CP v2

Tag: Internetas

  • ES ir Kanada ieško naujo susitarimų paketo: nuo kritinių žaliavų iki Arkties saugumo ir skaitmeninės prekybos

    ES ir Kanada ieško naujo susitarimų paketo: nuo kritinių žaliavų iki Arkties saugumo ir skaitmeninės prekybos

    Europos Sąjunga siekia glaudžiau pritraukti Kanadą į savo ekonominę ir saugumo erdvę, Vašingtonui griežtinant prekybos politiką ir Otavai ieškant patikimų partnerių už JAV ribų. Briuselyje vis dažniau kalbama apie naują ES ir Kanados susitarimų bangą, kuri apimtų tiek žaliavas, tiek gynybą, tiek skaitmeninę ekonomiką.

    Ši diskusija įgauna pagreitį prieš Kanados ministro pirmininko Marko Carney vizitą Europos Parlamente ir planuojamą ES ir Kanados viršūnių susitikimą, numatytą spalio mėnesį Monrealyje. Europos Komisija svarsto, kokius konkrečius pasiūlymus ES lyderystė galėtų pateikti artimiausiuose politiniuose pareiškimuose, kad jie būtų apčiuopiami ir politiškai įtikinami abiem pusėms.

    Kritinės žaliavos ir investicijos

    Vienas svarbiausių bendradarbiavimo taškų yra kritinės žaliavos, reikalingos baterijoms, saulės energetikai, elektronikai ir gynybos pramonei. Kanada turi reikšmingų nikelio, ličio, kobalto, vario ir retųjų žemių elementų išteklių, o taip pat pajėgumų dalį jų perdirbti, todėl ES ją mato kaip svarbų tiekimo grandinių diversifikavimo partnerį.

    Diskusijose akcentuojama ne vien prekyba žaliavomis, bet ir bendri projektai, kuriems reikėtų investicijų, finansavimo ir infrastruktūros sprendimų. ES tikslas yra mažinti priklausomybę nuo siauro tiekėjų rato ir kartu užsitikrinti ilgalaikį žaliavų prieinamumą pramonei, ypač energetikos transformacijos kontekste.

    Prekyba, CETA ir skaitmeninė ekonomika

    Greta žaliavų aptariama ir platesnė prekybos darbotvarkė, įskaitant ES ir Kanados laisvosios prekybos susitarimo CETA ratifikavimo klausimą. Susitarimas pasirašytas 2016 metais, tačiau dalyje ES valstybių jis iki šiol nėra pilnai patvirtintas, todėl jo įgyvendinimas laikomas neišnaudota galimybe abiem ekonomikoms.

    Taip pat svarstoma skaitmeninės prekybos sutartis, kuri apimtų interneto ekonomiką, elektroninę prekybą ir verslui svarbias taisykles dėl duomenų ir skaitmeninių paslaugų. Briuselis signalizuoja, kad susitarimo parengimas galėtų tapti vienu iš artimiausių mėnesių prioritetų, nes skaitmeninė prekyba sparčiai auga ir vis dažniau tampa geopolitinių ginčų objektu.

    Judumas, švietimas ir Arkties saugumas

    Dar vienas aptariamas kelias yra glaudesnis žmonių judumas ir institucinis bendradarbiavimas, įskaitant švietimo mainus bei kvalifikacijų pripažinimą. ES svarsto galimybes plėsti Kanados dalyvavimą „Erasmus+“ programoje, kuri jau dabar atvira kai kurioms ne ES valstybėms, nes tokie mainai turi ir simbolinę, ir praktinę vertę darbo rinkai.

    Saugumo darbotvarkėje vis svarbesnė tampa Arktis, kurioje kertasi nauji jūrų keliai, infrastruktūros apsaugos klausimai ir hibridinių grėsmių rizikos. ES atnaujina Arkties strategiją, o Kanada, turinti tiesioginį geografinį ir saugumo interesą regione, galėtų tapti vienu iš centrinių partnerių bendruose atsako ir atsparumo planuose.

    Gynybos srityje ES ir Kanada jau artėja per praktinius instrumentus, o Briuselis siekia, kad bendradarbiavimas apimtų ne vien politinius pareiškimus, bet ir realias priemones, susijusias su pajėgumais, pramone ir finansavimo galimybėmis. Tokia kryptis atspindi platesnę tendenciją, kai prekyba, žaliavos, skaitmeninės taisyklės ir saugumas vis dažniau planuojami kaip vienas strateginis paketas.

  • Europos Komisija siūlo riboti socialinius tinklus iki 15 metų: ko tikėtis iš EU KIDS Act

    Europos Komisija siūlo riboti socialinius tinklus iki 15 metų: ko tikėtis iš EU KIDS Act

    Europos Komisija rengia naują iniciatyvą, kuri galėtų pakeisti vaikų ir paauglių prieigą prie socialinių tinklų ir vaizdo platformų iki 15 metų. Pagal rengiamus dokumentus, kuriuos matė žiniasklaida, siūlomas EU KIDS Act numatytų aiškesnes amžiaus ribas ir pareigą platformoms kurti saugesnes paskyras nepilnamečiams.

    Planas būtų taikomas ne tik socialiniams tinklams ir vaizdo dalijimosi paslaugoms, bet ir internetiniams žaidimams bei kai kuriems pokalbių robotams ar vadinamiesiems DI palydovams. Tuo pačiu akcentuojama, kad švietimo priemonės nebūtų įtraukiamos į šį ribojimų paketą.

