CP v2

Tag: Hormūzo sąsiauris

  • Naftos kainai artėjant prie 100 eurų, Persijos įlankos šalys ieško apėjimo kelių Hormuzui

    Naftos kainai artėjant prie 100 eurų, Persijos įlankos šalys ieško apėjimo kelių Hormuzui

    Persijos įlankos naftos eksportuotojai skuba investuoti į alternatyvius maršrutus, kurie leistų apeiti Hormuzo sąsiaurį. Karo su Iranu atsinaujinimas ir išaugusi rizika jūrų keliams vėl kelia kainas, o rinka vis garsiau kalba apie beveik 100 eurų už barelį lygį.

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos taškų, nes taikos metu per jį kasdien gabenama apie 15 mln. barelių naftos. Tai sudaro reikšmingą dalį pasaulinės jūra prekiaujamos naftos, todėl bet koks sutrikimas iš karto atsispindi kainose ir draudimo įkainiuose.

    Šiuo metu Persijos įlankos valstybės turi bent kelis didelius vamzdynų projektus, kurie yra statomi, planuojami arba derinami, kad naftą būtų galima nukreipti į Raudonąją jūrą, Sueco kanalo kryptį ar Omano įlanką. Tokia infrastruktūra brangi, tačiau ji mažina priklausomybę nuo vieno jūrinio koridoriaus, kurį galima blokuoti ar sutrikdyti.

    „Taip stipriai priklausyti nuo Hormuzo sąsiaurio nebėra apdairi ilgalaikė strategija“, – sakė duomenų bendrovės „Kpler“ vyresnioji tyrėja Victoria Grabenwöger.

    Didžiausi šiuo metu veikiantys apėjimo variantai jau artėja prie pajėgumų ribų. Saudo Arabijos Rytų–Vakarų vamzdynas, nutiestas dar devintajame dešimtmetyje, leidžia perkelti žaliavą į Raudonosios jūros pakrantę, o Jungtiniai Arabų Emyratai dalį eksporto nukreipia į Fudžeiros uostą Omano įlankoje.

    Prieš karą šie du keliai turėjo apie 3,5–5,5 mln. barelių per parą laisvos atsargos, tačiau pastaruoju metu jie dirba beveik visu pajėgumu. Tai reiškia, kad papildomam eksportui reikia naujų linijų, naujų terminalų ir didesnės uostų infrastruktūros, o tam prireikia metų ir milijardinių investicijų.

    Vienas ryškesnių projektų yra Abu Dabio valstybinės naftos bendrovės plėtra, susijusi su papildomu vamzdynu į Fudžeirą. Projektas vertinamas maždaug 2,6 mlrd. eurų, o jo tikslas yra padidinti tiekimą daugiau kaip 1,2 mln. barelių per parą, tačiau terminai gali slinktis dėl būtinybės plėsti ir patį uostą.

    Raudonoji jūra: išeitis su rizika

    Raudonosios jūros maršrutas laikomas svarbia alternatyva, tačiau jis pats turi pažeidžiamų vietų, ypač Bab el Mandebo sąsiauryje. Šis koridorius yra itin reikšmingas pasaulinei prekybai, o incidentai jame greitai paveikia laivybos kainodarą ir pristatymo terminus.

    Pastarosiomis dienomis dėmesį vėl patraukė Jemeno husių išpuoliai prieš su Saudo Arabija siejamą laivybą. Tokie veiksmai primena, kad net ir nukreipus srautus nuo Hormuzo, rizika neišnyksta, o tik persikelia į kitus strateginius taškus.

    Be to, istorija rodo, kad infrastruktūra sausumoje taip pat nėra visiškai apsaugota. Ankstesniais metais husių atakos ir dronų smūgiai buvo privertę laikinai stabdyti kai kurių objektų veiklą, todėl naftos kompanijos vis dažniau investuoja ir į apsaugą bei atsparumo didinimą.

    Irako planai ir geopolitinė kaina

    Didžiausią spaudimą dėl eksporto ribojimų jaučia Irakas, kurio biudžetas itin priklauso nuo naftos pajamų. Šaliai ieškant kelių mažinti priklausomybę nuo Hormuzo, svarstomi projektai, kurie leistų pasiekti Viduržemio jūros uostus arba atverti sausumos kryptį į Jordaniją.

    Irako vyriausybė taip pat siekia pritraukti Vakarų kapitalą į energetikos ir infrastruktūros projektus, tikėdamasi greitesnės technologinės ir finansinės pažangos. Tačiau tokie sprendimai turi ir geopolitinę kainą, nes bet koks maršruto keitimas regione neišvengiamai susijęs su įtakos kova ir saugumo garantijų klausimu.

    Analitikai pabrėžia, kad net ir pastačius naujus vamzdynus, pasaulinė naftos rinka liks jautri kariniams veiksmams ir bet kokiems signalams apie tiekimo sutrikimus. Kuo ilgiau išlieka aukšta rizika, tuo didesnė tikimybė, kad brangs ne tik žaliava, bet ir galutinės energijos kainos, įskaitant degalus bei logistiką.

