Tag: Investicijos

  • „Roche“ sustabdė investicijas Vokietijoje: įvardijo, kas sunaikino pasitikėjimą

    „Roche“ sustabdė investicijas Vokietijoje: įvardijo, kas sunaikino pasitikėjimą

    Šveicarijos farmacijos milžinė „Roche“ pranešė laikinai stabdanti plėtros planus Vokietijoje. Šis sprendimas smogė Berlynui pačiu nepatogiausiu metu – kai Vyriausybė siekia pritraukti naujų investicijų ir atgaivinti vangiai augančią ekonomiką.

    Apie sprendimą paskelbta investicijoms skirto renginio fone, todėl signalas rinkai buvo išgirstas plačiai. Bendrovė pabrėžė, kad kol kas sustabdomi būsimų investicijų sprendimai, o ne vykdomos kasdienės veiklos procesai.

    „Visus būsimus investicinius sprendimus Vokietijoje kuriam laikui esame sustabdę“, – sakė „Roche“ padalinio Vokietijoje vadovas Danielis Steineris.

    „Farmacijos sektoriuje politiniai sprendimai pastaruoju metu sunaikino didelę dalį pasitikėjimo“, – teigė jis.

    Kas labiausiai papiktino gamintojus

    Pagrindinė įtampos priežastis – Vokietijos priimtos priemonės mažinti vaistų kainas, siekiant suvaldyti išlaidas privalomajam sveikatos draudimui. Šalies parlamentas vasarą patvirtino teisės aktų pakeitimus, kuriuos pramonė vertina kaip papildomą spaudimą inovatyviems vaistams.

    Nuo kitų metų daugumai kompensuojamų firminių vaistų gamintojams numatyta taikyti 15,5 proc. nuolaidą, kai anksčiau ši nuolaida siekė 7 proc. Kritikai teigia, kad tokia politika mažina motyvaciją investuoti į mokslinius tyrimus ir gamybos pajėgumus šalyje.

    Diskusijos įgijo ir tarptautinę dimensiją: Jungtinės Valstijos vasarą atkreipė dėmesį į Vokietijos reformas, pradėdamos tyrimą dėl galimų tarifų ir kaltindamos Berliną nepakankamai apmokant inovatyvius farmacijos produktus. Vokietijos pusė akcentuoja, kad prioritetas – gyventojų įmokų į socialinio draudimo sistemą stabilumas.

    Vyriausybė: priemonės būtinos

    Vokietijos ekonomikos ministrė Katharina Reiche, komentuodama „Roche“ kritiką, nurodė, jog priemonės reikalingos tam, kad neaugtų socialinio draudimo įmokų našta. Tuo pačiu ji pabrėžė, kad farmacijos pramonė išlieka viena svarbiausių Vokietijos ekonomikai ir inovacijoms.

    Sprendimas investicijas stabdyti sutapo su platesniu Vokietijos iššūkių fonu: silpnesne vidaus paklausa, lėtesniu atsigavimu po pandemijos laikotarpio ir paaštrėjusia konkurencija eksporto rinkose. Prie rizikų priskiriamas ir prekybos politikos neapibrėžtumas, kuris didina verslo atsargumą planuojant ilgalaikius projektus.

    „Įmonės sako: jei investavimo sąlygos Vokietijoje nėra tinkamos, jos tiesiog investuos kitur. Tai suprantama“, – sakė „Siemens“ vadovas Rolandas Buschas.

    Ekspertai pažymi, kad tokie vieši pareiškimai iš didelių tarptautinių žaidėjų tampa svarbiu lakmuso popierėliu: jie rodo, kaip reguliaciniai pokyčiai veikia pasitikėjimą rinka. Vokietijai, kuri siekia išlaikyti aukštos pridėtinės vertės gamybą ir mokslinius tyrimus Europoje, farmacijos sektoriaus investicijos yra strategiškai reikšmingos.

  • JAV stiprina pozicijas Vidurinėje Azijoje: Uzbekistanas pasirašė 54 susitarimus už 11 mlrd. eurų

    Uzbekistanas pranešė pasirašęs 54 susitarimus su Jungtinėmis Valstijomis, kurių bendra vertė siekia apie 11 mlrd. eurų. Susitarimai apima technologijų, transporto, energetikos ir pramonės modernizavimo projektus, o Taškentas tai pristato kaip reikšmingą postūmį ekonomikos pertvarkai.

    Uzbekistano investicijų, pramonės ir prekybos ministerijos teigimu, pagrindinis tikslas yra atnaujinti pramonę, stiprinti energetikos sektorių, plėtoti naudingųjų iškasenų gavybą ir didinti žemės ūkio našumą. JAV Valstybės departamentas atskirai akcentavo, kad dalis susitarimų orientuota į infrastruktūrą ir technologijų diegimą, kurie gali pakeisti regiono logistikos ir energijos srautus.