    Kaip galėtų atrodyti amžiaus pakopos

    Rengiamuose pasiūlymuose numatoma pakopinė sistema, kuri labiau primintų ne vieną griežtą draudimą, o skirtingų tipų paskyras pagal amžių. Pagrindinė idėja yra leisti prieigą tik su saugikliais ir aiškiai apibrėžta tėvų ar globėjų kontrole iki 15 metų.

    Vaikams iki 13 metų būtų siūloma galimybė turėti paskyras, kurias sukuria ir visiškai valdo tėvai ar globėjai. Tokios paskyros turėtų atitikti griežtesnius saugos reikalavimus, o turinio ir bendravimo nustatymai būtų ribojami pagal saugumo standartus.

    13–15 metų grupei būtų numatomos vadinamosios įvadinės paskyros, kuriose atsirastų daugiau savarankiškumo, bet išliktų ryškūs ribojimai. Dokumentuose minimi kontaktų su nepažįstamaisiais apribojimai, ekrano laiko kontrolės ir tėvų valdymo įrankiai.

    Nuo 15 metų paaugliai galėtų susikurti įprastas paskyras savarankiškai, tačiau platformoms vis tiek būtų keliami saugos reikalavimai. Komisijos kryptis yra sukurti sistemą, kurioje saugumas būtų integruotas į pačios paslaugos dizainą, o ne paliekamas vien vartotojo atsakomybei.

    Kas keistųsi platformoms

    Vienas jautriausių klausimų būtų amžiaus patikra. Rengiamuose dokumentuose minima pareiga diegti technologijas, kurios leistų patikrinti naudotojų amžių, kad amžiaus ribojimai veiktų praktikoje, o ne liktų tik taisyklėse.

    Kartu būtų reikalaujama, kad tam tikri produktai būtų saugūs pagal nutylėjimą, ypač kai jie priskiriami didesnės rizikos kategorijai. Kol kas nėra aiškiai apibrėžta, kaip tiksliai būtų nustatoma, kurios socialinės ar vaizdo platformos laikomos didelės rizikos, tačiau tikėtina, kad bus vertinami tokie veiksniai kaip turinio rekomendacijų intensyvumas, auditorijos dydis ir žinomi poveikio nepilnamečiams rizikos profiliai.

    Numatoma ir vykdymo užtikrinimo architektūra, panaši į taikomą pagal Skaitmeninių paslaugų aktą bei Dirbtinio intelekto aktą. Tai reikštų griežtesnę priežiūrą didžiausioms ir didžiausios rizikos paslaugoms Europos Sąjungos mastu, o mažesnių rinkos dalyvių kontrolę dažniau vykdytų nacionalinės institucijos.

    Kodėl tema atsidūrė darbotvarkėje

    Iniciatyva rengiama augant susirūpinimui dėl socialinių platformų poveikio nepilnamečių savijautai, miego režimui, dėmesio koncentracijai ir priklausomybių rizikai. Viešojoje erdvėje šį klausimą pastaraisiais metais ypač aktyviai kelia tėvai, sveikatos specialistai ir politikai, raginantys griežtinti apsaugas.

    Papildomą spaudimą didina ir nacionalinės iniciatyvos: kai kurios Europos valstybės svarsto arba jau rengia savas taisykles dėl vaikų prieigos prie socialinių tinklų. Komisijos siekis šiuo atveju būtų suvienodinti kryptį visoje Europos Sąjungoje ir sumažinti fragmentaciją, kai skirtingose šalyse galiotų skirtingi reikalavimai.

    Kol kas tai yra pasiūlymų stadijoje esantis planas, todėl detalės dar gali keistis iki oficialaus pristatymo ir vėlesnių derybų su valstybėmis narėmis bei Europos Parlamentu. Vis dėlto kryptis aiški: daugiau pareigų platformoms, daugiau techninių saugiklių ir aiškesnė amžiaus logika iki 15 metų.

    „Mums reikia taisyklių, kurios realiai veiktų praktikoje ir apsaugotų vaikus skaitmeninėje erdvėje“, – sakė Europos Komisijos atstovas, komentuodamas rengiamą iniciatyvą.

  • ES kibernetinio saugumo komanda su DI aptiko 4 spragas vidaus kode: viena įvertinta kaip didelės rizikos

    ES kibernetinio saugumo komanda su DI aptiko 4 spragas vidaus kode: viena įvertinta kaip didelės rizikos

    Europos Sąjungos kibernetinio saugumo institucijos pirmą kartą viešai pranešė, kad pažangūs „OpenAI“ modeliai padėjo aptikti pažeidžiamumų pačios ES vidiniuose skaitmeniniuose sprendimuose. Europos kibernetinio saugumo agentūra ENISA ir techninės gynybos komanda CERT-EU nustatė keturias programinio kodo spragas, kurios vėliau buvo pašalintos.

    ENISA atstovė spaudai Laura Heuvinck patvirtino, kad pažeidžiamumai rasti atlikus kodo saugumo analizę, pasitelkiant pažangų „OpenAI“ modelį. Iš keturių spragų viena buvo įvertinta kaip didelės rizikos ir galėjo būti panaudota perimant paskyras, tačiau institucijos pabrėžė, kad trūkumai jau ištaisyti.