  • Ciešninė Ormuz praranda svarbą: Irakas, Sirija ir Saudo Arabija skuba kurti sausumos alternatyvas

    Persijos įlankos energetinių išteklių maršrutai vėl atsidūrė pasaulio dėmesio centre: augant įtampai regione, didėja rizika, kad laivyba per Hormūzo sąsiaurį bus ribojama arba brangs dėl saugumo. Šis kelias ilgą laiką buvo vienas svarbiausių pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų transporto koridorių.

    Ekspertai primena, kad Hormūzo sąsiauriu tradiciškai juda reikšminga dalis pasaulinės naftos pasiūlos, o bet kokie trikdžiai tiesiogiai persiduoda kainoms. Dėl to įlankos valstybės ir jų partneriai vis aktyviau investuoja į alternatyvas, kurios leistų bent dalį krovinių nukreipti ne per siaurą jūrinį „butelio kakliuką“, o sausuma ar kitais uostais.

    Pastaraisiais mėnesiais papildomu veiksniu tapo išaugusios draudimo ir apsaugos sąnaudos. Karo rizikos draudimo tarifai laivams, plaukiantiems per didelės rizikos zonas, kai kuriais atvejais šoko kartais, o tai reiškia brangesnį frachtą, ilgesnius pristatymo terminus ir didesnį spaudimą energijos kainoms galutinėse rinkose.

    Sausumos koridoriai grįžta į darbotvarkę

    Vienu ryškiausių pokyčių ženklų laikomi Irako ir Sirijos planai atgaivinti anksčiau neveikusį naftotiekio maršrutą, kuris leistų Irako naftą išgabenti į Viduržemio jūros pakrantę. Tokia kryptis sumažintų priklausomybę nuo išplaukimo per Persijos įlanką ir Hormūzo sąsiaurį.

    Projektams reikalingos investicijos vertinamos milijardais JAV dolerių, todėl sumas perskaičiavus į eurus kalbama apie maždaug 4–7 milijardus eurų, priklausomai nuo galutinės apimties ir techninių sprendimų. Šio tipo infrastruktūra paprastai kuriama keliems dešimtmečiams, todėl sprendimai vis dažniau priimami atsižvelgiant ne tik į šiandienos konfliktus, bet ir į ilgalaikę tiekimo grandinių riziką.

    Svarbu ir tai, kad atnaujinti sausumos maršrutai keistų regiono ekonominę geografinę logiką: tranzito svarbą vėl įgytų istoriniai centrai, o Viduržemio jūros uostai galėtų tapti papildomu energijos eksporto „langeliu“ į Europą. Kartu tai reikštų didesnę priklausomybę nuo politinio stabilumo Irake ir Sirijoje, kur saugumo situacija vis dar išlieka trapi.

    Saudo Arabija plečia ne tik naftotiekius

    Saudo Arabija jau turi veikiančių sprendimų, leidžiančių dalį naftos eksportuoti apeinant Persijos įlanką, o dabar vis daugiau dėmesio skiria platesnei logistikos strategijai. Tarp prioritetų minimi ir nauji geležinkelių koridoriai, kurie sujungtų rytinę šalies pakrantę su šiauriniais sausumos keliais link Jordanijos ir toliau į Viduržemio regioną.

    Tokie projektai turi dvi logikas: jie mažina priklausomybę nuo jūrinių sąsiaurių ir kartu didina šalies, kaip regioninio logistikos mazgo, ambicijas. Praktikoje tai reiškia, kad energetika, pramonė ir transportas planuojami kaip vienas kompleksas, siekiant užtikrinti tiekimo tęstinumą net ir geopolitinių sukrėtimų metu.

    Panašių, nors mažesnės apimties sprendimų turi ir Jungtiniai Arabų Emyratai, kurie dalį eksporto gali nukreipti vamzdynais į terminalus už sąsiaurio ribų. Tokios alternatyvos nepanaikina Hormūzo sąsiaurio reikšmės, tačiau silpnina jo, kaip vienintelio kritinio taško, statusą ir mažina Irano galimybes naudoti šį maršrutą kaip spaudimo instrumentą.

    Rinkos požiūriu, kuo daugiau atsiranda realiai veikiančių alternatyvų, tuo mažesnė tampa vieno taško blokados įtaka kainoms ir tiekimui. Vis dėlto infrastruktūros projektai užtrunka, o artimiausiu laikotarpiu naftos ir dujų kainų svyravimus ir toliau lems saugumo situacija Persijos įlankoje, draudikų vertinimai ir laivybos bendrovių sprendimai dėl maršrutų.

