CP v2

Tag: Investicijos

  • Mokesčių mokėtojai Vilniaus rotušėje sulaukė pagerbimo: įvardijo, ko labiausiai trūksta verslui

    Mokesčių mokėtojai Vilniaus rotušėje sulaukė pagerbimo: įvardijo, ko labiausiai trūksta verslui

    Pagerbimas tiems, kurie suneša biudžetą

    Gegužės 13 dieną Vilniaus rotušėje surengtos Pagarbos mokesčių mokėtojams dienos iškilmės, kurias organizavo Lietuvos laisvosios rinkos institutas ir Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacija. Renginyje apdovanoti žmonės ir įmonės, kurios kuria darbo vietas, investuoja Lietuvoje ir reikšmingai prisideda prie valstybės biudžeto.

    Renginio organizatoriai pabrėžė, kad mokesčių mokėtojų indėlis yra tiesiogiai susijęs su svarbiausiomis viešosiomis paslaugomis, pradedant švietimu ir sveikatos apsauga, baigiant šalies saugumu bei gynyba. Anot jų, pagarba mokesčių mokėtojui turi reikšti ne tik padėką, bet ir aiškias, stabilias žaidimo taisykles.

    „Valdžia neturi kitų pinigų, kaip tik tuos, kuriuos savo darbu ir investicijomis sukuria mokesčių mokėtojai“, – sakė LLRI prezidentė Elena Leontjeva.

    Ji akcentavo, kad prognozuojama ir nuosekli mokesčių sistema yra viena esminių sąlygų, leidžiančių žmonėms ir verslui planuoti ateitį. Pasak jos, valstybės interesas yra saugoti ne tik biudžeto pajamas, bet ir tuos, kurie jas sukuria, ypač kai verslas veikia neapibrėžtumo ir didėjančio reguliavimo sąlygomis.

    Verslas prašo aiškumo ir stabilumo

    Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos prezidentas Sigitas Gailiūnas teigė, kad pagarba mokesčių mokėtojams praktikoje turi virsti stabilesne teisine ir mokestine aplinka. Jo vertinimu, įmonėms svarbiausia ne vien dabartinės taisyklės, o galimybė suprasti, kokios jos bus po metų ar kelerių.

    „Verslui reikia aiškumo. Reikia žinoti, kokios taisyklės galios ne tik šiandien, bet ir po metų, po kelių metų“, – sakė Sigitas Gailiūnas.

    Tokį lūkestį stiprina ir platesnės tendencijos Europoje, kur daugėja reikalavimų dėl atskaitomybės, tvarumo, duomenų apsaugos ir tiekimo grandinių skaidrumo. Įmonėms tai reiškia papildomas administracines sąnaudas, todėl nuspėjama mokesčių politika ir efektyvus reguliavimas tampa konkurencingumo klausimu.

    Kas šiemet įvertinti?

    Renginyje apdovanotos įmonės ir lyderiai, kurių veikla siejama su investicijomis regionuose, didesniu darbo vietų skaičiumi bei reikšmingu indėliu į mokesčių surinkimą. Tarp įvertintų regionų ekonomikos kategorijoje paminėtos „Mars Lietuva“, „Intersurgical“, „ORLEN Lietuva“ ir „TELTONIKA IoT GROUP“.

    Investicijų kategorijoje apdovanojimai skirti „Homanit Lietuva“, „Pentasweet“ ir VMG įmonių grupei, akcentuojant gamybos plėtrą ir ilgalaikius projektus Lietuvoje. Nacionalinio ekonominio indėlio kategorijoje išskirti „Swedbank“, SEB bankas, „Thermo Fisher Scientific Baltics“, o už reikšmingą darbo vietų kūrimą įvertintos „Maxima LT“, „IKI Lietuva“, „Danske Bank Lietuvoje“, „Norfos mažmena“ ir „InMedica“.

    Ateities lyderystės kategorijoje įvertinti Thomas Platenga, Tomas Okmanas, Tadas Burgaila ir Rytis Laurinavičius už iniciatyvas, susijusias su verslumu, švietimu ir pilietiškumu. Renginyje dalyvavo ir valstybės institucijų, asociacijų bei politikos atstovai, o iškilmes moderavo „Verslo žinių“ vyriausiasis redaktorius Rolandas Barysas.

    Pagarbos mokesčių mokėtojams diena minima gegužės 11 dieną. Nuo 2018 metais ši diena LLRI iniciatyva įtraukta į Atmintinų dienų įstatymą.

  • „Ouinex“ pritraukė apie 3,2 mln. eurų: birža startuoja su žetonų platinimo platforma

    „Ouinex“ pritraukė apie 3,2 mln. eurų: birža startuoja su žetonų platinimo platforma

    Paryžiuje įsikūrusi kriptoturto birža „Ouinex“ paskelbė užbaigusi naują kapitalo pritraukimo etapą ir surinkusi apie 3,2 mln. eurų. Iš viso bendrovė teigia iki šiol pritraukusi apie 8,3 mln. eurų, o finansavimas, pasak jos, gautas iš mažmeninių ir profesionalių prekiautojų bendruomenės, be rizikos kapitalo fondų dalyvavimo.