    Šis atvejis Briuselyje vertinamas ir kaip praktinis argumentas, kodėl ES siekia ankstyvos prieigos prie vadinamųjų „frontier“ klasės modelių, kurie gali turėti reikšmingų kibernetinių gebėjimų. Pastaraisiais mėnesiais diskusijas Europoje kaitino klausimas, ar prieiga prie naujausių modelių gali būti ribojama, o tai apsunkintų gynybines iniciatyvas ir testavimą.

    ENISA nurodo, kad pažangius modelius naudoja nuo liepos mėnesio ir kartu su CERT-EU juos taiko aktyviam ES institucijų sistemų tikrinimui, ieškant silpnų vietų. Toks metodas atitinka platesnę pasaulinę tendenciją, kai DI vis dažniau pasitelkiamas automatizuotai kodo peržiūrai, pažeidžiamumų paieškai ir prioritetizavimui, ypač kai sistemų apimtys viršija įprastų auditų galimybes.

    „Laiko langas, kai galima pasitelkti DI gynybai ir rasti spragas anksčiau, nei jas išnaudoja užpuolikai, sparčiai siaurėja“, – sakė „OpenAI“ politikos Europoje vadovas Tom Duff Gordon.

    Europos Komisija jau yra pristačiusi veiksmų planą dėl DI ir kibernetinio saugumo, kuriame numatytos priemonės testavimui ir saugiam pažangiausių modelių taikymui. Pagal šį planą ENISA ir ES Jungtinis tyrimų centras rengia saugią bandymų platformą, kuri leistų institucijoms tikrinti modelių pritaikomumą gynybai bei valdyti su tuo susijusias rizikas.

    Ekspertų vertinimu, tokie pranešimai rodo dvigubą kryptį: DI gali tapti efektyviu įrankiu spragoms aptikti, tačiau tie patys gebėjimai gali būti patrauklūs ir atakuojančioms grupėms. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama valdomai prieigai, testavimo aplinkoms, aiškioms naudojimo taisyklėms ir atskaitomybei, kad pažangūs modeliai realiai stiprintų gynybą, o ne didintų bendrą atakų paviršių.

  • Graikija už 3 mlrd. eurų „Achilo skydui“ negaus Izraelio valdymo sistemos išeities kodo

    Graikija už 3 mlrd. eurų „Achilo skydui“ negaus Izraelio valdymo sistemos išeities kodo

    Graikija negaus Izraelio išeities kodo oro gynybos tinklo Achilo skydas komandų ir valdymo sistemai, kuri laikoma viso projekto šerdimi. Tai patvirtino Izraelio Raketų gynybos organizacijos vadovas, komentuodamas licencijos sąlygas.

    Sprendimas apsunkina Atėnų siekį užsitikrinti kuo didesnį savarankiškumą: be išeities kodo sudėtingiau pačioms prižiūrėti, modifikuoti ir atnaujinti sistemą, o priklausomybė nuo tiekėjo didėja. Tokia priklausomybė ypač jautri srityje, kur sprendimai priimami realiu laiku ir yra tiesiogiai susiję su nacionaliniu saugumu.

    Kas yra Achilo skydas?

    Achilo skydas yra integruotas oro gynybos tinklas, skirtas apsaugai nuo raketų, orlaivių ir dronų grėsmių. Sutartis tarp Graikijos ir Izraelio buvo suderinta 2024 metų rugpjūčio 31 dieną, o projekto vertė siekia apie 3 mlrd. eurų.

    Tokio tipo sistemos paprastai sujungia skirtingus jutiklius, radarus ir perėmimo priemones į vieną valdymo grandinę, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau. Būtent komandų ir valdymo programinė įranga dažnai lemia, kaip efektyviai veikia visas tinklas.

    Kodėl išeities kodas taip svarbus?

    Išeities kodas suteikia galimybę pačiai šaliai daryti gilesnius programinius pakeitimus, greičiau reaguoti į naujas taktikas ir grėsmes, taip pat nepriklausomai integruoti naujus sprendimus. Net ir turint prieigą prie nustatymų ar vartotojo lygmens konfigūracijų, be išeities kodo paprastai lieka ribotos galimybės keisti sistemos logiką.

    Graikijos gynybos ministerija viešai akcentavo, kad nenori tapti priklausoma net ir nuo artimiausių partnerių. „Tapti įkaitais, net ir draugiškiausios užsienio šalies ar sąjungininko, yra visiškai neįmanoma“, – sakė Graikijos gynybos ministras Nikos Dendias.

    Izraelio siūlomas kompromisas

    Vėliau Izraelio gynybos ministerija patikslino, kad žinios ir technologinė patirtis bus perduodama Graikijos įmonėms, dalyvausiančioms projekte. Idėja tokia, kad jos galėtų sukurti vadinamąjį graikišką išeities kodą, kuris būtų valdomas pačios Graikijos.

    Toks modelis teoriškai gali sumažinti priklausomybę, tačiau praktikoje viskas priklausys nuo to, kokio gylio prieiga bus suteikta ir kokias funkcijas apims Graikijoje kuriamas programinis sluoksnis. Kritinis klausimas išlieka, ar tai bus pilnavertė alternatyva pagrindinei komandų ir valdymo programinei įrangai, ar tik atskiras papildomas modulis.

    Ši istorija atspindi platesnę Europos tendenciją: didėjant saugumo rizikoms, valstybės sparčiai perka pažangias gynybos sistemas, tačiau kartu siekia technologinio suverenumo. Kuo modernesnės sistemos, tuo dažniau esminė kontrolė persikelia į programinę įrangą ir jos licencijų sąlygas.

