CP v2

Tag: Fintech

  • „Medly AI“ pritraukė 7 mln. eurų: DI korepetitorius plečiamas JK ir startuoja su SAT JAV

    „Medly AI“ pritraukė 7 mln. eurų: DI korepetitorius plečiamas JK ir startuoja su SAT JAV

    Jungtinės Karalystės švietimo technologijų startuolis „Medly AI“ pritraukė apie 7 mln. eurų siekiančią pradinę investiciją, kuri bus skirta DI korepetitoriaus plėtrai ir tarptautinei plėtrai. Finansavimo etapui vadovavo rizikos kapitalo fondas Felix Capital, prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei keli verslo angelai.

    Bendrovę įkūrė UCL medicinos studijų absolventai dr. Paul Jung ir dr. Kavi Samra. „Medly AI“ kuria personalizuotą mokymosi asistentą, skirtą mokiniams, besiruošiantiems egzaminams, ir siekia pasiūlyti greitą, individualiai pritaikytą grįžtamąjį ryšį užduočių sprendimo metu.

    Kaip veikia DI korepetitorius

    „Medly AI“ teigia naudojanti nuosavą metodiką, kurioje derinami keli dideli kalbos modeliai, o sprendimai paremti neuromokslo ir mokymo teorijos principais. Sistema seka mokinio pažangą ir mokymosi įpročius, kad galėtų adaptuoti paaiškinimus, užduočių sudėtingumą ir rekomendacijas.

    Platformoje mokiniai sprendžia bandomuosius klausimus ir iškart gauna vertinimą bei užuominas, kur dar galima „susirinkti“ papildomų taškų. Tarp funkcijų minima ir rašysenos atpažinimo galimybė, kuri ypač aktuali matematikai ar chemijai, kai sprendimai rašomi planšetėje ar su rašikliu.

    Augimas JK ir plėtra į JAV

    Startuolis skelbia, kad nuo 2025 metų vasario pasiekė daugiau nei 400 000 naudotojų Jungtinėje Karalystėje, o vidutiniškai platformą jie naudoja apie valandą per dieną. Bendrovė taip pat mini vykdanti tyrimą su daugiau nei 1 000 mokinių, kuriuo siekiama įvertinti, kaip tokia pagalba veikia mokymosi rezultatus.

    Tarptautinėje plėtroje „Medly AI“ jau pradėjo SAT pasiruošimo paslaugą Jungtinėse Valstijose ir planuoja iki metų pabaigos papildyti pasiūlą AP bei ACT kryptimis. Tokie žingsniai atspindi platesnę rinkos tendenciją, kai skaitmeninės mokymosi platformos pereina nuo bendrų įrankių prie siauresniems egzaminams pritaikytų sprendimų.

    Ką keičia investicija ir kokie klausimai išlieka

    Bendrovė nurodo, kad gautos lėšos bus naudojamos auginti mokinių bendruomenę JK, finansuoti tarptautinę plėtrą, kurti papildomas DI galimybes ir tęsti poveikio mokymosi rezultatams tyrimus. Praktikoje tai dažniausiai reiškia didesnį užduočių banką, tikslesnį vertinimą ir geresnį pritaikymą skirtingiems mokymosi stiliams.

    Vis dėlto DI korepetitorių plėtra kelia ir patikimumo bei skaidrumo klausimų: svarbu, kaip matuojamas realus rezultatų pokytis, kaip užtikrinamas turinio tikslumas ir kaip tvarkomi nepilnamečių duomenys. Dėl to rinkoje vis dažniau akcentuojami nepriklausomi tyrimai, aiškios privatumo taisyklės ir atsakomybės ribos, kai DI pateikia rekomendacijas ar vertinimus.

    „Beveik trečdalis 11–16 metų vaikų gauna vienokią ar kitokią privačią korepetitoriaus pagalbą. Tiems, kurie gali tai sau leisti, tai suteikia stiprų pranašumą, o tiems, kurie negali, tai taip pat stipriai įtvirtina esamą nelygybę“, – sakė „Medly AI“ bendraįkūrėjas ir vadovas dr. Paul Jung.

    „Medly AI“ teigimu, tikslas yra padaryti personalizuotą akademinę pagalbą prieinamesnę, siūlant mokymą, kuris prisitaiko prie to, kaip mokinys mokosi. Artimiausiu metu rinkos dėmesys kryps į tai, ar tokie sprendimai gebės nuosekliai pagerinti rezultatus skirtingose mokyklose ir socialinėse grupėse.

  • „Flip“ pritraukė 25 mln. eurų: DI platforma plečiama gamybos, prekybos ir slaugos darbuotojams

    „Flip“ pritraukė 25 mln. eurų: DI platforma plečiama gamybos, prekybos ir slaugos darbuotojams

    Darbuotojų patirties platformą kurianti bendrovė „Flip“ pritraukė 25 mln. eurų investicijų, kurias skirs DI sprendimų plėtrai ir diegimui tarp pirmosios linijos darbuotojų. Finansavimo raunde dalyvavo esami investuotojai Notion Capital ir HV Capital, taip pat prisijungė Badeno-Viurtembergo plėtros bankas L-Bank bei verslo angelų ir institucinių investuotojų grupė.