  • Trumpas grasina smogti Irano civilinei infrastruktūrai už atakas Hormūzo sąsiauryje: kas vyksta

    Trumpas grasina smogti Irano civilinei infrastruktūrai už atakas Hormūzo sąsiauryje: kas vyksta

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas pareiškė, kad Vašingtonas smogs Irano civilinei infrastruktūrai kaskart, kai Teheranas apšaudys laivus strateginėje Hormūzo sąsiaurio zonoje. Savo žinutėje socialiniame tinkle „Truth Social“ jis teigė, jog taikiniais galėtų tapti, pavyzdžiui, tiltai ar elektrinės, taip pat objektai netoli Teherano.

    Šie pareiškimai nuskambėjo konflikto eskalacijos fone, kai JAV tęsė smūgius Iranui jau vienuoliktą dieną iš eilės. Iranas atsakė apšaudymais JAV kariniams objektams Persijos įlankos regione, o tai didina riziką, kad karo veiksmai gali išsiplėsti ir apimti daugiau šalių bei svarbiausių transporto ir energetikos maršrutų.

    Hormūzo sąsiauris: kodėl jis svarbus?

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kakliukų“, per kurį juda reikšminga dalis naftos ir dujų eksporto iš Persijos įlankos. Dėl to kiekvienas karinis incidentas šiame regione beveik iš karto kelia įtampą rinkose ir stiprina baimes dėl tiekimo sutrikimų.

    Tekste minima, kad JAV visuomenėje auga nerimas dėl karo kainos ir dėl poveikio pragyvenimo išlaidoms, ypač degalų kainoms. Trumpas atmetė apklausas, rodančias nepalankias nuotaikas, ir tvirtino, kad amerikiečiai esą nėra nusiteikę prieš karą.

    Smūgiai regione ir aukų skaičiai

    Jordanijos kariuomenė pranešė, kad virš Akabos buvo perimtos Irano raketos ir bepiločiai, o dalis raketų nukrito negyvenamose teritorijose. Situacija prie Akabos ypač jautri, nes tai arti Izraelio Eilato, todėl bet koks netikslus smūgis ar klaida gali įtraukti papildomus žaidėjus.

    Irano valstybinė žiniasklaida skelbė apie sprogimus keliuose šalies regionuose, o Irano sveikatos apsaugos institucijos nurodė, kad per pastarąsias vienuolika dienų per JAV smūgius žuvo 53 žmonės, tarp jų moterų ir vaikų, o sužeistųjų skaičius artėjo prie 600. Tuo metu Irano Revoliucinė gvardija pareiškė, kad atsakomosios atakos bus tęsiamos.

    JAV karių žūtys ir politinis spaudimas

    JAV kariuomenė nurodė, kad Doverio oro bazėje vyko žuvusių karių palaikų sutikimo ceremonija. Pranešta apie žūtis po Irano atakų prieš JAV objektus regione, taip pat apie dingusį JAV karį, kurio paieška tęsiama.

    Tekste taip pat minima, kad konfliktas Vašingtonui jau kainavo apie 32,8 mlrd. eurų. Kartu Trumpas kartojo, kad Iranui negali būti leista įgyti branduolinį ginklą, o tai išlieka centrine JAV retorikos ir spaudimo Teheranui ašimi.

    Be to, Trumpas dar kartą užsiminė apie galimą smūgį, jo teigimu, slaptam Irano branduoliniam kompleksui, vadinamam Pickaxe Mountain, nors Iranas tokio objekto egzistavimą neigia ir pateikia kitą vietovės pavadinimą. Toks viešas taikinių įvardijimas paprastai didina įtampą, nes mažina erdvę deeskalacijai ir sustiprina abipusio atgrasymo logiką.

  • Naftos kainos šoka į viršų: JAV ir Irano smūgiai aštrina krizę Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos šoka į viršų: JAV ir Irano smūgiai aštrina krizę Hormūzo sąsiauryje

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, paaštrėjus kariniams veiksmams tarp JAV ir Irano bei išaugus baimei dėl tiekimo sutrikimų per Hormūzo sąsiaurį. Rinka jautriai reaguoja į bet kokius signalus, kad gali strigti tanklaivių judėjimas vienu svarbiausių pasaulio energetikos maršrutų.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ ankstyvoje prekyboje pabrango apie 3,2 proc. iki maždaug 84 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta kilo apie 2,8 proc. iki maždaug 78 eurų už barelį. Kainų šuolį palaikė auganti geopolitinė rizika ir ribotas rinkos tolerancijos slenkstis bet kokiems logistikos sutrikimams.

    Analitikų vertinimu, JAV tęsė smūgius devintą naktį iš eilės, o Iranas atsakė atakuodamas JAV sąjungininkus Artimuosiuose Rytuose. Tokia dinamika didina eskalacijos spiralės riziką ir kelia klausimą, ar konfliktas neperžengs regiono ribų.

    „JAV ir Iranas toliau apsikeičia smūgiais, o abiejose pusėse tai kainuoja gyvybes“, – teigiama ING žaliavų strategų Warreno Pattersono ir Ewos Manthey komentare.