  • Kas pateks į von der Leyen kalbą: Briuselis spaudžia dėl gyvūnų, iškastinio kuro ir DI

    Kas pateks į von der Leyen kalbą: Briuselis spaudžia dėl gyvūnų, iškastinio kuro ir DI

    Artėjant Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metinei kalbai apie Sąjungos padėtį, Briuselyje suaktyvėjo lobistai ir nevyriausybinės organizacijos. ES kvartale pasirodę plakatai ragina kalboje skirti dėmesio gyvūnų gerovei, o užkulisiuose vyksta kova dėl kelių sakinių, kurie gali nubrėžti politinę darbotvarkę metams į priekį.

    Kalba apie Sąjungos padėtį Europos Parlamente laikoma vienu aiškiausių signalų, kokias sritis Europos Komisija ketina stumti į priekį per artimiausią politinį sezoną. Nors pati kalba teisiškai nieko neįpareigoja, joje įvardytos kryptys dažnai virsta konkrečiais teisėkūros pasiūlymais, finansavimo prioritetais ir politiniu spaudimu valstybėms narėms.

    Viena ryškiausių šių metų kampanijų skirta gyvūnų gerovei. Aktyvistai siekia, kad tema būtų aiškiai paminėta aukščiausiu lygiu, nes tai, jų teigimu, sustiprintų politinį pagreitį sprendimams dėl ūkininkavimo standartų, prekybos taisyklių ir kontrolės mechanizmų.

    Ne mažiau aktyvūs ir pramonės atstovai, kurie nori, kad Europos Komisija kalboje įsipareigotų rengti didelės apimties ataskaitą apie Europos priklausomybę nuo iškastinio kuro. Tokia ataskaita, panašaus svorio kaip anksčiau rengti strateginiai ES konkurencingumo vertinimai, jiems būtų svertas derantis dėl energetikos, pramonės ir investicijų politikos krypties.

    Dar viena įtampą kelianti tema yra konkurencingumas ir reguliavimo našta, ypač pramonės šakoms, kurios jaučia augančią spaudimo bangą iš pasaulinių rinkų. Briuselyje šalia institucijų įprastai vyksta renginiai, kuriais siekiama pabrėžti sektorių problemas ir priminti, kad keli žodžiai kalboje gali tapti aiškiu signalu Europos Komisijos nariams, Tarybai ir nacionalinėms sostinėms.

    Skaitmeninių technologijų atstovai taip pat siekia vietos kalboje, ypač kalbant apie dirbtinį intelektą ir investicijų pritraukimą. Pastaraisiais metais DI tapo viena iš sričių, kur ES bando suderinti reguliavimą, inovacijų skatinimą ir saugumo rizikų valdymą, o politinis paminėjimas dažnai interpretuojamas kaip ženklas, ar bus renkamasi griežtesnė kontrolė, ar didesnis finansinis postūmis.

    Pačių užkulisių logika paprasta: vienas sakinys kalboje gali būti svarbus ne tik viešajai nuomonei, bet ir tam, kaip institucijų viduje bus skirstomas dėmesys bei resursai. Lobistams tai tampa galimybe įrodyti, kad jų tema yra politiniame žemėlapyje, o nevyriausybinėms organizacijoms tai gali būti argumentas derybose dėl paramos, partnerystės ir darbotvarkės prioritetų.

    Vis dėlto priėjimas prie sprendimų priėmėjų išlieka nevienodas. Dalis organizacijų remiasi viešomis kampanijomis, laiškais ir koalicijomis, kitos investuoja į nuolatinius ryšius su institucijomis ir ekspertines pozicijas, kurios dažnai atveria duris į aukštesnio lygio diskusijas. Ši įtampa ypač išryškėja prieš tokias kalbas, kai kiekvienas žodis vertinamas kaip ženklas, kur link pasuks politinis kompasas.

    Kalbos svarbą sustiprina ir tai, kad joje kartais pasirodo netikėtų sprendimų užuominos, galinčios turėti tiesioginių ekonominių pasekmių. Ankstesniais metais netikėti pranešimai apie tyrimus ar prekybos priemones buvo sukėlę rinkų reakcijas ir paskatinę atsakomąsias politines priemones, todėl interesų grupės šį formatą vertina kaip momentą, kai galima ne tik įtvirtinti prioritetus, bet ir pakeisti žaidimo taisykles.

    Galiausiai didžiausias klausimas lieka tas pats: ar kalboje bus tik simboliniai paminėjimai, ar konkretūs įsipareigojimai su aiškiais darbais, terminais ir atsakomybe. Būtent šios detalės, o ne vien tematinių žodžių skaičius, dažniausiai nulemia, ar politinė žinutė virs realiais teisės aktais, biudžetais ir įgyvendinimo sprendimais visoje Europos Sąjungoje.

  • Kalifornija griežtina vaikų saugą internete: amžiaus patikra, ribojimai socialiniams tinklams ir DI pokalbių robotams

    Kalifornijos gubernatorius Gavinas Newsomas pasirašė paketą įstatymų, kuriais griežtinamos vaikų saugos taisyklės internete. Priemonės apima tiek socialinių tinklų funkcijų ribojimus, tiek naujus reikalavimus DI pokalbių robotams, didinant technologijų bendrovių atsakomybę dėl nepilnamečių gerovės.

