CP v2

Tag: Investicijos

  • „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    „Google“ žada 13 mlrd. eurų Suomijai: DI duomenų centrų bumas keičia Europą

    Didžiausia „Google“ investicija Europoje

    „Google“ paskelbė per artimiausius dvejus metus Suomijoje investuosianti mažiausiai 13 mlrd. eurų į duomenų centrus ir su jais susijusią skaitmeninę infrastruktūrą. Tai didžiausia vienkartinė bendrovės investicija Europoje, orientuota į DI paslaugų augimą.

    Planuojama plėtra apimtų kelias savivaldybes, įskaitant Hamina, Kajaani, Muhos ir Vaala. Šie objektai turėtų aptarnauti įvairias „Google“ paslaugas, tarp jų ir „Gemini“.

    „„Google“ sprendimas aiškiai parodo mūsų stiprybes. Duomenų ekonomikos vertė gerokai viršija tiesiogines investicijas, nes skatina inovacijas, mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė Suomijos ministras pirmininkas Petteri Orpo.

    Bendrovė nurodo, kad statybos darbai būtų vykdomi 2027 ir 2028 metais. „Google“ vertinimu, investicijos galėtų kasmet pridėti apie 3,6 mlrd. eurų Suomijos BVP ir paremti daugiau kaip 37 000 darbo vietų, iš jų apie 16 000 statybų sektoriuje.

    Pasibaigus intensyviausiems statybų etapams, prognozuojama, kad duomenų centrų veikla ir su ja susijusios grandys kasmet palaikytų apie 7 000 darbo vietų. Tai apimtų inžinerines, eksploatavimo, tiekimo, taip pat vietos paslaugų sektoriaus roles.

    Kodėl pasirinkta Suomija

    Suomija tampa vis patrauklesnė duomenų centrams dėl vėsaus klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas. Duomenų centrai generuoja daug šilumos ir reikalauja didžiulių elektros kiekių, todėl natūralios aušinimo sąlygos tampa konkurenciniu pranašumu.

    Kitas veiksnys yra elektros tiekimo stabilumas ir palyginti palanki kaina, kurią užtikrina branduolinė energetika, vėjo ir hidroelektrinės. Šis derinys pastaraisiais metais paskatino visos šalies duomenų centrų plėtros bangą.

    Kas keičiasi Europoje

    Investicijų mastas rodo, kad DI infrastruktūra Europoje tampa strateginiu prioritetu, o konkurencija persikelia į energijos, tinklų pajėgumų ir reguliavimo lauką. Dideliems skaičiavimams reikalinga ne tik elektra, bet ir patikimas perdavimo tinklas, žemės sklypai, vandens ištekliai bei aiškios leidimų procedūros.

    Tokie projektai vis dažniau vertinami ir per tvarumo prizmę: svarbu, iš kokių šaltinių gaunama energija, kaip panaudojama perteklinė šiluma ir kokį poveikį infrastruktūra daro vietos aplinkai. „Google“ teigia, kad dalis lėšų būtų skiriama švarios energijos projektams, biologinei įvairovei, švietimui, tyrimams ir darbuotojų kompetencijų ugdymui.

    „Google“ Suomijoje veikia nuo 2009 metų, kai įsigijo nenaudojamą popieriaus fabriką Hamina mieste ir jį pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada objektas buvo nuosekliai plečiamas, o dabartinis planas reikštų dar spartesnį plėtros tempą, susietą su DI paslaugų paklausos augimu.

    Tuo pat metu Suomijos vyriausybei tokios investicijos tampa ir ekonominės politikos instrumentu, ypač esant silpnesniam augimui ir aukštesniam nedarbui. Duomenų ekonomika šiuo metu laikoma viena iš sričių, galinčių atnešti didelį kapitalą ir sukurti apčiuopiamą darbo vietų efektą.

  • „Google“ į Suomiją investuos 13 mlrd. eurų: DI duomenų centrai ir kodėl šalis traukia „big tech“

    „Google“ paskelbė planuojanti artimiausiais metais į Suomijos skaitmeninę infrastruktūrą investuoti mažiausiai 13 mlrd. eurų. Didžioji dalis lėšų būtų skirta duomenų centrams, reikalingiems debesų paslaugoms ir dirbtinio intelekto (DI) modeliams.

