CP v2

Tag: Graikija

  • Graikija užsimojo pristabdyti bankus: vartojimo paskoloms iki 100 000 eurų – naujos lubos

    Graikija užsimojo pristabdyti bankus: vartojimo paskoloms iki 100 000 eurų – naujos lubos

    Graikijos vyriausybė rengia teisės aktų pakeitimus, kuriais siekiama sustiprinti vartotojų apsaugą mažmeninės bankininkystės rinkoje. Pagrindinis siūlymas – nustatyti maksimalią galutinę grąžintiną sumą vartojimo paskoloms iki 100 000 eurų, į ją įskaičiuojant palūkanas ir visus mokesčius.

    Planą pristatė ministras pirmininkas Kyriakosas Mitsotakis, pabrėžęs, kad tikslas – apriboti piktnaudžiavimą ir sutarčių sąlygose paslepiamus kaštus. Jo teigimu, aiškesnės taisyklės turėtų sukurti sąžiningesnę sistemą tiek klientams, tiek skolintojams.

    Pagal siūlomą modelį bendra vartotojo grąžinama suma būtų „užrakinama“ taip, kad viršytų pasiskolintą kapitalą tik 30–50 proc. Tai reikštų, kad, pavyzdžiui, pasiskolinus 10 000 eurų, bendra suma su palūkanomis ir mokesčiais negalėtų peržengti 13 000–15 000 eurų ribos.

    Numatoma, kad didžiausias poveikis bus jaučiamas neužtikrintoms vartojimo paskoloms ir kredito kortelių skoloms, kur palūkanos ir papildomi mokesčiai paprastai būna didžiausi. Tokios finansavimo formos dažnai naudojamos kasdienėms išlaidoms ar netikėtiems pirkiniams, todėl rizika įsiskolinti sparčiai didėja.

    „Reikia sustabdyti praktiką, kai žmogus sužino tikrąją paskolos kainą tik įsigilinęs į smulkų šriftą“, – sakė Kyriakosas Mitsotakis.

    Kartu svarstomas ir 14 dienų apsisprendimo laikotarpis nuo sutarties pasirašymo, per kurį klientas galėtų atsisakyti įsipareigojimo. Tokia priemonė Europos Sąjungoje laikoma svarbia vartotojų apsaugos dalimi, nes sumažina skubotų sprendimų ir agresyvios rinkodaros poveikį.

    Iniciatyva pristatoma tuo metu, kai vartojimo kreditavimas Graikijoje po ilgų stagnacijos metų pamažu atsigauna. Po skolos krizės ir griežto finansų sektoriaus valymo bankai grįžo į stabilesnio pelningumo kelią, tačiau namų ūkiams skolinimosi kaina išlieka jautri tema.

    Viešojoje erdvėje Graikijoje ne kartą kelti klausimai dėl sudėtingų įkainių struktūrų, sunkiai suprantamų sutarčių sąlygų ir ribotos konkurencijos mažmeninėje bankininkystėje. Taip pat kritikuota, kad palūkanų normoms kylant bankai ne visada pakankamai greitai didino indėlių palūkanas, o dalį naudos išaugusių bazinių normų aplinkoje pasiliko sau.

    Vyriausybės planas rodo platesnę Europos tendenciją ieškoti griežtesnių vartotojų apsaugos saugiklių kreditavimo rinkoje, ypač kai namų ūkių biudžetą spaudžia brangus skolinimasis ir augančios pragyvenimo išlaidos. Galutiniai siūlymo parametrai dar turės būti įtvirtinti teisės aktuose, tačiau kryptis aiški – daugiau skaidrumo ir aiškesnės lubos tam, kiek paskola gali realiai kainuoti.

  • Vengiant minių ir karščio: kodėl Graikija 2026 metų vasarai vadinama ramiausiu Europos pasirinkimu

    Vengiant minių ir karščio: kodėl Graikija 2026 metų vasarai vadinama ramiausiu Europos pasirinkimu

    Kelionių mada keičiasi

    Greitos, „varneles“ dėliojančios išvykos praranda populiarumą, o keliautojai vis dažniau renkasi lėtesnį ritmą: ilgesnį buvimą vienoje vietoje, mažiau persėdimų ir mažiau skubėjimo. Ši kryptis siejama ir su pastaraisiais metais itin išryškėjusiu vadinamuoju pertekliniu turizmu, kai populiariausios vietovės piko metu tiesiog nebesutalpina srautų.