    „Flip“ įkurta 2018 metais ir kuria skaitmeninę darbuotojų platformą gamybos, mažmeninės prekybos, logistikos, slaugos ir svetingumo sektoriams. Tai sritys, kuriose nemaža dalis darbuotojų kasdien neturi prieigos prie įmonės kompiuterio ar vidinio el. pašto, todėl tradiciniai biuro įrankiai jiems veikia prasčiau.

    Platformoje sujungiami vidinės komunikacijos kanalai, darbo procesai, skaitmeninė tapatybė ir DI įrankiai vienoje programėlėje. Bendrovė teigia, kad taip sprendžia vieną ryškiausių darbo rinkos skaitmenizacijos problemų: biuruose DI sprendimai diegiami greitai, o „be darbo stalo“ dirbantys žmonės dažnai lieka už borto dėl infrastruktūros ir prieigų trūkumo.

    „DI jau seniai tapo kasdienybe biure, tačiau prie konvejerio, parduotuvėse ar slaugos įstaigose jis dar tik skinasi kelią“, – sakė „Flip“ bendraįkūrėjas ir vadovas Benedikt Brand.

    Plėtros centre yra „Flip“ produktas Fusion, kuris padeda generuoti konkrečiai komandai ar padaliniui pritaikytas programėles pagal parduotuvės, pamainos ar veiklos proceso poreikius. Idėja paprasta: vietoj kelių atskirai perkamo ir ilgai diegiamo programinio sprendimo vienai užduočiai, įmonė gali greičiau sukurti tikslinę funkciją vienoje aplinkoje.

    Kitas svarbus elementas yra Frontline Identity funkcija, leidžianti darbuotojams naudotis įmonės sistemomis neturint korporatyvinio el. pašto. Tai sukuria tapatybės sluoksnį, per kurį paprasčiau valdyti prisijungimus, teises ir prieigą prie vidinių programų, o kartu atveria kelią DI įrankių naudojimui kasdieniuose procesuose.

    Bendrovės teigimu, šios dalys kartu sudaro bazę DI diegimui tarp pirmosios linijos darbuotojų: nuo patikimos skaitmeninės tapatybės iki DI agentų ir konkrečioms užduotims pritaikytų programėlių. Naujos lėšos bus naudojamos šiai infrastruktūrai toliau vystyti ir „Flip“ platformos plėtrai.

  • „LITILIT“ gavo 8 mln. eurų paskolą: femtosekundiniai lazeriai taikosi į masinę pramonės gamybą

    „LITILIT“ gavo 8 mln. eurų paskolą: femtosekundiniai lazeriai taikosi į masinę pramonės gamybą

    Vilniuje veikianti femtosekundinių lazerių gamintoja „LITILIT“ iš Lietuvos nacionalinio plėtros banko ILTE gavo 8 mln. eurų paskolą. Įmonė teigia, kad finansavimas padės pagreitinti naujos kartos pramoninio lazerio kūrimą ir pasirengimą gamybai.

    „LITILIT“ kuria lazerius, paremtus patentuota technologija, kuri, pasak bendrovės, leidžia lengviau didinti gamybos apimtis ir paprasčiau integruoti į pramonines sistemas. Tikslas – priartinti femtosekundinių lazerių kainą ir diegimo paprastumą prie plačiai naudojamų skaidulinių nanosekundinių lazerių, kad jie taptų patrauklūs masinei gamybai.

    Bendrovė nurodo, kad papildomai planuoja investuoti apie 2 mln. eurų nuosavų lėšų, o bendra projekto vertė sieks 10 mln. eurų. Naujos lazerio sistemos komercializavimą įmonė planuoja 2029 metų antroje pusėje.

    Kur femtosekundiniai lazeriai gali „prasimušti“

    Femtosekundiniai lazeriai išsiskiria itin trumpais impulsais, kurie leidžia apdoroti medžiagas minimaliai paveikiant aplinkines struktūras. Ši savybė dažnai vadinama šaltuoju abliavimu ir ypač svarbi ten, kur reikalingas didelis tikslumas ir švarus paviršius.

    Dėl to tokie lazeriai jau naudojami įvairiose srityse – nuo medicininių procedūrų iki mikrogamybos, pavyzdžiui, lustų ir ekranų pramonėje. Vis dėlto iki šiol jų pritaikymas dažnai apsiribodavo mažų, didelės vertės detalių gamyba, kur aukšta sistemos kaina ir sudėtinga infrastruktūra atsiperka.

    „Šiandien femtosekundiniai lazeriai dažniausiai naudojami gaminant mažas, didelės vertės detales. Mūsų kuriama sistema atvers naujus pritaikymus didelės apimties pramonėje – pavyzdžiui, metalinių įrankių masinėje gamyboje ar specializuotų dangų formavime dideliuose paviršiuose“, – sakė „LITILIT“ vadovas Nikolajus Gavrilinas.