    „Jei ši eskalacija nebus suvaldyta, galime grįžti į aplinką, kurioje išplinta plataus masto atakos visame Persijos įlankos regione“, – pridūrė jie.

    Hormūzo sąsiauris laikomas kritiniu tašku pasaulinei naftos prekybai, nes juo keliauja reikšminga dalis jūrinių naftos srautų. Rinkose pakanka vien tikėtinos rizikos, kad tanklaivių eismas lėtės, draudimas brangs ar laivai rinksis ilgesnius maršrutus, kad kainos sureaguotų iškart.

    Įtampa naftos rinkoje sutapo su nervingomis nuotaikomis akcijų biržose, ypač su dirbtinio intelekto tema siejamose bendrovėse. Investuotojai vis dažniau fiksuoja pelnus po ankstesnių kilimų, o kalbos apie didžiules investicijas į DI infrastruktūrą kursto baimę, kad dalyje sektoriaus kainos gali būti pernelyg išpūstos.

    Rinkas papildomai supurtė ir žinia apie naują Kinijoje sukurtą galingą DI modelį, kurį pristatė Pekine įsikūrusi „Moonshot AI“. Investuotojai tai vertina kaip dar vieną signalą, kad pigesni ir pajėgūs Kinijos sprendimai vis stipriau konkuruoja su Vakarų kūrėjų produktais, o tai gali perskirstyti kapitalo srautus technologijų sektoriuje.

    Ekonomistai pažymi, kad ilgiau užsitęsusi įtampa Hormūzo sąsiauryje gali išplisti už energetikos ribų ir paveikti infliacijos lūkesčius, logistikos kaštus bei centrinių bankų sprendimus. Dėl to artimiausiomis dienomis rinka itin atidžiai seks tiek karinių veiksmų intensyvumą, tiek realius duomenis apie laivybos srautus regione.

  • Iranas stabdo preliminaraus susitarimo su JAV vykdymą: Teheranas kaltina Vašingtoną pažeidimais

    Iranas paskelbė sustabdęs įsipareigojimų pagal preliminarų susitarimą su Jungtinėmis Valstijomis vykdymą. Apie tai valstybinėje televizijoje pranešė Irano užsienio reikalų viceministras Kazemas Gharibabadi, teigdamas, kad Vašingtonas esą pažeidė sutartas sąlygas.

    Pasak pareigūno, JAV, jo vertinimu, nesilaikė paliaubų ir politinių įsipareigojimų, todėl Teheranas nebegali toliau vykdyti savo dalies. Šis pareiškimas nuskambėjo regione didėjant karinei įtampai ir tęsiantis abipusėms atakoms.

    Eskalacija po atsinaujinusių smūgių

    JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad pastarosiomis naktimis buvo tęsiami smūgiai prieš taikinius Irane. Skelbiama, kad taikiniu tapo karinės infrastruktūros objektai, požeminiai ginklų sandėliai ir su Irano karinėmis jūrų pajėgomis siejami objektai.

    Iranas savo ruožtu įspėjo, jog valstybės, kurių teritorijoje dislokuotos JAV pajėgos, gali sulaukti atsako, jei jų bazės ar infrastruktūra būtų panaudota atakoms prieš Iraną. Tokie perspėjimai kelia papildomą riziką visam Persijos įlankos saugumo balansui.

    Kuveitas ir rizika energetikai

    Pranešimuose apie regiono įvykius minimas Kuveitas, kuris, kaip skelbiama, patyrė vieną rimčiausių smūgių pastarosiomis dienomis. Nurodoma, kad buvo apgadinta elektrinė ir gėlinimo įrenginys, o tai ypač jautru šaliai, kurios kasdienė vandens tiekimo sistema smarkiai priklauso nuo jūros vandens gėlinimo.

    Irano Revoliucijos gvardija pranešė atakavusi JAV ryšių centrą bei infrastruktūrą Al Achmadžio uoste, kur, kaip teigiama, JAV karinis jūrų laivynas naudojasi degalų papildymo galimybėmis. Nepriklausomo patvirtinimo visoms detalėms viešojoje erdvėje gali trūkti, tačiau pati kryptis rodo, kad smūgių geografija plečiasi.

    Ką tai reiškia toliau?

    Preliminaraus susitarimo stabdymas siunčia signalą, kad politinis „saugiklis“, turėjęs riboti konflikto plėtrą, silpnėja. Diplomatiniu požiūriu tai apsunkina bet kokias greitas deeskalacijos pastangas, nes viena pusė skelbia nebevykdysianti įsipareigojimų, kol kita, jos teigimu, jų nesilaiko.

    Didžiausia praktinė rizika išlieka regiono saugumas ir jūrų kelių stabilumas, įskaitant laivybą netoli Hormūzo sąsiaurio, kuris yra kritiškai svarbus pasaulinei energijos ir prekių prekybai. Tolesni veiksmai priklausys nuo to, ar bus atnaujinti derybų kanalai, ir ar pavyks sustabdyti smūgių grandinę, kurią vis sunkiau kontroliuoti.

