CP v2

Tag: Graikija

  • „Raben“ Graikijoje atidarė 10 mln. eurų logistikos centrą: ką tai keičia tiekimo grandinėms?

    Transporto ir logistikos grupė „Raben“ šiaurinėje Graikijoje atidarė naują logistikos centrą Sindos mieste, netoli Salonikų. Bendrovė skelbia, kad investicija siekė apie 10 mln. eurų ir yra strateginės plėtros regione dalis, stiprinanti ryšį su „Raben“ tinklu Europoje.

    Naujasis objektas pastatytas maždaug 50 000 kvadratinių metrų sklype. Pirmuoju etapu įrengtas apie 4 000 kvadratinių metrų „cross-dock“ tipo sandėlis su 40 pakrovimo ir iškrovimo vartų, šaldymo kamera šviežiems maisto produktams ir apie 1 200 kvadratinių metrų biurų erdve.

    „Naujo objekto Sindos mieste atidarymas yra svarbus žingsnis „Raben Greece“ ir reikšmingai didina mūsų operacines galimybes“, – sakė „Raben Logistics Greece“ vadovas Sarantos Kapourelakos.

    Bendrovė nurodo, kad antruoju etapu planuojama pastatyti dar apie 15 000 kvadratinių metrų sandėliavimo ploto. Tai turėtų išplėsti kontraktinės logistikos apimtis, sustiprinti vietinio transporto pajėgumus ir pagerinti temperatūrinio režimo reikalaujančių krovinių aptarnavimą.

    „Raben“ Graikijoje plečiasi nuo 2021 metais įvykdyto vietos įmonės „Intertrans“ įsigijimo. Šiuo metu „Raben Logistics Greece“ veikia Pirėjuje, Salonikuose ir Heraklione, siūlydama vietinį ir tarptautinį transportą bei kontraktinę logistiką.

    „Reguliari mūsų transporto linijų sistema leidžia Graikijos įmonėms lengviau pasiekti tarptautines rinkas, o klientams visoje Europoje – greičiau gauti produktus iš Graikijos“, – sakė „Raben Group“ regiono vadovas Bartłomiej Łapiński.

    Bendrovė taip pat akcentuoja ryšių su Lenkija stiprinimą: deklaruojami dalinių krovinių eksporto reisai iš Lenkijos į Graikiją 2–3 kartus per savaitę ir importo krypties reisai maždaug kartą per savaitę. Tokie reguliarūs grafikai yra svarbūs įmonėms, kurioms reikia pastovesnio tiekimo ritmo ir trumpesnio užsakymų planavimo horizonto.

    „Raben“ teigimu, investicija turėtų stiprinti Salonikų, kaip logistikos vartų į Pietryčių Europą, vaidmenį ir gerinti jungtis su Vidurio bei Vakarų Europos rinkomis. Tai ypač aktualu, kai įmonės ieško arčiau vartotojo esančių sandėliavimo ir perkrovimo sprendimų, leidžiančių mažinti vėlavimų riziką ir geriau valdyti temperatūros kontrolės reikalaujančias siuntas.

  • Graikijos žvejai suskaičiavo milijonus: laimikis menki, bet ančiuviai dominuoja

    Graikijos žvejai suskaičiavo milijonus: laimikis menki, bet ančiuviai dominuoja

    Graikijos jūrinė žvejyba 2025 metais sugavo 42 100,8 tonos žvejybos produktų, o bendra jų vertė siekė 166,62 mln. eurų. Tai rodo Graikijos statistikos tarnybos ELSTAT paskelbti duomenys, atskleidžiantys ne tik sugautus kiekius, bet ir didelius skirtumus tarp laimikio vertės pagal žvejybos būdą.

    Šalyje veikė 11 399 motorizuoti žvejybos laivai, o absoliuti dauguma jų – 10 949 – naudojo kitus priekrantės žvejybos įrankius. Nors tokie laivai sugavo palyginti mažesnę dalį bendro kiekio, būtent jie sukūrė didžiausią bendros vertės dalį.

    Laimikio kiekis ir vertė nesutampa

    Didžiausią sugauto kiekio dalį sudarė laivai, žvejojantys apsupamaisiais tinklais, kai žuvų būriai apjuosiami tinklu. Jie sugavo 21 667,5 tonos, tai yra daugiau nei pusę viso kiekio, tačiau pagal vertę ši dalis tesudarė 28,9 proc.

    Kita priekrantės įranga sugavo apie 23 proc. viso kiekio, bet pagal vertę uždirbo daugiausia – 38,3 proc., arba 63,88 mln. eurų. Tuo metu traleriai sudarė 25,5 proc. sugauto kiekio ir 32,8 proc. bendros vertės.