    Kartu „Ouinex“ pristatė „Ouinex Launchpad“ – žetonų platinimo platformą, skirtą ankstyvos stadijos projektams. Bendrovė nurodo, kad prieiga prie naujų platinimų bus siejama su vartotojo įsitraukimu ir lojalumo metrikomis, taip siekiant prioritetą teikti aktyviems platformos dalyviams.

    „Ouinex“ save pozicionuoja kaip prekybos aplinką, vienoje paskyroje sujungiančią kriptovaliutas ir tradicines rinkas. Platforma skelbia siūlanti prekybą neatidėliotinais kriptoturto sandoriais, kripto ateities sandoriais be termino, taip pat valiutų rinkomis, indeksais, akcijomis ir žaliavų išvestinėmis priemonėmis, o užstatu naudoti kriptoturtą.

    Bendrovė akcentuoja bendruomenės finansavimo modelį, kuriame vartotojai kartu yra ir investuotojai. „Ouinex“ teigimu, nuo veiklos pradžios finansavimo etapuose dalyvavo daugiau nei 10 000 mažmeninių ir profesionalių prekiautojų.

    Technologinėje dalyje „Ouinex“ išskiria nuosavą No-CLOB pavedimų vykdymo modelį, kuris, bendrovės teigimu, sukurtas taip, kad platforma netaptų vartotojų sandorių priešpriešine šalimi. Įmonė aiškina, jog tai turėtų mažinti tam tikras rinkos praktikas, pavyzdžiui, stop pavedimų medžiojimą ar sandorių aplenkimą, ribojant rinkos formuotojų matomumą į mažmeninių klientų pavedimų srautus.

    „Ouinex“ vadovas Ilies Larbi tikina, kad bendruomenės akcininkų struktūra leidžia reguliacinį atitikimą traktuoti kaip produkto dalį, o ne vien formalų reikalavimą. Pasak jo, bendrovė investuoja į teisinę bazę skirtinguose regionuose, kad platforma veiktų saugiai ir su reikiamomis licencijomis ilgesnėje perspektyvoje.

    „Kadangi mūsų akcininkai yra mūsų vartotojai, neturime motyvo daryti kompromisų dėl tolimų investuotojų. Daug investuojame į teisinius rėmus penkiuose žemynuose, kad „Ouinex“ būtų saugi, tvari ir pilnai licencijuota platforma ateinantiems metams“, – sakė Ilies Larbi.

    Bendrovė nurodo, kad naujai pritrauktos lėšos bus nukreiptos reguliacinei plėtrai, produkto vystymui ir papildomų prekybos bei rizikos valdymo funkcijų diegimui. Kriptoturto sektoriuje tai tampa vis svarbiau ir dėl griežtėjančios priežiūros Europoje, kur įmonėms keliami aiškesni reikalavimai dėl klientų apsaugos, veiklos skaidrumo ir rizikų kontrolės.

  • ES verslas spaudžia stabdžius: investicijos krito iki 11 metų dugno – kas laukia toliau?

    ES verslas spaudžia stabdžius: investicijos krito iki 11 metų dugno – kas laukia toliau?

    Investicijų rodiklis smuko iki dugno

    Europos Sąjungos įmonės vis atsargiau leidžia pinigus naujai įrangai, pastatams ir technologijoms. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad verslo investicijų rodiklis 2025 metų ketvirtąjį ketvirtį smuko iki 21,8 proc. ir pasiekė žemiausią lygį nuo 2015 metų.

    Šis rodiklis parodo, kokią dalį sukuriamos pridėtinės vertės įmonės nukreipia investicijoms. Į statistiką neįtraukiami bankai ir kitos finansų korporacijos, o skaičiai labiau atspindi gamybos, prekybos, transporto, apgyvendinimo ir kitų paslaugų sektorių situaciją.

    Palyginimui, dar prieš pandemiją investicijų intensyvumas buvo gerokai didesnis: 2019 metų ketvirtąjį ketvirtį jis siekė 26,77 proc. Dabartinis lygis priartėjo prie vieno žemiausių istorinių taškų, fiksuotų po pasaulinės finansų krizės, kai 2010 metų pirmąjį ketvirtį rodiklis buvo 20,93 proc.

    Net didžiausi verslo centrai atsilieka

    Ryškus signalas rinkoms yra tai, kad vienos žemiausių investicijų proporcijų fiksuotos didžiuosiuose Europos verslo centruose. Liuksemburgo, Airijos ir Nyderlandų rodikliai buvo mažesni nei 17 proc., nors šios šalys ilgą laiką laikytos patraukliomis tarptautiniam kapitalui.

