CP v2

Tag: Fintech

  • Oslo startuolis „Visoid“ pritraukė 2,3 mln. eurų: DI vizualizacijos architektams išeina į pasaulį

    Oslo startuolis „Visoid“ pritraukė 2,3 mln. eurų: DI vizualizacijos architektams išeina į pasaulį

    Osle įsikūręs startuolis „Visoid“ pritraukė apie 2,3 mln. eurų investiciją, kuri bus skirta DI paremta vizualizacijos platforma spartinti ir plėtrai už Norvegijos ribų. Finansavimo raundui vadovavo rizikos kapitalo fondas Skyfall Ventures, prisijungė ir ankstesni investuotojai StartupLab, OBOS bei Antler, taip pat nauji partneriai Farvatn ir byFounders Angel Collective.

    „Visoid“ įkurtas 2023 metais, o jo sprendimą kuria buvęs architektas Markas Szoke ir serijinis verslininkas Joachimas Holwech. Įmonė taikosi į vieną didžiausių architektų darbo laiko „ryjančių“ etapų: aukštos kokybės vizualizacijų parengimą, kai projektas dar tik kinta ir reikia greitai palyginti kelis sprendinius.

    DI vietoje ilgo renderinimo

    Platforma skirta dirbti su esamais architektūriniais 3D modeliais ir įprastais darbo srautais, o vizualizacijas generuoti per kelias minutes. Pagrindinė idėja yra ne vien sukurti gražų galutinį paveikslą, bet padėti architektams greitai įvertinti alternatyvas ir aiškiau komunikuoti su užsakovais dar ankstyvoje projektavimo stadijoje.

    Rinkoje, kur vis daugiau komandų DI naudoja ne tik prezentacijoms, bet ir sprendimų priėmimui, tokie įrankiai konkuruoja su tradiciniais renderinimo procesais, reikalaujančiais daugiau laiko ir kompiuterinių resursų. „Visoid“ akcentuoja, kad jų sprendimas išlaiko projekto logiką ir nuoseklumą, nes remiasi konkrečiu modeliu, o ne vien bendro pobūdžio vaizdų generavimu.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Įmonė teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas inžinerijos, produkto ir komercinių komandų plėtrai, taip pat papildomoms DI funkcijoms architektūriniams scenarijams kurti. Lygiagrečiai planuojama auginti tarptautinę klientų bazę ir gilinti partnerystes su architektūros bei dizaino studijomis.

    Tokio tipo investicijos rodo, kad DI taikymas architektūroje vis labiau juda nuo pavienių eksperimentų prie kasdienio įrankio, padedančio trumpinti ciklus nuo idėjos iki sprendinio. „Visoid“ atveju sėkmę lems tai, kaip greitai platforma bus pritaikyta skirtingiems darbo metodams, programinei įrangai ir skirtingų rinkų architektų įpročiams.

    „Dabartinė pozicija mums suteikia tvirtą pagrindą vystyti „Visoid“ didesniems, dizainu grįstiems darbo srautams, o programa jau parengta architektams visame pasaulyje. Šis kapitalas leidžia greičiau samdyti žmones, stiprinti pozicijas rinkoje ir daugiau investuoti į komandą bei produktą“, – sakė „Visoid“ vadovas Markas Szoke.

  • „Isembard“ plėtra įsibėgėja: DI valdoma gamyklų franšizė perkelia gamybą arčiau užsakovų

    „Isembard“ plėtra įsibėgėja: DI valdoma gamyklų franšizė perkelia gamybą arčiau užsakovų

    Šiaurės vakarų Londone, Harlsdeno pramoninėje zonoje, startuolis „Isembard“ įkūrė pirmąją savo gamyklą, veiklą pradėjusią 2025 metų sausį. Čia, tarp sandėlių ir depų, įmonė bando įrodyti, kad moderni, aukštos pridėtinės vertės gamyba gali augti greitai ir būti valdoma kaip technologijų verslas.

    „Isembard“ įkūrė 33 metų verslininkas Aleksas Fitzgeraldas, turintis ankstesnio startuolio pardavimo patirtį ir tarnybos kariuomenės rezerve biografiją. Jis atvirai sako, kad tokia įmonė patraukli politikams, nes sujungia darbo vietas regionuose, kritinių tiekimo grandinių stiprinimą ir gamybos grąžinimą arčiau rinkų.

    Kaip veikia modelis?

    „Isembard“ kuria nedideles, aukštos specifikacijos gamyklas, kurios gamina tikslias detales kosmoso, gynybos ir robotikos sektoriams. Veiklos principas panašus į hibridą: dalis gamyklų priklauso įmonei, o dalis veikia franšizės pagrindu, tačiau dirba pagal vienodus standartus.

    Užsakovui dažniausiai pakanka atsiųsti detalės projektą skaitmeniniu failu, o įmonė pateikia kainą, pagamina komponentą ir pasirūpina logistika. Tokia schema taikosi į rinką, kurioje tradiciškai dominuoja smulkūs, šeimos verslai, o sparčiai augančiai paklausai vis dažniau pritrūksta pajėgumų.

