Tag: Investicijos

  • „Bitmine“ per savaitę prisipirko 12 532 ETH: Tomas Lee įvardija, kas gali įžiebti naują kripto ciklą

    „Bitmine“ per savaitę prisipirko 12 532 ETH: Tomas Lee įvardija, kas gali įžiebti naują kripto ciklą

    „Bitmine“ didina Ethereum rezervą

    „Bitmine Immersion Technologies“ paskelbė per pastarąją savaitę įsigijusi 12 532 Ethereum (ETH) žetonus ir taip padidinusi savo Ethereum rezervą iki 6 028 946 ETH. Bendrovė nurodė, kad toks portfelis sudaro apie 4,9 proc. visos Ethereum pasiūlos.

    Pagal tuo metu skelbtą kainą, bendrovės valdomo ETH vertė siekė apie 14,4 mlrd. eurų. Kartu su kitomis kriptovaliutomis, grynaisiais pinigais, vertybiniais popieriais ir kitomis investicijomis „Bitmine“ teigė valdanti maždaug 15,2 mlrd. eurų vertės turto.

    Didžioji dalis ETH jau uždirba iš statymo

    Bendrovė pranešė, kad 5 067 309 ETH, kurių vertė siekė apie 12,1 mlrd. eurų, yra statomi per jos „MAVAN“ platformą ir partnerius. Tai sudaro apie 84 proc. viso įmonės turimo ETH balanso.

    Remdamasi pastarųjų septynių dienų metine grąža, „Bitmine“ prognozavo maždaug 316 mln. eurų metines pajamas iš statymo, o pilnai pastačius visą ETH kiekį ši suma, bendrovės vertinimu, galėtų artėti prie 376 mln. eurų per metus. Statymo pajamos priklauso nuo tinklo sąlygų ir kintančių atlygių, todėl realūs rezultatai gali svyruoti.

    Ką mato Tomas Lee?

    „Bitmine“ valdybos pirmininkas Tomas Lee, komentuodamas rinkos perspektyvas, atkreipė dėmesį, kad ETH trečiąjį ketvirtį lenkė JAV akcijų indeksą „S&P 500“, nepaisant griežtesnių finansavimo sąlygų ir aukštesnių obligacijų pajamingumų. Jo vertinimu, tai rodo, kad skaitmeninio turto rinka gali turėti pakankamai jėgų augti ir sudėtingesnėje makroaplinkoje.

    „Matome potencialą, kad tai gali būti didžiausias kriptovaliutų augimo ciklas istorijoje“, – sakė Tomas Lee.

    Pasak jo, naują ciklą gali skatinti keli lygiagrečiai stiprėjantys veiksniai. Tarp jų jis išskyrė turto žetonizacijos plėtrą, kapitalo ir kartų turto perdavimo procesus, taip pat modelį, kai didelės įmonės ar finansiniai subjektai kaupia skaitmeninį turtą ilgalaikiuose rezervuose, taip sumažindami realiai rinkoje cirkuliuojančią pasiūlą.

    Lee taip pat sieja kripto rinkos perspektyvas su dirbtinio intelekto plėtra, pabrėždamas, kad skaitmeninio turto infrastruktūra ir nauji technologiniai panaudojimo scenarijai gali didinti paklausą. Tuo pat metu investuotojams tai išlieka aukštos rizikos segmentas, kuriame kainas veikia ir reguliavimo sprendimai, ir makroekonominiai lūkesčiai.

    Papildomai „Bitmine“ nurodė turinti 214 bitkoinų, reikšmingų investicijų į kitas bendroves bei daugiau kaip 575 mln. eurų grynųjų ir rinkoje parduodamų vertybinių popierių. Įmonės teigimu, bendras toks krepšelis leidžia derinti likvidumą su rizikingesniu, bet potencialiai didesnę grąžą galinčiu generuoti kripto turtu.

    Rinkoje tuo metu ETH kaina per parą kilo apie 1 proc., o „Bitmine“ akcijos paskutinėje prekybos sesijoje užsidarė ties 24,03 JAV dolerio lygiu. Perskaičiavus, tai sudaro apie 22,10 euro, tačiau akcijų kaina biržoje gali greitai keistis priklausomai nuo naujienų ir investuotojų nuotaikų.

  • PKP PLK stiprina savo dukterines įmones: vadovas ramina rinką ir įvardija 20 ir 80 santykį

    Lenkijos geležinkelių infrastruktūros valdytoja PKP PLK pastaraisiais metais sparčiai augina dukterinių įmonių vaidmenį, tačiau kartu pabrėžia, kad tai neturėtų išstumti privačių rangovų. Bendrovės vadovas Piotras Wyborskis viešai įvardijo, kokią dalį darbų planuojama patikėti grupės įmonėms ir kokią – rinkai.

    PKP PLK valdo geležinkelių infrastruktūros turtą, vertinamą daugiau kaip 34 milijardais eurų, ir yra vienas didžiausių šalies darbdavių: grupėje dirba beveik 40 000 žmonių. Konferencijoje akcentuota, kad dukterinės bendrovės pastaruoju metu demonstruoja aiškią augimo trajektoriją.

    Dukterinės įmonės ir rinka: koks balansas?

    PKP PLK teigia siekianti didinti infrastruktūros atsparumą ir turėti pajėgumų greitai reaguoti į gedimus, avarijas ar staigius remonto poreikius. Vis dėlto bendrovė pabrėžia neketinanti masiškai kurti vidinių pajėgumų dideliems kapitaliniams remontams, todėl didelė dalis užsakymų ir toliau lieka atviroje rinkoje.

