Tag: Infliacija

  • Dyzelinas ES pasiekė rekordą: litras jau 2,24 euro, o kai kuriose šalyse perkopė 2,50

    Dyzelinas ES pasiekė rekordą: litras jau 2,24 euro, o kai kuriose šalyse perkopė 2,50

    Rekordinės kainos visoje ES

    Europos Sąjungos vidutinė dyzelino kaina degalinėse pasiekė naują rekordą ir pakilo iki 2,24 euro už litrą. Tai gerokai daugiau nei prieš karo Artimuosiuose Rytuose eskalaciją, kai vidurkis siekė 1,59 euro už litrą.

    Europos Komisijos skelbiamame savaitiniame naftos biuletenyje fiksuojama, kad dalyje valstybių kainų šuolis tapo istorinis. Naujas aukštumas pasiekė ir tokios šalys kaip Belgija, Italija, Rumunija bei Lenkija.

    Kur litras kainuoja brangiausiai

    Naujausi duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse dyzelino kaina perkopė 2,50 euro už litrą. Toks lygis užfiksuotas Danijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje, o Vokietijoje kaina pasiekė 2,44 euro už litrą.

    Belgijoje dyzelinas savaitės pradžioje vidutiniškai kainavo 2,43 euro už litrą, kai prieš savaitę buvo 2,39 euro. Italijoje kaina per savaitę pakilo maždaug 0,07 euro ir siekė 2,35 euro už litrą.

    Kodėl dyzelinas taip brangsta

    Kainas aukštyn stumia tiekimo sutrikimai ir geopolitinė įtampa, paveikusi svarbius energijos išteklių maršrutus. Tarp veiksnių minimas Hormūzo sąsiaurio pralaidumo sumažėjimas, taip pat trikdžiai Raudonojoje jūroje ir smūgiai naftos perdirbimo infrastruktūrai.

    Be tiekimo grandinės problemų, kainas palaiko ir aukštos Europos perdirbimo maržos, tai yra skirtumas tarp naftos kainos ir didmeninės pagamintų degalų vertės. Tokios maržos ypač reikšmingos dyzelinui, kurio paklausa išlieka didelė transporte ir žemės ūkyje.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir verslui

    Dyzelinas tebėra pagrindinis kuras kelių krovinių pervežimui ir daliai žemės ūkio technikos, todėl brangimas tiesiogiai kelia logistikos ir maisto grandinės sąnaudas. Tai reiškia spaudimą kainoms parduotuvėse, net jei pokytis neatsiranda iš karto.

    Europos Komisijos statistika apima mokesčius, kurie skirtingose šalyse sudaro reikšmingą galutinės kainos dalį ir vidutiniškai siekia apie 40 proc. Vis dėlto kai kurios valstybės taiko tikslines priemones atskiroms grupėms, todėl reali finansinė našta gali skirtis.

    „Šie kainų šuoliai labiausiai smogia namų ūkių biudžetams ir didina sąnaudas verslui, ypač transporto sektoriuje“, – teigiama Europos Komisijos skelbiamų savaitinių degalų kainų duomenų apžvalgose.

  • Glastonbury 2027 bilietai brangsta iki maždaug 480 eurų: gerbėjai piktinasi, kiti gina kainą

    Glastonbury 2027 bilietai brangsta iki maždaug 480 eurų: gerbėjai piktinasi, kiti gina kainą

    Rekordinė kaina po pertraukos

    Po pertraukos 2026 metais Jungtinės Karalystės Glastonbury festivalis patvirtino, kad 2027 metų renginio bilietai prekyboje pasirodys jau kitą mėnesį. Festivalis vyks birželio 23–27 dienomis, tačiau dar prieš paskelbiant pagrindinius atlikėjus kilo aštri diskusija dėl kainos.

    Organizatorių nurodyta bilieto kaina su užsakymo mokesčiu siekia apie 480 eurų. Tai didžiausia kaina festivalio istorijoje ir dar vienas žingsnis ilgame brangimo kelyje, kuris ypač išryškėjo po pandemijos ir dėl išaugusių didelių renginių organizavimo sąnaudų.

    Kodėl gerbėjai sako, kad nebeįperka?

    Dalis gerbėjų socialiniuose tinkluose teigia, kad toks kainų lygis nebeatitinka jų galimybių, ypač kai pragyvenimo išlaidos Jungtinėje Karalystėje pastaraisiais metais augo, o festivalio programa dar nepaskelbta. Kai kurie tai vadina nesąžininga praktika, nes bilietai parduodami anksčiau, nei aišku, už ką tiksliai mokama.

    Diskusiją kursto ir tai, kad Glastonbury bilietus tradiciškai sudėtinga įsigyti dėl didžiulės paklausos, o paties festivalio patirtis ne visiems atrodo verta kainos: minimos eilės, perpildytos scenų erdvės, prastos oro sąlygos ir brangus maistas bei gėrimai vietoje.

