CP v2

Tag: Hormūzo sąsiauris

  • OPEC naftos gavyba krito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius: Hormuzo sąsiauris paralyžiuoja rinką

    OPEC naftos gavyba krito iki žemiausio lygio per du dešimtmečius: Hormuzo sąsiauris paralyžiuoja rinką

    Gavybos kritimas pasiekė dugną

    Balandį OPEC naftos gavyba smuko iki žemiausio lygio per daugiau nei du dešimtmečius, rodo „Reuters“ atlikta apklausa. Pagrindinė priežastis siejama su suaktyvėjusiais geopolitiniais sukrėtimais regione ir sutrikusiu eksportu per Hormuzo sąsiaurį.

    Agentūros skaičiavimu, per mėnesį OPEC išgaunamos naftos kiekis sumažėjo apie 830 000 barelių per dieną ir siekė maždaug 20,04 mln. barelių per dieną. Tai reikšmingas pokytis net ir rinkai, kuri jau kelerius metus gyvena nuolatinėje įtampoje dėl karo ir sankcijų poveikio.

    Hormuzas – siaura vieta, nuo kurios priklauso kainos

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos „butelio kaklelių“, nes per jį tradiciškai keliauja didelė dalis Persijos įlankos naftos ir dalis suskystintų gamtinių dujų krovinių. Kai tranzitas čia stringa, rinkoje iškart atsiranda fizinio tiekimo rizika, kuri greitai persiduoda į kainas ir draudimo kaštus.

    „Reuters“ nurodo, kad dalis OPEC šalių balandį planavo didinti gavybą, tačiau realybėje eksportą ribojo sutrikęs transportas ir priverstinės korekcijos. Papildomą spaudimą sukūrė ir tai, kad ne visos šalys turi alternatyvius maršrutus, leidžiančius apeiti sąsiaurį.

    Persijos įlankos šalys: vieniems pavyko, kitiems – ne

    Tarp labiausiai išsiskiriančių pokyčių minimi kritimai tokiose šalyse kaip Kuveitas, o mažiau neigiamame kontekste – Jungtiniai Arabų Emyratai, kuriems, pasak „Reuters“, pavyko didinti išgavimą. Tai aiškinama tuo, kad dalis eksporto infrastruktūros leidžia nukreipti srautus alternatyviais keliais.

    Arabijos Saudo Arabija ir Irakas taip pat fiksavo pardavimų mažėjimą, o bendra regiono dinamika dar kartą parodė, kad net ir turint didelius gavybos pajėgumus, logistikos sutrikimai per kelias savaites gali tapti svarbesni už formalius gavybos tikslus.

    „Saudi Aramco“ perspėjimas ir sustingęs LNG segmentas

    „Saudi Aramco“ vadovas Aminas Nasseras „Reuters“ teigė, kad dėl karo veiksmų ir transporto ribojimų per du mėnesius pasaulis neteko maždaug 1 mlrd. barelių naftos. Jo vertinimu, grįžimas į ankstesnę padėtį gali užtrukti, nes sutrikimai turi ir techninių, ir komercinių pasekmių.

    Problemos apėmė ne tik naftą: įtampa persimetė ir į LNG rinką. „Reuters“ skelbia, kad Kataras dėl susiklosčiusių aplinkybių pratęsė force majeure režimą dalyje sutarčių, o tai reiškia, kad dalis pirkėjų laikinai negali reikalauti kompensacijų už nepristatytus krovinius.

    Tokie signalai rinkai paprastai veikia dviem kryptimis: trumpuoju laikotarpiu didina kainų svyravimus, o ilgesniu laikotarpiu skatina šalis ir bendroves ieškoti alternatyvių tiekimo grandinių, didinti strategines atsargas ir spartinti infrastruktūros projektus, mažinančius priklausomybę nuo vieno tranzito taško.

  • „Saudi Aramco“ pelnas šoktelėjo 25 proc.: Irano karas kelia naftos kainas ir įtampą

    „Saudi Aramco“ pelnas šoktelėjo 25 proc.: Irano karas kelia naftos kainas ir įtampą

    Didžiausia pasaulyje naftos eksportuotoja „Saudi Aramco“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos grynasis pelnas augo 25 proc. ir siekė apie 27,6 mlrd. eurų. Tokį rezultatą bendrovė sieja su išaugusiomis pajamomis, su pardavimais susijusiomis įplaukomis ir mažesnėmis veiklos sąnaudomis.

