CP v2

Tag: Graikija

  • Graikijoje aukcionui ruošiamas privatus Makri salos gabalas: kaina krito iki 247 000 eurų

    Graikijoje aukcionui ruošiamas privatus Makri salos gabalas: kaina krito iki 247 000 eurų

    Graikijoje šį lapkritį planuojamas neįprastas aukcionas: Jonijos jūroje esanti nedidelė Makri sala, priklausanti Echinado salynui, bus siūloma pradedant nuo 247 000 eurų. Apie tai pranešė graikų žiniasklaida, pabrėždama, kad tai vienas retesnių atvejų, kai parduodamas visas salos sklypas, o ne tik dalis pakrantės.

    Iš pirmo žvilgsnio suma gali atrodyti viliojanti, tačiau pirkėjų laukia svarbus „bet“. Makri priskiriama miško žemei ir patenka į Natura 2000 tinklą, todėl didelės apimties statybos bei infrastruktūros plėtra čia yra smarkiai apribota.

    Ką realiai galima daryti?

    Pagal galiojančius apsaugos režimus tokiose teritorijose dažniausiai leidžiami tik minimalūs, aplinką tausojantys sprendimai. Tai reiškia, kad prabangus kurortas su keliu, prieplauka, didele elektros generacija ar intensyviomis statybomis gali būti neįgyvendinamas, net jei pirkėjas turėtų tam lėšų.

    Salos „inventorius“ taip pat kuklus: minima keletas apleistų statinių, nedidelis namas, vandens cisterna ir koplyčia. Tokia būklė signalizuoja, kad pirkėjas įsigyja ne paruoštą poilsio objektą, o labiau atokų, ribotai pritaikomą turtą su aiškiomis gamtosauginėmis taisyklėmis.

    Kodėl kaina taip smuko?

    Makri į aukcioną buvo iškelta ir anksčiau: 2022 metais jos kaina siekė apie 8 000 000 eurų. Vėliau, atlikus vertės peržiūrą, didelė dalis „investicinio potencialo“ subliuško, nes saugomas statusas praktiškai užkerta kelią projektams, kurie paprastai ir kelia privačių salų kainą.

    Kitaip tariant, tai turto klasė, kurioje kainą dažnai lemia ne vien vieta, bet ir leidimų realybė. Kai negalima įrengti reikšmingos infrastruktūros, sala tampa įdomi ne masinio turizmo verslui, o nišiniam pirkėjui, ieškančiam privatumo ir paprastumo.

    Privati sala nebūtinai perkama

    Pastaraisiais metais Europoje stiprėja kelionių tendencijos, susijusios su skaitmeniniu detoksu ir poilsiu be nuolatinio ryšio. Dalis keliautojų renkasi atokias vietas, o rinkodara vis dažniau akcentuoja tylą, lėtesnį tempą ir mažesnį žmonių srautą.

    Tiems, kas nori privataus salos jausmo be pirkimo rizikų, rinka siūlo alternatyvą: privačių salų nuomą. Graikijoje, Ispanijoje ar kituose regionuose galima rasti objektų, kuriuose užtikrinamas aptarnavimas ir logistika, tačiau nereikia spręsti nei leidimų, nei gamtosauginių apribojimų, tenkančių savininkui.

  • Graikija nustebino Europą: biudžeto perteklius per ketvirtį šoktelėjo iki 5,2 mlrd. eurų

    Graikija nustebino Europą: biudžeto perteklius per ketvirtį šoktelėjo iki 5,2 mlrd. eurų

    Perteklius daugiau nei dvigubai viršijo planą

    Graikijos nacionalinės ekonomikos ir finansų ministerija paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį šalis fiksavo 5,175 mlrd. eurų pirminį biudžeto perteklių. Tai daugiau nei dvigubai viršijo oficialiai numatytą 2,298 mlrd. eurų tikslą.

    Lyginant su tuo pačiu 2025 metų laikotarpiu, rodiklis beveik nekito ir siekė 5,148 mlrd. eurų. Vis dėlto ministerija pabrėžė, kad antraštinis skaičius iš dalies atspindi vienkartinius ir laike pasislinkusius įrašus.

    Kodėl skaičiai išpūsti?

    Ministerijos teigimu, rezultatą padidino išankstiniai mokėjimai už ginkluotę ir investicijų programas, taip pat pervedimai bendrojo valdžios sektoriaus institucijoms. Papildomą efektą sukūrė anksčiau nei įprasta įplaukusios lėšos iš ES finansavimo mechanizmų.

    Įvertinus šiuos vienkartinius veiksnius, „tikrasis“ viršplaninis rezultatas, ministerijos skaičiavimu, sudarė apie 358 mln. eurų. Tai reiškia, kad biudžeto padėtis gerėjo, tačiau ne taip dramatiškai, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio.