    Eurostatas pažymi, kad Liuksemburgo atvejis iš dalies paaiškinamas santykinai mažu pramonės svoriu ekonomikoje. Tuo metu Airijoje investicijų rodiklis per mažiau nei dešimtmetį sumažėjo apie 27 procentiniais punktais, o tai rodo struktūrinius pokyčius ir didesnį jautrumą pasaulinėms tiekimo grandinėms bei mokesčių ir reguliavimo aplinkai.

    Ekonomistų vertinimu, investicijos yra vienas svarbiausių produktyvumo ir BVP augimo variklių, nes jos leidžia įmonėms modernizuoti gamybą, skaitmeninti procesus ir didinti našumą. Tuo pat metu Europos Centrinis Bankas ir tarptautinės institucijos pastaraisiais metais nuosekliai akcentuoja, kad Europos produktyvumo augimas atsilieka nuo JAV, o investicijų vangumas šią atskirtį gali dar labiau padidinti.

    Kodėl įmonės traukiasi ir kur ieško išeičių?

    Europos Centrinis Bankas, apklausęs 64 dideles euro zonos įmones dėl jų investicinių planų, nustatė kelias pagrindines stabdančias priežastis. Apie 90 proc. respondentų kaip svarbiausią veiksnį įvardijo silpną paklausą, kuri mažina pasitikėjimą pardavimų perspektyvomis ir atideda plėtros sprendimus.

    Daugiau nei 80 proc. įmonių taip pat minėjo mažesnį pelningumą, didelę reguliavimo naštą ir augančius darbo kaštus. Tokia kombinacija ypač skaudžiai veikia pramonę, kur investicijos dažnai yra didelės, ilgalaikės ir sunkiai atsiperkančios, jei rinkos ciklas pasisuka nepalankia kryptimi.

    „Verslo investicijos yra vienas svarbiausių BVP augimo veiksnių. Investicijos į įrangą, programinę įrangą ir gamyklas iš esmės yra produktyvumo augimo variklis“, – sakė INSEAD ekonomikos profesorius Antonio Fatas.

    Įmonių sprendimus papildomai veikia geopolitinė įtampa, tiekimo grandinių trikdžiai ir prekybos barjerai, ypač ten, kur gamintojai susiduria su tarifais ir neapibrėžtumu dėl eksporto rinkų. ECB taip pat pabrėžia, kad ilgalaikius planus apsunkina ir sunkiai prognozuojamas klimato politikos reguliavimas, kai įmonėms sudėtinga įvertinti, kokių investicijų reikės po kelerių metų, kad jos atitiktų naujus reikalavimus.

    Tuo pačiu atsiranda ir potencialus investicijų katalizatorius. ECB nurodo, kad dalis įmonių tikisi, jog didesnės gynybos išlaidos Europoje artimiausiais metais gali paskatinti naujus užsakymus ir investicijas, ypač pramonės sektoriuje, kuris tiesiogiai dalyvauja tiekimo grandinėse.

    Nors bendras ES vaizdas išlieka niūrus, atskirose šalyse matomi ir priešingi signalai. Eurostato duomenys rodo, kad Graikijoje investicijų rodiklis nuo 2015 metų augo vienu sparčiausių tempų, o Vengrijoje ir Kroatijoje fiksuoti vieni didžiausių investavimo lygių, viršijantys 28 proc. Tai rodo, kad investicijų ciklą smarkiai lemia nacionalinės pramonės struktūra, ES paramos panaudojimas ir konkrečių sektorių plėtros bangos.

  • „Foxconn“ pelnas augo 19 proc.: po sutarties su ElectroMobility Poland – planai hubui ir galimai gamyklai

    Taiivano elektronikos gamybos milžinė „Foxconn“ paskelbė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį jos konsoliduotas grynasis pelnas pasiekė apie 49,92 mlrd. Taivano dolerių, o tai sudaro maždaug 1,4 mlrd. eurų. Palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, pelnas augo 19 proc., o rezultatas viršijo rinkos lūkesčius.

    Tokie skaičiai rodo, kad pasaulinė paklausa kontraktinei elektronikos gamybai ir duomenų centrų įrangai išlieka aukšta, nepaisant svyravimų vartotojų elektronikos rinkoje. „Foxconn“ pastaraisiais metais vis daugiau dėmesio skiria segmentams, kuriuos augina debesų kompiuterija ir dirbtinis intelektas.

    Partnerystė su ElectroMobility Poland

    Finansinių rezultatų fone bendrovė pranešė ir apie reikšmingą žingsnį Vidurio Europoje: pasirašyta bendradarbiavimo sutartis su Lenkijos įmone ElectroMobility Poland. Susitarimu siekiama kurti elektromobilumo kompetencijų centrą, kuris būtų susietas su planuojama nauja gamykla Jaworzne.

    Partnerystės logika paprasta: „Foxconn“ gali atnešti gamybos, tiekimo grandinių ir platformų kūrimo patirtį, o vietinis partneris – rinkos bei reguliacinį kontekstą ir prieigą prie regioninių investicinių projektų. Tokie modeliai šiandien ypač svarbūs Europai, siekiančiai mažinti priklausomybę nuo Azijos tiekėjų ir greičiau plėsti elektromobilių ekosistemą.

