CP v2

Tag: Investicijos

  • Berlyno fintech „bunch“ pritraukė 30,1 mln. eurų: žada automatizuoti Europos privačių rinkų procesus

    Berlyno fintech „bunch“ pritraukė 30,1 mln. eurų: žada automatizuoti Europos privačių rinkų procesus

    Berlyne įsikūrusi fintech bendrovė „bunch“ užbaigė 30,1 mln. eurų B serijos investicijų etapą. Įmonė kuria nuo pradžios iki pabaigos veikiančią infrastruktūrą Europos privačioms rinkoms ir teigia, kad naujas kapitalas leis spartinti plėtrą bei didinti automatizaciją, įskaitant DI sprendimus.

    Finansavimo etapui vadovavo fondas Portage, o prie jo prisidėjo Illuminate Financial, taip pat esami investuotojai Motive Partners, Cherry Ventures ir Fintech Collective. Pasak įmonės, tai vienas didžiausių jos žingsnių siekiant tapti platforma, kuri privačių fondų valdymo kasdienybę perkeltų iš skaičiuoklių ir el. pašto į vieningą skaitmeninę sistemą.

    Kas sprendžiama privačiose rinkose

    „bunch“ akcentuoja problemą, su kuria susiduria privataus kapitalo ir rizikos kapitalo fondų valdytojai: augant investuotojų skaičiui ir reguliaciniams reikalavimams, operaciniai procesai dažnai išlieka rankiniai. Praktikoje tai reiškia daug dokumentų, skirtingas šalių taisykles, daugybę atskirų šablonų ir pasikartojančias užduotis, kurios lėtina darbą ir didina klaidų riziką.

    Įmonės teigimu, jų platforma apima visą fondo gyvavimo ciklą: skaitmeninį investuotojų įvedimą, kapitalo kvietimus, fondo administravimą, apskaitą ir mokesčių ataskaitas. „bunch“ tvirtina, kad sistema geba apdoroti nestruktūruotus dokumentus, ištraukti reikalingus duomenis, juos suklasifikuoti ir išlaikyti atsekamumą iki pirminių šaltinių.

    „Privačios rinkos pereina į naują augimo etapą, tačiau jas palaikanti operacinė infrastruktūra nebespėja. Fondų valdytojai negali augti remdamiesi skaičiuoklių laikų sistema“, – sakė „bunch“ bendraįkūrėjas ir vadovas Enrico Ohnemüller.

    Kur bus skiriami 30,1 mln. eurų

    „bunch“ nurodo, kad investicijas planuoja panaudoti komercinei plėtrai Europoje, ypač Vokietijoje, Jungtinėje Karalystėje ir Liuksemburge, kur susitelkę daug privačių fondų administravimo kompetencijų. Kartu numatyta plėtra į naujas geografijas, turto klases ir procesų sritis, kad platforma taptų universalesnė skirtingiems fondų modeliams.

    Produkto kryptis siejama su didesne automatizacija: kapitalo kvietimų, atitikties, išmokų ir ataskaitų ruošimo darbo eigų skaitmeninimu. Įmonė pabrėžia, kad kritiniuose procesuose išlaikoma žmogaus priežiūra, nes privačiose rinkose ypač svarbūs audituojamumas, kontrolė ir atsakomybės atsekamumas.

    Augimas ir konkurencinė aplinka

    „bunch“ įkurta 2021 metais, ją įsteigė Levent Altunel ir Enrico Ohnemüller. Bendrovė dirba keliose Europos finansų ekosistemoms svarbiose vietose, tarp jų Berlyne, Londone, Amsterdame ir Liuksemburge, o klientų portfelyje mini šeimos biurus, rizikos kapitalo fondus bei ankstyvos stadijos investuotojus.

    Įmonė teigia, kad šiuo metu platforma aptarnauja daugiau nei 150 fondų valdytojų ir daugiau nei 12 000 ribotos atsakomybės partnerių skirtingose Europos jurisdikcijose. Pasak „bunch“, 2025 metais metinės pasikartojančios pajamos augo 300 proc., o grynasis pajamų išlaikymas siekė 156 proc., kas rodo, jog klientai su laiku plečia naudojimą.

    Rinkos kontekste privatūs fondai susiduria su nuolat didėjančiais atskaitomybės reikalavimais ir spaudimu efektyvinti veiklą, ypač kai investuotojai tikisi greitesnių, tikslesnių ir labiau standartizuotų ataskaitų. Todėl infrastruktūros žaidėjų, kurie automatizuoja administravimą ir sumažina rankinį darbą, reikšmė auga, o naujos investicijos gali sustiprinti konkurenciją šioje nišoje.