    Tokioje aplinkoje auga paklausa alternatyvoms, kurios leidžia pailsėti be eilėse praleistų valandų, triukšmo ir perpildytų paplūdimių. Skaičiuojama ne tik kaina ar skrydžio trukmė, bet ir tai, kiek realiai pavyks atsipalaiduoti atvykus.

    Tyrimas: daugiausia ramių krypčių – Graikijoje

    Didžiosios Britanijos atostogų organizatorė „Solmar Villas“ paskelbė reitingą, kuriame vertino daugiau nei 160 pasaulio krypčių ir ieškojo, kur 2026 metų vasarą atostogos turėtų būti ramiausios. Bendrovės skaičiavimais, net 70 proc. iš jos sudaryto dešimtuko sudaro Graikijos vietovės.

    Vertinant atsižvelgta į žmonių tankį, gamtos ir kraštovaizdžio kokybę, gyvenimo tempą bei kitus veiksnius, lemiančius, ar vieta tinka tikram poilsiui. Tyrimo išvada paprasta: mažiau žinomos salos ir ramesni žemyninės dalies regionai dažnai aplenkia ryškiausius turistinius simbolius.

    „Nenuostabu, kad Graikija pirmauja pagal poilsio rodiklius. Labiausiai išsiskiria tai, kaip gerai pasirodo mažiau žinomos vietos: norintiems iš tiesų atsipalaiduoti, ramesnė kryptis gali viską pakeisti“, – sakė „Solmar Villas“ kelionių ekspertė Sharon Bradbury.

    Kas lemia „ramybės balą“?

    Reitinge kiekviena kryptis buvo vertinama aštuoniose kategorijose, o galutinis rezultatas skaičiuotas iš 40 balų. Vienas svarbiausių kriterijų – žmonių srautai: kuo mažiau spūsčių ir perpildytų erdvių, tuo didesnė tikimybė, kad atostogos bus mažiau varginančios.

    Įvertintas ir klimato komfortas, akcentuojant, kad maloniausios vasaros atostogos dažniausiai siejamos su vidutine šiluma, o ekstremalūs karščiai ar šalčiai mažina poilsio kokybę. Taip pat skaičiuota gamtos įvairovė, prieiga prie pakrančių, kalnų ir saugomų teritorijų, o aukštesnį įvertinimą gavo vietovės, kuriose jaučiamas lėtesnis, tradiciškesnis gyvenimo ritmas.

    Reikšmės turėjo ir piniginė įtampa: manoma, kad aiškiau prognozuojamos ir mažiau stresą keliančios išlaidos didina atsipalaidavimo tikimybę. Prie bendro balo prisidėjo saugumo bei pasiekiamumo vertinimai ir sveikatingumo pasiūla, pavyzdžiui, galimybės žygiams, ramesnėms veikloms, vietos virtuvei ar poilsio paslaugoms.

    Graikijos „tyliosios“ alternatyvos

    Pirmą vietą reitinge užėmė Alonisas Šiaurės Sporadų salyne, surinkęs 30,5 balo iš 40. Iškart po jo rikiuojasi Kefalonija (30,4) ir Peloponeso pusiasalis (30,3), o penketuką papildo Skopelas ir Lefkada, įvertinti po 30,2 balo.

    Tarp geriausiai įvertintų krypčių minimi ir Mani pusiasalis, Naksa bei Paksai, kurie, pasak sudarytojų, siūlo daugiau erdvės, mažiau triukšmo ir tą „lėtos vasaros“ jausmą, kurio vis dažniau ieško europiečiai. Reitinge pateko ir kelios ne Graikijos kryptys, tačiau bendra išvada aiški: ramybės ieškantiems keliautojams verta dairytis ne į labiausiai išreklamuotas vietas.

    Dar viena pastebėta tendencija – tarp geriausiai įvertintų krypčių dominuoja salos. Izoliacija nuo didžiųjų centrų dažnai reiškia mažesnius srautus, paprastesnę logistiką vietoje ir daugiau galimybių ilsėtis be nuolatinio skubėjimo.

  • Vakarų Graikija planuoja 105 MW viešą saulės parką: žadama iki 62 proc. mažesnė elektra

    Vakarų Graikija planuoja 105 MW viešą saulės parką: žadama iki 62 proc. mažesnė elektra

    Didžiausias bendruomeninis parkas šalyje

    Vakarų Graikijos regionas planuoja įgyvendinti 105 MW galios viešą saulės elektrinių parką Aitoloakarnanijos prefektūroje. Projektas siejamas su Graikijoje įtvirtinta bendruomeninės ir kooperatinės energetikos schema, skirta platesniam gyventojų ratui.