    „Po partnerystės su „Foxconn“ kuriame antrąjį viso projekto ramstį – stabilesnius finansinius pagrindus, leidžiančius plėtoti strateginį naujo mobilumo centrą Lenkijoje“, – sakė ElectroMobility Poland vadovas Cyprianas Gronkiewiczius.

    Lenkijos žiniasklaida taip pat nurodo, kad ši sutartis buvo vienas svarbiausių kriterijų sprendžiant dėl lengvatinio finansavimo, skirto projekto įgyvendinimui. Tai atspindi bendrą Europos tendenciją: valstybės ir ES instrumentai dažniau remia projektus, kurie turi aiškius technologinius partnerius ir realų pramoninį planą.

    Galimi planai dėl gamyklos

    Dar viena aptariama kryptis – galimos „Foxconn“ investicijos Žemutinėje Silezijoje, netoli Vroclavo. Svarstoma, kad regione galėtų atsirasti technologijų ir pramonės parkas, kuriame būtų gaminami serveriai, skirti DI infrastruktūrai, taip pat elektromobilumo ir išmaniųjų miestų sprendimų komponentai.

    Šis scenarijus dera su dabartine rinkos realybe: serverių ir spartinimo įrangos paklausa auga dėl DI modelių treniravimo ir diegimo, o Europos įmonės vis aktyviau ieško gamybos pajėgumų arčiau galutinių rinkų. Tuo pat metu elektromobilių pramonė spaudžiama mažinti kaštus ir užtikrinti tiekimo patikimumą, todėl investicijos į regioninius tiekimo mazgus tampa konkurenciniu pranašumu.

    „Foxconn“ yra žinoma kaip viena svarbiausių pasaulio elektronikos gamybos partnerių, tiekianti komponentus ir surinkimo paslaugas didiesiems prekių ženklams, taip pat plečianti pajėgumus Šiaurės Amerikoje. Bendrovės strategija vis dažniau siejama su aukštos pridėtinės vertės infrastruktūra, įskaitant duomenų centrus ir automobilių technologijas.

  • Rumunijos „DesignVerse“ pritraukė 5 mln. eurų: žada DI pagalba atnaujinti senas įmonių sistemas

    Rumunijos „DesignVerse“ pritraukė 5 mln. eurų: žada DI pagalba atnaujinti senas įmonių sistemas

    Bukarešte įsikūrusi įmonių programinės įrangos startuolė „DesignVerse“ pritraukė daugiau nei 5 mln. eurų pradinės stadijos investiciją. Bendrovė kuria sprendimus, kurie pasitelkdami DI padeda modernizuoti sudėtingas, senas įmonių sistemas ir spartinti programų kūrimą kritinėse srityse.

    Finansavimo raundą vedė keli investuotojai, prie jo prisidėjo „Begin Capital“, „Gapminder VC“ ir „Underline Ventures“, taip pat strateginiai verslo angelai iš tokių įmonių kaip „Adobe“, LSEG ir „UiPath“. Anksčiau „DesignVerse“ buvo pritraukusi apie 780 000 eurų išankstinio pradinio finansavimo, skirto platformos pagrindams sukurti ir darbui su pirmaisiais partneriais.

    Kaip veikia sprendimas?

    „DesignVerse“ įkūrė buvęs „Oracle“ produktų dizaino vadovas Andrei Manolache ir programinės įrangos inžinierius Robert Dragutoiu. Startuolis orientuojasi į organizacijas, kuriose programinė aplinka yra didelė, griežtai reglamentuojama ir dažnai sudaryta iš daugybės tarpusavyje susietų sistemų.

    Bendrovės platforma programinį kodą generuoja remdamasi kliento turimomis dizaino sistemomis, komponentų bibliotekomis, technine dokumentacija ir vidinėmis taisyklėmis. Tikslas yra kurti programas taip, kad jos atitiktų esamą architektūrą ir inžinerinius standartus, o dizaino sprendimai būtų greičiau paverčiami gamybai paruoštu produktu.

    Kodėl to reikia didelėms organizacijoms?

    Nors bendros paskirties DI programavimo įrankiai palengvino prototipų ir paprastų sprendimų kūrimą, didelės organizacijos dažnai susiduria su patikimumo, atitikties ir saugumo reikalavimais. Tokiose aplinkose automatiškai sugeneruotą kodą būtina priderinti prie vidinių procesų, audito taisyklių ir infrastruktūros, todėl universalūs įrankiai ne visada tinka.

    „DesignVerse“ teigia, kad jos produktas kuriamas būtent įmonių ir misijai kritinėms aplinkoms, kur svarbu saugiai integruotis su jau veikiančiomis sistemomis. Tai aktualu aviacijos, finansų, kibernetinio saugumo ir viešojo sektoriaus organizacijoms, kur klaidos kaina gali būti didelė.

