CP v2

Tag: Fintech

  • „amber“ pritraukė 7 mln. eurų: DI žinių platformą žada sparčiai plėsti visoje Europoje

    „amber“ pritraukė 7 mln. eurų: DI žinių platformą žada sparčiai plėsti visoje Europoje

    Acheno mieste įsikūręs startuolis „amber“ pritraukė 7 mln. eurų A serijos investiciją ir skelbia planus spartinti plėtrą Europoje bei toliau vystyti technologiją, padedančią įmonėms patogiai pasiekti vidines žinias. Investavimo etapui bendrai vadovavo jau esamas investuotojas „Ventech“ ir „NRW.Venture“, rizikos kapitalo fondas, priklausantis NRW.BANK.

    „amber“ kuria DI paremtą žinių platformą, kuri sujungia ir sutvarko įmonės informaciją iš skirtingų šaltinių, pavyzdžiui, el. pašto, dokumentų, debesijos programų ir vidinių sistemų. Sprendimą įkūrė Bastian Maiworm, Philipp Reissel ir Igli Manaj, o pagrindinis tikslas – kad darbuotojai reikiamus atsakymus gautų greičiau nei naršydami failus ar ieškodami raktažodžiais.

    Problema, kurią siekiama spręsti, aktuali daugeliui įmonių diegiant generatyvinius DI įrankius: duomenys dažnai išsibarstę per kelias sistemas, todėl kontekstas prarandamas, o atsakymai tampa mažiau patikimi. Kartu didėja rizika prarasti institucines žinias, kai patyrę darbuotojai išeina iš darbo ar išeina į pensiją.

    Kas yra DI duomenų sluoksnis

    Platformos pagrindas – nuosavas DI duomenų sluoksnis, kuris prieš pritaikant didžiuosius kalbos modelius sukuria vientisesnį supratimą apie informaciją skirtingose įmonės sistemose. Tokia logika leidžia modeliui pateikti labiau į situaciją orientuotus atsakymus, nes jam pateikiamas struktūruotas ir aktualus verslo kontekstas.

    Praktiškai tai reiškia, kad darbuotojai gali greičiau rasti procedūras, vidines taisykles, klientų istorijas ar projektų sprendimus, kurie dažnai „pasislepia“ tarp dokumentų ir susirašinėjimų. Tokie įrankiai taip pat gali pagreitinti naujų kolegų įvedimą į darbą, nes dalis žinių tampa pasiekiamos vienoje vietoje, o ne keliuose skyriuose ar pavieniuose archyvuose.

    „DI kita evoliucija nėra dar vienas pokalbių robotas. Ateitis priklauso sistemoms, kurios supranta verslo kontekstą, atpažįsta vartotojo ketinimą ir gali savarankiškai užbaigti darbą. Būtent tai kuriame su „amber“,“ – sakė „amber“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Philipp Reissel.

    Plėtra Europoje ir gilesnės integracijos

    Naujai pritrauktos lėšos bus skirtos plėtrai Europoje, pirmiausia pradedant Beniliukso regionu, taip pat tolesnėms investicijoms į DI duomenų sluoksnį ir gilesnes integracijas su verslo sistemomis. Įmonė taip pat siekia stiprinti DI taikymą mažose ir vidutinėse įmonėse, kuriose dažnai trūksta resursų sudėtingiems duomenų projektams.

    „amber“ planuose – platformos raida nuo vartotojo inicijuojamų paieškų ir užklausų link sprendimų, kurie galėtų patys atpažinti užduotis ir jas įvykdyti. Tokia kryptis atliepia platesnę rinkos tendenciją: įmonės vis dažniau ieško ne atskirų pokalbių įrankių, o patikimų, su vidiniais duomenimis susietų sprendimų, kurie realiai mažina laiką rutininėms žinioms ir procesams.

  • Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    Vokietijos technologijų finansavimo lyderiai 2026 metų pirmąjį pusmetį: kas pritraukė daugiausia

    2026 metų pirmąjį pusmetį Vokietija išlaikė vienos svarbiausių Europos technologijų investicijų rinkų statusą. Per šešis mėnesius šalies technologijų bendrovės pritraukė apie 6,3 mlrd. eurų per 267 sandorius, o didžiausi čekiai keliavo į brandesnes ir kapitalui imlias įmones.

    Bendras vaizdas rodo aiškią koncentraciją: didelę dalį sumos sugeneravo keli itin stambūs sandoriai, o likusi rinka išliko aktyvi, tačiau su mažesniais ankstyvos stadijos raundais. Tokia dinamika būdinga dabartiniam Europos rizikos kapitalo ciklui, kai investuotojai dažniau renkasi aiškesnį pajamų potencialą ir greitesnį mastelio didinimą.

    Robotika išsiveržė į priekį

    Didžiausią postūmį finansavimo statistikai suteikė robotikos sektorius. Pirmoje vietoje atsidūrė „Neura Robotics“, paskelbusi apie iki maždaug 1,3 mlrd. eurų siekiantį C serijos finansavimą, skirtą gamybos plėtrai ir pažintinių robotų kūrimui.

    Robotikos bangą sustiprino ir kitos Vokietijos įmonės, dirbančios su autonominėmis sistemomis bei pramonės automatizacija. Investuotojams tai signalas, kad Europoje greitėja vadinamosios fizinės DI krypties komercializacija, kai programinė įranga glaudžiai susiejama su sensoriais ir realaus pasaulio veiksmais.