    Sprendimas priimtas augant spaudimui reguliuoti didžiąsias platformas, kurios sulaukia vis daugiau ieškinių dėl galimos žalos vaikų psichikos sveikatai. Kalifornija siekia nustatyti standartą, kuris vėliau galėtų tapti atspirties tašku platesniam, nacionaliniam reguliavimui.

    Naujos taisyklės DI pokalbių robotams

    Viena iš svarbiausių naujovių yra reikalavimai DI pokalbių robotams, numatantys amžiaus patikrą ir griežtesnes apsaugas nepilnamečiams. Įstatymo logika paprasta: jeigu paslauga gali pateikti netinkamą turinį ar daryti psichologinį poveikį, jos kūrėjai turi įrodyti, kad imasi realių prevencijos priemonių.

    Taip pat numatomi ribojimai, susiję su nepilnamečiams skirtu reklamavimu ir turinio pateikimu. Įstatymų autoriai akcentuoja, kad dalis ankstesnių praktikų leido vaikams pernelyg lengvai pasiekti jautrią informaciją, o naujos taisyklės turėtų sumažinti tokias rizikas.

    „Jie turi turėti numatytuosius nustatymus, kurie labiausiai apsaugo mūsų vaikus, įskaitant nuolatinės atminties nebuvimą“, – sakė Asamblėjos narė Rebecca Bauer-Kahan.

    Socialiniams tinklams – mažiau priklausomybę skatinančių funkcijų

    Kitas pasirašytas įstatymas nukreiptas į socialinių tinklų funkcijas, kurios didina įsitraukimą ir prailgina laiką ekrane. Numatyta riboti personalizuotus srautus nepilnamečiams iki 16 metų ir tokias funkcijas kaip begalinis slinkimas ar automatinis vaizdo įrašų paleidimas, jeigu jos skirtos maksimaliai ilginti naudojimą.

    Šios priemonės nereiškia visiško draudimo naudotis socialiniais tinklais, tačiau keičia jų veikimo logiką nepilnamečiams. Idėja – mažinti algoritminę priklausomybę ir sudaryti sąlygas naudotis paslaugomis be labiausiai įtraukiančių mechanizmų.

    Didesnė atsakomybė ir didelės baudos

    Trečiasis svarbus krypties pokytis – griežtesnė atsakomybė už žalą vaikų psichikos sveikatai, įskaitant nerimą ar depresijos simptomus, jeigu teismas nustato platformų kaltę. Numatyta, kad tam tikrais atvejais baudos gali siekti iki maždaug 900 000 eurų už vieną vaiką, priklausomai nuo bylos aplinkybių ir taikomų sankcijų.

    Kalifornijos valdžia teigia, kad iki šiol savireguliacija ir lėtos korekcijos nebuvo pakankamos, todėl būtinas aiškus teisinis pareigos rūpintis standartas. Technologijų bendrovės, savo ruožtu, įspėja apie įgyvendinimo sudėtingumą ir galimą poveikį turinio personalizavimui.

    „Norime priežiūros. Norime atsakomybės. Baigėme prašyti gražiai ir reikalaujame pareigos rūpintis šiose platformose“, – sakė įstatymo autorius Joshas Lowenthalis.

    Iš viso gubernatorius patvirtino keliolika su jaunimo privatumu ir sauga susijusių priemonių, įskaitant papildomus ribojimus mokykloms ir kai kuriems DI funkcionalumą turintiems produktams. Artimiausiu metu Kalifornijoje laukiama ir kitų sprendimų, susijusių su DI reguliavimu bei infrastruktūra, ypač duomenų centrų plėtra.

  • ES ragina pasaulines DI taisykles po įspėjimų apie riziką: ką tai keistų „OpenAI“ ir „Anthropic“

    ES ragina pasaulines DI taisykles po įspėjimų apie riziką: ką tai keistų „OpenAI“ ir „Anthropic“

    Europos Sąjunga vėl kelia klausimą, ar dirbtinio intelekto (DI) plėtra gali būti suvaldoma vien nacionaliniais ar regioniniais sprendimais. Europos Komisijos vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen pareiškė, kad pasauliniu mastu būtinos bendros taisyklės, ypač kai viešojoje erdvėje daugėja perspėjimų apie itin pažangių modelių keliamą riziką.

    Šis raginimas nuskambėjo po plačiai aptarto buvusio DI bendrovės „Anthropic“ inžinieriaus įspėjimo, kad nekontroliuojamas technologijos šuolis teoriškai gali sukelti katastrofines pasekmes žmonijai. Nors tokie scenarijai vertinami nevienareikšmiškai, ES teigia, kad vien diskusijų nepakanka ir būtina kurti tarptautinius saugumo mechanizmus.

    Kas jau galioja Europoje

    ES jau turi teisinį pagrindą, įpareigojantį didžiųjų DI modelių kūrėjus vertinti ir mažinti rizikas, susijusias su sistemų saugumu bei kontrolės praradimu. Toks požiūris išskiria ES iš daugelio kitų regionų, kur reguliavimas dažnai lieka fragmentiškas arba apsiriboja rekomendacijomis.

    Vis dėlto Virkkunen pabrėžė, kad tai, kas nustatyta ES, automatiškai netampa pasauline norma. Dėl to, jos teigimu, tarptautinis koordinavimas yra būtinas, kad rizikos valdymo standartai neapsiribotų vien Europa ir neatsirastų „silpnų vietų“ rinkose, kuriose reikalavimai mažesni.