    Valdyba taip pat patvirtino ketvirtinį dividendą – apie 18,6 mlrd. eurų. Tuo pat metu bendrovė atkreipė dėmesį, kad didesnes pajamas iš dalies kompensavo mažesnės pardavimo apimtys, įskaitant žalią naftą bei perdirbtus ir chemijos produktus.

    Rinkas pastaraisiais mėnesiais labiausiai veikė karas su Iranu ir su tuo susiję trikdžiai energijos tiekimo grandinėse. Įtampa Hormūzo sąsiauryje, per kurį iki konflikto kasdien tekėdavo reikšminga pasaulinės jūrinės naftos prekybos dalis, padidino tiekimo rizikos priedą naftos kainoje.

    „Brent“ etaloninė nafta 2026 metų gegužės 11 dieną laikėsi virš 103 JAV dolerių už barelį, tai yra apie 96 eurus, nors nuo konflikto piko kainos buvo atsitraukusios. Palyginimui, dar vasario pabaigoje, prieš prasidedant intensyviausiems karo veiksmams, rinka buvo matžiusi apie 70 JAV dolerių už barelį, tai yra maždaug 65 eurus.

    Siekdama sumažinti riziką dėl gabenimo per Hormūzo sąsiaurį, „Saudi Aramco“ dalį eksporto nukreipė per Rytų–Vakarų vamzdyną, kuris leidžia naftą transportuoti iki Raudonosios jūros pakrantės. Bendrovė nurodo, kad šis vamzdynas šiuo metu veikia maksimaliu pajėgumu – iki 7 mln. barelių per parą, taip pat pasitelkiami vidaus ir tarptautiniai naftos saugyklų pajėgumai.

    2025 metų ketvirtąjį ketvirtį „Saudi Aramco“ vidutinė gavyba siekė 11,1 mln. barelių per parą, todėl vamzdyno pajėgumas dengia tik dalį bendro srauto. Tai pabrėžia, kodėl geopolitiniai trikdžiai svarbiausiuose transporto koridoriuose gali greitai persiduoti į kainas, draudimo kaštus ir pristatymo terminus.

    „Rytų–Vakarų vamzdynas padeda sušvelninti pasaulinio energijos šoko poveikį ir suteikia palengvėjimą klientams“, – sakė „Saudi Aramco“ prezidentas ir generalinis direktorius Aminas Nasseras.

    Bendrovė teigia, kad dėl karo kilę trikdžiai reikšmingai nepakenkė jos finansams ar operacijoms, tačiau pripažįsta, kad rinkoje išlieka didelis neapibrėžtumas. Energetikos analitikai pabrėžia, kad tokiose situacijose kainas kelia ne tik faktinis tiekimo sumažėjimas, bet ir prevencinis atsargų kaupimas bei logistikos grandinių persiorientavimas.

    Ilgalaikėje perspektyvoje tokie sukrėtimai dar labiau išryškina energijos saugumo klausimus: valstybės ir įmonės siekia diversifikuoti tiekimą, plėsti strategines atsargas ir investuoti į infrastruktūrą, mažinančią priklausomybę nuo vieno maršruto. Dėl to naftos ir dujų rinkose didėja kainų svyravimų tikimybė, ypač geopolitinių krizių metu.

  • Naftos kainos šovė: Trumpas atmetė Irano atsaką, įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio auga

    Naftos kainos šovė: Trumpas atmetė Irano atsaką, įtampa dėl Hormūzo sąsiaurio auga

    Pirmadienio rytą naftos kainos tarptautinėse rinkose šoktelėjo daugiau nei 4 proc., investuotojams vertinant naujausią eskalaciją Irano konflikte ir jos pasekmes energijos tiekimui. Impulsą kainoms suteikė JAV prezidento Donaldo Trumpo sprendimas atmesti Teherano atsaką į siūlymą dėl karo nutraukimo.

    Euronews skelbia, kad pasiūlymo detalės viešai nebuvo atskleistos, tačiau D. Trumpas jį įvardijo kaip „visiškai nepriimtiną“. Rinkos tai perskaitė kaip ženklą, kad greitas politinis sprendimas artimiausiu metu mažai tikėtinas, todėl didėja vadinamoji geopolitinė rizikos premija naftos kainose.

    Hormūzo sąsiauris vėl rinkų dėmesyje

    Didžiausią nerimą kelia Hormūzo sąsiauris, per kurį iš Persijos įlankos tradiciškai keliauja reikšminga dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautų. Bet kokie trikdžiai šiame maršrute paprastai akimirksniu atsiliepia kainoms, nes rinkos įkainoja galimus tiekimo sutrikimus ir brangesnį gabenimą.