    „„DesignVerse“ pašalina trintį, leisdama komandoms generuoti veikiančias įmonių programas tiesiai iš dizaino sistemų, anksčiau patikrinti elgseną su suinteresuotomis šalimis ir supaprastinti perėjimą nuo dizaino iki diegimo“, – sakė Andrei Manolache.

    Kur bus panaudotos investicijos?

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas bus skirtas inžinerinės komandos plėtrai ir augimui įmonių rinkoje Europoje bei Jungtinėse Valstijose. Praktikoje tai reiškia greitesnį produkto vystymą, daugiau integracijų su įmonėse naudojamomis sistemomis ir didesnį dėmesį saugumo bei valdymo funkcijoms.

    Rinkoje, kur vis daugiau dėmesio skiriama programinės įrangos kūrimo spartinimui, „DesignVerse“ stato ant nišos, kuri dažnai lieka tarp dizaino ir inžinerijos komandų. Jei sprendimas pasiteisins, jis gali sumažinti rankinio darbo apimtį ir sutrumpinti kelią nuo maketo iki patikimai veikiančios verslo sistemos.

  • DI elektrikai, ne pakeisti: Italijos „Gyver“ pritraukė 1,4 mln. eurų ir taikosi į talentų krizę

    DI elektrikai, ne pakeisti: Italijos „Gyver“ pritraukė 1,4 mln. eurų ir taikosi į talentų krizę

    Italijos Brešijoje įkurta startuolė „Gyver“ pranešė pritraukusi 1,4 mln. eurų „pre-seed“ investiciją, kuri bus skirta technologijai stiprinti ir plėtrai. Bendrovė kuria pokalbiu paremtą įdarbinimo platformą elektrikams ir jų darbdaviams, o DI čia naudojamas ne darbuotojams pakeisti, bet jų darbui pagreitinti.

    Investicijų raundui vadovavo fondas „Brighteye“, taip pat prisidėjo „āltitude“, „Vento Ventures“, „Zanichelli Venture“, esamas investuotojas „Antler“ ir keli verslo angelai. Įmonė teigia, kad finansavimas leis gerinti kandidatų atranką, darbdavių patirtį ir kurti automatizuotus darbo procesus, paremtus DI.

    „Norime, kad elektriko darbas būtų toks pat geidžiamas, kaip rizikos kapitalo investuotojo ar žinomo verslininko. Elektrikai yra vieni svarbiausių, bet labiausiai pamirštų darbuotojų“, – sakė „Gyver“ vienas iš įkūrėjų Francesco Defendi.

    „Gyver“ įkurta 2024 metų rudenį per „Antler“ rezidenciją, ją įkūrė F. Defendi, Leo Acciarri ir Mattia Zarrelli. Anksčiau jie dirbo su saulės elektrinių diegimu smulkiose ir vidutinėse pramonės įmonėse, kur, jų teigimu, aiškiai pamatė, kaip greitai „užsikemša“ projektų eiga pritrūkus kvalifikuotų rankų.

    Įmonės logika paprasta: elektra tampa modernios ekonomikos „kraujotaka“, tačiau kvalifikuotų elektrikų trūkumas auga greičiau nei įprasti įdarbinimo kanalai spėja prisitaikyti. Atnaujinami elektros tinklai, plečiasi atsinaujinančios energetikos projektai, kyla duomenų centrų paklausa, o gamyboje ir infrastruktūroje daugėja automatizacijos sprendimų, kuriems būtina patikima elektros ūkio priežiūra.

    „Gyver“ teigia, kad Europos Sąjungoje yra apie 28 mln. kvalifikuotų „blue-collar“ darbuotojų, tačiau iki 2030 metų gali prireikti dar maždaug 5,8 mln. papildomų specialistų. Elektrikų rinka čia išsiskiria tuo, kad darbo paklausa didėja dėl elektrifikacijos ir senėjančios visuomenės, o pasiūlą riboja ilgas parengimo kelias ir profesijos įvaizdis.

    Startuolio kuriama sistema orientuota į tai, kaip elektrikai realiai ieško darbo: per rekomendacijas ir „iš lūpų į lūpas“ veikiančius kontaktus. Pokalbio principu veikianti platforma turėtų surinkti kandidatų patirtį, kompetencijas ir pageidavimus, o darbdaviams suteikti galimybę greičiau rasti tinkamus žmones, sumažinant atrankos laiką.

    Vėlesniuose etapuose „Gyver“ planuoja plėstis į kvalifikacijos kėlimą, mokymus ir produktyvumo įrankius. Bendrovė mini tikslą dešimteriopai padidinti rankų darbo profesijų našumą, panašiai kaip programinė įranga pakeitė biuro darbą, o techninėje dalyje akcentuoja tokias sritis kaip elektros projektavimas ir PLC sprendimai.

    „Brighteye“ partneris David Guérin pabrėžė, kad šioje srityje svarbus niuansas yra DI paskirtis. „„Gyver“ naudoja DI ne tam, kad pakeistų kvalifikuotus elektrikus, o tam, kad kiekvienas jų būtų produktyvesnis ir vertingesnis“, – sakė D. Guérin.