    Kompanija nurodė, kad investicijos apimtų kelis projektus Haminoje, Kajanyje, Muhose ir Vaalos regione. Taip pat numatomas finansavimas švarios energijos sprendimams bei iniciatyvoms, susijusioms su švietimu, kompetencijų ugdymu ir gamtos apsauga.

    Kas planuojama Suomijoje?

    Pagal viešai skelbtą informaciją, nauji projektai būtų įgyvendinami 2027–2028 metais. „Google“ akcentuoja, kad tai būtų didžiausia bendrovės investicija Europoje, orientuota į skaitmeninės infrastruktūros plėtrą.

    Duomenų centrai yra kritinis pagrindas DI ekonomikai, nes būtent juose vyksta didelio masto skaičiavimai, modelių mokymas ir paslaugų teikimas realiuoju laiku. Kuo sparčiau auga DI taikymas, tuo didesnis spaudimas kyla energijos, tinklų pralaidumo ir aušinimo infrastruktūrai.

    Kodėl Suomija traukia duomenų centrus?

    Suomija pastaraisiais metais išsiskyrė kaip palanki vieta duomenų centrams dėl vėsesnio klimato, kuris mažina aušinimo sąnaudas, ir palyginti stabilios energetikos sistemos. Šie veiksniai tampa dar svarbesni, kai projektai orientuojami į DI apkrovas, kurios paprastai reikalauja daugiau elektros ir aušinimo.

    Šalis taip pat siekia pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas, ypač esant įtampai darbo rinkoje ir augant nedarbui. Duomenų centrų projektai dažnai vertinami kaip galintys sukurti ne tik tiesiogines darbo vietas, bet ir ilgalaikį poveikį tiekimo grandinėms, statybų sektoriui bei inžinerinėms paslaugoms.

    „Google“ istorija Haminoje ir ekonominis poveikis

    „Google“ į Suomiją atėjo dar 2009 metais, kai Haminoje įsigijo buvusią popieriaus gamyklą ir ją pritaikė duomenų centro veiklai. Nuo tada bendrovė plėtė pajėgumus, o Hamina tapo vienu iš „Google“ debesijos infrastruktūros taškų Europoje.

    Kompanija skelbia, kad naujos investicijos galėtų padidinti Suomijos bendrąjį vidaus produktą apie 3,6 mlrd. eurų ir prisidėti prie daugiau nei 37 000 darbo vietų palaikymo. Tokie skaičiavimai paprastai apima tiek tiesioginį projektų poveikį, tiek netiesioginį efektą per paslaugų ir tiekimo sektorius.

    Vis dėlto duomenų centrų plėtra Europoje vis dažniau vertinama ir per energetinio efektyvumo, tinklų apkrovų bei tvarumo prizmę. Todėl esminiais klausimais tampa ne tik investicijų dydis, bet ir tai, kaip projektai bus integruoti į elektros sistemą bei kokia dalimi bus užtikrinama švari energija.

  • „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: „Samsung“ vedamas raundas stiprina suverenų DI Europoje

    „Mistral“ pritraukė 3 mlrd. eurų: „Samsung“ vedamas raundas stiprina suverenų DI Europoje

    French AI company Mistral raised €3 billion in Series D
    funding at a post-money valuation of more than €21 billion, three years after
    its launch. Samsung Electronics led the round, with the Scaleup Europe Fund,
    managed by EQT, and existing investor PSG Equity as co-leads.

    New investors Advent, funds and accounts managed by
    BlackRock and the Grand Duchy of Luxembourg also joined the round. Existing
    investors a16z, ASML, Belfius, BNP Paribas CIB, Bpifrance, Carmignac, DST
    Global, Eurazeo, General Catalyst, Headline, Hillspire, Index Ventures, Korelya
    Capital, Lightspeed, NVIDIA, Phoenix Court’s Solar fund and Salesforce Ventures
    also participated.

    Founded in 2023, Mistral develops AI models, infrastructure
    and products for businesses and public-sector organisations. Its approach
    combines open-weight models with the infrastructure and computing capacity used
    to run them, alongside products for deploying the technology in production
    environments.

