjų kalve

    „Evertrace“ bendraįkūrėjas Jacobas Houlbergas šią dinamiką lygina su ankstesnėmis Europos technologijų bangomis, kai tokios bendrovės kaip „Klarna“ ar „Spotify“ tapo talentų ir naujų įmonių šaltiniu. Logika paprasta: kai vienoje vietoje sukaupiama daug aukšto lygio kompetencijos, vėliau ji natūraliai „išsisklaido“ į rinką per naujus projektus.

    Ši banga svarbi ir investuotojams, nes „DeepMind“ patirtis rinkoje dažnai veikia kaip kokybės signalas: tai rodo darbą su pažangiais modeliais, griežtomis tyrimų praktikomis ir didelio masto sistemomis. Kartu tai didina konkurenciją, nes vis daugiau komandų taikosi į tas pačias sritis, ypač į bazinius modelius, agentus ir pritaikomąją infrastruktūrą.

    Nors dalis startuolių dar veikia tyliai, pats skaičius leidžia daryti išvadą, kad DI verslų kūrimo tempas, paremtas buvusių „DeepMind“ darbuotojų kompetencijomis, išlieka aukštas. Artimiausiais mėnesiais rinkoje tikėtina daugiau viešų pristatymų, finansavimo raundų ir komandų, kurios iš stealth pereis į atvirą veiklos fazę.

    „Matome, kad „DeepMind“ DI srityje daro tai, ką „Klarna“ ir „Spotify“ kadaise padarė Europos technologijoms“, – sakė Jacobas Houlbergas.

    „Davidas Silveris yra antraščių herojus, tačiau tikroji istorija yra tai, kas ateina po jo“, – pridūrė jis.

  • „Nebius“ perka JAV DI inferencijos startuolį „Eigen AI“ už apie 600 mln. eurų: ką tai keičia rinkoje

    „Nebius“ perka JAV DI inferencijos startuolį „Eigen AI“ už apie 600 mln. eurų: ką tai keičia rinkoje

    Europos DI infrastruktūros bendrovė „Nebius“ pranešė įsigijusi JAV startuolį „Eigen AI“, kuris specializuojasi atvirojo kodo DI modelių našumo gerinime. Sandoris, kaip skelbiama, siekia apie 595 mln. eurų ir bus atsiskaityta grynaisiais bei akcijomis.

    Amsterdame įsikūrusi „Nebius“ valdo ir vysto duomenų centrus, kuriuose diegiami GPU spartintuvai, o jų skaičiavimo pajėgumai nuomojami DI ir verslo klientams. Tokį modelį rinka dažnai vadina neocloud, kai alternatyvūs debesų paslaugų teikėjai koncentruojasi į DI darbo krūvius ir specializuotą programinę įrangą.

    Kodėl inferencija tampa svarbiausia?

    „Eigen AI“ technologija orientuota į inferenciją, kai apmokytas modelis taikomas realiems duomenims ir generuoja atsakymus ar sprendimus. Pastaraisiais metais būtent inferencija sparčiai auga, nes įmonėms vis dažniau reikia ne apmokyti modelius nuo nulio, o patikimai ir pigiau juos paleisti produktuose bei vidiniuose procesuose.

    „Nebius“ teigimu, „Eigen AI“ sprendimai leidžia efektyviau išnaudoti vadinamuosius žetonus, tai yra modelio apdorojamus duomenų vienetus, nuo kurių tiesiogiai priklauso skaičiavimo sąnaudos. Praktikoje tai reiškia didesnį pralaidumą ir mažesnę vienos užklausos kainą be papildomo inžinerinio sudėtingumo klientų pusėje.

    Kas tiksliai perkama kartu su technologija?

    Kartu su produktu „Nebius“ įsigyja ir maždaug 20 žmonių „Eigen AI“ komandą, kurią bendrovė apibūdino kaip aukšto lygio inferencijos tyrėjų ir inžinierių grupę. Skelbiama, kad „Eigen AI“ įkūrėjai įkurs „Nebius“ inžinerijos ir tyrimų padalinį San Francisko įlankos regione.

    Startuolio įkūrėjai Ryanas Hanrui Wangas ir Wei-Chen Wangas anksčiau dirbo MIT HAN Lab, kuriam vadovauja profesorius Song Han, žinomas modelių efektyvumo ir skaičiavimo optimizavimo tyrimais. Tokia kompetencija rinkoje ypač vertinama, nes našumo didinimas dažnai priklauso ne nuo vieno algoritmo, o nuo gilaus aparatinės ir programinės įrangos suderinimo.