    „Gyver“ teigimu, naujausias finansavimas bus nukreiptas į DI agentus ir darbo eigas, kurios automatizuoja pasikartojančias užduotis, padeda sparčiau suvesti duomenis ir sklandžiau suderinti darbdavių bei kandidatų lūkesčius. Tokie sprendimai, pasak bendrovės, gali tapti vienu iš būdų mažinti struktūrinį darbo jėgos trūkumą, kai projektų apimtys auga greičiau nei paruošiami nauji specialistai.

  • Prancūzijos „Mantle8“ pritraukė 31 mln. eurų: natūralaus vandenilio paieškai ruošia gręžimo kampaniją

    Prancūzijos „Mantle8“ pritraukė 31 mln. eurų: natūralaus vandenilio paieškai ruošia gręžimo kampaniją

    Grenoblyje įsikūrusi Prancūzijos natūralaus vandenilio žvalgybos bendrovė „Mantle8“ pritraukė 31 mln. eurų A serijos investiciją. Po šio raundo bendras įmonės finansavimas siekia 37 mln. eurų, o kapitalas bus skirtas intensyviai žvalgybai ir realiems gręžiniams.

    Investicijai vadovavo fondas „Sandwater“, prie jo prisijungė „Breakthrough Energy Ventures“, „Bpifrance“ valdomas „Ecotechnologies 2“ fondas, „IP Group“, „Wind Capital“ ir „Calderion“. Įmonė teigia, kad per artimiausius dvejus metus sieks įgyvendinti vieną ambicingiausių natūralaus vandenilio žvalgybos ir gręžimo programų pasaulyje.

    „Natūralaus vandenilio egzistavimas yra gerai pagrįstas mokslo faktas, tačiau tikrasis iššūkis buvo rasti laisvo, aukšto grynumo vandenilio sankaupas, kurios būtų komerciškai perspektyvios“, – sakė „Mantle8“ įkūrėjas ir vadovas Emmanuelis Masini.

    Natūralus vandenilis, kartais vadinamas geologiniu vandeniliu, skiriasi nuo įprastai gaminamo vandenilio tuo, kad susidaro ir kaupiasi po žeme dėl natūralių geocheminių procesų. Jei tokios sankaupos yra pakankamai didelės, sandarios ir nuolat papildomos, teoriškai galima išgauti mažesnės anglies pėdsako energijos žaliavą be tradicinės gamybos grandinės.

    „Mantle8“ teigia kurianti nuosavą požeminio modeliavimo ir žvalgybos technologijų rinkinį, įskaitant platformą „HOREX“, kurią įmonė apibūdina kaip daugiafizikį sprendimą, leidžiantį sudaryti keturių matmenų aktyvių vandenilio sistemų vaizdus. Bendrovė taip pat akcentuoja žvalgybos metodiką, kuri ieško trijų sąlygų sutapimo: vandenilį generuojančio šaltinio, nuolatinio papildymo ir pakankamai sandaraus telkinio.

    Įmonės teigimu, technologinis priėjimas turėtų mažinti žvalgybos riziką ir kaštus, o ekonominiai modeliai leidžia svarstyti gamybos savikainą iki maždaug 0,80 euro už kilogramą. Praktikoje galutinę kainą lems gręžinių sėkmė, telkinių geologinės savybės, gavybos debitas, grynumas ir infrastruktūros poreikiai.

    „Per artimiausius dvejus metus turime įrodyti, kad technologijos identifikuotos aktyvios vandenilio sistemos gali užtikrinti stabilų ir komerciškai pagrįstą srautą“, – sakė „Mantle8“ valdybos pirmininkas Bartas Markusas.

    Natūralaus vandenilio tema Europoje pastaruoju metu įgauna pagreitį dėl energetinio saugumo ir dekarbonizacijos tikslų. Vis dėlto rinka dar ankstyvoje stadijoje: svarbiausi klausimai susiję su telkinių paplitimu, gavybos masteliu, aplinkosauginiais reikalavimais, leidimų procedūromis ir tuo, kaip tokia žaliava būtų integruota į esamas vandenilio tiekimo grandines.

    „Mantle8“ įkurta 2019 metais ir skelbia siekianti iki 2030 metų pasiekti komerciškai gyvybingą natūralaus vandenilio gamybą. Bendrovė nurodo, kad kapitalą naudos pasaulinio projektų portfelio vietų atrankai, jų reitingavimui ir gręžiniams, kurie turėtų patvirtinti sankaupų faktą, įvertinti apimtį, grynumą bei telkinio kokybę.

  • SoftBank pelnas šovė į viršų dėl DI investicijų: grynasis pelnas per metus išaugo daugiau nei 300 proc.

