CP v2

Tag: Fintech

  • Europos startuolių finansavimo pulsas: „Olix“ pritraukė 288 mln. eurų, sandorių – virš 1 mlrd.

    Europos startuolių finansavimo pulsas: „Olix“ pritraukė 288 mln. eurų, sandorių – virš 1 mlrd.

    Europos technologijų rinkoje liepos pabaigoje ir rugpjūčio pradžioje fiksuota daugiau nei 35 finansavimo sandoriai, kurių bendra vertė viršijo 1 mlrd. eurų. Kartu registruoti ir 5 pasitraukimai bei įsigijimai, rodantys, kad rinka po vangiau atrodžiusio laikotarpio išlaiko pagreitį.

    Didžiausias savaitės sandoris – Jungtinės Karalystės lustų startuolio „Olix“ pritraukti apie 288 mln. eurų. Skelbiama, kad po šio etapo bendrovė įvertinta maždaug 3 mlrd. eurų, o tokio masto turai signalizuoja augantį investuotojų apetitą puslaidininkių ir infrastruktūros technologijoms.

    Stambūs turai ir kryptys

    Tarp ryškesnių etapų išsiskyrė ir „Volta“, pritraukusi apie 276 mln. eurų bei pasiekusi maždaug 2,2 mlrd. eurų vertinimą. Tokie skaičiai rodo, kad investuotojai vis dar linkę mokėti premiją už įmones, kurios turi aiškų kelią į mastelį ir gali įrodyti pajamų augimą.

    Kitoje spektro pusėje – su DI susiję sprendimai verslui: „HappyRobot“ gavo apie 138 mln. eurų C serijos investiciją, kad plėstų automatizuotas įmonių operacijų sistemas. Ši kryptis atspindi tendenciją, kai DI diegimas vertinamas ne kaip eksperimentas, o kaip produktyvumo ir kaštų mažinimo priemonė.

    Įsigijimai ir investuotojų judėjimas

    Įsigijimų rinkoje dėmesį patraukė „Apple“ sprendimas įsigyti „PlasmaSolve“, siekiant kurti atsparesnes dangas įrenginiams. Tokie sandoriai dažnai yra orientuoti ne į vartotojui matomą funkciją, o į gamybos, patvarumo ir tiekimo grandinės pranašumus.

    Taip pat pranešta, kad „Bending Spoons“ sudarė didelį po biržos žingsnį – įsigijo „Airtable“ už maždaug 1,2 mlrd. eurų. Tai signalizuoja, jog dalis technologijų bendrovių vis aktyviau remiasi įsigijimais kaip greitu augimo keliu, ypač kai naujų investicijų sąlygos tampa selektyvesnės.

    Ką sako liepos skaičiai?

    Apžvalgoje pažymėta, kad vien liepos mėnesį Europos startuoliai pritraukė apie 8,6 mlrd. eurų, o pasitraukimų aktyvumas augo. Tai svarbu, nes būtent sėkmingi pasitraukimai ir įsigijimai ilgainiui grąžina kapitalą į fondus ir sukuria pagrindą naujam investicijų ciklui.

    Rinkos dinamika rodo kelias kryptis: dideli turai koncentruojasi infrastruktūros, puslaidininkių ir DI sprendimų srityse, o investuotojai vis dažniau ieško tvaraus verslo modelio, o ne vien sparčios plėtros. Tokios nuotaikos leidžia tikėtis, kad artimiausiais mėnesiais finansavimo rinka išliks aktyvi, tačiau griežčiau vertins įmonių rodiklius.

  • Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Liepos investicijos Europoje: startuoliai pritraukė 8,6 mlrd. eurų, o pardavimų sandorių daugėja

    Europos startuolių finansavimas 2026 metų liepos mėnesį išliko atsparus: nors sandorių skaičius mažėjo, pritraukta suma nežymiai ūgtelėjo. Per mėnesį paskelbti 267 finansavimo sandoriai, kai 2026 metų birželį jų buvo 293, tai yra 9 proc. mažiau.

    Vis dėlto bendra pritrauktų lėšų suma siekė 8,6 mlrd. eurų ir šiek tiek viršijo birželio 8,3 mlrd. eurų. Tokia dinamika rodo, kad rinka juda link didesnių, bet retesnių investicinių raundų, o kapitalas telkiasi į brandesnius projektus.

    Didžiausi raundai ir neatskleistos sumos

    Iš 267 liepos sandorių 14 įmonių pritraukė daugiau nei 100 mln. eurų kiekviena, o 35 sandorių vertė nebuvo viešai atskleista. Neatskleistų sumų dalis dažnai apsunkina pilną rinkos vaizdą, tačiau kartu signalizuoja, kad dalis investuotojų ir įmonių renkasi didesnį konfidencialumą.

    Didžiausias mėnesio sandoris fiksuotas Vokietijoje: gynybos ir DI srityje veikianti „Helsing“ užsitikrino apie 1,7 mlrd. eurų vertės E serijos investiciją. Įmonės vertinimas šiame etape siekė apie 16,6 mlrd. eurų.

    DI – tarp ryškiausių krypčių

    Sektorių pjūvyje liepos mėnesį daugiausia dėmesio sulaukė dirbtinis intelektas: pagal investicijų apimtį DI įvardijamas kaip lyderiaujanti kryptis. Investuotojų interesą čia palaiko praktiniai pritaikymo scenarijai, ypač saugumo, programinės įrangos ir automatizavimo sprendimuose.

