Tag: Graikija

  • Europą užliejo klastoti pesticidai: nelegalus verslas siekia 18 mlrd. eurų, rizika ūkiams auga

    Europą užliejo klastoti pesticidai: nelegalus verslas siekia 18 mlrd. eurų, rizika ūkiams auga

    Nelegalūs pesticidai tampa masiniu reiškiniu

    Europoje sparčiai auga nelegalių ir suklastotų pesticidų rinka: vertinama, kad iki 14 proc. viso pesticidų pardavimo gali sudaryti neteisėti produktai. Kai kuriose Graikijos vietovėse jų dalis, kaip teigiama, gali siekti net apie ketvirtadalį.

    Didžiausia problema ta, kad tokie produktai dažnai parduodami kaip įprastos, leistinos priemonės, tačiau jų sudėtis nepatikrinama. Tai reiškia, kad į ūkius gali patekti medžiagos, kurios Europos Sąjungoje yra uždraustos dėl galimo poveikio sveikatai ir aplinkai.

    Kodėl ūkininkai rizikuoja

    Šiaurinėje Graikijoje ūkininkai pripažįsta, kad pagrindinis motyvas yra kaina: nelegalūs pesticidai gali kainuoti kelis kartus pigiau nei registruotos priemonės. Kai pajamos spaudžiamos augančių sąnaudų, dalis ūkių pasiduoda pagundai rinktis pigiausią variantą.

    Mokslininkai ir kontrolės institucijos perspėja, kad būtent kainos skirtumas yra viena pagrindinių priežasčių, kodėl klastotės taip greitai plinta. Problema paaštrėja tada, kai pirkėjai nebežino, ką iš tiesų pila ant laukų ir kokie likučiai gali patekti į maisto grandinę.

    „Žmones vilioja kaina, bet rizika gali būti nepalyginamai brangesnė už sutaupymą“, – sako su tyrimais susipažinę ekspertai.

    Organizuoti tinklai ir milžiniški sulaikyti kiekiai

    Teisėsauga teigia, kad už nelegalių pesticidų platinimo dažnai stovi organizuotos tarptautinės grupuotės. Produktai gabenami automobiliais, sunkvežimiais, o kai kuriais atvejais net turistiniais autobusais, išnaudojant intensyvius regiono srautus.

    Nuo 2020 metų įvairiose operacijose Europoje buvo sulaikyta beveik 8 700 tonų uždraustų pesticidų. TRACIT vertinimu, pasaulinė tokios prekybos vertė per metus siekia apie 18 milijardų eurų, o tai rodo, kad kalbama ne apie pavienius atvejus, o apie sisteminį šešėlinį verslą.

    Ekspertai pabrėžia, kad nelegalūs pesticidai yra ne tik ekonominė, bet ir reputacinė grėsmė: užteršti derliai gali reikšti prarastas rinkas, griežtesnius patikrinimus ir didesnę finansinę riziką visam sektoriui.

  • Graikija už 3 mlrd. eurų „Achilo skydui“ negaus Izraelio valdymo sistemos išeities kodo

    Graikija už 3 mlrd. eurų „Achilo skydui“ negaus Izraelio valdymo sistemos išeities kodo

    Graikija negaus Izraelio išeities kodo oro gynybos tinklo Achilo skydas komandų ir valdymo sistemai, kuri laikoma viso projekto šerdimi. Tai patvirtino Izraelio Raketų gynybos organizacijos vadovas, komentuodamas licencijos sąlygas.

    Sprendimas apsunkina Atėnų siekį užsitikrinti kuo didesnį savarankiškumą: be išeities kodo sudėtingiau pačioms prižiūrėti, modifikuoti ir atnaujinti sistemą, o priklausomybė nuo tiekėjo didėja. Tokia priklausomybė ypač jautri srityje, kur sprendimai priimami realiu laiku ir yra tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu.

    Kas yra Achilo skydas?

    Achilo skydas yra integruotas oro gynybos tinklas, skirtas apsaugai nuo raketų, orlaivių ir dronų grėsmių. Sutartis tarp Graikijos ir Izraelio buvo suderinta 2024 metų rugpjūčio 31 dieną, o projekto vertė siekia apie 3 mlrd. eurų.

    Tokio tipo sistemos paprastai sujungia skirtingus jutiklius, radarus ir perėmimo priemones į vieną valdymo grandinę, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau. Būtent komandų ir valdymo programinė įranga dažnai lemia, kaip efektyviai veikia visas tinklas.

    Kodėl išeities kodas taip svarbus?

