CP v2

Tag: Fintech

  • DI darbe ir kasdienybėje: kur prasideda kognityvinis pasidavimas ir kaip jo išvengti

    DI darbe ir kasdienybėje: kur prasideda kognityvinis pasidavimas ir kaip jo išvengti

    2023 metais pasirodžiusiame filme Leave the World Behind yra scena, kuri daugeliui atpažįstama ir už ekrano ribų: veikėjas pasiklysta ne todėl, kad nemoka vairuoti, o todėl, kad nebežino, kaip orientuotis be įprastų skaitmeninių įrankių. Kai nustoja veikti telefonas ir automobilio sistemos, paaiškėja, kad dalis mąstymo ir sprendimų seniai buvo patikėta technologijoms.

    Šis epizodas tampa patogia metafora tam, kas vis dažniau aptariama ir realiame gyvenime: dirbtinis intelektas daug kur jau veikia kaip kognityvinis antras vairuotojas. Jis ne tik pagreitina paiešką ar rašymą, bet ir siūlo argumentus, vertina įrodymus, formuluoja išvadas, o kartais net parenka, ką verta manyti.

    Kada pagreitis virsta pakaitalu?

    Pagrindinė riba eina tarp DI kaip įrankio ir DI kaip pakaitalo. Kol žmogus pats geba atlikti užduotį ir supranta, kodėl pasirinko vieną ar kitą sprendimą, technologija didina produktyvumą. Tačiau kai DI pradedamas naudoti tam, kad pakeistų sprendimą, intuiciją ar vertinimą, atsiranda rizika, kad gebėjimai pamažu atrofiuosis.

    Šis procesas vis dažniau įvardijamas kaip kognityvinis pasidavimas, kai patogumas ir greitis ima konkuruoti su savarankišku mąstymu. Pavojus čia ne vien teorinis: kuo sklandesnis ir įtikinamesnis DI atsakymas, tuo mažiau natūralios trinties lieka kritiniam įvertinimui.

    „Pavojus slypi ne tik mūsų augančiame per dideliame pasitikėjime DI vietoj bendrojo intelekto, bet ir tame, kad savo duomenis bei sprendimų kontrolę perleidžiame trečiųjų šalių debesijos paslaugų teikėjams, kurie gali naudoti duomenis savo finansiniams ar politiniams tikslams“, – sakė JB Benjamin.

    Sklandūs atsakymai gali maskuoti klaidas

    DI sistemos dažnai pateikia atsakymus užtikrintai ir taisyklingai suformuotus, todėl žmonės linkę juos priimti kaip patikimus net tada, kai trūksta konteksto ar atsiranda faktinių netikslumų. Šis efektas ypač pavojingas, kai sprendimai priimami greitai, o vartotojas neturi įpročio tikrinti prielaidų, šaltinių ar logikos grandinės.

    Problema paaštrėja, kai DI pradedamas naudoti ne tam, kad mestų iššūkį mąstymui, o tam, kad jį pakeistų. Jeigu žmogus pirmiausia suformuoja savo poziciją, o tada paprašo DI pateikti kontrargumentų ar patikrinti silpnąsias vietas, rezultatas gali būti geresnis mąstymas. Tačiau jei išvada užsakoma dar neturint nuomonės, svarbiausia dalis jau būna perleista sistemai.

    „Už pasekmes atsakome mes, kai naudojame sistemas, kurios kai kuriose srityse tampa protingesnės už mus, o kartais žmonių grupėms jau sunku suspėti su DI tempu. Todėl svarbiausia yra aiškiai suprasti, kiek galima pasitikėti išvada ir kokia yra jos vertė“, – sakė Nathaniel Bradley.

    „Užduoties perdavimas DI yra laimėjimas tol, kol žmogus vis dar gali ją atlikti savarankiškai. Tačiau kai pradeda nykti sprendimo pagrindas, ta pati substitucija tampa rizika“, – sakė profesorius Stoyan Stoyanov.

    Darbo vietose rizika didėja tyliai

    Darbe DI dažnai perima būtent tas užduotis, per kurias darbuotojai mokosi: pirmuosius juodraščius, santraukas, palyginimus, argumentų struktūravimą. Organizacijoms tai atrodo kaip greitas efektyvumo laimėjimas, tačiau ilgainiui tai gali reikšti mažiau treniruojamus gebėjimus, mažiau diskusijų ir silpnesnį sprendimų pagrindimą.

    Kai sprendimai pradedami maršrutuoti per modelį, gali tyliai išnykti tai, kas anksčiau buvo sprendimo kokybės dalis: ginčas, argumentų rašymas, alternatyvų svarstymas ir atsakomybės pasidalijimas. Dėl to institucijos kartais kognityviai pasiduoda greičiau nei pavieniai žmonės, nes naujos taisyklės įsitvirtina kaip procesas.

    „Kai įmonė sprendimus pradeda leisti per modelį, susitikimai, nesutarimai ir rašytinis argumentavimas, kuris anksčiau lydėjo sprendimą, gali tiesiog pradingti“, – sakė Mücahit Kaya.

    Praktinis kelias išlaikyti kontrolę dažnai paprastas, bet reikalaujantis disciplinos: pirmiausia suformuluoti tikslą ir pirminę poziciją, o DI naudoti tyrimui, palyginimui, kontrargumentams ir greitesniam informacijos apdorojimui. Taip pat svarbu vertinti ne atsakymo grožį, o motyvus, prielaidas ir tai, ką žmogus realiai suprato bei patikrino.

    Didžiausia rizika nėra vien tai, kad DI taps labai galingas. Didesnė grėsmė kyla tada, kai jis tampa toks patogus, kad žmonės nustoja lavinti gebėjimą orientuotis, abejoti ir priimti sprendimus savarankiškai, o prireikus nebežino, kaip grįžti prie mąstymo be pagalbinių sistemų.