    Finansavimo koncentracija į DI taip pat atspindi platesnę tendenciją: investuotojai dažniau renkasi sritis, kuriose matomas aiškesnis produktyvumo šuolis ir greitesnė komercializacija. Tuo pat metu didėja reikalavimai dėl duomenų, saugumo ir atitikties, kas gali lemti aukštesnę įėjimo kartelę mažesniems žaidėjams.

    Vokietija pirmauja, o „exits“ aktyvėja

    Šalių reitinge pagal pritrauktas lėšas lyderiavo Vokietija: per 48 sandorius surinkta apie 3,5 mlrd. eurų. Tai pabrėžia, kad didelės ekonomikos su stipresne pramonės baze ir gynybos, inžinerijos bei programinės įrangos ekosistemomis šiuo metu gali lengviau pritraukti didžiuosius raundus.

    Dar vienas svarbus signalas rinkai – pagyvėję pasitraukimai: liepos mėnesį užfiksuotas 51 „exits“ sandoris, kai birželį jų buvo 39. Aktyvumas išsisklaidė per įvairius sektorius, o dažniausiai minimos kryptys apėmė programinę įrangą, DI, finansų technologijas, sveikatos technologijas ir žmogiškųjų išteklių technologijas.

  • Viduržemio jūroje džiūsta šuliniai: „Ahbstra“ pristatė įrenginį, geriamąjį vandenį gaminantį iš oro

    Viduržemio jūroje džiūsta šuliniai: „Ahbstra“ pristatė įrenginį, geriamąjį vandenį gaminantį iš oro

    Pietų Europoje vandens trūkumas vis dažniau tampa ne sezonine, o nuolatine problema: kai kuriose Viduržemio jūros regiono vietovėse skelbiamos ekstremalios situacijos, o dalis gyventojų susiduria su ilgalaikiu vandens stresu. Aplinkos agentūros ir tarptautinės organizacijos įspėja, kad dėl karščio bangų ir menkstančių kritulių didėja spaudimas požeminiams vandens ištekliams.

    Šiame kontekste Jungtinės Karalystės klimato technologijų bendrovė „Ahbstra“ pristatė įrenginį ARK, kuris, anot kūrėjų, gali iš oro pagaminti iki 500 litrų geriamojo vandens per parą. Įrenginys sukurtas taip, kad veiktų ir karštame, sausame klimate, o tai ypač aktualu saloms ir nuo tinklų atskirtiems objektams.

    „Idėja gimė tada, kai mano sklype Ibizoje tiesiog išdžiūvo šuliniai“, – sakė „Ahbstra“ vadovas Hashemas Arouzi.

    Pasak jo, vien Ibizoje yra daugiau kaip 15 000 nekilnojamojo turto objektų, neprijungtų prie centralizuoto vandentiekio, todėl jie priklauso nuo privačių šulinių ar atvežamo vandens. Problema ta, kad sausros metu senka ne tik šuliniai, bet ir vandens telkiniai, iš kurių pildomos cisternos, o gėlinimo pajėgumai ne visada pasiekia atokius objektus.

    Kaip veikia vandens gamyba iš oro?

    ARK technologijos pagrindas – pažangios nanomedžiagos, vadinamos metalų organiniais karkasais. Tai porėtos struktūros, kurios gali „pagauti“ vandens molekules iš oro, o vėliau jas atskirti ir surinkti kaip skystį.

    Vienas didžiausių iššūkių tokiose sistemose – pasiekti didelę išeigą ir kartu nepadidinti energijos sąnaudų iki nepraktiško lygio. „Ahbstra“ teigimu, jų sukurta patentuota dalelių reaktoriaus koncepcija leidžia efektyviau praleisti didelį oro kiekį pro aktyvią medžiagą ir optimizuoti ciklus, kurių metu vanduo sugeriamas ir išskiriamas.

    Įmonė taip pat akcentuoja vandens kokybę: surinktas vanduo, jų teigimu, išgaunamas be dažnai aptinkamų taršalų, tokių kaip PFAS grupės junginiai ar mikroplastikai. Vis dėlto praktikoje galutinė kokybė priklauso ir nuo įrenginio filtravimo grandinės, priežiūros bei vietos oro užterštumo.

    Ar tai reali alternatyva tradiciniams sprendimams?

    Rinkoje jau yra atmosferos vandens generatorių, kurie vandenį išgauna kondensuodami drėgmę, tačiau tokie sprendimai paprastai geriausiai veikia karštose ir drėgnose vietovėse. Sausame klimate jų efektyvumas krenta, nes kondensacijai reikia gerokai daugiau energijos.

    „Ahbstra“ teigia, kad ARK gali išlaikyti našumą net esant maždaug 10 proc. santykinei drėgmei ir 45 laipsnių karščiui, kai paros išeiga, anot bendrovės, gali siekti apie 300 litrų. O 500 litrų per parą našumas, pasak gamintojo, pasiekiamas esant 30 laipsnių temperatūrai ir 30 proc. santykinei drėgmei.

    „Net esant labai mažai drėgmei ir dideliam karščiui galime pagaminti šimtus litrų per parą, o didėjant drėgmei didėja ir našumas bei gerėja energijos efektyvumas“, – sakė H. Arouzi.