    MasonOS ir DI vaidmuo

    Pagrindinis „Isembard“ plėtros variklis yra „MasonOS“ – programinė platforma, kuri sujungia užsakymus, projektus, gamybos planavimą, darbų sekimą ir terminus. Įmonė teigia, kad DI padeda greičiau įvertinti užsakymus, planuoti įrangos apkrovą ir mažinti vėlavimų riziką, kai vienu metu dirba daug skirtingų gamyklų.

    Rinkos kontekstas palankus: Europoje ir JAV pastaraisiais metais ryškėja siekis mažinti priklausomybę nuo tolimų tiekėjų, ypač gynybos ir kritinių technologijų grandinėse. Tokiose srityse kainą vis dažniau nurungia patikimumas, greitis ir galimybė gaminti arčiau užsakovo.

    Augimas, investicijos ir rizikos

    Šiuo metu „Isembard“ dirba 66 žmonės, o įmonė valdo 14 gamyklų: septynias Jungtinėje Karalystėje, penkias JAV, po vieną Prancūzijoje ir Vokietijoje. Artimiausias tikslas – iki metų pabaigos pasiekti 25 gamyklas, o tarp svarstomų krypčių minima ir Ukraina, kur matoma rekonstrukcijos poreikio niša.

    2026 metų kovą „Isembard“ pritraukė apie 46 milijonus eurų A serijos investiciją, mažiau nei po metų nuo maždaug 8 milijonų eurų pradinio etapo finansavimo. Raundui vadovavo „Union Square Ventures“, taip pat prisidėjo „Notion Capital“, „IQ Capital“, „Tamarack Global“ ir kiti investuotojai.

    Greita geografinė plėtra kelia ir rizikų: plečiantis tinklui sudėtingiau užtikrinti vienodą gamybos kokybę, o franšizės modelis reikalauja stiprių procesų bei kontrolės. Kita silpnoji vieta gali būti programinės platformos tempas, nes DI sprendimai tobulėja sparčiai, o nuo „MasonOS“ priklauso viso tinklo efektyvumas.

    Įmonė tvirtina, kad paklausa šiuo metu viršija pasiūlą, todėl dalies užsakymų tenka atsisakyti. Jei „Isembard“ pavyks išlaikyti kokybę ir tuo pačiu greitai dauginti gamyklas, modelis gali tapti vienu ryškiausių bandymų paversti gamybą panašia į programinės įrangos mastelio ekonomiką.

    „Jei pagalvoji apie šį verslą, politikui tai svajonė“, – sakė Aleksas Fitzgeraldas.

    „Kiek žmonių iš tiesų žino, kad su tinkama parama galima įkurti savo gamyklą ir gaminti, pavyzdžiui, raketų dalis?“ – sakė jis.

  • „Cambridge Aerospace“ pritraukė 278 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    „Cambridge Aerospace“ pritraukė 278 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    Jungtinės Karalystės gynybos technologijų startuolis „Cambridge Aerospace“ pritraukė apie 278 mln. eurų investicijų ir pasiekė maždaug 3,1 mlrd. eurų vertinimą. Tai ryškus šuolis, lyginant su bendrovės verte vos prieš kelis mėnesius.

    Finansavimas gautas Series C etape, o raundą vedė JAV investuotojas DFJ Growth. Prie jo prisidėjo ir kiti rizikos kapitalo fondai bei privatūs investuotojai, taip sustiprindami bendrovės galimybes sparčiai didinti mastą.

    Kas pasikeitė nuo pavasario?

    Šis etapas seka po ankstesnio Series B finansavimo, kai bendrovė buvo įvertinta apie 1,2 mlrd. eurų ir pritraukė maždaug 185 mln. eurų. Per trumpą laiką vertinimas išaugo daugiau nei dvigubai, o tokia dinamika gynybos technologijų sektoriuje dažnai siejama su kontraktų portfeliu ir gamybos pajėgumų realumu.

    „Cambridge Aerospace“ įkurta 2024 metais Kembridže ir kuria priešdronines bei perėmimo sistemas, skirtas oro grėsmėms neutralizuoti. Tarp pagrindinių produktų minimi dronų perėmėjas „Skyhammer“, kuriamas raketinis perėmėjas „Starhammer“, taip pat radarų sistema „Looking Glass“.

    Kontraktai ir gamybos tempas

    Bendrovė jau yra laimėjusi kelis kontraktus su Jungtinės Karalystės gynybos ministerija, įskaitant daugiamilijoninę sutartį dėl „Skyhammer“ tiekimo ginkluotosioms pajėgoms. Tokie užsakymai paprastai tampa svarbiausiu argumentu investuotojams, vertinantiems ne tik technologiją, bet ir realų pajėgumą pristatyti produktą laiku.

    Įmonė teigia, kad naujos lėšos pirmiausia bus nukreiptos į gamybos didinimą, kad būtų įvykdyti esami ir būsimi užsakymai. Kartu planuojama tęsti produktų vystymą ir paspartinti naujų sistemų išvedimą į rinką.

