Tag: Investicijos

  • Europos startuolių finansavimas per savaitę: kuriuose sektoriuose daugėja sandorių ir sumų?

    Per savaitę nuo gegužės 18 dienos iki gegužės 22 dienos Europoje fiksuota nauja startuolių investicijų banga, tačiau vaizdas išlieka nevienalytis: vienur daugėja sandorių skaičius, kitur auga vidutiniai čekiai. Pastarųjų metų tendencija rodo, kad investuotojai vis dažniau renkasi aiškų pajamų modelį ir tvarų augimą, o ne vien vartotojų skaičiaus didinimą.

    Didžiausias dėmesys ir toliau tenka dirbtinis intelektas sprendimams, ypač tiems, kurie diegiami į verslo procesus, saugumą, klientų aptarnavimą ir kūrėjų įrankius. Kartu ryškėja atsargesnis požiūris į ankstyvąsias stadijas: rizikos kapitalo fondai dažniau reikalauja aiškių rodiklių, o derybose labiau spaudžia vertinimus ir sąlygas.

    Europos rinkoje pastebima ir tai, kad finansavimo geografija plečiasi už didžiųjų centrų ribų, tačiau didelės apimties sandoriai vis dar dažniausiai sutelkti šalyse, kuriose stipresnės ekosistemos, daugiau fondų ir geresnės sąlygos talentams. Šalia privataus kapitalo vis dažniau minimi ir alternatyvūs šaltiniai, įskaitant skolos instrumentus bei valstybės remiamas programas.

    Kas šiuo metu svarbiausia investuotojams

    Vertinant šios savaitės kryptis, matyti, kad investuotojai labiausiai vertina produktus, kurie mažina kaštus arba didina našumą, ypač B2B segmentuose. Tokiose srityse kaip kibernetinis saugumas, duomenų infrastruktūra ir įmonių programinė įranga sprendimai dažnai laikomi mažiau rizikingais, nes jų paklausa glaudžiai siejasi su reguliaciniais ir veiklos tęstinumo poreikiais.

    DI tema išlieka kertinė, tačiau svarbia tampa praktinė vertė: įmonės ir fondai vis dažniau klausia apie duomenų kokybę, modelių saugumą, intelektinės nuosavybės rizikas ir tai, ar sprendimas iš tiesų sutaupo laiką. Dėl to auga susidomėjimas ne vien generatyviniais įrankiais, bet ir specifinėmis DI taikymo sritimis, pavyzdžiui, medicinos diagnostika ar pramonės optimizavimu.

    Kaip kinta finansavimo sąlygos

    Nors rinka po ankstesnio perkaitimo stabilizavosi, finansavimo sąlygos išlieka griežtesnės nei spartaus augimo laikotarpiu: daugiau dėmesio skiriama pelningumo perspektyvai, pinigų srautų disciplinai ir atsargiam plėtros tempui. Dėl to startuoliai dažniau renkasi ilgesnį pasiruošimą investicijų raundui ir daugiau laiko skiria klientų bazės stiprinimui.

    Matoma ir tai, kad vėlesnių stadijų raunduose investuotojai dažniau prašo apsauginių sąlygų, o ankstyvose stadijose didesnę reikšmę įgauna steigėjų komandos patirtis bei gebėjimas greitai pasiekti apčiuopiamą rezultatą. Kai kuriose rinkose tai skatina jungimus ir įsigijimus, nes daliai komandų patraukliau tapti didesnių žaidėjų dalimi nei siekti naujo raundo bet kokia kaina.

    Ką tai reiškia startuoliams Europoje

    Ši dinamika rodo, kad sėkmingiausiai finansavimą pritraukia startuoliai, kurie gali aiškiai paaiškinti, kam jų sprendimas reikalingas ir kaip jis uždirba pinigus. Praktikoje tai reiškia daugiau dėmesio pardavimų ciklui, klientų išlaikymui ir produktų diegimo paprastumui, nes šie veiksniai tampa svarbūs net ir technologijų inovatyvumo kontekste.

    Artimiausiu laikotarpiu investuotojų akys greičiausiai liks sutelktos į DI, kibernetinį saugumą, klimatui neutralius sprendimus ir infrastruktūrą, tačiau konkurencija dėl kapitalo išliks didelė. Todėl startuoliams, planuojantiems finansavimo raundą, vis dažniau rekomenduojama turėti aiškų veiksmų planą 12–18 mėnesių laikotarpiui ir realistišką augimo scenarijų.

  • Ar Lenkija praras DI gigafabriką? Čekija jau stato, o Europos Komisijos konkursas dar pakeliui

    Pasaulinės varžybos dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros pasiekė etapą, kuriame lemia ne vien talentai ar idėjos, o labai konkreti skaičiavimo galia. JAV ir Kinija didina investicijas ir spartina naujų duomenų centrų plėtrą, o Europa vis dar ieško pusiausvyros tarp reguliavimo, finansavimo ir strateginės autonomijos.