    The company is positioning its technology around growing
    demand from organisations seeking greater control over how AI systems are
    deployed, including where data is stored, how models are customised and which
    infrastructure is used.

    Its platform is designed to allow customers to operate AI
    systems without relying on a single technology provider and to keep sensitive
    data and workflows within their own environments.

    Mistral currently operates across 20 countries and says it
    supports more than 125 enterprises with their AI deployments, including Airbus,
    ASML and HSBC.

    The Series D follows Mistral’s Series C, which was led by
    Dutch semiconductor equipment manufacturer ASML. With Samsung Electronics
    leading the latest round, the company has now secured successive investments
    led by two major technology and industrial groups.

    The new funding will be used to expand Mistral’s AI research
    and computing capacity, develop its infrastructure and products, and support
    further commercial and international expansion.

  • „JSW“ 2026 metais investicijoms planuoja apie 440 mln. eurų: atnaujino techninį ir ekonominį planą

    Lenkijos kasybos grupė „JSW“ atnaujino 2026 metų techninį ir ekonominį planą, kuriame numatė reikšmingą investicijų programą. Bendrovė skelbia, kad vien „JSW“ investicijos 2026 metais turėtų siekti apie 440 mln. eurų.

    Visai „JSW“ kapitalo grupei planuojamas investicijų lygis yra dar didesnis – apie 556 mln. eurų. Tokios apimtys rodo, kad įmonė siekia išlaikyti gavybos ir perdirbimo pajėgumus, nepaisant sudėtingo sektoriaus cikliškumo ir kainų svyravimų.

    Gavybos ir pardavimų prognozės

    Pagal atnaujintą planą 2026 metais bendras anglies išgavimas turėtų sudaryti 13,3 mln. tonų. Iš šio kiekio koksuojamoji anglis sudarytų 11,22 mln. tonų, o energetinė anglis – 2,08 mln. tonų.

    „JSW“ taip pat prognozuoja 3,26 mln. tonų kokso gamybą 2026 metais. Planuojama, kad vienetinis grynųjų pinigų gavybos savikainos rodiklis sieks apie 136 eurus už toną, o vidutinė anglies pardavimo kaina – apie 153 eurus už toną.

    Darbuotojų mažinimas ir kaštų spaudimas

    Įmonė numato darbuotojų skaičiaus mažinimą per vadinamuosius apsauginius instrumentus, įskaitant kasybos atostogas, perdirbimo padalinių darbuotojų atostogas bei vienkartines išeitines išmokas. Bendra planuojamų išėjimų apimtis siekia 4 248 darbuotojus.

    „Šių instrumentų poveikis bendrovės likvidumo gerinimui fiksuojamas nuo 2026 metų birželio, o įtaka darbo užmokesčio sąnaudoms su priedais 2026 metais sieks apie 63 mln. eurų“, – nurodė „JSW“ pranešime.

    Kontekstas: restruktūrizacija ir finansavimo poreikis

    „JSW“ yra didžiausia koksuojamosios anglies gamintoja Europos Sąjungoje ir viena svarbiausių kokso tiekėjų plieno pramonei. Bendrovė eksploatuoja Borynia-Zofiówka, Budryk, Knurów-Szczygłowice ir Pniówek kasyklas, o jos akcijomis prekiaujama Varšuvos vertybinių popierių biržoje.

    Pastaraisiais metais bendrovė vykdo restruktūrizaciją, nes vadovybė buvo įspėjusi apie riziką prarasti likvidumą. „JSW“ taip pat siekia papildomo finansavimo, o viešai minėtas tikslas – iki 2026 metų pabaigos užsitikrinti maždaug 463 mln. eurų finansavimo apimtį, kad būtų palaikomas mokumas ir veiklos tęstinumas.

  • „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    „Mistral AI“ pritraukė rekordinį 3 mlrd. eurų raundą: „Samsung“ statymas keičia žaidimą

    Paryžiuje įsikūrusi dirbtinio intelekto bendrovė „Mistral AI“ paskelbė užbaigusi D serijos investicijų etapą, per kurį pritraukė 3 mlrd. eurų. Raundui vadovavo „Samsung Electronics“, kartu dalyvavo ES remiamas Scaleup Europe Fund, valdomas EQT, ir esamas investuotojas PSG Equity.