    Šiame kontekste investuotojai paprastai stebi ne tik politines antraštes, bet ir praktinius rodiklius: laivybos draudimo įkainius, tanklaivių judėjimo duomenis, OPEC narių eksporto apimtis bei strateginių atsargų politiką. Net ir neįvykus realiai blokadai, padidėjusi rizika dažnai pakelia ateities sandorių kainas.

    Kainos ir rinkų reakcijos

    Pirmojo mėnesio „Brent“ rūšies naftos ateities sandoriai prekyboje siekė apie 92 eurus už barelį, o JAV WTI pakilo iki maždaug 87 eurų už barelį. Palyginimui, penktadienį „Brent“ užsidarė apie 88 eurus, o WTI – apie 83 eurus už barelį.

    Europos akcijų rinkos į naujienas reagavo santūriau, tačiau vyraujančios kryptys išliko neigiamos: Euro Stoxx 50 krito kiek daugiau nei 0,5 proc., o platesnis Stoxx 600 balansavo apie nulį. Prancūzijos CAC 40 smuko daugiau nei 1 proc., kai didesnės energijos kainos didina infliacijos riziką ir apsunkina palūkanų mažinimo lūkesčius.

    Azijos indeksus kelia technologijų bumas

    Azijoje nuotaikos buvo nevienodos: Tokijo Nikkei 225 smuktelėjo apie 2 proc., nors dienos metu buvo trumpam pasiekęs naują rekordą. Tuo metu Pietų Korėjos Kospi pakilo apie 4,1 proc. ir fiksavo naują visų laikų rekordą, o rinką ypač palaikė technologijų sektorius.

    Technologijų bendrovių akcijas regione stiprina išaugęs susidomėjimas DI, ypač puslaidininkių ir atminties lustų paklausos tema. Būtent ši tendencija pastaraisiais mėnesiais daliai investuotojų leido ignoruoti geopolitinius sukrėtimus, nes kapitalas plaukia į augimo istorijas, siejamas su skaitmenizacija ir duomenų centrų plėtra.

    Tuo pat metu JAV biržų ateities sandoriai buvo nežymiai neigiami, svyravimai siekė apie 0,2 proc. Rinkos laukia ir geopolitinių signalų iš Vašingtono, nes šią savaitę D. Trumpas, kaip skelbiama, turėtų vykti į Kiniją derybų su Xi Jinpingu, o prekybos ir saugumo klausimai gali turėti įtakos tiek žaliavų paklausai, tiek rizikos vertinimui pasaulio biržose.

  • „Brussels Airlines“ ramina dėl skrydžių: 80 proc. kuro užsitikrinta, bet keleiviai jau mokės daugiau

    „Brussels Airlines“ ramina dėl skrydžių: 80 proc. kuro užsitikrinta, bet keleiviai jau mokės daugiau

    Įtampa Artimuosiuose Rytuose kelia nerimą

    Belgijos oro bendrovė „Brussels Airlines“ tikina, kad kol kas neplanuoja atšaukti skrydžių, nors rinkoje daugėja nuogąstavimų dėl galimų reaktyvinių degalų tiekimo sutrikimų. Nerimą kursto įtampa Artimuosiuose Rytuose ir rizikos, susijusios su strateginiu Hormūzo sąsiauriu.

    Bendrovės atstovas teigia, kad šiuo metu tvarkaraščiai nekeičiamai vykdomi, o situacija vertinama nuolat. Vis dėlto aviacijos sektorius pripažįsta, kad geopolitiniai sukrėtimai greitai persiduoda degalų kainoms ir tiekimo grandinėms.

    Ką reiškia 80 proc. užtikrinto kuro?

    „Brussels Airlines“ skelbia, kad 2026 metų iki metų pabaigos yra padengusi apie 80 proc. savo reaktyvinių degalų poreikio. Tačiau tai nereiškia, kad bendrovė fiziškai sandėliuose turi tokį kiekį žibalo.

    Didelė dalis šios apsaugos pasiekiama per vadinamąsias išankstines kainos fiksavimo priemones, kai finansiniais instrumentais užrakinama degalų kaina. Tokia praktika aviacijoje paplitusi, nes padeda planuoti sąnaudas, tačiau ji neapsaugo nuo realaus fizinio tiekimo trūkių, jei jie atsirastų.

    „Svarbu suprasti, kad tai yra finansinis instrumentas: kaina nustatyta iš anksto, bet tai nėra fizinis žibalo įsigijimas čia ir dabar“, – sakė „Brussels Airlines“ atstovas.