    Pasak jo, nauja sistema turėtų paspartinti ir jau egzistuojančias panaudas, susijusias su buitinės elektronikos, ekranų ar puslaidininkių gamyba. Tai reikštų, kad lazerių tikslumas būtų derinamas su didesniu apdorojimo greičiu, kuris kritiškas serijinei gamybai.

    Kodėl iki šiol trukdė infrastruktūra

    Vienas didžiausių femtosekundinių lazerių barjerų – sudėtingas diegimas ir eksploatacija. Įprastos sistemos neretai remiasi vandens aušinimu, kuriam reikia atskiros cirkuliacijos ir valymo infrastruktūros bei nuolatinės priežiūros.

    Prie to prisideda dideli optiniai moduliai, masyvūs optiniai pagrindai ir jautri optika spinduliui perduoti į apdorojimo vietą. Dažnai reikalinga ir stabili temperatūra patalpoje, o tai riboja, kur gamyklose tokias sistemas apskritai galima montuoti.

    „Kuriame sistemą, kuri viename pramoniniame įrenginyje sujungtų valdymo elektroniką, optiką ir aušinimą, kad ją būtų paprasta integruoti bet kurioje gamykloje“, – sakė Nikolajus Gavrilinas.

    „Modulinė platforma bus mažiau jautri temperatūrai, drėgmei ir vibracijai, o jos modulius bus galima jungti į galingesnę sistemą. Sugedus vienam moduliui, reikės keisti tik jį, o ne visą įrenginį“, – pridūrė jis.

    Galia ir mastelio siekis

    Įmonė nurodo, kad kuriama platforma taikys iki 1 000 W vidutinės optinės galios lygį, ją paskirstant į 10–20 atskirų spindulio kanalų. Tokia architektūra leistų vienu metu apdoroti kelis skirtingus taškus gamybos linijoje, o tai yra vienas svarbiausių žingsnių link masinės gamybos.

    „LITILIT“ pabrėžia, kad mastelio problema femtosekundinių lazerių rinkoje yra struktūrinė: daug tradicinių sistemų pernelyg sudėtingos gaminti dideliais kiekiais. Todėl bendrovė siekia kurti sprendimą, kurį būtų realu standartizuoti, gaminti serijomis ir prižiūrėti pramonės sąlygomis.

    Plėtros planai siejami ir su gamybos pajėgumais Vilniuje: įmonė pranešė pradėjusi vystyti didesnės apimties lazerių gamyklą, kuri turėtų startuoti artimiausiu metu. Skelbiama, kad ilgalaikis tikslas – pasiekti iki 3 000 femtosekundinių lazerių per metus gamybos apimtį.

    Nors iki komercializavimo dar liko keleri metai, tokio pobūdžio finansavimas rodo, kad Lietuvoje kuriamos fotonikos technologijos matomos kaip potencialiai konkurencingos tarptautinėse pramonės tiekimo grandinėse. Jei pažadai dėl paprastesnės integracijos ir modulinės architektūros pasiteisins, femtosekundiniai lazeriai gali tapti ne nišiniu, o plačiau pritaikomu gamybos įrankiu.

  • Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Pelningos pažinčių programos „Taimi“ ir „Hily“ ruošiasi IPO: kas padėjo pasiekti spartų augimą

    Kyjive įkurta pažinčių programėlių kūrėjų komanda 2017 metais pasirinko neįprastą kelią: vietoj vienos programos iškart paleido dvi. „Hily“ orientuota į plačią pažinčių rinką, o „Taimi“ nuo pat pradžių buvo kuriama kaip įtrauki platforma LGBTQ+ bendruomenei.

    Įmonės bendražygiai pabrėžia, kad abi programos vystomos savarankiškai, be išorinių investuotojų pinigų, todėl nuo pat pirmų dienų reikėjo siekti pelningumo. Ši strategija dabar tampa svarbia korta, kai komanda kalba apie IPO pasirengimą ir tolesnę plėtrą.

    Nuo idėjos iki aiškaus produkto

    „Taimi“ kūrėjai iš pradžių svarstė ambicingesnį tikslą nei pažintys: norėjo sukurti socialinę erdvę bendruomenei, kur būtų ir bendravimas, ir turinys, ir pagalba. Tačiau vėliau pripažino, kad tokia kryptis išsklaidė dėmesį ir neleido greitai suprasti, ką tiksliai reikia kurti pirmiausia.

    Galiausiai komanda grįžo prie aiškesnio pažinčių produkto, kurio esmė paprasta: kodėl žmogus turėtų įsidiegti būtent šią programą. Tokį pasirinkimą sustiprino ir tai, kad savarankiškai finansuojamam verslui būtina uždirbti pakankamai, kad būtų galima nuolat investuoti į augimą.

    „Supratome, kad turime susifokusuoti ir spręsti vieną aiškų klausimą: kodėl žmogus turėtų rinktis mūsų programą pažintims“, – sakė vienas iš bendraįkūrėjų Jake Vygnan.

    Algoritmai, saugumas ir privatumas

    „Hily“ atveju komanda atvirai įvardija vieną pagrindinių iššūkių pažinčių rinkoje: vartotojų balanso problemą, kai daugelyje programų vyrų dalis gerokai didesnė nei moterų. Tokiose platformose tai tiesiogiai veikia patirtį, todėl produktų komandos dažnai ieško sprendimų, kaip subalansuoti auditoriją.