    Bendrovė teigia, kad tai didžiausias iki šiol Europoje įvykdytas technologijų įmonės nuosavo kapitalo pritraukimas. Po šio etapo „Mistral AI“ vertė perkopė 21 mlrd. eurų ir per metus beveik padvigubėjo.

    Daugiausia lėšų planuojama skirti ne vien programinei įrangai, o infrastruktūrai – duomenų centrams ir skaičiavimo pajėgumams. Tokia kryptis atspindi viso sektoriaus tendenciją: pažangūs DI modeliai vis labiau priklauso nuo brangios, energijai imlios ir ribotos skaičiavimo įrangos.

    „Ilgalaikis planas – vis labiau remtis pajėgumais, kuriuos susikuriame patys, todėl per artimiausius penkerius metus mūsų turima skaičiavimo galia augs maždaug 100 proc.“, – sakė „Mistral AI“ vadovas Arthuras Mensch.

    „Mistral AI“ jau investuoja apie 4 mlrd. eurų į duomenų centrus Prancūzijoje ir kitose Europos šalyse: vienas objektas veikia netoli Paryžiaus, kitas statomas Švedijoje. Bendrovė taip pat yra pritraukusi skolinto finansavimo ir planuoja dalį pajėgumų nuomoti klientams, kartu didindama technologinę autonomiją.

    Prie „Mistral AI“ investuotojų anksčiau prisijungė „Microsoft“ ir „Nvidia“, o pastaroji, pasak bendrovės, dalyvavo ir šiame etape. „Mistral AI“ tvirtina, kad jos sprendimus naudoja daugiau kaip 125 įmonės 20 šalių, o iki 2026 metų pabaigos tikimasi peržengti 1 mlrd. eurų metinių pasikartojančių pajamų ribą.

    Nors sandoris stiprina Europos pozicijas, žemynas vis dar atsilieka nuo JAV DI rinkos masto. Europos įmonėms iššūkiu išlieka rizikos kapitalo gylis, prieiga prie moderniausių lustų ir duomenų centrų plėtra, o tai daro tiesioginę įtaką gebėjimui kurti vadinamuosius fronto linijos modelius.

    Europos Komisija siekia mažinti šį atotrūkį, tarp priemonių išskirdama InvestAI iniciatyvą su 200 mlrd. eurų įsipareigojimų antrašte ir planus plėtoti DI gamyklas bei gigafabrikus. Kartu įsigaliojantys ir etapais įgyvendinami DI reguliavimo reikalavimai turi balansuoti tarp inovacijų skatinimo ir rizikų valdymo.

    Ekspertai pabrėžia, kad „Mistral AI“ pasirinkta infrastruktūros strategija tampa kritiškai svarbi konkurencinėje kovoje. Skaičiavimo galios kontrolė leidžia greičiau treniruoti didesnius modelius, užtikrinti stabilesnę paslaugų kokybę ir sumažinti priklausomybę nuo išorinių tiekėjų, o tai ypač aktualu kalbant apie Europos skaitmeninį suverenitetą.

  • Bilietų platforma Tickets for Good pritraukė apie 4,6 mln. eurų: plėtra už JK ribų ir auganti bendruomenė

    Bilietų platforma Tickets for Good pritraukė apie 4,6 mln. eurų: plėtra už JK ribų ir auganti bendruomenė

    Jungtinėje Karalystėje veikianti bilietų platforma Tickets for Good pritraukė apie 4,6 mln. eurų investicijų, kurias ketina skirti tarptautinei plėtrai ir komandos augimui. Finansavime dalyvavo NPIF II – Mercia Equity Finance, valdomas Mercia Ventures, taip pat Shaping Impact Group (SI3), Finance Yorkshire, Leansquare ir privatūs investuotojai.

    Bendrovė, įkurta Šefilde Steve’o Rimmerio ir velionio Neville’io Mosey, orientuojasi į pigesnę prieigą prie gyvų renginių. Paslaugos gavėjų grupė apima sveikatos apsaugos darbuotojus, mokytojus, labdaros sektoriaus žmones ir tuos, kurie gauna paramą dėl pragyvenimo išlaidų.

