Netikėtas apsikeitimas: kodėl Graikija šiandien skolinasi pigiau nei Prancūzija

Rinkų paradoksas: Atėnai lenkia Paryžių

Dar 2012 metais Graikija buvo priversta už dešimties metų obligacijas mokėti beveik 40 proc. metines palūkanas, todėl realiai buvo uždaryta įprastoms rinkoms. Tuo pat metu Prancūzija skolinosi gerokai pigiau, už mažiau nei 3 proc.

Praėjus maždaug keturiolikai metų situacija apsivertė: investuotojai už skolinimą Prancūzijai ima didesnę kainą nei Graikijai. Rinkoje matomas signalas, kad vien skolos dydis nebėra lemiamas kriterijus.

Skolos dydis svarbus, bet kryptis dar svarbesnė

Nors Graikijos valstybės skola, lyginant su ekonomikos dydžiu, išlieka viena didžiausių Europoje, jos dinamika investuotojams atrodo palankesnė. Pagal viešai skelbiamus Europos Komisijos vertinimus Graikijos skolos ir BVP santykis pastaraisiais metais mažėja, o Prancūzijos tendencija priešinga.

Rinkos vis daugiau dėmesio skiria tam, ar skolos našta traukiasi, kaip greitai ją reikia refinansuoti ir ar valdžia turi politinės erdvės stabdyti deficitą. Šiuose taškuose Graikija ir Prancūzija, investuotojų akimis, juda skirtingomis kryptimis.

Graikijos skola ilgesnė ir pigiau aptarnaujama

Vienas svarbiausių skirtumų yra skolos struktūra. Didelė Graikijos skolos dalis susiformavo per gelbėjimo programas, todėl ji dažniau priklauso Europos viešosioms institucijoms, o ne rinkos dalyviams, kurie gali greitai parduoti obligacijas reaguodami į antraštes.

Tokia skola paprastai turi ilgesnę trukmę, palankesnes sąlygas ir dažnai yra fiksuotų palūkanų, todėl palūkanų normų šuoliai rinkoje trumpuoju laikotarpiu mažiau smogia biudžetui. Tuo metu Prancūzija didesnę dalį skolos turi nuolat atnaujinti rinkoje, kai anksčiau pigiai išleistos obligacijos išperkamos ir pakeičiamos brangesnėmis.

Prancūzijai tenka didesnė emisijų našta ir politinis neapibrėžtumas

Kitas veiksnys yra skolinimosi mastas. Prancūzija, kaip didelė ekonomika, į rinką per metus atneša nepalyginamai didesnį obligacijų kiekį, todėl investuotojai reikalauja aiškesnio fiskalinio plano ir patikimų deficito mažinimo priemonių.

Prancūzijos biudžeto deficitas, lėtesnio augimo perspektyvos ir politiniai ginčai dėl taupymo ar pajamų didinimo investuotojams kelia daugiau rizikos nei pats skolos lygis. Prie to prisideda ir politinis neapibrėžtumas, kuris apsunkina susitarimus dėl ilgalaikių sprendimų.

Ką iš tiesų reiškia šis pokytis

Tai nereiškia, kad Prancūzija tapo naująja Graikija: jos rinka gilesnė, ekonomika didesnė, o fiskalinės galimybės tradiciškai stipresnės. Vis dėlto faktas, kad Graikija tam tikrais momentais gali skolintis pigiau, rodo pasikeitusią investuotojų logiką.

Rinkos linkusios apdovanoti mažėjančią skolą, biudžeto drausmę ir ramesnį refinansavimo grafiką, o už augančius deficitus ir dideles obligacijų emisijas prašo priemokos. Todėl palūkanų skirtumas, kad ir nedidelis, tampa įspėjimu, jog pasitikėjimas fiskaline kryptimi šiandien vertinamas griežčiau nei vien ekonomikos dydis.