    Pajamos, išlaidos ir mokesčių grąžinimai

    Valstybės biudžeto grynosios pajamos nuo 2026 metų sausio iki balandžio siekė 25,165 mlrd. eurų ir buvo 2,1 mlrd. eurų didesnės nei planuota. Mokesčių pajamos sudarė 22,743 mlrd. eurų, tačiau atmetus vienkartinius veiksnius jos siekė 22,302 mlrd. eurų ir buvo 39 mln. eurų mažesnės nei prognozuota.

    Per tą patį laikotarpį mokesčių permokų grąžinimai išaugo iki 2,601 mlrd. eurų, o tai siejama su pridėtinės vertės mokesčio grąžinimu, susijusiu su svarbaus infrastruktūros projekto koncesijos sandoriu. Viešųjų investicijų programos pajamos pasiekė 2,311 mlrd. eurų ir gerokai viršijo planuotą lygį.

    Išlaidų pusėje valstybės biudžeto mokėjimai sudarė 23,287 mlrd. eurų ir buvo 686 mln. eurų mažesni nei numatyta, nors, palyginti su 2025 metais, bendras lygis buvo didesnis. Daugiausia lėšų skirta sveikatos apsaugai, socialiniam draudimui ir transportui, taip pat pervedimams sveikatos paslaugų ir socialinių išmokų sistemoms.

    Investicijų išlaidos siekė 2,938 mlrd. eurų, tai yra 593 mln. eurų mažiau nei planuota, tačiau daugiau nei atitinkamu laikotarpiu pernai. Tokia dinamika rodo atsargų balansą tarp fiskalinės drausmės ir investicinių poreikių.

  • Mėlynosios vėliavos 2026: Ispanija gerina rekordą su 794 apdovanojimais, Graikija išlieka antra

    Mėlynosios vėliavos 2026: Ispanija gerina rekordą su 794 apdovanojimais, Graikija išlieka antra

    Mediterranas vėl dominuoja

    Tarptautinėje kovoje dėl švariausių ir saugiausių paplūdimių 2026 metais vėl pirmauja Viduržemio jūros šalys. Naujausi Mėlynosios vėliavos programos rezultatai rodo, kad lyderystę išlaikė Ispanija, o Graikija dar kartą užėmė antrą vietą pasaulyje.

    Mėlynosios vėliavos apdovanojimus administruoja Aplinkosauginio švietimo fondas, vertinantis paplūdimius, prieplaukas ir turistinius laivus pagal griežtus kriterijus. Šis ženklas daugeliui keliautojų tampa greitu orientyru, kur tikėtis geresnės vandens kokybės ir tvarkingos infrastruktūros.

    Ispanijos rekordas ir Graikijos stabilumas

    Ispanija 2026 metais pasiekė istorinį rekordą – iš viso skirta 794 Mėlynosios vėliavos, iš jų 677 atiteko organizuotiems paplūdimiams. Tai yra 44 apdovanojimais daugiau nei 2025 metais, kai šalis buvo surinkusi 750 įvertinimų.

    Graikija išlaikė antrąją vietą pasauliniame reitinge su 657 apdovanojimais. Iš jų 624 skirti paplūdimiams, o bendras rezultatas, palyginti su 2025 metais, iš esmės nekito, taip išlaikant maždaug 15 proc. visų pasaulyje įvertintų paplūdimių.

    Graikijoje daugiausia vėliavų tarp regionų išsiskyrė Kreta, kurios pakrantėse skirta 154 vėliavos. Tarp prefektūrų ryškiausiai matoma Chalkidikė, kurioje pažymėti 93 paplūdimiai.

    Kaip atrodo 2026 metų penketukas

    Pagal 2026 metų duomenis, po Ispanijos ir Graikijos į aukščiausias pozicijas rikiuojasi Turkija, kuri pateko į trejetuką su 625 ekologiniais ženklais. Ketvirtoje vietoje – Italija, turinti 525 Mėlynosios vėliavos paplūdimiuose, ir šį sezoną į tinklą įtraukusi 14 naujų vietovių.

    Penktoje vietoje atsidūrė Portugalija su 438 apdovanojimais, o rezultatas, lyginant su ankstesniais metais, kiek sumažėjo. Šaliai vėliavos skirtos 396 paplūdimiams, taip pat prieplaukoms ir turistiniams laivams, o mažėjimas siejamas su griežtesnėmis patikromis ir kai kuriose vietose vandens kokybę paveikusiomis oro sąlygomis.

    Globaliu mastu tarptautinis komitetas 2026 metais įvertino 4 378 paplūdimius, 747 prieplaukas ir 158 turistinius laivus. Tai rodo, kad programa apima ne tik pakrantes, bet ir visą su tvariu pakrančių turizmu susijusią infrastruktūrą.

    Ką reiškia Mėlynoji vėliava?