    „Taimi“ situacija kitokia, nes čia reikia suderinti gerokai daugiau tapatybių, orientacijų ir lūkesčių, o tai reiškia sudėtingesnį suderinamumo ir rekomendacijų algoritmų darbą. Kūrėjai teigia, kad didelė dalis sėkmės priklauso nuo to, ar sistema pajėgia suprasti įvairių vartotojų kombinacijas ir pasiūlyti prasmingus atitikmenis.

    Lygiagrečiai didelis dėmesys skiriamas saugumui, moderavimui ir sukčiavimo prevencijai, tačiau kartu akcentuojama privatumo svarba. Programose taikomi sprendimai, skirti sumažinti priekabiavimo riziką ir suvaldyti jautraus turinio plitimą, kartu siekiant, kad privatūs pokalbiai nebūtų stebimi žmogaus.

    „Tai automatizuotas procesas. Mes neturime žmonių, kurie sėdėtų ir skaitytų privačias žinutes. Jei vartotojas kenkia kitiems ar priekabiauja, jis bus užblokuotas“, – teigė Jake Vygnan.

    IPO pasirengimas ir augimo kartelė

    Kūrėjai teigia, kad pagrindinė ambicija nėra bet kokia kaina išeiti į biržą, o pasiekti brandą, kurios reikalauja viešos bendrovės standartai: tvirtesnius procesus, aiškią veiklos struktūrą, prognozuojamą augimą ir patikimą produktų portfelį. Tokį požiūrį sustiprina ir faktas, kad abi programos, pasak komandos, yra pelningos.

    Vienas svarbiausių tikslų, apie kurį kalbama viešai, yra 2 000 000 kasdienių aktyvių vartotojų riba. Šiuo metu skelbiama, kad kasdien aktyvi auditorija siekia beveik 350 000, o didžiausias iššūkis yra ne kryptis, o tempas, todėl ieškoma būdų, kaip augimą paspartinti.

    „Jei žiūrėtume į dabartinę trajektoriją, tikslo pasiekimas galėtų užtrukti penkerius ar šešerius metus. Mes norime tai pagreitinti“, – sakė Jake Vygnan.

    Komanda taip pat plėtoja vidinę iniciatyvą „appflame“, kuria siekiama kurti naujus produktus ir auginti būsimus įkūrėjus iš esamos komandos. Tokia kryptis pristatoma kaip būdas išlaikyti talentus, kurie didelėje organizacijoje ne visada mato aiškų karjeros „kitą laiptelį“.

    Dar vienas verslo kontekstas, kuris formuoja įmonės veiklą, yra karas Ukrainoje: dalis iniciatyvų nukreipta į paramą šaliai, įskaitant projektus, susijusius su protezavimo sprendimų plėtra ir pagalba Ukrainos gynybos pajėgoms. Bendrovė pabrėžia, kad tai tapo ne atskiru komunikaciniu projektu, o nuolatine veiklos dalimi.

    „Pažinčių programėlė iš esmės yra rinka, o didžiausia problema yra šaltas startas: reikia greitai pritraukti daug žmonių, kad jie būtų prisijungę vienu metu“, – sakė Jake Vygnan.

    Nors pastaraisiais metais vis dažniau kalbama, kad jaunoji karta esą atsitraukia nuo pažinčių programėlių, „Taimi“ ir „Hily“ kūrėjai teigia tokio lūžio savo skaičiuose nematantys. Jų argumentas paprastas: skaitmeniniai sprendimai suteikia didesnį pasirinkimą, o atmetimo baimę dažnai sumažina tai, kad ryšys užsimezga tik abiem pusėms parodžius susidomėjimą.

    Kartu jie pripažįsta, kad rinkoje didėja konkurencija ir įėjimo barjerai, todėl naujam žaidėjui be didelio kapitalo startuoti būtų itin sunku. Vis dėlto komanda mano, kad net ir dirbtinio intelekto proveržio laikotarpiu pažinčių programėlių esmė išlieka tokia pati: galutinis tikslas yra susitikti su kitu žmogumi, o jo „pakeisti“ vien tekstinėmis užklausomis neįmanoma.

  • „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų: DI platforma žada paspartinti klimatui atsparių augalų selekciją

    „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų: DI platforma žada paspartinti klimatui atsparių augalų selekciją

    Vokietijos agritech bendrovė „Computomics“ pritraukė 6,3 mln. eurų B serijos investiciją, kad išplėstų klimatui atsparios augalų selekcijos platformos diegimą komercinėje rinkoje. Investicijų raundui vadovavo Convent Capital Agri Food Fund, o prie jo prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei bendrovės įkūrėjai su mokslo patarėjais.

    Finansavimą papildo Europos Sąjungos parama per InvestEU fondą, kuris skirtas skatinti privačias investicijas į inovacijas ir tvaresnę ekonomiką. Tokia struktūra signalizuoja, kad sprendimai, padedantys prisitaikyti prie klimato kaitos, tampa prioritetu ne tik startuoliams, bet ir institucinėms finansavimo kryptims.