    Kodėl investuotojai dabar aktyvūs?

    Pastaraisiais metais Europoje sparčiai augo susidomėjimas gynybos technologijomis, o investicijų logiką stiprina ir didėjantys valstybių gynybos biudžetai, ir poreikis greitai diegti palyginti nebrangias, masiškai gaminamas priemones. Priešdroninės sistemos laikomos viena sparčiausiai augančių sričių dėl plačiai paplitusių dronų grėsmių.

    Bendrovės vadovas, buvęs MIT tyrėjas Stevenas Barrettas, šiuo metu dirba Kembridžo universitete. „Sutelkę geriausius pasaulio talentus vienai misijai, jau nuveikėme labai daug, o šios lėšos leis didinti gamybą ir pristatymus pagal grėsmių tempą bei sąjungininkų poreikius“, – sakė S. Barrettas.

    „Cambridge Aerospace“ taip pat veikia Vokietijoje, Lenkijoje, Norvegijoje, Ukrainoje ir Australijoje. Tokia geografija rodo ambiciją dirbti su keliomis rinkomis vienu metu, tačiau kartu didina atsakomybę greitai suvaldyti tiekimo grandines, sertifikavimą ir gamybos kokybės standartus.

  • „Edgify“ pritraukė 8 mln. eurų: plečia DI platformą, leidžiančią parduotuvėms mokytis be debesijos

    „Edgify“ pritraukė 8 mln. eurų: plečia DI platformą, leidžiančią parduotuvėms mokytis be debesijos

    DI infrastruktūros bendrovė „Edgify“ pritraukė apie 8 mln. eurų A+ etapo investiciją, kad paspartintų savo platformos diegimą fizinėje mažmenoje ir plėstų technologiją į kitas industrijas. Į investiciją įsitraukė fondai „Rank Ventures“ ir „Mangrove Capital Partners“, o bendras įmonės pritrauktas kapitalas pasiekė apie 23 mln. eurų.

    „Edgify“ kuria sprendimą, kuris sujungia ir koordinuoja DI modelius pačiame prekybos taške veikiančiuose įrenginiuose. Tai gali būti savitarnos kasos, kameros, svarstyklės ar kasos sistemos, kurios duomenis apdoroja vietoje, o ne nuolat siunčia į debesiją.

    Kaip veikia „edge“ principas

    Platformos esmė – vietinis apdorojimas ir mokymasis, kai įrenginiai įgyja patirties ten, kur duomenys yra sukuriami. Vietoje neapdorotų duomenų perdavimo į debesiją, tinkle dalijamasi įžvalgomis, o tai mažina delsą ir ryšio kaštus.

    Įmonė pabrėžia ir privatumo bei saugumo aspektą: jautrūs klientų ar operaciniai duomenys lieka parduotuvėje, todėl sumažėja rizika, susijusi su duomenų judėjimu per išorines sistemas. Toks modelis ypač aktualus aplinkoje, kur vaizdo duomenys ir realaus laiko sprendimai tampa kasdienybe.

    „Edgify“ teigia, kad jų sprendimas nepririštas prie vieno gamintojo įrangos ir gali veikti su skirtingais įrenginiais vienoje infrastruktūroje. Tarp partnerių minimos „Zebra Technologies“ ir „Bizerba“ technologijos, o tikslas – paversti esamą parduotuvės techniką suderinta intelekto sistema.

    Pirmasis taikinys – nuostolių prevencija

    Iš pradžių „Edgify“ daugiausia dėmesio skyrė maisto prekių mažmenai, kur sprendimas diegiamas JAV ir Europoje. Kompiuterinės regos funkcijos leidžia atpažinti prekes ir fiksuoti elgsenos modelius, kurie siejami su nuostoliais, pavyzdžiui, skenavimo praleidimą ar prekių sukeitimą.

    Tokie įrankiai gali teikti realaus laiko signalus savitarnos zonose, padėdami tiek pirkėjui, tiek darbuotojui greičiau išspręsti situaciją. Mažmenininkams tai svarbu ne tik dėl tiesioginių nuostolių, bet ir dėl darbo jėgos trūkumo bei augančio savitarnos naudojimo masto.

    Plėtra už prekybos ribų

    Įmonė planuoja plėtrą į mažas patogumo parduotuves, greitojo aptarnavimo restoranus, paskirstymo centrus ir aprangos prekybą. Ilgesnėje perspektyvoje matomos pritaikymo sritys transporte, logistikoje, gamyboje ir sandėliuose, kur dažnai naudojama senesnė įranga ir ribotas ryšio pralaidumas.

    Tokia kryptis atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai DI diegimas perkeltas arčiau įrenginių ir procesų, o ne paliekamas vien debesijos paslaugoms. Prognozėse „edge“ DI segmentui numatomas spartus augimas iki 2034 metų, o mažmenai skirtos kompiuterinės regos sprendimai išlieka viena aktyviausių nišų.