    „Paskutinį kartą buvau 2009 metais. Tuomet kaina atrodė įkandama ir verta kiekvieno cento. Su infliacija suprantu, bet maždaug 480 eurų jau nebeatrodo nei teisinga, nei sąžininga“, – sakė vienas gerbėjas.

    Argumentas už kainą: penkios dienos vietoje kelių koncertų

    Kita dalis auditorijos bilietų kainą gina, lygindama ją su dabartinėmis didelių koncertų kainomis. Anot jų, jei už vieną didelio masto koncertą tenka mokėti reikšmingą sumą, kelių dienų festivalis su dešimtimis ar šimtais pasirodymų gali atrodyti racionalus pasirinkimas.

    Vis dėlto net ir šalininkai pripažįsta, kad bendra kelionės ir apsistojimo kaina gali gerokai viršyti paties bilieto kainą, todėl galutinis sprendimas priklauso nuo žmogaus biudžeto. Praktikoje daliai gerbėjų bilietas tampa tik pradžia, o didžiausias iššūkis yra viso savaitgalio išlaidos.

    Kontekstas: brangsta ne tik bilietai

    Glastonbury vadovė Emily Eavis dar 2023 metais yra akcentavusi, kad festivalio organizatoriai susiduria su reikšmingai išaugusiomis logistikos, saugumo, infrastruktūros ir darbuotojų sąnaudomis. Ji teigė, kad kainos keliamos stengiantis išlaikyti renginį, kartu atsižvelgiant į tai, jog po pandemijos festivalio finansinis atsitiesimas daugeliui organizatorių užtruko.

    Platesnė tendencija Europoje rodo, kad didžiųjų festivalių biudžetai auga dėl didėjančių atlikėjų honorarų, techninių reikalavimų, energijos kainų ir griežtėjančių saugumo standartų. Dėl to auga ir bilietų kainos, o rinka vis dažniau skirstosi į prabangius renginius bei labiau prieinamas alternatyvas mažesniuose festivaliuose.

  • JK BVP pakilo iki 0,5 proc.: kas netikėtai patempė augimą ir ko lauks rinka?

    JK BVP pakilo iki 0,5 proc.: kas netikėtai patempė augimą ir ko lauks rinka?

    Augimas pakoreguotas aukštyn

    Jungtinės Karalystės statistikos tarnyba ONS patikslino, kad šalies bendrasis vidaus produktas antrąjį ketvirtį augo 0,5 proc. Pirmajame vertinime buvo skelbta 0,4 proc., tad ekonomikos vaizdas pagerėjo nežymiai, bet reikšmingai rinkoms.

    Vis dėlto tempas sulėtėjo, palyginti su pirmuoju ketvirčiu, kai fiksuotas 0,6 proc. kilimas. Nauji skaičiai pateikiami tuo metu, kai ekonomika veikia esant aukštoms skolinimosi sąnaudoms ir išliekant kainų spaudimui.

    Paslaugos tapo pagrindiniu varikliu

    ONS duomenimis, pagrindinė patikslinimo priežastis buvo stipresni profesionalių, mokslinių ir techninių paslaugų rezultatai, kurie paaiškėjo gavus atnaujintus verslo apklausų duomenis. Bendra paslaugų sektoriaus apimtis antrąjį ketvirtį augo 0,6 proc., kai anksčiau buvo vertinta 0,5 proc.

    Didžiausią įtaką, kaip nurodoma, darė reklamos paslaugos, moksliniai tyrimai, teisinės paslaugos ir kompiuterių programavimas. Tai atspindi ekonomikos struktūrą, kurioje paslaugos sudaro didžiausią BVP dalį ir dažnai kompensuoja kitų sektorių svyravimus.

    „Stipresnis paslaugų sektoriaus augimas reiškia, kad ekonomika dabar yra šiek tiek didesnė, nei buvo manyta anksčiau“, – sakė ONS ekonomikos statistikos direktorė Liz McKeown.

    Ką rodo kiti sektoriai ir gyventojų pajamos

    Patikslintame vertinime taip pat matyti, kad statybų sektorius augo 0,8 proc. Tuo metu gamybos ir kitos pramoninės veiklos apimtis susitraukė 0,1 proc., todėl bendras ekonomikos paveikslas išlieka nevienalytis.

    Gyventojų finansinę padėtį šiek tiek gerino realių disponuojamųjų pajamų vienam gyventojui augimas: jos padidėjo 1,0 proc. Po pirmojo ketvirčio kritimo, siekusio 0,8 proc., tai signalizuoja atsistatymą, nors vartotojų elgseną vis dar riboja palūkanos ir pragyvenimo kaina.

    Rizikos: palūkanos, obligacijų pajamingumas ir biudžetas

    Rinkos dėmesys krypsta į tai, ar ekonomikos pagyvėjimą pavyks išlaikyti, jei skolinimosi sąnaudos ir toliau išliks aukštos. Pastaraisiais mėnesiais investuotojai jautriai reaguoja į infliacijos pokyčius ir valstybės skolos kainą, todėl vyriausybės fiskaliniai sprendimai tampa itin svarbūs.

