CP v2

Tag: Hormūzo sąsiauris

  • Iran karo paradoksas: nafta šauna į viršų, o auksas krenta – kas iš tiesų saugo nuo infliacijos?

    Iran karo paradoksas: nafta šauna į viršų, o auksas krenta – kas iš tiesų saugo nuo infliacijos?

    Karas Irane apvertė įprastą investuotojų logiką: vietoje tradicinio bėgimo į auksą rinkos šį kartą pasirinko naftą. Nuo vasario 27 dienos, dieną prieš prasidedant operacijai „Epic Fury“, „Brent“ naftos kaina šoktelėjo apie 37 proc., o aukso vertė smuko maždaug 10 proc.

    Toks išsiskyrimas iš pirmo žvilgsnio atrodo nelogiškas, nes abu aktyvai dažnai laikomi apsauga nuo infliacijos ir geopolitinių sukrėtimų. Vis dėlto dabartinėje situacijoje kainas labiau nei geopolitika lemia palūkanų normų lūkesčiai ir tai, kaip į energijos šoką reaguoja centriniai bankai.

    Naftos brangimą paaiškinti paprasčiau: rinkoje susiformavo pasiūlos trūkumo baimė. „Goldman Sachs“ skaičiavimu, dėl konflikto iš Persijos įlankos rinkos laikinai neteko apie 14,5 mln. barelių per dieną gavybos, o balandį pasaulinės atsargos, banko vertinimu, traukėsi rekordišku tempu.

    Tokiais atvejais veikia elementari ekonomika: kai pasiūla krenta, kainos kyla, kol paklausa prisitaiko. „Brent“ pakilo nuo maždaug 70 JAV dolerių iki apie 100 JAV dolerių už barelį, piko metu buvo priartėjusi ir prie 126 JAV dolerių, o tai sudaro atitinkamai apie 62–111 eurų ir apie 140 eurų.

    Aukso dinamika – sudėtingesnė, nors ir logiška, jei žiūrima per palūkanų normų prizmę. 2025 metais auksas buvo pabrangęs apie 65 proc., o jį aktyviai pirko centriniai bankai, todėl daugelis strategų metalą laikė universalia apsauga nuo karo rizikų.

    Vis dėlto auksas neturi palūkanų, dividendų ar kupono, todėl jo patrauklumą stipriausiai formuoja alternatyvių investicijų grąža. Kai realios palūkanos kyla, auga ir vadinamoji galimybės kaina: investuotojas atsisako palūkanas mokančių obligacijų tam, kad laikytų nulinę grąžą generuojantį metalą.

    Per pastarąsias savaites rinkos vis aiškiau signalizavo, kad JAV bazinės palūkanos gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi anksčiau. CME „FedWatch“ duomenys rodo, kad palūkanų mažinimas šiais metais nebėra dominuojantis scenarijus, o tai tiesiogiai spaudžia aukso kainą.

    Nuo vasario 27 dienos auksas, Euronews pateikiamais skaičiais, nukrito nuo 5 275 JAV dolerių iki 4 735 JAV dolerių už Trojos unciją. Perskaičiavus, tai yra maždaug nuo 4 660 eurų iki 4 180 eurų, arba apie 480 eurų kritimas per dešimt savaičių.

    „Kai konfliktas sukelia energijos pasiūlos šoką ir sumažina viltis dėl mažesnių JAV palūkanų, nenuostabu, kad auksui šį kartą sunku atlikti saugaus prieglobsčio vaidmenį“, – sakė „Morgan Stanley“ žaliavų strategė Amy Gower.

    Šis argumentas išryškina esminį pokytį: aukso kainą vis labiau valdo pinigų politika, o ne pati geopolitinė antraštė. Kitaip tariant, rinka vertina ne įvykį, o centrinio banko reakciją į jį ir jos poveikį realioms palūkanoms.

    Ką auksas iš tiesų „draudžia“

    Dažnai sakoma, kad auksas saugo nuo infliacijos, tačiau praktikoje jis dažniau saugo nuo pasitikėjimo praradimo institucija, kuri privalo infliaciją suvaldyti. Kai kainos kyla nuosaikiai, rinka paprastai tiki, kad centrinis bankas turi priemonių ir valios išlaikyti politiką griežtą, todėl auksas gali net silpti.

    Aukso „valanda“ ateina tada, kai infliacija tampa nebekontroliuojama arba atsiranda įtarimų, kad pinigų politika nebesugebės apginti valiutos perkamosios galios. Dabartinis Irano karo sukeltas šokas labiau primena pasiūlos sutrikimą, kurį Federalinis rezervų bankas, rinkų akimis, yra linkęs „absorbuoti“ palūkanas laikydamas aukštesnes.

    Kas svarbiausia investuotojams

    Naftos šokas infliaciją pakelia tiesiogiai, nes energija yra reikšminga vartotojų kainų krepšelio dalis ir daro įtaką logistikos bei gamybos sąnaudoms. Todėl nafta tampa ta retąja priemone, kuri gali brangti būtent dėl pačios infliacijos priežasties.

    „Goldman Sachs“ išlieka palankūs aukso perspektyvai ilgesniu laikotarpiu ir prognozuoja apie 5 400 JAV dolerių už unciją iki 2026 metų pabaigos, tai yra apie 4 770 eurų. Tačiau bankas perspėja, kad artimiausiu metu aukso kainas gali slėgti užsitęsę trikdžiai Hormūzo sąsiauryje ir dėl jų ilgiau išliekantis spaudimas palūkanų normoms.