    Skirtumai ypač išryškėja vertinant vidutinę kainą už kilogramą. Pagal ELSTAT skelbiamus skaičius, apsupamaisiais tinklais sugautas laimikis vidutiniškai siekė apie 2,22 euro už kilogramą, kai kitos priekrantės įrangos laimikis – apie 6,60 euro už kilogramą.

    Vyrauja ančiuviai ir sardinės

    Ryškiausiai 2025 metų laimikyje dominavo ančiuviai – jų sugauta 10 445,1 tonos. Tai sudarė 24,8 proc. viso šalies sugauto kiekio, vadinasi, beveik kas ketvirta tona buvo būtent ančiuviai.

    Po ančiuvių rikiavosi sardinės, kurių sugauta 4 541,6 tonos, apvaliosios sardinėlės – 2 603,6 tonos, giliavandenės rožinės krevetės ir karamotės – 2 067,5 tonos, o taip pat jūrinės lydekos – 1 949,2 tonos. Šios penkios rūšys kartu sudarė 51,3 proc. viso sugauto kiekio.

    Ančiuviai pirmavo ir pagal ekonominę vertę – 19,55 mln. eurų. Antroje vietoje pagal vertę buvo jūrinės lydekos – 16,88 mln. eurų, trečioje – sardinės, kurių vertė siekė 14,17 mln. eurų.

    Atskirai išsiskyrė raudonosios kefalės: sugauta 1 066,8 tonos, o vertė siekė 9,30 mln. eurų. Tai iliustruoja, kad ne vien sugautas kiekis lemia bendras pajamas – kai kurios rūšys rinkoje vertinamos gerokai brangiau.

    Kurios jūros zonos uždirbo daugiausia

    Didžiąją dalį laimikio sudarė žuvys – 35 057,1 tonos, tai yra 83,3 proc. viso kiekio, o jų vertė sudarė 75,8 proc. bendros sumos. Vėžiagyviai sudarė 8,1 proc. kiekio ir 10,8 proc. vertės, o moliuskai – 7,7 proc. kiekio, bet net 12,5 proc. vertės.

    Žvejyba labiausiai koncentravosi Šiaurinėje Egėjo jūroje: čia sugauta 28 452,9 tonos, kurių vertė siekė 101,02 mln. eurų. Tai reiškia, kad ši zona sudarė 67,6 proc. viso šalies laimikio ir 60,6 proc. bendros vertės.

    Antra buvo Pietinė Egėjo jūra, kur sugauta 9 183,2 tonos už 43,15 mln. eurų. Toliau rikiavosi Centrinė Jonijos jūros dalis su 3 106,7 tonos laimikiu, kurio vertė siekė 14,96 mln. eurų.

    Ekspertai pabrėžia, kad žvejybos sektoriaus pajamos vis dažniau priklauso ne tik nuo tonų, bet ir nuo rūšinės sudėties, sugavimo būdo bei galimybių tiekti aukštesnės pridėtinės vertės produktus. ES žuvininkystės politikoje vis daugiau dėmesio skiriama tvarumui ir išteklių apsaugai, todėl ekonominis efektyvumas tampa tokia pat svarbia tema kaip ir sugavimo apimtys.

  • Graikijos Tilo saloje sąvartynas dingo: kaip beveik 90 proc. atliekų pavirto žaliavomis

    Graikijos Tilo saloje sąvartynas dingo: kaip beveik 90 proc. atliekų pavirto žaliavomis

    Graikijai priklausanti nedidelė Tilo sala dar visai neseniai atliekas versdavo į šlaite įrengtą sąvartyną, kuris vis plėtėsi. Vėjui pakilus, plastikas pasklisdavo po pakrantes, o turizmo sezonu ši problema tik aštrėdavo.

    Tokį scenarijų patiria daugelis mažų salų: atliekų susidaro daug, o jų išgabenimas perdirbti į žemyną dažnai būna brangus ir logistiškai sudėtingas. Dėl to neretai pasirenkamas paprasčiausias sprendimas – užkasti atliekas, paaukojant ribotą žemės plotą.

    Durys į duris vietoj konteinerių

    Kelių metų bėgyje Tilo sala perėjo prie sistemos, kurioje gatvės konteineriai buvo panaikinti, o atliekos pradėtos surinkti iš namų ir verslų. Gyventojams ir įmonėms išdalinti atskiri maišai perdirbamoms ir organinėms atliekoms, o surinkimas paremtas atsekamumu.