  • Iraną drebinančios įtampos: doleris pasiekė rekordą, rialas smunka, infliacija auga

    Iraną drebinančios įtampos: doleris pasiekė rekordą, rialas smunka, infliacija auga

    Irano laisvojoje valiutų rinkoje Teherane JAV dolerio kursas pasiekė naują rekordą ir perkopė 1,94 mln. rialų ribą. Valiutos nuvertėjimą paskatino atsinaujinusi karinė ir politinė įtampa regione, didinanti gyventojų bei verslo norą santaupas laikyti užsienio valiuta.

    Remiantis rinkos duomenimis, doleris šeštadienį buvo kotiruojamas apie 1,941 mln. rialų, tai yra maždaug 1,67 proc. daugiau nei ankstesnės dienos neoficiali uždarymo kaina. Kartu brango ir euras, kuris pasiekė apie 2,22 mln. rialų, pakilęs maždaug 1,64 proc.

    Naujausias šuolis reiškia, kad nuo metų pradžios rialas dolerio atžvilgiu prarado apie 43,7 proc. vertės: metų pradžioje doleris laisvojoje Teherano rinkoje siekė apie 1,35 mln. rialų. Tokia dinamika rodo gilėjantį nepasitikėjimą nacionaline valiuta ir augančius lūkesčius, kad kainos kils dar sparčiau.

    Geopolitika vėl spaudžia kursą

    Straipsnyje aprašoma, kad kursas smarkiai kito reaguodamas į įvykius: po JAV ir Izraelio oro smūgių vasario 28 dieną doleris buvo pakilęs iki 1,72 mln. rialų. Vėliau, laikinai sutrikus ekonominei veiklai ir sumažėjus paklausai užsienio valiutai, kursas trumpam buvo nusileidęs iki maždaug 1,46 mln. rialų.

    Rinka jautriai reagavo ir į politinius signalus: po Donaldo Trumpo grasinimų balandžio 7 dieną smogti Irano kritinei infrastruktūrai doleris šoktelėjo iki 1,63 mln. rialų. Paskelbus apie paliaubas kursas buvo sumažėjęs iki maždaug 1,525 mln. rialų, tačiau įtampai atsinaujinus rialas vėl ėmė sparčiai silpti.

    Tekste taip pat minimas trumpas pasitikėjimo atsigavimas po Teherano ir Vašingtono pasirašyto susitarimo memorandumo, kai doleris grįžo iki maždaug 1,53 mln. rialų. Vis dėlto vėlesni nesutarimai šį efektą panaikino, o doleris vėl priartėjo prie 1,7 mln. rialų ribos.

    Infliacija pasiekė rekordines aukštumas

    Rialo nuvertėjimą dar labiau sustiprina jau ir taip įtempta vidaus ekonominė padėtis. Oficialūs duomenys rodo, kad metinė vartotojų kainų infliacija nuo 52,6 proc. 2025 metų gruodį pakilo iki maždaug 68 proc. 2026 metų vasarį, o praėjusį mėnesį, kaip teigiama tekste, pasiekė 88,6 proc.

    Silpnesnė valiuta paprastai didina importo kainas, o tai ypač skaudžiai atsiliepia šalims, kurios priklauso nuo įvežamų prekių, žaliavų ar technologijų. Kartu didėja infliacijos lūkesčiai, todėl kainų kilimas įgauna pagreitį, o namų ūkiams tampa vis sunkiau išlaikyti perkamąją galią.

    Analizuojant situaciją, svarbus ir lūkesčių faktorius: geopolitinė rizika, prekybos ir logistikos trikdžiai bei neapibrėžtumas dėl energijos išteklių ir laivybos saugumo per Hormūzo sąsiaurį didina spaudimą valiutų rinkai. Tokiais laikotarpiais gyventojai ir įmonės dažniau ieško saugesnių aktyvų, o tai dar labiau silpnina rialą.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Praktinis padarinys yra paprastas: nuvertėjus rialui, brangsta importuojamos prekės, vaistai, įranga ir dalis maisto produktų, o kainų šuoliai greitai persiduoda į kasdienes išlaidas. Verslui tai reiškia didesnę savikainą, sunkiau prognozuojamus kaštus ir didesnę riziką investicijoms.

    Kol išlieka aukšta įtampa ir nėra aiškios stabilizacijos programos, valiutos svyravimai gali išlikti dideli. Tai didina tikimybę, kad Iranas toliau susidurs su užsitęsusia infliacijos ir valiutos nuvertėjimo spiralės rizika, kurią sustabdyti ypač sunku be plataus masto pasitikėjimą grąžinančių sprendimų.