  • Briuselio robotikos startuolis „Motion“ pritraukė 2 mln. eurų: humanoidai kaip paslauga keliasi į Europą

    Briuselio robotikos startuolis „Motion“ pritraukė 2 mln. eurų: humanoidai kaip paslauga keliasi į Europą

    Briuselyje įsikūrusi robotikos bendrovė „Motion“ pritraukė 2 mln. eurų išankstinės (pre-seed) investicijos, kurią vedė „Extantia Capital“, prisidėjo ir „Norrsken Evolve“. Bendrovė teigia, kad lėšos bus skirtos plėsti humanoidinių robotų diegimą Europoje ir esamus bandomuosius projektus paversti komerciniais.

    „Motion“ vysto Humanoids-as-a-Service modelį, kai humanoidiniai robotai klientams siūlomi kaip prenumeruojama paslauga. Tokia schema skirta sumažinti pradinę investiciją ir supaprastinti diegimą įmonėms, kurios nori automatizuoti pasikartojančius sandėliavimo, logistikos ir gamybos darbus.

    Vietoje roboto pirkimo „Motion“ siūlo fiksuotą mėnesinį mokestį, į kurį įeina diegimo procesas, duomenų surinkimas, užduočių apmokymas, IT integracija ir parko valdymas. Taip pat apimami finansavimo, draudimo, atitikties ir priežiūros klausimai, kurie dažnai tampa realiais projekto stabdžiais dar iki technologinių iššūkių.

    Šiuo metu bendrovė vykdo penkis pilotinius projektus su pramonės, sandėliavimo ir logistikos įmonėmis Belgijoje. Humanoidiniai robotai mokomi krauti prekes į dėžes, pakuoti siuntas ir dėti komponentus ant konvejerių, dirbdami greta esamų darbuotojų.

    „Motion“ savo sprendimą pristato kaip vieną atsakų į darbuotojų trūkumą Europos gamyboje ir logistikoje, kai įmonėms vis sunkiau užpildyti operacines pozicijas. Tačiau bendrovė pripažįsta, kad humanoidų pritaikymą riboja ne vien techninis brandumas, bet ir integracijos, reguliavimo, rizikų bei eksploatavimo reikalavimai.

    „Europoje robotų įsisavinimas stringa ne dėl technologijos, o dėl finansavimo, rizikų ir atitikties. Mes viską, kas stovi tarp gamyklos ir jos pirmojo humanoido, paverčiame vienu nuspėjamu mėnesiniu mokesčiu“, – sakė „Motion“ įkūrėjas ir vadovas Alexander Stevens.

    Bendrovė pabrėžia, kad jos modelis nėra pririštas prie vieno gamintojo techninės įrangos: parenkami konkrečioms užduotims tinkamiausi robotai, o diegimui naudojamas europinis programinės įrangos sluoksnis. Įmonė taip pat akcentuoja, kad klientai išlaiko kontrolę savo duomenims, o sukaupta diegimo patirtis gali būti pritaikoma plačiau visame tinkle.

    Be tiesioginių diegimų „Motion“ pradeda partnerių programą sistemų integratoriams ir automatizavimo specialistams, kad šie galėtų diegti humanoidinius robotus savo klientams per „Motion“ platformą. Gavusi finansavimą bendrovė planuoja pilotus perkelti į pilną gamybą, didinti komandą ir robotų parką, o pirmasis plėtros etapas numatytas Beniliukso regione.

  • Pranešama: „Nvidia“ sutiko įsigyti „Hugging Face“ už 12 mlrd. eurų – ką tai keistų DI rinkoje

    Pranešama: „Nvidia“ sutiko įsigyti „Hugging Face“ už 12 mlrd. eurų – ką tai keistų DI rinkoje

    JAV technologijų žiniasklaida „The Information“ pranešė, kad „Nvidia“ esą sutiko įsigyti DI platformą „Hugging Face“ už maždaug 12 mlrd. eurų. Sandoris kol kas nėra patvirtintas nei „Nvidia“, nei „Hugging Face“, todėl rinkoje tai vertinama kaip ankstyvas, neoficialus signalas.

    Jei informacija pasitvirtintų, tai būtų vienas didžiausių „Nvidia“ įsigijimų per visą bendrovės istoriją. Toks žingsnis reikštų, kad lustų gamintoja dar stipriau persiorientuoja nuo vien tik aparatinės įrangos prie visos DI ekosistemos, apimančios ir programinę infrastruktūrą.

    Kas yra „Hugging Face“?

    „Hugging Face“ dažnai vadinama DI modelių ir duomenų rinkinių saugykla, panašia į „GitHub“ principą, tik pritaikyta mašininio mokymosi bendruomenei. Čia kūrėjai gali rasti atvirojo kodo modelius, jų paleidimo įrankius, mokymui skirtus duomenų rinkinius bei bendradarbiavimo aplinką.

    Bendrovė įkurta trijų prancūzų verslininkų ir veikia iš Niujorko, tačiau jos platforma yra globali ir tapusi vienu svarbiausių kanalų, per kurį DI sprendimai pasiekia kūrėjus, tyrėjus ir įmones. Praktikoje „Hugging Face“ yra ir technologijų katalogas, ir bendruomenė, kuri formuoja, kas DI srityje laikoma standartu.

    Kodėl „Nvidia“ to gali siekti?

    Pastaraisiais metais „Nvidia“ nuosekliai investuoja į DI srities žaidėjus, nes rinka vis labiau vertina ne tik skaičiavimo galią, bet ir greitą kelią nuo modelio sukūrimo iki jo pritaikymo produktuose. Įsigijimas leistų „Nvidia“ priartėti prie vietos, kur pasirenkami ir platinami modeliai, o tai strategiškai svarbu, kai konkurencija vyksta ne vien tarp lustų, bet ir tarp platformų.