    Vadovo teigimu, šiuo metu apie 20 proc. investicijų programos sutarčių vertės įgyvendina PKP PLK dukterinės įmonės, o maždaug 80 proc. – išorės rangovai. Toks santykis, PKP PLK vertinimu, yra tinkamas ir leidžia išlaikyti konkurencingą statybų rinką.

    „Norėčiau pabrėžti, kad dukterinių įmonių plėtra neprieštarauja statybų rinkos plėtrai. Apie 20 proc. sutarčių vertės vykdo mūsų dukterinės bendrovės, o apie 80 proc. – rinkos įmonės. Mano nuomone, tai teisinga proporcija“, – sakė Piotras Wyborskis.

    PKP PLK nurodo, kad dalį kasdienės diagnostikos ir smulkių gedimų šalinimo atlieka savo jėgomis, o sudėtingesnius ar didesnės apimties darbus patiki dukterinėms bendrovėms ir išoriniams rangovams. Taip formuojamas modelis, kuris leidžia greičiau reaguoti kritinėse situacijose, kartu neatsisakant konkurso principo ten, kur jis būtinas.

    KPO projektai ir darbų spartinimas

    Ryškesnis dukterinių įmonių įsitraukimas buvo juntamas įgyvendinant projektus, finansuojamus iš Krajowego Plano Odbudowy – nacionalinio atkūrimo plano. PKP PLK aiškino, kad dėl mažesnio nei tikėtasi darbų sukontraktavimo 2024 metais dalį užduočių teko pavesti grupės įmonėms vidaus pavedimų būdu, kad nebūtų prarastas laikas ir būtų spėta panaudoti numatytas lėšas.

    Skelbiama, kad geležinkelių investicijų paketas pagal šį planą bendrai vertinamas maždaug 2,5 milijardo eurų, o grupės įmonės įgyvendino apie keliolika procentų šių projektų. PKP PLK akcentuoja, kad vidaus užsakymai buvo pasirinkti kaip praktinis sprendimas, kai įprasti pirkimai gali trukti 12–20 mėnesių.

    Pasak PKP PLK, pradiniai planai apėmė apie 500 geležinkelio linijų, tačiau galiausiai darbai palietė daugiau kaip 1 200 kilometrų. Bendrovė teigia, kad efektas keleiviams turėtų būti labiau juntamas įsigaliojus naujam tvarkaraščiui, kai dalyje ruožų sutrumpės kelionės laikas.

    Taip pat pranešta, kad greitis turėtų didėti maždaug 3 000 kilometrų bėgių ruožuose. PKP PLK tai pristato kaip vieną didžiausių mastų per pastaruosius metus, apimantį tiek magistralines, tiek regionines kryptis.

    Kas toliau: telekomunikacijos ir kontaktinis tinklas

    Nors PKP PLK strategijoje numatyta galimybė įsigyti papildomų įmonių, šiuo metu didelės akvizicijos neskelbiamos. Tarp svarbiausių aptariamų projektų įvardijamas planas perimti iš PKP SA didžiąją dalį telekomunikacijų išteklių, siejamų su PKP Telkol veikla.

    Kartu PKP PLK atmeta galimybę integruoti elektros tiekimo geležinkeliams verslą, kurį Lenkijoje vykdo PGE Energetyka Kolejowa. Tačiau bendrovė analizuoja, kaip po 2027 metų organizuoti kontaktinio tinklo priežiūrą, kai baigsis galiojanti sutartis: ar tęsti paslaugų pirkimą, ar dalį pajėgumų auginti viduje, ar ieškoti rinkos alternatyvų.

    PKP PLK pabrėžia, kad dukterinių įmonių plėtra turi būti finansuojama iš jų pačių veiklos. Prioritetais įvardijami mechanizacijos didinimas ir specializuotos technikos įsigijimas, įskaitant darbus ruožuose, pritaikytuose didesniam nei 200 kilometrų per valandą greičiui.

  • Nyderlandų startuolis „Innercrowd“ pritraukė 750 000 eurų: festivalio gerbėjai taps bilietų pardavėjais

    Nyderlandų startuolis „Innercrowd“ pritraukė 750 000 eurų: festivalio gerbėjai taps bilietų pardavėjais

    Nyderlanduose įkurtas startuolis „Innercrowd“ pritraukė 750 000 eurų investiciją ir ją skirs plėtrai tarptautinėse rinkose. Bendrovė siūlo sprendimą festivaliams, kurie vis dažniau ieško naujų būdų didinti bilietų pardavimus ir pasiekti auditoriją ne tik per reklamą.

    Įmonė teigia jau dirbanti su daugiau nei šimtu festivalių organizatorių įvairiose Europos šalyse, įskaitant Nyderlandus, Belgiją, Vokietiją, Bulgariją ir Lenkiją. Pasak „Innercrowd“, rinkoje ryškėja tendencija, kad lankytojai bilietus perka vėliau, o konkurencija tarp renginių auga.

    Festivaliai parduoda lėčiau

    Didėjant renginių skaičiui ir kaštams, festivalių organizatoriams tampa sunkiau iš anksto prognozuoti pardavimus ir planuoti biudžetus. „European Festival Survey 2025“ duomenimis, tik 17 proc. apklaustų festivalių buvo visiškai išparduoti.

