Tag: Graikija

  • Prie Graikijos rado 2 400 metų senumo laivą: šimtai amforų išliko stulbinamai tvarkingai

    Prie Graikijos rado 2 400 metų senumo laivą: šimtai amforų išliko stulbinamai tvarkingai

    Egėjo jūroje, netoli Andro salos, povandeniniai archeologai aptiko antikinio prekybinio laivo nuolaužas, datuojamas V amžiaus pabaiga arba IV amžiaus pradžia prieš mūsų erą. Didžiausią susidomėjimą kelia krovinys: dugne išliko apie 600–650 amforų, kurios guli beveik tokia tvarka, kokia buvo sudėtos laivo triume.

    Radavietė yra regione, kuris senovėje buvo viena svarbiausių jūrinių jungčių tarp žemyninės Graikijos, Kikladų salų ir Mažosios Azijos pakrančių. Ši atkarpa jūrininkams garsėjo pavojingomis srovėmis ir stipriais vėjais, todėl nenuostabu, kad čia randama daug įvairių laikotarpių nuolaužų.

    Amforos išsidėsčiusios taisyklingomis eilėmis, todėl tyrėjai gali tiksliau atkurti, kaip buvo paskirstytas krovinys ir kokio dydžio galėjo būti laivas. Nors medinės korpuso dalys per šimtmečius daugiausia suiro, toks krovinio „pėdsakas“ leidžia spręsti apie laivo konstrukciją ir krovos principus.

    Ką gali atskleisti amforų kilmė?

    Pirminiai vertinimai rodo, kad amforos galėjo būti pagamintos skirtinguose graikų pasaulio centruose. Tai reikštų, kad laivas greičiausiai neplukdė prekių tik iš vieno uosto į kitą, o buvo platesnio prekybos tinklo dalis, sustodavusi keliuose taškuose ir gabendavusi įvairių regionų produkciją.

    Antikoje amforos buvo pagrindinė taros rūšis vertingoms prekėms: vynui, alyvuogių aliejui, žuvies produktams ir kitiems maisto gaminiams. Jų forma buvo pritaikyta tankiai ir stabiliai sudėti triume, kad krovinys išliktų kuo saugesnis net ilgesnėse kelionėse.

    Tolesnė keraminių indų analizė gali padėti nustatyti tikslesnes gamybos vietas, o kartu ir galimus maršrutus. Skirtingi dirbtuvių centrai turėjo savitą formų „parašą“: proporcijas, kaklelio ir ąselių sprendimus, molio sudėtį bei gamybos technologiją, todėl amforos dažnai tampa patikimais prekybos ryšių žymekliais.

    Ar amforose dar liko turinio pėdsakų?

    Ne mažiau intriguojanti dalis yra tai, kas galėjo būti amforų viduje. Net jei originalūs produktai seniai sunyko, šiuolaikinė cheminė analizė neretai aptinka mikroskopinius organinių medžiagų pėdsakus, leidžiančius atsekti, ar inde buvo vynas, aliejus, derva ar kiti mišiniai.

    Kol kas pagrindinis dėmesys skiriamas kruopščiai dokumentacijai: radavietė fiksuojama aukštos raiškos nuotraukomis, fotogrametrija ir trimatiais skaitmeniniais modeliais. Tik užbaigus šį etapą paprastai sprendžiama, ar verta kelti atskirus radinius, nes kiekvienas iškėlimas kelia ir konservavimo, ir paveldo apsaugos rizikų.

    Povandeniniai laivų kapinynai mokslininkams itin vertingi tuo, kad jūros dugne objektai dažnai išlieka mažiau paliesti žmogaus veiklos nei sausumos radavietėse. Dėl to vienas toks radinys gali pateikti retai išlikusį, beveik „užšaldytą“ antikinės prekybos momentą.

  • Kraupi byla Atėnuose: į lagaminą įdėjęs britės kūną įtariamasis teisme viską aiškino kitaip

    Kraupi byla Atėnuose: į lagaminą įdėjęs britės kūną įtariamasis teisme viską aiškino kitaip

    Atėnuose trečiadienį į teismą atvestas 26 metų vyras, įtariamas nužudęs britę, kurios kūnas rastas lagamine apleistame pastate Kypseli rajone. Graikijos policija skelbia, kad įtariamasis sulaikytas sekmadienį, o byla apima ne tik nužudymo, bet ir apiplėšimo bei su ginklais susijusius kaltinimus.

    Policijos duomenimis, lagamine rasto kūno savininkė buvo 38 metų Jungtinės Karalystės pilietė. Tyrėjai nurodo, kad palaikai aptikti liepos 18 dieną, o įtariamasis, anot pareigūnų, prisipažino padėjęs kūną į lagaminą ir jį nugabenęs į apleistas patalpas.