    Finansų technologijos ir energetikos platformos

    Antra pagal įtaką finansavimo rezultatams tapo finansų technologijų kryptis, tačiau svarbią dalį čia sudarė skolos finansavimas. „Cloover“ pritraukė apie 1,1 mlrd. eurų skolos lėšų, kurias planuoja naudoti decentralizuotos energetikos projektų finansavimui ir platformos plėtrai Europoje.

    Tarp didesnių finansavimo gavėjų išsiskyrė ir investavimo infrastruktūrą kurianti „Upvest“, pranešusi apie maždaug 115 mln. eurų finansavimą. Tokie sandoriai rodo, kad bankai, brokeriai ir turto valdytojai vis dar ieško būdų greičiau diegti skaitmeninius investavimo produktus, mažinant veiklos sąnaudas ir automatizuojant procesus.

    Gynyba, kosmosas ir klientų aptarnavimo automatizavimas

    Ryškų dėmesį pritraukė gynybos technologijos ir saugumas, kur didžiausias sandoris buvo „Stark“ pritraukti 500 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja programiškai valdomas nepilotuojamas sistemas ir gamybos pajėgumų didinimą, o tokie prioritetai atspindi platesnę Europos tendenciją daugiau investuoti į suverenius gynybos pajėgumus.

    Į dešimtuką pateko ir kosmoso technologijų bendrovė „Isar Aerospace“, užbaigusi 270 mln. eurų D serijos raundą, taip pat branduolinės sintezės kryptimi dirbanti „Focused Energy“, pritraukusi apie 220 mln. eurų. Greta jų matyti ir verslo procesų automatizavimo kryptis: klientų aptarnavimo sprendimus kurianti „Parloa“ paskelbė apie maždaug 325 mln. eurų D serijos finansavimą, siekdama plėtros JAV ir Europoje.

    Bendra 2026 metų pirmojo pusmečio išvada paprasta: Vokietijos technologijų rinka juda dviem greičiais. Viena kryptis – keli itin stambūs sandoriai robotikoje, gynyboje ir finansų infrastruktūroje, kita – platus ankstyvos stadijos projektų srautas, kuriam vis dažniau keliami griežtesni augimo ir efektyvumo reikalavimai.

    Didžiausi 2026 metų pirmojo pusmečio finansavimo gavėjai Vokietijoje buvo „Neura Robotics“, „Cloover“, „Stark“, „Parloa“, „Isar Aerospace“, „Focused Energy“, „Quantum Systems“, „Finn“, „Upvest“ ir „Taktile“. Šis sąrašas gerai parodo, kur investuotojai šiuo metu mato greičiausią kelią į mastelį: autonomija, saugumas, finansų infrastruktūra ir skaitmenizuotos paslaugos.

  • „Uber“ plečia robotaksi planus Europoje: su „Pony.ai“ žada 2 000 savavaldžių taksi keturiuose miestuose

    „Uber“ plečia robotaksi planus Europoje: su „Pony.ai“ žada 2 000 savavaldžių taksi keturiuose miestuose

    „Uber“ stiprina robotaksi plėtrą Europoje ir plečia partnerystę su Kinijos autonominio vairavimo bendrove „Pony.ai“. Įmonės skelbia planuojančios į „Uber“ platformą integruoti daugiau nei 2 000 „Pony.ai“ savavaldžių taksi, kurie turėtų atsirasti keturiuose Europos miestuose.

    Šis žingsnis rodo, kad autonominių transporto priemonių komercializacija Europoje spartėja, o konkurencija tarp technologijų ir mobilumo bendrovių aštrėja. „Uber“ tikslas akivaizdus: užimti pozicijas dar prieš tai, kai robotaksi paslaugos taps kasdienybe didžiuosiuose miestuose.

    Partnerystės pradžia siekia 2025 metų gegužę, kai „Uber“ ir „Pony.ai“ pirmą kartą pranešė apie ketinimus perkelti robotaksi paslaugas į tarptautines rinkas. Vėliau bendrovės bendradarbiavo su Kroatijos mobilumo įmone Verne, pristatydamos komercinių robotaksi startą Zagrebe.

    Kol kas nei „Uber“, nei „Pony.ai“ neįvardija, kuriuose konkrečiai Europos miestuose bus diegiami naujieji automobiliai ir koks tikslus grafikas. Toks informacijos ribojimas rinkoje dažnai siejamas su derinimais su savivaldybėmis, vietos partneriais ir reguliuotojais, nes kiekvienas miestas turi skirtingus reikalavimus bandymams ir komerciniam veikimui.

    Kas yra „Pony.ai“ ir kuo ji stipri?

    „Pony.ai“ kuria autonominio vairavimo sistemas ir eksploatuoja savavaldžius taksi bei sunkvežimių sprendimus Kinijoje, įskaitant Pekiną, Šanchajų ir Šendženą. Tokia patirtis svarbi „Uber“, nes leidžia greičiau perkelti techninius ir operacinius sprendimus į naujas rinkas.

    Vis dėlto Europa išlieka sudėtingesnė dėl skirtingų kelių infrastruktūros scenarijų, griežtesnių saugos ir atsakomybės taisyklių bei didelio visuomenės jautrumo eismo saugai. Dėl to robotaksi plėtra dažniausiai vyksta etapais: nuo ribotų pilotų iki palaipsnio paslaugos išplėtimo.