    DI investicijos tampo rezultatų varikliu

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė SoftBank paskelbė apie ryškų šuolį pasibaigus fiskaliniams metams, kurie baigėsi kovo 31 dieną. Konsoliduotos grynosios pardavimo pajamos siekė apie 42,1 mlrd. eurų, o grynasis pelnas išaugo iki maždaug 27 mlrd. eurų.

    Bendrovė nurodo, kad grynasis pelnas buvo daugiau nei 300 proc. didesnis nei prieš metus. Esminiu veiksniu tapo investicijų portfelio rezultatai, ypač bendrovėse, kurios kuria sprendimus dirbtinio intelekto srityje.

    Stiprus ketvirtis ir „Vision Fund“ kryptys

    Paskutinį fiskalinių metų ketvirtį SoftBank grynasis pelnas sudarė apie 9,9 mlrd. eurų. Palyginimui, tuo pačiu laikotarpiu metais anksčiau jis buvo apie 2,8 mlrd. eurų, tad metinė dinamika išliko itin ryški.

    Grupės investicinę veiklą didžiąja dalimi vykdo du fondai: „Vision Fund 1“ ir „Vision Fund 2“. Pirmasis orientuojasi į platesnio profilio investicijas, įskaitant akcijų įsigijimus ir įmonių ar jų padalinių perėmimą, kai tai atitinka strateginius tikslus.

    Antrasis fondas labiau koncentruojasi į DI ekosistemą ir įmones, kurių vertė kyla dėl spartėjančios paklausos skaičiavimo infrastruktūrai, duomenų centrams ir programiniams sprendimams. Tokia specializacija pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių tendencijų pasaulio technologijų rinkoje.

    Žvilgsnis į „OpenAI“ ir Europos planus

    SoftBank taip pat sieja didelius lūkesčius su „OpenAI“ vertės augimu ir galimu viešu akcijų platinimu. Bendrovė rinkoje laukia momento, kai dalies turimo paketo realizavimas galėtų atlaisvinti kapitalo kitiems projektams ir sustiprinti finansinį lankstumą.

    Viešojoje erdvėje SoftBank vadovas Masayoshi Sonas pastaruoju metu kalba ir apie ambicijas Europoje. Tarp aptariamų krypčių minimi mokslinių tyrimų pajėgumai ir duomenų centrų infrastruktūra, kuri būtų orientuota į Europos verslo poreikius.

    Analitikų vertinimu, SoftBank rezultatai atspindi platesnę rinkos realybę: DI bangos laimėtojais tampa ne tik produktus kuriantys startuoliai, bet ir investuotojai, kurie laiku suformavo portfelį. Kartu išlieka rizika, kad vertinimai gali svyruoti priklausomai nuo reguliavimo, kapitalo kainos ir realaus DI produktų monetizavimo tempo.

  • SoftBank pelnas šovė į viršų: DI investicijos ir „OpenAI“ akcijų vertė tapo pagrindiniu varikliu

    DI investicijos kilstelėjo rezultatus

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė „SoftBank Group“ paskelbė, kad jos 2025 finansiniais metais, pasibaigusiais kovo 31 dieną, konsoliduotos grynosios pajamos siekė apie 42,1 mlrd. eurų. Grynasis pelnas išaugo maždaug 300 proc. ir pasiekė apie 27 mlrd. eurų.

    Bendrovė pelno šuolį daugiausia sieja su investicijų portfelio prieaugiu, kurį skatino augęs investuotojų apetitas dirbtinio intelekto sprendimus kuriančioms įmonėms. Tokia dinamika pastaraisiais metais tapo viena ryškiausių pasaulio technologijų sektoriaus tendencijų.

    Paskutinį finansinių metų ketvirtį „SoftBank“ grynasis pelnas siekė apie 9,9 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu laikotarpiu buvo apie 2,8 mlrd. eurų. Rezultatai rodo, kad pelningumo svyravimai čia labai priklauso nuo investicijų vertės pokyčių ir rinkos nuotaikų.

    „Vision Fund“ strategijos išsiskiria

    „SoftBank“ investiciniai fondai „Vision Fund 1“ ir „Vision Fund 2“ veikia skirtingomis kryptimis. Pirmasis dažniau investuoja į didesnes, jau brandesnes bendroves arba vykdo įsigijimus, o antrasis daugiau orientuojasi į DI ekosistemos augimą.

    Pastaruoju laikotarpiu grupė taip pat vykdė įsigijimus pramonės ir lustų segmente, siekdama sustiprinti pozicijas infrastruktūroje, kuri laikoma būtina DI plėtrai. Rinkoje būtent skaičiavimo pajėgumai, duomenų centrų infrastruktūra ir puslaidininkiai vertinami kaip vieni svarbiausių grandinės elementų.

    „OpenAI“ vertė ir IPO lūkesčiai

    Didelę įtaką „SoftBank“ portfeliui daro ir dalyvavimas „OpenAI“ kapitale. Skelbiama, kad kovo pabaigoje „SoftBank“ turimo „OpenAI“ akcijų paketo vertė siekė beveik 73,5 mlrd. eurų, o sukauptas investicinis pelnas viršijo 32,2 mlrd. eurų.