    „Nvidia“ jau anksčiau rėmė „Hugging Face“ investicijų raunde 2023 metais, kai bendrovė buvo vertinama apie 4 mlrd. eurų. Jeigu dabar kalbama suma artima 12 mlrd. eurų, tai reikštų reikšmingą vertės šuolį ir signalizuotų, kad investuotojai DI infrastruktūrą vertina kaip ilgalaikę, o ne trumpalaikio bumo istoriją.

    Sandorio kontekstas siejamas ir su pačios „Nvidia“ finansiniais rodikliais: pastaruoju metu bendrovės pajamos augo dėl sparčiai didėjančio DI sprendimų naudojimo, ypač vadinamųjų DI agentų, kurie automatizuoja užduotis ir didina skaičiavimo išteklių paklausą. Kuo daugiau tokių sistemų diegiama įmonėse, tuo svarbesnės tampa platformos, kuriose modeliai randami, testuojami ir integruojami.

    Ką tai reikštų rinkai?

    Jei „Nvidia“ iš tiesų perimtų „Hugging Face“, daliai rinkos tai atrodytų kaip vertikalios integracijos pavyzdys, kai aparatinė įranga, programinė įranga ir kūrėjų ekosistema atsiduria vienose rankose. Viena vertus, tai galėtų pagreitinti įrankių vystymą ir optimizavimą „Nvidia“ infrastruktūrai, kita vertus, kiltų klausimų dėl neutralumo atvirojo kodo bendruomenėje ir konkurentų galimybių veikti toje pačioje platformoje.

    Kol kas svarbiausia aplinkybė ta, kad oficialaus patvirtinimo nėra, todėl detalių apie sandorio struktūrą, sąlygas ir galimus reguliuotojų vertinimus trūksta. Vis dėlto pati žinia parodo, kokio masto vertės dabar priskiriamos DI infrastruktūros sluoksniui, kuris jungia modelių kūrėjus, įrankius ir jų platinimą.

  • „Volve“ pritraukė apie 2,6 mln. eurų: DI platformą statybų konkursams plečia visoje Europoje

    „Volve“ pritraukė apie 2,6 mln. eurų: DI platformą statybų konkursams plečia visoje Europoje

    Norvegijos statybų technologijų bendrovė „Volve“ pritraukė 3 mln. JAV dolerių pradinės stadijos investiciją, kurią bendrovė skirs DI platformos statybų konkursams ir priešstatybinei analizei tobulinti bei plėtrai Europoje. Perskaičiavus apytiksliu šių dienų kursu, tai sudaro apie 2,6 mln. eurų.

    Investicijų raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Skyfall Ventures, prie jo prisidėjo J12, Norrsken Evolve, OBOS Ventures, „Antler“ ir „StartupLab“, taip pat keli privatūs investuotojai. Tarp jų minimas Daniel Kjørberg Siraj, anksčiau vadovavęs OBOS – vienai didžiausių Šiaurės šalių būsto plėtros organizacijų.

    Kam skirta „Volve“ platforma

    „Volve“ įkurta 2024 metais Osle, o ją įkūrė Herman Smith, Abyl Ikshanov ir Alf Jørgen Dovland. Bendrovė kuria platformą rangovams ir viešojo sektoriaus užsakovams, kuri padeda priimti komercinius sprendimus dar iki prasidedant statyboms.

    Praktikoje didžiausias iššūkis konkursų komandoms yra laikas ir dokumentų apimtis: sutartys, brėžiniai, reikalavimai, techninės specifikacijos ir priedai dažnai sudaro šimtus ar tūkstančius puslapių. „Volve“ teigia, kad jų DI analizuoja šiuos dokumentus, susieja reikalavimus su darbų apimtimi ir išskiria galimas rizikas, kad komandos gautų struktūruotą vaizdą, kuo remtis rengiant pasiūlymą.

    Kodėl konkursų etapas lemia pelningumą

    Bendrovė pabrėžia, kad didelė dalis projekto kainos ir rizikos „užrakinama“ dar iki sutarties pasirašymo, todėl konkursų ir priešstatybinis etapas turi tiesioginę įtaką maržoms. Tai apima sprendimus, ar verta dalyvauti konkurse, kaip įkainoti darbus, kaip įvertinti sutartines sąlygas, subrangovų pasiūlymus ir galimus įsipareigojimus.

    Statybų sektoriuje konkursų dalis vis dar laikoma viena prasčiausiai skaitmenizuotų grandžių, ypač lyginant su projektavimo ar statybos darbų vykdymo valdymo įrankiais. Europos mastu statybos sudaro milžinišką investicijų segmentą, o viešieji pirkimai yra viena reikšmingiausių rinkos dalių, todėl efektyvesnė dokumentų analizė ir rizikų valdymas tampa konkurenciniu pranašumu.

    „Statybos yra projektų verslas: turi laimėti projektus, kad išliktum, bet laimėti blogomis sąlygomis yra blogiau nei pralaimėti“, – sakė „Volve“ bendraįkūrėjas ir vadovas Herman Smith.

    Plėtra Europoje ir nauja žinių struktūra

    „Volve“ skelbia, kad jų sprendimu jau naudojasi pagrindiniai rangovai ir viešieji užsakovai Šiaurės šalyse, o bendrovė stiprina pozicijas Jungtinėje Karalystėje ir žemyninėje Europoje. Investicijos turėtų paspartinti produkto plėtrą ir komandos augimą rinkose, kur konkursų procesai pasižymi didele dokumentų gausa ir griežtu reguliavimu.