    Įmonės požiūriu, svarbus pranašumas yra ir galimybė pritaikyti medžiagos sudėtį pagal vietos klimatą. Kitaip tariant, skirtingoms vietovėms galima parinkti skirtingą metalų organinį karkasą, kad jis efektyviau „dirbtų“ tam tikrame drėgmės ir temperatūros diapazone.

    Kaina, energija ir pirmieji klientai

    Įrenginys pirmiausia orientuotas į vystytojus ir savininkus objektų, kurie neturi patikimo vandens tiekimo: nuo vilų salose iki izoliuotų statybviečių ar pramoninių aikštelių. Bendrovė nurodo, kad tipinėmis pietinio Viduržemio sąlygomis įrenginiui gali reikėti apie 10 kilovatų galios, o tai sudaro maždaug 0,48 kilovatvalandės vienam litrui pagaminto vandens.

    ARK kaina siekia apie 180 000 eurų, o gamyba kol kas vykdoma pačios įmonės pajėgumais, naudojant tiekėjų komponentus. „Ahbstra“ teigia planuojanti plėsti gamybą su partneriais, o pirmosios įsigytos sistemos turėtų būti įdiegtos iki 2027 metų pradžios.

    Įmonė taip pat mato platesnį pritaikymą: nuo humanitarinės pagalbos ir ekstremalių situacijų valdymo iki pramonės, kuriai reikia itin švaraus vandens. Tarp minimų krypčių – ir duomenų centrai, kuriuose susidaro daug perteklinės šilumos, teoriškai galinčios būti panaudotos vandens gamybos procesuose.

  • Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    Didžiausios JK technologijų investicijos 2026 metų I pusmetį: kas susirinko 18,7 mlrd. eurų?

    JK rinka išliko didžiausia Europoje

    Jungtinė Karalystė 2026 metų pirmąjį pusmetį išlaikė didžiausios Europos technologijų finansavimo rinkos poziciją. Per 423 investicinius sandorius šalies technologijų įmonės pritraukė apie 18,7 mlrd. eurų.

    Rinka augo ne tiek dėl gausybės vidutinio dydžio sandorių, kiek dėl kelių itin didelių raundų, kurie pastebimai pakėlė bendrą sumą. Tai rodo investuotojų polinkį koncentruoti kapitalą į brandesnes, aiškų mastelio planą turinčias bendroves.

    Daugiausia lėšų sugėrė debesija ir DI

    Daugiausia kapitalo pritraukė debesijos sprendimai, kuriems teko apie 5,9 mlrd. eurų. Šį šuolį skatino investicijos į duomenų centrus ir skaičiavimo pajėgumus, reikalingus sparčiai augančioms DI darbo apkrovoms.

    Antroje vietoje atsidūrė dirbtinis intelektas, pritraukęs apie 3,2 mlrd. eurų. Investuotojai aktyviausiai rėmė tiek bazinių modelių kūrėjus, tiek įmonėms skirtus DI produktus ir lustų bei skaičiavimo infrastruktūros kryptis.

    Sveikatos technologijos ir fintech išlaikė tempą

    Sveikatos technologijos 2026 metų pirmąjį pusmetį pritraukė apie 2,6 mlrd. eurų, o dalį šios sumos lėmė vienas itin stambus sandoris vaistų kūrimo srityje. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai DI taikymas biotechnologijose tampa vienu patraukliausių ilgalaikės grąžos statymų.

    Fintech segmentas surinko apie 1,8 mlrd. eurų, o finansavimas pasiskirstė per skirtingas įmonių brandos stadijas. Rinkoje išlieka paklausa tarptautinių mokėjimų, valiutų rizikos valdymo ir verslui skirtų finansinių paslaugų platformoms.

    Dešimtukas susiėmė du trečdalius kapitalo

    Didžiausia JK finansavimo dalis atiteko palyginti mažai įmonių: 10 daugiausiai pritraukusių bendrovių kartu surinko apie 12,3 mlrd. eurų. Tai sudarė maždaug 66 proc. viso 2026 metų pirmąjį pusmetį į JK technologijų sektorių investuoto kapitalo.

    Tarp ryškiausių vardų dominavo DI infrastruktūra ir duomenų centrai, taip pat autonominio vairavimo, balso sintezės, kvantinių kompiuterių ir pramoninio DI kryptys. Tokia sandorių struktūra signalizuoja, kad investuotojai labiausiai vertina mastelio ekonomiką ir strateginę infrastruktūrą, kuri gali tapti pagrindu kitų produktų ir paslaugų augimui.

    „2026 metų pirmąjį pusmetį JK technologijų finansavimą labiausiai lėmė keli itin dideli sandoriai, o didžiausias apetitas išliko DI infrastruktūrai ir duomenų centrams“, – teigiama rinkos apžvalgoje.

  • Niujorko DI startuolis Modal Labs plečiasi į Londoną: biuras iki 40 žmonių ir augančios investicijos

    Niujorko DI startuolis Modal Labs plečiasi į Londoną: biuras iki 40 žmonių ir augančios investicijos

    Niujorke įsikūręs dirbtinio intelekto infrastruktūros startuolis Modal Labs atidaro biurą Londone ir taip stiprina savo pozicijas Europoje. Šis žingsnis tęsia pastaruoju metu matomą tendenciją, kai Šiaurės Amerikos DI bendrovės didina fizinį buvimą Jungtinės Karalystės sostinėje.