    Platformos veikimo modelis paremtas partnerių pateikiamais neparduotais bilietais, kurie kitu atveju liktų nepanaudoti. Nariai registruojasi nemokamai ir už kiekvieną bilietą sumoka nedidelį sandorio mokestį, o renginių organizatoriai gali užpildyti laisvas vietas bei sugeneruoti papildomas pajamas.

    Tickets for Good teigia turinti beveik 750 000 patikrintų narių visame pasaulyje ir išplatinusi daugiau kaip 1 250 000 bilietų. Toks mastas rodo, kad alternatyvūs bilietų platinimo kanalai, ypač dirbantys su pertekline pasiūla, tampa reikšminga renginių rinkos dalimi.

    Įmonės ambasadoriumi yra dainininkas Robbie Williamsas, o tarp žinomų rėmėjų minimi ir buvęs Nyderlandų rinktinės vartininkas Edwinas van der Saras bei muzikos verslo atstovas Hansas Brouweris. Tokie vardai dažnai padeda greičiau didinti žinomumą naujose rinkose ir stiprina pasitikėjimą partnerių akyse.

    Platforma į Jungtines Amerikos Valstijas įžengė 2023 metais, prisijungusi prie „Comcast SportsTech“ akceleratoriaus Sent Luise, o Europoje veikia ir Nyderlanduose, Belgijoje bei Vokietijoje. Bendrovė skelbia, kad 2025 metais jos pajamos padvigubėjo, o per artimiausius trejus metus siekiama penkiskart išaugti.

    Pasak įkūrėjo ir vadovo Steve’o Rimmerio, investicija leis spartinti plėtrą, kurti darbo vietas Šefilde ir sudaryti daugiau galimybių žmonėms apsilankyti renginiuose. „Tickets for Good buvo sukurta remiantis paprastu įsitikinimu, kad gyvi renginiai turi būti prieinami visiems, ypač tiems, kurie daug duoda mūsų bendruomenėms“, – sakė S. Rimmeris.

    Įmonė pabrėžia, kad gautos lėšos bus nukreiptos į naujas tarptautines rinkas ir komandos stiprinimą per ateinančius trejus metus. Renginių sektoriuje tai atspindi platesnę tendenciją ieškoti efektyvesnių būdų mažinti nepanaudotą vietų skaičių ir didinti auditorijų įtraukimą, kartu siūlant apčiuopiamą naudą socialiai jautrioms grupėms.

  • Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI įrankis, keičiantis kovą dėl viešųjų pirkimų

    Italijos dirbtinio intelekto bendrovė „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų pradinės (seed) investiciją, kurią planuoja skirti platformos plėtrai ir komercinei plėtrai viešojo sektoriaus pardavimų srityje. Finansavimo etapui vadovavo „Keen Venture Partners“, prisidėjo ir ankstesni investuotojai bei keli verslo angelai.

    Ši investicija sekė po ankstesnio finansavimo etapo ir padidino bendrą „Cato“ pritrauktą sumą iki 7,6 mln. eurų. Bendrovė akcentuoja, kad gautos lėšos leis sparčiau tobulinti produktą, auginti komandą ir ruoštis veiklai už Italijos ribų.

    Kas yra „Cato“ platforma?

    „Cato“ kuria DI platformą, skirtą įmonėms, kurios dalyvauja viešuosiuose pirkimuose: nuo tinkamų konkursų atrankos iki reikalavimų analizės ir pasiūlymo dokumentų parengimo. Praktikoje viešieji pirkimai dažnai reiškia didelį informacijos srautą, ilgas technines specifikacijas ir sudėtingas tinkamumo sąlygas.

    Bendrovės teigimu, jos sistema realiu laiku stebi daugiau nei 27 000 šaltinių ir reitinguoja konkursus pagal tai, kiek jie atitinka konkrečios įmonės profilį. DI taip pat analizuoja konkurso dokumentus, ištraukia esminius reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o parengtą informaciją susieja su pirminiais šaltiniais, kad būtų galima patikrinti kontekstą.