    Mėlynoji vėliava laikoma vienu svarbiausių tarptautinių kokybės ženklų, taikomų pakrantėms ir prieplaukoms. Vertinant paplūdimius, dėmesys skiriamas vandens kokybei, saugai ir gelbėtojų paslaugoms, prieinamumui, aplinkosaugai, švarai bei atliekų tvarkymui.

    Turizmo analitikai pastebi, kad nuolatinė Viduržemio jūros šalių persvara atspindi augančias investicijas į tvaraus turizmo infrastruktūrą. Kartu tai atliepia keliautojų įpročius, kai vis dažniau renkamasi kryptis, galinčias pateikti aiškiai patikrinamus aplinkosaugos standartus.

    Graikijai antrą vietą išlaikyti padeda stabilus įvertintų paplūdimių skaičius ir nuoseklus pakrančių valdymas prieš 2026 metų vasaros sezoną. Ispanijai rekordas tampa ne tik prestižo, bet ir konkurencinio pranašumo ženklu, ypač regionuose, kurie kasmet pritraukia didžiausius poilsiautojų srautus.

  • Graikija ragina ES įsikišti dėl Turkijos žvejybos Egejo jūroje: auga įtampa dėl jūrų ribų

    Graikija ragina ES įsikišti dėl Turkijos žvejybos Egejo jūroje: auga įtampa dėl jūrų ribų

    Graikija paragino Europos Sąjungą aktyviau įsitraukti į ginčą su Turkija dėl žvejybos Egejo jūroje, teigdama, kad turkų žvejai esą pažeidžia jūrų teisę ir žvejoja zonose, kurias Atėnai laiko priklausančiomis Graikijos jurisdikcijai.

    Atsakydama į incidentus jūroje, Graikijos laivybos ministras Vasilis Kikilias pabrėžė, kad Graikijos jūrinės ribos yra ir Europos ribos, todėl, pasak jo, ES turėtų imtis veiksmų ir aiškiau ginti tarptautinės jūrų teisės principus.

    Ko prašo Graikija

    Susitikime Atėnuose su Europos Komisijos nariu, atsakingu už žuvininkystę ir vandenynus, Costu Kadiu, Graikijos pusė iškėlė, jos vertinimu, pasikartojančius neteisėtos žvejybos atvejus ir suvereniteto ginčus kurstančius veiksmus.

    Atėnai teigia, kad kai kuriais atvejais turkų žvejybos laivai veikė teritorijose, kurias Graikija laiko savo teritoriniais vandenimis arba zonomis, kuriose taikoma Graikijos kontrolė, o situaciją papildomai kaitino Turkijos pakrančių apsaugos laivų buvimas.

    Kodėl ginčas nuolat atsinaujina

    Nors Graikija ir Turkija yra NATO sąjungininkės, jų nesutarimai dėl jūrų ribų ir teisių į kontinentinį šelfą tęsiasi dešimtmečius, o įtampą reguliariai didina ir Kipro klausimas.

    Graikija yra nustačiusi ribojamas žvejybos zonas Egejo jūroje, tačiau Turkija dalį jų ginčija, tvirtindama, kad Atėnai neturi teisės vienašališkai nustatyti taisyklių teritorijose, kurias Ankara laiko ne Graikijos jurisdikcija.

    Papildomu trinties tašku tapo ir Turkijos jūrinio erdvinio planavimo dokumentai, numatantys žvejybos zonas Egejo jūroje, kuriuos Graikija vertina kaip bandymą įtvirtinti platesnes pretenzijas regione.

    Kokios gali būti pasekmės ES ir regionui

    Šis ginčas ES svarbus ne vien dėl žuvininkystės: Egejo jūra yra išorinis Bendrijos pasienis, todėl kiekvienas incidentas dėl laivybos, kontrolės ar teisės taikymo lengvai perauga į platesnį politinį konfliktą.

    Graikijos užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis viešai signalizavo, kad vienašališki bandymai įgyvendinti jūrines pretenzijas už tarptautinės teisės rėmų, Atėnų vertinimu, neturi perspektyvos ir ilgainiui tik didina eskalacijos riziką.

    Tuo pat metu Ankara svarsto iniciatyvas, kurios galėtų formalizuoti Turkijos požiūrį į ekonominių zonų ribas Rytų Viduržemio regione, o tai didina tikimybę, kad diplomatinė įtampa taps ilgalaike ir reikalaujančia platesnio ES tarpininkavimo.

    Artimiausiu metu situacijos dinamiką gali veikti ir aukšto lygio saugumo darbotvarkė NATO formatu, nes dvišaliai incidentai jūroje dažnai persidengia su platesniais Aljanso interesais regione.