    „Įkūrėme „Edgify“ vedami paprasto įsitikinimo: intelektas turi būti ten, kur gimsta duomenys, o įrenginiai turi mokytis kaip vienas. Mažmena – tik pradžia“, – sakė „Edgify“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Nadav Israel.

    Naujas finansavimas bus skirtas augimui ir technologijos perkėlimui iš mažmenos į platesnę pramoninę aplinką. Įmonė siekia sujungti šiandien dažnai izoliuotus įrenginius į realaus laiko tinklus, galinčius veikti savarankiškai ir nepriklausomai nuo debesijos.

  • „Revolut“ gavo Prancūzijos banko licenciją: kodėl žada perkelti klientus ir plėstis Europoje

    „Revolut“ gavo Prancūzijos banko licenciją: kodėl žada perkelti klientus ir plėstis Europoje

    Finansinių technologijų bendrovė „Revolut“ pranešė gavusi Prancūzijos banko licenciją, kurią patvirtino Prancūzijos bankų priežiūros institucija ACPR ir Europos Centrinis Bankas. Įmonė siekia sustiprinti reguliacinį pagrindą Vakarų Europoje, kuri šiuo metu yra sparčiausiai augantis jos regionas.

    Nauja licencija suteikia „Revolut“ daugiau lankstumo teikiant paslaugas pagal vietos taisykles ir praktiką, ypač kreditavimo srityje. Tai svarbu rinkoje, kur klientai vis dar dažnai vertina nacionalinę bankinę priežiūrą kaip papildomą pasitikėjimo garantą.

    Sprendimas priimtas po to, kai Europos Centrinis Bankas anksčiau buvo pritaikęs ribojimų dėl nuogąstavimų, kaip greitai „Revolut“ patvirtindavo naujus produktus visoje Europos Sąjungoje. Tai išryškino augančioms finansų įmonėms būdingą įtampą: plėtra turi vykti kartu su griežtesniais rizikos, atitikties ir vidaus kontrolės procesais.

    Iki šiol „Revolut“ Europoje rėmėsi Lietuvoje gauta banko licencija, leidusia teikti paslaugas ir išduoti paskolas daugelyje rinkų, įskaitant Prancūziją, Vokietiją ir Ispaniją. Tačiau bendrovė nurodo, kad papildoma Prancūzijos licencija yra pragmatiškas žingsnis, turint omenyje dešimtis milijonų klientų Vakarų Europoje ir planuojamą produktų portfelio plėtrą.

    Įmonė taip pat paskelbė, kad pradės palaipsniui perkelti klientus prie Prancūzijos licencijos, pirmiausia Prancūzijoje, o vėliau ir kitose šalyse, tarp jų Vokietijoje, Airijoje, Italijoje, Portugalijoje bei Ispanijoje. Tuo pat metu Lietuvoje gauta licencija išliks svarbi aptarnaujant kitas Europos Sąjungos rinkas.

    Planas Paryžiui ir investicijoms

    „Revolut“ teigia, kad kitais metais Paryžiuje atidarys naują Vakarų Europos būstinę. Kartu įmonė planuoja į regioną investuoti daugiau nei 1 000 000 000 eurų ir pasamdyti per 600 darbuotojų, taip didindama tiek produktų kūrimo, tiek atitikties ir rizikos valdymo pajėgumus.

    Toks pasirinkimas atspindi platesnę tendenciją: didžiosios Europos finansų technologijų bendrovės vis dažniau siekia kelių licencijų ir stipresnio vietinio „įsitvirtinimo“ pagrindinėse rinkose. Tai padeda mažinti reguliacinę riziką, geriau pritaikyti paslaugas nacionaliniams reikalavimams ir didinti patikimumą konkurencijoje su tradiciniais bankais.

    Ką tai reiškia klientams?

    Klientams perėjimas prie naujos licencijos gali reikšti aiškesnį paslaugų pritaikymą konkrečiai rinkai, ypač kalbant apie paskolas ir kitus reguliuojamus produktus. Praktikoje pokyčiai dažniausiai įgyvendinami etapais: nuo sutarčių, sąskaitų aptarnavimo sąlygų ar indėlių apsaugos informacijos pateikimo iki klientų aptarnavimo procedūrų atnaujinimo.

    „Revolut“ pabrėžia, kad licencija sustiprina pagrindą teikti paslaugas laikantis aukštų reguliacinių ir operacinių standartų. Tokia žinutė ypač aktuali laikotarpiu, kai priežiūros institucijos visoje Europoje griežčiau vertina spartų finansinių produktų diegimą ir reikalauja didesnio skaidrumo bei rizikos kontrolės.

    „Prancūzija tapo vienu svarbiausių finansų centrų, ją palaiko dinamiška ekosistema ir tvirtas reguliacinis pagrindas. Tai ideali platforma paspartinti kitą „Revolut“ augimo etapą“, – sakė „Revolut“ įkūrėjas ir vadovas Nik Storonsky.