    Europos robotaksi lenktynės įsibėgėja

    Autonominio vairavimo varžybos Europoje intensyvėja ne tik tarp JAV ir Kinijos įmonių, bet ir tarp tradicinių automobilių gamintojų. Rinkoje aptarinėjama, kad „Waymo“ kuria teisinį ir organizacinį pagrindą veiklai keliose Europos šalyse, siekdama pasirengti ateities plėtrai.

    Tuo pat metu „Uber“ yra paskelbusi ir apie planus kartu su „WeRide“ šiemet pradėti robotaksi pilotą Madride, o „Lyft“ taip pat yra viešai minėjusi siekį robotaksi paslaugas atvežti į Europą kitais metais. Kinijos „Baidu“ nurodė, kad jos autonominio vairavimo padalinys atliko bandomuosius važiavimus Šveicarijoje, o tokie gamintojai kaip BMW ir „Volkswagen“ jau kurį laiką investuoja į autonominio vairavimo technologijas.

    „Šis išplėstas susitarimas žymi svarbų naują partnerystės etapą tarp „Pony.ai“ ir „Uber“. Jis atspindi mūsų bendrą įsipareigojimą saugias ir patikimas robotaksi paslaugas atnešti į daugiau Europos miestų“, – sakė „Pony.ai“ įkūrėjas ir vadovas Jamesas Pengas.

    Pasak jo, derindamos „Pony.ai“ autonominio vairavimo technologiją ir operacinę patirtį su „Uber“ pasauline mobilumo platforma bei rinkos pasiekiamumu, bendrovės siekia sukurti ilgalaikę, didelio masto komercinę veiklą Europoje ir už jos ribų.

  • „Lovable“ pritraukė 370 mln. eurų, „Duolingo“ įsigijo „Animade“: svarbiausi Europos sandoriai

    „Lovable“ pritraukė 370 mln. eurų, „Duolingo“ įsigijo „Animade“: svarbiausi Europos sandoriai

    Didžiausi savaitės finansavimo raundai

    Per savaitę Europoje užfiksuota daugiau nei 35 technologijų sektoriaus finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 763 mln. eurų. Kartu registruota daugiau nei 10 įmonių pasitraukimų, susijungimų ir įsigijimų bei su jais susijusių rinkos pranešimų.

    Daugiausia dėmesio sulaukė Švedijos bendrovė „Lovable“, kuri pritraukė apie 370 mln. eurų naujo kapitalo. Toks raundas dažniausiai signalizuoja ne tik investuotojų pasitikėjimą, bet ir aiškų tikslą spartinti produktų plėtrą, plėsti komandą bei agresyviau eiti į tarptautines rinkas.

    Solidžiu sandoriu išsiskyrė ir Jungtinės Karalystės „Cambridge Aerospace“, kuri pritraukė apie 278 mln. eurų. Aviacijos ir gynybos grandinėje tokios apimties investicijos paprastai siejamos su gamybos pajėgumų didinimu ir ilgo ciklo užsakymų finansavimu.

    Tarp ryškesnių pranešimų – ir skraidančių taksi gamintojo „Vertical Aerospaces“ pritrauktas finansavimas, siekiantis apie 86 mln. eurų. Šioje nišoje investuotojai vertina ne vien technologiją, bet ir sertifikavimo progresą bei partnerystes su infrastruktūros ir paslaugų teikėjais.

    Įsigijimai ir susijungimai

    Savaitės įsigijimų naujienose išsiskyrė „Duolingo“, įsigijusi Jungtinės Karalystės animacijos studiją „Animade“. Tokie sandoriai dažnai vertinami kaip bandymas sustiprinti turinio kūrimo kompetencijas ir paspartinti kūrybinių sprendimų gamybą, ypač kai produktas remiasi įsitraukimu ir nuosekliu vartojimu.

    Kitu reikšmingu sandoriu tapo Danijos „Again“ sprendimas įsigyti „Geno“, siekiant sujungti DI paremtą atradimų procesą su pramonine biogamyba. Pastaraisiais metais tokios integracijos tampa vis dažnesnės, nes įmonės ieško būdų trumpinti tyrimų ciklus ir mažinti eksperimentų kaštus.

    Įsigijimų sąraše taip pat minimos telekomunikacijų ir infrastruktūros paslaugų krypties transakcijos bei vartotojų prekių segmentas, rodantys, kad rinka juda ne vien programinės įrangos, bet ir tradiciškesnių, kapitalui imlių sektorių konsolidacijos link.

    Investuotojų kryptys ir kitos naujienos

    Investuotojų pusėje dėmesį patraukė fondų telkimas: ankstyvos stadijos kapitalo paklausa išlieka aukšta, o dideli fondai ieško būdų išlaikyti tempą, nepaisant griežtesnių vertinimų ir ilgesnių derybų dėl sąlygų. Tai reiškia, kad stipriausi projektai vis dar gali tikėtis pinigų, tačiau atranka tampa selektyvesnė.

    Kartais rinkos pulsą geriausiai parodo ne tik finansavimai, bet ir reguliaciniai sprendimai: tarp svarbesnių pranešimų išsiskyrė „Revolut“ gauta bankinė licencija Prancūzijoje. Tokie žingsniai dažnai atveria kelią platesniam produktų krepšeliui, didesniam klientų pasitikėjimui ir lengvesniam plėtros finansavimui.