    Šiame kontekste vis dažniau minimos DI gigafabrikos – itin didelės apimties skaičiavimo centrai, skirti kurti, treniruoti ir diegti pažangius DI modelius. Tokia infrastruktūra laikoma kritiniu resursu, nes nuo jos priklauso, ar valstybės ir įmonės galės kurti konkurencingus sprendimus, ar taps priklausomos nuo užsienio tiekėjų.

    Skaičiavimo galia tampa strategine

    Diskusijose apie Europos atsilikimą dažnai kaltinamos taisyklės, tačiau ekspertai vis dažniau akcentuoja ir gilesnes priežastis: rizikos kapitalo struktūrą, lėtesnį sprendimų priėmimą bei ribotą mastelio finansavimą. Net ir turint stiprius tyrėjus bei augantį startuolių skaičių, be prieinamos skaičiavimo galios DI projektai sunkiau pereina iš eksperimentų į realų, plačiai naudojamą produktą.

    Ne mažiau svarbi ir organizacinė pusė: verslui DI diegimas dažnai reiškia procesų, duomenų valdymo ir darbuotojų kompetencijų transformaciją, o ne vien naujo įrankio įsigijimą. Dėl to investicijos į infrastruktūrą neatsiejamos nuo investicijų į žmones ir gebėjimą DI pritaikyti praktikoje.

    Kiek kainuotų gigafabrika ir kas ją finansuotų

    Europos Komisija planuoja atrinkti kelias DI gigafabrikų vietas, kurios turėtų tapti regioniniais skaičiavimo galios centrais. Aptariama, kad kiekvieno tokio objekto mastas siektų maždaug 3 milijardus eurų, o infrastruktūra būtų orientuota į didelio našumo grafinių procesorių panaudojimą.

    Numatoma, kad dalis lėšų ateitų iš viešojo sektoriaus, o likusi dalis – iš privačių investuotojų ir partnerių. Šalims kandidatėms tai reiškia būtinybę pateikti ne tik techninį projektą, bet ir aiškų finansavimo modelį bei argumentus, kaip centras būtų panaudotas ekonomikai, viešajam sektoriui ir saugumui.

    Lenkija laukia, Čekija jau juda

    Lenkijoje DI gigafabrikos idėja vertinama kaip galimas proveržis, galintis sustiprinti šalies pozicijas skaitmeninėje ekonomikoje ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų. Tačiau esminis lūžio taškas siejamas su europiniu konkursu, kurio paskelbimo laukiama artimiausiu metu, o iki tol išlieka neapibrėžtumas dėl grafiko ir galutinės atrankos kriterijų.

    Tuo metu Čekija pasirinko kitą strategiją – pradėti savo projektą nelaukiant galutinio Europos Komisijos sprendimo. Tokia taktika gali sutrumpinti laiką iki realaus pajėgumų sukūrimo, tačiau kartu reiškia ir didesnę riziką, jei europinis finansavimas atitektų kitoms vietoms arba būtų mažesnis nei tikėtasi.

    Diskusijoje vis dažniau skamba ir pragmatiška mintis, kad absoliuti technologinė suverenystė trumpuoju laikotarpiu sunkiai pasiekiama. Realistiškesnis kelias – diversifikacija ir lankstumas, leidžiantis per gana trumpą laiką persijungti tarp skirtingų infrastruktūros tiekėjų, platformų ar sprendimų, kai geopolitika ar tiekimo grandinės ima riboti pasirinkimus.

  • Netoli Lodzės atidaryta „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: investicija siekia apie 300 mln. eurų

    Netoli Lodzės atidaryta „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: investicija siekia apie 300 mln. eurų

    Netoli Lodzės, Ksaverove, oficialiai atidaryta Japonijos koncerno „Daikin“ šilumos siurblių gamykla. Į projektą bendrovė investavo apie 300 mln. eurų, o pats objektas pristatomas kaip didžiausias „Daikin“ šilumos siurblių gamybos centras Europoje.

    Gamykla startavo su viena gamybos linija, kurioje šiuo metu dirba daugiau nei 100 žmonių. Bendrovė skelbia, kad pasiekus pilną pajėgumą planuojama turėti tris linijas ir per metus pagaminti apie 800 000–900 000 šilumos siurblių, o darbuotojų skaičius turėtų viršyti 2 000.

    Kodėl pasirinkta centrinė Lenkija?