  • Vertikalus dujų koridorius: nuo liepos 1 dienos didinamas pralaidumas iš Graikijos į Bulgariją

    Vertikalus dujų koridorius: nuo liepos 1 dienos didinamas pralaidumas iš Graikijos į Bulgariją

    Kas keičiasi nuo liepos 1 dienos

    Nuo liepos 1 dienos turėtų pradėti veikti Vertikalaus koridoriaus infrastruktūra, kuri padidins gamtinių dujų perdavimo pajėgumus iš Graikijos į Bulgariją. Apie tai Atėnuose vykusiame energetikos transformacijos renginyje pranešė Bulgarijos dujų perdavimo sistemos operatoriaus Bulgartransgaz vadovas Vladimiras Malinovas.

    Pasak jo, antrasis etapas, susijęs su pajėgumų didinimu iš Bulgarijos į Rumuniją, planuojamas iki metų pabaigos. Šie pokyčiai laikomi svarbiais regiono tiekimo saugumui ir alternatyvių maršrutų stiprinimui Pietryčių Europoje.

    „Liepos 1 dieną pradėsime eksploatuoti Vertikalaus koridoriaus infrastruktūrą, kuri padidins gamtinių dujų perdavimo pajėgumus iš Graikijos į Bulgariją. O iki metų pabaigos ir tą, kuri didina perdavimą iš Bulgarijos į Rumuniją“, – sakė Vladimiras Malinovas.

    Kodėl tai svarbu rinkai ir kainoms

    Vertikalus koridorius siejamas su galimybe efektyviau paskirstyti dujų srautus nuo Pietų krypties šaltinių, įskaitant suskystintų gamtinių dujų tiekimą per Graikijos infrastruktūrą. Didesnė pralaida paprastai reiškia daugiau konkurencijos tarp tiekėjų ir daugiau lankstumo, kai rinkoje keičiasi kainos ar atsiranda tiekimo trikdžių.

    V. Malinovas pabrėžė, kad operatorių, energetikos reguliuotojų ir Europos Komisijos bendras darbas leido sutarti dėl ilgalaikio sprendimo, skirto perdavimo tarifų optimizavimui. Jo teigimu, tai didina regiono patrauklumą tiekėjams ir gali sudaryti prielaidas palankesnėms tiekimo sąlygoms.

    „Dėl bendrų operatorių, energetikos reguliuotojų ir Europos Komisijos pastangų sutarėme dėl ilgalaikio, tvaraus perdavimo tarifų optimizavimo sprendimo. Tai didina susidomėjimą mūsų rinkomis, skatina konkurenciją ir atveria galimybes užsitikrinti geriausias įmanomas dujų tiekimo sąlygas, įskaitant SGD“, – sakė Vladimiras Malinovas.

    JAV parama ir masto ekonomika

    Diskusijoje Atėnuose JAV atstovai akcentavo, kad Vašingtonas ir toliau rems Vertikalaus koridoriaus įgyvendinimą pagal numatytus terminus. Regionui tai svarbu ne tik dėl infrastruktūros, bet ir dėl pasitikėjimo, kuris reikalingas ilgalaikėms sutartims bei investicijoms.

    V. Malinovas taip pat akcentavo masto ekonomikos siekį, kai koridoriaus šalys koordinuotai telkia paklausą ir derasi su SGD gamintojais. Jo vertinimu, ilgalaikės sutartys gali padėti užfiksuoti stabilesnes kainas ir kartu dar labiau sumažinti perdavimo tarifų naštą galutiniams vartotojams.

    „Turime pasiekti masto ekonomiką bendradarbiaudami Vertikalaus koridoriaus šalyse ir konsoliduodami jų paklausą SGD gamintojų atžvilgiu. Ilgalaikiai susitarimai padėtų derėtis dėl mažesnių kainų ilgesniam laikui ir toliau optimizuoti perdavimo tarifus“, – sakė Vladimiras Malinovas.

  • „Four Seasons“ atidaro viešbutį Mikone: 94 kambariai ant uolos, privatus paplūdimys ir SPA

    „Four Seasons“ atidaro viešbutį Mikone: 94 kambariai ant uolos, privatus paplūdimys ir SPA

    Graikijos Mikono saloje birželio 26 dieną pirmuosius svečius planuoja priimti „Four Seasons Hotel Mykonos“. Tai antrasis „Four Seasons“ tinklo objektas Graikijoje po jau veikiančio „Four Seasons Astir Palace Hotel Athens“ Atėnų rivjeroje.

    Naujasis 94 kambarių viešbutis įsikūrė Kalo Livadi įlankos vakarinėje dalyje, pietrytinėje salos pusėje. Iki oro uosto ir Mikono miesto (Choros) su akmeninėmis gatvelėmis, baltintais pastatais, galerijomis bei butikais kelionė trunka apie 20 minučių.

    Vieta ir patirtys saloje

    Viešbutis orientuojasi į keliautojus, kurie nori derinti paplūdimio poilsį su salos pažinimu. Numatomos iš anksto suplanuotos patirtys nuo plaukiojimų jachta ir paplūdimių maršrutų iki kultūrinių išvykų.