    Projektą įgyvendinant dalyvavo žiedinės ekonomikos įmonė „Polygreen“, o iniciatyvą rėmė Pietų Egėjo regiono valdžia. Rezultatas – perdirbimo ir kompostavimo rodikliai priartėjo prie 90 proc., gerokai viršydami vidutines reikšmes, kurias pastaraisiais metais fiksuoja tiek Graikija, tiek Europos Sąjunga.

    Kas vyksta su atliekomis?

    Surinktos atliekos keliauja į žiedinių inovacijų centrą, įrengtą buvusio sąvartyno teritorijoje. Ten jos rūšiuojamos, paruošiamos perdirbimui, suspaudžiamos ir, kai reikia, išgabenamos į žemyną jau kaip ekonominę vertę turinčios žaliavos.

    „Tai sala, kuri gamina atliekas, bet nieko neužkasa“, – sakė projekto vadovas Spyros Kastanakis.

    Jo teigimu, per metus sala sugeneruoja apie 330 tonų atliekų: maždaug 60 proc. jų gali būti perdirbama, apie 30 proc. sudaro organika, o likusi dalis panaudojama kaip alternatyvus kuras cemento gamyklose. Organinės atliekos kompostuojamos, o gautas kompostas nemokamai perduodamas vietos ūkininkams.

    Kodėl tai pavyko ir ką perims kiti?

    Didžiausia tokios sistemos sąlyga – rūšiavimas namuose, todėl Tiloje daug dėmesio skirta gyventojų įpročių keitimui. Vietos valdžia pabrėžė, kad pradėta nuo mokyklų: vaikai tapo pokyčio ambasadoriais šeimose, o vėliau nauja tvarka tapo kasdienybe.

    Tilos modelis vis dažniau įvardijamas kaip praktiška kryptis mažoms bendruomenėms, kurios nori mažinti sąvartynų poreikį ir brangias atliekų logistikos grandines. Pietų Egėjo regionas svarsto šią praktiką plėsti į kitas mažas salas, kur turizmo pikas ir ribota infrastruktūra tradiciškai sukuria didžiausią atliekų krizės riziką.

    Europos Sąjungai griežtinant atliekų tvarkymo tikslus ir didinant spaudimą mažinti šalinimą sąvartynuose, tokie projektai tampa ne tik aplinkosaugine, bet ir ekonomine strategija. Kuo daugiau atliekų paverčiama žaliavomis vietoje, tuo mažesnė priklausomybė nuo brangaus išvežimo ir tuo didesnė nauda vietos ūkiui bei turizmo reputacijai.

  • Buenos Airių tango čempionate triumfavo graikė Naima Gerassopoulou ir argentinietis Lucas Gauto

    Buenos Airių tango čempionate triumfavo graikė Naima Gerassopoulou ir argentinietis Lucas Gauto

    Pasaulio tango titulas Buenos Airėse

    Buenos Airėse vykusiame kasmetiniame Pasaulio tango čempionate aukščiausią titulą iškovojo Graikijos šokėja Naima Gerassopoulou ir jos partneris iš Argentinos Lucas Gauto. Jų pasirodymas pelnė teisėjų palankumą, o finalą nuotoliniu būdu stebėjo tūkstančiai tango gerbėjų.

    Scenoje po pasirodymo duetas neslėpė emocijų: triumfo akimirką lydėjo džiaugsmas ir ašaros. Nugalėtojai akcentavo, kad šis apdovanojimas jiems yra ilgai brandintas tikslas, pasiektas per daug metų trukusį darbą.

    Ilgai brandinta svajonė

    Lucas Gauto sakė, kad pasaulio čempiono vardas jam buvo asmeninis įsipareigojimas dar nuo pirmųjų dalyvavimų varžybose. Anot jo, būtent Buenos Airėse gimė siekis vieną dieną išgirsti savo vardą skelbiant nugalėtojus.

    „Tai buvo svajonė, kurią turėjau prieš dvidešimt metų, kai pirmą kartą atvykau į pasaulio čempionatą. Tą dieną pasakiau sau, kad noriu tapti pasaulio čempionu ir išgirsti skelbiant mano vardą. Tai buvo nuostabu“, – sakė Lucas Gauto.

    Kaip tango užbūrė čempionę

    Naima Gerassopoulou prisiminė, kad pradėdama šokti Graikijoje ji beveik nieko nežinojo apie tango ir jo tradiciją. Lemiamu momentu tapo pirmasis artimas šokio kontaktas, kurį ji apibūdino kaip netikėtai nuoširdų ryšį su nepažįstamu žmogumi.