    Skelbiama, kad tai būtų didžiausias tokio tipo bendruomeninis saulės projektas Graikijoje ir vienas didžiausių Europoje pagal deklaruojamą modelį bei apimtį. Parką numatoma vystyti viešojoje žemėje Mesolongyje.

    Kam skirta ir ką žada

    Pagal pristatytus planus, užbaigus projektą daliai gavėjų elektros sąnaudos galėtų sumažėti iki 62 proc. Numatoma, kad tai prisidėtų prie didesnio energijos saugumo tiek ūkininkams, tiek gyventojams, ypač tiems, kuriems sąskaitos už elektrą yra didelė biudžeto dalis.

    Teigiama, kad tiesioginė nauda būtų skirta apie 17 000 pažeidžiamų namų ūkių, o platesnis poveikis galėtų paliesti beveik 300 000 gyventojų 12 savivaldybių. Projekto aprašyme taip pat minimi 147 000 ūkininkų ir piliečių kaip tikslinė grupė, kuriai būtų kuriamas ilgalaikis kainų stabilumo mechanizmas.

    Finansavimas ir politinis kontekstas

    Dalį finansavimo planuojama užtikrinti per Vakarų Graikijos regioninę veiksmų programą, kuriai šiam tikslui numatyta 25 000 000 eurų. Tai reiškia, kad projektas remtųsi ne vien privačiu kapitalu, bet ir regioninės plėtros lėšomis.

    Vieta parinkta viešojoje teritorijoje, kuri regionui suteikta per Žemės ūkio plėtros ministerijos sprendimus. Toks modelis atspindi platesnę Europos tendenciją, kai savivaldybės ir regionai per atsinaujinančios energetikos projektus siekia mažinti energijos skurdo riziką ir didinti vietinės gamybos dalį.

    „Įgyvendiname energetinę demokratiją: didžiausias viešas bendruomeninis fotovoltinis parkas šalyje padės šimtams tūkstančių gyventojų“, – sakė Graikijos pareigūnai, pristatydami schemą.

    Ekspertai pažymi, kad galutinis poveikis sąskaitoms priklausys nuo prijungimo prie tinklo terminų, elektros rinkos kainų dinamikos ir to, kaip tiksliai bus paskirstoma pagaminta energija gavėjams. Vis dėlto viešųjų bendruomeninių saulės parkų plėtra laikoma vienu sparčiausių būdų didinti atsinaujinančios energijos dalį, kartu nukreipiant naudą socialiai jautriausioms grupėms.

  • Paskelbtas 2026 metų geriausių pasaulio paplūdimių reitingas: antra vieta atiteko Europai

    Paskelbtas 2026 metų geriausių pasaulio paplūdimių reitingas: antra vieta atiteko Europai

    Kelionių industrijoje paskelbtas naujas 2026 metų geriausių pasaulio paplūdimių penkiasdešimtukas, kuriame į pirmą vietą iškilo Entalula paplūdimys Filipinuose. Reitingo sudarytojai teigia vertinę ne tik vaizdus, bet ir tai, kiek vieta išlikusi natūrali bei neperpildyta.

    Entalula paplūdimys yra Palavano saloje ir pasiekiamas tik valtimi, todėl masinio turizmo srautai čia paprastai mažesni. Būtent ribotas privažiavimas, kalkakmenio uolos ir skaidrus vanduo dažnai tampa kriterijais, kurie tokias vietas iškelia į reitingų viršų.

    Europos paplūdimiai tarp lyderių

    Iš visų 50 paplūdimių net 11 yra Europoje, o aukščiausiai įvertintas Fteri paplūdimys Graikijoje užėmė antrą vietą pasaulyje. Jis įsikūręs Kefalonijoje, atokioje įlankoje, kurią galima pasiekti tik laivu arba leidžiantis stačiu taku.

    „Nepažeistas Fteri paplūdimio grožis ir rami aplinka paverčia jį prieglobsčiu tiems, kurie ieško tylos ir gilesnio ryšio su gamta“, – teigė reitingo sudarytojai.

    Į Europos sąrašą taip pat pateko Cala Macarella Menorkoje, Cala Dei Gabbiani Sardinijoje, Kaputaş paplūdimys Turkijos pietvakariuose ir Porto Katsiki Lefkadoje. Reitinge minimi ir Prancūzijos Korsikos Santa Giulia, Portugalijos Algarvės Praia Da Falésia bei Airijos Keem paplūdimys Mejo grafystėje.

    Kaip sudaromas geriausių paplūdimių reitingas?