    Tai reiškia, kad net ir žinomi renginiai dažniau susiduria su lėtesniais pardavimais, o daliai jų tenka koreguoti planus ar apskritai atšaukti renginius, jei paklausa pasirodo per silpna. Tokia situacija stiprina spaudimą ieškoti efektyvesnių, labiau į konversiją orientuotų kanalų.

    Kas yra „Innercrowd“?

    „Innercrowd“ įkūrė Benjamin Havenaar ir Job Vink, o bendrovė įkurta 2024 metais. Pagrindinė idėja – aktyvinti esamus gerbėjus anksčiau pardavimų cikle ir jų lojalumą paversti bilietų pardavimais bei didesniu pasiekiamumu.

    Platforma orientuota į ankstyvus pardavimus, pavyzdžiui, išankstinę prekybą ar early bird etapus, kai organizatoriams svarbu kuo greičiau gauti pirmąsias pajamas ir signalą apie paklausą. „Innercrowd“ tikslas – padaryti šį etapą patogesnį ir labiau paremtą asmeniniu kontaktu.

    DI agentai „WhatsApp“ ir gerbėjų rekomendacijos

    Sprendimo esmė – gerbėjai, užsiregistravę į išankstinę prekybą, gauna prieigą prie „WhatsApp“ parduotuvės, kur bilietus galima įsigyti tiesiog pokalbių programėlėje. Vienas iš elementų – DI agentai, kurie gali palaikyti individualius pokalbius su gerbėjais dideliu mastu: atsakyti į klausimus ir nukreipti link pirkimo.

    Pasak bendrovės, tokios kampanijos vidutiniškai generuoja apie 50 proc. didesnę konversiją nei tradiciniai išankstiniai pardavimai, vykdomi el. paštu. Be to, ankstesnis pirkimas suteikia daugiau laiko, kad patys gerbėjai dalintųsi informacija su draugais, kurtų turinį ir skatintų sprendimą vykti į renginį.

    „Žmonės kasdien pamato milžiniškus kiekius turinio ir reklamos. Dėl to tampa vis sunkiau išsiskirti vien mokamomis kampanijomis. Draugo rekomendacija veikia visiškai kitaip nei dar viena reklama sraute. Tai stiprybė, kurią daug festivalių jau turi savo gerbėjų bazėje, o mes padedame šį lojalumą panaudoti aktyviau“, – sakė vienas iš „Innercrowd“ įkūrėjų Benjamin Havenaar.

    „Innercrowd“ taip pat akcentuoja, kad gerbėjų sukurtas turinys gali būti pakartotinai naudojamas pačių organizatorių rinkodaroje. Tai gali sumažinti poreikį nuolat kurti didelius kiekius naujos reklaminės medžiagos ir leisti daugiau dėmesio skirti programos bei patirties gerinimui.

    Gavusi investiciją, bendrovė planuoja spartinti plėtrą už Nyderlandų ribų ir auginti savo pozicijas kitose Europos rinkose. Pagrindinis prioritetas – didinti festivalių klientų skaičių ir plėsti sprendimo pritaikymą skirtingiems renginių formatams.

  • DI draudikams: „Nettle“ pritraukė apie 4,4 mln. eurų ir plečia rizikų vertinimo darbo aplinką

    DI draudikams: „Nettle“ pritraukė apie 4,4 mln. eurų ir plečia rizikų vertinimo darbo aplinką

    Komercinio draudimo nuostolių kontrolės platformą kurianti bendrovė „Nettle“ pritraukė apie 4,4 mln. eurų siekiančią pradinę investiciją. Raundui vadovavo investuotojas MTech, o taip pat prisidėjo „Project A Ventures“ bei keli kiti fondai ir privatūs investuotojai.

    Po šio etapo bendra „Nettle“ pritraukta suma siekia apie 6,3 mln. eurų. Anksčiau, 2025 metų kovo mėnesį, įmonė buvo užsitikrinusi dar apie 1,9 mln. eurų prieš pradinę investiciją.

    „Nettle“ įkurta 2024 metais buvusių „QuantumBlack“ kolegų Jacko Millerio ir Katya Kinane. Bendrovė kuria DI paremtą darbo aplinką, skirtą komerciniams draudikams nuotoliniu būdu įvertinti fizines rizikas ir efektyviau jas valdyti.

    Kodėl draudikams to reikia?

    Įmonė teigia sprendžianti nuostolių kontrolės komandų pajėgumų problemą, kai rizikų vertinimo darbai gali kauptis iki šešių mėnesių. Papildomą spaudimą didina ir žmogiškųjų išteklių trūkumas: „Nettle“ skaičiavimu, iki 2030 metų į pensiją gali išeiti apie 40 proc. rizikos inžinierių.

    Draudikams tai reiškia lėtesnį sprendimų priėmimą, mažiau aktualius duomenis draudimo pasirašymui ir sudėtingesnį rizikų prioritetizavimą. Tokiose situacijose DI sprendimai dažniausiai diegiami ne tam, kad pakeistų ekspertus, o kad sumažintų rutiną ir greičiau atrinktų atvejus, kuriems būtina specialisto patirtis.

    Kaip veikia platforma

    „Nettle“ platforma sujungia rizikos identifikavimą, įrodymų surinkimą, analizę ir ataskaitų rengimą vienoje darbo vietoje. Ji naudoja DI ir išorinius duomenis, kad nuotoliniu būdu nustatytų galimas rizikas, o vedamos apžiūros leidžia rinkti informaciją rizikos inžinieriams, agentams ir patiems klientams.