    Savaitės apžvalga rodo aiškią kryptį: dideli raundai ir aktyvūs įsigijimai grįžta ten, kur įmonės gali pagrįsti augimą pajamomis, technologiniu pranašumu ar strateginėmis partnerystėmis. Tuo pat metu DI išlieka bendra jungtis, kuri vis dažniau naudojama ne kaip rinkodaros etiketė, o kaip produktyvumo ir kaštų mažinimo instrumentas.

  • Po 4 000 eurų apgavystės gimė „Guardião“: DI telefone blokuoja sukčius dar prieš skambutį

    Po 4 000 eurų apgavystės gimė „Guardião“: DI telefone blokuoja sukčius dar prieš skambutį

    Portugalės Ritos Barbosa šeimą palietusi apgavystė virto verslo idėja, kuri šiandien siekia keisti telefoninių sukčiavimų prevenciją. Jos močiutė, patikėjusi skambintojų pasakojimu apie nesaugų geriamąjį vandenį, įsigijo keturis vandens filtrus po maždaug 1 000 eurų, nors jų reali vertė buvo apie 20 eurų.

    Pasak Barbosa, didžiausias smūgis buvo ne vien piniginis nuostolis, o tai, kaip apgavystė paveikė močiutės savarankiškumą. Po įvykio ji pradėjo vengti telefono skambučių ir jautėsi nesaugi naudodamasi technologijomis.

    „Po to ji iš esmės nusprendė: nebenoriu technologijų, aš negaliu to daryti viena. Ji tiesiog nustojo kelti ragelį“, – sakė Rita Barbosa.

    Ieškodama sprendimo, Barbosa sukūrė prototipą hakatone Vokietijoje, kur laimėjo pirmąją vietą, o projektas išaugo į startuolį „Guardian Labs“ su produktu „Guardião“. Bendrovė bendradarbiauja su Portugalijos Viešojo saugumo policija, inžinerijos universitetais ir inovacijų ekosistemos partneriais, o sprendimą viešai palaikė ir šalies prezidentas.

    „Guardião“ esmė paprasta: tai DI sluoksnis tarp gaunamo skambučio ar žinutės ir vartotojo, kuris įvertina riziką ir, įtaręs sukčiavimą, sustabdo kontaktą dar vartotojui jo nepamačius. Kompanija pabrėžia, kad modeliai veikia telefone, todėl skambučių ar žinučių turinys nebūtinai turi būti siunčiamas į nuotolinius serverius.

    Kaip sustabdomas sukčius

    Trumpųjų žinučių atveju sistema įvertina tekstą dar prieš pranešimo rodymą: ieško sukčiavimo požymių, tokių kaip suklastoti siuntėjo identifikatoriai, apgaulingos nuorodos, spaudimas skubėti ar bandymai išgauti prisijungimo ir banko duomenis. Skambučių atveju „Guardian Labs“ teigia radusi būdą dalį patikrinimų atlikti dar iki skambučio signalo.

    Jei rizika didelė, skambutis gali visai nepradėti skambėti, o žinutė gali būti sulaikyta ir pateikta kaip perspėjimas. Vartotojui paliekama galimybė peržiūrėti sulaikytų kontaktų istoriją ir matyti, kodėl sistema priskyrė tam tikrą rizikos lygį.

    „Tai proaktyvu, nes tampa pirmąja gynybos linija. Nereikia savęs saugoti rankiniu būdu“, – aiškino Rita Barbosa.

    Vienas jautriausių klausimų tokiose sistemose yra privatumas. „Guardian Labs“ pozicionuoja „Guardião“ kaip sprendimą, kuriame DI modeliai gali veikti lokaliai, o tai mažina poreikį dalintis turiniu su trečiosiomis šalimis ir sumažina duomenų nutekėjimo rizikas.

    Startuolio teigimu, modelių tikslumui gerinti pasitelkiami ir teisėsaugos turimi pranešimų apie sukčiavimus duomenys bei pačios programėlės pranešimų sistema. Tokia praktika atitinka bendrą tendenciją kibernetinio saugumo rinkoje, kai grėsmių aptikimas stiprinamas realiais incidentų pavyzdžiais ir nuolatine mokymosi kilpa.

    Kodėl apgavystės skiriasi pagal šalį

    Barbosa pabrėžia, kad sukčiavimo scenarijai dažnai yra lokalūs, todėl vieno universalaus modelio nepakanka. Pavyzdžiui, Portugalijoje itin paplitęs „Labas, mama, labas, tėti, praradau telefoną“ sukčiavimas, kai apsimetama vaiku ir skubiai prašoma pervesti pinigus į naują sąskaitą.

    Taip pat minimi melagingi pranešimai, imituojantys nacionalinės sveikatos sistemos žinutes apie tariamai neapmokėtas sumas. Tokiose kampanijose dažnai kartojami konkretūs skaičiai ir pažįstama institucijų stilistika, todėl dalis žmonių suklūsta per vėlai.

    „Vien per šią schemą, mano vertinimu, pernai į tas sąskaitas galėjo nukeliauti apie 2 000 000–3 000 000 eurų“, – sakė Rita Barbosa.

    Įmonė teigia, kad kelių rinkų duomenų derinimas leistų greičiau pastebėti tarptautines kampanijas ir prisitaikyti, kai sukčiai keičia taktiką. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų realybę: nusikaltėliai greitai perkelia veikiančius scenarijus tarp šalių, adaptuodami kalbą, institucijų pavadinimus ir mokėjimo nuorodas.