    Jei Hormūzo sąsiaurio pralaidumas normalizuotųsi, naftos kainų įtampa greičiausiai sumažėtų, o tai atvertų daugiau erdvės švelnesnei pinigų politikai. Tokiu atveju galėtų apsiversti ir dabartinis santykis: naftai silpnėjant, auksas vėl turėtų šansą atsigauti, nes jo pagrindinis „degalas“ istorijoje dažnai būna krentančios realios palūkanos.

  • Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Įtemptas Hormuzo ruožas įveiktas: 1 mln. barelių naftos tanklaivis pasiekė Pietų Korėją

    Maltoje registruotas naftos tanklaivis „Odessa“ pasiekė Pietų Korėjos vakarinę pakrantę, praplaukęs per strateginį Hormuzo sąsiaurį. Kaip nurodė viena didžiausių šalies naftos perdirbimo bendrovių „HD Hyundai Oilbank“, laivas penktadienio rytą atplaukė į vandenis netoli Seosano uosto miesto.

    Krovinį sudaro 1 000 000 barelių žalios naftos, skirtos perdirbti vienoje didžiausių Pietų Korėjos gamyklų. Toks kiekis, bendrovės vertinimu, sudaro apie 35–50 proc. šalies paros žalios naftos suvartojimo, todėl kiekvienas sėkmingas reisas per Persijos įlankos maršrutus tampa strategiškai svarbus.

    „HD Hyundai Oilbank“ teigia galinti perdirbti iki 690 000 barelių per parą, gamindama dyzeliną, benziną ir naftą chemijos pramonei svarbioms žaliavoms. Pietų Korėja didžiąją dalį naftos tradiciškai importuoja, todėl tiekimo grandinė išlieka jautri geopolitiniams sukrėtimams ir laivybos rizikoms.

    Hormuzo sąsiauris – pasaulinės energetikos mazgas

    Hormuzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energijos „butelio kakliukų“: per jį juda didelė dalis jūra gabenamos naftos ir suskystintųjų gamtinių dujų. Bet kokie incidentai ar grasinimai riboti laivybą šiame ruože paprastai akimirksniu didina draudimo kaštus, krovinių tarifus ir energijos kainų svyravimus pasaulio rinkose.

    Pietų Korėjai, Japonijai ir kitoms Rytų Azijos ekonomikoms Persijos įlankos maršrutai ypač svarbūs, nes regionas yra vienas pagrindinių tiekėjų. Dėl to energetinio saugumo klausimai čia dažnai sprendžiami ne tik per tiekimo diversifikavimą, bet ir per atsargų kaupimą bei ilgalaikes sutartis.

    JAV ir Irano įtampa didina neapibrėžtumą

    Pastarosiomis savaitėmis įtampą regione dar labiau kursto JAV ir Irano santykių paaštrėjimas. JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad platesnis supratimas su Teheranu vis dar galioja, nors pranešta apie incidentus, kai Hormuzo sąsiauryje taikiniu tapo JAV karo laivai.

    „Jei susitarimas nebus sudarytas nedelsiant, JAV atsakas bus gerokai griežtesnis“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Iranas savo ruožtu susirėmimus apibūdino kaip atsakomąjį veiksmą ir tvirtino, kad konfliktas kilo po esą JAV veiksmų prieš laivus regione. Šios priešpriešos fone rinkos dalyviai ypač akylai stebi, ar nebus ribojamas laivų judėjimas, nes tai galėtų tiesiogiai paveikti tiekimo stabilumą Azijai ir Europai.

    Pietų Korėjos valdžia, siekdama amortizuoti poveikį pramonei ir vartotojams, yra ėmusis priemonių, skirtų suvaldyti kainų šuolius vidaus rinkoje. Tokios priemonės paprastai apima laikinus stabilizavimo mechanizmus ir intervencijas, kai kainų svyravimai tampa pernelyg staigūs.

  • Iranas praneša apie susišaudymą Hormūzo sąsiauryje: raketos, numušti dronai ir neaiškus JAV vaidmuo

    Iranas praneša apie susišaudymą Hormūzo sąsiauryje: raketos, numušti dronai ir neaiškus JAV vaidmuo

    Kas nutiko Hormūzo sąsiauryje?

    Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad ketvirtadienio vakarą šalies kariuomenė Hormūzo sąsiauryje paleido raketas į vadinamuosius priešo vienetus. Pasak pranešimų, tai esą buvo atsakas į JAV pajėgų ataką prieš Irano tanklaivį, tačiau nepriklausomo patvirtinimo kol kas nėra.

    Teherano transliuotojas IRIB, remdamasis neįvardytu karininku, skelbė, kad po raketų smūgių priešo pajėgos patyrė nuostolių ir buvo priverstos trauktis. JAV pareigūnų komentarų, kurie patvirtintų ar paneigtų šiuos teiginius, tuo metu nebuvo.

    Sprogimai prie Kešmo ir pranešimai apie dronus

    Pirmieji pranešimai apie sprogimus pasirodė Irano pietuose, netoli Kešmo salos ir Bandar Abaso miesto. Abu šie taškai yra strategiškai svarbūs dėl artumo Hormūzo sąsiauriui, per kurį juda didelė dalis pasaulinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos.