    Įmonės atstovai pabrėžia, kad vietą lėmė logistika ir darbo rinka. Ksaverovas yra centrinėje šalies dalyje, netoli pagrindinių kelių ir greitkelių, todėl produkciją paprasčiau greitai paskirstyti visoje Europoje.

    Ne mažiau svarbus argumentas buvo kvalifikuotų specialistų prieinamumas ir regiono pramoninė patirtis. Lodzė laikoma stipriu akademiniu centru, o tai gamyklai svarbu ne tik gamybos, bet ir inžinerinių kompetencijų požiūriu.

    Šilumos siurbliai ir Europos kryptis

    „Daikin“ gamykla siejama su augančia šilumos siurblių paklausa Europoje, kurią skatina dekarbonizacijos tikslai, energijos kainų svyravimai ir siekis mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro. Šilumos siurbliai vis plačiau vertinami kaip alternatyva tradiciniam šildymui, ypač modernizuojant pastatus ir keliant jų energinį efektyvumą.

    Lenkijos valdžios atstovai investiciją pristato ir kaip signalą, kad šalis gali tapti svarbia gamybos baze Europos rinkai. Tokie projektai paprastai didina vietos tiekėjų grandinių apimtį, skatina pramonės skaitmeninimą ir kelia darbo rinkos atlyginimų kartelę, ypač inžineriniuose profiliuose.

    „2022 metais paskelbėme sprendimą statyti gamyklą, o šiandien didžiuojamės jos oficialiu atidarymu. Čia gaminsime šilumos siurblių sistemas, kurios gali pakeisti įprastus sprendimus ir prisidėti prie Europos klimato tikslų“, – sakė gamyklos direktorius Ksaverove Yasuto Hiraoka.

    „Prognozuojame, kad šilumos siurblių paklausa pasaulyje augs, o šis objektas aprūpins Europos rinką įrenginiais, paremtais naujausiomis technologijomis“, – sakė „Daikin Industries“ vadovas Masanori Togawa.

    Ką tai reiškia regionui ir rinkai?

    Didelė gamykla netoli Lodzės gali keisti konkurencinį žemėlapį ir regione, ir visoje Europoje: didesnė pasiūla paprastai reiškia trumpesnius tiekimo terminus, mažesnę logistikos riziką ir didesnį lankstumą reaguojant į paklausos šuolius.

    Kartu tokia investicija rodo, kad šilumos siurblių segmentas išlieka vienu strateginių pramonės taškų Europoje. Rinkoje daugėja diskusijų ne tik apie gamybos apimtis, bet ir apie efektyvumo standartus, šaltnešių pokyčius bei pasirengimą griežtėjantiems energinio naudingumo reikalavimams pastatams.

  • Netoli Lodzės startavo „Daikin“ šilumos siurblių gamykla: 300 mln. eurų investicija ir 2 000 darbo vietų

    Netoli Lodzės, Ksaverove, oficialiai atidaryta pirmoji Lenkijoje Japonijos koncerno „Daikin“ gamykla. Joje bus gaminami šilumos siurbliai, o projektas įvardijamas kaip didžiausias „Daikin“ šilumos siurblių gamybos padalinys Europoje.

    Į gamyklą investuota apie 300 mln. eurų, o bendrovė skelbia planuojanti sukurti iki maždaug 2 000 darbo vietų. Šis startas sutampa su Europos pastangomis spartinti pastatų šildymo dekarbonizaciją ir mažinti priklausomybę nuo iškastinio kuro.

    Gamybos mastas ir pajėgumai

    „Daikin“ nurodo, kad veikla pradėta nuo vienos gamybos linijos, kurioje dirba per 100 darbuotojų. Įsibėgėjus plėtrai numatoma dirbti trimis linijomis, o metinė gamyba turėtų siekti 800 000–900 000 šilumos siurblių.

    Pasak įmonės atstovų, ateityje gamybos profilis gali būti plečiamas, įtraukiant ir vėdinimo įrangą. Tai leistų geriau atliepti rinkos poreikius, kai energinio efektyvumo reikalavimai pastatams griežtėja, o modernizacijos apimtys auga.

    Kodėl pasirinktas regionas?

    Gamyklos vadovas Yasuto Hiraoka pabrėžė, kad sprendimą lėmė geografinė padėtis Lenkijos centre ir išvystyta kelių bei greitkelių infrastruktūra. Tai, pasak jo, padeda efektyviai tiekti produkciją į skirtingas Europos rinkas.

    Jis taip pat išskyrė vietos pramoninę patirtį ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūlą, kurią stiprina ir regiono akademinis potencialas. Tokie veiksniai didelėms gamybos investicijoms dažnai yra ne mažiau svarbūs nei kaštai ar logistika.