    Ką daryti, jei DI suklysta?

    Viena didžiausių rizikų yra klaidingi teigiami atvejai, kai sustabdomas teisėtas skambutis ar žinutė. Barbosa teigia, kad šiame etape svarbiau sumažinti klaidingų neigiamų atvejų skaičių, kai sukčiavimas praleidžiamas, o žala patiriama realiai.

    Pasak jos, klaidingus sustabdymus tikimasi mažinti nuolat mokant modelius ir suteikiant vartotojui aiškią peržiūros galimybę programėlėje. Tokia logika artima el. pašto šlamšto filtrams: geriau sulaikyti įtartiną turinį su galimybe jį atstatyti, nei leisti pavojingai žinutei pasiekti žmogų.

    „Jei sistema yra 99 proc. tiksli ir yra 1 proc. klaidų, tai nėra blogiausia, nes viską galima peržiūrėti programėlėje. Žymiai blogiau, kai žmogus patiki sukčiumi“, – sakė Rita Barbosa.

    „Guardian Labs“ taip pat kuria platesnę žvalgybos platformą bankams, telekomunikacijų operatoriams ir institucijoms. Tikslas yra ne tik apsaugoti pavienį vartotoją, bet ir anksčiau aptikti aktyvias kampanijas, identifikuoti pinigų mulų sąskaitas bei padėti stabdyti lėšų judėjimą dar prieš nukentėjusiesiems atliekant pavedimus.

    Bendrovė nurodo, kad planuoja pajamas generuoti per B2B partnerystes su bankais, draudikais ir telekomunikacijų įmonėmis, o sprendimą gyventojams siekia išlaikyti nemokamą per partnerystes su viešuoju sektoriumi. Startuolis taip pat svarsto galimybę ateityje tokį apsaugos sluoksnį integruoti į populiarias bendravimo platformas, nes sukčiavimo grandinės dažnai prasideda žinutėmis ir vėliau persikelia į kitus kanalus.

  • „Duolingo“ įsigijo Londono animacijos studiją „Animade“: ką tai keičia programėlės dizainui

    „Duolingo“ įsigijo Londono animacijos studiją „Animade“: ką tai keičia programėlės dizainui

    Kalbų mokymosi platforma „Duolingo“ įsigijo Londone įsikūrusią animacijos ir judesio dizaino studiją „Animade“. Sandoris sustiprina „Duolingo“ kūrybinę komandą ir rodo, kad įmonė toliau investuoja į vizualinį pasakojimą bei produktų patirtį.

    „Animade“ tarptautiniu mastu žinoma dėl judesio sistemų kūrimo, interaktyvių patirčių ir produktų istorijų pasakojimo technologijų bei kitų prekių ženklų projektams. Tokios kompetencijos dažniausiai naudojamos kuriant aiškesnes sąsajas, labiau įtraukiančias mikroanimacijas ir nuoseklią vizualinę kalbą skirtinguose įrenginiuose.

    Įsigijus studiją, „Animade“ komanda prisijungs prie „Duolingo“ Dizaino studijos. Įmonė teigia, kad tai padidins pajėgumus vykdyti produkto inovacijas, augimo eksperimentus ir naujas kūrybines iniciatyvas, kurios apima tiek programėlės funkcijas, tiek komunikaciją.

    Kas keisis naudotojams?

    Pastaraisiais metais judesio dizainas tapo svarbia skaitmeninių produktų dalimi: jis padeda paaiškinti veiksmus, suteikia grįžtamąjį ryšį ir kuria emocinį ryšį su vartotoju. Tokie sprendimai ypač svarbūs mokymosi programėlėms, kuriose reikia išlaikyti kasdienį įprotį ir mažinti mokymosi nuovargį.

    „Duolingo“ dizaino komanda akcentuoja, kad gerus produktus apibrėžia ne vien funkcijos, bet ir tai, kaip jie leidžia jaustis naudotojui. Dėl to tikėtina, kad daugiau dėmesio bus skiriama animacijų nuoseklumui, aiškesniam mokymosi žingsnių pateikimui ir labiau personalizuotai vizualinei patirčiai.

    Stiprėja pozicijos Jungtinėje Karalystėje

    Šis įsigijimas taip pat plečia „Duolingo“ kūrybinę bazę Jungtinėje Karalystėje ir sustiprina įmonės buvimą Londone. Technologijų bendrovėms tai dažnai reiškia ne tik talentų pritraukimą, bet ir patogesnį darbą su tarptautinėmis komandomis, kūrybos partneriais bei regioninėmis rinkomis.

    „Nuo pirmos dienos „Animade“ siekė dalintis džiaugsmu per apgalvotą dizainą ir animaciją“, – sakė „Animade“ bendraįkūrėja Jen Judd.

    „Mes visada tikėjome, kad būtent apgalvotos detalės palieka ilgalaikį įspūdį, o puikus dizainas ir asmenybė kiekviename pikselyje gali padėti technologijoms tapti žmogiškesnėms“, – sakė Jen Judd.

    „Judesio dizainas tapo esmine dalimi to, kaip padedame besimokantiems suprasti, mėgautis ir kasdien sugrįžti į „Duolingo““, – sakė „Duolingo“ dizaino vadovas Mig Reyes.