    Su Irano Islamo revoliucijos gvardija siejama agentūra Fars skelbė, kad Irano vienetai prie Kešmo susikeitė ugnimi su priešu, kuris esą atakavo Bahmano prieplauką. Tuo pat metu valstybinė agentūra Mizan tvirtino, jog Kešme girdėti sprogimai buvo susiję su oro gynybos darbu, perimant, kaip teigta, priešiškus dronus.

    Irano žiniasklaida taip pat pranešė, kad virš Bandar Abaso buvo numušti du dronai. Atskiruose pranešimuose minėta, kad oro gynyba buvo aktyvuota ir virš Teherano, siekiant neutralizuoti priešiškus taikinius, tačiau detalių nepateikta.

    Kodėl Kešmas ir Hormūzo sąsiauris tokie jautrūs?

    Kešmas yra didžiausia Irano sala Persijos įlankoje, joje gyvena apie 150 000 žmonių, veikia svarbi infrastruktūra, įskaitant vandens gėlinimo pajėgumus. Bet dar svarbesnė šios vietovės reikšmė yra geografinė: netoliese esantis Hormūzo sąsiauris laikomas vienu kritiškiausių pasaulio jūrinių „butelio kaklelių“.

    Pastaraisiais metais įtampa regione ne kartą kilo dėl incidentų jūroje, dronų ir raketų atakų, laivybos saugumo klausimų bei grasinimų riboti judėjimą sąsiauriu. Todėl kiekviena žinia apie karinius veiksmus šioje zonoje iš karto atsiduria tarptautinių rinkų ir diplomatijos dėmesio centre.

    Kol kas neaišku, ar šįkart pranešimai atspindi lokalią konfrontaciją, ar platesnės eskalacijos pradžią. Situaciją apsunkina tai, kad skelbiama informacija daugiausia remiasi Irano valstybine žiniasklaida, o nepriklausomas patvirtinimas ir aiškesnė JAV pozicija dar nepateikti.

  • Naftos kaina krenta: Brent nukrito žemiau 100 dolerių, biržos atsargiai reaguoja optimizmu banga

    Žaliavų rinkose ketvirtadienio rytą fiksuotas ryškesnis atoslūgis: „Brent“ naftos kaina nusileido žemiau psichologiškai svarbios 100 dolerių už barelį ribos, o JAV etalonas WTI laikėsi kiek virš 93 dolerių. Tai juntamas pokytis, palyginti su laikotarpiu prieš kelias savaites, kai „Brent“ buvo pakilusi virš 111 dolerių.

    Tokios korekcijos dažniausiai atspindi ne vien paklausos ir pasiūlos balansą, bet ir geopolitinių rizikų „priemoką“ kainoje. Šį kartą rinkos reagavo į signalus iš Artimųjų Rytų apie galimą derybų pažangą, kuri sumažintų grėsmę vienam svarbiausių pasaulio energetikos „kamščių“ taškų – Hormūzo sąsiauriui.

    Kas keičia naftos kainą?

    Hormūzo sąsiauris yra kritinis maršrutas Persijos įlankos naftai ir daliai suskystintų gamtinių dujų, todėl bet koks jo sutrikdymo scenarijus akimirksniu kelia draudimo, logistikos ir tiekimo kaštus. Pastaruoju metu būtent ši rizika buvo vienas veiksnių, palaikiusių aukštesnes naftos kainas ir stiprinusių infliacinį spaudimą energijai jautriose ekonomikose.

    Rinkos dalyviai taip pat įvertino politinius pareiškimus, jog susitarimas galėtų būti pasiektas artimiausiu metu. Tokie signalai neretai išprovokuoja staigius kainų judesius, nes algoritminė prekyba ir fondų pozicijų perbalansavimas vyksta greitai, o likvidumas konkrečiais momentais gali būti ribotas.

    Biržos kyla, bet euforija ribota

    Pingant naftai, investuotojams paprastai lengviau tikėtis mažesnio spaudimo infliacijai ir švelnesnės palūkanų normų trajektorijos. Tai palaiko akcijų rinkas, ypač sektorius, kurių kaštų struktūroje energija ir logistika sudaro reikšmingą dalį.

    Vis dėlto optimizmas išlieka atsargus: įtampa regione nėra dingusi, o bet koks netikėtas incidentas gali greitai sugrąžinti rizikos „priemoką“ į energijos kainas. Dėl to trumpalaikiai naftos svyravimai išlieka tikėtini, o investuotojai toliau seka tiek politinius pranešimus, tiek realius tiekimo srautų pokyčius.

    Auksas ir valiutos laukia aiškumo

    Valiutų rinkoje ryškesnių judesių paprastai prireikia aiškaus politinio patvirtinimo arba materialaus pokyčio tiekime, todėl prekyba išlieka santūri. Tuo metu auksas, dažnai laikomas „saugia užuovėja“, išlaiko aukštesnius lygius, rodydamas, kad dalis kapitalo vis dar draudžiasi nuo derybų žlugimo ar konflikto eskalacijos.

    Tokioje aplinkoje rinka vienu metu „perka“ geresnį scenarijų akcijoms ir „draudžia“ blogesnį scenarijų per saugesnius aktyvus. Artimiausioms dienoms ir savaitėms didžiausia įtaka išliks naujienų srautas iš regiono bei realūs signalai apie tanklaivių judėjimą ir draudimo įmokų pokyčius.