    Degalų pirkimą ir rizikos valdymą centralizuotai koordinuoja „Lufthansa Group“, kuriai priklauso ir „Brussels Airlines“. Grupė teigia artimiausioms maždaug šešioms savaitėms nematanti ženklų, kad tiekimas galėtų sutrikti, nes tiekėjai įprastai pateikia tiekimo informaciją kelioms savaitėms į priekį.

    Keleiviams jaučiamas poveikis

    Nors skrydžiai kol kas neatšaukiami, bendrovės jau ieško būdų kompensuoti išaugusias sąnaudas. „Brussels Airlines“ yra paskelbusi pokyčius trumpųjų ir vidutinių nuotolių skrydžiuose: baziniame biliete ateityje numatomas tik vienas mažas asmeninis daiktas, pavyzdžiui, kompiuterio krepšys ar nedidelė kuprinė.

    Keleiviams, norintiems į saloną įsinešti standartinį rankinį bagažą iki 8 kilogramų, tektų primokėti papildomai. Tokie sprendimai atspindi platesnę Europos aviacijos tendenciją, kai dalis paslaugų perkeliama į papildomų mokesčių modelį, siekiant amortizuoti nepastovias degalų ir veiklos sąnaudas.

    Europos Komisijos pozicija ir force majeure riba

    Europos Komisija viešai laikosi pozicijos, kad ES mastu apie faktinį reaktyvinių degalų trūkumą šiuo metu nepranešama. Tuo pačiu institucijos pripažįsta, kad jei geopolitiniai sutrikimai užsitęstų, gali būti svarstomi koordinuoti sprendimai dėl strateginių atsargų panaudojimo.

    Komisija taip pat skiria brangių degalų ir degalų trūkumo situacijas. Aukštos kainos savaime paprastai nėra laikomos pagrindu atšaukti skrydžius kaip išimtines aplinkybes, tačiau realus degalų trūkumas, jei jis būtų įrodytas, galėtų būti vertinamas kitaip.

    „Jei susidarytų situacija, kai oro uostai ar oro bendrovės patiria reaktyvinių degalų trūkumą, tai gali būti laikoma išimtine aplinkybe“, – sakė Europos Komisijos atstovė Anna-Kaisa Itkonen.

    Praktikoje keleiviams svarbiausias klausimas išlieka paprastas: ar skrydžiai bus vykdomi. Oro bendrovės kol kas ramina, tačiau rinkos nepastovumas reiškia, kad vasaros sezonui artėjant gali daugėti kainodaros pokyčių ir papildomų mokesčių, net jei masinių atšaukimų pavyktų išvengti.

  • Nafta šoka į viršų: po Trumpo sprendimo „Brent“ perkopė 95 eurus, įtampa tik auga

    Nafta šoka į viršų: po Trumpo sprendimo „Brent“ perkopė 95 eurus, įtampa tik auga

    Pasaulio naftos kainos savaitės pradžioje šoktelėjo, rinkoms reaguojant į atsinaujinusią įtampą Artimuosiuose Rytuose ir didėjančią riziką energijos tiekimui. „Brent“ rūšies nafta pakilo virš 95 eurų už barelį, o JAV WTI priartėjo prie 90 eurų ribos.

    Kainas aukštyn stūmė signalai, kad konfliktas gali užsitęsti, o diplomatiniai bandymai sumažinti įtampą kol kas neduoda aiškaus rezultato. Investuotojai ypač jautriai vertina bet kokią informaciją, kuri gali paveikti eksportą iš regiono, kuris yra vienas svarbiausių pasaulinės naftos tiekimo grandinėje.

    Didžiausia rinkos baimė siejama su Hormūzo sąsiauriu, per kurį, įvairių tarptautinių institucijų vertinimu, kasdien juda reikšminga pasaulinės jūriniu keliu gabenamos naftos dalis. Net ir trumpalaikiai trikdžiai šiame maršrute gali sukelti kainų šuolius, nes alternatyvūs tiekimo keliai ir pajėgumai ne visada gali greitai kompensuoti praradimus.

    Kodėl kainos taip jautriai reaguoja?

    Naftos rinka šiuo metu išlieka įtempta dėl kelių lygiagrečių veiksnių: geopolitinės rizikos, transportavimo saugumo ir ribotos greitos pasiūlos reakcijos. Nors dalį spaudimo gali amortizuoti komercinės atsargos ir kai kurių šalių sprendimai didinti tiekimą, bet rizikos premija kainoje išlieka didelė.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kainų kilimą riboti gali silpnesnė paklausa kai kuriose besivystančiose ekonomikose ir vartojimo mažėjimas, kai degalų kainos tampa pernelyg aukštos. Vis dėlto, jei įtampa regione didėtų arba būtų sutrikdytas eksportas, kainos gali kilti toliau.