    Išeities kodas suteikia galimybę pačiai šaliai daryti gilesnius programinius pakeitimus, greičiau reaguoti į naujas taktikas ir grėsmes, taip pat nepriklausomai integruoti naujus sprendimus. Net ir turint prieigą prie nustatymų ar vartotojo lygmens konfigūracijų, be išeities kodo paprastai lieka ribotos galimybės keisti sistemos logiką.

    Graikijos gynybos ministerija viešai akcentavo, kad nenori tapti priklausoma net ir nuo artimiausių partnerių. „Tapti įkaitais, net ir draugiškiausios užsienio šalies ar sąjungininko, yra visiškai neįmanoma“, – sakė Graikijos gynybos ministras Nikos Dendias.

    Izraelio siūlomas kompromisas

    Vėliau Izraelio gynybos ministerija patikslino, kad žinios ir technologinė patirtis bus perduodama Graikijos įmonėms, dalyvausiančioms projekte. Idėja tokia, kad jos galėtų sukurti vadinamąjį graikišką išeities kodą, kuris būtų valdomas pačios Graikijos.

    Toks modelis teoriškai gali sumažinti priklausomybę, tačiau praktikoje viskas priklausys nuo to, kokio gylio prieiga bus suteikta ir kokias funkcijas apims Graikijoje kuriamas programinis sluoksnis. Kritinis klausimas išlieka, ar tai bus pilnavertė alternatyva pagrindinei komandų ir valdymo programinei įrangai, ar tik atskiras papildomas modulis.

    Ši istorija atspindi platesnę Europos tendenciją: didėjant saugumo rizikoms, valstybės sparčiai perka pažangias gynybos sistemas, tačiau kartu siekia technologinio suverenumo. Kuo modernesnės sistemos, tuo dažniau esminė kontrolė persikelia į programinę įrangą ir jos licencijų sąlygas.

  • Žvejai netoli Kalymno ištraukė 2 000 metų paslaptį: kas buvo bronzinė „Kalymno dama“?

    Žvejai netoli Kalymno ištraukė 2 000 metų paslaptį: kas buvo bronzinė „Kalymno dama“?

    Prie Graikijai priklausančios Kalymno salos žvejai tinklais netikėtai iškėlė įspūdingą radinį – beveik dviejų metrų aukščio bronzinę moters skulptūrą. Artefaktas daugiau kaip 2 000 metų gulėjo maždaug 120 metrų gylyje Egėjo jūroje ir, specialistų teigimu, išliko neįprastai gerai.

    Skulptūra šiandien vadinama „Kalymno dama“ ir dažniausiai datuojama helenistiniu laikotarpiu, maždaug III amžiumi prieš Kristų. Ji vaizduoja moterį su chitonu ir sunkiu apsiaustu, o tokia apranga bei proporcijos siejamos su to meto aukštesnio socialinio sluoksnio atvaizdais.

    Kas pavaizduota skulptūroje?

    Nors skulptūra tapo vienu ryškiausių Egėjo jūros povandeninės archeologijos radinių, klausimas, ką ji vaizduoja, iki šiol atviras. Tarp versijų minima ir galimybė, kad tai galėjo būti Ptolemėjų dinastijos Egipto karalienė Arsinojė III, tačiau aiškių įrodymų tokiai tapatybei trūksta.

    Archeologai pabrėžia, kad helenistiniu laikotarpiu moterų atvaizdai skulptūroje neretai būdavo idealizuojami, todėl vien apranga ar stilistika ne visada leidžia tiksliai nustatyti konkretų asmenį. Dėl to neatmetama, kad skulptūra galėjo vaizduoti ir dievybę ar apibendrintą kilmingos moters tipą.

    Kaip ji atsidūrė jūros dugne?

    Labiausiai tikėtina versija – jūrinė katastrofa. Monumentalios bronzinės skulptūros helenistiniu laikotarpiu buvo itin brangus krovinys, o jas gabendavo laivais per svarbius Viduržemio jūros prekybos ir kultūros maršrutus.

    Kalymnas buvo netoli kelių intensyviai naudotų laivybos kelių, jungusių graikiškąjį pasaulį su rytine Viduržemio jūros dalimi. Todėl manoma, kad skulptūra galėjo būti didesnio krovinio dalis, o laivui nuskendus ji nugrimzdo į dugną.

    Radinių grandinė ir konservavimas

    „Kalymno damos“ istorija paskatino atidesnį regiono tyrimą, o vėliau imta fiksuoti ir daugiau su tuo pačiu kontekstu siejamų radinių. Pranešama apie kitus senovinius fragmentus, tarp jų – didesnio nei natūralaus dydžio barzdoto valdovo galvą su makedonišku galvos apdangalu bei raitelių ir ginkluotų karių skulptūrų dalis.