    Žiniasklaidoje moteris įvardijama kaip Elisabeth-Jane Ross iš Škotijos. Policija teigia, kad ji į Graikiją atvyko birželio 26 dieną, kurį laiką gyveno pažįstamo namuose Pirėjo apylinkėse, o liepos 10 dieną išvyko į nežinomą vietą platesniame Atėnų regione.

    Byloje svarbi detalė yra finansiniai pėdsakai. Policija tvirtina, kad vėlesnėmis dienomis įtariamasis naudojosi moters banko kortelėmis ir išsigrynino pinigų, todėl jam pareikšti kaltinimai apima ir apiplėšimą.

    Teisme vyras esą neneigė, kad kūną įdėjo į lagaminą, tačiau tikino moterį radęs jau mirusią. Tokia versija, anot pareigūnų, prieštarauja daliai surinktų duomenų, todėl tyrimas orientuotas į galimą tyčinę žmogžudystę ir įvykių seką iki kūno paslėpimo.

    Tapatybės nustatymas tapo atskiru iššūkiu, nes kūnas buvo pažengusio irimo būklės. Policija skelbia, kad, nepaisant sudėtingų aplinkos sąlygų, ekspertams pavyko išgauti tinkamus pirštų atspaudus, o identifikavimo procese talkino tarptautiniai partneriai.

    Graikijos pareigūnai nurodo, kad prie tyrimo prisidėjo Jungtinės Karalystės Nacionalinė nusikaltimų agentūra ir Škotijos policija, taip pat bendradarbiauta su tarptautiniais kanalais, siekiant patikrinti duomenis ir paspartinti identifikavimą. Teisinė proceso eiga priklausys nuo ekspertizių išvadų ir surinktų įrodymų, įskaitant finansinius bei skaitmeninius pėdsakus.

  • Europa liepsnose: Graikija kovoja su vėjų kurstomais gaisrais, Ispanijoje – nauji židiniai

    Europa liepsnose: Graikija kovoja su vėjų kurstomais gaisrais, Ispanijoje – nauji židiniai

    Europos pietuose tęsiasi intensyvi kova su miškų gaisrais: Prancūzija skelbia suvaldžiusi pagrindinius židinius, o Graikijoje ir dalyje Ispanijos situacija išlieka įtempta. Gelbėtojai pabrėžia, kad didžiausią grėsmę šiuo metu kelia stiprus vėjas ir išsausėjusi augmenija.

    Graikijoje keli gaisrai siautėja didesnės Atėnų aglomeracijos teritorijoje ir salose, o ugniagesių darbą apsunkina gūsiai, kai kur siekiantys apie 100 kilometrų per valandą. Dėl turbulencijos ir riboto matomumo dalis aviacijos pajėgų ne visada gali saugiai semti vandens ar vykdyti numetimus.

    Graikijoje – evakuacijos ir dideli nuostoliai

    Didžiausias dėmesys sutelktas į regionus netoli Atėnų, kur ugnis persimetė per kalnuotas vietoves ir priartėjo prie gyvenviečių. Kai kur, vietos valdžios teigimu, apgadinta ar sunaikinta nemažai namų, o gyventojai buvo evakuojami prevenciškai, siekiant išvengti aukų.

    Specialistai vertina, kad dalis gaisrų jau paveikė daugiau nei 10 000 hektarų, o bendras šios bangos nuostolis Graikijoje perkopė 12 000 hektarų miškų ir žemės ūkio plotų. Skelbiama ir apie žuvusius ugniagesius, o tai dar kartą išryškina, kokia pavojinga tapo vasaros gaisrų sezono realybė regione.

    „Ugniagesių pajėgos stumiamos iki galimybių ribos, o vėjas kartais paverčia aviacijos darbą praktiškai neįmanomu“, – sakė Graikijos civilinės saugos ministras Evangelos Tournas.

    Prancūzijoje plitimas sustabdytas

    Prancūzija praneša suvaldžiusi didžiausius gaisrus netoli Bordo ir pietryčiuose, nors dalis teritorijų tebėra atidžiai stebimos dėl galimų atsinaujinimų. Nuo liepos pradžios, pagal oficialiai skelbtus duomenis, šalyje išdegė apie 63 000 hektarų miškų ir žemės ūkio plotų.

    Didžiausias gaisras Žirondos regione nuniokojo apie 42 000 hektarų ir sunaikino šimtus namų. Evakuotų žmonių skaičius buvo išaugęs iki 220 000, tačiau didžioji dalis jau grįžo į namus, o pareigūnai akcentuoja, kad rizika išlieka, jei grįš vėjas ir karštis.