    Modal Labs kuria skaičiavimo infrastruktūrą DI užduotims, daug dėmesio skirdama DI inferencijai, kai modelis naudojamas rezultatams generuoti. Tai skiriasi nuo modelių mokymo, kuriam dažniausiai reikia ilgesnio laiko ir dar didesnių skaičiavimo resursų.

    Šaltinių teigimu, naujas biuras bus įrengtas Marble Arch rajone, o patalpos pritaikytos iki 40 darbuotojų komandai. Įmonė planuoja, kad Londono komanda bus pilnai suformuota iki rugsėjo pradžios.

    Modal Labs prisijungia prie kitų Šiaurės Amerikos DI bendrovių, kurios pastaruoju metu paskelbė apie plėtrą Londone. Tarp jų minimos ir didžiosios DI rinkos žaidėjos, ir sparčiai augantys startuoliai, ieškantys artumo Europos klientams bei talentams.

    Plėtra vyksta po reikšmingo finansavimo etapo: gegužę Modal Labs pritraukė apie 310 000 000 eurų investicijų, o įmonės vertė siekė maždaug 4 060 000 000 eurų. Prieš aštuonis mėnesius vertė buvo vertinama apie 960 000 000 eurų, todėl šuolis rodo didelį investuotojų pasitikėjimą.

    Šiuo metu Modal Labs taip pat turi biurus Niujorke, San Fransiske ir Švedijoje, o bendras darbuotojų skaičius siekia apie 170. Įmonę 2021 metais įkūrė vadovas Erik Bernhardsson ir technologijų vadovas Akshat Bubna, anksčiau dirbę technologijų ir DI infrastruktūros srityse.

    „Modal nuo pirmos dienos buvo transatlantinė įmonė: Niujorkas, San Fransiskas, Stokholmas. Naujuoju Londono biuru dar labiau įsipareigojame padėti Europos įmonėms augti“, – sakė Erik Bernhardsson.

  • Fotonikos proveržis Europoje: startuoliai kuria spartesnį internetą, kvantinius sprendimus ir naujus lustus

    Fotonikos proveržis Europoje: startuoliai kuria spartesnį internetą, kvantinius sprendimus ir naujus lustus

    Fotonika, technologijos, kurios generuoja ir valdo šviesą, Europoje tampa vienu strategiškai svarbiausių giliųjų technologijų sektorių. Ji vis dažniau minima šalia spartesnio interneto, saugesnių palydovinių ryšių, naujos kartos puslaidininkių ir kvantinių sprendimų, kurie reikalingi augančiai skaitmeninei ekonomikai.

    Per pastaruosius metus šios srities svarba ypač išaugo dėl didėjančio duomenų centrų, didelio našumo skaičiavimų ir DI infrastruktūros poreikio. Šviesa perduodama informacija leidžia pasiekti didesnį greitį ir pralaidumą, o kartu mažinti sistemų energijos sąnaudas, dydį ir sudėtingumą.

    Kas keičiasi ryšiuose ir lustuose?

    Optinės ryšio technologijos palaipsniui tampa pagrindu moderniems telekomunikacijų ir duomenų centrų tinklams. Integruotos fotonikos mikroschemos leidžia viename puslaidininkių luste sutalpinti kelias funkcijas, kurios anksčiau reikalavo didelių, brangių ir energijai imlių komponentų.

    Tokia integracija svarbi ne tik greičiui, bet ir kaštams bei tiekimo grandinių atsparumui. Europai tai reiškia didesnes galimybes stiprinti technologinį savarankiškumą srityse, kurios tampa kritinės tiek ekonomikai, tiek saugumui.

    Startuoliai, kuriuos verta stebėti

    Nyderlanduose veikianti „EFFECT Photonics“ kuria integruotas fotonines mikroschemas ir optinio ryšio sistemas, skirtas telekomunikacijų ir duomenų centrų tinklams. Šios technologijos tikslas yra didinti duomenų perdavimo spartą, kartu mažinant energijos sąnaudas ir įrangos kainą.

    Prancūzijos bendrovė „Cailabs“ plėtoja lazerio šviesos formavimo ir valdymo sprendimus, kurie pritaikomi tiek ryšiams, tiek pramoninėms lazerio technologijoms. Tokie sprendimai gali didinti optinių linijų patikimumą ir talpą, o pramonėje pagerinti suvirinimo, pjovimo ar gamybos procesų tikslumą.

    Ispanijos „Wooptix“ orientuojasi į puslaidininkių pramonę ir kuria itin tikslios optinės metrologijos įrangą, skirtą silicio plokštelių matavimams ir patikrai. Didėjant lustų architektūrų sudėtingumui, tokie matavimo sprendimai tampa tiesiogiai susiję su gamybos išeigos didinimu ir kokybės kontrole.

    Airijos „Mbryonics“ kuria optinio ryšio technologijas kosmoso sektoriui, įskaitant optinius terminalus, lazerinio ryšio krovinius ir fotonines integruotas mikroschemas. Laisvos erdvės optinis ryšys, paremtas lazeriais, gali užtikrinti didesnį duomenų srautą ir geresnį saugumą nei tradiciniai radijo dažnių sprendimai.