    Geopolitika ir lenktynės dėl DI

    DI tapo strategine varžybų sritimi tarp JAV ir Kinijos, o jų sprendimai dėl saugumo, priežiūros ir inovacijų tempo daro įtaką visam pasauliui. ES pareigūnai stebi, kaip šios lenktynės bus aptariamos aukščiausiu politiniu lygiu, nes būtent čia sprendžiama, kiek reguliavimo laikoma „priimtina kaina“ už konkurencingumą.

    JAV ambasadorius ES Andrew Puzderis pasisakė už bendradarbiavimą su Europa DI srityje, tačiau taip pat aiškiai įvardijo ribas: JAV, jo teigimu, nesutiks su tokiu reguliavimu, kuris galėtų sumažinti amerikietiškų platformų gebėjimą konkuruoti su Kinija. Ši įtampa rodo, kad pasaulinės taisyklės bus sunkiai suderinamos, jei skirtingos šalys DI vertins pirmiausia kaip ekonominės ir nacionalinio saugumo galios įrankį.

    „Mums labai svarbu tęsti tarptautinį bendradarbiavimą, nes matau, kad pasaulinių taisyklių tikrai reikia“, – sakė Henna Virkkunen.

    Kokios „pasaulinės taisyklės“ galėtų būti realistiškos

    Diskusijoje vis dažniau keliama idėja apie tarptautinę DI saugos instituciją arba bent jau bendrą protokolą, kaip reaguoti į incidentus, susijusius su vadinamaisiais pažangiausiais, didžiausią galią turinčiais modeliais. Vokietijos skaitmeninių reikalų ministras Karstenas Wildbergeris anksčiau yra užsiminęs apie galimą modelį, panašų į branduolinės energetikos priežiūros sistemą.

    Europos Parlamente taip pat stiprėja spaudimas Komisijai aiškiau įvardyti planą, kaip DI sauga būtų keliama į G7, G20 ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos darbotvarkę. Tai reikštų bandymą sukurti minimalų bendrą standartą bent svarbiausioms ekonomikoms, net jei visuotinis, visoms šalims vienodai taikomas susitarimas trumpuoju laikotarpiu būtų sunkiai pasiekiamas.

    Kartu ES susiduria su praktine dilema: kaip apibrėžti, kurioms sistemoms taikyti griežčiausią priežiūrą ir kaip užtikrinti, kad naujos DI paslaugos nepatektų į „pilkąją zoną“ vien dėl formalaus klasifikavimo. Būtent todėl, pasak pareigūnų, tarptautinis suderinamumas svarbus ne tik principų lygmeniu, bet ir kasdienėje priežiūros praktikoje.

  • Europos saugumas vis dažniau remiasi Izraelio gynybos pramone: kur slypi nauja priklausomybė

    Europos saugumas vis dažniau remiasi Izraelio gynybos pramone: kur slypi nauja priklausomybė

    Europos Sąjungai spartinant persiginklavimą ir siekiant didesnio strateginio savarankiškumo, vis daugiau valstybių kritines saugumo grandis patiki Izraelio gynybos pramonei. Ypač tai matyti ten, kur reikia ne tankų ar naikintuvų, o mažiau matomų, tačiau šiuolaikiniame kare lemiamų sprendimų: oro gynybos, jutiklių, ryšių, elektroninės kovos ir kibernetinio saugumo.

    Ryškiausias pastarojo meto pavyzdys – Graikijos sprendimas įsigyti Izraelio technologijų paketą, skirtą apsaugai nuo raketų, orlaivių ir dronų. Sandoris, vertinamas maždaug 3 000 000 000 eurų, tapo vienu didžiausių gynybos eksporto susitarimų abiejų šalių istorijoje ir atspindi platesnę tendenciją Europoje.

    Technologinis pranašumas ir greitis

    Izraelio patrauklumas Europos pirkėjams dažniausiai aiškinamas greitu pristatymu ir praktikoje patikrintomis technologijomis. Izraelio gynybos sektoriuje glaudžiai susiję kariuomenė, mokslas ir privatus verslas, o patirtis iš realių operacijų greitai virsta komerciniais produktais.

    Toks modelis stiprina ir talentų srautą: nemaža dalis inžinierių karjerą pradeda elitiniuose žvalgybos, kibernetiniuose ar technologiniuose padaliniuose, o vėliau pereina į gynybos bendroves ar kuria startuolius. Dėl to Europai, kuri siekia greitai užpildyti pajėgumų spragas, Izraelis tampa patogiu sprendimu.

    Viešieji pirkimai ir priklausomybės rizika

    Kita medalio pusė – vis didesnė priklausomybės rizika. Dalis sandorių sudaromi tiesiogiai, be konkurso, o tai, ekspertų teigimu, gali ilgainiui užrakinti pirkėją prie vieno tiekėjo: sistemų priežiūra, atnaujinimai ir papildomi moduliai dažnai būna įmanomi tik su pradiniu gamintoju.

    ES pirkimų logika konkurenciją laiko numatytąja taisykle net gynybos ir saugumo srityse, o išimtys leidžiamos tik siaurais atvejais, pavyzdžiui, kai egzistuoja aiškus techninis išskirtinumas arba būtinybė dėl nacionalinio saugumo. Vis dėlto praktikoje, didėjant skubai ir grėsmėms, šalys vis dažniau renkasi trumpesnį kelią.