    Kartu bendrovė diegia naują grafu paremtą struktūrą, skirtą kaupti ir susieti žinias tarp projektų. Idėja paprasta: nors kiekvienas statybų projektas skiriasi, pasikartojantys komerciniai sprendimai ir rizikos modeliai leidžia ankstesnių konkursų įžvalgas panaudoti kituose pasiūlymuose, užuot kiekvieną kartą pradėjus nuo nulio.

    Pasak „Volve“, naujas kapitalas bus nukreiptas į gilesnį sprendimo pritaikymą pagrindiniams rangovams ir viešojo sektoriaus klientams, o taip pat į spartesnę plėtrą Europoje. Bendrovė siekia, kad jų platforma taptų savotišku „intelekto sluoksniu“, kuris padeda priimti sprendimus konkursų ir priešstatybiniame etape.

  • MIRAVA ruošiasi gamybai: kaip DI gali pakeisti pramoginių laivų švartavimą ir valdymą

    MIRAVA ruošiasi gamybai: kaip DI gali pakeisti pramoginių laivų švartavimą ir valdymą

    Po trejų metų kūrimo ir bandymų bendrovė „MIRAVA“ pritraukė apie 4,6 mln. eurų angelų investicijų. Pinigai bus skirti tolesnei technologijų plėtrai, mažų partijų gamybai ir pirmiesiems klientų pristatymams prieš įžengiant į Europos rinką.

    Įmonė skelbia, kad savo technologijas ir pirmąjį serijinei gamybai artimą modelį planuoja pristatyti Kanų jachtų festivalyje 2026 metų rugsėjį. Vėliau numatomas debiutas parodoje boot Düsseldorf 2027 metų sausį.

    Kas keičiasi pramoginiuose laivuose

    Pramoginis plaukiojimas daugeliui vis dar siejasi su įprastais iššūkiais: navigacija, prisišvartavimas ir tikslaus laivo pozicionavimo palaikymas reikalauja dėmesio bei patirties. Net patyrusiems savininkams tai dažnai tampa momentais, kai poilsis vandenyje trumpam virsta įtampa.

    Tuo pat metu vartotojai priprato prie išmanių, susietų ir nuolat padedančių produktų automobiliuose, telefonuose ar dėvimuose įrenginiuose. „MIRAVA“ teigimu, pramoginių laivų segmentas bręsta panašiam pokyčiui, kai technologija ne apsunkina, o tyliai sumažina kasdienių veiksmų trintį.

    DI pagalba švartavime ir pozicijoje

    Įmonės vystomos funkcijos orientuotos į tas užduotis, kurios dažniausiai „suvalgo“ laiką vandenyje: autonominį prisišvartavimą, savarankišką išplaukimą ir atvykimą, pozicijos laikymą vietoje bei išmanų sekimą. Idėja nėra atimti vairavimą iš žmogaus, o suteikti galimybę pasirinkti, kada norisi valdyti pačiam, o kada patogiau pasitelkti pagalbą.

    „MIRAVA“ aiškina, kad pozicijos laikymo režimas galėtų padėti, kai žmonės maudosi ar ilsisi, o laivas turi stabiliai išlikti pasirinktoje vietoje nepersistumdydamas nuo vėjo ar srovės. Išmanaus sekimo scenarijus projektuojamas taip, kad laivas tam tikromis veiklomis galėtų išlikti „susietas“ su naudotojais ir jų buvimo vieta.

    „Technologija neturi paversti laivo sudėtingesniu. Ji turi padėti patirti vandenį paprasčiau ir intuityviau“, – sakė „MIRAVA“ atstovai.

    Naujas ryšys su laivu

    Greta valdymo funkcijų „MIRAVA“ svarsto ir tai, ar tradicinis šturvalas turi likti vienintelis pagrindinis sąveikos būdas. Įmonė kuria išmanų dėvimą įrenginį, kuris, kaip teigiama, galėtų atlikti naudotojo atpažinimo, buvimo šalia nustatymo ir išmanaus sekimo užduotis.

    Tokio požiūrio esmė yra mažiau mygtukų ir daugiau „ketinimo“ perdavimo: sistema turėtų suprasti, kur yra žmonės ir ką jie daro, kad dalis veiksmų vyktų sklandžiau. Tai ypač aktualu situacijose, kai laive poilsiauja šeima ar draugų grupė ir niekas nenori nuolat būti „pririštas“ prie valdymo vietos.

    Moduliškumas vietoj vienos paskirties

    „MIRAVA“ teigia, kad naujos kartos išmanus laivas nėra vien autonominė navigacija, nes svarbus ir pats korpuso bei erdvių pritaikomumas. Tradiciniai pramoginiai laivai dažnai projektuojami konkrečiai veiklai, pavyzdžiui, žvejybai, vandens sportui ar kruizui.

    Bendrovė renkasi moduliškesnį principą: galinė laivo dalis, pasak kūrėjų, galėtų būti konfigūruojama skirtingai, įskaitant didesnę platformą ar pagalbinės valties tipo funkciją. Taip tas pats laivas būtų lengviau pritaikomas šeimos išvykoms, poilsiui prie vandens, svečių priėmimui ar aktyvioms pramogoms.

    Nuo demonstracijos iki realaus naudojimo

    „MIRAVA“ tvirtina, kad jos kuriami sprendimai remiasi sukaupta patirtimi: daugiau kaip 500 000 jūrmylių eksploatacinių duomenų ir išmanios navigacijos sistemos, diegtos daugiau nei 1 500 laivų. Jūrinė aplinka DI sistemoms laikoma sudėtinga dėl greitai kintančių sąlygų, vėjo, srovių, bangavimo ir nuolat besikeičiančių kliūčių.

    Praktinis iššūkis čia yra ne tik sukurti funkcijas, bet ir užtikrinti, kad jos veiktų patikimai, būtų nuspėjamos ir neperkrautų naudotojo. Jei tai pavyksta, pramoginė laivyba gali perimti kryptį, matomą kituose sektoriuose: nuo „daugiau valdymo“ link „mažiau trinties“.