    Ispanijos „Quside“ vysto kvantinės šviesos sprendimus, tarp jų kvantinius atsitiktinių skaičių generatorius, kurie naudojami kibernetiniam saugumui ir šifravimui. Tokie įrenginiai remiasi kvantinės fizikos neapibrėžtumu, todėl gali būti patikimesnis pagrindas saugioms sistemoms nei programiniai generatoriai.

    Graikijos „Brite Solar“ kuria skaidrų fotovoltinį stiklą šiltnamiams, kad augintojai galėtų gaminti elektrą neprarasdami augalams reikalingo apšvietimo. Koncepcija paremta optinėmis dangomis, kurios praleidžia fotosintezei svarbius bangų ilgius, o likusią šviesos dalį paverčia energija.

    Kodėl tai svarbu artimiausiais metais?

    Fotonikos sprendimai vis dažniau tampa nematoma skaitmeninės ekonomikos atrama, nes jų efektyvumas padeda spręsti energijos sąnaudų ir našumo problemas, kurios ryškėja augant DI ir didelio našumo skaičiavimo paklausai. Kartu tai atveria rinką naujiems produktams, nuo ryšių įrangos iki kvantinės saugos komponentų.

    Europoje matomas aiškus trendas, kai ilgus metus laboratorijose brandintos technologijos pereina į komercinius produktus ir pramoninį mastelį. Tai kuria prielaidas atsirasti daugiau globaliai konkurencingų įmonių, o fotonika tampa vienu realiausių kandidatų į kritinių technologijų pagrindą ateinančiam dešimtmečiui.

  • „Vangrid“ pritraukė apie 8 mln. eurų: decentralizuotas erdvinio intelekto tinklas išmaniesiems telefonams

    „Vangrid“ pritraukė apie 8 mln. eurų: decentralizuotas erdvinio intelekto tinklas išmaniesiems telefonams

    Nyderlandų startuolis „Vangrid“ pritraukė apie 8 mln. eurų pradinio etapo investiciją, siekdamas kurti decentralizuotą erdvinio intelekto tinklą, kuris veiktų išmaniuosiuose telefonuose. Bendrovė teigia, kad tikslas – padaryti aukštos raiškos erdvinius duomenis pasiekiamus tokiu mastu ir atnaujinimo dažniu, kokio reikia vadinamosios fizinės erdvės DI sprendimams.

    Platforma remiasi jau milijarduose telefonų esančiomis kameromis ir jutikliais, todėl duomenų rinkimui nereikia specializuotos įrangos. Idėja paprasta: įprasti naudotojai gali prisidėti prie nuolat atnaujinamo realaus pasaulio vaizdo, o ne laukti, kol teritorijas periodiškai nuskenuos brangūs, centralizuotai valdomi automobilių parkai.

    „Vangrid“ savo modelį pozicionuoja tarp dviejų kraštutinumų: tradicinių žemėlapių sudarymo metodų, kuriuose dominuoja lėtos ir brangios specialių transporto priemonių operacijos, ir atviro minios finansavimo projektų, kuriuose dažnai trūksta patikros bei verslo klientams būtinos kokybės. Bendrovė žada tiek aiškesnį atlygį duomenų teikėjams, tiek klientams reikalingą verifikaciją ir duomenų kilmės sekimą.

    Kaip užtikrinamas privatumas?

    Vienas iš esminių sprendimo elementų – verifikavimo ir skaičiavimo „pakraštyje“ sluoksnis, kai dalis apdorojimo vyksta pačiame įrenginyje. Pasak bendrovės, veidai ir automobilių numeriai yra suliejami telefone dar iki duomenims paliekant įrenginį, taip mažinant privatumo rizikas ir supaprastinant atitiktį skirtingiems reguliavimo reikalavimams.

    Kitas sistemos ramstis – „onchain“ principu paremta duomenų kilmės patikra, leidžianti fiksuoti, kas, kada ir kaip atliko duomenų „užfiksavimą“. „Vangrid“ teigimu, tokia schema turėtų padėti pasiekti duomenų vientisumą ir pasitikėjimą be centralizuoto autoparko, o komandai sutelkti resursus į tinklo tankį ir įrankius, kurių tiesiogiai reikia verslo klientams.

    Kodėl to reikia fizinės erdvės DI?

    Didėjant autonominių sistemų, robotikos ir gynybos sprendimų poreikiui, rinkai svarbūs tampa dažnai atnaujinami, realybės pokyčius atspindintys erdviniai duomenys. Skirtingai nei vienkartinis teritorijos nuskenavimas, nuolatinis atnaujinimas leidžia greičiau reaguoti į infrastruktūros, eismo ar aplinkos pokyčius, o tai ypač aktualu sistemoms, kurios turi veikti dinamiškoje, žmonių pilnoje aplinkoje.

    „Mes esame akys kitai DI kartai. Be decentralizuoto suvokimo tinklo milijardinės vertės robotai liks akli dinamiškoje žmonių aplinkoje“, – sakė „Vangrid“ vadovas Robertas Brightonas.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Investiciją bendrovė planuoja skirti tinklo „įsukimui“, skaičiavimo pakraštyje grandinės plėtrai ir partnerystėms su verslo klientais, ypač gynybos bei autonominių sistemų srityse. Bendrovė taip pat nurodo pasirašiusi naujus ketinimų protokolus su strateginiais duomenų partneriais ir aktyviai kalbasi su organizacijomis, kuriančiomis robotikos ir gynybos platformas.