    Sprendimas gali analizuoti vaizdus, vaizdo įrašus, garsą, dokumentus ir trečiųjų šalių duomenis, o rezultatas pateikiamas kaip ataskaitos, rizikos įverčiai ir rekomendacijos. Bendrovės teigimu, tai leidžia apžiūras atlikti iki penkių kartų greičiau ir pateikti pasirašytojams laiku atnaujintą informaciją.

    „„Nettle“ sukūrė platformą, kuri nuostolių kontrolę paverčia konkurenciniu pranašumu. Nuostolių prevencijos tikslas visada buvo aiškus, tačiau draudikai gali veikti tik tas rizikas, kurias supranta, o šį supratimą per dažnai riboja komandų pajėgumai. Būtent šią ribą mes ir šaliname“, – sakė „Nettle“ bendraįkūrėjas ir vadovas Jackas Milleris.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Iš pradžių platforma buvo kuriama komercinio turto draudimui, tačiau vėliau pritaikyta ir kitoms sritims, įskaitant civilinę atsakomybę, statybų ir darbuotojų kompensavimo draudimą. Įmonė taip pat akcentuoja, kad įtraukus agentus ir draudėjus galima surinkti duomenis iš objektų, kurių anksčiau ekonomiškai neapsimokėjo tikrinti.

    Naujas finansavimas bus skirtas plėtrai JAV ir Europoje bei inžinerijos ir pardavimų komandų augimui. „Nettle“ nurodo, kad jos sprendimas pritaikytas didelėms organizacijoms, gali būti diegiamas debesijoje ar vietoje, užtikrina duomenų rezidentavimą regionuose ir įmonėms reikiamą saugumo lygį.

  • Europos startuolių rinka suaktyvėjo: rugsėjį pritraukta 15,8 mlrd. eurų ir ryškūs DI sandoriai

    Europos startuolių rinka suaktyvėjo: rugsėjį pritraukta 15,8 mlrd. eurų ir ryškūs DI sandoriai

    Europos technologijų įmonėms rugsėjis tapo vienu aktyviausių mėnesių šiais metais: startuoliai pritraukė apie 15,8 mlrd. eurų, t. y. beveik penkis kartus daugiau nei rugpjūtį. Tokią dinamiką paprastai lemia keli stambūs sandoriai, kurie „pakelia“ bendrą statistiką, tačiau augimas rodo ir atsigavusias investuotojų nuotaikas.

    Didžiausias dėmesys šįkart krypo į giliąsias technologijas, energijos sprendimus ir sveikatos technologijas. Toks sektorių pasiskirstymas atspindi platesnę tendenciją Europoje: kapitalas dažniau keliauja į verslus, turinčius aiškų mokslinį pagrindą, patentų potencialą ar reikšmę strateginėms pramonės šakoms.

    Rekordiniai raundai ir kryptys

    Tarp ryškiausių savaitės sandorių išsiskyrė kvantinių technologijų sektorius: Jungtinės Karalystės universiteto „spinout“ Universal Quantum pritraukė apie 92 mln. eurų A serijos investiciją. Kvantinės kompiuterijos projektams Europoje tai reikšmingas signalas, nes tokie raundai dažnai siejami su ilgu komercializacijos keliu ir didelėmis infrastruktūros sąnaudomis.

    Ne mažiau dėmesio sulaukė energetikos kryptis: Vokietijoje veikianti Reverion paskelbė pritraukusi apie 154 mln. eurų ir planuojanti plėtrą su šimtais naujų darbo vietų gamyboje. Investuotojų apetitas energijos technologijoms pastaruoju metu išlieka didelis, nes Europa ieško būdų mažinti priklausomybę nuo importo ir stabilizuoti energijos kainas.

    Sveikatos technologijų segmente Švedijos bendrovė Yazen pritraukė apie 50 mln. eurų. Šis sektorius investuotojams išlieka patrauklus dėl augančios paklausos, senėjančios visuomenės ir skaitmeninių sveikatos paslaugų plėtros, ypač kai verslo modelis paremtas ilgalaikiu klientų išlaikymu.

    Susijungimai ir DI akcentas

    Be investicijų, rinką judino ir įsigijimai: „SAP“ įsigijo Belgijos bendrovę TechWolf. Šis sandoris išsiskiria tuo, kad parodo, kaip didieji Europos programinės įrangos žaidėjai stiprina produktus duomenų analitikos ir DI sprendimais, siekdami efektyvinti talentų, kompetencijų ir organizacijos valdymo procesus.

    Tokie įsigijimai dažnai tampa signalu ir kitoms įmonėms: DI pajėgumai vis labiau laikomi ne papildoma funkcija, o būtina verslo platformų dalimi. Tai ypač aktualu personalo valdymo, finansų ir tiekimo grandinių sistemoms, kuriose DI gali automatizuoti rutiną ir gerinti prognozes.

    Ką rodo rugsėjo šuolis?

    Rugsėjo rezultatų šuolis nebūtinai reiškia, kad visa rinka vienodai atsigavo: statistikoje didelę dalį gali sudaryti keli itin dideli raundai. Vis dėlto bendra kryptis rodo, kad kapitalas grįžta į projektus, kurie turi aiškų kelią į pajamas, o giliųjų technologijų atveju ir į strateginę reikšmę Europos konkurencingumui.

    Artimiausiais mėnesiais investuotojai greičiausiai ir toliau selektyviai rinksis sektorius, kuriuose matomas ilgalaikis poreikis ir reguliacinis aiškumas. Tokiose sąlygose didžiausią pranašumą dažniausiai įgyja komandos, galinčios aiškiai įrodyti technologijos vertę ir realų pritaikomumą rinkoje.

  • Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Berno startuolis „Besso“ pritraukė 4,3 mln. eurų: DI padeda įmonėms nepermokėti muitų

    Šveicarijos Berne įsikūręs startuolis „Besso“ pritraukė apie 4,3 mln. eurų investiciją, kurią skyrė vienas didelis Europos šeimos biuras. Įmonė teigia sąmoningai pasirinkusi vieną ilgalaikį investuotoją, kad galėtų greičiau didinti apimtis ir nesiblaškyti tarp skirtingų finansuotojų lūkesčių.

    „Besso“ kuria dirbtinio intelekto sprendimą, skirtą tarptautinės prekybos reguliavimo ir muitų taisyklių analizei. Platforma nuolat stebi daugiau nei 1 250 prekybos reglamentų ir tarifų grafikų skirtinguose prekybos koridoriuose, o įmonėms pateikia įžvalgas, kur jos gali permokėti muito mokesčius.

    „Nuo pat pradžių „Besso“ kūrėme remdamiesi realiais klientų poreikiais, o ne finansavimo etapais. Dabar matomas augimas rodo, kad laikas stipriau investuoti į plėtrą, o vienas ilgalaikis investuotojas suteikia ir resursų, ir aiškų fokusą“, – sakė „Besso“ įkūrėjas ir vadovas Philipas Sieberis-Gasseris.

    Pasak įmonės, muitų ir tarifų komandos pasaulyje esą praranda galimybę pasinaudoti lengvatiniais tarifais maždaug 30 proc. siuntų, kurioms tai galėtų būti taikoma. „Besso“ skaičiuoja, kad vidutinio dydžio importuotojams tai gali kainuoti nuo maždaug 1,8 iki 13,8 mln. eurų per metus, priklausomai nuo prekių srautų ir tarifų struktūros.

    Kita problema yra nuolat kintanti aplinka: įmonė nurodo, kad pagrindiniuose prekybos koridoriuose kiekvieną savaitę fiksuojama daugiau nei 7 000 reguliacinių pokyčių. Prie to prisideda geopolitinė įtampa, sankcijų taikymas, dažnėjantys tarifų peržiūrėjimai ir didėjantis spaudimas tiekimo grandines daryti atsparesnes.

    „Besso“ teigia, kad jos platforma pakeičia rankinius procesus, kurie daugelyje įmonių vis dar remiasi skaičiuoklėmis, PDF dokumentais ir brangiomis konsultacijomis. Sistema automatiškai identifikuoja, kur galima taikyti lengvatinius tarifus ar laisvosios prekybos susitarimų sąlygas, taip sumažinant klaidų riziką ir administracinę naštą.

    Tarp „Besso“ klientų minimos tarptautinės bendrovės, įskaitant „Danone“, „Unilever“, „AB InBev“, „BASF“, „Coca-Cola“, „Heineken“, „Philip Morris International“ ir „Syngenta“. Startuolis taip pat teigia, kad prie platformos neseniai prisijungė ir daugiau „Fortune 500“ sąrašo bendrovių.

    Įmonė bendradarbiauja su akademiniais partneriais, tarp kurių įvardijami Geneva Graduate Institute, World Trade Institute ir ETH Zurich. Konsultacinėje taryboje dirba ir buvęs Šveicarijos ekonomikos reikalų valstybės sekretorius Jeanas-Danielis Gerberis, taip pat tarptautinės prekybos teisės ir DI specialistai.

    Gautas lėšas „Besso“ planuoja skirti darbuotojų skaičiui didinti, klientų aptarnavimo pajėgumams plėsti bei produkto vystymui ir tyrimams. Įmonės vertinimu, paklausa pažangesniems prekybos atitikties įrankiams auga, nes įmonės siekia mažinti su prekyba susijusias sąnaudas ir tiksliau valdyti rizikas.

    „Tai svarbus etapas, bet pats finansavimas nėra galutinis tikslas. Svarbiausia yra tai, ką jis leidžia mums sukurti toliau“, – sakė Philipas Sieberis-Gasseris.

  • Londono „Sava“ pritraukė 32,08 mln. eurų: su „Ascensia“ ruošia gliukozės mikrojutiklio startą Europoje

    Investicija ir partnerystė

    Londone įsikūrusi sveikatos technologijų bendrovė „Sava“ pranešė užbaigusi B serijos investicijų etapą, per kurį pritraukė 32,08 mln. eurų. Pritrauktos lėšos bus skirtos gamybos apimčių didinimui ir pasirengimui komerciniam startui.

    Kartu bendrovė paskelbė pasirašiusi susitarimą su diabeto priežiūros sprendimų tiekėja „Ascensia“, kuri taps komercializavimo ir platinimo partnere. Pirmasis etapas numatytas Europoje, kur planuojamas įrenginio pristatymas rinkai.

    „Dešimtmečius nuolatinę stebėseną ribojo ta pati paveldėta technologija. Tai netrukus pasikeis“, – sakė „Sava“ bendraįkūrėjas ir vienas vadovų Renato Circi.

    Investicijų etapui vadovavo „Ascensia“, o prie jo prisidėjo ir kiti instituciniai investuotojai, tarp jų „Balderton Capital“, „Norrsken VC“, „Simplyhealth Ventures“, „JamJar Investments“ bei „Pentland Ventures“. „Sava“ anksčiau jau buvo pritraukusi A serijos investiciją ir sėklinį finansavimą, taip nuosekliai didindama kapitalą produkto brandai pasiekti.