    Įmonė tikisi, kad artimiausiais metais laivų vertė bus vertinama ne vien pagal galią, dydį ar prabangą, bet ir pagal tai, kaip sumaniai laivas padeda kasdienėse situacijose. „MIRAVA“ pristatomas tikslas paprastas: daugiau laiko vandenyje skirti poilsiui ir patirčiai, o ne manevravimo stresui.

  • „Certain Energy“ pritraukė apie 11,6 mln. eurų: ką žada mangano srauto baterijos elektros tinklams

    „Certain Energy“ pritraukė apie 11,6 mln. eurų: ką žada mangano srauto baterijos elektros tinklams

    Didžiosios Britanijos ilgalaikio energijos kaupimo bendrovė „Certain Energy“ pritraukė apie 11,6 mln. eurų A serijos investiciją, kad komercializuotų mangano srauto baterijų technologiją ir pasirengtų diegimui elektros tinklų mastu.

    Finansavimo raundui vadovavo British Business Bank, o prie jo prisidėjo „Centrica“, „Ceres Power Holdings“ ir „Temasek Trust“ iniciatyva Catalytic Capital for Climate and Health.

    Bendrovė įkurta 2017 metais kaip „Imperial College London“ atskirta įmonė ir anksčiau veikė RFC Power pavadinimu. „Certain Energy“ kuria ilgalaikio energijos kaupimo sprendimus, skirtus kaupti atsinaujinančių šaltinių pagamintą elektrą ir ją atiduoti tada, kai vėjo ar saulės gamyba smunka.

    Toks kaupimas tampa vis svarbesnis augant atsinaujinančios energijos daliai: tinkluose dažnėja situacijos, kai gamyba viršija paklausą, o vėliau susidaro trūkumas. Ilgesnės trukmės kaupikliai padeda stabilizuoti sistemą, mažina priverstinį atsinaujinančios energijos ribojimą ir poreikį įjungti dujines pikinės galios elektrines.

    Mangano srauto baterijų esmė

    Srauto baterijos nuo įprastų skiriasi tuo, kad energija kaupiama ne kietame elektrode, o skystuose elektrolituose, laikomuose išorinėse talpyklose. Dėl tokios architektūros iškrovimo trukmę galima didinti paprastai didinant talpyklas, todėl kaupimo trukmė gali siekti nuo kelių valandų iki kelių dienų.

    „Certain Energy“ teigia, kad jų sprendimo dvipusio naudingumo koeficientas viršija 75 proc. Bendrovė technologiją pozicionuoja kaip galinčią konkuruoti su ličio jonų baterijomis teikiant tinklo paslaugas, bet kartu suteikti ilgesnės trukmės rezervą, kurio dažnai prireikia didėjant atsinaujinančios gamybos svyravimams.

    Ilgaamžiškumas ir kaina

    Pasak bendrovės, patentuotas elektrolitas suprojektuotas maždaug 20 metų eksploatacijai su ribotu talpos mažėjimu. Tai svarbus argumentas tinklų projektams, kuriuose vertinama ne vien pradinė kaina, bet ir viso gyvavimo ciklo sąnaudos.

    Įmonė taip pat akcentuoja, kad manganas yra plačiai paplitęs elementas, todėl teoriškai gali padėti mažinti priklausomybę nuo brangesnių ar labiau koncentruotų žaliavų. „Certain Energy“ tikina, kad parinktos medžiagos ir konstrukcija galėtų sumažinti ribines kaupimo sąnaudas iki maždaug dešimtadalio, lyginant su panašiais vanadžio srauto baterijų sprendimais, tačiau šiuos teiginius dar turės patvirtinti komerciniai projektai realiomis sąlygomis.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Gautas lėšas „Certain Energy“ planuoja skirti prie tinklo prijungtos megavatvalandžių klasės sistemos kūrimui Indijoje, Jungtinės Karalystės tyrimų bazės plėtrai ir tiekimo grandinės formavimui, reikalingam komerciniams diegimams.

    Bendrovė taip pat tęs pasirengimą serijinei gamybai ir platesnei komercializacijai. Rinkoje tai vyksta tuo metu, kai operatoriai ir investuotojai vis dažniau ieško ne tik greito, bet ir ilgesnio energijos kaupimo, galinčio amortizuoti kelių valandų ar paros masto atsinaujinančios energijos svyravimus.

    „Mūsų tikslas yra pateikti ilgalaikio energijos kaupimo sprendimą, kuris padėtų tinklams patikimai integruoti daugiau vėjo ir saulės energijos“, – teigė „Certain Energy“ atstovai.

  • „Einride“ įkūrėjai kuria rizikos kapitalo fondą: taikosi į 450 mln. eurų Europos deep tech

    „Einride“ įkūrėjai kuria rizikos kapitalo fondą: taikosi į 450 mln. eurų Europos deep tech

    Švedijos autonominių sunkvežimių startuolio „Einride“ bendraįkūrėjai Robertas Falckas ir Linnéa Kornehed Falck kartu su buvusiu „McKinsey“ partneriu Robertu Westerdahlu pristatė naują rizikos kapitalo įmonę „Navisalma“.

    Naujasis fondas deklaruoja ambiciją per artimiausius trejus metus į Europos deep tech startuolius investuoti apie 450 mln. eurų. Tarp prioritetų įvardijamos tokios sritys kaip robotika, pramoninės technologijos ir kitos pažangios inžinerinės kryptys.

    Pirmasis etapas dar tik formuojamas

    „Navisalma“ planuoja pradėti nuo maždaug 40 mln. eurų pradinio raundo, skirto veiklos kaštams ir ankstyvos stadijos investicijoms. Skelbiama, kad didžioji šios sumos dalis jau suburta iš pačių steigėjų ir kitų investuotojų.