    Viena ryškiausių krypčių – netoliese esanti Delo sala, laikoma viena svarbiausių graikų mitologijos ir archeologijos vietovių. Tokios išvykos tampa alternatyva vien tik naktinio gyvenimo scenai, dėl kurios Mikonas dažnai atsiduria kelionių planuose.

    Numeriai, dizainas ir tvarumas

    Projektą kūrė graikų architektas Nicos Valsamakis: 15 akrų teritorija suformuota tarsi Kikladų kaimas, išskaidytas terasomis, sodais ir akmeniniais takais. Interjeruose akcentuojamos švarios linijos, natūralios medžiagos ir saulės išblukintos spalvos.

    Visi numeriai ir apartamentai turės apstatytas terasas bei vaizdą į jūrą, dalis – privačius nedidelius baseinus. Viešbutis taip pat akcentuoja tvarumo sprendimus: numatyta naudoti jūros vandens gėlinimo sistemas, saulės energiją ir pažangesnį atliekų tvarkymą.

    Restoranai, SPA ir privatus paplūdimys

    Maistas čia pristatomas kaip viena esminių patirties dalių: koncepcijas kūrė Niujorko „Rockwell Group“. Pagrindinis restoranas Álef orientuotas į Viduržemio virtuvę ir patiekalus iš malkomis kūrenamos krosnies, o Kafeneo atkartoja tradicinės graikiškos kavinės ritmą.

    Dar viena erdvė, Corbu, žada itališką pakrantės virtuvės interpretaciją, o paplūdimio klubas – lengvesnius užkandžius ir kokteilius dienos metu. Numatytos ir privačios vakarienės, pritaikomos nuo mažų susitikimų iki didesnių renginių.

    Sveikatingumo infrastruktūroje – septynių kabinetų SPA, pirtis, garinės, lauko erdvė procedūroms su vaizdu į jūrą, sporto salė ir jogos zona. Šlaite žemyn įrengtas privatus paplūdimys, o viešbutyje taip pat suplanuoti du begalybės tipo baseinai.

    Šeimoms žadamas vaikų klubas ir sujungiami kambariai, poroms – galimybė rinktis ceremonijas vietoje esančioje koplyčioje. „Four Seasons“ šį atidarymą pozicionuoja kaip kelionę, kurią patogu derinti su poilsiu Atėnų rivjeroje, tarp objektų planuojant trumpus skrydžius ar pervežimus jūra.

  • Graikija protestuoja: Lefkados saloje rastas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas kelia įtampą ES

    Graikija protestuoja: Lefkados saloje rastas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas kelia įtampą ES

    Graikija pareiškė diplomatinį protestą po to, kai prie turistų pamėgtos Lefkados salos aptiktas nesprogęs Ukrainos jūrinis dronas. Apie incidentą Atėnai informavo partnerius Europos Sąjungoje, pabrėždami, kad karas neturi persikelti į Viduržemio jūros regioną.

    Graikijos gynybos ministras Nikosas Dendiasas patvirtino, kad rasto įrenginio kilmė siejama su Ukraina, ir įvykį pavadino itin rimtu. Užsienio reikalų ministras Giorgos Gerapetritis taip pat pranešė, kad Atėnai imsis diplomatinių veiksmų, siekdami išsiaiškinti aplinkybes ir užkirsti kelią panašiems atvejams.

    Dronas, siejamas su „Magura“ tipo jūrinėmis sistemomis, buvo pastebėtas žvejo ir, kaip skelbiama, buvo įstrigęs oloje, o jo varikliai dar veikė. Graikijos ginkluotosios pajėgos prižiūri tyrimą ir rengia ataskaitą, vertindamos, kaip toks įrenginys galėjo atsidurti šalies vandenyse.

    Kas tiriama ir kodėl tai jautru

    Graikijos pareigūnai tikrina kelias versijas, įskaitant galimybę, kad dronas į teritoriją pateko iš komercinio laivo, arba buvo paleistas iš kito regiono taško. Bet kuri iš šių versijų Atėnams kelia papildomų klausimų dėl jūrų kontrolės, navigacijos saugumo ir pajėgumų laiku aptikti grėsmes pakrančių zonoje.

    Incidentas ypač jautrus dėl pastaraisiais metais išaugusios rizikos civilinei laivybai. Ukrainos pastangos mažinti Rusijos pajamas iš naftos reiškia didesnį dėmesį laivams, kurie padeda eksportuoti rusišką naftą, įskaitant vadinamąjį šešėlinį laivyną, kurio nuosavybės struktūros dažnai būna neaiškios.