    Finansų kancleris John Healey biudžetą planuoja pristatyti spalio 28 dieną ir yra įsipareigojęs laikytis griežtos fiskalinės drausmės. Analitikai perspėja, kad mokesčių didinimas ar panašios priemonės galėtų pristabdyti dar tik ryškėjančias augimo tendencijas.

    „Augimas buvo kiek geresnis, nei tikėtasi iš pradžių, tačiau jį vis dar sunku pasiekti, kai namų ūkiai ir verslas susiduria su didelėmis skolinimosi sąnaudomis, infliaciniu spaudimu ir vėstančia darbo rinka“, – sakė Richard Carter.

  • Italijoje infliacija vėl įsibėgėjo: rugsėjį šoktelėjo iki 4,2 proc. – aukščiausia per 3 metus

    Italijoje infliacija vėl įsibėgėjo: rugsėjį šoktelėjo iki 4,2 proc. – aukščiausia per 3 metus

    Rugsėjį kainos kilo sparčiau

    Italijoje infliacija rugsėjį vėl paspartėjo ir pasiekė 4,2 proc. metinį lygį. Tai rodo Italijos statistikos instituto Istat išankstiniai skaičiavimai apie vartotojų kainų indeksą.

    Per mėnesį kainos, pagal nacionalinį indeksą, padidėjo 0,7 proc. Lyginant su rugpjūčiu, metinis rodiklis šoktelėjo nuo 3,3 proc. iki 4,2 proc.

    Pasak Istat, paskutinį kartą didesnė metinė infliacija Italijoje fiksuota 2023 metų rugsėjį, kai ji siekė 5,3 proc. Nors dabartiniai skaičiai gerokai mažesni nei istorinių šokų laikotarpiais, poveikį gyventojai jaučia kasdien.

    Energija ir šviežias maistas vėl spaudžia

    Didžiausią postūmį kainoms, kaip ir daugelyje Europos valstybių, suteikė energetika. Energetikos prekių kainų augimas per metus paspartėjo nuo 17,1 proc. iki 22,3 proc.

    Reguliuojamos energetikos komponentas per metus ūgtelėjo iki 25,9 proc., o nereguliuojamos energijos kainos kilo iki 22,2 proc. Vien per rugsėjį energijos kainos, pagal Istat, kilstelėjo keliais procentiniais punktais.

    Prie bendro kainų augimo prisidėjo ir neperdirbtas maistas, ypač švieži vaisiai bei daržovės. Šios grupės metinis kainų augimas paspartėjo nuo 3,8 proc. iki 5,5 proc., o per mėnesį fiksuotas ryškesnis šuolis.

    Branduolinė infliacija laikosi, bet nuotaikos prastėja

    Vadinamoji branduolinė infliacija, skaičiuojama be energijos ir šviežio maisto, išliko santykinai nuosaiki. Ji pakilo nuo 1,5 proc. iki 1,7 proc., o atmetus vien energiją – iki 2,0 proc.

    Tai leidžia daryti išvadą, kad dabartinis kainų spaudimas kol kas labiausiai koncentruojasi energetikoje ir šviežio maisto segmentuose. Vis dėlto skirtumas tarp prekių ir paslaugų infliacijos didėjo: prekės brango sparčiau nei paslaugos.

    Gyventojų nuotaikas kainų šuolis paveikė nedelsiant. Istat duomenimis, vartotojų pasitikėjimo indeksas krito nuo 94,5 iki 91,2 punkto, o verslo pasitikėjimo rodiklis smuktelėjo nuo 97,0 iki 95,9 punkto.

    Degalų kainos: vidurkiai mažėja, skirtumai išlieka

    Italijos Verslo ir Made in Italy ministerija, remdamasi Degalų observatorijos duomenimis, nurodė nedidelį degalų kainų atoslūgį. Vidutinės savitarnos kainos kelių tinkle siekė apie 2,111 euro už litrą benzino ir 2,316 euro už litrą dyzelino.

    Vis dėlto pabrėžiama, kad šalies viduje išlieka reikšmingi skirtumai tarp tinklų ir skirtingų degalinių. Kai kurie didieji operatoriai taikė kainų „lubas“, todėl atskirose degalinėse degalai buvo pigesni nei vidurkis.

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad infliacija pirmiausia mažina perkamąją galią ir verčia namų ūkius atidėti nebūtinas išlaidas. Augančios sąskaitos už energiją ir brangstantis maistas dažniausiai greičiausiai atsispindi vartojimo įpročiuose ir bendrame pasitikėjime ekonomika.

  • Degalai Portugalijoje perkopė 2 eurus: kas labiausiai nukentės ir kodėl sąskaitą gaus pirkėjai

    Degalai Portugalijoje perkopė 2 eurus: kas labiausiai nukentės ir kodėl sąskaitą gaus pirkėjai

    Portugalijoje degalų kainos per kelis mėnesius šoktelėjo iki daugiau nei 2 eurų už litrą, o poveikį jaučia ne tik vairuotojai. Brangstant dyzelinui ir benzinui, papildomos sąnaudos persikelia į prekių ir paslaugų kainas, todėl galutinę sąskaitą dažniausiai apmoka vartotojai.

    Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinės direkcijos duomenys rodo, kad 2026 metų vasario 28 dieną žemyninėje Portugalijoje vidutinė standartinio dyzelino kaina siekė 1,596 euro už litrą, o 95 oktaninio benzino – 1,681 euro. 2026 metų rugsėjo 27 dieną kainos pakilo atitinkamai iki 2,219 ir 2,113 euro už litrą.

    Tai reiškia, kad dyzelinas pabrango 0,62 euro, o benzinas – 0,43 euro už litrą. Vartotojų teisių organizacijos DECO PROteste atstovai pabrėžia, kad brangimas paliečia praktiškai visą ekonomiką, nes degalai yra svarbi tiekimo grandinės dalis.

    Brangimas persiduoda per grandinę

    DECO PROteste atkreipia dėmesį, kad bet kuris sektorius, kuris naudoja kelių transporto degalus gamyboje ar logistikoje, patiria išaugusias sąnaudas. Tai reiškia brangesnį prekių atvežimą, brangesnį žaliavų gabenimą ir galiausiai didesnį spaudimą kelti kainas galutiniam pirkėjui.

    Situaciją kaitina įtampa naftos rinkose dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusių tiekimo rizikų. Ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, per kurį iki konflikto tekėdavo apie penktadalį pasaulinio naftos vartojimo srautų – bet kokie trikdžiai šiame koridoriuje paprastai didina kainų svyravimus Europoje.

    Portugalijos statistikos instituto duomenys rodo, kad 2026 metų rugpjūtį infliacija šalyje paspartėjo iki 3,3 proc., o energijos produktų kainos per metus buvo išaugusios 12,2 proc. Vartotojų teisių gynėjai šį šuolį sieja pirmiausia su dyzelino brangimu.

    Žemės ūkis, žvejyba, logistika

    Viena jautriausių sričių – žvejyba, kur degalai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį kiekvienam išplaukimui į jūrą. Kai degalai brangsta, pabrangimas dažnai greitai atsispindi ir galutinėje žuvies bei jūros gėrybių kainoje parduotuvėse.

    Panašus mechanizmas veikia ir žemės ūkyje: brangesnis kuras didina darbų laukuose, technikos eksploatacijos ir produkcijos transportavimo kaštus. Galiausiai tai persikelia į maisto kainas, ypač tuose segmentuose, kur logistika sudaro didelę produkto savikainos dalį.

    Krovinių vežėjai ir paskirstymo sektorius taip pat įspėja, kad dyzelino brangimas didina vežimo tarifus. Net jei prekybininkai dalį šuolio kurį laiką sugeria mažindami maržas, ilgainiui tokia taktika ribota, todėl kainų spaudimas linkęs persiduoti pirkėjui.

    Kas nutinka prekių krepšeliui?

    Nors logika rodytų, kad brangesni degalai turėtų iškart kelti ir maisto kainas, trumpuoju laikotarpiu matomi ir prieštaringi signalai. DECO PROteste fiksavo, kad jų stebimas būtiniausių maisto prekių krepšelis vieną rugsėjo savaitę net atpigo 1,86 euro, palyginti su ankstesne savaite.

    Ekspertai tai aiškina tuo, kad dalies prekių kainas labiau veikia sezoniškumas, pasiūlos svyravimai ar akcijos, o ne tiesioginis degalų brangimas. Vis dėlto pabrėžiama, kad esant dideliems kainų svyravimams prognozuoti, kas bus rytoj, sudėtinga.

    Vartotojams rekomenduojama stebėti kainų dinamiką ir, kai matomas kainų kritimas, didesnę dalį pirkinių planuoti rečiau, bet didesniais kiekiais. Tokia strategija gali padėti sumažinti savaitinių šuolių poveikį šeimos biudžetui.

    Viešasis transportas ir alternatyvos

    Brangstant dyzelinui ir benzinui, papildomas spaudimas tenka ir keleivių vežimo paslaugoms, ypač toms, kurios priklauso nuo vidaus degimo variklių. Portugalijos keleivių vežėjų asociacijos vertinimu, degalų kainų šuolis sektoriui gali reikšti dešimtis milijonų eurų papildomų sąnaudų.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad elektriniai automobiliai yra mažiau tiesiogiai paveikiami degalų kainų šuolio, nors elektros kainos taip pat išlieka svarbus veiksnys. Ilgesnėje perspektyvoje tai gali skatinti spartesnį perėjimą prie elektrifikuoto transporto ir efektyvesnių logistikos sprendimų, tačiau trumpuoju laikotarpiu kainų spaudimas išlieka.

    Įmonės, veikiančios statybų, metalo apdirbimo ar net vaistų paskirstymo srityse, jau signalizuoja apie didėjančius kaštus dėl transporto ir technikos eksploatacijos. Dalis jų pripažįsta svarstančios pristatymų optimizavimą ar maržų mažinimą, kad išliktų konkurencingos, tačiau tokie sprendimai ne visada tvarūs.

  • Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Ispaniją vėl purto kainų šuolis: infliacija rugsėjį pašoko iki 4,9 proc. – kas brangsta labiausiai?

    Infliacija pasiekė aukščiausią tašką

    Ispanijoje metinė infliacija rugsėjį pakilo iki 4,9 proc., tai yra 0,6 procentinio punkto daugiau nei rugpjūtį, rodo išankstinis nacionalinio statistikos instituto INE vartotojų kainų indekso vertinimas. Tokį šuolį labiausiai lėmė pabrangę degalai ir automobilių tepalai, taip pat mažiau nei prieš metus atpigę kelionių paketai.

    INE pabrėžė, kad kuro kainos rugsėjį kilo, kai tuo pačiu laikotarpiu prieš metus buvo fiksuotas jų kritimas. Dėl šio palyginamosios bazės efekto metinis infliacijos rodiklis šoktelėjo ryškiau, o kainų dinamika tapo jautresnė energijos žaliavų svyravimams.

    Pagal preliminarius duomenis, infliacija pasiekė aukščiausią lygį nuo 2023 metų vasario, kai ji buvo priartėjusi prie 6 proc. INE pažymi, kad galutinį rugsėjo mėnesio rodmenį institutas skelbs spalio 14 dieną.

    Energija brango sparčiausiai

    Didžiausią metinį augimą demonstravo energijos produktai, jų kainos per metus padidėjo 21,6 proc. Tuo metu neperdirbtas maistas brango 5,8 proc., o paslaugų kainos augo 3,9 proc., todėl bendrą infliacijos paveikslą formavo ne tik degalai, bet ir kasdienio vartojimo prekės bei paslaugos.

    Infliaciją euro zonoje vertinant tarptautiniu mastu dažnai akcentuojamas bazinės infliacijos rodiklis, atmetantis energijos ir neperdirbto maisto kainas. Ispanijoje bazinė infliacija rugsėjį pakilo iki 3,1 proc., tai yra 0,2 procentinio punkto daugiau nei mėnesiu anksčiau.

    Ką rodo mėnesio dinamika

    Lyginant su rugpjūčiu, vartotojų kainos rugsėjį Ispanijoje padidėjo 0,3 proc. Tai didžiausias rugsėjo mėnesio pokytis nuo 2021 metų, o teigiama mėnesio dinamika fiksuojama jau aštuntą mėnesį iš eilės.

    Europos palyginimams naudojamas suderintas vartotojų kainų indeksas HICP metiniu tempu pakilo iki 5 proc. Bazinė HICP infliacija sudarė 3,2 proc., todėl kainų spaudimas išlieka ne vien energijos segmente, bet ir platesnėje prekių bei paslaugų krepšelio dalyje.

    Ekonomistai paprastai atkreipia dėmesį, kad energijos kainų šuoliai gali greitai persiduoti į transporto, logistikos ir dalies paslaugų savikainą. Tai ypač aktualu šalims, kuriose turizmo sezoniškumas daro įtaką paslaugų kainoms, o degalų pokyčiai greitai atsispindi galutinėse vartotojų išlaidose.

  • Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Naftos kainos šoktelėjo: Trumpas atmetė Irano paliaubas, o rinkos vėl suka į paniką

    Nafta brangsta, nerimas grįžta

    Pasaulinėse žaliavų rinkose naftos kainos šoktelėjo po žinios, kad JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano siūlymą dėl laikino paliaubų laikotarpio, kuris būtų leidęs atverti Hormūzo sąsiaurį. Investuotojai vėl pradėjo vertinti didesnę tiekimo sutrikimų ir naujos infliacijos bangos riziką.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ Europos prekybos pradžioje kilo daugiau nei 3 proc., o barelio kaina perkopė 100 Jungtinių Valstijų dolerių ribą, tai yra apie 95 eurus. Kartu brango ir JAV etalonas WTI, o tai signalizavo, kad rinka kainuoja galimą pasiūlos trūkumą artimiausiomis savaitėmis.

    Hormūzo sąsiauris – kritinė grandis

    Hormūzo sąsiauris laikomas vienu svarbiausių pasaulio energetikos taškų, nes juo keliauja reikšminga dalis Persijos įlankoje išgaunamos naftos ir dujų. Bet koks jo uždarymo grėsmės atsinaujinimas paprastai akimirksniu persiduoda į kainas, draudimo įmokas ir laivybos maršrutų kaštus.

    Prie įtampos prisideda ir rizikos Raudonojoje jūroje, kur pastaraisiais metais suaktyvėję išpuoliai prieš laivybą verčia laivus rinktis ilgesnius maršrutus. Tai didina logistikos išlaidas ir pristatymo laiką, o galiausiai prisideda prie brangesnių degalų bei prekių kainų vartotojams.