    „Computomics“, įkurta 2012 metais ir įsikūrusi Tiubingene, kuria selekcijai skirtus sprendimus, kurie remiasi genomikos analize ir dirbtiniu intelektu. Pagrindinė idėja paprasta: dar ankstyvame etape prognozuoti, kaip skirtingos augalų veislės elgsis konkrečiomis aplinkos sąlygomis, kad selekcijos sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau.

    Platforma apjungia genetinius duomenis su informacija apie temperatūrą, kritulius, dirvožemio savybes ir lauko bandymų rezultatus. Iš šių duomenų DI modeliai išmoksta atpažinti dėsningumus ir numatyti, kuri genetinė linija konkrečiame regione turi didžiausią potencialą, pavyzdžiui, esant karštesnėms ir sausesnėms vasaroms.

    Bendrovės komercinis produktas ×SeedScore orientuotas į didelio masto selekcijos programas, kur svarbu greitai atsijoti tūkstančius kandidatų. Sprendimas padeda identifikuoti veisles, kurios tikėtina bus stabilesnės skirtingomis sąlygomis, ir parinkti, kuriuose regionuose jos turėtų geriausiai pasiteisinti.

    „Selekcininkams niekada netrūko ambicijų dėl atsparumo klimatui. Ko trūko, tai galimybės tai pamatyti dar iki laukas pateikia atsakymą, o tam prireikia metų, kurių jie jau nebeturi“, – sakė „Computomics“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Sebastianas J. Schultheissas.

    Klimato kaitos kontekste tokie įrankiai sprendžia ir struktūrinę žemės ūkio problemą: selekcijos ciklai yra ilgi, todėl šiandien į rinką ateinančios veislės dažnai būna atrinktos pagal prieš kelerius metus buvusias sąlygas. Europoje, kur daugėja karščio bangų ir didėja kritulių nepastovumas, gebėjimas tiksliau prognozuoti veislių elgseną tampa konkurenciniu pranašumu ir rizikos valdymo priemone.

    „Computomics“ teigia turinti ir daugiau susijusių sprendimų, skirtų duomenų analizei bei požymių paieškai, taip pat mikrobiomo tyrimams. Naujasis finansavimas bus skirtas platformos plėtrai į didesnį komercinių selekcijos programų skaičių ir platesnį kultūrų spektrą, nuo lauko ir pašarinių augalų iki daržovių bei specializuotų kultūrų.

  • Gynybos technologijų kūrėja ir investuotoja „Gallos“ pritraukė 46 mln. eurų: kam skirs lėšas?

    Gynybos technologijų kūrėja ir investuotoja „Gallos“ pritraukė 46 mln. eurų: kam skirs lėšas?

    Gynybos technologijų investuotoja ir kūrėja „Gallos Technologies“ pritraukė apie 46 mln. eurų finansavimą. Bendrovė pranešė, kad investicijų raundas dar neuždarytas, todėl galutinė suma gali didėti.

    Raundui vadovavo „Ventura Capital“ ir turto valdytoja „Aberdeen Investments“, prisidėjo ir esamas investuotojas „Lansdowne Partners“. Tokia investuotojų sudėtis rodo augantį institucinių rinkos dalyvių dėmesį gynybos bei saugumo technologijoms.

    Kas yra „Gallos“ ir ką ji daro

    „Gallos“ įkurta 2021 metais, ją įsteigė buvęs nacionalinio saugumo pareigūnas Joshas Burchas ir kariuomenės veteranas Deanas Jonesas. Bendrovė veikia kaip investuotoja ir startuolių kūrėja, orientuota į gynybos, saugumo ir atsparumo sprendimus.

    Tarp „Gallos“ portfelio įmonių minima „StirlingX“, kuri kuria dronų ir duomenų žvalgybos sprendimus. Taip pat nurodoma „AI Score“, dirbanti duomenų nutekėjimo prevencijos srityje; šiose įmonėse „Gallos“ komanda dalyvauja ir kaip investuotoja, ir kaip strateginė partnerė.

    GCHQ buvęs vadovas pataria ir vadovauja tarybai

    Prie „Gallos“ prisideda ir buvęs Jungtinės Karalystės elektroninės žvalgybos bei kibernetinio saugumo agentūros GCHQ vadovas seras Jeremy Flemingas. Jis nurodomas kaip patarėjas, o taip pat vadovauja „Gallos“ strateginei patariamajai tarybai; be to, jis yra ir „StirlingX“ valdybos pirmininkas.

    „Pasaulis susiduria su sparčiai augančiomis ir kintančiomis skaitmeninėmis grėsmėmis, kurias kursto geopolitinis nestabilumas, o jas aštrina greitis, kuriuo naujos technologijos atsisuka prieš mus“, – sakė Jeremy Flemingas.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Pasak bendrovės, pritrauktas kapitalas bus skirtas finansuoti kitą investicijų etapą ir naują portfelio įmonių grupę. Taip pat planuojama investuoti į platformą, kuri padeda greičiau atrinkti perspektyvias komandas, vystyti produktus ir juos pritaikyti gynybos bei saugumo užsakymams.