    Kuo išsiskiria mikrojutiklis

    „Sava“ kuria nešiojamą biosensorių platformą, skirtą nuolat ir be skausmo matuoti molekules iškart po oda. Pirmasis praktinis pritaikymas nukreiptas į gliukozės stebėseną, tačiau pati platforma projektuojama taip, kad ateityje galėtų sekti ir kitus biomarkerius.

    Bendrovės teigimu, jos mikrojutiklis yra maždaug dešimt kartų trumpesnis nei tradiciniuose nuolatinės gliukozės stebėsenos įrenginiuose naudojamas siūlelis. Tokia konstrukcija turėtų mažinti odos dirginimą, bet vis tiek pasiekti tarpląstelinį skystį, kuriame ir matuojamas gliukozės lygis.

    Kelias į CE žymėjimą

    Kitas svarbus žingsnis – klinikiniai tyrimai ir reguliaciniai leidimai. Bendrovė skelbia šiemet planuojanti pagrindinį klinikinį tyrimą ir sieksianti CE žymėjimo naudoti prietaisą taip, kad pagal jo duomenis būtų galima priimti sprendimus dėl insulino dozavimo be įprastų kontrolinių dūrių į pirštą.

    Toks statusas rinkoje laikomas esminiu, nes jis lemia, ar nuolatinės gliukozės stebėsenos sprendimas gali pakeisti, o ne tik papildyti tradicinius matavimus. Gavus CE patvirtinimą, komercinį paleidimą Europoje numatoma vykdyti per „Ascensia“ pardavimo ir platinimo kanalus.

    „Mikrojutiklių technologija gali iš esmės pakeisti kasdienę diabeto kontrolę. Sujungę „Sava“ inovacijas ir mūsų komercines galimybes matome progą spręsti iki šiol nepatenkintus poreikius“, – sakė „Ascensia“ vadovas Peter Bodlund.

    „Ascensia“ veikia kaip PHC grupės dalis ir platina gliukozės stebėsenos produktus daugiau nei 90 šalių. Partnerystė su „Sava“ turėtų paspartinti naujos kartos sprendimo patekimą į klinikinę praktiką ir platesnę vartotojų rinką, jeigu bus pasiekti reikiami klinikiniai ir reguliaciniai tikslai.

  • „Atlas“ plečia gamybą Lenkijoje: 31 mln. eurų naujai gamyklai ir konkurento fabriko perėmimas

    Statybinių medžiagų gamintoja „Atlas“ pradėjo vieną didžiausių pastarųjų metų plėtros projektų Lenkijoje: statoma nauja gamykla Dombrovos Gurničos mieste, o kartu užbaigiamos procedūros perimant dažų ir lakų gamyklą Debicoje. Bendrovė siekia padidinti gamybos apimtis ir sustiprinti pozicijas tiek vidaus rinkoje, tiek eksporte.

    Naujos gamyklos projektas vystomas greta „Atlas“ objekto, veikiančio šiame mieste nuo 1999 metų. Pasak bendrovės, tai leis efektyviau išnaudoti esamą infrastruktūrą, sutrumpinti tiekimo grandinę ir greičiau didinti gamybos pajėgumus.

    31 mln. eurų projektas Silezijoje

    Skelbiama, kad vien statybos darbų vertė sieks apie 12 mln. eurų, o bendra investicija Dombrovoje Gurničoje turėtų sudaryti apie 31 mln. eurų. Statybų rangovu pasirinkta Lenkijos įmonė „Erbud“, o darbų pabaiga numatyta 2027 metų lapkričio mėnesį.

    Naujoji gamykla bus pritaikyta vandens pagrindo polimerinių dervų dispersijų produktams: tinkams, fasadiniams dažams, paruoštoms glaistymo masėms ir gruntams. Įmonė pabrėžia, kad gamyba ir sandėliavimas planuojami maksimaliai automatizuoti, o pajėgumai turėtų beveik padvigubinti dabartines „Atlas“ galimybes šioje produktų grupėje.

    Debicos gamykla pereina „Atlas“ žinion

    Lygiagrečiai „Atlas“ užbaigia sandorį dėl Debicos dažų ir lakų gamyklos, kuri anksčiau buvo žinoma kaip „Polifarb Dębica“. Pastaraisiais metais objektas priklausė „PPG“ grupei, o įsigijimo suma neatskleidžiama dėl komercinės paslapties.

    Pagal susitarimą, „PPG“ gamykla naudosis iki 2027 metų kovo pabaigos, o nuo 2027 metų balandžio 1 dienos „Atlas“ perims visą gamybinę ir sandėliavimo infrastruktūrą. Tuomet planuojama pradėti modernizavimo ir investicinius darbus, kad objektas būtų pritaikytas naujo savininko gamybos poreikiams.

    Kodėl statybinės chemijos gamyba auga?

    „Atlas“ teigimu, abu projektai yra atsakas į augantį statybinės chemijos produktų poreikį ir siekį užtikrinti stabilesnį tiekimą. Rinkoje vis didesnę reikšmę įgyja paruošti naudoti mišiniai ir vandens pagrindo produktai, kurių paklausa paprastai auga tiek dėl renovacijos, tiek dėl naujos statybos ciklų.