    „„Animade“ yra sukūrusi išskirtinio kūrybinio meistriškumo reputaciją, o jų komandos prisijungimas yra investicija į žmones ir galimybes, kurios leis sukurti dar geresnes mokymosi patirtis“, – sakė Mig Reyes.

  • „NEURA Robotics“ perima „Bosch Rexroth“ ACTIVE Shuttle: kas keisis autonominiame intralogistikos transporte

    „NEURA Robotics“ perima „Bosch Rexroth“ ACTIVE Shuttle: kas keisis autonominiame intralogistikos transporte

    Vokietijos robotikos bendrovė „NEURA Robotics“ paskelbė įsigysianti „Bosch Rexroth“ bepilotę transporto sistemą ACTIVE Shuttle. Sandoris turėtų įsigalioti 2026 metų spalio 1 dieną, o tai reiškia, kad technologija pereis į naują vystymo etapą jau artimiausiais metais.

    ACTIVE Shuttle pramonėje žinomas kaip praktiškai patikrintas sprendimas automatizuotam medžiagų judėjimui: nuo detalių tiekimo surinkimo darbo vietoms iki mažų krovinių laikiklių pervežimo gamyboje ir logistikoje. Tokie autonominiai vežimėliai intralogistikoje dažniausiai diegiami siekiant mažinti rankinį darbą, klaidų riziką ir prastovas.

    Skelbiama, kad „NEURA Mobile Robots“ perims ACTIVE Shuttle techninę ir programinę dalį, taip pat ateityje užtikrins paslaugas esamiems klientams. Tai svarbu įmonėms, kurios autonominius sprendimus diegia ilgam laikotarpiui, nes jų vertė dažnai priklauso nuo nuoseklių atnaujinimų, atsarginių dalių tiekimo ir techninio palaikymo.

    „NEURA Robotics“ planuoja palaipsniui integruoti ACTIVE Shuttle į savo fizinio DI ekosistemą ir plėsti platformą papildomomis DI funkcijomis bei sąsajomis su kitomis grupės technologijomis. Siekis, kad autonominis transportas ne tik judėtų pagal iš anksto apibrėžtas taisykles, bet ir geriau suprastų aplinką, lanksčiau reaguotų į pokyčius bei lengviau derėtų su kitais robotais ir gamyklos sistemomis.

    Bendrovė viešai yra nurodžiusi, kad 2026 metų birželio mėnesį pritraukė iki maždaug 1 300 000 000 eurų C serijos investicijų, skirtų fizinio DI platformos plėtrai spartinti. Tokios apimties finansavimas rodo rinkos spaudimą greičiau perkelti robotiką iš pavienių sprendimų į tarpusavyje suderintas, mastelį lengviau didinančias infrastruktūras.

    „NEURA Robotics“ strategija remiasi idėja sujungti skirtingų tipų robotus, įskaitant mobiliąsias platformas, pramoninius robotus ir humanoidus, per bendrą fizinio DI sluoksnį. Praktikoje tai reiškia bandymą kurti vieningą technologinį pagrindą suvokimui, navigacijai, mokymuisi ir koordinacijai, kad kiekvienam robotui nereikėtų atskirai kurti visos „išminties“ nuo nulio.

    „Mūsų užduotis dabar yra sujungti šias technologijas ir sukurti kažką didesnio. Mūsų tikslas yra atvira ekosistema, kurioje mobilūs robotai, pramoniniai robotai ir humanoidai gali bendradarbiauti remdamiesi bendra infrastruktūra“, – sakė „NEURA Robotics“ įkūrėjas ir vadovas Davidas Regeris.

    Rinkoje toks sandoris gali būti vertinamas kaip signalas, kad intralogistikos automatizavimas vis labiau juda nuo atskirų transporto priemonių diegimo prie platforminio požiūrio. Įmonėms tai dažniausiai reiškia didesnį dėmesį suderinamumui su gamyklos programine įranga, saugai, kibernetiniam atsparumui ir sklandžiam įvairių tiekėjų įrangos darbui vienoje sistemoje.

  • „Klarna“ ir „Zilch“ pristatė mokamas narystes: nauji planai žada kortelių vertas naudas Europoje

    „Klarna“ ir „Zilch“ pristatė mokamas narystes: nauji planai žada kortelių vertas naudas Europoje

    Švedijos finansinių technologijų bendrovė „Klarna“ ir Jungtinės Karalystės mokėjimų startuolis „Zilch“ pristatė naujus mokamos narystės paketus. Abu žaidėjai siekia konkuruoti su tradicinėmis kredito kortelių bendrovėmis ir labiau prisirišti klientus per naudas, kurios iki šiol dažniau buvo siejamos su premium kortelėmis.

    „Klarna“, geriausiai žinoma kaip pirk dabar, mokėk vėliau paslaugų tiekėja, pastaruoju metu vis aktyviau plečia kasdienių mokėjimų kryptį. Bendrovė narystes pozicionuoja kaip bandymą į Europą perkelti JAV rinkai būdingą kortelių privilegijų modelį, kuriame svarbiausia ne pats kreditas, o papildomos vertės paketas.

    Ką keičia „Klarna“ paketai?

    Atnaujintuose „Klarna“ planuose akcentuojami keli elementai: įmokų atsisakymas kai kuriose paslaugose, grąžinimas nuo pirkinių ir papildomos prenumeratų naudos. Bendrovė taip pat pabrėžia lankstumą, nes vartotojai gali keisti planą kas mėnesį, o ne būti pririšti metiniam laikotarpiui, kaip dažnai nutinka su dalimi premium kortelių.