    Ryšys su žaliąja transformacija

    Lenkijos valdžios atstovai renginyje akcentavo, kad šis projektas stiprina šalies, kaip gamybos ir logistikos centro, patrauklumą Azijos investuotojams. Taip pat pabrėžta, jog šilumos siurbliai tampa viena iš technologijų, kurią renkasi tiek namų ūkiai, tiek verslas, didėjant energijos kainoms ir ieškant efektyvesnių sprendimų.

    „Daikin Industries“ prezidentas Masanori Togawa teigė, kad naujasis padalinys orientuosis į Europos rinką, o produktai turėtų remtis naujausiomis technologijomis, kuriamos bendrovės tyrimų ir plėtros centruose Europoje. Bendrovė šilumos siurblių plėtrą sieja su ilgalaike paklausa ir tikslu mažinti šildymo sektoriaus emisijas.

    „Daikin“ yra viena didžiausių pasaulyje šildymo, vėsinimo ir oro filtravimo sprendimų gamintojų, visame pasaulyje turinti per 100 000 darbuotojų. Europoje bendrovė valdo kelias dešimtis veiklų, įskaitant gamybos padalinius skirtingose šalyse, o pastaraisiais metais akcentuoja šilumos siurblių segmento plėtrą.

  • „RemotePass“ pritraukė apie 16 mln. eurų: plečia globalių atlyginimų ir įdarbinimo platformą

    „RemotePass“ pritraukė apie 16 mln. eurų: plečia globalių atlyginimų ir įdarbinimo platformą

    Nuotolinio įdarbinimo, darbo užmokesčio ir išlaidų valdymo platforma „RemotePass“ pritraukė 17,4 mln. JAV dolerių, tai yra apie 16 mln. eurų, B serijos investicijų. Finansavimo raundui vadovavo EBRD Venture Capital, prisidėjo 500 Global ir ankstesni investuotojai Oraseya Capital, 212 VC, Access Bridge Ventures bei Khwarizmi Ventures.

    „RemotePass“ įkurta 2021 metais, o jos tikslas spręsti vieną dažniausių tarptautinės plėtros kliūčių: kaip teisėtai ir sklandžiai samdyti, apmokėti bei administruoti darbuotojus skirtingose šalyse, kai vietinės įmonės steigimas, atitiktis reikalavimams ir bankinė infrastruktūra užtrunka bei kainuoja.

    Vienoje vietoje sujungia įdarbinimą ir mokėjimus

    Įmonė teigia, kad platforma apima EOR modelį, laisvai samdomų specialistų valdymą, darbo užmokestį ir atitikties procesus. Taip pat integruotas finansinių paslaugų sluoksnis, leidžiantis darbuotojams gauti prieigą prie sąskaitų JAV doleriais, mokėjimo kortelių bei sveikatos draudimo sprendimų, priklausomai nuo rinkos.

    Tarp klientų minimos tokios bendrovės kaip „Logitech“, Tata Group, InDrive ir Careem. Tokie vardai signalizuoja, kad platforma orientuojasi į įmones, kurios samdo tarptautines komandas ir nori sumažinti administracinę naštą, kai darbuotojai dirba skirtingose jurisdikcijose.

    Pelningumas ir naujos išlaidų kortelės

    „RemotePass“ skelbia, kad pelningumą pasiekė 2025 metų pradžioje. Pasak įmonės, tai svarbus signalas investuotojams, vertinantiems augimą kartu su finansine disciplina, ypač konkurencingoje globalios darbo jėgos platformų rinkoje.

    Vėliau 2025 metais „RemotePass“ pristatė „SpendCards“ sprendimą, integruojantį įmonių išlaidų korteles į tą pačią sistemą, kurioje vykdomi atlyginimų ir rangovų mokėjimai. Tokiu būdu siekiama vienoje platformoje sujungti darbo užmokestį, rangovų apmokėjimą ir kasdienes įmonių išlaidas.

    DI agentai ir plėtra Europoje bei JAV

    Įmonė taip pat praneša įdiegusi DI agentus, kurie automatizuoja procesus, susijusius su įdarbinimu, atitiktimi ir pagalba vartotojams. Tokie sprendimai tampa vis aktualesni, nes tarptautinis samdymas reikalauja daug dokumentų, patikrų ir skirtingų taisyklių taikymo.

    „Šis raundas skirtas pagreičiui“, – sakė „RemotePass“ vadovas ir vienas įkūrėjų Kamal Reggad.

    „Turime produktą, augimą ir dabar partnerius, kad galėtume tinkamai plėstis. Įdarbinimas yra tik pradžia. Įmonėms iš tikrųjų reikia platformos, kuri palaikytų jų komandas nuo pradžios iki pabaigos, įskaitant finansines paslaugas, leidžiančias veikti paskirstytam darbui“, – sakė jis.