    Reitingas sudarytas remiantis daugiau nei 1 000 kelionių sektoriaus atstovų nominacijomis ir balsais, tarp jų yra kelionių žurnalistų, agentų bei turinio kūrėjų. Vertinant paplūdimius atsižvelgiama į kraštovaizdžio išskirtinumą, galimas laukinės gyvūnijos patirtis, vandens ramumą maudynėms ir bendrą tikimybę turėti vadinamąją idealią paplūdimio dieną.

    Atskirai akcentuojamas vietos natūralumas ir žmonių srautai, nes pernelyg intensyvus turizmas dažnai mažina patirties kokybę. Pastaraisiais metais kelionių tendencijos Europoje vis dažniau krypsta į mažiau žinomus, sunkiau pasiekiamus paplūdimius, kur svarbi ne infrastruktūra, o aplinkos autentiškumas.

    Tokie sąrašai neretai veikia ir kaip kelionių planavimo įrankis, tačiau ekspertai primena, kad sezoniškumas, orai ir vietos taisyklės gali smarkiai pakeisti patirtį. Planuojant kelionę verta pasidomėti privažiavimu, saugomų teritorijų reikalavimais ir tuo, ar vietovėje ribojamas lankytojų skaičius.

  • Santorinis įveda naujus ribojimus dėl vulkaninio aktyvumo: dalis zonų uždaroma iki 2027 metų

    Santorinis įveda naujus ribojimus dėl vulkaninio aktyvumo: dalis zonų uždaroma iki 2027 metų

    Graikijos institucijos Santorinyje įvedė naujas civilinės saugos priemones po mokslininkų rekomendacijų, stebint seismines ir vulkanines grėsmes. Sprendimai priimti po neeilinio posėdžio, kuriame vertinta rizika turistų ir vietos gyventojų saugumui.

    Ribojimai daugiausia susiję su patekimų kontrole ir buvimu konkrečiose salos vietose, kuriose galimi pavojingi geologiniai reiškiniai. Nurodoma, kad priemonės galios iki 2027 metų kovo 31 dienos, tačiau prireikus gali būti greitai koreguojamos.

    Nauji ribojimai uostuose ir keliuose

    Pagrindinis dėmesys skiriamas eismo ir srautų valdymui Athinios uoste, siekiant išvengti spūsčių ir žmonių susigrūdimų laivams atvykstant ar išvykstant. Pasak institucijų, mažesnis transporto kiekis uosto zonoje turi sutrumpinti laiką, kai automobiliai ir keleiviai būna pažeidžiamose vietose.

    Taip pat parengtas žemėlapis su teritorijomis, kuriose draudžiama būti dėl padidintos rizikos, jei įvyktų stipresni požeminiai smūgiai ar suaktyvėtų vulkaniniai procesai. Pabrėžiama, kad draudimai orientuoti į vietas, kuriose evakuacija būtų sudėtingesnė arba galimi šlaitų griuvimai.

    Kokios teritorijos uždaromos turistams

    Ribojimai įvesti ir Senojo Firos uosto apylinkėse, kur dalyje zonų lankytojams laikinai užkertamas kelias. Tuo pačiu nurodoma, kad funikulieriaus veiklai bei kai kuriems įprastiems pėsčiųjų maršrutams bendras draudimas netaikomas, tačiau situacija bus peržiūrima pagal rizikos vertinimus.

    Oios Ammoudi teritorijoje įvestas transporto eismo ribojimas savivaldybės kelyje link uosto, išskyrus ribotą skaičių keleivinių automobilių, kuriuos valdo Thiros savivaldybė ir kurie skirti lankytojų pervežimui. Be to, nebeleidžiamas patekimas į pėsčiųjų maršrutą Ammoudi–Agios Nikolaos.

    Kodėl Santorinis atsidūrė dėmesio centre

    Santorinis yra kalderos tipo vulkaninis kompleksas, o vaizdingos Oios, Firos, Firostefani, Imeroviglio ir Akrotirio gyvenvietės įsikūrusios ant stačių šlaitų. Tokia geografija yra viena priežasčių, kodėl civilinės saugos planavimas čia ypač jautrus: net ir vidutinio stiprumo seisminiai smūgiai gali sukelti lokalių nuošliaužų ar infrastruktūros sutrikimų.

    Praėjusiais metais suintensyvėję žemės drebėjimų epizodai jau smogė turizmui, o Santorinis laikomas vienu iš didžiausią ekonominę grąžą kuriančių Graikijos krypčių. Vertinama, kad sala sudaro apie 10 proc. visų šalies lankytojų srauto, todėl bet kokie ilgalaikiai ribojimai gali turėti poveikį ne tik vietos verslams, bet ir platesnei turizmo grandinei.