  • „Maersk“ pelnas smuko 12 kartų: įtampa prie Hormuzo kelia naują smūgį pasaulio prekybai

    „Maersk“ pelnas smuko 12 kartų: įtampa prie Hormuzo kelia naują smūgį pasaulio prekybai

    Pelno šuolis baigėsi staigiu kritimu

    Danijos jūrų transporto milžinė „Maersk“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos grynasis pelnas sumenko iki maždaug 85 mln. eurų. Tai apie 12 kartų mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, kai rezultatą išpūtė išskirtinai palankios jūrų krovinių gabenimo sąlygos.

    Bendrovės pajamos per ketvirtį taip pat traukėsi: jos sumažėjo 2,6 proc. iki kiek mažiau nei 11 mlrd. eurų. Pelnas akcijai krito iki maždaug 3,4 euro, kai prieš metus siekė apie 63 eurus.

    Kainas spaudė, apimtis augo

    „Maersk“ teigimu, didžiausias smūgis pelningumui teko „Ocean“ padaliniui, kuriame krovinių gabenimo tarifai buvo silpnesni. Tuo pat metu bendras gabenimo apimčių augimas, siekęs 9,3 proc., padėjo amortizuoti dalį nuosmukio.

    Rinka išlieka paradoksali: paklausa konteinerių gabenimui pasauliniu mastu augo, tačiau uždarbį riboja tarifų spaudimas ir struktūriniai veiksniai. Vienas jų – perteklinė laivų pasiūla, susiformavusi dėl į rinką plaukiančių naujų laivų pristatymų.

    Hormuzo sąsiauris ir rizikos grandinė

    Bendrovė nurodė, kad Artimųjų Rytų konfliktas pirmojo ketvirčio rezultatams turėjo ribotą tiesioginę įtaką, tačiau sukūrė papildomą neapibrėžtumą visai pasaulio prekybai. „Maersk“ teigė, kad eismas per Hormuzo sąsiaurį išliko beveik sustojęs, o prastesnės nuotaikos slėgė vartotojų pasitikėjimą.

    „Artimųjų Rytų konfliktas į pasaulinę perspektyvą įnešė papildomą neapibrėžtumo sluoksnį“, – sakė bendrovė.

    „Maersk“ vadovas Vincentas Clerc akcentavo, kad daugelyje regionų paklausa išliko atspari, o tai palaikė apimčių augimą visuose trijuose pagrindiniuose verslo segmentuose.

    „Šį ketvirtį daugelyje regionų matėme stiprią paklausą, kuri rėmė tvirtą apimčių augimą visuose mūsų verslo segmentuose“, – sakė Vincentas Clerc.

    Sektorių spaudžia draudimas, kuras ir maršrutai

    „Maersk“ perspėjo, kad kintamumas jūrų frachte išlieka didelis, o kainas žemyn stumia perteklinė pasiūla. Bendrovė nepakeitė 2026 metų prognozės ir teigė, kad vis dar tikisi, jog pasaulinė konteinerių paklausa šiemet augs 2–4 proc.

    Vis dėlto pramonė susiduria su tuo, kad, net atsikūrus daliai maršrutų, grįžimas į ankstesnį ritmą gali užtrukti. Papildomas veiksnys – išaugusios rizikos sąnaudos: draudimo įmokos, saugumo kaštai ir didesnės degalų išlaidos, kurios greitai persiduoda į galutinę gabenimo kainą.

    Platesnis sektoriaus vaizdas rodo, kad trikdžiai regione įšaldo ir laivus, ir įgulas, o užlaikyti kroviniai keičia tiekimo grandinių planavimą. JAV karinių vertinimų duomenimis, Persijos įlankoje yra daugiau nei 1 550 laivų, kuriuose dirba apie 22 500 jūrininkų.

    Vokietijos laivybos grupė „Hapag-Lloyd“ yra įvardijusi, kad trikdžiai prie Hormuzo jai kainuoja apie 51 mln. eurų per savaitę, daugiausia dėl didesnių degalų ir draudimo sąnaudų. „Maersk“ taip pat pripažįsta, kad neaišku, kada pagrindiniai maršrutai per regioną galės stabiliai grįžti į įprastą režimą.

    Rinkos reakcija buvo neigiama: „Maersk“ akcijos Kopenhagos biržoje krito 4 proc. Analitikai įspėja, kad net ir atnaujinus laivybą, dalis rinkos dalyvių dar kurį laiką elgsis atsargiai, kol sumažės pakartotinių trikdžių rizika.

  • „Shell“ pelnas šoktelėjo 24 proc.: Hormūzo krizė pakėlė naftos kainas ir įplieskė mokesčių ginčą

    „Shell“ pelnas šoktelėjo 24 proc.: Hormūzo krizė pakėlė naftos kainas ir įplieskė mokesčių ginčą

    Naftos kainų šuolis pakėlė rezultatą

    Europos energetikos milžinė „Shell“ pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos pakoreguotas pelnas išaugo iki 5,86 mlrd. eurų. Tai yra apie 24 proc. daugiau nei prieš metus, o rezultatą, pasak bendrovės ir analitikų, sustiprino brangę nafta bei dujos dėl karo su Iranu.