    „Kai pradėjau Graikijoje, atvirai sakant, net nežinojau, kas yra tango, ir nežinojau, kad jis apskritai egzistuoja. O kai atėjau, pajutau nuoširdų, artimą apkabinimą iš žmogaus, kurio nepažinojau. Pagalvojau: kaip įmanoma būti tokiame artimame ir tikrame apkabinime su žmogumi, kurio niekada gyvenime nesutikai? Būtent tai mane užbūrė ir privertė įsimylėti tango“, – sakė Naima Gerassopoulou.

    Finale varžėsi poros iš įvairių šalių, o tai dar kartą parodė, kad tango seniai peržengė gimtosios Argentinos ribas ir tapo globaliu reiškiniu. Patys dalyviai tango apibūdino kaip asmeninę saviraiškos ir bendravimo formą, leidžiančią užmegzti ryšį nepaisant kultūrinių ar geografinių skirtumų.

  • Europos Komisija patvirtino 2,3 mlrd. eurų planą: kaip keisis Graikijos salų energetika

    Europos Komisija ir Europos investicijų bankas patvirtino 2,3 mlrd. eurų programą, skirtą Graikijos salų energetikos ir aplinkos transformacijai. Finansavimas numatytas per Salų dekarbonizacijos fondą, kuris sujungia kelias kryptis: elektros jungtis su žemynine sistema, atsinaujinančią energetiką, energijos kaupimą ir elektromobilumą.

    Fondas sukurtas kaip atskiras finansinis mechanizmas, taikomas būtent Graikijai, siekiant mažinti priklausomybę nuo taršių, salose veikiančių naftą naudojančių elektrinių. Praktikoje tai turėtų reikšti stabilesnį elektros tiekimą, mažesnę kuro importo riziką ir aiškesnį kelią į klimato tikslus salų regionuose.

    Pinigai jungtims ir tinklams

    Didžiausia programos dalis, apie 1,1 mlrd. eurų, skiriama elektros jungtims ir susijusiai infrastruktūrai Dodekaneso salose, Kikladų salyne ir Šiaurės rytų Egėjo salose. Tokios jungtys leidžia saloms naudotis žemyninės sistemos pajėgumais, o kartu didina tinklo patikimumą, ypač piko sezonu, kai elektros paklausa dėl turizmo išauga.

    Jungčių plėtra paprastai laikoma būtina sąlyga didesnei atsinaujinančių išteklių integracijai salose, nes ji suteikia daugiau lankstumo balansavimui. Be to, sumažėja poreikis laikyti rezervinius, brangiai eksploatuojamus iškastinio kuro pajėgumus vietoje.

    Atsinaujinantys ištekliai ir kaupimas

    Dar apie 977 mln. eurų numatyta atsinaujinančios energijos projektams su energijos kaupimu, ypatingą dėmesį skiriant savivartai. Prioritetu įvardijamos saulės elektrinės, kurias galėtų diegti namų ūkiai ir verslai, įskaitant viešbučius, restoranus, parduotuves bei biurus, taip pat viešojo sektoriaus objektai, tokie kaip ligoninės, mokyklos ar kiti visuomeniniai pastatai.

    Ši kryptis atitinka platesnę Europos tendenciją, kai vietinė generacija derinama su baterijomis ar kitais kaupimo sprendimais, siekiant mažinti tinklo apkrovas ir didinti energetinį savarankiškumą. Salose tai ypač aktualu dėl ribotų vietinių tinklų galimybių ir didelių sezoniškumo svyravimų.

    Vandens projektai ir įkrovimas

    Programoje taip pat numatyta apie 200 mln. eurų daugiafunkciams užtvankų ir rezervuarų projektams. Tokios investicijos dažniausiai siejamos su vandens išteklių valdymu, atsparumu sausroms ir platesniais infrastruktūros poreikiais, kurie salose tampa vis aktualesni dėl klimato kaitos ir augančio vartojimo.

    Elektromobilumo daliai skiriama apie 56 mln. eurų, numatant elektromobilių įkrovimo infrastruktūros plėtrą. Tai turėtų padėti saloms pasirengti augančiam elektrinio transporto poreikiui, ypač turizmo regionuose, ir sudaryti sąlygas vietoje mažinti transporto taršą.

    Pasak programos rengėjų, bendra investicijų kryptis orientuota į anglies dioksido pėdsako mažinimą, energetinio saugumo stiprinimą ir spartesnį perėjimą prie švaresnės energetikos. Fondo finansiniai ištekliai priklauso nuo Europos Sąjungos apyvartinių taršos leidimų sistemos kainų dinamikos, todėl galutinis investicijų tempas ir apimtis gali kisti priklausomai nuo rinkos sąlygų.

  • Rugsėjo košmaras Graikijoje: mokyklai ruošiasi jau dabar – kiek kainuos krepšys ir sąsiuviniai?