    Tuo pat metu numatoma vėliau siekti pagrindinio, iki 450 mln. eurų dydžio investicinio kapitalo. Viešai neatskleidžiama, kas galėtų tapti didžiaisiais investuotojais, o pats tikslas šiuo metu labiau primena siekinį, o ne uždarytą fondą.

    Europa prieš Silicio slėnio kopijavimą

    Steigėjai akcentuoja, kad fondas nenori aklai kopijuoti JAV rinkos modelio ir vietoje to remsis Europos pramoniniu pagrindu. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai deep tech projektams vis dažniau ieškoma ne tik kapitalo, bet ir gamybinių partnerių, tiekimo grandinių bei patekimo į industriją.

    „Europa puikiai kuria technologijas, bet ne visada taip pat gerai paverčia jas verte“, – sakė „Navisalma“ vadovas Robertas Falckas.

    „Mums nereikia atkartoti Silicio slėnio. Turime sujungti pažangiausias technologijas su Europos stiprybėmis inžinerijoje, dizaine, pramonėje ir kokybėje, kad kurtume pasaulinius lyderius“, – teigė jis.

    DI ir energetika jau portfelyje

    „Navisalma“ taip pat pranešė jau investavusi į Švedijos startuolį „Abundry“, kuris DI taiko energetikos sistemų našumui gerinti. Tokios investicijos atspindi platesnę kryptį, kai DI sprendimai vis dažniau diegiami infrastruktūros, energijos vartojimo efektyvumo ir pramonės optimizavimo srityse.

    Pasak įkūrėjų, fondas sieks dirbti greta esamų savininkų ir investuotojų, kad technologijos pasiektų pramoninį mastą. Tokia pozicija signalizuoja ne vien finansinį, bet ir operacinį požiūrį, kuris deep tech segmente dažnai laikomas būtinu dėl ilgesnių kūrimo ciklų ir sudėtingesnio komercializavimo.

    „Europa jau turi išskirtinę kapitalo ekosistemą. Mūsų galimybė yra jos nepakeisti, o pridėti papildomą gebėjimą“, – sakė „Navisalma“ steigėjas Robertas Westerdahls.

    „Mūsų platforma sujungia technologinę ambiciją su vykdymo disciplina ir vertės kūrimu, leidžiančiu kartu su esamais investuotojais padėti pažangiosioms technologijoms pasiekti industrinį mastą“, – pridūrė jis.

  • Startuolių žingsniai Europoje: nauji produktai, partnerystės ir plėtra, kurios išryškėjo per savaitę

    Europos startuolių ekosistemoje kiekvieną savaitę netrūksta naujienų, kurios rodo, kur juda rinka: nuo naujų produktų pristatymų iki tarptautinės plėtros ar įsigijimų. Pastarosiomis dienomis ryškėjo keli pasikartojantys motyvai: tvarumo sprendimai, duomenų ir kibernetinio saugumo poreikis bei finansinių paslaugų skaitmeninimas.

    Tokie pranešimai dažnai lieka „po radaru“, nes atskirai ne visi pasiekia didžiųjų antraščių lygį. Vis dėlto būtent iš jų galima matyti, kaip keičiasi vartotojų elgsena, kur teka rizikos kapitalas ir kokios technologijos pereina iš eksperimentų į komercinį mastą.

    Vienas ryškesnių signalų buvo maisto technologijų bandymai išnaudoti virtualias erdves produkto pristatymui ir prekės ženklo istorijai kurti. Augalinės kilmės produktų segmentas Europoje išlieka vienas aktyviausių, o įmonės ieško būdų išsiskirti konkurencingoje rinkoje ne tik skoniu ar kaina, bet ir komunikacijos kanalais.

    Tuo pat metu Baltijos regiono kūrėjai toliau testuoja nišas skaitmeninio turto ir blokų grandinių srityje: nuo meno kolekcionavimo iki atsiskaitymo infrastruktūros. Nors rinka patyrė svyravimų, praktiniai panaudojimo atvejai išlieka, ypač kai kuriamos aiškiai kuratorinės platformos ir integracijos su esamomis ekosistemomis.

    Nauji produktai ir plėtra

    Plėtros sprendimai vis dažniau siejami su labai konkrečiomis rinkomis: pavyzdžiui, logistikos ir transporto srityje įmonės renkasi Vokietiją kaip didžiausią Europos transporto rinką. Elektros ir autonominio transporto kryptis čia tampa ne tik technologiniu iššūkiu, bet ir reguliavimo, infrastruktūros bei tiekimo grandinių testu.

    Finansinių technologijų ir programinės įrangos kaip paslaugos segmentuose matomas spaudimas mažinti įėjimo barjerus. Nemokami planai, „be kodo“ integracijos ir greitesnis diegimas tampa svarbiais argumentais, nes įmonės nori greitai išbandyti sprendimus, o tik vėliau didinti apimtis.

    Taip pat ryškėja draudimo technologijų judėjimas į didžiąsias Europos ekonomikas. Mikromobilumo draudimas tampa atskira augančia kategorija, nes plečiasi elektrinių dviračių ir paspirtukų naudojimas, o kartu daugėja poreikis aiškiems, skaidriems ir greitai administruojamiems draudimo modeliams.

    Įsigijimai ir partnerystės

    Kelionių ir laisvalaikio sektoriuje partnerystės dažnai kuriamos tam, kad vartotojui vienoje vietoje būtų pasiūlytas platesnis muziejų, pramogų ir patirčių pasirinkimas. Tokie susitarimai paprastai reiškia stipresnę platinimo galią, daugiau duomenų apie paklausą ir efektyvesnį rinkodarinių kampanijų planavimą.