    Vizitas Samarkande ir aiški žinutė

    Susitarimai paskelbti JAV valstybės sekretoriui Marcui Rubio lankantis Uzbekistane ir Samarkande kalbant apie gilesnę partnerystę su Vidurinės Azijos šalimis. Vašingtonas signalizuoja norą didinti ekonominį ir politinį matomumą regione, kuris pastarąjį dešimtmetį tapo intensyvios didžiųjų valstybių konkurencijos erdve.

    Paklaustas, ar šis kursas yra atsvara augančiai Kinijos įtakai, Rubio viešai pripažino, kad tai yra konkurencija. Jo žinutė buvo nukreipta ir į verslą: JAV siekia, kad amerikiečių įmonės regione turėtų sąlygas konkuruoti lygiomis teisėmis, ypač projektuose, susijusiuose su energija, infrastruktūra ir technologijomis.

    Kodėl Vidurinė Azija tapo strategine

    Vidurinė Azija turi reikšmingų kritinių žaliavų išteklių, o tai ypač svarbu tiekimo grandinėms, baterijų pramonei, gynybos sektoriui ir energetikos pertvarkai. Tokios žaliavos kaip chromas, manganas, varis, kobaltas ar molibdenas bei uranas yra vertinamos kaip strateginės, todėl investicijos į gavybą ir perdirbimą tampa politinio svorio klausimu.

    Kazachstanas regione išsiskiria kaip didžiausias urano gamintojas pasaulyje ir vienas svarbiausių partnerių kritinių žaliavų temoje, tačiau JAV dėmesys krypsta į visą penketą regiono valstybių. Lygiagrečiai augantis suinteresuotumas žaliavomis skatina ir platesnius infrastruktūros sprendimus, nes mineralų, energijos ir produkcijos eksportui reikalingi patikimi koridoriai į Europą ir Aziją.

    Šį persigrupavimą papildo geopolitinis fonas: Rusijos įtaka regione silpnėja po plataus masto karo prieš Ukrainą, o Kinija išlieka pagrindinis prekybos partneris visoms penkioms Vidurinės Azijos valstybėms. Dėl to Taškento pasirašyti susitarimai su JAV siunčia signalą apie norą diversifikuoti partnerius, mažinti priklausomybę nuo vienos krypties ir pritraukti daugiau aukštesnės pridėtinės vertės investicijų.

  • Londono „Unravel Health“ pritraukė 2,96 mln. eurų: delno dydžio laboratorija hormonams namuose

    Londono „Unravel Health“ pritraukė 2,96 mln. eurų: delno dydžio laboratorija hormonams namuose

    Logo

    HomeUK-StartupsLondon’s Unravel Health raises €2.96 million to help women track hormones at…

    London’s Unravel Health raises €2.96 million to help women track hormones at home with a palm-sized lab

    Unravel Health, a London-based startup developing technology to measure hormones at home daily, has raised €2.96 million (£2.5 million) to develop the Micro Lab, a palm-sized device that reads multiple hormones from a saliva sample in minutes.

    The round was led by Conduit EIS Impact Fund and Wrightwood, joined by Leo Capital, Embryo Ventures, Hermesa and returning investor Zinc VC.

    “People said nobody could climb Everest without oxygen, until someone did. Reading hormones in saliva outside a lab has been our Everest. Fifteen years ago I built my own hormone tracker to manage PCOS (now PMOS), because a blood test told me almost nothing about what my body was doing. Soon anyone will be able to bring the lab home to understand their symptoms,” said Veronika Bridgman, co-founder and CEO of Unravel Health.

    Founded in 2024 by Bridgman, Liza Levy (CCO) and Dr. Alexandra Oti (CMO), Unravel Health is a women’s health startup aiming to build the data layer for hormone-linked health.

    Saliva carries the hormones the body uses, but in quantities so small that only a lab could measure them, the UK startup explains. Unravel claims that its technology, developed over ten years at the University of Glasgow and protected by three granted patents, aims to bring that lab into the home. 

    Women’s health rarely comes down to one hormone, so the Micro Lab is being built to read oestradiol, the main form of oestrogen, alongside three other key hormones simultaneously. 

    The company says hormones shift throughout the month, but a blood test captures a single day. Wearables track every day but can only estimate hormone levels. It notes that the Micro Lab is designed to sit between the two, giving real hormone readings at home, day after day, at every stage of life from puberty to perimenopause,” the company mentioned in the press release.

    Eva-Maria Dimitriadis, Managing Partner at Conduit EIS Impact Fund, said, “Women’s hormonal health is one of the largest under-served markets in healthcare, and the bottleneck​ has always been data. Unravel is solving a hard technical problem that many are trying to address: measuring multiple hormones accurately, longitudinally, and affordably. And they are doing it via saliva, at home, aiming for lab-grade sensitivity. The team pairs deep science with a clear view of what women and clinicians actually need. We’re proud to lead this round and back them from a very early stage.”

    The round builds on more than €1.18 million (£1 million) from Innovate UK, the Medical Research Council, SBRI, strategic angels and Zinc. It completed a first close of over €2.36 million (£2 million) on 14th October and will close with final investors in the coming weeks. 