    Rinkose dėmesys krypo į tiekimo grandines ir transportą, nes konfliktas siejamas su faktiniu Hormūzo sąsiaurio veiklos sutrikimu. Šis maršrutas yra kritiškai svarbus Persijos įlankos naftos ir suskystintų gamtinių dujų srautams, todėl bet kokie ribojimai iš karto kelia kainas.

    „Shell“ vadovas Waelis Sawanas teigė, kad bendrovė pasiekė stiprius rezultatus itin sutrikusiose pasaulio energijos rinkose. Anot jo, tai lėmė nuoseklus dėmesys veiklos efektyvumui ir prekybos rezultatams.

    Dividendai didėja, vykdomas akcijų supirkimas

    Kartu su finansiniais rezultatais „Shell“ paskelbė apie 5 proc. didinamus dividendus. Bendrovė taip pat planuoja per artimiausius tris mėnesius įgyvendinti maždaug 2,8 mlrd. eurų vertės akcijų supirkimo programą.

    Tokie sprendimai paprastai signalizuoja, kad įmonė jaučiasi užtikrintai dėl pinigų srautų ir nori grąžinti daugiau vertės akcininkams. Vis dėlto energetikos sektoriuje tai dažnai tampa ir politinių diskusijų katalizatoriumi, kai didesnės sąskaitos už energiją juntamos namų ūkiams bei verslui.

    Rinkos komentatoriai pabrėžė ir prekybos padalinio vaidmenį, nes didelis kainų nepastovumas sudaro sąlygas uždirbti iš arbitražo ir trumpalaikių sandorių. Naftos kainos, dar iki konflikto buvusios apie 70 JAV dolerių už barelį, karo metu buvo pakilusios iki maždaug 126 JAV dolerių, tai yra apie 111 eurų.

    Gamybos trikdžiai ir didesnė rizika Artimuosiuose Rytuose

    Nors aukštesnės kainos ir geresnės perdirbimo maržos kilstelėjo pelningumą, „Shell“ susidūrė ir su veiklos trikdžiais. Buvo pranešta apie žalą viename objekte Katare bei apie ciklono nulemtus sustabdymus suskystintų gamtinių dujų grandyje Australijoje.

    Bendrovė skaičiuoja, kad maždaug 20 proc. jos naftos ir dujų gavybos susiję su Artimųjų Rytų regionu, todėl užsitęsęs konfliktas gali turėti tiesioginį poveikį tiek gamybos apimtims, tiek logistikai. „Shell“ nurodė, kad Katare dujų gavyba antrąjį ketvirtį gali būti bent 30 proc. mažesnė nei per pirmuosius tris 2026 metų mėnesius.

    Tuo pačiu bendrovė informavo, kad turtas Omane išlieka veikiantis, o žaliavinės gavybos grandyje reikšmingų sutrikimų nepatirta. Investuotojams tai svarbu vertinant, ar trumpalaikiai logistikos ribojimai nevirsta ilgalaikiu pajėgumų praradimu.

    „Pagrindinis ilgalaikis klausimas yra rezervų papildymas ir gamybos augimas“, – sakė energetikos analitikas Maurizio Carulli.

    Jo vertinimu, neseniai paskelbtas „ARC Resources“ įsigijimas Kanadoje yra reikšmingas žingsnis, galintis pagerinti „Shell“ gavybos perspektyvas. Sandoris susijęs su Montney skalūnų baseinu ir turėtų sustiprinti dujų bei skystųjų angliavandenilių portfelį Šiaurės Amerikoje.

    JK vėl kalbama apie netikėtų pajamų mokestį

    Jungtinėje Karalystėje didėjantis „Shell“ pelnas iš naujo įkaitino diskusiją dėl netikėtų pajamų mokesčio energetikos bendrovėms. Šalyje toks mokestis jau taikomas, tačiau jis apima tik pelną, gautą iš naftos ir dujų gavybos Jungtinėje Karalystėje.

    Kadangi ši rinka sudaro mažiau nei 5 proc. „Shell“ pasaulinės naftos ir dujų gavybos, politikų siūlymai dažnai krypsta į platesnį apmokestinimą. Kritikai argumentuoja, kad karo sukeltas kainų šuolis suteikia bendrovėms papildomą uždarbį, kai vartotojai už degalus ir energiją moka daugiau.

    Po rezultatų paskelbimo „Shell“ akcijos smuktelėjo apie 2 proc., tačiau analitikai tai siejo labiau su makroekonominėmis nuotaikomis ir lūkesčiais, kad laivyba per Hormūzo sąsiaurį galėtų atsistatyti. Tai reikštų mažesnę įtampą pasiūloje ir potencialiai žemesnes naftos kainas.

  • „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormūzo sąsiaurį: JAV karinis laivynas atskleidė planą

    „Maersk“ laivas prasibrovė per Hormūzo sąsiaurį: JAV karinis laivynas atskleidė planą

    Didžiausios pasaulio logistikos bendrovės „Maersk“ vadovas Vincentas Clercas pranešė, kad vienas įmonės valdomas komercinis laivas sėkmingai kirto Hormūzo sąsiaurį, lydimas JAV karinių pajėgų. Pasak jo, tai buvo kruopščiai parengta operacija, leidusi laivui ir įgulai saugiai pasitraukti iš Persijos įlankos.