    Institucijos pabrėžia, kad priemonės gali būti nedelsiant pakeistos arba sustabdytos, jei įvyktų stiprūs žemės drebėjimai ar ekstremalūs orai, ir jei naujas vertinimas parodytų kitokį rizikos lygį. Tuo pat metu saloje tęsiamas nuolatinis seisminės ir vulkaninės situacijos stebėjimas, o turistams rekomenduojama sekti oficialią informaciją ir laikytis vietoje pateikiamų nurodymų.

    „Nuolatinių gyventojų ir sezono turistų apsauga yra pagrindinis Vyriausybės prioritetas prasidedant vasaros sezonui“, – sakė Graikijos jūrų reikalų ir salų politikos ministras Vassilis Kikilias.

    Santorinio istorija primena, kad regionas nėra tik atostogų simbolis: viena galingiausių išsiveržimų serijų, siejama su Mino civilizacijos laikotarpiu, prieš tūkstančius metų pakeitė salos formą, o 1956 metais netoliese įvykęs stiprus žemės drebėjimas sukėlė didelę žalą ir pareikalavo aukų. Dėl to dabartiniai sprendimai grindžiami principu, kad prevencinės priemonės mažina riziką, net jei tiesioginė grėsmė nėra akivaizdi kasdien.

  • Graikų kelionių pasirinkimai per Gegužės 1-ąją: populiarėja vietinės kryptys ir city breakai

    Graikų kelionių pasirinkimai per Gegužės 1-ąją: populiarėja vietinės kryptys ir city breakai

    Paieškos šokteli prieš ilgąjį savaitgalį

    Gegužės 1-osios šventė, sutampanti su savaitgaliu, Graikijoje šiemet vėl skatina trumpas išvykas. Rezultatas matomas ir apgyvendinimo paieškose, kurios prieš šį laikotarpį dažniausiai suaktyvėja dėl paskutinės minutės planų.

    Remiantis „Booking.com“ duomenimis, graikų keliautojų apgyvendinimo paieškų skaičius 2026 metų balandžio 30 dieną–gegužės 3 dieną buvo 19 proc. didesnis nei tuo pačiu laikotarpiu pernai. Dalis šio augimo siejama su trumpų atostogų populiarėjimu ir lankstesniais kelionių sprendimais.

    Kur važiuoja Graikijoje: nuo didmiesčių iki mažiau perpildytų miestų

    Tarp stabiliai populiariausių krypčių išlieka Atėnai ir Salonikai: paieškos Atėnams augo 5 proc., Salonikams – 14 proc. Šios kryptys patrauklios dėl patogaus susisiekimo, plataus apgyvendinimo pasirinkimo ir galimybės per trumpą laiką suderinti kultūrą su poilsiu.

    Tuo pat metu ryškėja susidomėjimas tradicinėmis pavasario kryptimis, kuriose keliautojai ieško ramesnės atmosferos. Nafplijas fiksavo 84 proc. augimą, Volas – 53 proc., o dar didesnį šuolį rodė Nafpaktas, kur paieškos didėjo 137 proc.

    Mažiau perpildytų vietų tendenciją sustiprina ir kitos kryptys: Monemvasija augo 88 proc., Korfu – 59 proc., Kalamata – 46 proc. Ioanina išlaiko susidomėjimą, čia paieškos didėjo 5 proc., kas rodo stabilų šios krypties patrauklumą trumpoms išvykoms.

    Užsienis vis dar vilioja, bet kai kurios kryptys praranda tempą

    Nors daug graikų renkasi keliauti šalies viduje, dalis planuoja trumpus išvykimus ir į netolimas Europos kryptis. Tarp augančių užsienio miestų minimi Roma, kur paieškos didėjo 7 proc., Stambulas – 19 proc., Londonas – 16 proc.

    Vis dėlto ne visos kryptys išlaiko ankstesnį populiarumą: Budapeštui fiksuotas 18 proc. mažėjimas, Vienai – 19 proc. Tai gali signalizuoti kintančius prioritetus arba tai, kad dalis keliautojų šiuos miestus labiau sieja su žiemos sezonu ir ilgesnėmis kelionėmis.

    Bendra kryptis išlieka aiški: stiprėja trumpų kelionių ir paskutinės minutės rezervacijų įprotis. Ilgasis savaitgalis tampa proga rinktis lengvai pasiekiamas vietas, kur derinami autentiški įspūdžiai, gamta ir miestų pramogos.