    The funding will fund external equivalency studies, the development of additional markers, and the start of the regulatory approval process. The round will take the Micro Lab to its first early-access devices in 2027, through partners in pharmacy, digital health, and clinical research. 

    Women’s hormones are the first application. The underlying technology has already been used to measure other markers, such as those for heart health and prostate cancer, and could bring many more lab tests into the home.

    Rahul Raj

    Rahul Raj

    Rahul is an experience tech journalist and the former Editor-in-Chief of SiliconCanals. In December of 2025 he joined EU-Startups as News Contributor, covering Europe’s biggest startup stories on a daily basis.
  • Europos startuolių investicijų savaitės apžvalga: kokius finansavimo sandorius pavyko susekti

    Europos startuolių rinkoje šią savaitę fiksuota nauja investicijų banga: rizikos kapitalo fondai ir kiti investuotojai toliau ieško augimo istorijų, ypač DI, finansinių technologijų ir sveikatos inovacijų srityse. Tokios savaitinės apžvalgos padeda susidaryti vaizdą, kur keliauja kapitalas ir kokios kryptys Europoje tampa prioritetinėmis.

    Rinkos dinamika išlieka nevienalytė: dalis sandorių skiriama ankstyvos stadijos komandoms, tačiau nemažai dėmesio sulaukia ir brandesni startuoliai, siekiantys plėtros į naujas rinkas. Investuotojai dažniau akcentuoja pajamų augimą, aiškų verslo modelį ir realų kelią į pelningumą, o ne vien vartotojų skaičių.

    Kas šiuo metu labiausiai domina investuotojus?

    Vienas ryškiausių vardiklių išlieka DI: finansuojami sprendimai, kurie automatizuoja procesus, mažina sąnaudas ir didina produktyvumą, ypač įmonių programinės įrangos segmente. Kartu stiprėja vadinamasis DI infrastruktūros sluoksnis, kai investuojama į duomenų paruošimo, modelių diegimo ir saugos priemones.

    Finansinių technologijų srityje daugiau šansų pritraukti kapitalą turi startuoliai, kurie sprendžia konkrečias verslo problemas, pavyzdžiui, mokėjimų optimizavimą ar sukčiavimo prevenciją. Investuotojai taip pat vertina reguliacinį pasirengimą ir gebėjimą dirbti su bankais bei priežiūros institucijomis, nes tai dažnai tampa augimo ribotuvu.

    Sveikatos technologijos ir medicinos inovacijos išlieka patrauklios dėl didelės rinkos ir aiškios paklausos, tačiau čia didesnę reikšmę turi klinikiniai įrodymai, sertifikavimas ir partnerystės su gydymo įstaigomis. Dėl to sandoriai dažnai užtrunka ilgiau, o lėšos skiriamos etapais, pagal pasiektus rezultatus.

    Ką rodo savaitiniai finansavimo sandoriai?

    Net ir tada, kai bendra investicijų rinka svyruoja, savaitiniai sandorių sąrašai leidžia matyti, kaip persiskirsto rizika: daugiau lėšų keliauja ten, kur aiškiai pamatuojamas efektyvumas arba sutrumpinamas laikas iki pajamų. Tai ypač aktualu Europoje, kur investuotojai dažnai lygina startuolius su JAV konkurentais, vertindami augimo tempą ir tarptautinės plėtros potencialą.

    Kita tendencija yra aktyvesnis specializuotų fondų vaidmuo: jie dažniau investuoja į siauresnes nišas ir vertina technologinį pranašumą, o ne vien rinkodaros galimybes. Tuo pat metu didesni fondai linkę jungti kelis tikslus vienu sandoriu, pavyzdžiui, finansuoti plėtrą, įsigijimus ir produktų vystymą.

    Tokios apžvalgos padeda ir pačioms komandoms: matant, kokio profilio startuoliai sulaukia kapitalo, lengviau suprasti, ko investuotojai tikisi iš komercinės strategijos, produkto brandos ir komandos kompetencijų. Startuoliams tai tampa praktiniu orientyru, kaip pasiruošti kitam finansavimo etapui ir kokius rodiklius verta kelti į pirmą planą.

  • Uzbekistanas pasirašė 4,19 mlrd. eurų energetikos sandorius ir ruošiasi dar dviem AE projektams

    Uzbekistanas pasirašė 4,19 mlrd. eurų energetikos sandorius ir ruošiasi dar dviem AE projektams

    Uzbekistanas pasirašė šešis energetikos susitarimus, kurių bendra vertė siekia apie 4,19 mlrd. eurų, ir tuo pat metu paskelbė apie planus šalyje statyti dar dvi atomines elektrines. Apie tai pranešta po prezidento Šavkato Mirzijojevo susitikimų Taškente, kuriuose daug dėmesio skirta užsienio kapitalo pritraukimui ir augančiai elektros paklausai.

    Pagal prezidentūros pateiktą informaciją, susitarimai apima 3 000 megavatų naujų elektros gamybos pajėgumų ir 400 megavatų energijos kaupimo projektus. Tokia kryptis siejama su spartėjančia pramonės plėtra ir didėjančiu elektros poreikiu, kurį vis dažniau kelia ir duomenų centrai.