    Integracija į „Nebius“ produktus ir poveikis klientams

    „Nebius“ nurodo, kad „Eigen AI“ optimizavimo sluoksnis bus integruotas tiesiai į „Nebius Token Factory“ ir taip turėtų mažinti inferencijos siaurąsias vietas, susijusias su atmintimi, maršrutizavimu ir skaičiavimu. Tokie trikdžiai dažnai pasireiškia, kai modeliai didėja, o užklausų srautai tampa nepastovūs ir sunkiai prognozuojami.

    „Integruodama „Eigen AI“ optimizavimo sluoksnį tiesiai į „Nebius Token Factory“, „Nebius“ pašalina šį butelio kaklelį per visą gyvavimo ciklą“, – teigė bendrovė.

    Įmonės vertinimu, tai klientams turėtų reikšti greitesnį sprendimų diegimą į gamybą, geresnę vieneto ekonomiją ir galimybę sparčiau pereiti prie naujų modelių. Praktinis poveikis bus ypač aktualus įmonėms, kurios diegia DI klientų aptarnavime, paieškoje, turinio generavime, duomenų analizėje ir automatizuotame dokumentų apdorojime.

  • „Aikido Security“ pristatė Endpoint: kaip agentas stabdo kenkėjus DI įrankiuose ir IDE plėtiniuose

    „Aikido Security“ pristatė Endpoint: kaip agentas stabdo kenkėjus DI įrankiuose ir IDE plėtiniuose

    „Aikido Security“ pristatė „Aikido Endpoint“ – lengvą galinių įrenginių saugumo agentą, skirtą programuotojų darbo stotims apsaugoti. Sprendimas orientuotas į augančias programinės įrangos tiekimo grandinės atakas, kurios taikosi į atvirojo kodo paketus, IDE plėtinius ir naršyklių priedus.

    Įmonė pabrėžia, kad rizika didėja dėl spartaus DI įrankių įsitvirtinimo programuotojų kasdienybėje. Kodo generavimo ir pagalbinės aplinkos plečia atakos paviršių: atsiranda daugiau kanalų, per kuriuos į darbo kompiuterį gali patekti kenkėjiški papildiniai, o jautrūs duomenys gali būti išsiunčiami į išorines paslaugas.

    „Aikido Endpoint“ veikia kaip foninis patikros sluoksnis prieš diegimą. Agentas tikrina paketus ir plėtinius pagal įmonės grėsmių žvalgybos srautą „Aikido Intel“ ir, aptikęs žinomą kenkėjišką turinį, jį blokuoja dar iki failams patenkant į įrenginį.

    Vienas iš sprendimo principų – papildoma atsarga naujiems paketams: įmonė teigia automatiškai sulaikanti neseniai paskelbtus paketus, kad būtų sumažinta rizika pačiame pavojingiausiame laikotarpyje, kai kenkėjai bando išnaudoti trumpą „langą“ iki aptikimo. Toks modelis taikomas ten, kur kodo priklausomybės diegiamos dažnai ir dideliais kiekiais.

    Produktas apima kelias sritis: paketų registrus, IDE plėtinius, naršyklės priedus ir DI įrankių naudojimo matomumą organizacijoje. Įmonės vertinimu, organizacijoms tampa vis svarbiau ne tik blokuoti grėsmes, bet ir suprasti, kokie įrankiai realiai veikia programuotojų įrenginiuose, ypač kai kalbama apie prieigą prie kodo, raktų ir vidinių dokumentų.

    „Jie juda visu greičiu, įsidiegia tai, ko reikia, ir apie tiekimo grandinės atakas nepagalvoja – iki tos dienos, kai Endpoint užblokuoja rimtą grėsmę ir tampa aišku, kaip arti buvo incidentas“, – sakė „Aikido Security“ augimo vadovė Madeline Lawrence.

    Pasak jos, pastaraisiais metais pasikeitė ir atakų „įėjimo kaina“: įrankiai, kurie automatizuoja kodo rašymą ir analizę, sumažino slenkstį kurti žalingus paketus ar obfuskaciją. Dėl to tiekimo grandinės grėsmės dažniau kyla ne tik iš aukšto lygio grupuočių, bet ir iš mažiau patyrusių veikėjų.

    „Aikido Security“ teigia, kad tradicinės galinių įrenginių apsaugos priemonės dažnai kuriamos tipiniams biuro scenarijams, todėl programuotojų aplinkose jos pritrūksta konteksto. Įmonės logika – saugumo kontrolę perkelti į vietą, kur į įrenginį patenka naujas kodas ir įrankiai, taip sumažinant riziką dar prieš jai persikeliant į saugyklas, CI procesus ar debesijos infrastruktūrą.