  • „HappyRobot“ pritraukė 138 mln. eurų: DI agentus verslo procesams ketina diegti dar sparčiau

    „HappyRobot“ pritraukė 138 mln. eurų: DI agentus verslo procesams ketina diegti dar sparčiau

    JAV bendrovė „HappyRobot“, kuri kuria DI agentus tiekimo grandinės ir kitų verslo operacijų automatizavimui, pritraukė apie 138 mln. eurų C serijos investiciją. Investicijų raundui vadovavo „Prysm Capital“, prie jo prisidėjo ir „Eurazeo“, taip pat ankstesni investuotojai bei keli strateginiai partneriai.

    Po šio raundo „HappyRobot“ vertinimas pasiekė maždaug 1,1 mlrd. eurų, o per visą istoriją pritraukto kapitalo suma priartėjo prie 184 mln. eurų. Tokie skaičiai rodo, kad investuotojai ir toliau aktyviai stato ant DI sprendimų, kurie žada apčiuopiamą grąžą ne laboratorijose, o kasdienėse įmonių operacijose.

    Ką daro DI agentai?

    „HappyRobot“ teigia sprendžianti vieną seniausių įmonių problemų: daug kritinių procesų vis dar remiasi skambučiais, el. laiškais, dokumentais ir tarpusavyje prastai sujungtomis sistemomis. DI agentų idėja čia paprasta: ne vien sugeneruoti tekstą, o atlikti veiksmus įmonės sistemose, sekti kontekstą ir padėti darbuotojams užbaigti procesus.

    Platforma orientuota į automatizavimą per skirtingus kanalus, įskaitant balsą, el. paštą, dokumentus ir internetą. Bendrovė pabrėžia, kad agentai mokosi iš vykdomų užduočių, taip kaupdami organizacijos žinias ir suteikdami daugiau matomumo realiu laiku.

    Klientų skaičiai ir diegimo tempas

    Pasak bendrovės, pirmieji agentai klientų aplinkoje įprastai paleidžiami per 4–12 savaičių, o vėliau sprendimas tobulinamas iteracijomis. „HappyRobot“ teigia, kad kai kurie klientai automatizuoja iki 28 000 darbo valandų per mėnesį, o klientų aptarnavime pasiekiami aukšti pasitenkinimo įverčiai ir daugiau nei 70 proc. užklausų išsprendžiama autonomiškai.

    Bendrovė nurodo dirbanti su daugiau nei 150 įmonių klientų, tarp kurių minimos DHL, Kuehne + Nagel, „Naturgy“, „Repsol“ ir „Uber“. Taip pat teigiama, kad nuo ankstesnio finansavimo etapo verslas augo penkis kartus, o DI agentų diegimas peržengė vien logistikos ribas.

    Kur bus panaudotos lėšos?

    „HappyRobot“ planuoja plėtrą į draudimo, energetikos ir komunalinių paslaugų, telekomunikacijų, aviacijos bei kitas sritis, kuriose daug koordinavimo darbo vis dar atliekama rankiniu būdu. Bendrovė taip pat akcentuoja, kad didžiausia vertė atsiranda ne tada, kai agentas atlieka vieną užduotį, o kai jis patikimai veikia kelių žingsnių procesuose, laikantis įmonės valdymo ir saugos taisyklių.

    „Agentų gebėjimas atlikti darbą yra startas, o ne galutinis tikslas“, – sakė „HappyRobot“ bendraįkūrėjas ir vadovas Pablo Palafox.

    Pasak įmonės, naujas kapitalas bus skirtas platformos galimybių plėtrai, integracijoms su įmonių sistemomis bei infrastruktūrai, reikalingai diegti DI agentus dideliu mastu. Lygiagrečiai planuojama auginti inžinerijos, diegimo ir pardavimų komandas skirtinguose regionuose, reaguojant į augančią paklausą.

  • JK lustų startuolis „Olix“ pritraukė 290 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    JK lustų startuolis „Olix“ pritraukė 290 mln. eurų: vertė šoktelėjo iki 3,1 mlrd. eurų

    Jungtinės Karalystės lustų startuolis „Olix“ pritraukė apie 290 mln. eurų B serijos investiciją, o bendrovės vertinimas pasiekė maždaug 3,1 mlrd. eurų. Įmonė teigia, kad pirmuosius produktus klientams planuoja pristatyti kitais metais.

    Naujas vertinimas reiškia daugiau nei tris kartus didesnę vertę, palyginti su ankstesniu etapu, kai bendrovė buvo vertinama apie 940 mln. eurų. Per pastaruosius mėnesius investuotojų apetitas lustų ir skaičiavimo infrastruktūros sprendimams išlieka itin didelis, ypač dėl augančių DI skaičiavimo poreikių.

    Kas investavo ir kas keičiasi vadovybėje

    Finansavimo etapui vadovavo Niujorko rizikos kapitalo fondas „Fundomo“, prisijungė lustų rinkos žaidėja Arm bei kiekybinės prekybos bendrovė Hudson River Trading. Investicijas didino ir ankstesni investuotojai, tarp jų ir Jungtinės Karalystės valdžios fondas, orientuotas į suverenių DI pajėgumų stiprinimą.