    Pasak EBRD Venture Capital atstovo Amine Chabane, „RemotePass“ mažina trintį darbdaviams, dirbantiems besivystančiose rinkose, ir kartu kuria ekonomines galimybes darbuotojams. Naujas finansavimas, kaip teigiama, bus skirtas plėtrai Europoje ir JAV, gilesnei atitikties aprėpčiai bei tolesnėms investicijoms į finansinius produktus ir DI galimybes.

  • Europos įmonės grąžina gamybą arčiau namų, bet investicijas karpo iki 2,3 trln. eurų

    Europos įmonės grąžina gamybą arčiau namų, bet investicijas karpo iki 2,3 trln. eurų

    Reindustrializacija įsibėgėja

    Europos ir JAV bendrovės vis aktyviau peržiūri, kur ir kaip gamina produkciją, tačiau planuojamų investicijų apimtys mažėja. Nauja „Capgemini Research Institute“ analizė rodo, kad reindustrializacijos kryptis tampa masinė, bet atsargesnė.

    Ataskaitoje nurodoma, kad 73 proc. Europos ir JAV įmonių jau turi reindustrializacijos strategiją, kai 2024 metais tokių buvo 59 proc. Ispanijoje šis rodiklis dar didesnis – 76 proc., o prieš dvejus metus siekė 45 proc.

    Mažiau pinigų, daugiau selektyvumo

    Nors strategijų daugėja, pinigų planuojama skirti mažiau: numatytos investicijos artimiausiems trejiems metams sumažėjo nuo maždaug 4,3 trln. eurų iki 2,3 trln. eurų. Ataskaitos autoriai tai vadina ne atsitraukimu, o persiderinimu – įmonės renkasi mažiau kapitalo reikalaujančius sprendimus.

    Toks posūkis siejamas su brangusiu finansavimu, didesniu neapibrėžtumu dėl geopolitikos ir tiekimo grandinių bei noru greičiau pasiekti rezultatą ne vien statant naujas gamyklas. Dėl to akcentuojamos technologijos, procesų optimizavimas ir lankstesni gamybos modeliai.

    Tiekimo grandinės tampa prioritetu

    Ataskaita fiksuoja ryškų prioritetų pasikeitimą: 86 proc. įmonių tiekimo grandinių atsparumą jau vertina svarbiau nei trumpalaikį pelną. Pastarųjų metų patirtys, kai sutrikdavo žaliavų, komponentų ir logistikos srautai, paskatino verslą ieškoti artimesnių, patikimesnių tiekėjų.

    Siekiant, kad gamybos perkėlimas ar priartinimas būtų ekonomiškai pagrįstas, 87 proc. respondentų planuoja investuoti į DI, automatizavimą ir skaitmeninio modeliavimo priemones. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį robotizacijai, gamybos planavimui realiu laiku ir procesų simuliacijoms.

    Europa ir JAV renkasi skirtingus kelius

    Ataskaita pabrėžia, kad JAV ir Europa vis dažniau renkasi skirtingas strategijas. JAV labiau orientuojasi į gamybos grąžinimą į šalį, o Europa dažniau pasirenka gaminti sąjungininkų ar politiškai artimose valstybėse.

    Kaip alternatyvos Kinijai dažniau minimos Indija, Vietnamas, Meksika ir Kanada, tačiau daugiau nei pusė įmonių teigia neketinančios visiškai pasitraukti iš Kinijos rinkos. Tai rodo, kad daugeliu atvejų kalbama ne apie vieną perkėlimą, o apie tiekimo grandinės diversifikavimą.

    „Įmonės vis dažniau renkasi ne didžiausią, o patikimiausią ir greičiausiai pritaikomą gamybos modelį“, – sakė ataskaitos autoriai, apibendrindami tendenciją.

    Ispanija išsiskyrė kaip vienas ryškiausių pavyzdžių: 85 proc. vadovų teigė, kad būtent geopolitinis spaudimas pastūmėjo imtis veiksmų. 60 proc. jų nurodė, kad laikysis pasirinkto kurso net jei trumpuoju laikotarpiu sąnaudos didės.

  • Paryžiaus „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų: plečia vartotojų patikros ir apsaugos platformą

    Paryžiaus „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų: plečia vartotojų patikros ir apsaugos platformą

    Paryžiuje įsikūrusi „Prelude“ pritraukė 17,2 mln. eurų A serijos investiciją, kurią skirs vartotojų įvedimo ir pasitikėjimo infrastruktūros platformos plėtrai. Bendrovė kuria sprendimus, padedančius įmonėms patikrinti vartotojus ir apsaugoti jų paskyras per visą naudojimosi paslaugomis laikotarpį.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas 20VC, prisidėjo „Singular“, „Seedcamp“, „Deel“ ir „FDJ Ventures“, taip pat grupė verslo angelų. Įmonė teigia, kad naujas kapitalas leis greičiau plėsti produktų aprėptį, stiprinti telekomunikacijų partnerystes ir didinti komandą inžinerijos bei plėtros srityse.