    Ispanijoje – gerėja, bet gaisrai atsinaujina

    Ispanijoje bendra padėtis vertinama kaip gerėjanti, tačiau kai kur židiniai vėl įsižiebia, ypač Zamoros ir Kasteljono regionuose, taip pat kai kuriose Kastilijos ir Leono vietovėse. Vienose teritorijose gyventojai jau sugrįžo, kitur evakuacijos taikomos prevenciškai, jei ugnis priartėja prie kaimų ar kelių.

    Pagal Ispanijos ekologinės pertvarkos ir demografinio iššūkio ministerijos pateiktus preliminarius skaičius, nuo metų pradžios iki rugpjūčio 2 dienos šalyje išdegė 186 544 hektarai miškų. ES mastu nuo metų pradžios gaisrai jau buvo nuniokoję apie 485 000 hektarų, o tai rodo, kad sezonas išlieka vienas aktyviausių per pastaruosius metus.

    Ekspertai pabrėžia, kad Viduržemio jūros regiono gaisrų riziką didina karščio bangos, užsitęsusios sausros ir itin žema augmenijos drėgmė. Ši kombinacija leidžia ugniai plisti greitai, o staigūs vėjo sustiprėjimai per kelias minutes gali pakeisti gaisro kryptį ir pavojų gyvenvietėms.

  • Europos miškų gaisrai stiprėja: Provanse degė 4 500 ha, netoli Atėnų vėjas siekė 130 km/val.

    Europos miškų gaisrai stiprėja: Provanse degė 4 500 ha, netoli Atėnų vėjas siekė 130 km/val.

    Europoje tęsiasi miškų gaisrų banga: Prancūzijos Provanse ugniagesiai šeštadienį toliau kovojo su plintančia liepsna, o Graikijoje, netoli Atėnų, gesinimą apsunkino ypač stiprūs vėjai. Pareigūnai abiejose šalyse pabrėžia, kad situaciją lemia karštis, sausra ir greitai besikeičiančios oro sąlygos.

    Prancūzijos pietryčiuose, Provanse, naktį pavyko pristabdyti gaisrą ir neleisti jam pasiekti netoliese esančių Correns ir Montfort-sur-Argens gyvenviečių. Vis dėlto ugnis vėl suaktyvėjo Gros Bessillon apylinkėse, o gelbėtojai buvo priversti sutelkti dideles pajėgas, kad liepsna neperžengtų naujų barjerų.

    Į gaisro gesinimą buvo mesti apie 1 300 ugniagesių. Vien per parą ugnis išdegino dar maždaug 1 250 hektarų, o savaitės pabaigoje bendras paveiktas plotas, vietos valdžios vertinimu, siekė apie 4 500 hektarų.

    Dalis gyventojų vis dar negalėjo grįžti į namus: pranešta, kad apie 2 500 žmonių liko laikinai perkelti. Tokiose situacijose grįžimą dažnai riboja ne tik aktyvus gaisras, bet ir užsitęsę židiniai, dūmų tarša, nutrūkę keliai bei elektros ir ryšių sutrikimai.

    Kita didelė gaisrų židiniais tapusi zona buvo šalies pietvakariuose, netoli Bordo, kur, pasak pareigūnų, didžiausias per kelis dešimtmečius gaisras buvo suvaldytas. Vis dėlto ugniagesiai akcentavo, kad tai dar nereiškia visiško pavojaus pabaigos: teritorijoje gali išlikti aktyvių sektorių ir po žeme rusenančių karščio taškų, kurie vėl įsidega pasikeitus vėjui.

    Graikijoje gelbėtojams trukdė vėjas

    Graikijoje šimtai ugniagesių šeštadienį siekė apsaugoti pamėgtą pakrantės kurortą į šiaurės vakarus nuo Atėnų. Operacijas smarkiai apsunkino gūsingi vėjai, kurie sparčiai keitė liepsnos kryptį ir didino pavojų gyvenvietėms.

    Porto Germeno apylinkėse dirbo daugiau nei 400 ugniagesių, pasitelkta ir specializuota aviacijos technika. Pasak Nacionalinės Atėnų observatorijos meteorologų, kai kur fiksuoti iki 130 kilometrų per valandą siekę vėjo gūsiai, o tokios sąlygos gesinant dažnai lemia greitus ugnies šuolius per priešgaisrines juostas.

    Gaisras kilo penktadienį netoli pakrantės kaimo Agios Vasileios. Pranešta, kad dalis gyventojų iš pradžių delsė vykdyti civilinės saugos raginimus evakuotis, o vėliau apie 300 žmonių teko gelbėti jūra, nes keliai tapo nesaugūs arba nepravažiuojami.