    Trumpo žinutė: atmetė, bet durų neužtrenkė

    Irano pasiūlymas, apie kurį viešai kalbėta tarptautinių susitikimų fone, numatė trumpą kovos veiksmų pristabdymą ir sąsiaurio atvėrimą. Mainais Teheranas siekė sąlygų, susijusių su sankcijų švelninimu ir įšaldytų aktyvų klausimu, o JAV pozicija kol kas išliko griežta.

    „Aš atmetu jų pasiūlymą“, – sakė Donaldas Trumpas žurnalistams.

    Tuo pat metu JAV prezidentas leido suprasti, kad derybiniai kanalai gali būti atnaujinti. Rinkos tokius signalus vertina dvejopai: viena vertus, tai viltis dėl kompromiso, kita vertus, neapibrėžtumas, kuris paprastai kelia kainų svyravimus.

    Akcijos ir obligacijos reagavo nevienodai

    Naftos brangimas sustiprino infliacijos baimes, todėl dalyje Europos biržų fiksuotas nuosaikus kritimas. Investuotojai skaičiuoja, kad ilgiau išsilaikant aukštoms energijos kainoms gali brangti transportas, gamyba ir maisto tiekimo grandinės, o tai didina spaudimą centrinėms bankų palūkanų normoms.

    Jungtinių Valstijų obligacijų pajamingumai išliko aukšti, o tai tradiciškai apsunkina akcijų rinkas, nes skolinimasis tampa brangesnis, o saugesni instrumentai tampa patrauklesni. Aukštų palūkanų aplinka ypač jautri energijos kainų šuoliams, nes jie gali atitolinti infliacijos mažėjimą.

    Analitikai pabrėžia, kad artimiausioms dienoms toną nustatys bet kokie signalai apie galimus pokalbius tarp Vašingtono ir Teherano, taip pat reali situacija laivybos maršrutuose. Kol neaiškumas išlieka, naftos kainos ir toliau gali smarkiau svyruoti, o kartu įsitempia ir platesnės finansų rinkos.

  • Maisto kainos šovė, algos bando vytis: Europos šalių reitingas atskleidė laimėtojus

    Maisto kainos šovė, algos bando vytis: Europos šalių reitingas atskleidė laimėtojus

    Kas nutiko maisto kainoms Europoje

    Per pastaruosius penkerius metus maisto kainos Europoje kilo itin sparčiai, tačiau daugelyje valstybių minimalus atlyginimas augo dar greičiau. Vis dėlto tai nereiškia, kad kiekvienas dirbantis už minimumą realiai gali įsigyti daugiau maisto nei anksčiau.

    Eurostat duomenys rodo, kad maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos Europos Sąjungoje nuo 2021 metų rugpjūčio iki 2026 metų rugpjūčio vidutiniškai padidėjo 34 proc. Tai vienas jautriausių rodiklių namų ūkiams, nes maistas sudaro reikšmingą būtinųjų išlaidų dalį.

    Didžiausias kainų šuolis fiksuotas Vengrijoje, kur maistas brango 57 proc., Bulgarijoje 54 proc., Rumunijoje 53 proc. Mažiausias augimas tarp ES šalių buvo Kipre, kur kainos kilo 21 proc.

    Minimalus atlyginimas: kur jis aplenkė kainas

    Lyginant minimalios algos pokyčius, daugelyje šalių matomas ryškus augimas, tačiau rezultatas gyventojams priklauso nuo to, kiek prekių už tą algą galima įsigyti. Būtent dėl to vertinamas ne vien procentinis atlyginimų didėjimas, o perkamoji galia maisto krepšelio atžvilgiu.

    Tarp didžiųjų ES ekonomikų maisto kainos per aptariamą laikotarpį kilo 25 proc. Prancūzijoje, 30 proc. Italijoje, 34 proc. Vokietijoje ir 35 proc. Ispanijoje. Tuo pat metu minimalus atlyginimas Vokietijoje augo 46 proc., Ispanijoje 29 proc., Prancūzijoje 20 proc.

    Skaičiuojant, kiek maisto už minimalų mėnesio atlyginimą galima nusipirkti, kai kurios valstybės išsiskyrė teigiamai. Serbijoje ir Juodkalnijoje minimali alga maisto atžvilgiu leido įsigyti apie 37 proc. daugiau nei 2021 metais, o ryškesnis nei 20 proc. šuolis fiksuotas ir keliose Vidurio bei Rytų Europos šalyse, tarp jų Lietuvoje.

    Trys šalys, kur dirbantieji prarado

    Vis dėlto ne visur minimalios algos augimas atsvėrė maisto brangimą. Vertinant perkamosios galios pokytį, trijose iš analizuotų 26 šalių dirbantieji už minimumą prarado galimybę įsigyti tiek pat maisto kaip anksčiau.

    Didžiausias kritimas fiksuotas Maltoje, kur už minimalų atlyginimą buvo galima nusipirkti apie 6 proc. mažiau maisto nei prieš penkerius metus. Neigiamas pokytis užfiksuotas ir Ispanijoje bei Prancūzijoje, kur perkamoji galia maisto atžvilgiu sumažėjo atitinkamai apie 5 proc. ir 4 proc.