    Įmonė taip pat akcentuoja eksporto tikslus: stiprinti pardavimus Vidurio ir Rytų Europoje bei Balkanų regione. Plėtra dviejose skirtingose Lenkijos vietose leidžia geriau paskirstyti gamybą, sumažinti logistikos sąnaudas ir turėti didesnį atsparumą tiekimo sutrikimams.

    „Rinkos tendencijos rodo poreikį stiprinti mūsų grupės gamybos pajėgumus dispersinių produktų segmente. Debicos gamyklos įsigijimas ir didelė nauja investicija Dombrovoje Gurničoje kuria tvirtesnį pagrindą tolimesniam augimui“, – sakė „Atlas“ grupės vadovas Paweł Kisiel.

    Pasak jo, svarbi ir gamybos diversifikacija, kuri leidžia lankščiau reaguoti į paklausos svyravimus, o kartu tampa savotiška „draudimo polisu“ neapibrėžtumo laikotarpiais. „Atlas“ tikisi, kad padidintos apimtys ir modernesnė gamyba leis išlaikyti konkurencingumą regione, kuriame statybinių medžiagų rinka pastaraisiais metais patyrė tiek pakilimų, tiek sulėtėjimų.

  • „Universal Quantum“ pritraukė apie 93 mln. eurų: siekia milijonų kubitų kvantinių kompiuterių proveržio

    „Universal Quantum“ pritraukė apie 93 mln. eurų: siekia milijonų kubitų kvantinių kompiuterių proveržio

    Jungtinėje Karalystėje įsikūrusi kvantinių technologijų bendrovė „Universal Quantum“ pritraukė apie 93 mln. eurų A serijos investiciją ir teigia, kad tai didžiausias toks etapas JK registruotai kvantinių technologijų įmonei. Startuolis kilo iš Sasekso universiteto ir nuo 2018 metų kuria didelio masto kvantinių kompiuterių sistemas, skirtas praktiniam naudojimui.

    Skirtingai nei dalis rinkos žaidėjų, kurie koncentruojasi į kvantinę programinę įrangą ar trumpalaikius laboratorinius pasiekimus, „Universal Quantum“ akcentuoja mastelio problemą. Įmonė siekia spręsti vieną svarbiausių kliūčių sektoriuje: kaip ekonomiškai ir patikimai sukurti klaidoms atsparius kvantinius kompiuterius su milijonais klaidų korekcija apsaugotų kubitų.

    Pasak bendrovės, naujas finansavimas bus skirtas tarptautinei plėtrai ir technologijos komercinimui, ypač JAV, Japonijoje bei Vokietijoje, kur įmonė turi centrą Hamburge. Kvantinių technologijų rinka pastaraisiais metais sulaukia vis daugiau kapitalo, nes valstybės ir verslas ją vertina kaip strateginę sritį, galinčią pakeisti skaičiavimų galimybes logistikoje, medžiagotyroje ar farmacijos tyrimuose.

    Pagrindinis „Universal Quantum“ techninis sprendimas yra integruotas kvantinio apdorojimo modulis iQPU, paremtas spąstais laikomų jonų technologija. Bendrovė pabrėžia, kad lustas projektuojamas orientuojantis į gamybos pritaikomumą, o jo gamyba planuojama standartinėse 200 milimetrų komercinėse linijose, kas teoriškai palengvina pramoninį mastelio didinimą.

    Įmonė taip pat išskiria architektūrinį pasirinkimą atsisakyti sudėtingų lazerinių valdymo sistemų ir naudoti mikrobanginį valdymą, siekiant sumažinti optinę infrastruktūrą. Modulinei plėtrai ji kuria sujungimo technologiją UQConnect, kuri turėtų leisti jungti kelis modulius į didesnes sistemas, o tai svarbu keliant tikslą pereiti nuo demonstracinių įrenginių prie realiai naudingų, klaidoms atsparių kvantinių skaičiavimų.

    Kur bus pritaikyta technologija?

    „Universal Quantum“ teigia taikanti pilno sprendimo strategiją, apimančią ne tik aparatinę įrangą, bet ir valdymo programinę įrangą, kvantinių grandinių optimizavimą bei klaidų korekcijos metodus. Tokia kryptis atitinka bendrą rinkos tendenciją: investuotojai vis dažniau ieško komandų, kurios geba suvaldyti kelių sluoksnių inžinerinius iššūkius ir pasiūlyti aiškų kelią į komercines taikymo sritis.

    Praktiniai tikslai dažniausiai siejami su sudėtingomis optimizavimo užduotimis, medžiagų modeliavimo problemomis ir naujų cheminių junginių paieška. Vis dėlto sektoriuje sutariama, kad reikšminga ekonominė grąža labiausiai tikėtina tada, kai pasiekiamas didelis klaidoms atsparių kubitų skaičius, todėl lenktynės vyksta ne tik dėl kubitų kiekio, bet ir dėl patikimumo.

    Investuotojai ir tarptautinis fonas

    Bendrovė nurodė, kad investicijoje dalyvavo geografiškai įvairūs fondai ir strateginiai investuotojai, o tai atspindi didėjantį valstybių ir institucijų susidomėjimą kvantine infrastruktūra. Pastaruoju metu Europoje ryškėja kryptis stiprinti kvantinių technologijų grandinę nuo tyrimų iki gamybos, todėl tokio dydžio sandoriai tampa svarbūs ir politiniame, ir industriniame kontekste.