    „Vangrid“ išskiria, kad platformoje jau vyksta realios transakcijos, kurios, pasak įmonės, patvirtina abiejų pusių interesą: tiek duomenų teikėjų, tiek klientų, kuriems reikia patikrintų ir nuosekliai atnaujinamų erdvinių duomenų. Artimiausias etapas – didinti aprėptį taip, kad tinklas augtų programėlės atsisiuntimų tempu, o ne viešųjų pirkimų ar įrangos įsigijimo ciklais.

  • „Mobilise“ kuria investicinį padalinį: taip ketina spartinti OSS/BSS ir eSIM telekomų programinės įrangos augimą

    „Mobilise“ kuria investicinį padalinį: taip ketina spartinti OSS/BSS ir eSIM telekomų programinės įrangos augimą

    Naujas padalinys ir jo tikslas

    Telekomunikacijų programinės įrangos tiekėja „Mobilise“ pristatė naują padalinį „Mobilise Platforms & Investments“, skirtą specializuotoms telekomų technologijų bendrovėms auginti per strategines partnerystes ir investicijas. Idėja paprasta: sujungti kapitalą, sektoriaus kompetenciją ir bendrą technologinę platformą, kad mažesni žaidėjai galėtų greiččiau plėstis.

    Bendrovė teigia, kad rinka yra išskaidyta, o daug svarbių sprendimų kuriančių įmonių lieka „per mažos“, kad pačios galėtų finansuoti kitą plėtros etapą. Naujas padalinys turėtų tapti tarpine grandimi tarp produktą turinčių komandų ir augimui reikalingų resursų.

    Į kokias sritis taikosi „Mobilise“

    „Mobilise Platforms & Investments“ akcentuoja verslo palaikymo sistemas (BSS) ir operacijų palaikymo sistemas (OSS), taip pat MVNE ir MVNA infrastruktūrą, eSIM bei ryšio sprendimus. Į taikymo lauką patenka ir vadinamieji kontrolinės plokštumos sprendimai, susiję su tarptinkliniu ryšiu, numeracija ir tarptinkliniu atsiskaitymu.

    Tokie produktai dažnai yra giliai integruoti operatorių procesuose, todėl pakeitimai ar migracijos reikalauja specifinių žinių ir ilgesnio diegimo ciklo. Dėl to bendrovės, turinčios stiprią technologiją, bet ribotą komandą ar kapitalą, neretai „įstringa“ ties palaikymo ir nedidelio augimo riba.

    Kodėl tai aktualu rinkai

    „Mobilise“ argumentuoja, kad telekomų programinės įrangos segmente didelė vertės dalis sukuriama nišinėse, dažnai įkūrėjų valdomose įmonėse. Tokios bendrovės gali turėti lojalių klientų ir patikimą produktą, tačiau joms trūksta investicijų į pardavimų mastelį, diegimų infrastruktūrą, atitiktį reikalavimams ir naujų kartų funkcijas.

    Bendrovė taip pat pabrėžia, kad sektoriaus specifika apsunkina „bendro profilio“ investuotojų sprendimus. Telekomų sprendimus tenka vertinti ne vien pagal finansus, bet ir pagal reguliavimo aplinką, integracijų sudėtingumą, paslaugų lygių įsipareigojimus ir kritinės infrastruktūros patikimumą.

    Partnerystė pirmiau, įsigijimas vėliau

    Skirtingai nei įprasti įsigijimai, naujasis padalinys žada pradėti nuo partnerystės modelio. Pirmasis žingsnis būtų bendradarbiavimas ir veiklos gerinimas, integruojant įmonę į bendrą technologinę bazę, kurią „Mobilise“ vadina HERO platforma, siekiant didesnio efektyvumo ir pelningumo.

    Jeigu bendradarbiavimas pasiteisina ir verslas tinka ekosistemai, vėlesniame etape gali būti svarstomas ir įsigijimas. „Mobilise“ nurodo, kad kartu dirbs su kapitalo partneriais, turinčiais telekomų sektoriaus patirties, kad būtų užtikrintas finansinis pajėgumas ir aiški sandorių disciplina.

    „Yra puikių telekomų programinės įrangos įmonių, kurios neturi aiškaus kelio į priekį ne todėl, kad produktas silpnas ar klientai nelojalūs, o todėl, kad įkūrėjas pervargęs, trūksta kapitalo ir kitas žingsnis vienam atrodo per sunkus“, – sakė „Mobilise“ įkūrėjas ir vadovas Hamish White.

    „Ilgą laiką vienintelės realios išeitys buvo toliau kovoti, parduoti pirkėjui, kuris nesupranta produkto, arba uždaryti veiklą. „Mobilise Platforms & Investments“ sukūrėme todėl, kad, mūsų manymu, yra geresnis atsakymas“, – teigė jis.

    „Mes neperkame įmonių tam, kad jas pertvarkytume, išimtume kaštus ar suteiktume įkūrėjams išėjimą, paliekant komandą spręsti, kas bus toliau“, – pridūrė H. White.

    „Ieškome verslų, kurių produktas turi aiškų pritaikomumą rinkoje, kurių klientų santykiai yra realūs, o komanda sritį išmano geriau už bet ką kitą. Būtent tai norime išsaugoti, o sandoris su „Mobilise“ nėra išėjimas, tai yra augimo kelias“, – sakė jis.