    „Daug įmonių, naudojančių telefono verifikaciją, vis dar susiduria su sukčiavimu, neaiškia kainodara ir silpnu aptarnavimu. „Prelude“ sprendžia šias problemas vienu metu: klientai mažina verifikacijos kaštus, gerina konversiją ir gauna realią pagalbą, kai kažkas sugenda“, – sakė 20VC generalinis partneris Paul Bonnet.

    „Prelude“ įkurta 2023 metais, ją įsteigė Matias Berny ir Quentin Le Bras. Bendrovė akcentuoja, kad tradicinis įvedimo modelis dažnai tampa nematomu kaštų šaltiniu: sukčiai išpučia SMS išlaidas, dalis tikrų vartotojų pasitraukia vienkartinio kodo lange, o dalis atakų praeina pirminius filtrus ir paaiškėja tik po žalos.

    Įmonė siekia problemą spręsti sujungdama iki šiol dažnai atskirai diegtas priemones į vieną pasitikėjimo sluoksnį: telefono numerio patikrą, sukčiavimo prevenciją, tapatybės signalus ir įrenginio programinį modulį. „Prelude“ teigimu, toks sujungimas leidžia priimti ne vienkartinius, o nuolat atnaujinamus sprendimus dėl vartotojo patikimumo.

    „Senasis planas nebeveikia: CAPTCHA nebesustabdo botų, o vienas sukčiavimo signalas nepasako, kas iš tikrųjų yra kitoje pusėje. Atskirti tikrą vartotoją nuo netikro tapo verslo analizės, o ne varnelės uždėjimo užduotimi“, – sakė „Prelude“ bendraįkūrėjas ir vadovas Matias Berny.

    Pasak bendrovės, šią kryptį dar labiau sustiprina automatizuotos atakos ir DI įrankiai, kurie padeda piktavaliams kurti įtikinamesnes paskyras bei imituoti žmonių elgesį. Dėl to, anot „Prelude“, vis svarbiau remtis ne vienu požymiu, o kelių sluoksnių duomenimis: telekomunikacijų informacija, įrenginio ir tinklo signalais bei elgsenos modeliais.

    Kartu su investicija „Prelude“ pristato du naujus produktus: „Auth API“ ir „Intel API“. „Auth API“ skirta nuolatiniams patikimumo tikrinimams per visą vartotojo ciklą, o „Intel API“ į paslaugų registracijos srautus įneša realaus laiko operatorių įžvalgas, pavyzdžiui, SIM būseną ar numerio reputaciją.

    „Klausimas anksčiau buvo paprastas: ar telefono numeris galioja. Dabar jis kitas: ar tai teisėtas vartotojas per kiekvieną kontaktą. Botai paviršiuje beveik neatskiriami nuo žmonių, sintetinės tapatybės praeina bazinius tikrinimus, o DI agentai gali atlikti realius veiksmus realių vartotojų vardu“, – sakė „Prelude“ bendraįkūrėjas ir technologijų vadovas Quentin Le Bras.

    Bendrovė skelbia per pastaruosius metus augusi kartotinai ir dirbanti su įvairiais skaitmeniniais prekių ženklais, tarp jų „BeReal“, „Suno“, „Sunday“ ir „Voodoo“. Anksčiau, 2024 metų lapkritį, „Prelude“ buvo pritraukusi 7,6 mln. eurų pradinę investiciją, o dabar finansavimą planuoja nukreipti į platesnę pasitikėjimo platformą ir didesnę telekomunikacinių duomenų aprėptį Europoje bei kituose regionuose.

  • Verslo konfederacijos vadovas Pagėgiuose: ką regionui reiškia 0,5 proc. NT mokesčio tarifas 2025 metais

    Verslo konfederacijos vadovas Pagėgiuose: ką regionui reiškia 0,5 proc. NT mokesčio tarifas 2025 metais

    Susitikimas savivaldybėje

    Pagėgių savivaldybėje apsilankė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis. Susitikime su meru Vaidu Bendaravičiumi, administracijos vadovybe ir seniūnijų seniūnais aptarti sprendimai, turintys tiesioginę įtaką investicinei aplinkai.

    Pagrindinės temos buvo verslo aplinkos stiprinimas, regionų konkurencingumo didinimas ir savivaldos sprendimų nuspėjamumas. Akcentuota, kad investuotojams svarbu ne tik mokesčių lygis, bet ir aiškios, iš anksto suprantamos taisyklės.