    „Aikido Endpoint“ vystomas remiantis anksčiau sukurtu atvirojo kodo įrankiu „Aikido Safe Chain“, skirtu saugesniam paketų diegimui per komandų eilutę. Naujas agentas, įmonės teigimu, pritaikytas diegti centralizuotai, pasitelkiant organizacijų įrenginių valdymo priemones, kad apsauga veiktų nuosekliai ir nepriklausytų nuo kiekvieno programuotojo rankinio nustatymo.

    Įmonė taip pat akcentuoja skaidrumo kryptį: kartu su apsauga ji viešina tiekimo grandinės tyrimus ir grėsmių signalus per „Aikido Intel“, o papildomi įrankiai turėtų padėti vertinti paketų „sveikatą“ pagal tokius požymius kaip projekto branda ar prižiūrėtojų stabilumas. „Aikido Security“ tikisi, kad matomumo ir prevencijos derinys taps vienu svarbiausių atsakų į tiekimo grandinės atakų augimą DI spartinamoje programavimo eroje.

  • „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų: žada privačias naktinių traukinių kabinas Europoje

    „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų: žada privačias naktinių traukinių kabinas Europoje

    Berlyne įsikūrusi „Nox Mobility“ pritraukė 2 mln. eurų „pre-seed“ investiciją ir skelbia kurianti naujos kartos naktinius traukinius, orientuotus į privatumo ir patogumo trūkumą dabartinėse paslaugose. Investicijų raundui vadovavo „IBB Ventures“, prie jo prisidėjo italų investuotojas Tommaso Lucca ir keli transporto bei technologijų sektoriaus ekspertai.

    Pastaraisiais metais naktinių traukinių paklausa Europoje vėl auga, ypač populiariuose tarpmiestiniuose maršrutuose, nes keliautojai ieško alternatyvos skrydžiams ir brangstančioms nakvynėms. Vis dėlto pasiūla daugelyje šalių tebėra ribota: per kelis dešimtmečius naktinių reisų tinklai buvo smarkiai sumažinti, o paslaugos standartai ir keleivių patirtis dažnai atsilieka nuo šiuolaikinių lūkesčių.

    Kas keistųsi naktiniuose reisuose

    „Nox Mobility“ teigia kurianti modelį, kuriame kiekvienas keleivis turėtų pilnai privačią erdvę, o ne dalintųsi kupė su nepažįstamaisiais. Bendrovė pozicionuoja kelionę kaip vienu metu transporto ir apgyvendinimo paslaugą: išvykimas iš miestų centrų vakare ir atvykimas kitą rytą, siekiant konkuruoti su skrydžiais trumpuose ir vidutiniuose atstumuose.

    Pasak bendrovės, pagrindas yra modulinė, didelio tankio kabinų sistema ir standartizuotos operacijos, leidžiančios efektyviau išnaudoti vagonų erdvę. Svarbus akcentas ir tai, kad sprendimas būtų diegiamas ne būtinai kuriant visiškai naują riedmenų parką, o integruojant kabinų koncepciją į esamus veiklos modelius.

    Kuo vilioja investuotojus

    Naktiniai traukiniai investuotojams tampa patrauklūs dėl kelių priežasčių: augančios tvaraus keliavimo paklausos, ribotos pasiūlos ir galimybės kelionę paversti aukštesnės pridėtinės vertės paslauga. Kartu tai sudėtinga rinka, kurioje lemia ne vien produktas, bet ir infrastruktūros pralaidumas, tvarkaraščių suderinamumas tarp valstybių, lokomotyvų ir vagonų prieinamumas, aptarnavimo kaštai bei reguliaciniai reikalavimai.

    „Naktiniai traukiniai yra viena didžiausių Europoje dar neišnaudotų mobilumo galimybių. Infrastruktūra jau egzistuoja, o rinka laukia“, – sakė „Nox Mobility“ bendraįkūrėjas Artur Hasselbach.

    Bendrovę 2025 metais įkūrė Thibault Constant, Janek Smalla ir Artur Hasselbach, turintys patirties geležinkelių, mobilumo platformų ir technologijų startuolių srityse. Gavusi finansavimą „Nox Mobility“ teigia spartinsianti produkto vystymą ir sieksianti įsitvirtinti besikeičiančioje Europos geležinkelių rinkoje, orientuodamasi į nuoseklesnę, privačią ir keleiviui patogesnę naktinių kelionių patirtį.