    Kas kviečiami į pokalbius

    Padalinys skelbia esantis atviras pokalbiams su telekomų technologijų įkūrėjais, svarstančiais augimo ar perimamumo scenarijus, taip pat su operatoriais, norinčiais plėsti kompetencijas. Tarp interesų įvardijamos ir kelionių eSIM platformos, integruoto ryšio tiekėjai, OSS ir BSS kūrėjai, sistemų integratoriai bei MVNE ir MVNO srities specialistai.

    „Mobilise“ pozicionuoja iniciatyvą kaip bandymą sukurti praktišką alternatyvą rinkoje, kur daugelis mažesnių, bet kritiškai svarbių telekomų programinės įrangos žaidėjų susiduria su panašiais mastelio barjerais. Bendrovė tikisi, kad ekosistemos principu sujungtos įmonės galės greičiau didinti pardavimus, gerinti produktus ir konkuruoti tarptautiniu mastu.

  • „N26“ po metų nuostolių pirmą kartą uždirbo pelno: kas lėmė proveržį sudėtingais 2025 metais

    „N26“ po metų nuostolių pirmą kartą uždirbo pelno: kas lėmė proveržį sudėtingais 2025 metais

    Vokietijos skaitmeninis bankas „N26“ paskelbė 2025 metais pirmą kartą pasiekęs pilnų metų pelningumą. Tai įvyko sudėtingu bendrovei laikotarpiu, kai ji keitė vadovybę ir susidūrė su investuotojų bei priežiūros institucijų spaudimu.

    Bendrovės grynasis pelnas 2025 metais siekė apie 1,6 mln. eurų. Prieš metus „N26“ fiksavo maždaug 42 mln. eurų nuostolį, todėl rezultatas laikomas reikšmingu lūžio tašku.

    Pajamos per metus išaugo iki 501,6 mln. eurų, tai yra apie 13 proc. daugiau nei 2024 metais. Naujasis vadovas Mike Dargan šį pajamų ribos peržengimą pavadino svarbiu veiklos etapu, signalizuojančiu apie brandesnį verslo modelį.

    Kas atnešė pelną?

    „N26“ teigimu, rezultatą pagerino didesnės kortelių atsiskaitymų apimtys, augančios prenumeratų pajamos ir sąnaudų mažinimas. Tai atitinka platesnę rinkos tendenciją, kai skaitmeniniai bankai siekia mažinti priklausomybę nuo plėtros bet kokia kaina ir daugiau dėmesio skiria pelningumui.

    Grynųjų mokesčių ir komisinių pajamos per metus ūgtelėjo 21 proc. iki 184,2 mln. eurų ir sudarė 53 proc. bendrojo pelno. Augimą, pasak banko, labiausiai skatino prenumeratų plėtra ir intensyvesnis klientų naudojimasis mokėjimo kortelėmis.

    Klientų indėliai metų pabaigoje viršijo 10,5 mlrd. eurų. Vis dėlto skaitmeniniams bankams vien indėlių augimo neužtenka, todėl „N26“ akcentuoja tikslą didinti vadinamųjų pagrindinio banko klientų dalį, kai žmogus į sąskaitą gauna darbo pajamas ir kasdienes įplaukas.

    Kaip keitėsi išlaidos ir komanda?

    Tiesioginės sąnaudos, susijusios su pinigų pervedimais, prenumeratomis ir draudimu, per metus sumažėjo 17 proc. Bendrovė nurodė, kad darbuotojų skaičius 2025 metų pabaigoje siekė apie 1 500 ir iš esmės išliko stabilus, nors vėliau įvardijo, kad šiuo metu dirba maždaug 1 600 žmonių.

    Vadovų kaita užbaigė vieną ryškiausių „N26“ istorijos etapų. Mike Dargan buvo paskirtas po to, kai vienas iš bendraįkūrėjų Valentin Stalf pasitraukė iš vadovo pareigų 2025 metais, o kitas bendraįkūrėjas Maximilian Tayenthal taip pat atsitraukė nuo kasdienio valdymo.

    Reguliacinis fonas ir investuotojų lūkesčiai

    Pastaraisiais metais „N26“ veiklą lydėjo sustiprintas reguliuotojų dėmesys, o 2024 metais bankas sulaukė papildomų Vokietijos finansų priežiūros institucijos sankcijų dėl atitikties reikalavimų. Šis kontekstas didino spaudimą ne tik sparčiai augti, bet ir parodyti aiškią pažangą valdant rizikas.

    Finansų vadovas Arnd Schwierholz pabrėžė, kad pelningumą pasiekti padėjo pajamų augimas, disciplinuotas sąnaudų valdymas ir labiau diversifikuota pajamų struktūra.

    „Pajamų augimas, disciplinuotas sąnaudų valdymas ir diversifikuotas uždarbio profilis prisidėjo prie pirmųjų pelningų metų ir tolesnio bendrojo pelno augimo“, – sakė Arnd Schwierholz.

    Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad dalis skaitmeninių bankų pereina į naują fazę, kai investuotojams svarbiausia tampa tvarus pelningumas, o ne vien klientų skaičiaus didinimas. Vis dėlto „N26“ artimiausiems metams išlieka iššūkiai: būtinybė stiprinti atitiktį, užtikrinti stabilų pajamų augimą ir didinti klientų, kurie banką naudoja kaip pagrindinį, dalį.