    Platforma siekia automatizuoti pasikartojančias užduotis, tačiau galutinį pasiūlymo pateikimą palieka klientui. Tai svarbu, nes viešuosiuose pirkimuose klaidos administraciniuose dokumentuose ar neatitikimai techninėms sąlygoms gali kainuoti diskvalifikaciją net ir turint konkurencingą kainą.

    Kodėl ši rinka tokia didelė?

    Viešieji pirkimai Europoje sudaro apie 14 proc. Europos Sąjungos bendrojo vidaus produkto ir siekia maždaug 2,5 trln. eurų per metus. Tai milžiniška rinka, kurioje įmonėms tenka konkuruoti dėl sutarčių su daugiau nei 250 000 perkančiųjų organizacijų.

    Italijoje viešųjų konkursų vertė 2025 metais, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC duomenimis, siekė 309 mlrd. eurų. Tokia apimtis paaiškina, kodėl sprendimai, kurie padeda greičiau rasti tinkamus konkursus ir tiksliau parengti pasiūlymus, pritraukia investuotojų dėmesį.

    Klientai ir plėtros planai

    „Cato“ teigia, kad per šešis mėnesius nuo produkto paleidimo platforma apdorojo tūkstančius konkursų klientams Italijoje. Tarp jų – tiek smulkesnės ir vidutinės įmonės, tiek didesni rinkos dalyviai medicinos priemonių, statybų, informacinių technologijų ir paslaugų sektoriuose.

    „Pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias pasitenkinimas – kai klientai sako, kad mūsų technologija jiems yra tikras sąjungininkas: padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, taip didinant galimybes laimėti ir augti“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    Gautas finansavimas bus nukreiptas tolesniam produkto vystymui, pardavimų komandos stiprinimui ir tarptautinei plėtrai. Bendrovė taip pat planuoja plėsti sprendimą į papildomus sektorius ir padėti jau turimiems tarptautiniams klientams viešųjų pirkimų procesuose už Italijos ribų.

  • „STIHL“ vadovas įspėja: be reformų Vokietija praras gerovę – siūlo 40 val. be priedo

    „STIHL“ vadovas įspėja: be reformų Vokietija praras gerovę – siūlo 40 val. be priedo

    Vokietijos pramonė jau ne vienerius metus patiria struktūrinį spaudimą, o padėtis, pasak „STIHL“ patariamosios tarybos ir priežiūros tarybos pirmininko dr. Nikolo Stihlo, tampa kritinė. Jo teigimu, per pastaruosius aštuonerius metus pramonės gamybos apimtys sumažėjo maždaug 15 proc., o kas mėnesį prarandama apie 15 000 pramonės darbo vietų.

    Autorius pabrėžia, kad investicijų dinamika silpsta: grynosios privačiosios investicijos esą priartėjo prie nulio, o įmonės dažniau tik pakeičia nusidėvėjusį turtą, nei plečia pajėgumus. Tokią situaciją jis sieja su aukštomis energijos, darbo ir mokesčių sąnaudomis bei pertekliniu reguliavimu, kuris mažina norą rizikuoti ir investuoti.

    Reformos, kurių nebeužtenka

    Dr. N. Stihlas pripažįsta, kad verslo aplinkai įtakos turi ir išoriniai veiksniai, įskaitant prekybos barjerus, Kinijos pramonės politiką ir geopolitines įtampas. Vis dėlto, jo vertinimu, pagrindinės problemos kyla šalies viduje, todėl sprendimai turi prasidėti nuo administracinės naštos mažinimo ir aiškesnių taisyklių.

    Jis kritiškai vertina Vokietijos valdžios planuojamą reformų paketą, apimantį sveikatos draudimą, pensijų sistemą, mokesčius ir darbo rinką, teigdamas, kad jis kol kas nesukuria lūžio. Pasak jo, kompromisų išardymas ar reformų sušvelninimas galėtų ypač smarkiai pakenkti verslo pasitikėjimui politika ir dar labiau sustiprinti investicijų stagnaciją.

    „Kitos reformos turi toliau mažinti biurokratiją, didinti bendrą dirbamų valandų skaičių, mažinti darbo sąnaudas ir suteikti įmonėms realių paskatų investuoti į mokslinius tyrimus ir plėtrą“, – sakė dr. Nikolas Stihlas.