    „Universal Quantum“ taip pat yra laimėjusi reikšmingų užsakymų Vokietijoje, o bendradarbiavimas su pramonės įmonėmis rodo siekį technologiją pririšti prie konkrečių inžinerinių uždavinių. Kvantinių kompiuterių sektoriuje tai laikoma vienu esminių žingsnių, nes vien laboratorinis pranašumas dar nereiškia greito pritaikymo realiose verslo grandinėse.

    „Mūsų pažanga rodo partnerių tikėjimą, kad siūlome vieną patikimiausių kelių į kvantinę kompiuteriją dideliu mastu“, – sakė „Universal Quantum“ vadovas ir vienas įkūrėjų Sebastianas Weidtas.

    Įmonės būstinė yra Heivordso Hite, Sasekse, o ne tradiciniuose JK technologijų klasteriuose. Toks pasirinkimas pabrėžia, kad kvantinių technologijų ekosistema plečiasi už įprastų centrų ribų, o talentų ir kapitalo pritraukimas vis labiau priklauso nuo aiškios technologinės krypties bei gebėjimo įrodyti mastelio didinimo planą.

  • „Universal Quantum“ pritraukė 89 mln. eurų: didžiausia JK kvantinių technologijų A serija

    Jungtinėje Karalystėje veikianti kvantinių kompiuterių bendrovė „Universal Quantum“ pranešė užsitikrinusi daugiau kaip 89 mln. eurų A serijos investicijų etapą. Šis raundas įvardijamas kaip didžiausias tokio tipo kvantinių technologijų finansavimas JK, o gautos lėšos bus skirtos modulinės architektūros plėtrai ir komercializavimui.

    Įmonė kuria didelio masto kvantinių skaičiavimų sistemas, orientuotas į praktinį pritaikymą, o pagrindinis tikslas yra klaidoms atsparus kvantinis kompiuteris. Tokia kryptis reiškia, kad vien tik didinti kubitų skaičių nepakanka: reikia patikimų sujungimų, valdymo elektronikos ir sprendimų, leidžiančių efektyviai taikyti klaidų korekciją.

    Modulinė vizija ir jonų spąstai

    „Universal Quantum“ remiasi jonų spąstų technologija, kai elektriniais laukais „įkalinti“ įkrauti atomai atlieka kubitų vaidmenį. Bendrovės pasirinkta modulinė koncepcija siekia sujungti atskirus kvantinius modulius į didesnę sistemą, mažinant inžinerinę riziką ir priartinant pramoninį mastelį.

    Pasak įmonės, investicijos paspartins modulinės technologijos vystymą, įskaitant tarpusavio sujungimų sprendimus ir integruotų lustų kryptį. Praktikoje tai turi padėti pereiti nuo laboratorinių demonstracijų prie sistemų, kurias galima gaminti, diegti ir prižiūrėti realiuose projektuose.

    Europa didina tempą kvantinių kompiuterių srityje

    Finansavimo naujiena pasirodė tuo metu, kai Europoje išlieka aktyvi kvantinės aparatinės įrangos investicijų banga. Pastaraisiais metais investuotojai vis dažniau renkasi ne vien programinę įrangą, bet ir „giliąsias technologijas“, kurioms būdingas ilgesnis kūrimo ciklas, tačiau potencialiai didesnė strateginė grąža.

    Šiame kontekste vis labiau vertinami sprendimai, kurie aiškiai rodo kelią į mastelį: modulinė architektūra, gamybos procesų industrializavimas, partnerystės su mokslo ir viešojo sektoriaus institucijomis. Tokie kriterijai tampa svarbūs, nes rinka jautriai reaguoja į skirtumą tarp ambicingų pažadų ir realiai veikiančios technikos.

    „Mūsų pažanga atspindi partnerių tikėjimą, kad siūlome vieną patikimiausių kelių į didelio masto kvantinį skaičiavimą“, – sakė „Universal Quantum“ vadovas ir bendraįkūrėjas Sebastianas Weidtas.

    Plėtra už Europos ribų

    Bendrovė nurodo, kad kapitalas bus naudojamas tarptautinei plėtrai, įskaitant veiklos stiprinimą Azijoje ir kituose regionuose. Viena ryškesnių krypčių – tyrimų ir plėtros centro kūrimas Singapūre, taip pat planai plėstis Jungtinėse Valstijose, Japonijoje ir Vokietijoje.

    „Universal Quantum“ buvo įkurta 2018 metais, o jos ištakos siejamos su Sasekso universiteto mokslininkais, prisidėjusiais prie ankstyvų didelio masto jonų spąstų kvantinio kompiuterio architektūros planų. Įmonė teigia, kad šiandien komanda yra išaugusi iki daugiau nei 100 aukštos kvalifikacijos specialistų ir dirba keliuose žemynuose.

    Kvantiniai kompiuteriai dažniausiai siejami su uždaviniais, kurie klasikinėms sistemoms yra pernelyg sudėtingi arba ekonomiškai neefektyvūs, pavyzdžiui, naujų vaistų paieška, baterijų medžiagų modeliavimas ar sudėtingi optimizavimo scenarijai. Vis dėlto praktinei vertei pasiekti būtinas patikimumas ir klaidų tolerancija, todėl didžiausia kova vyksta ne dėl antraščių, o dėl inžinerinių detalių ir mastelio.

    Įmonė taip pat mini vykdomą didelės apimties projektą su Vokietijos aviacijos ir kosmoso centru DLR. Tokie kontraktai, ypač ankstyvoje technologijos brandos stadijoje, rinkoje dažnai vertinami kaip signalas, kad kuriamas produktas gali turėti aiškesnį kelią į komercinį pritaikymą.