    Investuotojų dėmesį toliau traukia galimas „OpenAI“ akcijų platinimas biržoje, nes toks žingsnis paprastai suteikia ankstyviesiems investuotojams galimybę realizuoti dalį turimų akcijų ir perskirstyti kapitalą. „SoftBank“ viešai signalizuoja, kad toks scenarijus galėtų atlaisvinti reikšmingą lėšų kiekį naujiems projektams.

    Grupė taip pat deklaruoja ambicijas stiprinti DI infrastruktūrą Europoje, įskaitant duomenų centrų plėtrą ir tyrimų pajėgumus. Tokie planai atitinka platesnę kryptį, kai technologijų gigantai ir investuotojai lenktyniauja dėl skaičiavimo resursų, talentų ir strateginių partnerysčių DI rinkoje.

  • „SoftBank“ uždirbo apie 41 mlrd. eurų: „OpenAI“ statymas iškėlė ir naujų rizikų

    „SoftBank“ uždirbo apie 41 mlrd. eurų: „OpenAI“ statymas iškėlė ir naujų rizikų

    Japonijos technologijų ir investicijų grupė „SoftBank“ paskelbė, kad jos „Vision Fund“ per metus uždirbo apie 41 mlrd. eurų, o didžiausią šio šuolio dalį lėmė sparčiai išaugusi investicijos į „OpenAI“ vertė. Bendrovės duomenimis, vien „OpenAI“ vertės pokytis per finansinius metus iki kovo pabaigos sugeneravo apie 40 mlrd. eurų investicinį prieaugį.

    Per paskutinį metų ketvirtį fondas uždirbo maždaug 18 mlrd. eurų, tačiau beveik visas rezultatas siejamas su „OpenAI“, nes kitos portfelio pozicijos patyrė nuostolių. Tarp minimų silpnesnių investicijų buvo e. prekybos bendrovė „Coupang“, pavėžėjimo rinkos žaidėjai ir finansinių technologijų sektoriaus įmonės.

    „SoftBank“ pastaruoju metu siekia atsidurti DI bumo epicentre, o „OpenAI“ tapo svarbiausiu šios strategijos elementu. Vasario mėnesį bendrovė nurodė įsipareigojusi bendrai investuoti daugiau kaip 54 mlrd. eurų į „OpenAI“, o tai, pasak jos, galėtų suteikti maždaug 13 proc. įmonės akcijų paketą; daugiau nei 27 mlrd. eurų jau buvo investuota.

    Kovo mėnesį „OpenAI“ užbaigė finansavimo etapą, kuriam kartu vadovavo „SoftBank“, ir šis sandoris įvertino bendrovę maždaug 790 mlrd. eurų. Rinka išlieka itin konkurencinga, o DI laboratorija varžosi tiek su „Google“, tiek su kitais stambiais DI kūrėjais, todėl investuotojai vertina ne tik augimo perspektyvas, bet ir išlaidas infrastruktūrai bei lustams.

    Didėjantis pelnas ir auganti koncentracijos rizika

    Staigus „OpenAI“ vertės kilimas sustiprino „Vision Fund“ grąžą, tačiau kartu išryškino riziką dėl investicijų koncentracijos ir „SoftBank“ skolos naštos. Kovo mėnesį S&P Global Ratings pakeitė „SoftBank“ perspektyvą iš stabilios į neigiamą, įspėdama, kad portfelio kokybė ir likvidumas gali prastėti dėl papildomų didelių įsipareigojimų „OpenAI“.

    Reitingų agentūra pažymėjo, kad bendrovė galėtų sušvelninti spaudimą finansams, jei parduotų dalį turto ir taip sustiprintų likvidumą. „SoftBank“ jau anksčiau mažino kai kuriuos paketus, įskaitant telekomunikacijų ir lustų sektoriaus investicijas, kad finansuotų pasirinktą kryptį.

    Grupė taip pat paskelbė, kad per finansinius metus uždirbo apie 1,3 mlrd. eurų iš turto pardavimų ir kitų investicinių sandorių, tačiau, atmetus valiutų kursų svyravimus ir sąnaudas, už „Vision Fund“ ribų investicinis rezultatas buvo neigiamas. Tuo pat metu bendras grupės grynasis pelnas siekė apie 29 mlrd. eurų, o prie jo prisidėjo tiek „Vision Fund“, tiek telekomunikacijų verslas.

    Bendrovės finansų vadovas Yoshimitsu Goto investuotojams pabrėžė finansinės drausmės svarbą ir nurodė, kad „SoftBank“ turi apie 21 mlrd. eurų grynųjų pinigų rezervą. Pasak jo, tai leidžia padengti daugiau nei dvejų metų obligacijų išpirkimus, tačiau rinkos dėmesys ir toliau bus sutelktas į tai, kaip greitai didėjantis DI portfelis atsipirks ir kiek kainuos tolesnis plėtros finansavimas.