    Projektais, apie kuriuos skelbta viešai, domisi ir juose dalyvauja įvairių šalių bendrovės, tarp jų Saudo Arabijos ACWA Power ir Tabreed, Jungtinių Arabų Emyratų AMEA Power, Japonijos Toyota Tsusho ir Sojitz, Prancūzijos EDF, Kataro Nebras Power bei kiti partneriai. Uzbekistanas taip siekia išskaidyti finansavimo ir technologijų šaltinius, kartu didindamas konkurenciją dėl projektų.

    Energetikos modelio perstatymas

    Prezidentas teigė, kad per pastarąjį dešimtmetį į energetiką šalyje pritraukta apie 31,2 mlrd. eurų investicijų. Vis dėlto pripažinta, kad ankstesnė praktika, kai vystytojai galėjo patys rinktis elektrinių vietas, kai kur sukūrė generacijos koncentraciją ir padidino elektros perdavimo kaštus kitose teritorijose.

    „Mums reikia integruotos energetikos sistemos, o ne atskirų elektrinių“, – sakė Šavkatas Mirzijojevas.

    Skelbiama, kad ateities projektams numatomi konkurencingi konkursai, o iš anksto būtų aiškiai pateikiamos prijungimo prie tinklo sąlygos bei elektros supirkimo parametrai. Atskirai planuojama konkursais siūlyti ir šešis saulės bei vėjo projektus, kurių bendra galia siektų 2 200 megavatų.

    Uzbekistanas taip pat rengia pirmąjį nacionalinį energetikos pagrindinį planą iki 2050 metų, kurį ketinama užbaigti iki 2027 metų liepos. Kartu žadamas ir tinklo prijungimo galimybių žemėlapis, turintis sumažinti investuotojų rizikas ir padėti planuoti projektus realiomis techninėmis sąlygomis.

    Planai iki 2030 metų

    Iki 2030 metų Uzbekistanas siekia papildomai įrengti 22 gigavatus generacijos, nutiesti 5 000 kilometrų elektros linijų ir pastatyti 16 pastočių. Taip pat numatyta energijos kaupimo pajėgumus išplėsti iki 4,5 gigavato, kas svarbu didinant vėjo ir saulės dalį sistemoje.

    Metinė elektros gamyba, valdžios vertinimu, turėtų viršyti 129 mlrd. kilovatvalandžių. Atnaujinančių išteklių energija, įskaitant hidroenergiją, iki dešimtmečio pabaigos galėtų sudaryti 54 proc. gamybos, kai šiuo metu, kaip nurodoma, siekia apie 31 proc.

    Papildomai pasiūlyta 12 gamybos projektų, kurių vertė apie 758 mln. eurų, siekiant didinti vietinę energetikos įrangos gamybą. Tai atspindi regionui būdingą tendenciją mažinti priklausomybę nuo importo, ypač kai įgyvendinami didelės apimties tinklų modernizavimo projektai.

    Branduolinės energetikos plėtra ir investuotojų lūkesčiai

    Prezidentas paskelbė, kad šalis planuoja antrą ir trečią branduolinės energetikos projektą. Pirmoji atominė elektrinė, vystoma kartu su Rusijos Rosatom Džizako regione, pradėta statyti 2026 metų birželį.

    Skelbiama, kad pirmojo projekto struktūroje numatyti du didesni ir du mažesni reaktoriai, o bendra galia siektų 2 110 megavatų. Projekto kaina vertinama iki maždaug 8,48 mlrd. eurų, o pirmieji techniniai paleidimo darbai planuojami 2029 metais, užbaigimas – 2034–2035 metais.

    „Mainais mums reikia nuspėjamumo, aiškumo ir stabilumo politikoje, reguliavime ir susitarimuose, kurie pagrindžia mūsų investicijas“, – sakė Masdar vadovas Mohamedas Jameelis Al Ramahi.

    Valdžia pripažįsta, kad investicinę aplinką vis dar apsunkina biurokratija ir korupcijos rizikos, todėl kuriama Energetikos investuotojų taryba, kuri spręstų praktines kliūtis, tokias kaip žemės suteikimas ar prijungimas prie tinklo. Šie klausimai Centrinėje Azijoje dažnai tampa esminiais, nes spartus naujų pajėgumų įrengimas be tinklo plėtros gali sukurti „butelio kaklelius“ ir riboti realią projektų grąžą.

    Lygiagrečiai Uzbekistanas teigia rengiantis 128 naftos ir dujų žvalgybos blokus užsienio investuotojams ir svarstantis eksporto kryptis atsinaujinančiai elektrai link Europos per Kazachstaną ir Azerbaidžaną. Kol kas tai išlieka galimybių vertinimo stadijoje, tačiau kryptis signalizuoja ambiciją tapti ne tik energijos vartotoju, bet ir regioniniu tiekėju.