    Po iškėlimo skulptūrai prireikė ilgų konservavimo darbų, nes bronza, ilgai buvusi jūroje, paprastai būna padengta nuosėdomis ir korozijos sluoksniais. Atlikus restauravimą, „Kalymno dama“ sugrąžinta į salą ir tapo vienu svarbiausių vietos archeologijos muziejaus eksponatų.

    Praėjus daugiau nei trims dešimtmečiams nuo atradimo, skulptūra vis dar kelia daugiau klausimų nei pateikia atsakymų. Tyrėjai ieško duomenų, kurie leistų tiksliau nustatyti jos kilmę, kelionės maršrutą ir aplinkybes, lėmusias, kad toks vertingas kūrinys atsidūrė Egėjo jūros gelmėse.

  • „Raben“ Graikijoje atidarė 10 mln. eurų logistikos centrą: ką tai keičia tiekimo grandinėms?

    Transporto ir logistikos grupė „Raben“ šiaurinėje Graikijoje atidarė naują logistikos centrą Sindos mieste, netoli Salonikų. Bendrovė skelbia, kad investicija siekė apie 10 mln. eurų ir yra strateginės plėtros regione dalis, stiprinanti ryšį su „Raben“ tinklu Europoje.

    Naujasis objektas pastatytas maždaug 50 000 kvadratinių metrų sklype. Pirmuoju etapu įrengtas apie 4 000 kvadratinių metrų „cross-dock“ tipo sandėlis su 40 pakrovimo ir iškrovimo vartų, šaldymo kamera šviežiems maisto produktams ir apie 1 200 kvadratinių metrų biurų erdve.

    „Naujo objekto Sindos mieste atidarymas yra svarbus žingsnis „Raben Greece“ ir reikšmingai didina mūsų operacines galimybes“, – sakė „Raben Logistics Greece“ vadovas Sarantos Kapourelakos.

    Bendrovė nurodo, kad antruoju etapu planuojama pastatyti dar apie 15 000 kvadratinių metrų sandėliavimo ploto. Tai turėtų išplėsti kontraktinės logistikos apimtis, sustiprinti vietinio transporto pajėgumus ir pagerinti temperatūrinio režimo reikalaujančių krovinių aptarnavimą.

    „Raben“ Graikijoje plečiasi nuo 2021 metais įvykdyto vietos įmonės „Intertrans“ įsigijimo. Šiuo metu „Raben Logistics Greece“ veikia Pirėjuje, Salonikuose ir Heraklione, siūlydama vietinį ir tarptautinį transportą bei kontraktinę logistiką.

    „Reguliari mūsų transporto linijų sistema leidžia Graikijos įmonėms lengviau pasiekti tarptautines rinkas, o klientams visoje Europoje – greičiau gauti produktus iš Graikijos“, – sakė „Raben Group“ regiono vadovas Bartłomiej Łapiński.

    Bendrovė taip pat akcentuoja ryšių su Lenkija stiprinimą: deklaruojami dalinių krovinių eksporto reisai iš Lenkijos į Graikiją 2–3 kartus per savaitę ir importo krypties reisai maždaug kartą per savaitę. Tokie reguliarūs grafikai yra svarbūs įmonėms, kurioms reikia pastovesnio tiekimo ritmo ir trumpesnio užsakymų planavimo horizonto.

    „Raben“ teigimu, investicija turėtų stiprinti Salonikų, kaip logistikos vartų į Pietryčių Europą, vaidmenį ir gerinti jungtis su Vidurio bei Vakarų Europos rinkomis. Tai ypač aktualu, kai įmonės ieško arčiau vartotojo esančių sandėliavimo ir perkrovimo sprendimų, leidžiančių mažinti vėlavimų riziką ir geriau valdyti temperatūros kontrolės reikalaujančias siuntas.

  • Graikijos žvejai suskaičiavo milijonus: laimikis menki, bet ančiuviai dominuoja

    Graikijos žvejai suskaičiavo milijonus: laimikis menki, bet ančiuviai dominuoja

    Graikijos jūrinė žvejyba 2025 metais sugavo 42 100,8 tonos žvejybos produktų, o bendra jų vertė siekė 166,62 mln. eurų. Tai rodo Graikijos statistikos tarnybos ELSTAT paskelbti duomenys, atskleidžiantys ne tik sugautus kiekius, bet ir didelius skirtumus tarp laimikio vertės pagal žvejybos būdą.