    Rugsėjo košmaras Graikijoje: mokyklai ruošiasi jau dabar – kiek kainuos krepšys ir sąsiuviniai?

    Artėjant mokslo metams Graikijoje, knygynuose ir mokyklinių prekių parduotuvėse jau daugėja pirkėjų. Tėvai skuba įsigyti sąsiuvinių, rašymo priemonių, dailės reikmenų ir kitų būtiniausių daiktų, o galutinė suma neretai tampa rimtu išbandymu šeimos biudžetui.

    Prekybininkai ir rinkos stebėtojai teigia, kad daugelio bazinių prekių kainos iš esmės panašios į pernykštes. Vis dėlto galutinė krepšelio vertė labai priklauso nuo vaiko klasės, mokyklos pateikto sąrašo, pasirinktų prekių kokybės ir to, ar perkami žinomesnių prekės ženklų, ar ekonomiškesni gaminiai.

    Graikijos visuomeninio transliuotojo radijo ERTnews 105,8 atlikta rinkos apklausa rodo, kad pradinukui pagrindinės mokyklinės priemonės šiemet gali kainuoti apie 100–120 eurų. Į šią sumą paprastai neįskaičiuojama kuprinė ir papildomi kasdieniai daiktai, tokie kaip pietų dėžutė ar gertuvė.

    Kodėl sąskaita taip išauga?

    Didžiausią įtaką galutinei sumai daro tai, kad kainų skirtumai tarp pigiausių ir brangiausių variantų išlieka labai dideli. Pavyzdžiui, kuprinė gali kainuoti nuo maždaug 15 eurų, tačiau už brangesnius ar žinomų prekės ženklų modelius mokama iki 100 eurų.

    Skirtumai ryškūs ir perkant smulkesnes priemones, kur vieno daikto pabrangimas atrodo nedidelis, bet susidėjus visam sąrašui suma išauga. Sąsiuvinių, rašiklių, pieštukų ar dailės reikmenų kainas lemia popieriaus kokybė, komplektacija, prekės ženklas ir vieta, kur perkama.

    Pernykštė kainų „nuotrauka“

    2025 metų rugsėjį Graikijos darbuotojų vartotojų asociacija EEKE buvo paskelbusi orientacines kai kurių mokyklinių prekių kainas, remdamasi atrinktų prekybos tinklų stebėsena. Tarp pavyzdžių buvo įvairių formatų sąsiuviniai, flomasteriai, pieštukai, rašikliai, trintukai, drožtukai ir liniuotės.

    Nors tokie palyginimai ne visada tiksliai sutampa su šių metų asortimentu, jie leidžia įvertinti bendrą kainų lygį. Be to, Graikijos plėtros ministerija 2025 metais skelbė, kad po susitikimo su Graikijos prekybos tinklų asociacija dalis įmonių buvo įsipareigojusios išlaikyti mokyklinių prekių kainas 2024 metų lygyje.

    Praktika rodo, kad net ir stabilizuojantis bazinių prekių kainoms, šeimoms didžiausia problema tampa pasirinkimų amplitudė: nuo ekonomiškų iki brangių alternatyvų. Kai šeimoje auga du ar daugiau mokyklinio amžiaus vaikų, net nedideli skirtumai kiekvienoje pozicijoje greitai susideda į šimtus eurų.

    Ekspertai pastebi, kad siekiant sumažinti išlaidas dažniau laukiama akcijų, perkama anksčiau, lyginamos kainos skirtingose parduotuvėse ir dalis pirkinių planuojama etapais. Tačiau mokslo metų pradžia Graikijoje, kaip ir daugelyje Europos šalių, išlieka laikotarpis, kai trumpam šokteli kasdienio vartojimo išlaidos.

  • Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą: 4,8 mlrd. eurų parama pereinant prie švaresnės energijos

    Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą: 4,8 mlrd. eurų parama pereinant prie švaresnės energijos

    Europos Komisija patvirtino Graikijos socialinio klimato planą, parengtą pagal ES Socialinio klimato fondo taisykles. Tai jau penktasis patvirtintas nacionalinis planas, o pagal biudžetą jis laikomas didžiausiu tarp iki šiol patvirtintų.

    Socialinio klimato fondas finansuojamas iš pajamų, gaunamų už apyvartinius taršos leidimus, ir skirtas sušvelninti perėjimo prie švaresnės ekonomikos poveikį gyventojams bei smulkiam verslui. Ypatingas dėmesys skiriamas pažeidžiamoms namų ūkių grupėms ir toms teritorijoms, kuriose alternatyvos iškastiniam kurui diegiamos lėčiau.