    „Klarna“ skelbia turinti keturis narystės lygius, kurių kaina prasideda nuo 4,99 euro per mėnesį ir siekia 44,99 euro per mėnesį. Brangiausias planas apima iki 23 prenumeratų ir papildomų privilegijų paketą, taip pat siūloma metalinė rožinio aukso spalvos kortelė.

    Įvardydama konkurencinę aplinką, „Klarna“ lygina savo aukščiausio lygio narystę su premium kredito kortelėmis, kurių metiniai mokesčiai kai kuriose rinkose gali siekti šimtus eurų. Toks palyginimas leidžia suprasti strategiją: vartotojui parduodamas ne kreditas, o suvokiama vertė per paslaugas, nuolaidas ir prenumeratas.

    „Zilch“ pradeda nuo dviejų lygių

    Tuo pat metu „Zilch“ Londone pradeda savo pirmąsias mokamas narystes ir siūlo du planus. „Zilch Extra“ kainuoja apie 3,50 euro per mėnesį ir žada atlygius bei pajamų patikrinimą per atvirąją bankininkystę, o „Zilch Plus“ kainuoja apie 4,70 euro per mėnesį ir siūlo didesnes naudas bei nemokamą fizinę kortelę.

    Bendrovė teigia turinti daugiau nei 5 000 000 klientų, o mokama narystė jai tampa nauju būdu diversifikuoti pajamas. Pastaraisiais metais fintech sektoriuje tai tampa ryškia tendencija, kai dalis paslaugų pereina nuo „nemokama, bet su komisiniais“ prie prenumeratos modelio, siekiant stabilesnių, prognozuojamų įplaukų.

    „Mes įkūrėme „Zilch“, kad sumažintume vartojimo kredito kainą. Nauji narystės lygiai yra šios misijos tęsinys ir rodo, kaip „Zilch“ tampa išmanesniu būdu atsiskaityti, kai kiekvienas pirkimas finansuojamas, optimizuojamas ir apdovanojamas realiu laiku“, – sakė „Zilch“ vadovas ir vienas įkūrėjų Philipas Belamantas.

    Kodėl narystės tampa nauju mūšio lauku?

    Mokamos narystės finansų technologijų bendrovėms suteikia dvi esmines naudas: didesnį klientų lojalumą ir papildomą pajamų srautą. Kredito kortelių rinkoje premium paketai seniai naudojami kaip priemonė išlaikyti klientą per draudimus, lounge prieigas, prenumeratas ar grąžinimą nuo pirkinių, o fintech bendrovės šį modelį bando pritaikyti skaitmeninėje aplinkoje.

    „Klarna“ skelbia, kad naujieji planai artimiausiomis savaitėmis bus diegiami Europoje. Rinka greičiausiai stebės du rodiklius: ar vartotojai sutiks mokėti už naudas, kurias dalis bankų jau siūlo savo kortelėse, ir ar prenumeratų modelis taps pelningas esant didelėms marketingo bei privilegijų išlaidoms.

  • „Monzo“ vadovė palaiko verslo banką: 1 mln. klientų ir ambicijos plėstis į Europą

    „Monzo“ vadovė palaiko verslo banką: 1 mln. klientų ir ambicijos plėstis į Europą

    Jungtinės Karalystės skaitmeninis bankas „Monzo“ skelbia pasiekęs simbolinę ribą: „Monzo Business“ paslauga perkopė 1 000 000 verslo klientų. Įmonės atstovai tvirtina, kad tai pirmas JK skaitmeninis bankas, pasiekęs tokį mastą, o vienas iš šešių šalies verslų turi sąskaitą „Monzo“.

    „Monzo Business“ generalinis vadovas Jordanas Shwide pabrėžia, kad naujoji „Monzo“ vadovė Diana Layfield aktyviai palaiko verslo bankininkystės kryptį. Pasak jo, komanda šį pasiekimą pažymėjo peržiūrėdama vaizdo įrašą su verslo klientų atsiliepimais, kurie, jo teigimu, geriausiai parodo produkto vertę kasdienėms įmonėms.

    „Tai labai sutampa su mūsų misija padėti pinigams veikti visiems. Diana yra didelė šios krypties rėmėja“, – sakė Jordanas Shwide.

    Konkurencinėje JK „fintech“ rinkoje „Monzo“ augimą ypač išryškina palyginimas su kitais žaidėjais: „Revolut“ ir „Starling“ viešai minimi kaip turintys maždaug 800 000 ir 500 000 verslo klientų. „Monzo“ teigia turinti daugiau nei 16 000 000 klientų bendrai, apimančių tiek mažmeninę, tiek verslo bankininkystę.

    „Monzo Business“ startavo 2020 metais, kai JK Konkurencijos ir rinkų institucija buvo atkreipusi dėmesį, kad didieji bankai nepakankamai aktyviai konkuruoja dėl smulkiojo ir vidutinio verslo. Šis segmentas JK sudaro daugiau nei 99 proc. visų maždaug 5 700 000 verslų, todėl net ir nedidelis rinkos dalies pokytis gali virsti dideliais klientų skaičiais.

    Paslauga siūlo kelis planus: nemokamą bazinį ir du mokamus. „Monzo Pro“ kaina siekia apie 10 eurų per mėnesį, o „Monzo Team“ – apie 29 eurus per mėnesį; bankas detaliai neatskleidžia, kiek klientų naudojasi kiekvienu planu.