    Graikijoje per savaitę gaisrai kilo ir kituose regionuose, įskaitant Kretos salą, o ugniagesių bendruomenę sukrėtė pranešimai apie žuvusius gelbėtojus. Šių metų vasaros pradžia dar kartą primena, kad Viduržemio jūros regione gaisrų sezonas ilgėja, o didžiausią riziką kelia karščio bangos, sausra ir stiprūs vėjai.

  • Ledų kaušelis Europoje pabrango: kur už jį dirbti tenka ilgiausiai ir ką rodo Lietuva

    Ledų kaušelis Europoje pabrango: kur už jį dirbti tenka ilgiausiai ir ką rodo Lietuva

    Ledų kainos Europoje išlieka jautrus pragyvenimo kainų barometras: nors bendras maisto infliacijos spaudimas pastaruoju metu silpnėja, atostogų sezonu populiariausių desertų kainos turistinėse vietose vis dar šauna į viršų. „Euronews“ palyginimas, apėmęs 10 šalių, parodė, kad vieno kaušelio kaina svyravo maždaug nuo 1,15 iki 4,10 euro.

    Tyrimas rėmėsi žurnalistų surinktomis kainomis ir naujausiomis rinkos apklausomis, todėl tai nėra oficiali nacionalinė statistika. Vis dėlto skaičiai leidžia palyginti tendencijas ir suprasti, kodėl tas pats produktas skirtingose šalyse kainuoja labai nevienodai.

    Kodėl kainos taip skiriasi?

    Kainų skirtumus lemia ne tik valstybės, bet ir labai konkrečios aplinkybės: vieta, nuomos kaštai, porcijos dydis, skoniai ir net valiutų svyravimai, kai kainos perskaičiuojamos į eurus. Pavyzdžiui, įprastose vietose Graikijoje kaušelis kainuoja apie 2,60 euro, tačiau turistinėse salose kaina gali pakilti iki 4–6 eurų.

    Turistiniuose Turkijos kurortuose kainos taip pat padidėjo: palyginime minėta, kad kaušelis gali kainuoti apie 1,85–2,20 euro, nors įprastesnėse Stambulo vietose vidutinė kaina buvo mažesnė. Jungtinėje Karalystėje tiesioginis palyginimas sudėtingesnis, nes dažnesnis pasirinkimas yra minkšti ledai ragelyje arba fasuoti gaminiai, o ne atskiri kaušeliai ledainėse.

    Kiek darbo minučių kainuoja kaušelis?

    Vien tik eurais išreikšta kaina neparodo, kiek ledai iš tiesų „kainuoja“ vietos gyventojui. Todėl „Euronews“ skaičiavo, kiek gryno darbo laiko reikia vienam kaušeliui įpirkti, palyginimo kainas sugretinę su atlygio po mokesčių ir darbo valandų duomenimis.

    Rezultatas išryškino didžiausią kontrastą tarp Graikijos ir Vokietijos. Vokietijoje vienam kaušeliui, pagal taikytas prielaidas, pakanka apie 7,4 minutės gryno darbo laiko, o Graikijoje – apie 20,9 minutės, tai yra beveik tris kartus daugiau.

    Kitose šalyse rodikliai išsidėstė tarp šių kraštutinumų: Jungtinėje Karalystėje apie 9,3 minutės, Belgijoje 11,4 minutės, Italijoje 13,2 minutės, Prancūzijoje 14,5 minutės. Turkija, Lenkija ir Ispanija buvo arti 15 minučių, Portugalija – apie 16,6 minutės.

    Infliacija lėtėja, bet kainos nebegrįžta

    Ledų kainas ypač stipriai veikė pastarųjų metų energijos ir gamybos sąnaudų šuoliai. Graikijoje vietos rinkos atstovai žiniasklaidai yra minėję, kad nuo 2020 metų kainos galėjo būti pakilusios apie 20 proc., daugiausia dėl energijos kaštų sukaupto poveikio, o didesnė dalis naujausių brangimų teko 2025 metams.

    Eurostat harmonizuotas ledų, valgomųjų ledų ir šerbetų kainų indeksas rodo, kad spaudimas ėmė slūgti: per metus iki 2026 metų birželio Europos Sąjungoje indeksas sumenko 0,4 proc., euro zonoje – 0,2 proc. Vis dėlto tai nereiškia, kad kainos grįžo į ikipandeminį lygį, o tik tai, kad jos buvo mažesnės nei prieš metus.