    Kiek lėšų numatyta iki 2032 metų

    Pagal patvirtintą planą iki 2032 metų numatoma sutelkti apie 4,77 mlrd. eurų. Iš jų apie 3,57 mlrd. eurų sudarytų ES finansavimas, o apie 1,2 mlrd. eurų būtų skiriama iš nacionalinių lėšų.

    Europos Komisijos vertinimu, jei suplanuotos investicijos ir reformos bus įgyvendintos, jos galėtų sumažinti šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijas maždaug 811 000 tonų anglies dioksido ekvivalento per metus iki 2032 metų. Tai siejama su platesne ES kryptimi mažinti iškastinio kuro vartojimą pastatuose ir transporte.

    Daugiausia dėmesio namų ūkiams

    Plane numatyta parama 460 000 pažeidžiamų namų ūkių, kad šie mažiau priklausytų nuo iškastinio kuro. Viena pagrindinių priemonių yra būsto energinio efektyvumo didinimas, planuojant iki 62 000 būsto renovacijų.

    Taip pat numatytas spartus šilumos siurblių ir saulės energijos vandens šildymo sistemų diegimas: planuojama įrengti apie 200 000 tokių sprendimų. Kartu planuojama sukurti 2 800 naujų energiškai efektyvių socialinių būstų vienetų.

    Atskira dalis lėšų, apie 226 mln. eurų, skiriama viešųjų studentų bendrabučių renovacijai. Tikimasi, kad tai pagerins galimybes siekti aukštojo mokslo 5 930 studentų, kuriems gyvenamoji vieta ir jos kaina yra svarbus veiksnys renkantis studijas.

    Įvedus naująją apyvartinių taršos leidimų sistemą pastatams ir kelių transportui, plane numatyta laikina šildymo išmoka. Ji turėtų padėti iki 800 000 namų ūkių per metus kompensuoti dalį šildymo išlaidų pereinamuoju laikotarpiu.

    Transportas, prieinamumas ir parama verslui

    Numatoma, kad apie 300 000 pažeidžiamų gyventojų pajus viešojo transporto kokybės ir pasiekiamumo pagerėjimą. Plane įrašytas daugiau nei 200 naujų elektrinių autobusų įsigijimas miesto teritorijose, kuriose susisiekimas šiuo metu ribotas.

    Taip pat planuojama įsigyti 22 naujus metro traukinius Atėnuose, plėtoti pagal poreikį kviečiamo transporto paslaugas atokesnėse vietovėse ir įrengti įkrovimo infrastruktūrą. Papildomai numatoma socialinės lizingo schema, kuri turėtų sudaryti sąlygas 15 000 nuo automobilio priklausomų namų ūkių naudotis elektromobiliais už įperkamesnę mėnesio kainą.

    Plane įtrauktos ir priemonės žmonėms su negalia: numatoma finansuoti daugiau nei 12 000 judumo priemonių, pavyzdžiui, elektrinių vežimėlių ir paspirtukų. Taip pat planuojama sukurti specializuotą mokyklinį transportą mokiniams su negalia ir gerinti infrastruktūros prieinamumą geležinkelio bei metro stotyse.

    Verslui numatyta parama daugiau nei 28 000 mikroįmonių, kad jos galėtų pereiti prie švaresnių pastatų ir transporto sprendimų. Tam skiriama reikšminga suma, įvardijama apie 820 mln. eurų, kuri būtų nukreipta į tikslines energinio efektyvumo priemones ir subsidijas, mažinančias energijos bei transporto sąnaudas.

    Europos Komisija nurodo, kad Graikija galės prašyti pirmosios išmokos pradėjusi įgyvendinimą ir pasiekusi numatytus tarpinius rodiklius. Praktikoje tai reiškia, kad finansavimas bus siejamas su aiškiais projektais ir reformomis, o ne vien planuojamais ketinimais.

  • Rugpjūčio pilnatis Graikijoje: 126 muziejai ir paminklai atveria duris nemokamai

    Rugpjūčio pilnatis Graikijoje: 126 muziejai ir paminklai atveria duris nemokamai

    Pilnaties vakaras su kultūra

    Rugpjūčio pilnaties naktį Graikijoje vėl rengiama tradicinė Kultūros ministerijos iniciatyva, kai archeologinės vietovės, paminklai ir muziejai lankytojams siūlo išskirtinę patirtį sutemus. Šiemet tai jau 27 kartą vykstantis renginys, tapęs vienu laukiamiausių vasaros kultūros kalendoriuje.