    Šalyje veikė 11 399 motorizuoti žvejybos laivai, o absoliuti dauguma jų – 10 949 – naudojo kitus priekrantės žvejybos įrankius. Nors tokie laivai sugavo palyginti mažesnę dalį bendro kiekio, būtent jie sukūrė didžiausią bendros vertės dalį.

    Laimikio kiekis ir vertė nesutampa

    Didžiausią sugauto kiekio dalį sudarė laivai, žvejojantys apsupamaisiais tinklais, kai žuvų būriai apjuosiami tinklu. Jie sugavo 21 667,5 tonos, tai yra daugiau nei pusę viso kiekio, tačiau pagal vertę ši dalis tesudarė 28,9 proc.

    Kita priekrantės įranga sugavo apie 23 proc. viso kiekio, bet pagal vertę uždirbo daugiausia – 38,3 proc., arba 63,88 mln. eurų. Tuo metu traleriai sudarė 25,5 proc. sugauto kiekio ir 32,8 proc. bendros vertės.

    Skirtumai ypač išryškėja vertinant vidutinę kainą už kilogramą. Pagal ELSTAT skelbiamus skaičius, apsupamaisiais tinklais sugautas laimikis vidutiniškai siekė apie 2,22 euro už kilogramą, kai kitos priekrantės įrangos laimikis – apie 6,60 euro už kilogramą.

    Vyrauja ančiuviai ir sardinės

    Ryškiausiai 2025 metų laimikyje dominavo ančiuviai – jų sugauta 10 445,1 tonos. Tai sudarė 24,8 proc. viso šalies sugauto kiekio, vadinasi, beveik kas ketvirta tona buvo būtent ančiuviai.

    Po ančiuvių rikiavosi sardinės, kurių sugauta 4 541,6 tonos, apvaliosios sardinėlės – 2 603,6 tonos, giliavandenės rožinės krevetės ir karamotės – 2 067,5 tonos, o taip pat jūrinės lydekos – 1 949,2 tonos. Šios penkios rūšys kartu sudarė 51,3 proc. viso sugauto kiekio.

    Ančiuviai pirmavo ir pagal ekonominę vertę – 19,55 mln. eurų. Antroje vietoje pagal vertę buvo jūrinės lydekos – 16,88 mln. eurų, trečioje – sardinės, kurių vertė siekė 14,17 mln. eurų.

    Atskirai išsiskyrė raudonosios kefalės: sugauta 1 066,8 tonos, o vertė siekė 9,30 mln. eurų. Tai iliustruoja, kad ne vien sugautas kiekis lemia bendras pajamas – kai kurios rūšys rinkoje vertinamos gerokai brangiau.

    Kurios jūros zonos uždirbo daugiausia

    Didžiąją dalį laimikio sudarė žuvys – 35 057,1 tonos, tai yra 83,3 proc. viso kiekio, o jų vertė sudarė 75,8 proc. bendros sumos. Vėžiagyviai sudarė 8,1 proc. kiekio ir 10,8 proc. vertės, o moliuskai – 7,7 proc. kiekio, bet net 12,5 proc. vertės.

    Žvejyba labiausiai koncentravosi Šiaurinėje Egėjo jūroje: čia sugauta 28 452,9 tonos, kurių vertė siekė 101,02 mln. eurų. Tai reiškia, kad ši zona sudarė 67,6 proc. viso šalies laimikio ir 60,6 proc. bendros vertės.

    Antra buvo Pietinė Egėjo jūra, kur sugauta 9 183,2 tonos už 43,15 mln. eurų. Toliau rikiavosi Centrinė Jonijos jūros dalis su 3 106,7 tonos laimikiu, kurio vertė siekė 14,96 mln. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad žvejybos sektoriaus pajamos vis dažniau priklauso ne tik nuo tonų, bet ir nuo rūšinės sudėties, sugavimo būdo bei galimybių tiekti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. ES žuvininkystės politikoje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui ir išteklių apsaugai, todėl ekonominis efektyvumas tampa tokia pat svarbia tema kaip ir sugavimo apimtys.

  • Graikijos Tilo saloje sąvartynas dingo: kaip beveik 90 proc. atliekų pavirto žaliavomis

    Graikijos Tilo saloje sąvartynas dingo: kaip beveik 90 proc. atliekų pavirto žaliavomis

    Graikijai priklausanti nedidelė Tilo sala dar visai neseniai atliekas versdavo į šlaite įrengtą sąvartyną, kuris vis plėtėsi. Vėjui pakilus, plastikas pasklisdavo po pakrantes, o turizmo sezonu ši problema tik aštrėdavo.