    Ukrainos pozicija ir politinės pasekmės

    Ukrainos užsienio reikalų ministerijos atstovas Heorhii Tykhyi pareiškė, kad Kyjivas neturi informacijos apie konkretų droną ir nemato įrodymų, jog jis priklausė Ukrainos jūrinių dronų operatoriams. Jis pridūrė, kad Ukraina yra pasirengusi bendradarbiauti su Graikija, jei bus pateikti oficialūs prašymai.

    Atėnuose incidentas jau tapo vidaus politikos tema: opozicinės jėgos kritikuoja vyriausybę, teigdamos, kad teritorinių vandenų stebėsena nepakankama. Tuo pat metu Graikija per pastaruosius metus stiprino paramą Ukrainai, todėl bet kokie įtampos ženklai gali turėti įtakos ir platesniam dialogui ES bei NATO formatuose.

    Šis atvejis taip pat primena, kad jūriniai dronai sparčiai keičia saugumo situaciją regione: palyginti nebrangios, sunkiau aptinkamos sistemos didina riziką ne tik kariniams, bet ir civiliniams objektams. Europos valstybės vis aktyviau diskutuoja, kaip stiprinti pakrančių stebėseną, jūrų erdvės kontrolę ir reagavimo į tokius incidentus procedūras.

  • Graikija pristatė planą prieš perteklinį turizmą: ribos lovoms salose ir griežtesnė pakrančių apsauga

    Graikija pristatė planą prieš perteklinį turizmą: ribos lovoms salose ir griežtesnė pakrančių apsauga

    Graikija pristatė Specialųjį erdvinį turizmo planą, kuriuo siekia suvaldyti perteklinį turizmą ir aiškiau reguliuoti, kur ir kokiomis sąlygomis gali vykti turizmo plėtra. Vyriausybė pabrėžia, kad tikslas yra suderinti investicijas su gamtos ir kultūros paveldo apsauga, ypač salose.

    Turizmo ministrė Olga Kefalogianni ir aplinkos bei energetikos ministras Stavros Papastavrou akcentavo, kad naujasis reguliavimas turi nukreipti plėtros spaudimą nuo labiausiai apkrautų vietovių. Kartu numatoma skatinti investicijas į mažiau prisotintas teritorijas, jei jos atitinka tvarumo kriterijus.

    Aiškesnės taisyklės investuotojams

    Plane numatoma užkirsti kelią nekontroliuojamai statybų ir apgyvendinimo infrastruktūros plėtrai, kuri pastaraisiais metais tapo viena pagrindinių įtampų priežasčių populiariausiuose kurortuose. Valdžia teigia, kad turizmas turi augti ne vien kiekiu, o kokybe, gerinant viešąją infrastruktūrą ir paslaugų standartus.

    Dokumentas pristatomas tuo metu, kai dalis Graikijos vietovių susiduria su sezonišku gyventojų ir turistų srautų šuoliu, darančiu spaudimą vandens tiekimui, atliekų tvarkymui ir kelių tinklui. Valstybės strategija numato geriau suderinti leidimų išdavimą su realiu teritorijų pajėgumu priimti lankytojus.

    Šalis skirstoma į penkias zonas

    Naujajame plane Graikija pirmą kartą suskirstoma į penkias regionų kategorijas pagal geografinę specifiką ir turizmo spaudimo lygį. Aukšto spaudimo teritorijose numatomi griežtesni ribojimai, o vietovėse, kur dar yra erdvės augti, investicijos būtų leidžiamos tik laikantis aiškių tvarumo sąlygų.

    Atskira kategorija skiriama salų kryptims, kuriose problema dažnai susijusi ne tik su turistų skaičiumi, bet ir su ribotais infrastruktūros ištekliais. Taip pat plane išskiriama žemyninė dalis, kur norima stiprinti alternatyvias turizmo formas, ir specialaus statuso teritorijos, kuriose prioritetas teikiamas jautrių ekosistemų apsaugai.

    Ribos lovoms ir 25 metrų pakrantės zona

    Vienas ryškiausių numatytų instrumentų yra maksimalus turistinių lovų skaičius salose, siejamas su konkrečios teritorijos dydžiu ir vadinamąja talpa. Taip siekiama iš anksto užkirsti kelią situacijoms, kai apgyvendinimo pasiūla auga greičiau nei gebėjimas užtikrinti vandenį, nuotekų valymą ir susisiekimą.

    Taip pat numatoma sustiprinti pakrantės apsaugą nustatant 25 metrų nuo kranto linijos zoną, kurioje statybos būtų draudžiamos, išskyrus viešojo intereso projektus. Tai turėtų sumažinti pakrančių užstatymą ir padėti išsaugoti natūralų kraštovaizdį, kuris yra viena pagrindinių šalies turizmo vertybių.

    Graikijos institucijos pabrėžia, kad planas apima ir didesnę apsaugą nacionalinei saugomų teritorijų sistemai, taip pat tradicinių ir apleistų gyvenviečių išsaugojimą. Kartu akcentuojama archeologinių vietovių ir istorinių objektų apsauga, kad turizmo plėtra nepakenktų šalies kultūrinei tapatybei.