  • Vilniuje įkurta „Holo“ pritraukė 5 mln. eurų: DI rinkodara smulkiajam verslui be atskiros komandos

    Vilniuje įkurta „Holo“ pritraukė 5 mln. eurų: DI rinkodara smulkiajam verslui be atskiros komandos

    Vilniuje įkurta rinkodaros automatizavimo platforma „Holo“ per pradinės stadijos investicijų raundą pritraukė 5 mln. eurų. Į investuotojų gretas stojo fondas Market One Capital, taip pat Silicon Gardens, FirstPick, Leonis Capital, NGL, Tekton Ventures ir verslo angelai.

    Bendrovė teigia, kad šios lėšos bus skirtos toliau vystyti rinkodaros autopiloto funkcijas, didinti paslaugos pasiekiamumą ir plėsti komandą Vilniuje. Investicija rodo, kad DI paremtos rinkodaros priemonės vis dažniau vertinamos kaip būtinybė, o ne priedas, ypač mažoms įmonėms.

    Kaip veikia „Holo“ platforma

    „Holo“ kuria sprendimą, kuris vienoje vietoje sujungia rinkodaros planavimą, turinio kūrimą ir kampanijų valdymą. Pradėdamas naudotis platforma, verslo savininkas pateikia savo interneto svetainę, o sistema įvertina siūlomus produktus ar paslaugas, prekės ženklo tapatybę ir komunikacijos toną.

    Atsižvelgiant į verslo tikslus, sugeneruojamas rinkodaros planas: kokius kanalus rinktis, kokias kampanijas vykdyti ir ką daryti pirmiausia. Vėliau parengiami konkretūs kūrybiniai vienetai, pavyzdžiui, reklamos tekstai, įrašai socialiniams tinklams, el. laiškai ar turinys paieškos sistemoms.

    Parengtas turinys sudedamas į kalendorių, kuriame vartotojas gali peržiūrėti, redaguoti ir patvirtinti medžiagą prieš publikavimą prijungtuose kanaluose. Dalį veiksmų galima automatizuoti taip, kad kampanijos vyktų be nuolatinio įsikišimo kiekviename žingsnyje.

    Rezultatų stebėjimas ir optimizavimas

    Platforma taip pat seka kampanijų rezultatus ir remdamasi duomenimis siūlo korekcijas ateities veiksmams. Pavyzdžiui, gali rekomenduoti daugiau biudžeto nukreipti į geriau veikiančias reklamas arba pasiūlyti turinio formatus, kurie užtikrina didesnį pasiekiamumą.

    „Holo“ akcentuoja, kad naudoja tiek trečiųjų šalių DI modelius, tiek nuosavą technologiją, padedančią išlaikyti kiekvieno kliento prekės ženklo nuoseklumą. Tai apima strategijos variklį planavimui ir kūrybinę sistemą, kuri mokosi iš ankstesnių kampanijų našumo.

    Spartus augimas ir planai Vilniuje

    Bendrovę įkūrė Deividas Kovger ir Aleksandras Urbanavičius, o branduolinėje komandoje taip pat dirba dizainui vadovaujantis Karolis Vaiginis ir technologijų vadovas Arnas Puidokas. „Holo“ pozicionuoja save kaip įrankį įmonėms, kurios nori profesionalios rinkodaros be atskiro rinkodaros skyriaus.

    Pasak bendrovės, iki šio finansavimo etapo ji buvo pritraukusi mažiau nei 1 mln. eurų, o platforma esą aptarnauja daugiau nei 20 000 mokančių verslų daugiau nei 100 šalių. Tolimesnis fokusas, kaip teigiama, bus dar didesnis automatizavimo lygis ir augimas tarptautinėse rinkose, kartu stiprinant komandą Lietuvoje.

  • Startuolis „Matters“ išlindo iš šešėlio su 4,6 mln. eurų: kuria DI paremtą vartotojų banką

    Startuolis „Matters“ išlindo iš šešėlio su 4,6 mln. eurų: kuria DI paremtą vartotojų banką

    Asmeninių finansų startuolis „Matters“ po darbo „stealth“ režimu viešai pristatė planus kurti DI paremtą vartotojų bankininkystės platformą. Kartu bendrovė pranešė užsitikrinusi 4,6 mln. eurų ikisėklinio etapo investiciją, kuri turėtų paspartinti produkto kūrimą ir plėtrą.

    Finansavimo etapui vadovavo Švedijos verslo angelas Jakob Johansson, o prie jo prisidėjo ir keli ryškūs vardai iš Europos finansų bei technologijų sektoriaus. Tarp investuotojų minimi buvęs „Klarna“ operacijų vadovas Knut Frängsmyr, „Voi“ bendraįkūrėjas Douglas Starkas, „Röko“ vadovas Johan Bladh, „Validio“ vadovas Patrik Tran ir „Evoke“ vadovas Per Widerstrom.

    „Matters“ įkūrėjas Per Österström sako, kad bendrovė siekia sukurti „DI gimtą“ banką, kuris sujungtų automatizavimą ir personalizuotas finansines įžvalgas. Idėja paprasta: padėti klientams geriau suprasti, kur dingsta pinigai, lengviau valdyti išlaidas ir nuosekliau kaupti santaupas.