    Įsigijimai išlieka būdu greitai pridėti trūkstamas kompetencijas, ypač kai kalbama apie darbuotojų mokymą, žinių valdymą ar procesų skaitmeninimą. Mažesni specializuoti produktai dažnai tampa didesnių platformų dalimi, nes įmonės siekia sujungti komunikaciją, operacijas ir mokymus į vieną įrankių rinkinį.

    Finansinių paslaugų infrastruktūroje daugėja susitarimų, leidžiančių paslaugų teikėjams greičiau pasiūlyti atvirosios bankininkystės funkcijas. Europoje tai ypač aktualu dėl skirtingų rinkų brandos, todėl platforminiai sprendimai, galintys veikti keliuose regionuose, turi aiškų pranašumą.

    Ką rodo šie signalai

    Bendra kryptis aiški: įmonės ieško mastelio per plėtrą, efektyvumo per integracijas ir augimo per partnerystes. Kartu matosi ir atsargesnis požiūris į „vien tik idėjos“ projektus: daugiau dėmesio skiriama pajamų augimui, pasikartojančioms įplaukoms ir realiam pritaikymui.

    Šie savaitės pasiekimai taip pat parodo, kad inovacijos Europoje dažnai gimsta sankirtoje tarp technologijų ir reguliuojamų sektorių. Todėl laimi tie, kurie geba ne tik sukurti produktą, bet ir įrodyti jo patikimumą, saugumą bei gebėjimą veikti skirtingose rinkose.

  • Amsterdamo „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų: DI pagrįstas administravimo paketas smulkiam verslui

    Amsterdamo „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų: DI pagrįstas administravimo paketas smulkiam verslui

    Amsterdame įsikūręs finansinių paslaugų startuolis „Neno“ pritraukė 6,6 mln. eurų ankstyvosios stadijos investiciją. Bendrovė kuria DI pagrįstą administravimo aplinką smulkiam ir vidutiniam verslui, kur vienoje vietoje sujungiama apskaita, mokesčiai, atlyginimai ir verslo bankininkystė.

    Pasak įmonės, pritrauktos lėšos bus skirtos naujam tyrimų padaliniui, apskaitos ir mokesčių komandų plėtrai bei pasirengimui įžengti į kitas Europos rinkas 2027 metais. Investicijų etapui vadovavo ankstyvosios stadijos fondas „AlleyCorp“, taip pat prisidėjo „Motive Partners“, „Firstminute Capital“ ir verslo angelai.

    Vienas langas vietoj kelių tiekėjų

    „Neno“ idėja remiasi tuo, kad verslo savininkams dažnai tenka derinti banką, buhalterį, mokesčių konsultantą ir atlyginimų skaičiavimo sprendimus, o duomenys lieka išskaidyti. Startuolis teigia siekiantis didžiąją dalį rutininių procesų perkelti į foną, kad žmogui liktų tik peržiūra ir galutinis patvirtinimas.

    „Vietoj to, kad verslo savininkai derintų bankus, buhalterius ir mokesčių konsultantus, mes pateikiame vieną „padaryta už jus“ būseną, kai suderinimas, atitiktis ir ataskaitos automatiškai vyksta fone“, – sakė „Neno“ įkūrėjas ir vadovas Nickas Knuppe.

    Bendrovė nurodo, kad nuo veiklos pradžios Nyderlanduose 2026 metų pirmąjį ketvirtį jau aptarnauja beveik 200 klientų. Tarp jų minima įvairių sektorių įmonės nuo svetingumo ir personalo valdymo iki elektroninės prekybos ir programinės įrangos kaip paslaugos.

    Ką žada DI buhalterijoje

    „Neno“ teigia, kad vienas didžiausių verslo „laiko rijikų“ yra administraciniai darbai, todėl tikslas yra sutaupyti daugiau kaip 100 valandų per metus. Įmonės pristatomas modelis apima duomenų surinkimą iš verslo banko sąskaitų, įmonės kortelių, sąskaitų apmokėjimo ir gautinų sumų, kad apskaitos įrašai formuotųsi realiu laiku.

    Startuolis savo sprendimą apibūdina kaip realaus laiko agentinę didžiąją knygą, kuri turėtų pagreitinti operacijas, tokias kaip suderinimas ir pridėtinės vertės mokesčio paruošimas. „Neno“ skaičiuoja, kad klientams tai vidutiniškai sutaupo apie 8 valandas administravimo per mėnesį ir gali sumažinti metines apskaitos išlaidas apie 20 proc., tačiau pabrėžia, kad tai priklauso nuo veiklos pobūdžio.

    Rinka spaudžiama ir trūkumo, ir reikalavimų

    „Neno“ orientuojasi į apskaitos, mokesčių ir profesionalių paslaugų segmentą Europoje, kur, bendrovės vertinimu, kasmetinė rinka viršija 200 mlrd. eurų. Įmonė taip pat akcentuoja struktūrinę problemą: dalis smulkių ir vidutinių įmonių apskaitą, atlyginimus ir mokesčius perduoda išorės tiekėjams, o specialistų trūkumas didina spaudimą tradiciniam aptarnavimo modeliui.

    „Neno“ teigimu, naujas kapitalas bus panaudotas „Neno Labs“ startui, tolesniems tyrimams ir produkto vystymui, taip pat naujų specialistų samdai apskaitos, mokesčių ir plėtros komandose. Bendrovė pabrėžia, kad komandą sudaro finansinių technologijų patirties turintys žmonės ir kvalifikuoti apskaitos specialistai, anksčiau dirbę tokiose organizacijose kaip „Mollie“, „Adyen“, „Plaid“, „Deloitte“, „BDO“ ir „EY“.