    Kas laukia toliau?

    Artimiausiu metu kainų kryptį lems politiniai sprendimai ir realūs tiekimo srautų pokyčiai, o ne vien pareiškimai. Rinkos dalyviai stebės, ar bus pasiektas susitarimas, kuris sumažintų eskalacijos riziką, ir ar išliks saugus laivybos koridorius per Hormūzo sąsiaurį.

    Europai tokie svyravimai reiškia didesnę infliacijos riziką ir spaudimą vartotojams, nes brangesnė žaliava ilgainiui persiduoda degalų ir dalies prekių kainoms. Ekonomistai pabrėžia, kad užsitęsęs kainų šuolis dažniausiai verčia vartotojus taupyti, o verslus atidžiau vertinti sąnaudas.

  • Irano atsakas JAV per Pakistaną: tuo pat metu dronai smogė Persijos įlankoje

    Irano atsakas JAV per Pakistaną: tuo pat metu dronai smogė Persijos įlankoje

    By&nbspManuela Scarpellini
    Published on

    Share

    Comments

    Share
    Close Button












    Iran has sent its response to a US proposal to end the war through Pakistani mediators, the official IRNA news agency reported on Sunday, without offering details.

    The Islamic Republic of Iran’s response to the latest US proposed draft aimed at ending the war was delivered today through a Pakistani mediator, the official IRNA news agency reported on Sunday, without offering details.


    ADVERTISEMENT


    ADVERTISEMENT

    Meanwhile, drones were launched at multiple targets across the Gulf on Sunday, with one striking a freighter bound for Qatar, as Tehran warned the United States it would no longer refrain from retaliatory attacks.

    Qatar’s Prime Minister has warned Iran that using the Strait of Hormuz “as a pressure card would only lead to deepening the crisis”.

    Go to accessibility shortcuts

    Share

    Comments

    Read more


    Iran reviewing US proposal on deal to end war as Trump ramps up pressure


    Trump says Iran has ‘not yet paid a big enough price’ as he reviews new peace proposal


    Iran war impact on shipping affecting refugee aid with freight rates soaring, UNHCR says

  • JAV darbo rinka lėtėja, įtampa Hormūzo sąsiauryje ir DI atleidimai: kas laukia rinkų?

    JAV darbo rinka lėtėja, įtampa Hormūzo sąsiauryje ir DI atleidimai: kas laukia rinkų?

    Rinkas krečia vartojimo silpnėjimas

    JAV akcijų indeksų ateities sandoriai kilo po sesijos, kai investuotojus išgąsdino vartotojams jautrių bendrovių rezultatai. Dalies įmonių prognozių mažinimas ir vadovų komentarai sustiprino nuotaiką, kad gyventojų išlaidos gali trauktis.

    Tokiais momentais rinka paprastai jautriausiai reaguoja į ženklus, ar sulėtėjimas yra laikinas, ar pereina į platesnį ciklą. Investuotojai atidžiai vertina ir tai, kaip įmonės kalba apie kainodarą, paklausą bei maržas, ypač kai išlieka neapibrėžtumas dėl energijos kainų.

    Lūkesčiai dėl darbo vietų ir palūkanų

    Pagrindinis dienos akcentas yra balandžio darbo rinkos ataskaita JAV, kuri dažnai tampa kryptį nulemiančiu veiksniu ir akcijoms, ir obligacijoms. Lėtesnis darbo vietų kūrimas paprastai mažina spaudimą kainoms, o tai gali pakeisti lūkesčius dėl centrinio banko palūkanų politikos.

    Rinkų dalyviai vertina ir skirtingus signalus iš kitų rodiklių, nes privataus sektoriaus užimtumo duomenys kartais rodo kitokią dinamiką nei oficiali statistika. Dėl to artėjant ataskaitai dažnėja staigesnių svyravimų tikimybė tiek akcijų, tiek valiutų rinkose.

    Hormūzo sąsiauris ir naftos rizika

    Geopolitinė įtampa Hormūzo sąsiauryje išlieka vienu svarbiausių rizikos veiksnių energijos rinkoms, nes tai strategiškai svarbus naftos ir dujų transporto kelias. Pranešimai apie atsinaujinusius susidūrimus didina neapibrėžtumą, net jei trumpuoju laikotarpiu naftos kaina ne visuomet reaguoja iškart.