    Planuojamas pasiūlymas apimtų neobankui būdingas paslaugas ir DI konsultantą, kuris turėtų siūlyti praktiškus sprendimus kasdieniams finansiniams įpročiams. Bendrovė ketina taikyti fiksuotą mėnesinį abonentinį mokestį, o dalį įprastai bankams atitenkančių pajamų, pavyzdžiui, iš kortelių atsiskaitymų ar valiutų keitimo, žada grąžinti klientams per kaupiamojo pinigų grąžinimo mechanizmą.

    Pasak įkūrėjo, tradiciniai bankų modeliai ne visuomet skatina priimti geresnius finansinius sprendimus, todėl „Matters“ bando apversti logiką ir sulyginti verslo bei kliento interesus. Bendrovė teigia, kad toks modelis turėtų stiprinti vartotojų lojalumą ir ilgalaikį pasitikėjimą, o ne skatinti trumpalaikę banko naudą.

    „Mūsų tikslas – sukurti banką, kuris aktyviai padėtų finansinę gerovę padaryti prieinamą kiekvienam, o ne tik tiems, kurie ją jau turi“, – sakė Per Österström.

    Kartu su investicijų naujiena „Matters“ paskelbė apie valdybos pirmininko paskyrimą: juo tapo Lars-Åke Norling, anksčiau vadovavęs investavimo ir taupymo platformai „Nordnet“. Tokia patirtis ypač svarbi, nes vartotojų bankininkystė reiškia griežtą reguliavimą, licencijavimo procesus ir aukštus rizikos valdymo standartus.

    Bendrovė į rinką taikosi tuo metu, kai ypač jaunesniems vartotojams finansų valdymas išlieka sudėtingas. „Matters“ cituojami duomenys rodo, kad dalis Z kartos ir tūkstantmečio kartos atstovų nėra tikri, kur tiksliai išleidžia pinigus, o reikšminga dalis jaunuolių reguliariai patiria finansinį stresą.

    Gautos lėšos bus skirtos licencijavimo planams, komandos plėtrai ir pasirengimui augti Europos Sąjungoje. „Matters“ taip pat neatmeta galimų strateginių įsigijimų, kurie galėtų padėti greičiau išplėsti funkcionalumą ar įeiti į naujas rinkas.

    Bendrovė teigia, kad pirmąjį vartotojams skirtą produktą planuoja pristatyti artimiausiomis savaitėmis. Jei pažadai pasiteisins, „Matters“ bandys įrodyti, kad DI finansų konsultantas gali tapti ne tik funkcija programėlėje, bet ir realiu kasdienių sprendimų įrankiu.

  • Europos DI investicijų lyderiai 2026 metų pirmą pusmetį: kas pritraukė didžiausius pinigus?

    Europos DI investicijų lyderiai 2026 metų pirmą pusmetį: kas pritraukė didžiausius pinigus?

    2026 metų pirmą pusmetį Europos dirbtinio intelekto (DI) investicijų rinką formavo keli itin stambūs sandoriai ir plati mažesnių ankstyvos stadijos raundų bazė. Rinka aiškiai parodė, kad pažangūs DI modeliai, skaičiavimo infrastruktūra ir duomenų grandinė reikalauja kapitalo, kuris vis dažniau telkiasi keliuose lyderiuose.

    Didžiausią finansavimo dalį pritraukė Jungtinės Karalystės, Prancūzijos ir Vokietijos bendrovės. Šios trys rinkos išlaikė pranašumą tiek pagal sandorių vertę, tiek pagal aktyvumą, tačiau investicijos pasiekė ir Nyderlandus, Ispaniją, Šveicariją, Šiaurės šalis bei Centrinę ir Rytų Europą.

    Stambūs raundai keičia balansą

    Ryškiausiu pavyzdžiu tapo Jungtinės Karalystės „Ineffable Intelligence“, kuri pritraukė apie 1,0 mlrd. eurų. Bendrovė vysto autonomiškai besimokančias sistemas, remiasi pastiprinamuoju mokymusi ir siekia technologijų, kurios žinias įgyja per patirtį, o ne tik iš žmogaus sugeneruotų duomenų.

    Prancūzijoje išsiskyrė Paryžiuje įsikūrusi „Advanced Machine Intelligence“, užsitikrinusi apie 0,9 mlrd. eurų. Įmonė daug dėmesio skiria vadinamiesiems pasaulio modeliams, kurie orientuojasi ne vien į teksto prognozavimą, o į fizinio pasaulio dėsningumų supratimą ir pasekmių numatymą.

    Tarp didžiausių gavėjų išliko ir Prancūzijos „Mistral AI“, per pirmą 2026 metų pusmetį pritraukusi apie 0,8 mlrd. eurų skolos finansavimo. Pinigai skirti DI infrastruktūrai, įskaitant didelės apimties skaičiavimo pajėgumus ir duomenų centro plėtrą, siekiant mažinti priklausomybę nuo išorinių debesijos tiekėjų.