    Kartu paskelbti ir du reikšmingi paskyrimai. Finansų vadovu tapo buvęs „Wise“ finansų direktorius Mattas Briersas, o į valdybą prisijungė Stanfordo universiteto profesorius ir buvęs „Intel“ vadovas Nickas McKeownas.

    Kokią technologiją kuria „Olix“

    „Olix“ kuria optinį skaitmeninį procesorių su nauja atminties ir sujungimų architektūra, kuri, pasak bendrovės, suderinama su dabartiniais DI modeliais. Pagrindinis taikinys yra DI inferencijos užduotys, kai modeliai jau pritaikomi praktikoje ir generuoja atsakymus realiu laiku.

    Bendrovė tikina, kad dabartinis požiūris į DI inferencijos aparatinę įrangą artėja prie efektyvumo ribų, todėl rinkai reikės labiau specializuotų sprendimų. Tai platesnė tendencija visoje pramonėje, kur vis dažniau kalbama apie skirtingų darbo etapų optimizavimą, o ne vien bendrą vieno universalaus lusto galios didinimą.

    „Judame į specialistų pasaulį: laikai, kai viena įmonė galėjo aprėpti visas DI lustų užduotis, baigiasi“, – sakė įkūrėjas Jamesas Dacombe’as.

    Pasak bendrovės, lustai šiuo metu yra paskutinėse projektavimo ir testavimo stadijose. „Olix“ taip pat planuoja savo sprendimus pardavinėti kaip serverių stovo dalį, kartu pateikdama programinę įrangą ir tinklo įrangą.

    Gautos lėšos bus skirtos produktų išleidimui į rinką, silicio platformos vystymui bei gamybos ir tiekimo grandinės įsipareigojimams finansuoti. Tokie kaštai puslaidininkių sektoriuje paprastai yra didžiausi, nes nuo prototipo iki masinės gamybos reikia ne tik technologinio, bet ir gamybinio pasirengimo.

  • Tūkstančiai mažų ir vidutinių įmonių pasinaudojo MSCA parama: ką tai duoda verslui ir mokslui?

    Tūkstančiai mažų ir vidutinių įmonių pasinaudojo MSCA parama: ką tai duoda verslui ir mokslui?

    Per pastaruosius penkerius metus daugiau kaip 2 000 mažų ir vidutinių įmonių dalyvavo projektuose, finansuojamuose pagal Marie Skłodowska-Curie veiksmus (MSCA). Tai vienas svarbiausių Europos Sąjungos instrumentų, padedančių įmonėms prisijungti prie tarptautinių mokslinių tinklų ir pritraukti aukštos kvalifikacijos tyrėjus.

    MSCA veikia jau 30 metų ir per šį laiką tapo tiltu tarp akademijos ir verslo: programos logika remiasi tyrėjų mobilumu, žinių mainais ir praktiniu rezultatų pritaikymu. Europos Komisija pabrėžia, kad įmonėms tai reiškia greitesnį priėjimą prie kompetencijų, kurių rinkoje dažnai trūksta, ypač giliųjų technologijų ir taikomųjų tyrimų srityse.

    Per pastaruosius penkerius metus MSCA projektuose dalyvavo per 4 300 įmonių, o daugiau nei pusė jų buvo mažos ir vidutinės. Nuo 2014 metų, kai startavo programa „Horizontas 2020“, privačiojo sektoriaus dalyvavimui daugiau kaip 3 000 projektų buvo skirta per 1 000 000 000 eurų, o į veiklas įsitraukė per 8 500 įmonių.

    Verslui aktualu tai, kad MSCA siūlo kelias skirtingas formas, leidžiančias prisitaikyti prie įmonės poreikių. Personalo mainų priemonė leidžia tyrėjams ir tyrimų veiklas palaikantiems specialistams laikinai dirbti skirtingose šalyse, sektoriuose ir disciplinose, kad komandos greičiau perimtų naujas metodikas ir technologijas.

    Kita kryptis, padedanti mažinti kaštus, yra MSCA COFUND mechanizmas, kuriuo bendrai finansuojamas tyrėjų atrankos, įdarbinimo ir mokymų procesas. Praktikoje tai mažina administracinę naštą ir leidžia įmonėms kryptingiau planuoti mokslinių kompetencijų pritraukimą, ypač kai reikia specifinių įgūdžių.

    Naujesnė iniciatyva „Choose Europe for Science“ plečia galimybes organizacijoms pasiūlyti ilgesnės trukmės karjeros perspektyvas po stažuočių ar projektų. Tikslas yra ne tik pritraukti talentus, bet ir kelti darbo sąlygų bei tyrimų kokybės standartus, kad mobilumas taptų tvariu sprendimu, o ne vienkartine patirtimi.

    Tarptautiniai tinklai ir mobilumas

    Tarptautiškumas MSCA programoje yra esminis: doktorantūros tinklai privalo apimti bent tris skirtingas šalis, todėl įmonės partnerės automatiškai patenka į platesnį kompetencijų ir infrastruktūros lauką. Postdoktorantūros stipendijose galioja mobilumo taisyklės, ribojančios ankstesnio gyvenimo ar darbo trukmę šalyje, kurioje vykdomas projektas, todėl skatinamas realus žinių judėjimas Europoje.