    Valstybė turi padėti, o ne stabdyti

    „STIHL“ vadovas ragina viešąjį sektorių orientuotis į paslaugos kokybę: taisyklės turi būti suprantamos, procedūros greitesnės, o ataskaitų ir dokumentavimo reikalavimai pagrįsti. Jo nuomone, administravimo modernizacija turi remtis skaitmenizacija ir dirbtiniu intelektu, kad sprendimai būtų priimami greitai ir prognozuojamai.

    Kaip vieną iš signalų jis mini kai kurių Vokietijos žemių iniciatyvas mažinti ataskaitų teikimo prievoles, įtvirtinant principą, kad reikalavimai turėtų būti paliekami tik tada, kai jų būtinybė aiškiai pagrindžiama. Tokia kryptis, pasak jo, galėtų sustiprinti tiek verslo, tiek visuomenės pasitikėjimą valstybės gebėjimu veikti efektyviai.

    Ginčas dėl darbo laiko ir sąnaudų

    Didelę dalį teksto autorius skiria demografiniams pokyčiams, kurie, jo vertinimu, mažina darbo jėgos pasiūlą ir didina spaudimą socialinės apsaugos sistemai. Jis teigia, kad norint išlaikyti gerovės valstybės modelį, reikia didinti bendrą dirbamų valandų skaičių, kitaip ekonomikos potencialas natūraliai trauksis.

    Kontroversiškiausia jo siūlymų dalis susijusi su darbo laiku: jis ragina siekti 40 valandų darbo savaitės be papildomo atlygio didinimo, argumentuodamas tarptautiniu konkurencingumu ir pramonės išlikimu. Taip pat akcentuojama ne vien alga, bet ir vadinamosios ne darbo užmokesčio sąnaudos, ypač socialinio draudimo įmokos, kurios, jo teigimu, neturėtų viršyti 40 proc. bruto darbo užmokesčio.

    Dr. N. Stihlas taip pat mini priemones, kurios esą galėtų didinti darbo pasiūlą: ilgesnį darbinį gyvenimą su aiškiomis išimtimis fiziškai sunkiems darbams, efektyvesnį bedarbių ir ne visą darbo laiką dirbančių įtraukimą, kvalifikuotą imigraciją. Kartu jis teigia, kad vien skaitmenizacijos ir DI teikiamas produktyvumo augimas demografinių tendencijų pilnai neatsvers.

    Galiausiai autorius pabrėžia inovacijų svarbą: Vokietijos stiprybe jis laiko universitetų, mokslinių institucijų, inovacijų klasterių ir įmonių ryšius, tačiau ragina suteikti daugiau reguliacinės erdvės, didinti mokestines paskatas MTEP ir plėsti rizikos kapitalo prieinamumą. Jo teigimu, tik ryžtingos priemonės gali sustabdyti pramonės bazės eroziją ir užtikrinti ilgalaikę gerovę.

  • Japonija žada 510 mlrd. eurų investicijų JAV: kas slepiasi už prekybos susitarimo su Trumpu

    Japonija tvirtina daranti pažangą įgyvendinant įsipareigojimą investuoti į JAV ekonomiką apie 510 mlrd. eurų. Apie tai kalbėjo Japonijos prekybos ministras Akazawa Resei, po derybų Vašingtone aptaręs investicijų planą, susietą su abiejų šalių prekybos susitarimu.

    Ministras pabrėžė, kad Tokijas ir Vašingtonas tęs koordinavimą, tačiau detalių apie kitą investicijų etapą kol kas neatskleidė. Pasak jo, derybose vis daugiau vietos užima dirbtinis intelektas ir pažangios mikroschemų technologijos, kurios laikomos strategiškai svarbiomis abiem pusėms.

    Susitarimas: tarifai ir investicijos

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas 2025 metų liepos pabaigoje paskelbė apie pasirašytą Vašingtono ir Tokijo prekybos susitarimą. Jo esmė – sutarti dėl muitų režimo ir kartu įtvirtinti didelio masto Japonijos kapitalo nukreipimą į JAV pramonę bei energetiką.