    „Maersk“ patvirtino, kad JAV vėliava plaukiojantis krovininis laivas „Alliance Fairfax“, kurį valdo „Farrell Lines“ ir kuris priklauso „Maersk“ grupei, pirmadienį įveikė siaurą jūrinį ruožą be incidentų. Laivas buvo lydimas JAV kariuomenės, todėl kelionė per vieną jautriausių pasaulio jūrinių koridorių įvyko sklandžiai.

    Hormūzo sąsiauris jungia Persijos įlanką su Omano įlanka ir yra kritinis pasaulinei prekybai, nes juo plukdoma reikšminga dalis naftos ir suskystintų dujų krovinių. Bet koks įtampos šuolis šiame regione paprastai iškart atsiliepia krovinių draudimo kainoms, laivybos maršrutams ir pristatymo terminams, o galiausiai ir degalų bei prekių kainoms vartotojams.

    Kaip atsirado palyda

    Vincentas Clercas teigė, kad įmonė per krizę rinkosi ypač atsargų elgesį ir kurį laiką vengė reisų per sąsiaurį, net jei dalis laivų dėl to įstrigo regione. Sprendimas leisti laivui išplaukti buvo priimtas tik po tiesioginio JAV institucijų ir JAV karinio laivyno kreipimosi bei intensyvių pasirengimo procedūrų.

    „Šiuo atveju į mus kreipėsi JAV vyriausybė ir JAV karinis laivynas, aiškiai pasakydami, kad nori išvesti dalį laivų“, – sakė Vincentas Clercas.

    „Kartu rengėmės labai intensyviai, įvertinome visas operacijos detales ir tai, ar galime garantuoti įgulos saugumą, jei siųsime laivą į šią misiją“, – teigė jis.

    JAV Centrinė vadavietė skelbė, kad du JAV vėliava plaukiojantys prekybiniai laivai sėkmingai perplaukė sąsiaurį, o regione veikė JAV karinio jūrų laivyno raketiniai eskadriniai minininkai. Ši informacija tapo svarbiu signalu rinkoms, nes palyda teoriškai mažina riziką atskiriems laivams, bet kartu parodo, kad laivybai reikalingos išskirtinės saugumo priemonės.

    Laivai įstrigę Persijos įlankoje

    „Maersk“ vadovas nurodė, kad Persijos įlankoje vis dar yra aštuoni bendrovės laivai, kurie dėl saugumo situacijos negali laisvai keisti maršruto. Dalis jų yra reikalingi darbui pačioje įlankoje, tačiau didesnė dalis, pasak įmonės, turėtų dirbti kituose regionuose, o ne prastovėti.

    Tokie priverstiniai sustojimai turi tiesioginę kainą: laivams stovint, logistikos grandinė praranda pajėgumus, didėja vėlavimų rizika, brangsta draudimas ir apsaugos priemonės. Tai ypač svarbu konteinerių pervežimams, kai net kelių dienų sutrikimai gali sukelti krovinių spūstis uostuose ir tiekimo grandinių grandinines reakcijas.

    Finansiniai signalai ir platesnis poveikis

    „Maersk“ taip pat paskelbė, kad metų pirmąjį ketvirtį įmonės pagrindinis pelnas prieš palūkanas, mokesčius ir nusidėvėjimą siekė apie 1,6 milijardo eurų. Tai buvo maždaug 35 proc. mažiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatas atitiko rinkos lūkesčius.

    Nors vieno laivo palydėjimas per Hormūzo sąsiaurį neišsprendžia visos regiono krizės, tai rodo, kad dalis komercinės laivybos gali būti atnaujinama tik su kariniu užnugariu. Rinkoms tai siunčia dvigubą žinutę: maršrutas teoriškai įmanomas, tačiau jo kaina ir rizika išlieka išskirtinai aukštos, todėl poveikis krovinių tarifams ir tiekimo grandinėms gali stiprėti ir artimiausiais mėnesiais.

  • „Lufthansa“ rengia tarpinius degalų papildymo sustojimus: ką reiškia aviacijos kuro krizė Europoje

    „Lufthansa“ rengia tarpinius degalų papildymo sustojimus: ką reiškia aviacijos kuro krizė Europoje

    Vokietijos oro linijų grupė „Lufthansa“ svarsto galimybę dalyje maršrutų įvesti tarpinius degalų papildymo sustojimus, jei paskirties oro uostuose pritrūktų reaktyvinių degalų. Apie tokį pasirengimą, pristatydamas pirmojo ketvirčio rezultatus, pranešė grupės vadovas Carstenas Spohras.

    Tokie sustojimai leistų išlaikyti pelningiausius tolimųjų skrydžių maršrutus net ir esant sutrikusiai tiekimo grandinei. Sprendimas nėra naujas aviacijoje, tačiau pastarosiomis savaitėmis jis vėl įgauna aktualumo dėl augančios rizikos degalų tiekimui Europoje.

    Kodėl auga kuro stygiaus rizika

    Problemos šaknis siejama su tanklaivių srautų sutrikimais Hormūzo sąsiauryje, per kurį juda reikšminga dalis pasaulinės naftos ir naftos produktų prekybos. Kadangi Europa dalį reaktyvinių degalų importo gauna per šį maršrutą, bet koks ilgiau trunkantis trikdis gali greitai sumažinti komercines atsargas.