  • Irakas su Vakarais taria­si dėl naujo naftos kelio: vamzdynas į Siriją mažintų Ormuzo svarbą

    Irako valdžia pranešė pasirašiusi virtinę susitarimų su Vakarų energetikos bendrovėmis, kurie turėtų atverti papildomus naftos eksporto maršrutus. Pasak agentūros „Reuters“, vienas svarbiausių projektų numato naftos tiekimą į Viduržemio jūros rinkas, apeinant Hormūzo sąsiaurį.

    Projektas siejamas su planu atkurti seniai neveikiantį naftotiekį iš Kirkuko regiono šiaurės Irake į Sirijos uostą Banijasą. Irako valstybinė žiniasklaida skelbė, kad įgyvendinime dalyvaus JAV energetikos bendrovė „Chevron“.

    Alternatyva Hormūzo sąsiauriui

    JAV Valstybės departamentas nurodė, kad pradinė planuojama naftotiekio galia galėtų siekti iki 2 mln. barelių per dieną. Vašingtonas projektą įvardijo kaip svarbų energetikos koridorių, sujungsiantį Irako gavybą su Viduržemio jūros eksporto rinkomis.

    „Tai projektas, dėl kurio Hormūzo sąsiauris taps antraeiliu klausimu“, – sakė JAV ambasadorius Turkijoje Tomas Barrackas.

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio naftos tranzito taškų, todėl bet kokia įtampa regione tiesiogiai veikia tiekimo grandines ir kainas. Alternatyvūs maršrutai, ypač į Viduržemio jūros uostus, teoriškai sumažintų dalį rizikų, susijusių su galimais blokavimais ar karinių incidentų grėsme.

    Irakas plečia partnerystes

    Be naftotiekio projekto, „Chevron“ su Iraku pasirašė dar du susitarimus, kurių tikslas – didinti naftos gavybą. Bagdadas pastaraisiais metais siekia pritraukti daugiau Vakarų kapitalo ir technologijų, kad stabilizuotų sektorių ir padidintų eksporto pajamas.

    Irako valdžia taip pat paskelbė apie oficialų susitarimą, leidžiantį šalyje veikti „Starlink“, priklausančiai „SpaceX“. Valstybinė žiniasklaida šį žingsnį pristatė kaip dalį pastangų plėsti ryšio infrastruktūrą ir užtikrinti platesnį interneto paslaugų prieinamumą.

    Šie sprendimai priimami platesniame geopolitiniame kontekste, kai Persijos įlankos regione išlieka aukšta įtampa, o energijos išteklių logistikos saugumas tampa vienu pagrindinių Vakarų ir regiono valstybių prioritetų. Rinkoms svarbiausia, ar planai virs realiomis investicijomis ir ar saugumo situacija leis atnaujinti tiekimo maršrutus per Siriją.

  • JAV smūgiai Iranui dieną ir grasinimai dėl Hormuzo: kas nutiks pasaulio naftai?

    JAV smūgiai Iranui dieną ir grasinimai dėl Hormuzo: kas nutiks pasaulio naftai?

    Jungtinės Valstijos atnaujino oro smūgius Iranui ir šį kartą juos vykdė dienos metu, teigdamos, kad taip siekia susilpninti Teherano galimybes grasinti komercinei laivybai Hormuzo sąsiauryje. JAV Centrinė vadavietė (CENTCOM) nurodė, kad smūgiai buvo nukreipti į pakrantės gynybos sistemas ir sparnuotųjų raketų sandėliavimo bei paleidimo infrastruktūrą.

    Pasak CENTCOM, atakos buvo dalis platesnės kampanijos, kuri turi sumažinti riziką tanklaiviams ir krovininiams laivams viename strategiškai svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių. JAV pareigūnai taip pat tvirtino, kad per pastarąją savaitę Iranas atakavo mažiausiai septynis komercinius laivus, todėl Vašingtonas didina spaudimą.

    Kas pasikeitė JAV taktikoje?

    Smūgių tęsimas dieną rodo, kad JAV gali siekti nuolatinio tempo, kuris ribotų Irano galimybes persigrupuoti, atstatyti pažeistą infrastruktūrą ir atsakyti. Tokia taktika dažnai pasirenkama siekiant greičiau išsekinti priešą, tačiau ji didina ir eskalacijos riziką, ypač regione, kur veikia keli tarpusavyje susiję konfliktų židiniai.

    Iranas pranešė apie aukas ir sužeistuosius. Irano kariuomenė teigė, kad per raketos smūgį į kareivines netoli Iranshahro žuvo septyni kariai, o sveikatos apsaugos pareigūnai skelbė apie daugiau nei 260 sužeistųjų per naktines atakas, tarp jų esą buvo ir nepilnamečių.

    Teherane griežtėja retorika

    Irano vidaus politikoje daugėja raginimų atsakyti griežčiau. Televizijos laidoje buvęs užsienio reikalų ministras ir parlamentaras Manouchehras Mottaki svarstė, kad Iranas turėtų galvoti ne tik apie raketinius smūgius, bet ir apie JAV bazių regione užėmimą bei karių paėmimą į nelaisvę.