    Kur keliauja pinigai: nuo balso iki lustų

    Jungtinėje Karalystėje išsiskyrė ir „Recursive Superintelligence“, pritraukusi apie 0,6 mlrd. eurų. Bendrovė dirba su sistemomis, kurios galėtų tobulinti kitus DI sprendimus, automatizuoti tyrimus ir ilgainiui būti pritaikomos mokslo srityse, kur pažanga priklauso nuo eksperimentų ir analizės mastelio.

    DI balsui ir garso technologijoms didelį investuotojų dėmesį pritraukė Londone įsikūrusi „ElevenLabs“, surinkusi apie 0,5 mlrd. eurų. Įmonė plečia ne tik teksto vertimo į kalbą sprendimus, bet ir pokalbių agentus, skirtus klientų aptarnavimui, pardavimams bei vidiniams verslo procesams.

    Vokietijoje ryškiausia buvo Berlyno „Parloa“, pritraukusi apie 0,3 mlrd. eurų. Bendrovė kuria platformą, kuri leidžia automatizuoti klientų aptarnavimo sąveikas per balsą, pokalbių langus ir žinutes, o tokie sprendimai tampa itin aktualūs įmonėms, kurios siekia mažinti kaštus ir didinti paslaugų pasiekiamumą.

    Dideli pinigai keliavo ir į pramoninio pritaikymo kryptį: „PhysicsX“ surinko apie 0,3 mlrd. eurų ir toliau vysto inžinerines simuliacijas spartinančią programinę įrangą. Tokie įrankiai vertinami dėl galimybės trumpinti projektavimo ciklus pramonėje, kur sprendimų priėmimą dažnai riboja lėtas modeliavimas.

    Augant DI sistemų naudojimui, investicijos pasiekė ir specializuotą aparatinę įrangą. Jungtinės Karalystės „Fractile“ pritraukė apie 0,2 mlrd. eurų ir kuria lustus bei sistemas, skirtas efektyvinti DI išvadų skaičiavimą, kai didžiausiu iššūkiu tampa greitis, atminties pralaidumas ir energijos sąnaudos.

    Duomenų infrastruktūra – būtina grandis

    Nyderlandų „Wonderful“ surinko apie 0,1 mlrd. eurų ir vysto įmonėms skirtą DI platformą, orientuotą į agentus, automatizuojančius klientų aptarnavimą bei procesus. Tokie produktai dažnai reikalauja ne tik technologijos, bet ir vietinio diegimo bei pritaikymo skirtingoms kalboms ir reguliavimui.

    Duomenų paruošimas ir kokybė išliko viena kertinių temų: Londono „Encord“ pritraukė 50 mln. eurų. Bendrovė kuria duomenų infrastruktūros įrankius, leidžiančius žymėti, valdyti ir vertinti mokymui bei diegimui naudojamus vaizdo, vaizdo įrašų, garso ir jutiklių duomenų rinkinius.

    Bendra pirmo 2026 metų pusmečio kryptis rodo, kad Europos DI ekosistema vis labiau diferencijuojasi: kapitalas dalijamas tarp fundamentinių tyrimų, infrastruktūros, pramoninių sprendimų ir įmonėms skirtų agentų. Investuotojai vis aiškiau vertina ne vien idėją, bet ir skaičiavimo pajėgumus, duomenų grandinę bei realų pritaikymą, kuris gali greičiau atnešti grąžą.

  • Gynybos technologijos keliasi į civilį sektorių: ekspertai prognozuoja paklausą mažiausiai 5 metus

    Didelės investicijos į gynybą ir vadinamąsias dvejopos paskirties technologijas Europoje atveria langą, kuris, ekspertų vertinimu, pasitaiko kartą per kelis dešimtmečius. Katovicuose vykusioje konferencijoje Pramonė gynybai daugiausia kalbėta apie tai, kad sektoriui reikia kapitalo, nuspėjamų užsakymų ir stabilių investavimo taisyklių.

    Diskusijų dalyviai pabrėžė, jog gynybos pramonė artimiausiais metais bus priversta sparčiai didinti gamybos ir aptarnavimo pajėgumus, kurti naujas kompetencijas bei stiprinti tiekimo grandines. Tai reiškia ne tik naujas gamyklas ar linijas, bet ir ilgalaikius sprendimus dėl žaliavų, komponentų, sertifikavimo bei eksporto kontrolės.

    Kas yra dvejopa paskirtis?

    Lenkijos Dvejopos paskirties rūmų atstovas Aleksanderis Kłakas atkreipė dėmesį, kad pati dvejopos paskirties sąvoka skamba aiškiai, tačiau praktikoje kyla daug neapibrėžtumo. Pasak jo, ginčų sukelia kai kurių gaminių priskyrimas kategorijai, pavyzdžiui, bepiločių orlaivių baterijos ar įvairios slėptuvių sistemos, kurios gali būti naudojamos ir civilinėje infrastruktūroje.