    Skirtumai tarp valstybių išlieka ryškūs: kai kur fiksuotas kainų kritimas, o kitur – augimas. Tarp labiausiai išsiskiriančių augimo atvejų „Euronews“ pateiktuose duomenyse minima Lietuva, kur šioje kategorijoje per metus užfiksuotas 7,9 proc. padidėjimas, nusileidęs tik kelioms kitoms šalims.

    Praktikoje tai reiškia, kad vartotojai, net ir girdėdami apie lėtėjančią infliaciją, vis tiek gali jausti, jog vasaros išlaidos nesumažėjo. Ypač ten, kur kainas dar labiau kelia sezoniškumas, didelis turistų srautas ir brangios komercinių patalpų nuomos.

  • Graikai į turgų eina kas rytą: pomidorai tik pradžia – ką dar perka ir kodėl tai svarbu?

    Graikai į turgų eina kas rytą: pomidorai tik pradžia – ką dar perka ir kodėl tai svarbu?

    Graikijos savaitiniai turgūs, vadinami laïki agora, daugeliui šeimų išlieka pagrindine vieta apsipirkti šviežiam maistui. Tyrimai rodo, kad šiuos turgus lanko didelė dalis vartotojų, o dalis jų apsiperka bent kartą per savaitę.

    Didmiesčiuose turgų reikšmė ypač ryški: viename regione jie aptarnauja milijonus pirkėjų, nes siūlo platų pasirinkimą ir leidžia sutaupyti. Pirkėjai vertina tai, kad prekyba vyksta netoli namų, o kainos dažnai lankstesnės nei didžiuosiuose prekybos centruose.

    Šviežumas ir trumpesnė grandinė

    Viena pagrindinių priežasčių, kodėl graikai ištikimi laïki agora, yra šviežumas ir aiškesnė kilmė. Produkcija neretai atkeliauja tiesiai iš ūkių, todėl tiekimo grandinė trumpesnė, o vaisiai ir daržovės ilgiau išlaiko skonį.

    Turgus padeda pirkėjams geriau suprasti, ką jie perka: galima apžiūrėti produktą, įvertinti kvapą, sunokimą, paklausti apie auginimo vietą ir skynimo laiką. Nuolatinis kontaktas su pardavėju didina pasitikėjimą ir skatina rinktis sezoniškumą.

    Laïki agora paprastai nėra nuolatinis turgus vienoje vietoje. Jis kartą per savaitę įsikuria konkrečioje mikrorajono gatvėje, o kitą dieną analogiškas turgus gali veikti jau kitoje miesto dalyje.

    Pomidorai ir vasaros daržovės

    Vasarą dažnas pirkėjas pirmiausia ieško pomidorų, kurie Graikijos virtuvėje yra beveik visur. Jie keliauja į choriatiki salotas, įdaromas daržoves, padažus ir patiekalus, ilgai troškintus su alyvuogių aliejumi.

    Graikai pomidorą vertina ne pagal tobulą formą, o pagal svorį, kvapą prie kotelio ir sveiką odelę. Geras pomidoras turi būti tvirtas, bet lengvai pasiduoti švelniam spaudimui.

    Atskira kategorija yra mažesni Santorinio pomidorai, augantys sausesnėmis, vulkaninėmis sąlygomis, todėl būna intensyvesnio skonio ir mažiau vandeningi. Kartu su pomidorais greitai išperkamos ir agurkų, paprikų, baklažanų bei cukinijų krūvos.

    Laukiniai lapai, sūriai ir žuvis

    Ne mažiau svarbi turgaus dalis yra horta, taip graikai vadina įvairius valgomus lapus, tiek auginamus, tiek renkamus gamtoje. Ant prekystalių galima rasti skirtingų rūšių žalumynų, o jų kartumas dažnai laikomas privalumu, ne trūkumu.

    Horta paprastai nuplaunama, trumpai apverdama ir patiekiama su alyvuogių aliejumi bei citrinos sultimis. Tokie pasirinkimai gerai atspindi augalinį Viduržemio jūros regiono mitybos pobūdį, kur svarbų vaidmenį turi daržovės, ankštiniai ir alyvuogių aliejus.

    Turgavietėse perkami ir sūriai, ypač feta, kurios pavadinimas saugomas ir siejamas su kilmės bei gamybos reikalavimais. Be jos, graikai renkasi ir regioninius sūrius, o prie jūros miestų bei salų prekystaliuose anksti ryte populiariausios būna sardinės, skumbrės, dorados, taip pat kalmarai ir aštuonkojai.

    Žuvies šviežumą pirkėjai vertina pagal skaidrias akis, rausvas žiaunas, blizgią odą ir elastingą mėsą. Tokie apsipirkimo įpročiai paaiškina, kodėl turguje dažnai skubama apsilankyti kuo anksčiau, kai pasirinkimas didžiausias.