    Politinis fonas nesustabdo sandorių

    Auganti priklausomybė ryškėja tuo metu, kai politiniai ES ir Izraelio santykiai dėl karų Gazos Ruože ir regione išlieka įtempti. Kritikai įspėja, kad deklaruojamas Europos suvereniteto stiprinimas gali virsti vienos priklausomybės pakeitimu kita, o tai mažintų ES valstybių manevro laisvę užsienio politikos klausimais.

    Izraelio atstovai pabrėžia, kad dvišalis bendradarbiavimas su ES šalimis išlieka intensyvus, net jei politiniame lygmenyje netrūksta nesutarimų.

    „Žiūrint į mūsų santykius su ES, taip, yra iššūkių. Tačiau dvišaliame lygmenyje su ES valstybėmis narėmis konstruktyvus, praktinis bendradarbiavimas yra intensyvus ir klestintis“, – sakė Izraelio ambasadorius ES Avi Nir-Feldklein.

    Kai kurios valstybės bando mažinti ilgalaikę riziką, derėdamosi dėl didesnės kontrolės: pavyzdžiui, siekia prieigos prie išeities kodo ar platesnių teisių techninei priežiūrai, kad galėtų savarankiškai modernizuoti sistemas. Vis dėlto bendra kryptis aiški: Europai bandant užlopyti spragas oro gynyboje ir kibernetinėje erdvėje, Izraelio sprendimai tampa vis svarbesne žemyno saugumo architektūros dalimi.

    Klausimas, kuris lieka atviras, – ar šis pragmatiškas pasirinkimas padės greičiau sustiprinti gynybą, ar ilgainiui sukurs naują strateginę priklausomybę, kurią vėliau bus sunku ir brangu mažinti.

  • „Anthropic“ perspėja: Kinijos ir Rusijos grupės jau bando ginkluoti DI per „Claude“ spragas

    JAV dirbtinio intelekto bendrovė „Anthropic“ paskelbė grėsmių žvalgybos ataskaitą, kurioje teigiama, kad su Kinija ir Rusija siejami veikėjai jau bando panaudoti jos DI asistentą „Claude“ pavojingoms užduotims. Pasak įmonės, tarp fiksuotų atvejų minimi kibernetiniai išpuoliai, įtakos operacijos ir bandymai kurti karinės paskirties sprendimus.

    „Anthropic“ nurodo, kad per pastaruosius mėnesius žmonės iš šalių, kuriose „Claude“ turėtų būti ribojamas, apeidinėjo kontrolę naudodami tarpininkus, fiktyvias ar pavogtas paskyras ir VPN. Tokie metodai, pasak bendrovės, leidžia paslėpti tikrąją prisijungimo vietą ir išvengti dalies saugiklių.

    Kaip apeinami ribojimai

    Bendrovė teigia, kad neteisėtą prieigą dažnai organizuoja tarpininkai, kurie pasiūlo „Claude“ paslaugas regionuose, kur oficialiai jos neteikiamos. Tokia schema ypač patraukli tiek nusikalstamoms grupuotėms, tiek su valstybinėmis struktūromis siejamiems veikėjams, ieškantiems greitesnių būdų automatizuoti darbą.

    „Anthropic“ pabrėžia, kad dalis piktnaudžiavimo buvo susijusi su plačiai prieinamomis „Claude“ versijomis, o ne su labiausiai ribojamais įmonės modeliais. Vis dėlto ataskaita akcentuoja, kad net komerciškai prieinami DI įrankiai jau yra pakankamai galingi, kad netinkamose rankose mažintų „įėjimo kainą“ sudėtingoms operacijoms.

    Kur DI kelia didžiausią riziką

    Ataskaitoje minimi atvejai, kai DI buvo pasitelkiamas automatizuoti kibernetines atakas, kurti kenkėjiško kodo fragmentus ar tobulinti žvalgybines procedūras. Saugumo ekspertai seniai perspėja, kad DI gali pagreitinti vadinamąsias „visą ciklą“ atakas, kai nuo taikinio žvalgybos iki įsilaužimo veiksmų pereinama gerokai greičiau.

    „Anthropic“ taip pat aprašo bandymus naudoti „Claude“ masinei stebėsenai ir propagandos sklaidai, įskaitant didelių socialinių tinklų duomenų kiekių analizę. Praktikoje tai gali reikšti efektyvesnį turinio filtravimą, auditorijų segmentavimą ir pranešimų pritaikymą konkrečioms grupėms.

    Ypatingo dėmesio sulaukė teiginiai apie galimus bandymus DI pasitelkti biologinės rizikos srityje, kai tyrėjai domėjosi pavojingais patogenais ar eksperimentais, galinčiais turėti dvejopą paskirtį. „Anthropic“ pabrėžia, kad ne visais atvejais galima vienareikšmiškai nustatyti, ar užklausos buvo teisėto mokslo dalis, tačiau nerimą kelia mėginimai slėpti tikslus ir apeiti geografinius ribojimus.

    Ką daro „Anthropic“ ir ko tikisi valdžios

    Bendrovė teigia, kad visus ataskaitoje aprašytus atvejus stengėsi nutraukti, o informaciją perdavė atsakingoms institucijoms ir pramonės partneriams. Taip pat buvo griežtinami apsaugos mechanizmai, apimantys paskyrų patikrą, piktnaudžiavimo aptikimą ir papildomus filtrus jautrioms temoms.

    „Mes nesiekiame dramatizuoti. Norime parodyti, kaip ši technologija gali būti piktnaudžiaujama jau šiandien“, – sakė „Anthropic“ grėsmių tyrimų vadovas Jacobas Kleinas.