    Viešojoje erdvėje Teherane taip pat daugėja simbolinių keršto žinučių. Valstybei artima žiniasklaida ir institucijos tokius vaizdinius pateikia kaip atsaką į besitęsiantį karinį konfliktą, o tai didina įtampą ir apsunkina diplomatinio deeskalavimo galimybes.

    Hormuzo sąsiauris – pagrindinis nervas

    Konfrontacijos centre išlieka Hormuzo sąsiauris, per kurį, įvairiais tarptautiniais vertinimais, keliauja reikšminga pasaulio naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų dalis. Būtent todėl bet kokie grasinimai riboti laivybą čia akimirksniu kelia įtampą energijos rinkose, didina draudimo ir logistikos kaštus, o tai vėliau atsispindi degalų ir prekių kainose.

    Iranas tvirtina, kad sąsiauris lieka uždarytas, o Revoliucinė gvardija pareiškė, jog apribojimai tęsis, kol JAV nenutrauks, Teherano vertinimu, agresyvių veiksmų. Toje pačioje žinutėje buvo perspėta, kad taikiniais gali tapti ir kiti regiono naftos eksporto maršrutai.

    Irano valstybinėje televizijoje kalbėjęs buvęs diplomatas ir ekonomistas Hosseinas Adeli pabrėžė, kad atgrasymas esą nėra vien laivų judėjimas, o priklauso nuo karinių pajėgumų, politinės valios ir jūrinio eismo valdymo. Jo teigimu, jei Iranas mato grėsmę savo esminiams interesams, sąsiaurio uždarymo galimybė turi likti ant stalo.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, ar JAV ir Iranas pasirinks tolesnę eskalaciją, ar bandys grįžti prie riboto konflikto rėmų. Rinkos ir regiono partneriai stebi ne tik karinius pranešimus, bet ir laivybos srautus, draudimo įkainius bei tanklaivių maršrutų pokyčius, nes tai greičiausiai parodys realų krizės mastą.

  • Naftos kainos vėl šoka į viršų: Artimųjų Rytų eskalacija jau purto akcijų rinkas

    Naftos kainos vėl šoka į viršų: Artimųjų Rytų eskalacija jau purto akcijų rinkas

    Naftos kainos antradienio rytą tęsė kilimą, rinkoms vertinant paaštrėjusią situaciją Artimuosiuose Rytuose ir galimą poveikį energijos tiekimui. Kartu prastėjo nuotaikos akcijų biržose, ypač Azijoje, kur investuotojai mažino riziką.

    „Brent“ rūšies nafta pabrango iki maždaug 77 eurų už barelį, o JAV etaloninė nafta – iki maždaug 73 eurų. Dieną prieš tai kainos buvo pašokusios beveik 10 proc., o tai priminė, kaip greitai geopolitika gali perbraižyti žaliavų rinkos lūkesčius.

    Naftos kainos vis dar žemesnės nei ankstesnių krizių piko lygiai, tačiau rizikos premija rinkoje didėja dėl neapibrėžtumo, susijusio su tiekimo maršrutais. Daugiausia dėmesio tenka Hormūzo sąsiauriui – strateginiam keliui, per kurį iš Persijos įlankos į pasaulį gabenama reikšminga dalis naftos.

    Įtampą dar labiau didino pranešimai apie naujus smūgius ir griežtesnę retoriką, o tai paskatino kalbas apie galimus apribojimus laivybai. Kai tanklaiviai vengia rizikingų zonų arba didėja draudimo ir logistikos kaštai, tai greitai persiduoda degalų kainoms ir infliacijos lūkesčiams.

    Azijos biržos traukėsi

    Azijos prekybos sesijoje pagrindiniai indeksai smuko: Japonijos „Nikkei 225“ mažėjo apie 1 proc., Pietų Korėjos „Kospi“ – daugiau nei 3 proc. Kinijos akcijos taip pat silpo, nors eksporto statistika rodė spartų augimą, siejamą su didesne puslaidininkių ir technologijų paklausa.

    Investuotojus slėgė ir JAV akcijų rinkos signalai: prieš tai „S&P 500“ buvo kritęs apie 0,8 proc., o „Nasdaq“ – apie 1,6 proc. Didžiausią spaudimą patyrė su DI bumu siejamos technologijų bendrovės, nes dalis rinkos vis garsiau klausia, ar dabartiniai įkainojimai atitinka realiai pasiekiamą pelningumą.

    Rinkos laukia bankų rezultatų

    Šią savaitę Volstrito dėmesys krypsta į įmonių finansines ataskaitas, kurios turėtų padėti įvertinti, ar ekonomikos augimas ir vartojimas išlieka pakankamai stiprūs. Tarp svarbiausių – didžiųjų JAV bankų ketvirčio rezultatai, tradiciškai laikomi vienu iš bendros ekonominės sveikatos barometrų.