    Finansavimas skelbiamas tuo metu, kai dėl įtampos tarptautinėje arenoje daugelis vyriausybių didina išlaidas gynybai, o modernios technologijos tampa kritiškai svarbios tiek mūšio lauke, tiek kibernetinėje erdvėje. Rinkoje tai stiprina vadinamojo defence tech sektoriaus augimą ir didina konkurenciją dėl talentų, duomenų bei tiekimo grandinių.

  • „Astute“ pritraukė 1,1 mln. eurų ir startuoja su B2B platforma, skirta kūrėjų partnerystėms

    „Astute“ pritraukė 1,1 mln. eurų ir startuoja su B2B platforma, skirta kūrėjų partnerystėms

    Partnerystes tarp B2B bendrovių ir naujosios medijos kūrėjų valdyti padedanti platforma „Astute“ paskelbė pritraukusi 1,1 mln. eurų iš ankstyvosios (pre-seed) investicijų serijos. Kartu įmonė pranešė pradedanti veikti su nauja B2B platformos versija, skirta kūrėjų kanalų atrankai, bendradarbiavimo organizavimui ir rezultatų matavimui.

    Finansavimo raundą, kaip skelbiama, parėmė keli rizikos kapitalo fondai ir strateginiai privatūs investuotojai. Bendrovę įkūrė Vida Stanić ir Abhishek Manikandan, o „Astute“ tikslas yra supaprastinti procesą, kuris B2B rinkoje dažnai būna lėtas ir išskaidytas per daugybę skirtingų kanalų.

    Kodėl B2B marketingas keičiasi?

    „Astute“ savo sprendimą pozicionuoja platesniame rinkos poslinkyje: auditorijos vis daugiau dėmesio skiria naujosios medijos formatams, tokiems kaip naujienlaiškiai, tinklalaidės ir socialiniai tinklai, o ne vien tradicinei reklamai, ryšiams su visuomene ar paieškos sistemų optimizavimui. B2B bendrovėms tai reiškia augantį poreikį atsirasti ten, kur sprendimų priėmėjai realiai vartoja turinį ir kur formuojasi nuomonė.

    Tokioje aplinkoje svarbus tampa ne tik pasiekiamumas, bet ir patikimumas, todėl kūrėjų rekomendacijos, interviu, tinklalaidžių epizodai ar redakciniai paminėjimai gali veikti kaip reputacijos kapitalas. Kartu daugėja nepriklausomų kanalų, o jų paieška ir įvertinimas reikalauja vis daugiau laiko ir duomenų.

    Kaip veikia platforma ir kuo čia DI?

    Bendrovė teigia, kad platformoje naudojami du DI agentai, automatizuojantys abi partnerystės puses. Vienas agentas orientuotas į kūrėjus ir padeda su administracinėmis užduotimis, susijusiomis su prekės ženklais bei kampanijomis, o kitas skirtas B2B įmonėms, kad šios greičiau rastų tinkamus kūrėjus ir valdytų kampanijas.

    „Astute“ nurodo, kad technologija stebi daugiau nei 1 000 000 kūrėjų įrašų per minutę ir fiksuoja, kur ir kaip minimos konkrečios bendrovės bei jų konkurentai. Remiantis šiais signalais siūlomos potencialios partnerystės kryptys, o pati platforma pritaikyta įvairiems formatams, įskaitant interviu, tinklalaidžių pasirodymus, reklamos integracijas ar bendrus renginius.

    Matavimas ir ateities planai

    Platforma taip pat orientuota į rezultatų matavimą: nuo parodymų ir konversijų iki prekės ženklo matomumo. Bendrovė pabrėžia, kad atskiras dėmesys skiriamas matomumui DI pagrįstose paieškos ir rekomendacijų sistemose, nes jos vis dažniau daro įtaką tam, kaip atrandami produktai ir paslaugos.

    „Daugelį metų B2B marketingas rėmėsi reklama, ryšiais su visuomene ir paieškos sistemų optimizavimu, tačiau auditorijos persikėlė į naujosios medijos kanalus, tokius kaip naujienlaiškiai, tinklalaidės ir socialiniai tinklai. B2B rinka šiame pokytyje yra kita eilėje“, – sakė „Astute“ įkūrėja ir vadovė Vida Stanić.

    Ilgesnėje perspektyvoje „Astute“ planuoja plėstis nuo pavienių partnerystės sandorių prie platesnio B2B prekės ženklų auginimo, patikimumo stiprinimo ir nuosavų auditorijų kūrimo. Įmonė tikisi, kad didėjant konkurencijai ir mažėjant produktų kūrimo barjerams, būtent distribucija ir matomumas taps vienu svarbiausių veiksnių technologijų rinkoje.

  • „SoftBank“ į Šveicarijos „Gravis Robotics“ investuoja 184 mln. eurų: kas keis statybų techniką?

    „SoftBank“ į Šveicarijos „Gravis Robotics“ investuoja 184 mln. eurų: kas keis statybų techniką?