    Šis pranešimas įsilieja į platesnį JAV ir Europos diskusijų kontekstą, kai DI modelių kūrėjai raginami daugiau investuoti į saugą ir skaidrumą. Reguliuotojai bei įstatymų leidėjai vis dažniau akcentuoja, kad vien savanoriškų priemonių gali nepakakti, jei tarpininkų rinka ir pavogtų paskyrų prekyba leidžia lengvai apeiti apribojimus.

  • ESA vadovas ragina spręsti šiemet: ar Europa turi pati skraidinti astronautus be NASA pagalbos

    ESA vadovas ragina spręsti šiemet: ar Europa turi pati skraidinti astronautus be NASA pagalbos

    Europos kosmoso agentūros (ESA) vadovas Josefas Aschbacheris ragina Europos valstybes iki metų pabaigos apsispręsti, ar žengti link savarankiškos galimybės skraidinti astronautus į orbitą be JAV pagalbos. Jo teigimu, tai būtų svarbus žingsnis stiprinant Europos strateginę autonomiją sparčiai besikeičiančioje geopolitinėje ir technologinėje aplinkoje.

    Kalbėdamas prieš tarptautinį kosmoso susitikimą Paryžiuje, ESA vadovas pabrėžė, kad kalba eitų ne tik apie raketą, bet ir apie visą infrastruktūrą. Tai apimtų įgulos transporto aparatą, paleidimo ir operacines sistemas, skrydžių valdymą, mokslinę programą, nusileidimo ir įgulos paieškos bei gelbėjimo procedūras.

    „Norime sustiprinti savo autonomiją. Matomiausia dalis, kurią dabar svarstome, yra klausimas, ar turėtume sukurti europinę galimybę nugabenti astronautus į kosmosą savo priemonėmis“, – sakė Josefas Aschbacheris.

    Europa ilgą laiką prisideda prie JAV vadovaujamų misijų technika ir komponentais, tačiau žmonių skrydžiams į orbitą vis dar remiasi NASA. Vienas ryškiausių pavyzdžių – „Artemis“ Mėnulio programa, kuriai Europa tiekia svarbų modulį, užtikrinantį energiją, varą ir gyvybės palaikymui reikalingus resursus.

    Tokio priklausomumo pasekmė – ribotos galimybės daryti įtaką sprendimams net ir tuomet, kai Europa prisideda prie projektų inžinerine ar finansine prasme. ESA taip pat primena, kad didelių programų kryptys gali keistis vienašališkai, o tai reiškia riziką ilgalaikiams Europos įsipareigojimams ir planavimui.

    Aschbacheris nurodė, kad dėl mandato pradėti savarankiškų žmogaus skrydžių architektūros studijas būtų prašoma sprendimo tarpiniame ministrų susitikime Romoje gruodžio viduryje. Tai nebūtų signalas atsiriboti nuo JAV – ESA ir toliau nori dirbti kartu su NASA, tačiau siektų tvirtesnės derybinės pozicijos ir daugiau pasirinkimų.

    „Mes visada dirbsime su JAV kosmose. Tačiau tai, ką dabar tikrai norime pasiekti, yra stipresnė Europa“, – sakė ESA vadovas.

    Technologiniu požiūriu Europa nėra starto pozicijoje nuo nulio. Europos raketų programa vysto Ariane 6, o pramonės atstovai viešai akcentuoja, kad teoriškai ji galėtų būti pritaikyta įgulos skrydžiams, nors tai reikštų griežtesnius saugos reikalavimus, papildomą sertifikavimą ir nemažas investicijas.

    Tuo pačiu Europoje ryškėja komercinių startuolių proveržis: didesnė konkurencija ir bandymai vykdyti orbitinius paleidimus iš žemyninės Europos rodo, kad pramoninė bazė plečiasi. Vis dėlto žmogaus skrydžiai išlieka viena sudėtingiausių sričių, kurioje dominuoja kelios valstybės ir keli privatūs operatoriai.

    ESA vadovas taip pat atkreipė dėmesį, kad Europa turi tvirtas pozicijas navigacijoje ir Žemės stebėjime, tačiau atsilieka palydovinių ryšių srityje, kur rinkoje dominuoja „SpaceX“ masto sprendimai. Ši atotrūkio dinamika, pasak jo, didina spaudimą Europai stiprinti savus pajėgumus, jei ji nori išlikti konkurencinga ir mažiau pažeidžiama.

    Finansavimo klausimas, ESA vadovo teigimu, trumpuoju laikotarpiu nebūtinai reikalautų papildomų lėšų: agentūra galėtų pradėti studijas perskirstydama dalį turimo biudžeto. ESA valstybės narės jau yra patvirtinusios rekordinį 22,1 milijardo eurų trejų metų biudžetą, kuris yra didesnis nei ankstesnis 17 milijardų eurų planas.

    Jei politinis sprendimas būtų palankus, realus kelias iki europinės astronautų skraidinimo sistemos galėtų užtrukti ne vienerius metus, nes reikėtų sukurti sertifikuotą įgulos kapsulę ar kitą transporto sprendimą, parengti saugos standartus ir užtikrinti nuolatinį skrydžių dažnį. Tačiau pati diskusija, ESA teigimu, signalizuoja siekį pereiti nuo priklausomybės prie partnerystės, kurioje Europa turi daugiau savarankiškų instrumentų.