    Tokį scenarijų patiria daugelis mažų salų: atliekų susidaro daug, o jų išgabenimas perdirbti į žemyną dažnai būna brangus ir logistiškai sudėtingas. Dėl to neretai pasirenkamas paprasčiausias sprendimas – užkasti atliekas, paaukojant ribotą žemės plotą.

    Durys į duris vietoj konteinerių

    Kelių metų bėgyje Tilo sala perėjo prie sistemos, kurioje gatvės konteineriai buvo panaikinti, o atliekos pradėtos surinkti iš namų ir verslų. Gyventojams ir įmonėms išdalinti atskiri maišai perdirbamoms ir organinėms atliekoms, o surinkimas paremtas atsekamumu.

    Projektą įgyvendinant dalyvavo žiedinės ekonomikos įmonė „Polygreen“, o iniciatyvą rėmė Pietų Egėjo regiono valdžia. Rezultatas – perdirbimo ir kompostavimo rodikliai priartėjo prie 90 proc., gerokai viršydami vidutines reikšmes, kurias pastaraisiais metais fiksuoja tiek Graikija, tiek Europos Sąjunga.

    Kas vyksta su atliekomis?

    Surinktos atliekos keliauja į žiedinių inovacijų centrą, įrengtą buvusio sąvartyno teritorijoje. Ten jos rūšiuojamos, paruošiamos perdirbimui, suspaudžiamos ir, kai reikia, išgabenamos į žemyną jau kaip ekonominę vertę turinčios žaliavos.

    „Tai sala, kuri gamina atliekas, bet nieko neužkasa“, – sakė projekto vadovas Spyros Kastanakis.

    Jo teigimu, per metus sala sugeneruoja apie 330 tonų atliekų: maždaug 60 proc. jų gali būti perdirbama, apie 30 proc. sudaro organika, o likusi dalis panaudojama kaip alternatyvus kuras cemento gamyklose. Organinės atliekos kompostuojamos, o gautas kompostas nemokamai perduodamas vietos ūkininkams.

    Kodėl tai pavyko ir ką perims kiti?

    Didžiausia tokios sistemos sąlyga – rūšiavimas namuose, todėl Tiloje daug dėmesio skirta gyventojų įpročių keitimui. Vietos valdžia pabrėžė, kad pradėta nuo mokyklų: vaikai tapo pokyčio ambasadoriais šeimose, o vėliau nauja tvarka tapo kasdienybe.

    Tilos modelis vis dažniau įvardijamas kaip praktiška kryptis mažoms bendruomenėms, kurios nori mažinti sąvartynų poreikį ir brangias atliekų logistikos grandines. Pietų Egėjo regionas svarsto šią praktiką plėsti į kitas mažas salas, kur turizmo pikas ir ribota infrastruktūra tradiciškai sukuria didžiausią atliekų krizės riziką.

    Europos Sąjungai griežtinant atliekų tvarkymo tikslus ir didinant spaudimą mažinti šalinimą sąvartynuose, tokie projektai tampa ne tik aplinkosaugine, bet ir ekonomine strategija. Kuo daugiau atliekų paverčiama žaliavomis vietoje, tuo mažesnė priklausomybė nuo brangaus išvežimo ir tuo didesnė nauda vietos ūkiui bei turizmo reputacijai.

  • Buenos Airių tango čempionate triumfavo graikė Naima Gerassopoulou ir argentinietis Lucas Gauto

    Buenos Airių tango čempionate triumfavo graikė Naima Gerassopoulou ir argentinietis Lucas Gauto

    Pasaulio tango titulas Buenos Airėse

    Buenos Airėse vykusiame kasmetiniame Pasaulio tango čempionate aukščiausią titulą iškovojo Graikijos šokėja Naima Gerassopoulou ir jos partneris iš Argentinos Lucas Gauto. Jų pasirodymas pelnė teisėjų palankumą, o finalą nuotoliniu būdu stebėjo tūkstančiai tango gerbėjų.

    Scenoje po pasirodymo duetas neslėpė emocijų: triumfo akimirką lydėjo džiaugsmas ir ašaros. Nugalėtojai akcentavo, kad šis apdovanojimas jiems yra ilgai brandintas tikslas, pasiektas per daug metų trukusį darbą.

    Ilgai brandinta svajonė

    Lucas Gauto sakė, kad pasaulio čempiono vardas jam buvo asmeninis įsipareigojimas dar nuo pirmųjų dalyvavimų varžybose. Anot jo, būtent Buenos Airėse gimė siekis vieną dieną išgirsti savo vardą skelbiant nugalėtojus.