    Jei laivybos srautai būtų ribojami ilgiau, rinkoje didėtų pasiūlos sutrikimų baimė, o tai galėtų persiduoti degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams. Tokia grandininė reakcija dažnai paveikia ir vartotojų pasitikėjimą, ir įmonių planus.

    DI poveikis darbo rinkai technologijų sektoriuje

    Technologijų sektoriuje dėmesį patraukė „Cloudflare“ sprendimas mažinti darbuotojų skaičių, nors ketvirčio rezultatai buvo geresni nei tikėtasi. Bendrovė viešai akcentavo, kad per pastaruosius mėnesius smarkiai išaugo vidinis DI naudojimas, o tai pakeitė darbo organizavimą ir dalį funkcijų pavertė perteklinėmis.

    Ši tendencija ryškėja plačiau: įmonės vis dažniau investuoja į procesų automatizavimą, o darbuotojų struktūrą keičia ne vien dėl sąnaudų, bet ir dėl naujų įgūdžių poreikio. Praktikoje tai reiškia, kad auga paklausa aukštesnės kvalifikacijos rolėms, o rutininių užduočių dalis mažėja.

    Naudotų automobilių kainos: pirmas kritimas šiemet

    Vartotojams palankesnė naujiena atėjo iš naudotų automobilių rinkos, kur balandį fiksuotas kainų mažėjimas, pirmą kartą šiais metais. Vis dėlto metinis pokytis išliko teigiamas, todėl bendras kainų lygis išlieka aukštesnis nei prieš metus.

    Augant energijos kainoms, pirkėjų dėmesys dažniau krypsta į elektromobilius, tačiau jų kainos naudotų automobilių skelbimuose vis dar yra gerokai didesnės už rinkos vidurkį. Tai riboja dalies pirkėjų galimybes, net jei eksploatacijos kaštai kai kuriais atvejais gali būti mažesni.

  • Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio Romoje su Meloni ir Tajani: Iranas, NATO ir tarifai – kokių žinių laukia Europa

    Rubio vizitas Romoje

    JAV valstybės sekretorius Marco Rubio Romoje susitiko su Italijos ministre pirmininke Giorgia Meloni ir užsienio reikalų ministru Antonio Tajani. Pokalbiuose aptarti JAV, Italijos ir Europos Sąjungos santykiai, o darbotvarkės centre atsidūrė Iranas, NATO vaidmuo Europoje ir nauja tarifų rizika.

    Po susitikimų Italijos pusė akcentavo, kad amerikiečių buvimas Europoje išlieka svarbus, o Roma nenori prekybos karų. Šie signalai siunčiami tuo metu, kai ES ir JAV santykiuose paraleliai vyksta ir saugumo, ir ekonominių interesų derinimas.

    Iranas ir Hormuzo sąsiauris

    Po derybų Rubio teigė, kad dėl taikos ar deeskalacijos su Iranu tikimasi naujų žinių artimiausiomis valandomis. Jis pabrėžė, kad JAV operacijos ir diplomatinės pastangos, Vašingtono vertinimu, susijusios su Irano keliama grėsme regionui ir platesniam tarptautiniam saugumui.

    Antonio Tajani savo ruožtu patvirtino Italijos paramą diplomatijai kaip vieninteliam keliui išvengti platesnės eskalacijos Artimuosiuose Rytuose. Italija taip pat nurodė esanti pasirengusi, susidarius sąlygoms, prisidėti prie daugiašalės, gynybinio pobūdžio jūrų iniciatyvos, skirtos užtikrinti laivybos laisvę Hormuzo sąsiauryje.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, todėl bet kokios įtampos šiame taške greitai persiduoda tiek energetikos, tiek draudimo ir logistikos grandinėms. Dėl to Europos valstybės vis dažniau kalba apie platesnį indėlį į jūrinį saugumą, kai grėsmės kyla net ir už žemyno ribų.

    NATO, bazės ir tarifų klausimas

    Rubio sakė, kad su Meloni tiesiogiai neaptarinėjo karinių bazių, tačiau pabrėžė, jog kai kurių sąjungininkų sprendimai riboti naudojimąsi infrastruktūra gali didinti rizikas. Pasak jo, negalėjimas pasikliauti sąjungininkais krizių metu yra problema, ypač kai kalbama apie pajėgų greitą perkėlimą į potencialius karštuosius taškus.

    Jis taip pat pakartojo, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas dar nėra priėmęs sprendimo dėl JAV karių išvedimo iš Italijos, o pats Rubio įvardijo save kaip tvirtą NATO rėmėją. Šis akcentas svarbus Europai, siekiančiai aiškumo dėl JAV karinio įsipareigojimo ir atgrasymo architektūros tęstinumo.