    Pagrindinis renginių pikas numatytas rugpjūčio 28 dieną, tačiau programa nesibaigia vien pilnaties naktimi. Pasak organizatorių, veiklos tęsiamos iki rugpjūčio 30 dienos, todėl lankytojai gali planuoti apsilankymus ir savaitgalį.

    126 vietos ir nemokamas įėjimas

    Kultūros ministerijos duomenimis, šiais metais iniciatyvoje dalyvauja 126 objektai visoje šalyje, o pilnaties naktį juose taikomas nemokamas lankymas. Tai apima tiek istorines vietoves, tiek muziejus, tiek architektūros ir paveldo objektus, kuriuos įprastai tenka lankyti dienos metu.

    Iš viso kultūriniai renginiai suplanuoti 61 vietoje, o dar 65 objektai pilnaties proga bus atverti lankytojams be bilieto. Priklausomai nuo konkrečios vietos, darbo laikas dažniausiai numatomas nuo 19:30 arba 20:00 iki 23:00 ar vidurnakčio.

    Koncertai, spektakliai ir ekskursijos

    Šių metų programoje numatyti koncertai, teatro ir šokio pasirodymai, parodos bei organizuotos ekskursijos. Tai reiškia, kad pilnaties vakaras daugelyje vietų bus ne tik vėlyvas apsilankymas muziejuje, bet ir pilnavertė kultūrinė programa po atviru dangumi.

    Renginius koordinuoja už kultūros paveldą atsakingi ministerijos padaliniai, o dalyje vietų prisideda savivaldybės, regionų administracijos ir kultūros įstaigos. Toks modelis leidžia išplėsti geografiją ir pasiūlyti skirtingo formato programas, pritaikytas konkrečiam objektui ir vietos bendruomenei.

    Naktiniai paveldo lankymai pilnaties metu pastaraisiais metais stiprina vadinamąjį lėtesnį ir patirtinį turizmą, kai keliautojai ieško ne vien populiariausių maršrutų, bet ir išskirtinių emocijų. Graikijoje pilnaties renginiai išlieka ir praktiniu sprendimu, nes karščiausią sezoną vakarinės valandos daugeliui yra patogiausias metas pažinti kultūros paveldą.

  • Graikijos karščiai neatbaido turistų: Atėnuose daugėja skėčių nuo UV, kepurių ir kremo

    Graikijos karščiai neatbaido turistų: Atėnuose daugėja skėčių nuo UV, kepurių ir kremo

    Po kelių nemalonių incidentų ankstesniais metais Graikijoje atostogaujantys turistai vis dažniau atvyksta geriau pasiruošę kaitrai ir ultravioletinių spindulių poveikiui. Atėnų centre matyti daugiau kepurių, akinių nuo saulės, o kai kurie keliautojai naudoja ir skėčius, skirtus apsaugai nuo UV.

    Tendenciją pastebi ir vietoje dirbantys savanoriai, kurie kasmet turistams primena apie perkaitimo ir saulės smūgio riziką. Atėnuose vykdomų prevencinių akcijų metu dalijami vanduo ir apsaugos nuo saulės priemonės, tačiau, pasak savanorių, kepurių prireikia vis rečiau.

    „Keliauju su kepure, o šis skėtis taip pat turi apsaugą nuo ultravioletinių spindulių, tad esu visiškai apsaugotas“, – sakė turistas iš Peru, lankydamasis Akropolyje.

    Raudonojo Kryžiaus savanorė Eirini Bourovili teigia, kad žmonės dažniau nei anksčiau renkasi kelias apsaugos priemones vienu metu. Jos vertinimu, didesnį atsargumą lemia išaugęs visuomenės informuotumas apie UV spinduliuotę, odos senėjimą ir odos vėžio riziką.

    Pastaraisiais metais Europa susiduria su vis dažnesnėmis karščio bangomis ir miškų gaisrais, o Viduržemio jūros regionas išlieka viena jautriausių zonų. Tokios sąlygos skatina institucijas ir sveikatos specialistus pabrėžti paprastus, bet veiksmingus veiksmus: riboti buvimą saulėje vidurdienį, gerti daugiau vandens, dėvėti galvos apdangalą ir naudoti apsauginį kremą.

    Nepaisant karščių, kelionių srautai į Graikiją nemažėja. Praėjusią vasarą šalis fiksavo trečią karščiausią vasarą savo istorijoje, tačiau turistų skaičius pasiekė 38 milijonus ir tapo nauju rekordu.

    Kas keičiasi turistų elgesyje

    Atėnų gatvėse ryškėja dar vienas pokytis: skėtis tampa ne tik lietaus, bet ir saulės aksesuaru. Keliautojai vis dažniau renkasi skėčius su UV filtru, ypač lankydami atviras archeologines vietoves, kur pavėsio mažai.