    „Tai buvo svajonė, kurią turėjau prieš dvidešimt metų, kai pirmą kartą atvykau į pasaulio čempionatą. Tą dieną pasakiau sau, kad noriu tapti pasaulio čempionu ir išgirsti skelbiant mano vardą. Tai buvo nuostabu“, – sakė Lucas Gauto.

    Kaip tango užbūrė čempionę

    Naima Gerassopoulou prisiminė, kad pradėdama šokti Graikijoje ji beveik nieko nežinojo apie tango ir jo tradiciją. Lemiamu momentu tapo pirmasis artimas šokio kontaktas, kurį ji apibūdino kaip netikėtai nuoširdų ryšį su nepažįstamu žmogumi.

    „Kai pradėjau Graikijoje, atvirai sakant, net nežinojau, kas yra tango, ir nežinojau, kad jis apskritai egzistuoja. O kai atėjau, pajutau nuoširdų, artimą apkabinimą iš žmogaus, kurio nepažinojau. Pagalvojau: kaip įmanoma būti tokiame artimame ir tikrame apkabinime su žmogumi, kurio niekada gyvenime nesutikai? Būtent tai mane užbūrė ir privertė įsimylėti tango“, – sakė Naima Gerassopoulou.

    Finale varžėsi poros iš įvairių šalių, o tai dar kartą parodė, kad tango seniai peržengė gimtosios Argentinos ribas ir tapo globaliu reiškiniu. Patys dalyviai tango apibūdino kaip asmeninę saviraiškos ir bendravimo formą, leidžiančią užmegzti ryšį nepaisant kultūrinių ar geografinių skirtumų.

  • Europos Komisija patvirtino 2,3 mlrd. eurų planą: kaip keisis Graikijos salų energetika

    Europos Komisija ir Europos investicijų bankas patvirtino 2,3 mlrd. eurų programą, skirtą Graikijos salų energetikos ir aplinkos transformacijai. Finansavimas numatytas per Salų dekarbonizacijos fondą, kuris sujungia kelias kryptis: elektros jungtis su žemynine sistema, atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą ir elektromobilumą.

    Fondas sukurtas kaip atskiras finansinis mechanizmas, taikomas būtent Graikijai, siekiant mažinti priklausomybę nuo taršių, salose veikiančių naftą naudojančių elektrinių. Praktikoje tai turėtų reikšti stabilesnį elektros tiekimą, mažesnę kuro importo riziką ir aiškesnį kelią į klimato tikslus salų regionuose.

    Pinigai jungtims ir tinklams

    Didžiausia programos dalis, apie 1,1 mlrd. eurų, skiriama elektros jungtims ir susijusiai infrastruktūrai Dodekaneso salose, Kikladų salyne ir Šiaurės rytų Egėjo salose. Tokios jungtys leidžia saloms naudotis žemyninės sistemos pajėgumais, o kartu didina tinklo patikimumą, ypač piko sezonu, kai elektros paklausa dėl turizmo išauga.

    Jungčių plėtra paprastai laikoma būtina sąlyga didesnei atsinaujinančių išteklių integracijai salose, nes ji suteikia daugiau lankstumo balansavimui. Be to, sumažėja poreikis laikyti rezervinius, brangiai eksploatuojamus iškastinio kuro pajėgumus vietoje.

    Atsinaujinantys ištekliai ir kaupimas

    Dar apie 977 mln. eurų numatyta atsinaujinančios energijos projektams su energijos kaupimu, ypatingą dėmesį skiriant savivartai. Prioritetu įvardijamos saulės elektrinės, kurias galėtų diegti namų ūkiai ir verslai, įskaitant viešbučius, restoranus, parduotuves bei biurus, taip pat viešojo sektoriaus objektai, tokie kaip ligoninės, mokyklos ar kiti visuomeniniai pastatai.

    Ši kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai vietinė generacija derinama su baterijomis ar kitais kaupimo sprendimais, siekiant mažinti tinklo apkrovas ir didinti energetinį savarankiškumą. Salose tai ypač aktualu dėl ribotų vietinių tinklų galimybių ir didelių sezoniškumo svyravimų.

    Vandens projektai ir įkrovimas

    Programoje taip pat numatyta apie 200 mln. eurų daugiafunkciams užtvankų ir rezervuarų projektams. Tokios investicijos dažniausiai siejamos su vandens išteklių valdymu, atsparumu sausroms ir platesniais infrastruktūros poreikiais, kurie salose tampa vis aktualesni dėl klimato kaitos ir augančio vartojimo.