    „Svarbiausia yra pereiti prie modelio, kuris suderina kokybę ir tvarumą, gerbia aplinką ir kiekvieno regiono savitumą“, – teigiama pristatymo metu išplatintame pareiškime.

    Turizmo ministerija nurodo, kad dokumentas nėra „uždaras“ ir gali būti koreguojamas atsižvelgiant į pastabas bei praktinį įgyvendinimą. Tikimasi, kad aiškesnės taisyklės sumažins konfliktus dėl plėtros, o investuotojams suteiks daugiau prognozuojamumo.

  • Balkan Battery Day Atėnuose: kodėl baterijų kaupimo bumas Balkanuose įgauna gigavatų mastą

    Baterijų rinkos lūžis Pietryčių Europoje

    Baterijų energijos kaupimo sistemos (BESS) Balkanuose iš nišinės idėjos sparčiai virsta komercine realybe, o projektų planai Graikijoje, Rumunijoje ir Bulgarijoje jau skaičiuojami gigavatais. Šiame kontekste 2026 metų gegužės 21 dieną Atėnuose vyks Balkan Battery Day 2026, subursiantis plėtotojus, komunalines įmones, investuotojus, politikos formuotojus ir technologijų tiekėjus.

    Renginio darbotvarkė orientuota į tai, kas dažniausiai nulemia projektų sėkmę: tinklo prijungimo galimybes, leidimų išdavimą, pajamų modelius ir kaupimo įrenginių optimizavimą. Organizatoriai akcentuoja, kad tikslas nėra paroda, o koncentruota konferencija su iš anksto suderintais B2B susitikimais.

    Kodėl kaupimas tapo būtina infrastruktūra

    Pietryčių Europoje augant saulės ir vėjo elektrinių pajėgumams, kaupimas vis dažniau vertinamas kaip būtina infrastruktūra elektros sistemai subalansuoti. Baterijos leidžia greičiau reaguoti į generacijos svyravimus, mažinti tinklo perkrovas ir suteikti papildomų lankstumo paslaugų, kurios tampa vis svarbesnės atsinaujinančiai energetikai plečiantis.

    Kartu tai susiję ir su regiono energetinio saugumo darbotvarke: kaupimas padeda mažinti priklausomybę nuo brangių pikinės generacijos sprendimų ir efektyviau išnaudoti vietinę gamybą. Dėl to daugėja tiek atskirų (standalone) BESS projektų, tiek hibridinių, kai baterijos diegiamos šalia saulės ar vėjo parkų.

    Graikija, Rumunija ir Bulgarija: kur juda projektai

    Graikija pastaraisiais metais išsiskiria kaip viena pažangiausių kaupimo rinkų Pietryčių Europoje, kur judėjimą skatina reformos elektros rinkoje ir valstybinės paramos mechanizmai, įskaitant aukcionus. Dėl to vis dažniau matomas portfelių formavimas, kai atsinaujinančios elektrinės planuojamos kartu su kaupimu, siekiant didesnio sistemos lankstumo ir stabilesnių pajamų.

    Rumunijoje kaupimo plėtrą stiprina ES remiami finansavimo ir modernizavimo instrumentai bei augantis investuotojų apetitas. Rinkos dalyviai spartina diegimo strategijas, siejamas su tinklo balansavimu ir atsinaujinančių išteklių integracija, o sprendimai vis dažniau vertinami kaip ilgalaikė sistemos modernizavimo dalis.

    Bulgarijoje didesnis dėmesys krypsta į hibridinius atsinaujinančios energetikos ir kaupimo modelius, ypač augant saulės generacijai ir ieškant būdų efektyviau valdyti gamybos netolygumus. Platesniame Balkanų ir Vakarų Balkanų WB6 kontekste esminiais klausimais išlieka projektų bankabilumas, leidimų procesai, prieiga prie rinkų ir realios tinklo prijungimo sąlygos.

    Ką aptars konferencijoje ir kas dalyvaus

    Tarp patvirtintų pranešėjų minimi „Rezolv Energy“ vadovas Alastairas Hammondas, „ENEVO Group“ bendraįkūrėjas ir vadovas Cristianas Pîrvulescu, „Solarpro Holding“ atstovas Gabrielis Nenovas, „Principia Energy“ investicijų ir rinkos žvalgybos vadovas George’as Chronaiosas, taip pat „Capalo AI“ vadovas Henri Taskinenas. Programoje numatyti ir diskusijų dalyviai iš Hellenic Energy Exchange (HEnEx), taip pat Europos investicijų banko ir Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko.