  • „Rocsys“ pristatė daugiaaikštelę robotaksi įkrovimo sistemą be rankų ir pritraukė 11 mln. eurų

    „Rocsys“ pristatė daugiaaikštelę robotaksi įkrovimo sistemą be rankų ir pritraukė 11 mln. eurų

    Elektrinių automobilių įkrovimo automatizavimo bendrovė „Rocsys“ pristatė „Rocsys M1“ – sprendimą, skirtą robotaksi parkų depams, kuriame įkrovimas vyksta be žmogaus įsikišimo. Įmonė teigia, kad tai pirmoji platforma, galinti aptarnauti kelias įkrovimo vietas vienu metu robotaksi aplinkoje, o didesnio masto diegimą planuoja 2027 metais.

    Kartu „Rocsys“ paskelbė pritraukusi apie 11 mln. eurų „Series A“ investicijų pratęsimą, kurį vedė „Capricorn Partners“, prisijungė „Scania Invest“, „Forward.One“, „SEB Greentech Venture Capital“ ir „Graduate Ventures“. Po šio etapo bendra bendrovės pritraukta suma siekia apie 49 mln. eurų.

    Kodėl depuose įkrovimas tampa problema

    Augant autonominio mobilumo apimtims, didėja ir spaudimas depų infrastruktūrai: robotaksi turi būti įkraunami greitai, prognozuojamai ir saugiai, kad kuo daugiau laiko praleistų kelyje. Rankinis įkrovimas, kartojamas tūkstančius kartų per dieną, tampa brangiu ir rizikingu procesu, kuris riboja plėtrą.

    „Rocsys“ pozicionuoja automatizuotą įkrovimą kaip vieną svarbiausių grandžių, leidžiančių pereiti nuo bandomųjų projektų prie realios, nuolat veikiančios eksploatacijos. Bendrovės tikslas – didinti parko pasiekiamumą, mažinti prastovas ir standartizuoti depų operacijas.

    Kaip veikia „Rocsys M1“

    „Rocsys M1“ sukurta moduliniu principu ir, pasak įmonės, viena sistema gali aptarnauti iki 10 įkrovimo vietų. Numatyti keli montavimo scenarijai, įskaitant įrengimą viršuje ar ant žemės, kad sprendimas būtų pritaikomas skirtingiems depų išplanavimams ir netrukdytų lygiagrečioms operacijoms.

    Bendrovė nurodo, kad 50 vietų depuose efektyvumas teoriškai gali didėti iki 75 proc., o metinės sutaupomos sąnaudos siekti apie 1,5 mln. eurų. Šie skaičiai remiasi „Rocsys“ skaičiavimais apie darbo laiką, procesų trukmę ir prastovų mažėjimą, todėl praktinis rezultatas priklausys nuo konkretaus parko darbo režimo ir infrastruktūros.

    DI, suderinamumas ir plėtros planai

    „Rocsys“ teigia, kad sistema sukurta naudojant daugiau nei šešerių metų veiklos duomenis ir turi veikti patikimai skirtingomis apšvietimo, oro ir automobilio pozicionavimo sąlygomis. Įmonės teigimu, DI paremta kompiuterinė rega ir judesio valdymas leidžia pasiekti didesnį nei 99,9 proc. prijungimo sėkmės rodiklį.

    Akcentuojamas ir suderinamumas su skirtingais elektromobiliais, įkrovikliais bei jungčių tipais, kad diegimui nereikėtų brangaus parko ar įrangos perdarymo. „Rocsys“ taip pat mini valdymo portalą, sistemų sąsajas per API ir nuotolinę priežiūrą, kad įkrovimo operacijos būtų stebimos ir valdomos centralizuotai.

    „Autonominių transporto priemonių skaičius sparčiai auga, o infrastruktūra turi neatsilikti. Jei depuose procesai nėra be rankų, autonomija ten ir sustoja“, – sakė „Rocsys“ vadovas ir vienas įkūrėjų Crijn Bouman.

    Naujai pritrauktas kapitalas, pasak bendrovės, bus skirtas „Rocsys M1“ kūrimui ir diegimui spartinti, pilotiniams projektams plėsti iki komercinių paleidimų bei veiklai Šiaurės Amerikoje ir Europoje stiprinti. Taip pat planuojama toliau vystyti DI programinę įrangą ir paslaugų ekosistemą, kuri depuose mažintų rankinio darbo poreikį.