    Įmonėms tai svarbu dėl dviejų priežasčių: pirma, atsiranda prieiga prie pažangių laboratorijų, metodų ir specializuotų ekspertų, antra, auga vidinės komandos gebėjimai, nes žinios perkeliamos į kasdienius procesus. Dėl šių priežasčių MSCA dažnai vertinama kaip priemonė ne tik tyrėjų karjeroms, bet ir įmonių inovacijų greičiui didinti.

    Pavyzdys: sprendimai maisto švaistymui

    Vienas MSCA finansuojamų doktorantūros tinklų pavyzdžių yra SERENADE projektas, koordinuojamas BSH Appliances Ispanijoje. Projekte universitetai ir įmonės kartu rengia doktorantus, o tyrimai orientuoti į technologijas, galinčias padėti mažinti maisto švaistymą.

    Šioje iniciatyvoje doktorantai dalį laiko dirba akademinėje aplinkoje, dalį laiko pramonėje, todėl sprendimai kuriami arčiau realių rinkos poreikių. Projekte vystomos dvi kryptys: tvarios talpos su jutikliais, galinčiais stebėti maisto šviežumą, ir nešiojamas analizatorius, pasitelkiantis dirbtinis intelektas metodus neįpakuotų produktų šviežumui įvertinti.

    „Tokio tinklo modelis padeda efektyviau spręsti sudėtingas užduotis, nei dirbant pavieniui“, – sakė BSH Group produktų plėtros paslaugų vadovas Sergio Gomez Ortiz.

    MSCA logika remiasi tuo, kad didžiausiems iššūkiams dažnai reikia tarpdisciplininių komandų ir partnerių iš kelių šalių. Didėjant poreikiui glaudesniam mokslo ir verslo bendradarbiavimui, programa išlieka vienu patikimiausių kelių įmonėms įsitraukti į tarptautinius tyrimus ir pritraukti talentus, kurių reikia konkurencingumui auginti.

  • „Advanced Electric Machines“ pritraukė apie 19 mln. eurų: kurs retųjų žemių nereikalaujančius EV variklius

    „Advanced Electric Machines“ pritraukė apie 19 mln. eurų: kurs retųjų žemių nereikalaujančius EV variklius

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi elektrinių variklių kūrėja „Advanced Electric Machines“ (AEM) pritraukė apie 19 mln. eurų finansavimą, kurį skirs produktų portfelio plėtrai ir naujoms elektrinės traukos sistemoms kurti. Bendrovė akcentuoja sprendimus, kuriems nereikia nei nuolatinių magnetų, nei retųjų žemių metalų.

    AEM technologija taikoma plačiai: nuo lengvųjų automobilių, motociklų ir keturračių iki sunkvežimių, autobusų bei statybinės technikos, taip pat jūrų sektoriuje. Tokia kryptis atliepia gamintojų siekį mažinti priklausomybę nuo žaliavų, kurių tiekimas jautrus geopolitikai ir kainų svyravimams.

    Kas išskiria AEM variklius?

    Bendrovė teigia, kad jos varikliai gali būti naudojami tiek pagrindinei, tiek pagalbinei pavarai, o svarbiausias skirtumas – atsisakoma nuolatinių magnetų. Tai leidžia sumažinti retųjų žemių medžiagų poreikį ir su tuo susijusią tiekimo grandinės riziką, ypač didėjant elektromobilių paklausai.

    Dar viena kryptis – varinių apvijų keitimas aliuminiu. AEM argumentuoja, kad tai gali padėti mažinti svorį ir didinti perdirbamumą, kartu išlaikant konkurencingą efektyvumą ir kainą, jei sprendimai pritaikomi masinei gamybai.

    Gamyba ir investuotojai

    AEM variklius gamina savo padalinyje Vašingtone, kur, pasak bendrovės, technologija jau gali būti gaminama komerciniu mastu. Įmonė žada šį pajėgumą panaudoti kuriant didesnio sukimo momento produktus, orientuotus į reikliausias elektrinių jėgos pavarų sritis.

    Finansavimo etapą vedė esami akcininkai „Barclays Climate Ventures“, „PXN Ventures“, „Northstar Ventures“ ir „Low Carbon Innovation Fund“, prisidėjo ir nauji investuotojai. Kapitalą papildė ir „Innovate UK“ paskolų finansavimas, kuris, kaip nurodoma, bus skirtas kompetencijų stiprinimui, gamybos galios didinimui bei infrastruktūros plėtrai.

    „Mūsų technologija jau įrodė, kad tai įmanoma gamybinėje aplinkoje. Šis finansavimas leidžia paspartinti naujos kartos produktų kūrimą ir plėtrą į didesnės galios bei didesnio sukimo momento segmentus“, – sakė AEM vadovas ir vienas iš įkūrėjų dr. Jamesas Widmeris.