    Rinkos analitikai atkreipia dėmesį, kad kritinis veiksnys yra ne tik kaina, bet ir fizinis prieinamumas konkrečiuose oro uostuose. Net jei degalų bendrai sistemoje pakanka, logistika ir tiekimo grafikai gali lemti laikinus trūkumus tam tikruose regionuose.

    Kaip atrodytų tarpiniai sustojimai

    Carstenas Spohras pabrėžė, kad bendrovė dar nepasiekė taško, kai tokie sustojimai būtų privalomi, tačiau planai rengiami iš anksto. Paprasta logika tokia: jei neįmanoma saugiai pasiekti galutinio oro uosto su turimu degalų kiekiu, pasirenkamas papildymo taškas pakeliui.

    Praktikoje tai gali reikšti ilgesnę kelionės trukmę ir sudėtingesnį tvarkaraščių valdymą, nes į skrydžio planą įtraukiamas papildomas nusileidimas, aptarnavimas ant žemės ir pakilimas. Oro linijoms tai taip pat didina veiklos sąnaudas, o keleiviams gali reikšti didesnę vėlavimų riziką, ypač jei oro uostai pradeda veikti arti pajėgumų ribos.

    „Jei su turimu degalų kiekiu nepasiekiate paskirties oro uosto, tuomet tenka daryti degalų papildymo sustojimus. Mes dar ne ten, bet, žinoma, tam ruošiamės“, – sakė Carstenas Spohras.

    Ką „Lufthansa“ jau patyrė ir ko tikisi

    Bendrovės vadovas nurodė, kad praėjusią savaitę „Lufthansa“ kai kuriuose skrydžiuose buvo priversta daryti degalų papildymo sustojimus Namibijoje, nes Keiptaune, pasak jo, nebuvo degalų. Panašių atvejų, kaip teigiama, pasitaikė ir anksčiau, o tai rodo, kad problema gali būti ne vien teorinė.

    Grupės finansų vadovas Tillas Streichertas teigė, kad bent iki birželio, įskaitant ir šį mėnesį, degalų tiekimas, ypač pagrindiniuose grupės mazguose, laikomas visiškai užtikrintu. Vis dėlto, jei situacija pablogėtų, tarp galimų priemonių būtų svarstomi sustojimai atrinktuose maršrutuose į Aziją, Afriką ir kitomis kryptimis.

    Kartu „Lufthansa“ nurodo, kad bendras veiklos fonas išlieka sudėtingas dėl išaugusių reaktyvinių degalų kainų. Grupė prognozuoja, kad 2026 metais papildomos sąnaudos dėl brangesnio kuro gali siekti apie 1 700 000 000 eurų, o tai didina spaudimą bilietų kainoms ir maršrutų pelningumui.

    „Lufthansa“ skelbia, kad yra apsidraudusi daugiau nei tris ketvirtadalius reikalingo degalų kiekio, taip ribodama trumpalaikį kainų šuolių poveikį. Tačiau apsidraudimas neišsprendžia fizinio prieinamumo problemos, todėl planuojamos priemonės labiau orientuotos į operacinį atsparumą.

    Jei degalų krizė Europoje gilėtų, o laivyba per Hormūzo sąsiaurį neatsistatytų, tarpiniai sustojimai galėtų tapti dažnesniu reiškiniu. Tokiu atveju keliautojams reikėtų tikėtis ilgesnių skrydžių laikų, didesnės tvarkaraščių kaitos ir galimo bilietų brangimo, ypač tolimuosiuose maršrutuose.

  • Prancūzų lėktuvnešis „Charles de Gaulle“ perplaukė Suecą: Paryžius žvalgosi Hormūzo misijos

    Prancūzų lėktuvnešis „Charles de Gaulle“ perplaukė Suecą: Paryžius žvalgosi Hormūzo misijos

    Prancūzijos pagrindinis lėktuvnešis „Charles de Gaulle“ perplaukė Sueco kanalą ir įplaukė į Raudonąją jūrą, taip priartėdamas prie Hormūzo sąsiaurio. Paryžius šį judėjimą sieja su augančiu poreikiu atkurti saugią laivybą viename svarbiausių pasaulio jūrinių „butelio kaklelių“.

    Prancūzija siekia paspartinti balandį pradėtą Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės iniciatyvą, prie kurios, Prancūzijos vertinimu, prisijungė 51 valstybė. Iniciatyvos tikslas – sudaryti sąlygas atnaujinti navigaciją Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulinės naftos prekybos dalis.

    Prancūzijos gynybos ministerija nurodė, kad lėktuvnešio ir jį lydinčių laivų dislokavimas skirtas įvertinti padėtį regione ir nuraminti jūrų prekybos dalyvius. Tuo pačiu Paryžius pabrėžia, kad nenori įsitraukti į platesnio masto karinius veiksmus ir ieško „gynybinio“ formato.

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas anksčiau viešai kalbėjo apie gynybinę tarptautinę misiją, kuri galėtų lydėti komercinius laivus. Europos valstybės šią kryptį vertina atsargiai, nes eskalacijos rizika didelė, tačiau laivybos sutrikimai daro tiesioginį poveikį tiekimo grandinėms, draudimo kaštams ir energijos kainų lūkesčiams.