    Japonijos technologijų investuotoja „SoftBank“ į Šveicarijos robotikos startuolį „Gravis Robotics“ investavo apie 184 mln. eurų. Bendrovė skelbia, kad tai rekordinė A serijos investicija statybų robotikos segmente ir aiškus signalas, jog autonominė sunkioji technika artėja prie masinio pritaikymo.

    „Gravis Robotics“ kuria sprendimus, leidžiančius esamus ekskavatorius ir kitą sunkiąją statybų įrangą paversti autonominėmis mašinomis. Esminė idėja paprasta: ne kurti visiškai naują parką, o modernizuoti jau naudojamą techniką, kad ji galėtų dirbti statybvietėje be vairuotojo kabinoje.

    Bendrovė kilo iš ETH Zurich universiteto ekosistemos ir anksčiau jau buvo pritraukusi apie 21 mln. eurų investiciją 2024 metais lapkritį. Naujas finansavimas, kaip nurodo startuolis, bus skirtas autonominės sunkiosios technikos diegimui tarptautinėse rinkose ir produktų mastelio didinimui realiose statybvietėse.

    Autonominių ekskavatorių kryptis siejama ne tik su produktyvumu, bet ir su darbo jėgos trūkumu bei sauga. Statybų sektoriuje kvalifikuotų operatorių stygius daugelyje šalių auga, o dalį rizikingų užduočių, ypač pavojingose zonose, potencialiai gali perimti automatizuotos sistemos.

    „Gravis Robotics“ pabrėžia, kad jų sprendimas remiasi tiksliais mašinos duomenimis ir fizinių jėgų pojūčius atitinkančiais signalais, kuriuos paprastai vertina operatorius. „Patyrę operatoriai skaito gruntą per subtilų grįžtamąjį ryšį, o mūsų DI tą patį fizinį įėjimą susieja su mašinos telemetrija ir reaguoja mikrosekundžių greičiu“, – sakė „Gravis Robotics“ technologijų vadovas ir vienas įkūrėjų Dominic Jud.

    „SoftBank“ pastaraisiais metais robotiką įvardija kaip vieną svarbiausių augimo krypčių, o autonominė statybų technika šioje strategijoje atrodo ypač praktiška dėl aiškaus ekonominio efekto. Jei sprendimai pasiteisins, statybvietėse gali daugėti pusiau autonominių ar visiškai autonominių mašinų, kurios dirba ilgesnes pamainas, tiksliau vykdo kasimo darbus ir padeda mažinti incidentų riziką.

  • „Monzo“ valdybos pirmininkas Gary Hoffman traukiasi po beveik aštuonerių metų: kas jį pakeis?

    „Monzo“ valdybos pirmininkas Gary Hoffman traukiasi po beveik aštuonerių metų: kas jį pakeis?

    Skaitmeninio banko „Monzo“ valdybos pirmininkas Gary Hoffman nusprendė pasitraukti iš pareigų ir darbą baigs kitą mėnesį. Jis vadovavo valdybai beveik aštuonerius metus, o šis pokytis žymi naują etapą vienam sparčiausiai augusių Jungtinės Karalystės bankų.

    Apie vadovo pasitraukimą pranešta tuo metu, kai bankas ieško ilgalaikio sprendimo valdybos pirmininko pozicijai. Laikinai šias pareigas perims Karen Peacock, „Monzo“ nevykdomoji direktorė, kol bus rastas nuolatinis įpėdinis.

    Kas perima vairą?

    Karen Peacock į „Monzo“ valdybą įsiliejo 2025 metais ir turi patirties technologijų bei finansinių paslaugų sektoriuose. Bankas pabrėžia, kad laikinas paskyrimas užtikrins valdymo tęstinumą, kol vyks atranka dėl nuolatinio valdybos pirmininko.

    Vadovų kaita vyksta jautriame kontekste: per pastaruosius metus „Monzo“ pranešė apie generalinio direktoriaus pokyčius, kai TS Anil buvo pakeistas buvusia „Google“ ir „Standard Chartered“ vadove Diana Layfield. Šis sprendimas, kaip buvo skelbta viešumoje, sukėlė įtampų tarp dalies akcininkų ir valdybos.

    Augimas ir vidinės įtampos

    Gary Hoffman vadovavimo laikotarpiu „Monzo“ reikšmingai išsiplėtė: klientų skaičius, lyginant su laikotarpiu, kai jis pradėjo eiti pareigas, išaugo iki daugiau nei 16 milijonų. Bankas iš vienos pagrindinės programėlės sąskaitos kūrėjo virto plačiau finansines paslaugas siūlančia įstaiga.

    Vis dėlto plėtra dažnai reiškia ir griežtesnį akcininkų dėmesį strategijai, vadovų atrankai bei valdysenos sprendimams. Pastaruoju metu viešumoje aptartos nesutarimų užuominos dėl generalinio direktoriaus pasikeitimo tapo papildomu fonu, kuriame vertinama ir valdybos pirmininko rotacija.

    Sprendimo priežastis

    Pats Gary Hoffman teigia, kad pasitraukimas yra jo asmeninis sprendimas, susijęs su noru daugiau laiko skirti šeimai ir asmeniniams prioritetams. Jis taip pat nurodė, kad yra sėkmingai įveikęs kelerius metus trukusį prostatos vėžio gydymą.