    Finansiniu požiūriu „Monzo“ nurodo, kad verslo bankininkystė tampa vis reikšmingesnė: 2026 metų metinėje ataskaitoje „Monzo Business“ priskiriama 14 proc. bendrų pajamų. Bendra 2026 metų pajamų suma siekė apie 1 980 000 000 eurų, kai prieš metus verslo krypties dalis buvo 12 proc.

    „Monzo“ teigimu, vien 2026 metais prie verslo pasiūlymo prisijungė 280 000 naujų klientų, o 47 proc. mėnesio aktyvių verslo klientų sudarė mokantys prenumeratoriai. Tokia struktūra bankui svarbi, nes verslo pajamos paprastai remiasi ne tik kortelių mokesčiais ar palūkanomis, bet ir prenumeratos modeliu, kuris padeda stabilizuoti pinigų srautus.

    Augimą įmonė sieja su rekomendacijomis ir startuolių ekosistema: dalis naujų registracijų, pasak „Monzo“, ateina iš verslo savininkų rekomendacijų kitiems verslo savininkams. Tačiau bankas pabrėžia, kad kaip ir mažmeninėje bankininkystėje, įmonės dažnai turi kelias sąskaitas skirtinguose bankuose, todėl „pagrindinio banko“ statusą išmatuoti sudėtinga.

    Tarptautinės plėtros kontekste „Monzo Business“ po starto Airijoje ruošiasi startui Ispanijoje. Įmonės atstovai teigia, kad kiekviena rinka turi savitas taisykles ir klientų įpročius, tačiau kartojasi bendri verslo poreikiai: greitas sąskaitos atidarymas, patogūs mokėjimai, aiškus pinigų srautų valdymas ir paprastesnė atitiktis reikalavimams.

    Nors kai kurie tradiciniai bankai kuria atskirus skaitmeninius prekių ženklus, „Monzo“ kol kas išlaiko vieną identitetą, tik šiek tiek atskirdama verslo paslaugos vizualinį stilių. Artimiausi įmonės prioritetai – pasiūlymo „nušlifavimas“ Ispanijoje ir produkto plėtra, stiprinant funkcijas, kurios aktualiausios augančioms įmonėms.

  • Švedų „Lovable“ vertė šoktelėjo iki 13,3 mlrd. eurų: pritraukė 400 mln. eurų ir plečiasi į JAV

    Švedų „Lovable“ vertė šoktelėjo iki 13,3 mlrd. eurų: pritraukė 400 mln. eurų ir plečiasi į JAV

    Švedijos vadinamojo vibe-coding startuolis „Lovable“ pritraukė 400 mln. eurų investiciją ir pasiekė 13,3 mlrd. eurų įvertinimą. Tai daugiau nei dvigubas šuolis, palyginti su ankstesniu finansavimo etapu, kai bendrovės vertė siekė apie 6,6 mlrd. eurų.

    Finansavimo raundui bendrai vadovavo JAV rizikos kapitalo fondas „Menlo Ventures“ ir „Scaleup Europe Fund“, kurį valdo „EQT“. Prie investuotojų taip pat prisidėjo „Balderton Capital“, „Carmignac“, „Kaszek Ventures“, „Tencent“, „World Innovation Lab“ ir „Regent“.

    „Lovable“, veiklą pradėjusi 2024 metais, kuria platformą, leidžiančią neturintiems programavimo įgūdžių sparčiai kurti programinę įrangą. Tokios priemonės pastaraisiais metais tapo vienu sparčiausiai augančių segmentų, nes įmonės ieško būdų automatizuoti procesus ir mažinti kūrimo kaštus, o darbuotojai nori greitesnių prototipų bei mažiau techninių barjerų.

    Bendrovė teigia, kad savo technologijai naudoja kelių DI modelių derinį, parinkdama tinkamiausią konkrečiai užduočiai ir sujungdama rezultatus į vieną vartotojo patirtį. Rinkoje vis dažniau keliama tema, kad didelę tokių produktų savikainos dalį gali sudaryti žetonų ir skaičiavimo išlaidų sąskaitos, todėl startuoliai ieško būdų optimizuoti modelių naudojimą ir remtis atvirojo kodo sprendimais.

    Pasak „Lovable“, ant jos platformos sukurtos programėlės per mėnesį sulaukia daugiau nei 900 mln. apsilankymų. Tarp klientų įvardijamos tokios bendrovės kaip „Nvidia“, „Adidas“ ir „Zendesk“, o tai rodo, kad sprendimai orientuojami ne tik į individualius kūrėjus, bet ir į didesnes organizacijas.

    Gautas lėšas „Lovable“ planuoja skirti verslo klientų skaičiaus augimui ir plėtrai, įskaitant JAV rinką. Taip pat numatoma didinti darbuotojų skaičių 50 proc. iki 450 ir toliau vystyti produktą taip, kad jis veiktų ne vien pagal naudotojo pateiktas užklausas, bet būtų aktyvesnis siūlydamas sprendimus.

    „Nuo pat pradžių „Lovable“ buvo kuriamas milijardams žmonių, turinčių kūrybiškumo ir žinių, bet iki šiol ribotų dėl techninių įgūdžių trūkumo“, – sakė „Menlo Ventures“ partneris Mattas Murphy.