    Ekonominėje darbotvarkės dalyje Tajani dar kartą pabrėžė, kad Italija nepritaria prekybos karams ir pasisako už kuo didesnės transatlantinės rinkos idėją. Tai siejama su pastaruoju metu sugrįžtančiomis diskusijomis dėl tarifų, ypač automobilių sektoriuje, kur bet koks sprendimas gali turėti tiesioginį poveikį Europos pramonei, investicijoms ir darbo vietoms.

    Be Irano ir prekybos temos, susitikimuose aptarti ir kiti tarptautiniai klausimai, įskaitant paliaubų perspektyvas Libane ir UNIFIL misiją, taip pat situaciją Ukrainoje, Venesueloje ir Kuboje. Romos susitikimai parodė, kad transatlantinėje darbotvarkėje saugumas ir ekonomika toliau bus sprendžiami kaip glaudžiai susiję klausimai.

    „Artimiausiomis valandomis laukiame poslinkio derybose su Iranu“, – sakė Marco Rubio.

    „Italija remia diplomatiją ir, kai sąlygos leis, yra pasirengusi prisidėti prie laivybos laisvę užtikrinančios iniciatyvos Hormuze“, – sakė Antonio Tajani.

  • Bitcoin kilimas priblėso: darbo rinka JAV stipri, bet įtampą kelia Hormuzo sąsiauris ir ETF nutekėjimai

    Bitcoin kilimas priblėso: darbo rinka JAV stipri, bet įtampą kelia Hormuzo sąsiauris ir ETF nutekėjimai

    Bitcoin penktadienį smuko žemiau 80 000 JAV dolerių ribos, kai nutrūko penkių dienų iš eilės teigiamų spot ETF srautų serija. Rinkos dalyviai vertino, kad kilimą pastaruoju metu labiau palaikė instituciniai pirkimai, o ne mažmeninių investuotojų grįžimas.

    Makroekonominį foną papildė balandžio JAV darbo rinkos duomenys, kurie buvo stipresni už prognozes, tačiau neišsklaidė kitų rizikų. Investuotojai toliau stebi infliacijos dinamiką ir energijos kainų šuolių įtaką centrinių bankų politikai.

    ETF srautai apsivertė

    Duomenys rodo, kad spot bitcoin ETF fiksavo apie 256 milijonų eurų grynąjį nutekėjimą per vieną dieną po kelių iš eilės buvusių įplaukų. Tuo pačiu metu spot ether ETF taip pat patyrė nutekėjimų, o tai signalizavo platesnį rizikos mažinimą kriptoturto segmente.

    Tokie apsivertimai dažnai sustiprina trumpalaikį nepastovumą, nes dalis investuotojų ETF srautus naudoja kaip nuotaikų indikatorių. Rinkoje tai sutapo su atsargesniu pozicionavimu prieš naujus makro ir geopolitikos pranešimus.

    Hormuzo sąsiauris ir nafta

    Papildomą įtampą sukėlė nauji pranešimai apie trapias paliaubas tarp Irano ir JAV bei incidentus netoli Hormuzo sąsiaurio. Įtampos regione atsinaujinimas kilstelėjo naftos kainas ir grąžino dalį anksčiau matyto kritimo, kuris buvo palankus rizikingesniam turtui.

    Energetikos kainos investuotojams svarbios ne tik dėl geopolitinės rizikos, bet ir dėl infliacijos. Jei energijos brangimas įsitvirtina, centriniams bankams sunkiau pereiti prie palūkanų mažinimo, o tai paprastai slopina rizikingų aktyvų, įskaitant kriptovaliutas, apetitą.

    Darbo rinka stipri, bet riba lieka

    JAV Darbo statistikos biuro duomenimis, balandį sukurta 115 000 naujų darbo vietų, o nedarbo lygis siekė 4,3 proc. Stipresnis rodiklis pagerino trumpalaikę nuotaiką, bet kartu priminė, kad ekonomika vis dar pakankamai atspari, todėl palūkanų mažinimas gali būti atidedamas.

    Rinkos komentatoriai atkreipė dėmesį, kad bitcoin kilimo struktūra išlieka trapi, nes ją labiau palaikė instituciniai pirkimai ir trumpųjų pozicijų uždarymai. Jei mažmeninė paklausa neatsinaujins, korekcijos link 75 000–78 000 JAV dolerių zonos gali išlikti realus scenarijus.