    Svarbu tai, kad šis palyginimas remiasi bendruoju, o ne grynuoju atlyginimu. Jis neatskleidžia, kiek lėšų žmogui lieka maistui po mokesčių, būsto nuomos ar paskolos įmokų, komunalinių paslaugų ir kitų būtinių išlaidų.

    „Vien procentais lyginti algų ir kainų augimą gali klaidinti, todėl svarbiau vertinti, ką iš tiesų galima nusipirkti už minimalų atlygį skirtingais laikotarpiais“, – pabrėžiama analizėje.

    Maisto brangimą Europoje dar prieš 2022 metų vasarį kurstė tiekimo grandinių sutrikimai ir energijos kainų šokas, o Rusijos karas prieš Ukrainą spaudimą sustiprino. Brango energija, trąšos, logistika, o tai per gamybos ir prekybos grandines persidavė galutinėms kainoms parduotuvėse.

    Atskiru atveju išsiskyrė Turkija, kur maisto ir nealkoholinių gėrimų kainos per penkerius metus šoktelėjo 752 proc., o minimalus atlyginimas padidėjo 823 proc. Nors skirtumas atrodo didelis, perkamoji galia maisto atžvilgiu augo gerokai kukliau, nes itin aukšta infliacija „suvalgo“ dalį nominalaus augimo.

  • Obligacijų rinka dreba: Prancūzija atsidūrė po padidinamuoju stiklu, JAV būsto paskolos – 7 proc.

    Obligacijų rinka dreba: Prancūzija atsidūrė po padidinamuoju stiklu, JAV būsto paskolos – 7 proc.

    Europos valstybių obligacijų pajamingumai rugsėjo 25 dieną šiek tiek sumažėjo po itin staigaus išpardavimo savaitės pradžioje, tačiau įtampa rinkose nemažėja. Investuotojai vis labiau vertina infliacijos riziką, energijos kainų šuolį ir didėjančias valstybių skolos aptarnavimo išlaidas.

    Prancūzijos 10 metų trukmės obligacijų (OAT) pajamingumas rytą siekė apie 4,67 proc., o Vokietijos 10 metų obligacijų (Bund) – apie 3,59 proc. Nors tai buvo nedidelis atokvėpis, bendras fonas išlieka nervingas, o kainų svyravimai – vieni didžiausių per kelerius metus.

    Ryškiausias signalas Europoje – Prancūzijos ir Vokietijos 10 metų skolinimosi kaštų skirtumas, šią savaitę perkopęs 110 bazinių punktų. Rinkose tai vertinama kaip aiškus rizikos priedo šuolis, primenantis laikotarpius, kai euro zonoje didėjo abejonių dėl atskirų šalių fiskalinio tvarumo.

    Investuotojų atsargumą kursto ir Prancūzijos politinis neapibrėžtumas bei skolos dinamika, o papildomą spaudimą sustiprino reitingų agentūros „Scope Ratings“ sprendimas sumažinti Prancūzijos kredito reitingą. Kartu brango ir skolos neįvykdymo rizikos draudimas, pasiekęs aukščiausią lygį per beveik dešimtmetį.

    Didžiausias dėmesys – JAV

    Vis dėlto dar didesni pokyčiai fiksuojami JAV, kur iždo obligacijų pajamingumai kilo į naujas daugiametes aukštumas. 30 metų JAV iždo obligacijų pajamingumas šią savaitę buvo pakilęs iki maždaug 5,5 proc., aukščiausio lygio nuo 2004 metų.

    10 metų JAV obligacijų pajamingumas, kuris dažnai laikomas pagrindiniu orientyru skolinimosi kainai ekonomikoje, grįžo į lygius, paskutinį kartą matytus 2007 metais. Šį kilimą rinkos sieja su užsitęsusios infliacijos rizika, brangstančia energija ir augančiu JAV biudžeto deficito finansavimo poreikiu.

    Tai tiesiogiai atsiliepė būsto rinkai: vidutinės 30 metų būsto paskolų palūkanos JAV šią savaitę pasiekė 7 proc. Tai maždaug vienu procentiniu punktu daugiau nei iki konflikto, susijusio su Iranu, eskalacijos, ir aukščiausias lygis nuo tada, kai Donaldas Trumpas 2025 metų sausį grįžo į prezidento postą.

    Kodėl krenta ir obligacijos, ir akcijos?

    Įprastai, akcijoms svyruojant, dalis kapitalo persikelia į obligacijas kaip į saugesnę užuovėją, tačiau šįkart šis mechanizmas neveikia. Rinkos dalyviai pabrėžia, kad dėl infliacijos ir aukštų palūkanų normų obligacijos praranda dalį apsauginės funkcijos.

    „Obligacijos ir akcijos krenta dėl infliacijos“, – sakė investavimo platformos „Webull UK“ vadovas Nickas Saundersas.