    Elektromobilumo daliai skiriama apie 56 mln. eurų, numatant elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą. Tai turėtų padėti saloms pasirengti augančiam elektrinio transporto poreikiui, ypač turizmo regionuose, ir sudaryti sąlygas vietoje mažinti transporto taršą.

    Pasak programos rengėjų, bendra investicijų kryptis orientuota į anglies dioksido pėdsako mažinimą, energetinio saugumo stiprinimą ir spartesnį perėjimą prie švaresnės energetikos. Fondo finansiniai ištekliai priklauso nuo Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemos kainų dinamikos, todėl galutinis investicijų tempas ir apimtis gali kisti priklausomai nuo rinkos sąlygų.

  • Rugsėjo košmaras Graikijoje: mokyklai ruošiasi jau dabar – kiek kainuos krepšys ir sąsiuviniai?

    Rugsėjo košmaras Graikijoje: mokyklai ruošiasi jau dabar – kiek kainuos krepšys ir sąsiuviniai?

    Artėjant mokslo metams Graikijoje, knygynuose ir mokyklinių prekių parduotuvėse jau daugėja pirkėjų. Tėvai skuba įsigyti sąsiuvinių, rašymo priemonių, dailės reikmenų ir kitų būtiniausių daiktų, o galutinė suma neretai tampa rimtu išbandymu šeimos biudžetui.

    Prekybininkai ir rinkos stebėtojai teigia, kad daugelio bazinių prekių kainos iš esmės panašios į pernykštes. Vis dėlto galutinė krepšelio vertė labai priklauso nuo vaiko klasės, mokyklos pateikto sąrašo, pasirinktų prekių kokybės ir to, ar perkami žinomesnių prekės ženklų, ar ekonomiškesni gaminiai.

    Graikijos visuomeninio transliuotojo radijo ERTnews 105,8 atlikta rinkos apklausa rodo, kad pradinukui pagrindinės mokyklinės priemonės šiemet gali kainuoti apie 100–120 eurų. Į šią sumą paprastai neįskaičiuojama kuprinė ir papildomi kasdieniai daiktai, tokie kaip pietų dėžutė ar gertuvė.

    Kodėl sąskaita taip išauga?

    Didžiausią įtaką galutinei sumai daro tai, kad kainų skirtumai tarp pigiausių ir brangiausių variantų išlieka labai dideli. Pavyzdžiui, kuprinė gali kainuoti nuo maždaug 15 eurų, tačiau už brangesnius ar žinomų prekės ženklų modelius mokama iki 100 eurų.

    Skirtumai ryškūs ir perkant smulkesnes priemones, kur vieno daikto pabrangimas atrodo nedidelis, bet susidėjus visam sąrašui suma išauga. Sąsiuvinių, rašiklių, pieštukų ar dailės reikmenų kainas lemia popieriaus kokybė, komplektacija, prekės ženklas ir vieta, kur perkama.

    Pernykštė kainų „nuotrauka“

    2025 metų rugsėjį Graikijos darbuotojų vartotojų asociacija EEKE buvo paskelbusi orientacines kai kurių mokyklinių prekių kainas, remdamasi atrinktų prekybos tinklų stebėsena. Tarp pavyzdžių buvo įvairių formatų sąsiuviniai, flomasteriai, pieštukai, rašikliai, trintukai, drožtukai ir liniuotės.

    Nors tokie palyginimai ne visada tiksliai sutampa su šių metų asortimentu, jie leidžia įvertinti bendrą kainų lygį. Be to, Graikijos plėtros ministerija 2025 metais skelbė, kad po susitikimo su Graikijos prekybos tinklų asociacija dalis įmonių buvo įsipareigojusios išlaikyti mokyklinių prekių kainas 2024 metų lygyje.

    Praktika rodo, kad net ir stabilizuojantis bazinių prekių kainoms, šeimoms didžiausia problema tampa pasirinkimų amplitudė: nuo ekonomiškų iki brangių alternatyvų. Kai šeimoje auga du ar daugiau mokyklinio amžiaus vaikų, net nedideli skirtumai kiekvienoje pozicijoje greitai susideda į šimtus eurų.

    Ekspertai pastebi, kad siekiant sumažinti išlaidas dažniau laukiama akcijų, perkama anksčiau, lyginamos kainos skirtingose parduotuvėse ir dalis pirkinių planuojama etapais. Tačiau mokslo metų pradžia Graikijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, išlieka laikotarpis, kai trumpam šokteli kasdienio vartojimo išlaidos.

  • Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą: 4,8 mlrd. eurų parama pereinant prie švaresnės energijos

    Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą: 4,8 mlrd. eurų parama pereinant prie švaresnės energijos

    Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą, parengtą pagal ES Socialinio klimato fondo taisykles. Tai jau penktasis patvirtintas nacionalinis planas, o pagal biudžetą jis laikomas didžiausiu tarp iki šiol patvirtintų.

    Socialinio klimato fondas finansuojamas iš pajamų, gaunamų už apyvartinius taršos leidimus, ir skirtas sušvelninti perėjimo prie švaresnės ekonomikos poveikį gyventojams bei smulkiam verslui. Ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamoms namų ūkių grupėms ir toms teritorijoms, kuriose alternatyvos iškastiniam kurui diegiamos lėčiau.

    Kiek lėšų numatyta iki 2032 metų

    Pagal patvirtintą planą iki 2032 metų numatoma sutelkti apie 4,77 mlrd. eurų. Iš jų apie 3,57 mlrd. eurų sudarytų ES finansavimas, o apie 1,2 mlrd. eurų būtų skiriama iš nacionalinių lėšų.

    Europos Komisijos vertinimu, jei suplanuotos investicijos ir reformos bus įgyvendintos, jos galėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas maždaug 811 000 tonų anglies dioksido ekvivalento per metus iki 2032 metų. Tai siejama su platesne ES kryptimi mažinti iškastinio kuro vartojimą pastatuose ir transporte.

    Daugiausia dėmesio namų ūkiams

    Plane numatyta parama 460 000 pažeidžiamų namų ūkių, kad šie mažiau priklausytų nuo iškastinio kuro. Viena pagrindinių priemonių yra būsto energinio efektyvumo didinimas, planuojant iki 62 000 būsto renovacijų.

    Taip pat numatytas spartus šilumos siurblių ir saulės energijos vandens šildymo sistemų diegimas: planuojama įrengti apie 200 000 tokių sprendimų. Kartu planuojama sukurti 2 800 naujų energiškai efektyvių socialinių būstų vienetų.

    Atskira dalis lėšų, apie 226 mln. eurų, skiriama viešųjų studentų bendrabučių renovacijai. Tikimasi, kad tai pagerins galimybes siekti aukštojo mokslo 5 930 studentų, kuriems gyvenamoji vieta ir jos kaina yra svarbus veiksnys renkantis studijas.

    Įvedus naująją apyvartinių taršos leidimų sistemą pastatams ir kelių transportui, plane numatyta laikina šildymo išmoka. Ji turėtų padėti iki 800 000 namų ūkių per metus kompensuoti dalį šildymo išlaidų pereinamuoju laikotarpiu.

    Transportas, prieinamumas ir parama verslui

    Numatoma, kad apie 300 000 pažeidžiamų gyventojų pajus viešojo transporto kokybės ir pasiekiamumo pagerėjimą. Plane įrašytas daugiau nei 200 naujų elektrinių autobusų įsigijimas miesto teritorijose, kuriose susisiekimas šiuo metu ribotas.

    Taip pat planuojama įsigyti 22 naujus metro traukinius Atėnuose, plėtoti pagal poreikį kviečiamo transporto paslaugas atokesnėse vietovėse ir įrengti įkrovimo infrastruktūrą. Papildomai numatoma socialinės lizingo schema, kuri turėtų sudaryti sąlygas 15 000 nuo automobilio priklausomų namų ūkių naudotis elektromobiliais už įperkamesnę mėnesio kainą.

    Plane įtrauktos ir priemonės žmonėms su negalia: numatoma finansuoti daugiau nei 12 000 judumo priemonių, pavyzdžiui, elektrinių vežimėlių ir paspirtukų. Taip pat planuojama sukurti specializuotą mokyklinį transportą mokiniams su negalia ir gerinti infrastruktūros prieinamumą geležinkelio bei metro stotyse.

    Verslui numatyta parama daugiau nei 28 000 mikroįmonių, kad jos galėtų pereiti prie švaresnių pastatų ir transporto sprendimų. Tam skiriama reikšminga suma, įvardijama apie 820 mln. eurų, kuri būtų nukreipta į tikslines energinio efektyvumo priemones ir subsidijas, mažinančias energijos bei transporto sąnaudas.

    Europos Komisija nurodo, kad Graikija galės prašyti pirmosios išmokos pradėjusi įgyvendinimą ir pasiekusi numatytus tarpinius rodiklius. Praktikoje tai reiškia, kad finansavimas bus siejamas su aiškiais projektais ir reformomis, o ne vien planuojamais ketinimais.