    Po darbo rinkos ataskaitos bitcoin kaina svyravo apie 79 700 JAV dolerių, o ether apie 2 270 JAV dolerių. Perskaičiavus į eurus, tai sudaro maždaug 74 000 eurų už bitcoin ir apie 2 100 eurų už ether, priklausomai nuo dienos valiutų kursų.

  • Irakas paskelbė apie milžinišką naftos telkinį prie Saudo Arabijos sienos: ką tai keičia rinkai

    Irakas paskelbė apie milžinišką naftos telkinį prie Saudo Arabijos sienos: ką tai keičia rinkai

    Naujas telkinys prie sienos

    Irako Naftos ministerija pranešė aptikusi didelį naftos telkinį pietinėje Nadžafų provincijoje, netoli sienos su Saudo Arabija. Teigiama, kad tai vienas reikšmingiausių pastarojo meto radinių šalies energetikos sektoriuje.

    Pirminiais vertinimais, viename žvalgybos plote galėtų būti daugiau nei 8,8 mlrd. barelių išteklių. Toks skaičius dar nėra galutinis, nes įprastai jis tikslinamas atlikus papildomus gręžinius, 3D seisminius tyrimus ir patvirtinus komercinį išgaunamumą.

    Qurnain blokas yra Irako pietvakariuose, Nadžafų provincijoje, maždaug 180 kilometrų nuo Bagdado, palei Irako ir Saudo Arabijos sieną. Skelbiama, kad tai perspektyvi žvalgybos teritorija, apimanti apie 8 773 kvadratinius kilometrus.

    Ministerijos duomenimis, gręžinyje „Shams-11“ rasta lengvos naftos, o pirminis debitas siekė 3 248 barelius per dieną. Tokie pradiniai srautai paprastai vertinami kaip testinė fazė, pagal kurią sprendžiama dėl tolesnės plėtros.

    Kinijos bendrovės vaidmuo

    Pranešimas paskelbtas po Irako naftos ministro Hajjano Abdul Ghani susitikimo su Kinijos „ZhenHua Oil“ atstovais. Susitikime aptarta darbų eiga Qurnain teritorijoje ir pažangesni gręžimo metodai, kurie galėtų paspartinti žvalgybą bei didinti efektyvumą.

    „ZhenHua Oil“ per dukterinę įmonę Qurnain Petroleum Limited veikia kaip pagrindinis žvalgybinių gręžimų ir seisminių tyrimų operatorius, dirbantis kartu su Irako puse. Ministerija nurodė, kad pateiktas spartus investicinis planas, orientuotas į kuo greitesnį perėjimą prie komercinės gavybos.

    Hormūzo sąsiauris spaudžia eksportą

    Irakas yra vienas svarbiausių OPEC naftos tiekėjų: iki regioninės įtampos eskalacijos šalis išgaudavo apie 4,5 mln. barelių per dieną. Eksportas tuo metu siekė apie 3,5 mln. barelių per dieną, o didžioji dalis krovinių keliaudavo per Hormūzo sąsiaurį.

    Šis jūrų kelias laikomas kritiniu pasaulinei energetikai, todėl bet kokie sutrikimai greitai persiduoda tiekimo grandinėms, draudimo kaštams ir kainų lūkesčiams. Dėl to Irakas siekia didinti infrastruktūros lankstumą ir turėti alternatyvių maršrutų daugiau krovinių nukreipti sausuma.

    Bagdadas taip pat stumia strateginį vamzdyno projektą, kuris sujungtų Basrą pietuose su Hadita Anbaro provincijoje, netoli Sirijos sienos. Planuojamas eksporto pajėgumas įvardijamas iki 2,5 mln. barelių per dieną, tačiau tokio masto projektams paprastai reikia ilgo finansavimo ir saugumo užtikrinimo.

    Oficialiais Irako duomenimis, kovo mėnesį eksportas sudarė 18,6 mln. barelių, o pajamos siekė apie 1,77 mlrd. eurų. Palyginimui, vasarį eksportas viršijo 99 mln. barelių, o pajamos sudarė apie 6,15 mlrd. eurų, tai yra kritimas apie 71 proc.

    Analitikų vertinimu, naujas telkinys pats savaime iškart neišsprendžia eksporto problemų, nes svarbiausias veiksnys trumpuoju laikotarpiu yra logistika, saugumas ir OPEC gavybos ribojimų politika. Vis dėlto didelių išteklių patvirtinimas gali sustiprinti Irako derybines pozicijas, pritraukti kapitalą ir išplėsti ilgalaikius planus po 2026 metų.