    Be šviežių produktų, laïki agora padeda papildyti namų atsargas: perkamos pupelės, avinžirniai, lęšiai ir džiovintos žolelės. Iš jų gaminami sotūs, nebrangūs patiekalai, kurie išlieka svarbūs kasdienėje virtuvėje visus metus.

  • Graikijos premjeras sveikino Christopherį Nolaną: „Odisėja“ tapo metų kino kasos fenomenu

    Graikijos premjeras sveikino Christopherį Nolaną: „Odisėja“ tapo metų kino kasos fenomenu

    Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis vaizdo skambučiu pasveikino britų režisierių Christopherį Nolaną po įspūdingos filmo „Odisėja“ sėkmės pasaulio kino kasose. Pasak premjero biuro pranešimo, pokalbyje daug dėmesio skirta ir tam, kaip tokio masto projektai prisideda prie graikų kultūros sklaidos.

    „Nuoširdžiai dėkoju, kad Homero epą prakalbinote šiuolaikinio kino kalba ir dar kartą priminėte pasauliui apie senovės Graikijos kultūrą“, – sakė Kyriakos Mitsotakis.

    Premjero teigimu, didelio biudžeto tarptautinės juostos veikia kaip tiltas tarp istorinio paveldo ir šiuolaikinės kūrybos industrijos. Tokie filmai dažnai sustiprina susidomėjimą ne tik pačia istorija ar mitologija, bet ir kelionėmis, muziejais bei švietimu.

    Sėkmė kasose ir auditorijos dėmesys

    Remiantis naujausiais kino kasų duomenimis, „Odisėja“ pasaulyje jau surinko daugiau kaip 591 000 000 eurų pajamų. Apie 327 000 000 eurų atėjo iš tarptautinių rinkų, o maždaug 264 000 000 eurų sugeneravo JAV ir Kanados kino teatrai.

    Šie skaičiai rodo ne tik stabilų bilietų pardavimą, bet ir plačios auditorijos norą pamatyti klasikinių istorijų interpretacijas, kai jos pateikiamos didelio masto, vizualiai stipriu kinu. Premjeras taip pat akcentavo, kad tai vienas ryškiausių režisieriaus karjeros startų pagal atidarymo savaitgalio rezultatus.

    Graikijos vaizdai tapo filmo dalimi

    Graikija buvo viena pagrindinių „Odisėjos“ filmavimo vietų, o dalis scenų nufilmuota Mesenijos regione. Tarp minimų lokacijų išskiriamas Voidokilijos paplūdimys, Nestoro ola ir Methoni pilis, siejami su Homero pasakojimų geografija.

    Filmuota ir kitose šalyse, tačiau Graikijos peizažai, pasak pranešimo, tapo svarbia filmo vizualinės tapatybės dalimi. Tai dar kartą parodo, kodėl kino industrija vis dažniau renkasi autentiškas istorines erdves, kurios vienu metu kuria ir estetiką, ir pasakojimo patikimumą.

    Graikijos valdžia tokius projektus vertina ir kaip kultūrinės diplomatijos įrankį: didelio dėmesio sulaukiantys filmai gali paskatinti turistų srautus, papildomas investicijas į regionus ir ilgalaikį susidomėjimą šalies paveldu.

  • UNESCO sąrašas išsiplėtė: Olimpo kalnas ir Normandijos D dienos paplūdimiai gavo statusą

    UNESCO sąrašas išsiplėtė: Olimpo kalnas ir Normandijos D dienos paplūdimiai gavo statusą

    UNESCO Pasaulio paveldo sąrašas papildytas naujais objektais Europoje ir Azijoje: į jį įtrauktas Graikijos Olimpo kalnas bei penki Normandijos D dienos išsilaipinimo paplūdimiai. Sprendimai priimti Pasaulio paveldo komiteto 48-ojoje sesijoje Pietų Korėjoje, Busane.

    Olimpo kalnas UNESCO įvertintas kaip išskirtinės visuotinės vertės vietovė, turinti ir gamtinę, ir kultūrinę reikšmę. Graikijos institucijos pabrėžė, kad šis statusas sustiprina apsaugos režimą ir tarptautinį įsipareigojimą išsaugoti platesnę Olimpo teritoriją.

    „Nuo šiandien mitinis Olimpas tampa kalnu visai žmonijai, kurį privalome saugoti amžiams“, – sakė Graikijos ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis.

    Olimpas yra aukščiausias Graikijos kalnas, jo viršūnė siekia 2 918 metrų. Be mitologinės reikšmės, susijusios su Dzeusu ir dvylika olimpinių dievų, regionas išsiskiria biologine įvairove bei saugomomis buveinėmis, todėl UNESCO sprendimas turi ir praktinę gamtosaugos dimensiją.