  • Startup Due Dil pristatė DI įrankį: rizikų patikra investuotojams vietoj valandų trunka 10 minučių

    Startup Due Dil pristatė DI įrankį: rizikų patikra investuotojams vietoj valandų trunka 10 minučių

    Rizikos kapitalo fondo SMRK VC partneris Vladas Tislenko pristatė „Startup Due Dil“ – internetinę programą, kuri automatizuoja startuolių due diligence procesą: surenka, patikrina ir susistemina informaciją investuotojams bei patiems įkūrėjams.

    Tokio tipo patikra paprastai reiškia dešimtis dokumentų, teiginių tikrinimą ir daug rankinio darbo, todėl gali užtrukti nuo kelių valandų iki kelių dienų. „Startup Due Dil“ žada pirminę struktūruotą ataskaitą parengti maždaug per 10 minučių.

    Kaip veikia „Startup Due Dil“

    Platforma sukurta kaip kelių agentų sistema: ji koordinuoja dešimt specializuotų DI agentų, kurie analizuoja pateiktą startuolio medžiagą ir viešai prieinamus šaltinius. Tikslas – sumažinti riziką, kad vertinant bus praleisti svarbūs signalai ar pasitikėta nepagrįstais skaičiais.

    Devyni agentai vertina skirtingas sritis: komandą, rinką, konkurentus, produktą ir technologiją, trauką ir finansus, verslo modelį, reguliacinę atitiktį, nuosavybės struktūrą bei teisinius aspektus. Dešimtasis agentas, vadinamas „Oracle“, planuoja procesą, tikrina rezultatų pilnumą ir suformuoja galutinę ataskaitą.

    Norint pradėti analizę, naudotojui pakanka įkelti startuolio pristatymą. Išsamesnei patikrai galima pridėti finansines ataskaitas, kapitalizacijos lentelę, teisinius dokumentus ir kitą duomenų kambario medžiagą, o sistema gretina teiginius su viešais duomenimis.

    Raudonos, geltonos ir žalios vėliavos

    Galutinėje ataskaitoje išvados suskirstomos į raudonas, geltonas ir žalias vėliavas: nuo esminių rizikų ir neatitikimų iki klausimų, kuriuos verta patikslinti, arba patikrintų teigiamų signalų. Tokia struktūra turėtų padėti greičiau suprasti, kur būtinos papildomos įžvalgos ar pokalbiai.

    Pasak V. Tislenko, vienas dažniausių ankstyvos stadijos startuolių „aklųjų taškų“ – pernelyg optimistiškai nurodomas rinkos dydis, kurio ne visada įmanoma pagrįsti patikimais duomenimis. Tokiais atvejais įrankis iškelia riziką, kad skaičiai gali būti nepatikrinti arba netikslūs.

    Ar DI galima patikėti investicinę patikrą?

    V. Tislenko pripažįsta, kad DI sistemos gali užtikrintai pateikti klaidingą informaciją, todėl modelį tenka nuolat tobulinti. Kelių agentų architektūra pasirinkta tam, kad vieno modulio klaidos būtų greičiau pastebimos, o „Oracle“ galėtų pakartotinai paleisti tam tikrą analizės dalį su papildomu kontekstu.

    „Analizuojant startuolius sistemiškai, daugiausiai laiko atima informacijos paieška, patikra ir struktūravimas. Pradėjau kurti „Startup Due Dil“, kad automatizuočiau šią proceso dalį. Tikslas nėra pakeisti investuotoją, o suteikti tvirtesnį pagrindą sprendimams ir sumažinti riziką praleisti svarbų signalą“, – sakė V. Tislenko.

    Ne mažiau svarbi tema – konfidencialumas. Due diligence dažnai apima jautrią finansinę, teisinę, nuosavybės ir investicijų pritraukimo informaciją, todėl platforma akcentuoja duomenų saugumą ir prieigos ribojimą.

    Kūrėjo teigimu, administravimo aplinkose nerodomas privatų turinį apimantis darbas, o kūrėjai neturi prieigos prie naudotojų failų ar ataskaitų. Tuo pačiu dalis apdorojimo atliekama naudojant trečiųjų šalių modelių tiekėjus, o dabartinėje versijoje naudojama „OpenAI“ programavimo sąsaja.

    „Nei aš, nei modelių tiekėjai neturėtų naudoti klientų medžiagos modelių mokymui. Aš neturiu prieigos prie naudotojų įkėlimų ir rezultatų, matau tik techninius žurnalus, reikalingus pagalbai, o sistemą tobulinu tik gavęs tiesioginį klientų grįžtamąjį ryšį“, – sakė V. Tislenko.

    Nors 10 minučių terminas skamba kaip didelis šuolis, pats kūrėjas pabrėžia, kad due diligence išlieka žmonių darbas. Net ir gavus automatizuotą ataskaitą, investuotojams vis tiek reikia pokalbių, rekomendacijų patikrinimo ir svarbiausių punktų aptarimo su įkūrėjais.

    „Startup Due Dil“ pirmiausia orientuota į rizikos kapitalo ir privataus kapitalo fondus, vertinančius technologijų įmones, ypač ankstyvose stadijose. Kartu įrankis gali būti naudingas ir startuoliams prieš pradedant lėšų pritraukimą, kad jie patys įsivertintų pasirengimą investuotojų patikrai.

    Ilgainiui tokie sprendimai gali pakeisti ir tai, kaip kuriami pristatymai bei duomenų kambariai: kuo labiau standartizuoti ir patikrinami bus teiginiai, tuo mažiau laiko liks „rankiniam“ faktų gaudymui. Tačiau, kaip pabrėžia V. Tislenko, santykiai ir pasitikėjimas investicijose vis tiek išliks kertiniai.

    „Galiausiai tai vis tiek bus žmonių žaidimas“, – sakė V. Tislenko.