    „Newcastle universitete sukurta AEM platforma turi potencialą padėti verslams visame pasaulyje ir stiprinti Jungtinės Karalystės, kaip pažangios inžinerijos šalies, reputaciją“, – sakė „Barclays Climate Ventures“ atstovas Gregas Debickis.

    Rinkoje didėjant spaudimui užtikrinti žaliavų tiekimo stabilumą, retųjų žemių nereikalaujančių variklių kryptis tampa vis patrauklesnė automobilių gamintojams ir pramonės įmonėms. AEM planuoja panaudoti investicijas tam, kad jos sprendimai greičiau pasiektų didesnės galios komercinių transporto priemonių ir pramoninių įrenginių segmentus.

  • „Platter“ pritraukė papildomą finansavimą: žada modernizuoti JK maisto tiekimo grandinę

    „Platter“ pritraukė papildomą finansavimą: žada modernizuoti JK maisto tiekimo grandinę

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi „Platter“, kurianti tiekėjams, didmenininkams ir gamintojams skirtą veiklos valdymo sistemą, pritraukė papildomą finansavimą iš „Verb Ventures“. Tai yra pratęsimas prie ankstesnio įmonės rizikos kapitalo etapo, skirtas spartesnei produkto plėtrai ir diegimui maisto tiekimo grandinėje.

    JK veikia apie 25 000 maisto ir gėrimų gamintojų, o didžioji jų dalis yra smulkūs verslai: nuo sūrininkų ir kepyklų iki padažų gamintojų, gėrimų prekių ženklų ar regioninių pieninių. Nors atskirai jie nedideli, kartu sudaro reikšmingą dalį to, kas galiausiai atsiduria parduotuvių lentynose ir viešojo maitinimo meniu.

    Daugelio tokių įmonių kasdienė veikla vis dar remiasi skaičiuoklėmis, kurios ilgainiui tampa savotiška neoficialia verslo sistema. Jose vienu metu bandoma suvaldyti pirkėjams pritaikytus kainynus, atsargų likučius, gamybos planus, pristatymo maršrutus, alergenų informaciją ir maržų skaičiavimus, o kainos neretai kinta pagal klientą ar net savaitę.

    Viena sistema nuo užsakymo iki sąskaitos

    „Platter“ teigia kurianti trūkstamą administracinį pagrindą maisto sektoriui, pritaikytą tam, kaip realiai vyksta prekyba ir logistika. Platforma apima tris tarpusavyje sujungtus sluoksnius, leidžiančius sujungti pardavimus, operacijas ir finansus į vieną srautą.

    Pirmoji dalis skirta užsakymams ir pardavimams: skaitmeniniam užsakymų priėmimui, internetinei parduotuvei ir individualizuotų kainynų valdymui. Antroji dalis apima operacijas, tokias kaip pristatymų planavimas, atsargų ir gamybos matomumas bei integracijos su sandėlio procesais.

    Trečiasis sluoksnis susijęs su finansais ir sąskaitų išrašymu: automatizuotos sąskaitos gali būti nukreipiamos į „Sage“ ir „Xero“. Įmonė taip pat mini įdiegtą sąskaitų faktoringą per partnerį, kuris, pasak „Platter“, leidžia tiekėjams gauti apmokėjimą gerokai greičiau nei įprastais atsiskaitymo terminais.

    Augimas po starto 2025 metais

    „Platter“ nurodo, kad platforma veikia nuo 2025 metų vidurio ir jau pritraukė daugiau nei 30 klientų. Įmonės teigimu, kiekvienas jų per platformą apdoroja maždaug nuo 3,5 iki 11,7 mln. eurų metinės prekybos apimties, o bendrai apdorojama vertė turėtų viršyti 117 mln. eurų per metus.

    Taip pat pabrėžiama, kad nuo produkto paleidimo nebuvo klientų praradimo. Tokie rodikliai investuotojams paprastai svarbūs, nes parodo, kad sprendimas tampa kasdieniu darbo įrankiu, o ne tik papildoma programine įranga, kurią lengva pakeisti.

    Kodėl investuotojai mato potencialą?

    „Verb Ventures“ akcentuoja skirtumą tarp programų, kurios tik padeda procesams, ir sprendimų, kurie tampa pačia operacine infrastruktūra. Kai užsakymai, atsargos, gamyba, pristatymai, sąskaitos ir apskaita pradeda veikti vienoje sistemoje, pereiti kitur tampa sudėtinga dėl integracijų, duomenų ir įpročių.

    „Mes investuojame į operacinius sluoksnius, kurie leidžia veikti prekybai, dažniausiai industrijose, nuo kurių priklauso visi, bet kuriose ilgai nebuvo kuriama tinkama programinė įranga“, – sakė „Verb Ventures“ atstovas Alexey Bulygin.

    „Platter“ atveju papildomą vertę kuria ne tik procesų sujungimas, bet ir geresnis matomumas į kainodarą bei sandorių srautus. Tokia duomenų bazė ateityje gali tapti pagrindu platesnėms finansinėms paslaugoms, įskaitant atsiskaitymus ir kitus į sistemą įterptus sprendimus.