    Kodėl įvertinti D dienos paplūdimiai?

    Į UNESCO sąrašą įtraukti penki paplūdimiai, kuriuose Antrojo pasaulinio karo metu vyko sąjungininkų išsilaipinimas Normandijoje. Ši vieta laikoma vienu svarbiausių Europos išlaisvinimo kampanijos simbolių, o jos kraštovaizdyje iki šiol išlikę karo pėdsakai.

    Paraiškas vertinanti Tarptautinė paminklų ir istorinių vietovių taryba nurodė, kad teritorijoje matomos Vokietijos įtvirtinimų liekanos, bombardavimo žymės ir nuskendę laivai. Tai – materialūs įrodymai įvykio, kuris, vertintojų teigimu, prisidėjo prie laisvės sugrįžimo ir ilgalaikės taikos Europoje.

    Japonija ir Pietų Sudanas – kiti papildymai

    Tos pačios sesijos metu UNESCO pripažino ir senąsias Japonijos sostines Asuką bei Fudživiarą. Šios vietovės svarbios kaip ankstyvosios Japonijos valstybingumo ir urbanistikos raidos liudijimai, siejami su istorinių sostinių formavimusi.

    Į sąrašą taip pat įtraukta Boma-Badingilo teritorija Pietų Sudane, siejama su viena didžiausių sausumos žinduolių migracijų pasaulyje. Šis sprendimas išryškina UNESCO kryptį daugiau dėmesio skirti ne tik pavieniams objektams, bet ir didelio masto gamtiniams procesams, kuriems būtina ilgalaikė apsauga.

    UNESCO Pasaulio paveldo statusas paprastai reiškia didesnį tarptautinį dėmesį, griežtesnius apsaugos įsipareigojimus ir dažnai augantį lankytojų srautą. Dėl to šalims tenka užduotis suderinti turizmą, vietos bendruomenių interesus ir paveldo išsaugojimą.

  • Graikija stato Achilo skydą: už milijardus perka Izraelio oro gynybą ir naują ginkluotę

    Graikija stato Achilo skydą: už milijardus perka Izraelio oro gynybą ir naują ginkluotę

    Graikija pradėjo vieną didžiausių pastarųjų metų savo kariuomenės modernizavimo etapų, kurio ašimi taps naujas oro ir priešraketinės gynybos sprendimas. Atėnai paskelbė apie 4,2 mlrd. eurų vertės paketą, skirtą naujai ginkluotei, o didžiausia dalis – apie 3,1 mlrd. eurų – numatyta Izraelio oro gynybos sistemoms.

    Pagrindinis projekto elementas – daugiasluoksnė gynyba, Graikijoje pristatoma kaip Achilo skydas. Ji turėtų sustiprinti šalies apsaugą nuo raketų, bepiločių orlaivių ir orlaivių atakų, o kartu užpildyti per finansų krizės dešimtmetį susikaupusias spragas gynybos planavime.

    Modernizacija po įšaldyto biudžeto

    Graikijos vyriausybė dar 2025 metais pristatė platesnį planą, kuriame numatytos išlaidos gali siekti apie 25 mlrd. eurų. Tai reikšmingas posūkis po 2009–2018 metų laikotarpio, kai dėl viešųjų finansų krizės gynybos biudžeto galimybės buvo smarkiai apribotos, o dalis atnaujinimų atidėta.

    Pasak Graikijos gynybos ministro Nikoso Dendiaso, šalis „žengia į naują erą“, akcentuodama technologijų ir oro gynybos svarbą. Pastaraisiais metais Europos valstybės vis dažniau prioritetą teikia būtent priešlėktuvinei ir priešdroninei gynybai, ypač išaugus grėsmių spektrui.

    Ką dar perka Atėnai?

    Modernizacijos paketas neapsiriboja vien oro gynyba. Graikija planuoja įsigyti Brazilijoje gaminamus transporto lėktuvus „Embraer“ C-390 „Millennium“, Izraelio bepiločius orlaivius „Heron“, taip pat raketas, skirtas JAV sraigtasparniams „Apache“.

    Toks kompleksiškas pirkinių rinkinys rodo siekį stiprinti ne tik oro erdvės apsaugą, bet ir logistiką, žvalgybą bei greitą pajėgų perkėlimą. Bepiločiai orlaiviai vis dažniau laikomi būtina priemone tiek jūros, tiek sausumos sienų stebėsenai, o transporto aviacijos pajėgumai svarbūs reagavimui krizėse ir sąjungininkų operacijose.