  • DI lenktynės įgauna pagreitį: „Armada“ pritraukė 210 mln. eurų ir stato gamyklą Arizonoje

    DI lenktynės įgauna pagreitį: „Armada“ pritraukė 210 mln. eurų ir stato gamyklą Arizonoje

    Modulinių duomenų centrų kūrėja „Armada“ pritraukė apie 210 mln. eurų investicijų per B serijos finansavimo etapą. Sandorio metu įmonė buvo įvertinta maždaug 1,85 mlrd. eurų, o tai rodo išaugusį investuotojų dėmesį infrastruktūrai, reikalingai DI skaičiavimams.

    Kartu su investicijomis „Armada“ sudarė gamybos partnerystę su „Johnson Controls“, kuri taip pat tapo investuotoja. Arizonoje planuojama nauja gamykla „Galleon Forge One“, kurios plotas sieks apie 37 000 kvadratinių metrų, o veikla turėtų sukurti daugiau nei 500 darbo vietų.

    Kas keičiasi duomenų centruose

    „Armada“ kuria modulinius duomenų centrus, kuriuos galima pristatyti ir paleisti per dienas, o ne per metus, kaip įprasta didiesiems duomenų centrų projektams. Tokie sprendimai ypač aktualūs ten, kur reikia greitai padidinti skaičiavimo pajėgumus, bet nėra laiko ilgoms statyboms ar sudėtingam prijungimui prie infrastruktūros.

    Įmonės idėja remiasi tuo, kad dalį DI skaičiavimų galima atlikti arčiau duomenų šaltinio, vietoje, o ne siųsti didelius srautus į tolimus debesijos centrus. Tai svarbu ir dėl ryšio vėlavimo, ir dėl duomenų saugumo, ypač kai kalbama apie gynybos, energetikos ar pramonės objektus.

    Leviathan ir energijos šaltiniai

    Naujoji gamykla pirmiausia gamins „Armada“ produktą „Leviathan“ – megavato klasės duomenų centrą, skirtą didelės galios skaičiavimams. Bendrovė pabrėžia, kad tokie moduliai gali būti derinami prie esamų energijos šaltinių, pavyzdžiui, saulės elektrinių ar pramonėje atsirandančių dujų srautų.

    Toks lankstumas svarbus rinkoje, kurioje elektros tinklų pralaidumas ir prijungimo terminai tampa vienu didžiausių „butelio kakliukų“. DI plėtra didina elektros poreikį, o naujų duomenų centrų projektai vis dažniau stringa dėl ilgo derinimo, infrastruktūros trūkumo ir aušinimo sprendimų.

    Klientai ir plėtra

    „Armada“ teigia, kad jos moduliai jau naudojami įvairiose srityse, įskaitant JAV karines struktūras ir sektorius, veikiančius sudėtingomis sąlygomis, pavyzdžiui, naftos ir dujų gavyboje ar telekomunikacijose. Bendrovė taip pat mini tarptautinius projektus, tarp jų bendradarbiavimą Australijoje ir Norvegijos energetikos pramonėje.

    Įmonės duomenimis, užsakymų apimtys per metus augo kartais, o tai atspindi platesnę tendenciją: rinkai reikia ne tik galingų lustų, bet ir greitai diegiamos infrastruktūros su prognozuojamu aušinimu, energijos tiekimu ir saugumo kontrole. „Armada“ pozicionuoja save kaip gamybiniu greičiu plečiamą alternatyvą, kai DI pajėgumus būtina perkelti arčiau realių operacijų.

    „DI lenktynės nebus laimėtos pavieniais projektais, jas laimės tie, kurie gali gaminti, diegti ir nuolat tobulinti DI infrastruktūrą greitai, mastu ir su suverenumu“, – sakė „Armada“ vadovas Danas Wrightas.

    Finansavimo etapą kartu vedė „Overmatch“ ir „8090 Industries“, o tarp naujų investuotojų įvardijama ir „BlackRock“. Prie sandorio prisidėjo ir keli strateginiai partneriai, o „Johnson Controls“ argumentuoja, kad jos patirtis aušinimo ir pastatų technologijų srityje leis greičiau diegti saugius modulinius duomenų centrus.