    Analitikai prognozuoja, kad „S&P 500“ bendrovių pelnai gali augti daugiau nei 20 proc., tačiau lūkesčiai jau įskaičiuoti į kainas. Jei ataskaitos nuviltų, o nafta brangtų toliau, rinkos galėtų dar jautriau reaguoti į infliacijos ir palūkanų normų perspektyvą.

    Kodėl brangi nafta svarbi visiems

    Brangesnė nafta paprastai didina degalų, logistikos ir dalies gamybos kaštus, todėl gali kelti vartotojų kainas. Tai ypač aktualu centrinėms bankininkystės institucijoms: jei infliacija vėl įsibėgėtų, palūkanų normų mažinimo planai galėtų būti atidėti.

    Tuo pat metu geopolitinė rizika skatina investuotojus ieškoti saugesnių aktyvų, o akcijų rinkoms tai reiškia didesnius svyravimus. Artimiausiomis dienomis naftos ir biržų kryptį labiausiai lems naujienos iš regiono, laivybos srautų situacija ir įmonių rezultatų sezonas.

  • JAV pirmąkart kare panaudojo jūrinius kovinius dronus: smūgiai Iranui ir naujas karo jūroje etapas

    JAV pirmąkart kare panaudojo jūrinius kovinius dronus: smūgiai Iranui ir naujas karo jūroje etapas

    JAV Centrinė vadovybė (CENTCOM) pranešė, kad operacijoje Artimuosiuose Rytuose pirmą kartą savo istorijoje panaudojo jūrinius kovinius bepiločius aparatus smūgiams į taikinius. Pasak oficialios informacijos, atakų taikiniais tapo Irano karinės infrastruktūros objektai, susiję su laivų ir povandeninių laivų aptarnavimu.

    JAV teigia, kad ši operacija buvo platesnės tikslių smūgių serijos dalis, orientuota į pakrantės radarus, oro gynybos elementus bei raketų ir dronų pajėgumus. CENTCOM nurodė, kad veiksmuose dalyvavo ir pilotuojami naikintuvai, karo laivai bei oro bepiločiai, o jūriniai dronai panaudoti kaip nauja priemonė realiomis kovos sąlygomis.

    Hormūzo sąsiauris – strateginis taškas

    Pentagonas akcentuoja, kad vienas pagrindinių tikslų – mažinti Irano Islamo revoliucijos gvardijos korpuso galimybes trikdyti tarptautinę laivybą Hormūzo sąsiauryje. Tai vienas svarbiausių pasaulio jūrinių koridorių, per kurį juda reikšminga dalis energijos išteklių ir krovinių srautų.

    JAV viešai pabrėžia, kad Iranas nekontroliuoja sąsiaurio ir kad Vašingtonas esą siekia užtikrinti laivybos laisvę. Pastaraisiais metais šioje zonoje išaugęs incidentų skaičius bei įtampa regione paskatino didesnį dėmesį jūrų saugumui ir naujoms technologijoms, kurios mažina riziką įguloms.

    Kas žinoma apie „Corsair“

    Užsienio gynybos tematikos žiniasklaida skelbia, kad operacijoje galėjo būti naudotas „Corsair“ tipo jūrinis dronas. Šis modelis siejamas su „Saronic Technologies“ – JAV autonominių jūrinių sistemų kūrėju, įsikūrusiu Ostine, Teksase.

    Gamintojas yra nurodęs, kad „Corsair“ gali pasiekti iki 92 kilometrų per valandą greitį, jo veikimo nuotolis – iki 1 850 kilometrų, o naudingoji apkrova – apie 450 kilogramų. Toks derinys leidžia platformą pritaikyti tiek žvalgybai, tiek logistikai, tiek smogiamoms užduotims.

    „Didžiuojamės, kad mūsų platforma „Corsair“ pirmą kartą panaudota kovinėmis sąlygomis – tai patvirtina jos patikimumą ir universalumą“, – sakė „Saronic Technologies“ atstovas.

    Karo jūroje lūžis: nuo bandymų prie rutinos

    Kariniai analitikai pažymi, kad jūriniai dronai tampa vis svarbesne modernių konfliktų dalimi, nes leidžia vykdyti rizikingas užduotis mažesnėmis sąnaudomis ir be tiesioginės grėsmės įguloms. Pastarųjų metų patirtis Juodojoje jūroje parodė, kad tokios sistemos gali daryti disproporciškai didelį spaudimą net ir didesniems laivynams.

    JAV sprendimas panaudoti jūrinius smogiamuosius dronus realioje operacijoje signalizuoja, kad technologija peržengė eksperimentinę stadiją. Tai taip pat gali paskatinti spartesnę autonominių sistemų plėtrą, integraciją su žvalgybos priemonėmis ir DI sprendimais, kurie didina taiklumą ir leidžia greičiau priimti taktinius sprendimus.