    Jo teigimu, tokiose šalyse kaip Lenkija jau egzistuoja stipri pramoninė bazė, kuri anksčiau dirbo aviacijos ar automobilių sektoriams, todėl gali greičiau įsilieti į gynybos tiekimo grandines. Tai ypač aktualu, kai ES ir NATO valstybės siekia daugiau gamybos perkelti arčiau regiono, mažinti priklausomybę nuo importo ir užtikrinti atsparumą krizinėms situacijoms.

    „Didelės investicijos į gynybą, pirkimus ir aptarnavimo pajėgumų plėtrą yra proga, pasitaikanti kartą per kelis dešimtmečius. Dėl jos galime išplėsti technologijų bazę taip, kad sprendimai veiktų ir galimo konflikto metu, ir po jo“, – sakė Aleksanderis Kłakas.

    Paklausa, kuri greitai nesibaigs

    A. Kłako vertinimu, pasaulinė paklausa saugumo sistemoms ir dvejopos paskirties sprendimams turėtų išlikti santykinai stabili bent 5 metus. Jis taip pat prognozavo, kad dalis gynybai kurtų technologijų natūraliai persikels į civilinį sektorių, kur jų pritaikymas gali apimti kritinės infrastruktūros apsaugą, logistiką, energetiką, ryšių sprendimus ar gelbėjimo tarnybų darbą.

    Kitoje diskusijos pusėje skambėjo ir verslo praktikos signalai. Biržoje kotiruojamos grupės Niewiadów vadovas Adamas Januszko teigė matantis tvirtą tarptautinį susidomėjimą ir už Europos ribų, įskaitant Artimuosius Rytus, todėl, jo manymu, užsakymų srautas artimiausiu metu neturėtų išsekti.

    „Sulaukiame daug užklausų iš užsienio, taip pat iš Artimųjų Rytų. Kalbamės globaliai su NATO narėmis ir matome, kad gynybos produktų paklausa greitai neišnyks“, – sakė Adamas Januszko.

    Ekspertai akcentavo, kad ilgalaikei plėtrai vien deklaracijų nepakanka: esminiai veiksniai yra aiškūs, daugiametę perspektyvą turintys kontraktai, prieinamas finansavimas ir reguliacinis stabilumas. Būtent tai lemtų, ar gynybos technologijų banga taps tvariu pramonės šuoliu, ar tik trumpalaikiu ciklu.

  • Ispanijos fintech ID Finance pritraukė 545 mln. eurų: „Plazo“ taikosi tapti pagrindine kredito programėle

    Ispanijos fintech ID Finance pritraukė 545 mln. eurų: „Plazo“ taikosi tapti pagrindine kredito programėle

    Barselonoje įsikūrusi Ispanijos fintech bendrovė ID Finance pranešė pritraukusi 545 mln. eurų skolos ir nuosavo kapitalo finansavimo. Įmonė nenurodė, kokia dalis sudaro investicijas į kapitalą, o kokia – skolinimąsi.

    Pasak bendrovės, naujame finansavimo etape dalyvavo tarptautiniai investuotojai, tarp jų „Spice Expeditions“, „WashU“, „Kingsway Capital“ ir investicijų įmonė „i80 Group“. ID Finance teigimu, tai vienas didesnių Ispanijos fintech sandorių pastaraisiais metais.

    Pritrauktos lėšos bus skirtos vartotojų fintech programėlės „Plazo“ produktų plėtrai. Bendrovė siekia, kad „Plazo“ taptų pagrindine vartotojų kredito platforma Ispanijoje, stiprindama tiek paslaugų spektrą, tiek klientų patirtį.

    „Plazo“ vienoje programėlėje jungia atsiskaitymus, apsipirkimo naudų sprendimus ir trumpalaikį skolinimą. ID Finance taip pat pabrėžia plėtrą į atidėto mokėjimo segmentą, kuriame konkurencija Europoje pastaraisiais metais išaugo, o reguliuotojai vis daugiau dėmesio skiria vartotojų apsaugai.

    Vienas iš ID Finance argumentų investuotojams – spartus augimas ir pelningumas. Bendrovės teigimu, 2025 metais „Plazo“ portfelis išaugo tris kartus, o veikla pasiekė pelningumą, remiantis atsakingu rizikos vertinimu ir DI pagrįstu kreditingumo nustatymu.

    „Ši investicija yra tvirtas pasitikėjimo balsas „Plazo“ ir mūsų sukurto modelio, skirto modernizuoti vartotojų kreditą Ispanijoje“, – sakė ID Finance bendraįkūrėjas Alexanderis Dunaevas.

    Rinka, kurioje veikia „Plazo“, išlieka jautri palūkanų normų pokyčiams ir finansavimo kainai, todėl fintech bendrovėms vis svarbiau diversifikuoti pajamas ir užsitikrinti kapitalo prieigą ilgesniam laikotarpiui. ID Finance atveju derinamas skolos ir nuosavo kapitalo finansavimas leidžia vienu metu palaikyti augimą ir stiprinti balanso tvarumą.