  • Tauragės savivaldybę įvertino Lietuvos verslo konfederacija: kas lėmė NT mokesčio mažinimą

    Tauragės savivaldybę įvertino Lietuvos verslo konfederacija: kas lėmė NT mokesčio mažinimą

    Tauragės rajono savivaldybė sulaukė Lietuvos verslo konfederacijos įvertinimo už sprendimus, kurie, verslo atstovų teigimu, gerina investicinę aplinką. Savivaldybei įteiktas apdovanojimas už teisingus sprendimus verslui, o padėką perdavė konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

    Pagrindinis akcentas – komerciniam nekilnojamajam turtui taikomo mokesčio tarifo sumažinimas. Savivaldybė pažymi, kad toks žingsnis prisideda prie aiškesnių taisyklių verslui ir gali padėti įmonėms tiksliau planuoti sąnaudas bei plėtrą.

    Kas pasikeis nuo 2026 metų

    Sprendimas dėl tarifo sumažinimo priimtas Tauragės rajono savivaldybės taryboje 2025 metų gruodžio 1 dieną. Nuo 2026 metų komercinio nekilnojamojo turto savininkams numatytas 0,5 proc. tarifas nuo mokestinės vertės – mažiausias, kokį leidžia taikyti įstatymas.

    Verslo organizacijos argumentuoja, kad mažesnis tarifas gali paskatinti investicijas ir didinti rajono patrauklumą įmonėms, kurios renkasi vietą gamybai, sandėliavimui ar paslaugų veiklai. Praktikoje tokie sprendimai dažniausiai vertinami kaip signalas, kad savivaldybė siekia konkuruoti dėl darbo vietų ir kapitalo.

    Kodėl tai svarbu verslui ir savivaldai

    Nekilnojamojo turto mokestis yra viena iš savivaldybių nustatomų dedamųjų, kuri tiesiogiai veikia įmonių veiklos kaštus, ypač turinčių didesnius pastatus ar infrastruktūrą. Net ir nedidelis tarifo pokytis gali turėti apčiuopiamą poveikį įmonėms, kurios dirba mažesnėmis maržomis.

    Savivaldybė tikisi, kad sprendimas ilgainiui prisidės prie vietos ekonomikos stiprinimo: daugiau investicijų gali reikšti augančią paklausą paslaugoms, naujas darbo vietas ir didesnį gyventojų užimtumą. Kartu pabrėžiama, kad mokesčių politika turi išlikti stabili, kad verslas galėtų planuoti ne vienerius metus į priekį.

    „Šis sprendimas padeda kurti palankesnę ir stabilesnę aplinką investicijoms bei verslo plėtrai“, – sakė Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Andrius Romanovskis.

    Tauragės rajono savivaldybės teigimu, gautas įvertinimas laikomas patvirtinimu, kad pasirinkta kryptis – konkurencingesnės sąlygos verslui – gali būti viena iš priemonių siekiant tvaresnio rajono augimo.

  • Kopenhagos „Alcolase“ pritraukė 1,5 mln. eurų: kuria fermentinę priemonę nuo alkoholio paraudimo

    Kopenhagos „Alcolase“ pritraukė 1,5 mln. eurų: kuria fermentinę priemonę nuo alkoholio paraudimo

    Kas yra alkoholio paraudimas?

    Danijos biotechnologijų startuolis „Alcolase“ iš Kopenhagos pritraukė 1,5 mln. eurų investiciją ir siekia sukurti fermentais paremtą priemonę žmonėms, kurie išgėrę alkoholio greitai parausta, ima pykinti ar pasidaro bloga. Į raundą įsitraukė keli fondai ir privatūs investuotojai, o bendrovė lėšas žada skirti tyrimams bei produkto vystymui.

    Alkoholio sukeltas veido paraudimas dažnai siejamas su genetine ALDH2 fermento veiklos stoka, dėl kurios organizmui sunkiau skaidyti acetaldehidą. Tai ne tik nemalonus pojūtis ar kosmetinis efektas, nes mokslinėje literatūroje ALDH2 trūkumas siejamas ir su didesne kai kurių su alkoholiu susijusių sveikatos rizikų tikimybe.

    Kaip veiktų fermentinė technologija?

    „Alcolase“ teigia kurianti fermentų technologiją, kuri būtų aktyvi skrandyje ir padėtų skaidyti alkoholį dar prieš jam patenkant į kraują. Bendrovės idėja remiasi tuo, kad dalį proceso būtų galima perkelti į ankstyvą virškinimo etapą, taip mažinant organizmo patiriamą „smūgį“ dėl lėtesnio alkoholio metabolizmo.