    Dėmesys nekilnojamojo turto mokesčiui

    Didelė pokalbio dalis skirta nekilnojamojo turto mokesčio politikai ir jos reikšmei verslo plėtrai regionuose. Savivaldybės nustatomi tarifai dažnai tampa vienu iš kriterijų, vertinant, kur įmonei labiau apsimoka plėsti veiklą ar įgyvendinti naujus projektus.

    Pagėgių savivaldybės tarybos sprendimu 2025 metų mokestiniam laikotarpiui nustatytas 0,5 proc. nekilnojamojo turto mokesčio tarifas nuo mokestinės vertės. Šis tarifas įvardijamas kaip pagrindinis ir taikomas daugumai apmokestinamo nekilnojamojo turto.

    Verslo atstovų vertinimu, regionuose ypač svarbu, kad mokesčių našta būtų subalansuota ir nekurtų papildomų kliūčių investicijoms. Kartu pabrėžiama, jog savivaldybėms reikalingos stabilios pajamos infrastruktūrai ir paslaugoms, todėl sprendimai turi išlaikyti pusiausvyrą.

    Signalas investuotojams ir vietos verslui

    Vizito metu A. Romanovskis įteikė padėką Pagėgių savivaldybei už sprendimus, kuriais siekiama kurti palankesnę aplinką verslui ir investicijoms. Anot susitikimo dalyvių, konkurencingi tarifai gali būti viena priemonių, padedančių pritraukti įmones ir skatinti darbo vietų kūrimą.

    Taip pat akcentuota, kad vien tarifų nepakanka, jei trūksta aiškaus ilgalaikio planavimo. Investuotojai paprastai vertina ir kitus veiksnius, įskaitant susisiekimą, darbuotojų prieinamumą, sklypų ir patalpų pasiūlą bei savivaldybės reakcijos greitį derinant projektus.

    Susitikimo pabaigoje sutarta, jog nuoseklūs ir verslui palankūs savivaldos sprendimai prisideda prie tvarios regionų plėtros. Pagėgių atveju 0,5 proc. tarifas įvardytas kaip vienas iš elementų, formuojančių savivaldybės patrauklumą tiek vietos, tiek naujai besikuriančiam verslui.

  • Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: kaip Ignalina siekia daugiau investicijų

    Kurortų asociacijos suvažiavimas Raudondvaryje: kaip Ignalina siekia daugiau investicijų

    Gegužės 19 dieną Kauno rajone, Raudondvaryje, įvyko XXII visuotinis Lietuvos kurortų asociacijos narių suvažiavimas. Jame dalyvavo Ignalinos rajono savivaldybės meras Laimutis Ragaišis ir savivaldybės administracijos Investicijų ir strateginio planavimo skyriaus vyriausioji specialistė Viktorija Rakštelienė.

    Suvažiavime pristatyta 2025 metų asociacijos veiklos ataskaita, patvirtinta finansinė ataskaita ir Revizijos komisijos išvada. Taip pat patvirtinta 2026 metų finansinė sąmata, numatanti asociacijos veiklos prioritetus ir planuojamas išlaidas.

    Kas svarbiausia kurortams?

    Didelė dėmesio dalis skirta diskusijoms apie kurortinių teritorijų plėtrą ir finansavimo galimybes. Savivaldybių atstovai aptarė, kokių sprendimų reikia, kad į kurortus ir kurortines teritorijas būtų pritraukta daugiau investicijų, o projektai būtų įgyvendinami greičiau.

    Taip pat kalbėta apie aktyvesnį bendradarbiavimą su Seimo nariais, atstovaujančiais kurortams ir kurortinėms teritorijoms. Tokia partnerystė siejama su aiškesniu kurortų poreikių atstovavimu, kai sprendžiami valstybės biudžeto, infrastruktūros ar sveikatinimo paslaugų plėtros klausimai.

    Ką vienija Lietuvos kurortų asociacija?

    Lietuvos kurortų asociacija veikia nuo 2007 metų ir vienija keturis kurortus: Birštoną, Druskininkus, Neringą ir Palangą. Prie asociacijos taip pat priklauso penkios kurortinės teritorijos: Anykščių, Ignalinos, Trakų, Zarasų ir Kauno rajono.

    Asociacijos misija apima bendrų kurortų problemų sprendimą ir narių interesų atstovavimą valstybės institucijose bei tarptautinėse organizacijose. Praktikoje tai siejama su sveikatinimo paslaugų, SPA sektoriaus, kurortologijos ir natūralių gamtinių išteklių panaudojimo vystymu, kas tiesiogiai veikia kurortų konkurencingumą ir turistų srautus.