    „Buvęs pirmininku beveik aštuonerius metus, išeinu su didžiuliu pasididžiavimu, žinodamas, kad komanda sukūrė vieną iš pirmaujančių Jungtinės Karalystės bankų, sujungusį technologijas ir bankininkystę“, – sakė Gary Hoffman.

    „Kai Gary prisijungė prie „Monzo“, turėjome 1,6 milijono klientų ir misiją. Šiandien esame dešimt kartų didesni, turime 16 milijonų klientų ir produktus, apimančius beveik visas jų finansinio gyvenimo sritis“, – teigė Karen Peacock.

    Artimiausiais mėnesiais dėmesys kryps į tai, kaip „Monzo“ pasirinks nuolatinį valdybos pirmininką ir ar vadovų komandos pokyčiai stabilizuos santykius su akcininkais. Bankui tai svarbu ir dėl ambicijų augti Jungtinėje Karalystėje bei Europoje, kur konkurencija tarp skaitmeninių bankų ir tradicinių rinkos žaidėjų tik stiprėja.

  • „Revolut“ veržiasi į oro uostus: Kopenhagoje 2027 metais žada didžiausią Šengeno poilsio zoną

    „Revolut“ veržiasi į oro uostus: Kopenhagoje 2027 metais žada didžiausią Šengeno poilsio zoną

    „Revolut“ ruošia naują žingsnį

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ planuoja žengti į oro uostų poilsio erdvių rinką ir 2027 metais atidaryti pirmąją savo poilsio zoną Kopenhagos oro uoste. Skelbiama, kad ji turėtų tapti didžiausia bendro naudojimo poilsio erdve Šengeno zonoje.

    Projektas pristatomas kaip platesnės strategijos dalis: „Revolut“ ketina per artimiausius metus kurti premium poilsio zonų tinklą svarbiausiose savo rinkose. Tokiu būdu finansinių paslaugų platforma siekia išplėsti keliautojams skirtų naudų spektrą ir pereiti nuo vien skaitmeninių paslaugų prie fizinės patirties.

    Kas valdys poilsio zoną?

    Nors konkrečios prieigos sąlygos kortelių turėtojams dar nepaskelbtos, žinoma, kad poilsio zoną valdys Plaza Premium Group. Tai viena didžiausių oro uostų poilsio erdvių operatorių pasaulyje, dirbanti su įvairiais oro uostais ir avialinijomis.

    Partnerystė signalizuoja, kad „Revolut“ siekia remtis patyrusiu operatoriumi, o ne kurti visą infrastruktūrą nuo nulio. Tokia praktika rinkoje įprasta, nes oro uostų poilsio zonoms taikomi griežti saugumo, srautų valdymo ir paslaugų kokybės reikalavimai.

    „Visi sutinka, kad oro uostų poilsio zonos dažnai nuvilia. Norime savo dizaino požiūrį perkelti į realų pasaulį ir sukurti drąsų, gražų sprendimą“, – sakė „Revolut“ produktų ir naujų iniciatyvų vadovas Hadi Nasrallah.

    „Kopenhaga tam tinka idealiai: miestas turi panašų charakterį ir yra svarbi augimo rinka Šiaurės šalyse. Sieksime nustatyti naują oro uostų svetingumo standartą Europoje“, – pridūrė jis.

    Ką keliautojams jau siūlo „Revolut“?

    „Revolut“ savo mėnesiniuose planuose jau turi paslaugų, orientuotų į keliones: valiutos keitimą, draudimus ir papildomas naudas. Pavyzdžiui, ultra planas kainuoja 55 eurus per mėnesį ir apima eSIM su 3 GB globalių duomenų bei deklaruojamą neribotą prieigą prie oro uostų poilsio zonų.

    Į šį planą taip pat įtraukiamas tarptautinis sveikatos draudimas, automobilio nuomos franšizės draudimas, taip pat apsauga vėluojant skrydžiui ar dingus bei sugadinus bagažą. Tuo metu visuose planuose galima kaupti RevPoints, kuriuos „Revolut“ leidžia perkelti į dalį lojalumo programų.

    Konkurencija keliautojų piniginėse

    Keliautojams skirtų finansinių paslaugų rinka Europoje intensyviai konkuruojama: vartotojai renkasi sprendimus, kurie mažina valiutos keitimo ir atsiskaitymų užsienyje kaštus, o kartu siūlo draudimą ar kitas kelionines privilegijas. Dėl to vis dažniau varžomasi ne vien kainodara, bet ir papildomomis patirtimis, tokiomis kaip poilsio zonos oro uostuose.

    Tarp alternatyvų dažnai minimi „Bunq“, „Wise“, „N26“ ir „Starling“, taip pat siūlantys kelių valiutų sąskaitas bei kelionėms pritaikytus planus. „Revolut“ ėjimas į fizinių poilsio zonų segmentą gali tapti bandymu išsiskirti rinkoje, kur finansinės funkcijos vis labiau panašėja, o lojalumas užsitarnaujamas per pridėtinę vertę keliaujant.