    Vienas pagrindinių technologinių iššūkių yra fermentų apsauga nuo skrandžio rūgšties, todėl įmonė kuria kapsuliavimo sprendimą, kuris leistų fermentams išlikti aktyviems ten, kur jie reikalingi. Pasak bendrovės, toks pristatymo būdas ateityje galėtų turėti ir platesnių terapinių pritaikymų.

    Kodėl taikosi į Azijos rinkas?

    Pirmuoju komerciniu taikiniu įmonė įvardija Singapūrą, o vėliau planuoja plėtrą Pietų Korėjoje, kur ALDH2 varianto paplitimas yra didesnis nei Europoje. „Alcolase“ skaičiuoja, kad su ALDH2 stoka Rytų Azijoje gali gyventi apie 540 milijonų žmonių, todėl potenciali auditorija yra itin didelė.

    Bendrovė akcentuoja ir socialinį šio reiškinio aspektą: kultūrose, kur alkoholis neretai lydi verslo vakarienes ar šeimos susibūrimus, daliai žmonių realiai tampa sunku dalyvauti įprastose socialinėse situacijose. Įmonė pabrėžia, kad jos tikslas nėra skatinti gerti, o suteikti galimybę pasirinkti, kai organizmo reakcija į alkoholį yra nulemta genetiškai.

    „ALDH2 stoka ilgą laiką buvo matoma, bet retai sprendžiama sveikatos inovacijų srityje, nors ji paveikia šimtus milijonų žmonių“, – sakė „Ada Ventures“ atstovė Check Warner.

    Gavusi investiciją, „Alcolase“ planuoja atlikti in vivo tyrimą, toliau tobulinti technologiją, stiprinti intelektinės nuosavybės apsaugą ir ruoštis pirmiesiems komerciniams žingsniams su partneriais tikslinėse rinkose. Kartu įmonė įsteigė padalinį Jungtinėje Karalystėje, kad galėtų sparčiau vystyti pristatymo platformą platesniems terapiniams pritaikymams.

    Nors fermentinės priemonės idėja skamba patraukliai, galutinę vertę lems klinikinių ir saugumo tyrimų rezultatai, taip pat aiškus reguliacinis kelias, priklausomai nuo to, ar produktas būtų pozicionuojamas kaip maisto papildas, ar kaip medicininės paskirties sprendimas. Investuotojai šiuo metu akivaizdžiai stato už technologijos potencialą, bet realų proveržį parodys artimiausi vystymo etapai.

  • Gegužės 19 dieną Klaipėdoje – kur verslui rasti finansavimą: ILTE ir CPVA ekspertų konsultacijos

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje vyks finansavimo ekspertų susitikimas su regiono verslo, žemės ūkio, savivaldos ir viešojo sektoriaus atstovais. Renginys numatytas 11 valandą Klaipėdos Kultūros fabrike (Bangų g. 5A).

    Susitikime bus pristatomos aktualios investicijų ir finansavimo galimybės, kurios gali būti svarbios tiek smulkesnėms įmonėms, tiek didesniems projektams. Praktinė renginio dalis skirta individualiems klausimams ir konkrečioms situacijoms aptarti.

    Dalyviai galės pasikonsultuoti su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ekspertais. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad ILTE individualioms konsultacijoms reikalinga atskira išankstinė registracija, o CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu.

    Į patį renginį taip pat būtina registruotis iš anksto. Tokia tvarka leidžia planuoti konsultacijų srautus ir skirti daugiau laiko prioritetiniams klausimams, pavyzdžiui, dėl finansavimo sąlygų, tinkamų išlaidų ir paraiškų rengimo.

    Renginio darbotvarkėje numatytas finansavimo priemonių pristatymas ir konsultacijų blokai, orientuoti į Klaipėdos regiono poreikius. Dalyviams rekomenduojama iš anksto pasiruošti trumpą projekto aprašą ir pagrindinius skaičius, kad konsultacija būtų kuo tikslesnė.

  • Lenkija atgaivina elektromobilumo hubą Jaworžne: EMP su „Foxconn“ žada naują pradžią po Izera

    Kas keičiasi po „Izera“?

    Lenkijos valstybinės įmonės ElectroMobility Poland planas kurti elektromobilumo gamybos centrą Jaworžne įgauna naują kryptį po to, kai ankstesnis projektas su prekės ženklu Izera faktiškai buvo sustabdytas. Strateginiu partneriu paskelbtas Taivano technologijų koncernas „Foxconn“, kuris, pasak EMP vadovų, šįkart turėtų įsitraukti ne vien technologiškai, bet ir finansiškai.