    Pasak jo, energijos kainų šokai ir karas stumia kainas aukštyn, o ekonomikos augimas lėtėja, todėl tradicinis perėjimas į obligacijas tampa mažiau patrauklus, kai rinkos nebetiki greitu palūkanų mažinimu. Tuo pat metu dalis investuotojų ieško alternatyvų, pavyzdžiui, su infliacija susietų vertybinių popierių ar aukso, tačiau visiškas obligacijų atsisakymas, anot jo, būtų klaida.

    Kita vertus, ekonomistai atkreipia dėmesį, kad daugumos Europos šalių biudžetai gali atlaikyti aukštesnes palūkanas, nes skolos vidutinė trukmė ilga, o refinansavimas pasiskirstęs per laiką. Didžiausio dėmesio zonoje išlieka Prancūzija ir iš dalies Italija, kur ilgiau užsilaikęs aukštų palūkanų režimas gali priversti griežtinti fiskalinę politiką.

  • ECB tyrimas: rinkas stipriai pajudina ir bankininkų kalbos, ne tik palūkanų sprendimai

    ECB tyrimas: rinkas stipriai pajudina ir bankininkų kalbos, ne tik palūkanų sprendimai

    Kodėl svarbu tai, kas sakoma

    Euro zonos finansų rinkos jautriai reaguoja ne tik į oficialius Europos Centrinio Banko (ECB) sprendimus dėl palūkanų, bet ir į jo vadovų bei kitų politikos formuotojų viešus pasisakymus. Tai rodo ECB ekonomistų paskelbta analizė, nagrinėjanti, kaip kalbos, interviu ir komentarai tarp posėdžių keičia investuotojų lūkesčius.

    Tyrimo išvada paprasta: nors pavienis pasisakymas ne visada sukelia lengvai išmatuojamą efektą, bendras tokių komunikacijos įvykių poveikis gali prilygti formaliems pinigų politikos pranešimams. Praktikoje tai reiškia, kad rinkoms kartais pakanka užuominos apie būsimą kryptį, kad persikainotų obligacijos, valiuta ar akcijos.

    Duomenų bazė nuo 1999 metų

    ECB ekonomistai Klodiana Istrefi, Florens Odendahl ir Giulia Sestrieri sudarė euro zonos komunikacijos įvykių duomenų bazę. Joje apjungti 304 formalūs sprendimai ir apie 5 000 viešų pasisakymų nuo 1999 metų sausio iki 2024 metų pradžios.

    Analizėje vertintos ECB prezidentų, Vykdomosios valdybos narių ir didžiųjų euro zonos šalių centrinių bankų vadovų kalbos bei interviu. Dėmesys sutelktas į Vokietijos, Prancūzijos, Ispanijos ir Italijos atstovus, nes tai didžiausios euro zonos ekonomikos, kurių signalai investuotojams ypač svarbūs.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad rinkos reakcija į komunikaciją tarp posėdžių dažnai būna tokia pat didelė kaip ir į oficialius Valdančiosios tarybos sprendimų pranešimus“, – rašė autoriai ECB tinklaraštyje.

    Kas veikia rinkas labiausiai

    Tyrime pabrėžiama, kad oficialūs sprendimai po ECB posėdžių savaime yra sutelkti į konkrečius veiksmus, todėl ir rinkos reakcija į juos dažniau būna aiški. Autoriai nurodo, kad reikšmingą rinkos pokytį sukėlė maždaug 45 proc. formalių sprendimų.

    Tuo metu pasisakymai tarp posėdžių apima platesnį temų spektrą, todėl jų poveikis nevienodas ir reikšmingų reakcijų dalis mažesnė. Vis dėlto tokių pasisakymų dažnis yra daug didesnis nei oficialių sprendimų, tad jų sukauptas efektas tampa reikšmingas.

    Vertinant, kurių asmenų žodžiai vidutiniškai „sveria“ daugiausia, pirmoje vietoje atsidūrė ECB prezidentai. Toliau rikiuojasi nacionalinių centrinių bankų vadovai, o po jų Vykdomosios valdybos nariai, kas, anot autorių, atspindi ir skirtingą autoriteto bei signalų svarbos suvokimą rinkose.

    Ką tai reiškia gyventojams ir verslui

    Rinkų lūkesčiai dėl pinigų politikos krypties tiesiogiai veikia skolinimosi kainą, valstybės obligacijų pajamingumus ir bankų finansavimo sąlygas. Tai vėliau persiduoda būsto paskolų palūkanoms, įmonių kreditavimui ir vartotojų bei verslo pasitikėjimui, todėl ECB komunikacija tampa ne mažiau svarbi už sprendimų dienos antraštes.

    ECB taip pat akcentuoja, kad euro zonoje šalys skiriasi ekonomikos struktūra, skolos lygiu ir namų ūkių finansine padėtimi. Dėl to rinkos stebi ne tik centrinę vadovybę Frankfurte, bet ir atskirų šalių centrinių bankų vadovų toną, nes jis gali išduoti nuomonių skirtumus Valdančiojoje taryboje.