    Specialistai primena, kad kaitra pavojingiausia ne tik vyresnio amžiaus žmonėms, bet ir vaikams, taip pat sergantiems širdies ir kraujagyslių ligomis. Karštomis dienomis didžiausia rizika kyla intensyviai vaikštant ir ilgai būnant saulėje, todėl planuojant maršrutus rekomenduojama numatyti pertraukas vėsesnėse vietose.

  • Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Belgijoje užsidegė istorinis gaisras: liepsnos plinta per Europą, į pagalbą metama ES technika

    Europą toliau kausto dideli miškų ir durpynų gaisrai: ugniagesiai vienu metu kovoja su liepsnomis Belgijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje, Kroatijoje, Ispanijoje ir Graikijoje. Situaciją apsunkina užsitęsęs karštis ir sausra, todėl ugnis greitai plečiasi, o dūmai blogina oro kokybę.

    Rytų Belgijoje, Aukštųjų Fenių gamtos rezervate, per 24 valandas gaisras daugiau nei padvigubėjo ir apėmė apie 3 000 hektarų. Tai didžiausias užfiksuotas miško gaisras Belgijos istorijoje, o didelę riziką kelia rezervate esančios sausros išdžiovintos durpynų teritorijos ir pušynai.

    Valonijos regiono pareigūnai pranešė, kad naktį buvo mobilizuota daugiau nei 250 ugniagesių ir kitų gelbėjimo tarnybų darbuotojų. Prisidėjo ir Belgijos gynybos pajėgos, pasiuntusios žmonių bei technikos, o prie gesinimo prisijungė ir vietos ūkininkai.

    Į gaisro zoną taip pat atvyko pagalba iš kaimyninių šalių: ugniagesiai iš Vokietijos ir Liuksemburgo padeda stabdyti liepsnas, kurios artėja prie Vokietijos sienos. Kai kurių Lježo provincijos gyventojų buvo paprašyta laikinai evakuotis, vietos savivaldybėse įrengtos laikinos prieglaudos.

    Belgija aktyvavo ES civilinės saugos mechanizmą, kuris leidžia greitai sutelkti tarptautinę pagalbą ekstremalių situacijų metu. Į šalį buvo permesti trys sraigtasparniai ir du vandens bombonešiai iš Švedijos, Nyderlandų ir Čekijos, kad būtų galima greičiau stabdyti gaisro plitimą sunkiai pasiekiamose vietovėse.

    Tuo pat metu Vokietijoje ugniagesiai pranešė pasiekę apčiuopiamą pažangą gesindami gaisrą Hirtgeno miške, dėl kurio anksčiau buvo vykdytos evakuacijos. Dalis gyventojų, laikinai palikusių namus, jau galėjo grįžti, tačiau tarnybos pabrėžia, kad situacija išlieka jautri dėl besikeičiančio vėjo ir išsausėjusios augmenijos.

    Prancūzijos pietvakariuose, Lando regione, liepsnos nuniokojo apie 1 700 hektarų, daugiausia pušynų. Dirba šimtai ugniagesių, padeda kariškiai ir gesinimo iš oro pajėgos, tačiau gaisras vis dar laikomas nesuvaldytu, o pareigūnai stebi galimus atsinaujinimo židinius.

    Ispanijos Aragone gaisras, kilęs Ueskos provincijos Las Penjas de Riglos apylinkėse, išplito iki maždaug 16 600 hektarų ir kėlė grėsmę istoriniams objektams, įskaitant seną vienuolyną. Regiono valdžia sutelkė didžiausią iki šiol gesinimo pajėgų arsenalą, o vėjuotos sąlygos trukdo stabilizuoti padėtį.

    Kroatijoje teisėsauga sulaikė keturis asmenis, įtariamus sukėlus pakrantės gaisrus, kurie siaubė pušynus ir alyvmedžių giraites per karščius ir sausrą. Graikijoje ugniagesiai antrą dieną gesino gaisrą Skajro saloje, vietos valdžia tikėjosi, kad židiniai bus užgesinti artimiausiu metu.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokie gaisrai vis dažniau tampa sudėtingesni dėl ilgėjančių karščio bangų ir sausesnių sezonų, todėl vis svarbesnės tampa prevencijos priemonės ir pasirengimas, įskaitant ankstyvą aptikimą bei operatyvų tarptautinės pagalbos koordinavimą. Dalis Europos šalių jau stiprina oro gesinimo pajėgumus ir peržiūri miškų bei durpynų valdymo praktiką, siekdamos mažinti riziką ateityje.