  • Qonto ir Pennylane: Prancūzijos fintech lyderiai bendradarbiauja, bet dėl SVV rinkos kovoja vis aštriau

    Qonto ir Pennylane: Prancūzijos fintech lyderiai bendradarbiauja, bet dėl SVV rinkos kovoja vis aštriau

    Prancūzijos fintech bendrovės Qonto ir Pennylane pastaraisiais metais tapo vienomis ryškiausių Europos sprendimų smulkiam ir vidutiniam verslui (SVV) tiekėjų. Nors jų paslaugos tarpusavyje integruotos ir klientai gali naudotis abiem, konkurencija stiprėja, nes abi įmonės plečia pasiūlą į vis labiau persidengiančias sritis.

    Paryžiuje įkurta Qonto veiklą pradėjo 2016 metais ir specializuojasi verslo bankininkystėje, pirmiausia orientuotoje į SVV bei laisvai samdomus specialistus. Pennylane įkurta 2020 metais, o jos pagrindas buvo apskaitos programinė įranga ir darbo aplinka įmonėms bei buhalteriams.

    Vienas tikslas, skirtingi keliai

    Qonto skelbia turinti daugiau nei 600 000 SVV ir laisvai samdomų klientų Europoje, o veiklą yra išplėtusi už Prancūzijos ribų. Greta pagrindinės sąskaitos ir mokėjimų funkcijų, platforma siūlo įmonių mokėjimo korteles, išlaidų valdymą, apskaitos automatizavimo įrankius ir trumpalaikio finansavimo sprendimus vienoje sistemoje.

    Bendrovė pastaraisiais metais kalba ir apie svarbų strateginį tikslą: banko licenciją Prancūzijoje. Jei ji būtų suteikta, Qonto galėtų plačiau pati kurti kredito produktus ir aktyviau konkuruoti su tradiciniais bankais, o ne veikti tik su mokėjimo įstaigos licencijos suteikiamomis galimybėmis.

    Pennylane tuo metu savo stiprybę grindžia apskaitos ekosistema ir buhalterių kanalu. Įmonė teigia turinti daugiau nei 800 000 verslo klientų, o didžioji dalis jų ateina per apskaitos įmones, kurios rekomenduoja platformą savo klientams.

    Pastaruoju metu Pennylane plečia veiklą ir į bankinių paslaugų pusę: siūlo verslo sąskaitas per bankininkystės kaip paslaugos partnerius. Tai leidžia platformai priartėti prie „viskas viename“ modelio, kai finansų valdymas, apskaita ir mokėjimai sujungiami į vieną aplinką.

    Kodėl konkurencija aštrėja?

    Abi įmonės viešai pabrėžia, kad jų integracijos yra naudingos klientams, tačiau rinkos logika veda į tiesioginę kovą dėl tų pačių SVV biudžetų. Kai bankinės paslaugos ir apskaitos funkcijos sujungiamos vienoje platformoje, klientui vis dažniau kyla klausimas, ar reikia dviejų tiekėjų, ar pakanka vieno.

    Konkurenciją papildomai kaitina reguliaciniai pokyčiai, ypač Prancūzijoje artėjant privalomam elektroninių sąskaitų faktūrų diegimui B2B segmente. E. sąskaitos faktūros tampa ne tik techniniu reikalavimu, bet ir strateginiu produktu: kas valdys sąskaitų srautą, tas turės daugiau duomenų apie apyvartas, mokėjimų terminus ir pinigų srautus.

    „Elektroninės sąskaitos faktūros Prancūzijoje yra esminė tema, bet ji ateina ir į kitas rinkas, todėl į tai žiūrime kaip į vieną svarbiausių prioritetų“, – sakė Qonto vadovė Philippinė Rougevin-Baville.

    „Akivaizdu, kad vyksta kova tarp bankų ir apskaitos ekosistemos, kas taps pagrindiniu sprendimu sąskaitų faktūrų procese“, – sakė Pennylane vadovas Arthuras Walleris.

    Ko tikėtis toliau?

    Qonto atveju didžiausias artimiausio laikotarpio klausimas yra banko licencijos procesas ir tai, kiek greitai pavyks dar labiau išplėsti kreditavimo bei finansavimo pasiūlą. Kartu įmonė toliau investuoja į plėtrą Europoje, kur SVV skaitmenizacijos tempas auga, o konkurencija su tradiciniais bankais intensyvėja.

    Pennylane ateities kryptis siejama su gebėjimu greitai lokalizuoti apskaitos sprendimus naujoms šalims, nes mokesčių ir apskaitos taisyklės skiriasi iš esmės. Vis dėlto tarptautinė plėtra jau vyksta, o didesnės finansinės injekcijos suteikia galimybę aktyviau dalyvauti rinkos konsolidacijoje ir svarstyti įsigijimus.

    Bendras vardiklis abiem įmonėms išlieka tas pats: SVV reikia realaus laiko matomumo į pinigų srautus, paprastesnės administracijos ir sprendimų, kurie mažina rankinį darbą. Ši paklausa, stiprėjant e. sąskaitų faktūrų reguliavimui ir didėjant automatizacijai, tikėtina, išlaikys aukštą fintech kovos temperatūrą dar ne vienerius metus.