    Organizatorių teigimu, konferencija bus skirta praktikai: tinklo prijungimo „butelio kakleliams“, leidimų sistemoms, papildomoms sisteminėms paslaugoms, hibridiniams projektams ir kaupimo turto komerciniam optimizavimui. Atskirose sesijose bus nagrinėjama, kaip BESS gali prisidėti prie regiono energetinio saugumo, tarpvalstybinių srautų ir sistemų integracijos Pietryčių Europoje.

    „Kaupimo rinka regione pereina į lemiamą etapą, kai svarbiausia tampa ne ambicijos, o įgyvendinimo greitis ir aiškūs pajamų modeliai“, – teigia renginio organizatoriai.

    Renginį organizuoja Invest In Network, o rėmėjų gretose minimi „Huawei Digital Power“, „LONGi“ ir „Capalo AI“, taip pat „Clyde & Co“, „YESS Power“ ir „ENEVO Group“. Organizatoriai pabrėžia, kad dalyvių vietų skaičius ribotas, todėl didelė dalis vertės kuriama per tikslinius susitikimus tarp plėtotojų, finansuotojų ir technologijų tiekėjų.

    Didėjant projektų apimtims ir konkurencijai, Balkan Battery Day 2026 siekia tapti momentine „nuotrauka“, parodančia, kur link juda Balkanų BESS rinka ir kokios kliūtys dar gali sulėtinti gigavatinių planų virtimą veikiančia infrastruktūra.

  • Graikija svarsto dar vieną FSRU: „Dioriga Gas“ žada proveržį, bet DESFA kelia naujų klausimų

    Graikijos energetikos rinkoje vėl suaktyvėjo diskusijos dėl dar vieno plaukiojančio SGD terminalo (FSRU). „Motor Oil“ grupės projektas „Dioriga Gas“ numatomas maždaug už 70 kilometrų nuo Atėnų, Agioi Theodori vietovėje, netoli bendrovės naftos perdirbimo gamyklos.

    Projekto tikslas – į Pietų Graikiją atvesti apie 21–24 TWh suskystintų gamtinių dujų ir papildomai sukurti 177 000 kubinių metrų SGD saugojimo pajėgumų. Vystytojai skaičiuoja, kad tai reikšmingai padidintų šalies infrastruktūros galimybes aptarnauti tiek vidaus vartojimą, tiek regioninius srautus.

    Licencijos, išimtys ir rinkos testas

    „Dioriga Gas“ komanda nurodo, kad šiuo metu prioritetas – jūrinės licencijos gavimas ir reguliaciniai sprendimai, įskaitant trečiųjų šalių prieigos išimtį iš energetikos reguliuotojo. Lygiagrečiai vyksta derybos su SGD rinkos dalyviais dėl įsitraukimo į projektą kaip suinteresuotoms šalims.

    Terminalo pajėgumų rezervavimo procesas Graikijoje nėra naujiena: pirmasis „Dioriga Gas“ rinkos testo etapas buvo pradėtas 2021 metais, o antrasis etapas paskelbtas 2023 metais. Tais pačiais 2023 metais projektas taip pat buvo įvardytas strategine investicija, o tai paprastai reiškia didesnį valstybės dėmesį procedūrų spartinimui.

    Graikijos tikslas po 2027 metų

    Graikija siekia įtvirtinti regioninio SGD centro vaidmenį, ypač artėjant planuojamam visiškam rusiškų dujų atsisakymui nuo 2027 metų. Tokia kryptis reiškia didesnį poreikį importo lankstumui ir infrastruktūrai, kuri leistų reaguoti į paklausos šuolius bei užtikrinti tiekimą kaimyninėms rinkoms.

    Vystytojai argumentuoja, kad papildomas FSRU galėtų prisidėti prie trūkstamų kiekių padengimo ir sustiprinti Pietų Graikijos tiekimo saugumą. Tačiau tokio tipo projektų sėkmė priklauso ne tik nuo komercinio susidomėjimo, bet ir nuo laiku suderintų prijungimo prie perdavimo sistemos sprendimų.

    DESFA sprendimas gali keisti grafiką

    Įtampą kelia tai, kad perdavimo sistemos operatorius DESFA, remiantis viešai aptartais vertinimais, šiemet į 2026–2035 metų plėtros planą neįtraukė dalies esminių „Dioriga Gas“ prijungimo darbų. Argumentuojama, kad nebuvo laiku įvykdyti konkretūs sutartiniai įsipareigojimai, todėl kyla klausimų dėl projekto terminų ir įgyvendinimo kelio.

    Praktikoje tai gali reikšti, kad projektui teks iš naujo derinti kai kuriuos techninius ir planavimo sprendinius, o rinkos dalyviams – atidžiau vertinti, kada pajėgumai realiai galėtų tapti prieinami. Artimiausi mėnesiai parodys, ar „Dioriga Gas“ pavyks išlaikyti strateginės investicijos pagreitį ir įtikinti tiek reguliuotojus, tiek rinką dėl projekto būtinybės.