    Akazawa Resei taip pat akcentavo, kad neturėtų atsirasti naujų muitų, kurie nebūtų numatyti pačiame susitarime. Tai svarbu verslui, nes papildomi tarifai reikštų didesnę kainų riziką tiekimo grandinėse ir mažesnį investicijų prognozuojamumą.

    Kur keliauja pinigai?

    Pirmasis įvardytas investicijų etapas siekė apie 33 mlrd. eurų ir buvo nukreiptas į dujų bei kasybos sektorius. Antrasis etapas – apie 68 mlrd. eurų – numatytas branduolinės energetikos projektams Tenesio ir Alabamos valstijose, taip pat dujų elektrinėms Pensilvanijoje ir Teksase.

    Japonijos pusė leidžia suprasti, kad tolesnės investicijų kryptys gali apimti aukštųjų technologijų gamybą, duomenų centrų plėtrą ir puslaidininkių ekosistemą. Pastaruoju metu šios sritys vis dažniau siejamos ne tik su ekonominiais, bet ir su nacionalinio saugumo interesais, todėl detalės derinamos itin atsargiai.

  • „INLEAP Photonics“ pritraukė 20 mln. eurų: lazerinės antidronų sistemos keliauja į Europą

    „INLEAP Photonics“ pritraukė 20 mln. eurų: lazerinės antidronų sistemos keliauja į Europą

    Vokietijos deeptech bendrovė „INLEAP Photonics“ pritraukė apie 20 mln. eurų pradinio etapo investicijų, kad paspartintų lazerinių antidronų sprendimų gamybą ir diegimą. Finansavimo raundui vadovavo „UVC Partners“, prisidėjo Vokietijos HTGF, Lenkijos „Balnord“, Estijos „Sentris“ ir Danijos „Scale Capital“.

    Bendrovė kuria itin tikslias ir labai greitas lazerio spindulio nukreipimo sistemas, skirtas neutralizuoti nepilotuojamus orlaivius. Technologija orientuota tiek į gynybos poreikius, tiek į civilinės bei kritinės infrastruktūros apsaugą, pavyzdžiui, oro uostuose, energetikos objektuose ar duomenų centruose.

    Pastaraisiais metais antidronų sprendimų paklausa Europoje auga, nes dronai vis plačiau naudojami tiek komerciniais tikslais, tiek hibridinių grėsmių kontekste. Dėl to daugėja incidentų rizikų objektuose, kur svarbiausia yra greita reakcija, tikslumas ir minimalus pašalinis poveikis aplinkai.

    „INLEAP Photonics“ nurodo dirbanti su klientais ir partneriais, tarp jų – Vokietijos Federaline gynybos ministerija bei Bundesvero Kibernetinių inovacijų centru. Bendrovė taip pat yra sudariusi strateginę partnerystę su Vokietijos gynybos technologijų įmone STARK Defence.

    „Mūsų technologija jau pasiekė rinką ir matome stiprų užsakymų augimą. Dabar investuojame į gamybą, kokybės užtikrinimą, pardavimus ir aptarnavimą, kad atlieptume paklausą ir pristatytume sistemas didesniu mastu“, – sakė „INLEAP Photonics“ įkūrėjas ir vadovas Marius Lammersas.

    Pasak bendrovės, naujas kapitalas bus skirtas plėsti gamybos ir bandymų pajėgumus, toliau vystyti lazerio technologijos branduolį ir auginti pardavimų bei klientų aptarnavimo komandą Vokietijoje ir kitose Europos rinkose. Taip pat numatomos investicijos į kokybės kontrolę ir sertifikavimą, kad sprendimai galėtų būti patikimai diegiami pramoninėse ir saugumui kritinėse aplinkose.

    Ekspertų vertinimu, antidronų sektoriuje vis svarbesnė tampa ne tik aptikimo grandis, bet ir neutralizavimo priemonės, kurios gali veikti tiksliai ir greitai, o prireikus būtų integruojamos į platesnes saugumo sistemas. Tokios investicijos rodo, kad Europos rinka ieško skalės ir brandos: nuo prototipų bei pilotų pereinama prie serijinės gamybos ir reguliuojamo diegimo realiuose objektuose.