    Jungtinėse Valstijose pastarosiomis dienomis taip pat skambėjo pareiškimai dėl galimų palydos operacijų Hormūzo sąsiauryje, tačiau signalai buvo nevienareikšmiai. Toks kintantis fonas sustiprina spaudimą europiečiams aiškiau apsibrėžti, ką jie pasirengę daryti, kad būtų atkurta laivybos laisvė, neperžengiant tiesioginio karo įsitraukimo ribos.

    Tuo metu regione fiksuojami incidentai pabrėžia rizikos lygį: pranešta apie ataką prieš su Prancūzija siejamą konteinerinį laivą, per kurią nukentėjo įgulos nariai. Prancūzijos pareigūnai akcentavo, kad laivas neplaukė su Prancūzijos vėliava, tačiau incidentas, jų vertinimu, rodo, jog grėsmė jūrinei prekybai išlieka reali.

    Prancūzijos pozicija viešai įvardijama kaip bandymas atskirti laivybos laisvės klausimą nuo kitų geopolitinių nesutarimų ir ieškoti kelio, kuris leistų atnaujinti tranzitą. Praktikoje tai reiškia diplomatijos ir karinio atgrasymo derinimą, kurio sėkmė priklausys nuo regiono veikėjų sprendimų ir tarptautinės koalicijos susitelkimo.

    „Mūsų tikslas šiandien labai paprastas: atskirti laivybos laisvės Hormūzo sąsiauryje klausimą nuo visų kitų dalykų“, – sakė Prancūzijos prezidentūros pareigūnas.

  • Hormūzo sąsiaurio blokada keičia Irano prekybą: Kaspijos jūra tampa alternatyviu keliu į šiaurę

    Galimas Hormūzo sąsiaurio judėjimo apribojimas ar blokada Irano ekonomikai reikštų smūgį pagrindiniam naftos eksporto ir importo maršrutui. Tokiu scenarijumi Teheranas būtų priverstas sparčiau remtis šiauriniais keliais, o Kaspijos jūra įgytų naują strateginį svorį.

    Kaspijos jūra yra uždaras vandens telkinys, prie kurio turi priėjimą penkios valstybės: Iranas, Azerbaidžanas, Kazachstanas, Turkmėnistanas ir Rusija. Analitikų vertinimu, būtent ši geografija leidžia Iranui bent iš dalies perorientuoti logistiką į regioną, kuriame lengviau pasiekti Rusijos ir Vidurio Azijos rinkas.

    Šiaurinis koridorius ir nauja logistika

    Praktinis pagrindas šiai krypčiai yra vadinamasis Tarptautinis Šiaurės–Pietų transporto koridorius, turintis sujungti Indiją, Iraną, Rusiją ir Europos rinkas per kelių, geležinkelių ir jūrų grandinę. Maršrutas iki šiol veikė ribotu pajėgumu, tačiau krizė Persijos įlankoje galėtų paspartinti infrastruktūros plėtrą ir krovinių srautų nukreipimą.

    Iranui tai reikštų didesnį dėmesį uostams Kaspijos pakrantėje, krovinių perkrovimo grandinėms ir sausumos jungtims į šiaurę. Kartu tai būtų ir bandymas sumažinti priklausomybę nuo vieno „butelio kaklelio“ Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai juda reikšminga dalis regiono energijos išteklių eksporto.

    Geopolitinė konkurencija Kaspijoje

    Vis dėlto Kaspijos regionas nėra neutrali erdvė. Rusija čia išlieka dominuojanti karinė jėga, o Azerbaidžano ir Kazachstano vaidmuo transporto ir energetikos grandinėse auga, todėl susikerta ekonominiai interesai ir saugumo skaičiavimai.

    Kazachstano ir kitų regiono valstybių naftos bei dujų ištekliai papildo bendrą strateginę mozaiką: transporto koridoriai tampa ne tik komercijos, bet ir įtakos instrumentu. Dėl to bet koks Irano bandymas plačiau remtis Kaspija neišvengiamai vyktų intensyvesnės regioninės konkurencijos sąlygomis.

    Ką realiai gali pakeisti Kaspijos jūra?

    Kaspijos jūra negali pilnai pakeisti Hormūzo sąsiaurio, nes tai kito tipo maršrutas su ribotesnėmis apimtimis, papildomais perkrovimais ir ilgesnėmis grandinėmis. Tačiau ji gali sušvelninti izoliacijos padarinius, ypač jei būtų sutrikdyti pagrindiniai Irano jūriniai keliai į pasaulines rinkas.

    Analitikų vertinimu, ypatingas vaidmuo tektų Azerbaidžanui, kuris dėl geografinės padėties gali tapti svarbiu tranzito mazgu iranietiškoms prekėms, nukreipiamoms į šiaurę. Tuo pat metu toks posūkis didintų politinę ir ekonominę tarpusavio priklausomybę tarp Irano ir Kaspijos regiono valstybių.

    Po karo veiksmų eskalacijos Artimuosiuose Rytuose ir vėliau įsigaliojus paliauboms, rizika jūrų logistikai išliko vienu svarbiausių veiksnių energijos ir prekybos rinkose. Net ir be visiškos blokados, bet kokie ribojimai Hormūzo sąsiauryje paprastai greitai persiduoda draudimo kainoms, krovinių gabenimo planams ir alternatyvių maršrutų paieškai.