    Ignalinos rajono savivaldybei dalyvavimas suvažiavime svarbus kaip galimybė pristatyti savo prioritetus ir ieškoti bendrų sprendimų su kitomis kurortinėmis teritorijomis. Toks koordinavimas dažnai tampa pagrindu derinant regioninius projektus ir siekiant didesnio finansavimo, kai konkuruojama dėl ribotų viešųjų investicijų.

  • Italijos LegalTech „Lexroom“ pritraukė 42,9 mln. eurų: kodėl investuotojai tiki DI teisėje

    Italijos LegalTech „Lexroom“ pritraukė 42,9 mln. eurų: kodėl investuotojai tiki DI teisėje

    Milane įsikūręs LegalTech startuolis „Lexroom“ paskelbė užbaigęs 42,9 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Raundas įvyko praėjus aštuoniems mėnesiams po 16,2 mln. eurų A serijos, o bendra pritraukta suma viršijo 62,7 mln. eurų.

    Finansavimui vadovavo investicijų fondas Left Lane Capital, taip pat prisidėjo Base10 Partners, Eurazeo, Acurio Ventures, ankstyvasis investuotojas Entourage ir View Different. Bendrovė nurodo, kad dar 2025 metais buvo pritraukusi 1,9 mln. eurų pradinį finansavimą, kuris tapo tramplinu spartesnei plėtrai.

    „Kai kūrėme „Lexroom“, greitai tapo aišku: teisininkams reikia geresnio darbo būdo, o didieji kalbos modeliai gali tai suteikti. Trūko vieno dalyko – nuolat atnaujinamų duomenų: įstatymų, aktualios praktikos ir proceso medžiagos“, – sakė „Lexroom“ vadovas ir vienas įkūrėjų Paolo Fois.

    „Lexroom“ įkurta 2023 metais, o ją vysto Paolo Fois, Martina Domenicali ir Andrea Lonza. Bendrovė pozicionuoja save kaip duomenimis grįstą platformą, kurios pagrindas – nuosava infrastruktūra su milijonais patikrintų teisinių šaltinių, leidžiančių turinį atsekti iki pirminio dokumento.

    Startuolio teigimu, platforma jau naudojasi daugiau nei 8 000 advokatų kontorų ir įmonių teisės komandų. „Lexroom“ akcentuoja, kad didelė dalis vartotojų įrankį naudoja nuolat, o tipinės teisės paieškos ar dokumentų rengimo užduotys, kurios anksčiau trukdavo valandas ar dienas, sutrumpėja iki minučių ar kelių valandų.

    Ši investicijų istorija išsiskiria ne vien suma, bet ir pasirinkta kryptimi: „Lexroom“ remia idėją, kad DI teisėje turi būti kuriamas nuo duomenų sluoksnio, o ne nuo bendro pobūdžio modelio pritaikymo. Praktikuojantiems teisininkams svarbiausia galimybė patikrinti šaltinį, pacituoti normą ar precedentą ir aiškiai suprasti, iš kur gauta išvada.

    Bendrovė pabrėžia ir rizikas, su kuriomis susiduria rinka: teismuose fiksuojami atvejai, kai dokumentuose atsiranda DI sugeneruotų netikrų citatų ar neegzistuojančių precedentų. Dėl to, pasak „Lexroom“, teisiniai sprendimai turi būti grindžiami patikrintais, nuolat atnaujinamais šaltiniais ir aiškia paieškos logika, o ne vien tik tikėtinu teksto sugeneravimu.

    Kalbėdama apie saugumą ir atitiktį, bendrovė nurodo, kad dirba pagal ISO 27001 standartą, laikosi BDAR reikalavimų ir vertina Europos Sąjungos DI akto nuostatas. Taip pat akcentuojama, kad įkelti dokumentai nėra naudojami modeliams mokyti, o dokumentų saugojimo politika orientuota į konfidencialumą.

    „Lexroom“ pradėjo nuo Italijos rinkos, kurioje, bendrovės vertinimu, dirba apie 250 000 registruotų teisininkų, o procesai laikomi vienais sudėtingiausių Europoje. Gavusi naują kapitalą, įmonė planuoja plėstis civilinės teisės valstybėse, pirmiausia Ispanijoje ir Vokietijoje, burdama vietines komandas ir pritaikydama produktą konkrečioms jurisdikcijoms.

    Investuotojams tai signalizuoja apie ryškėjančią tendenciją: teisinėse technologijose vis labiau vertinami sprendimai, kurie ne tik generuoja tekstą, bet ir užtikrina patikimumą, atsekamumą bei aiškią atitiktį reguliavimui. Tokie kriterijai tampa esminiai, kai DI įrankiai pereina iš eksperimentų fazės į kasdienę advokatų ir įmonių teisės skyrių praktiką.