    Regioninė įtampa ir partnerystės

    Atėnų sprendimai turi ir aiškų geopolitinį foną. Graikija siekia geriau apsaugoti salas netoli Turkijos pakrantės, o dvišaliai santykiai su Ankara išlieka įtempti dėl ginčų Rytų Viduržemio jūroje, įskaitant ekonominių zonų ribas ir energetinių išteklių perspektyvas.

    Kartu stiprėja Graikijos, Kipro ir Izraelio bendradarbiavimas saugumo srityje, o gynybos projektai tampa platesnių regioninių susitarimų dalimi. Vis dėlto Graikija nemažina ir europinės krypties: Atėnai tęsia ginkluotės įsigijimus iš Prancūzijos, anksčiau įsigydami „Rafale“ naikintuvus ir „Belharra“ fregatas.

  • Pietų Europoje plinta miškų gaisrai: tūkstančiai evakuojami, karštis ir sausra didina pavojų

    Pietų Europą apėmė didelio masto miškų gaisrai, dėl kurių Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje iš pavojingų teritorijų evakuojami tūkstančiai žmonių. Tarnybos perspėja, kad situaciją sunkina užsitęsusi kaitra, sausra ir vėjo gūsiai, o kai kur ugnis jau pasiekė gyvenvietes bei turistų pamėgtus regionus.

    Pastaraisiais metais tokie gaisrai vis dažniau sutampa su ekstremaliomis karščio bangomis, todėl rizika išauga ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai bei infrastruktūrai. Ekspertai pabrėžia, kad sausesnė augalija užsiliepsnoja greičiau, o aukšta oro temperatūra ir žemas drėgnumas sudaro palankias sąlygas ugniai plisti.

    Prancūzijoje – evakuacijos prie turistinių vietų

    Prancūzijos pietvakariuose gaisras sparčiai plito netoli Bordo, o evakuacijų mastas siekė daugiau nei 10 000 žmonių. Dalis jų buvo poilsiautojai, apsistoję kempinguose ir kurortiniuose rajonuose, todėl vietos valdžia operatyviai nukreipė srautus į laikinas prieglaudas ir saugesnes zonas.

    Su ugnimi kovojo šimtai ugniagesių, pasitelkiant ir specialiąją techniką. Vietos pareigūnai akcentavo, kad gaisrų suvaldymą apsunkina besikeičianti vėjo kryptis ir tai, kad ugnis įsisiautėja teritorijose, kuriose gausu sausų miškų ir krūmynų.

    Ispanijoje – vienas didžiausių gaisrų sezonų

    Centrinėje Ispanijoje didelis gaisras apėmė dešimtis tūkstančių hektarų, o iš aplinkinių vietovių evakuoti žmonės buvo perkeliami etapais, priklausomai nuo ugnies fronto judėjimo. Tarnybos pranešė, kad kai kur teko riboti eismą ir laikinai uždaryti kelius, kad ugniagesių technika galėtų pasiekti židinius.

    Šalies vadovai viešai ragino sutelkti politinę ir visuomenės paramą ilgalaikėms klimato kaitos švelninimo priemonėms. Pasak jų, kasmet pasikartojančios karščio bangos ir ilgi sausrų periodai vis dažniau virsta grėsme žmonių gyvybėms ir vietos ekonomikai.

    „Metai iš metų vis aiškiau matome, kad klimato kaita nusineša gyvybes ir daro milžinišką žalą mūsų bendruomenėms. Tai ne politikos klausimas. Tai mokslo ir faktų klausimas“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

    Italijoje ir Graikijoje – ekstremalus karštis

    Italijos Sicilijoje ugniagesiai per trumpą laiką atliko daugiau nei 1 000 iškvietimų, o dalis pajėgų dirbo sustiprintu režimu. Kai kur dėl priartėjusios ugnies evakuoti gyventojai ir perkelti pacientai iš sveikatos priežiūros įstaigų, siekiant išvengti dūmų poveikio ir staigaus gaisro plitimo.

    Graikijoje aukščiausio pavojaus perspėjimai skelbti keliuose regionuose, įskaitant teritorijas aplink Atėnus, kur karštis ir sausas oras didina užsidegimo tikimybę. Specialistai primena, kad tokiais periodais net menkiausia kibirkštis ar neatsargus elgesys gamtoje gali sukelti greitai plintantį gaisrą.

    Tuo pat metu ir kitose Europos dalyse fiksuojami sausrų požymiai: kai kur ilgai nelijus, griežtinami vandens naudojimo ribojimai. Tai rodo platesnį reiškinį – vandens stygius ir karštis tampa ne epizodine, o pasikartojančia problema, kurią vis dažniau tenka spręsti ne tik ugniagesiams, bet ir savivaldybėms, sveikatos sistemai bei energetikos sektoriui.