    Anksčiau EMP svarstė bendradarbiavimą su Kinijos automobilių gamintojais, tačiau susitarimai nevirto realia gamyba. Dabar akcentuojama, kad naujo formato partnerystė turėtų padėti greičiau pereiti nuo planų prie įgyvendinimo, nors pati gamyba vis dar numatoma tik dešimtmečio pabaigoje.

    Finansavimas ir terminas iki 2029

    EMP teigia turinti stabilesnį finansinį pagrindą nei ankstesniais metais: dalis lėšų siejama su viešuoju finansavimu per Lenkijos aplinkos apsaugos ir vandentvarkos fondą, kuris veikia valstybės vardu. Kartu minima ir papildoma kapitalizacija, o taip pat planuojamas paties strateginio partnerio finansinis indėlis, kurio detalės viešai neatskleidžiamos.

    Pagal dabar komunikuojamą grafiką pirmieji automobiliai iš Jaworžno gamyklos galėtų išriedėti apie 2029 metais. Tokia data rodo, kad projektas išlieka ilgo horizonto, o rizikos susijusios su rinkos ciklais, reguliavimo pokyčiais ir technologijų kaita iki masinės gamybos starto.

    „Pasirašius galutinę bendros įmonės sutartį ir numatant partnerio finansinį indėlį turėsime investicinių lėšų visam sumanymui“, – sakė ElectroMobility Poland vadovas Cyprian Gronkiewicz.

    Rinka pasikeitė: konkurencija ir kainos spaudimas

    Elektromobilių rinka Europoje per pastarąjį dešimtmetį smarkiai pasikeitė: pirkėjai turi gerokai platesnį pasirinkimą, o kainų konkurencija auga ir dėl Kinijos gamintojų ekspansijos. Dėl to EMP argumentas, kad projektas dabar turi šansą, remiasi ne vien nacionalinės pramonės ambicija, bet ir bandymu įsiterpti į didesnę, brandesnę paklausą ateityje.

    EMP vadovybė pabrėžia, kad sieks konkuruoti kaina, tačiau tai priklausys nuo komponentų savikainos, tiekimo grandinės ir gamybos kaštų Europoje. Įmonė teigia, kad jau dabar skaičiuoja, kokia turi būti galutinė automobilio kaina, ir nuo jos „leidžiasi“ iki komponentų bei gamybos išlaidų, kad 2029 metais pasiūlymas būtų konkurencingas.

    Ką realiai reikštų gamyba Jaworžne?

    EMP žada, kad didelė dalis tiekimo grandinės būtų lokalizuota Lenkijoje: nuo kėbulo detalių ir suvirinimo iki dažymo medžiagų, interjero komponentų, ratų, stiklų ir plastikų. Toks modelis leistų didinti vietinę pridėtinę vertę ir mažinti priklausomybę nuo tolimų tiekėjų, tačiau elektronikos srityje natūraliai didesnis vaidmuo tektų „Foxconn“.

    Šis pasirinkimas grindžiamas tuo, kad „Foxconn“ turi patirties didelio masto elektronikos gamyboje ir investuoja į naujas sritis, įskaitant automobilių pramonę. EMP tikisi, kad technologijų partnerio kompetencijos padės sukurti platformą, kurią būtų galima ne tik naudoti, bet ir toliau vystyti, taip mažinant atsilikimo riziką nuo sparčiai besikeičiančių rinkos standartų.

  • Ronaldo prieš Pasaulio čempionatą padarė netikėtą ėjimą: investavo į nemokamą transliacijų platformą

    Ronaldo prieš Pasaulio čempionatą padarė netikėtą ėjimą: investavo į nemokamą transliacijų platformą

    Investicija į „LiveModeTV“

    Cristiano Ronaldo įsigijo dalį bendrovės, valdančios Portugalijoje veikiančią sporto transliacijų internetu platformą „LiveModeTV“. Apie sandorį paskelbta likus mažiau nei mėnesiui iki 2026 metų Pasaulio futbolo čempionato starto.

    „LiveModeTV“ startavo 2025 metų gruodį, o ją įkūrė Brazilijos bendrovė „LiveMode“. Tai pirmasis šios įmonės projektas už Brazilijos ribų, veikiantis Portugalijos rinkoje ir žiūrovams turinį siūlantis nemokamai.

    Pasak Portugalijos sporto žiniasklaidos, platforma planuoja tiesiogiai ir be mokesčio transliuoti 34 2026 metų pasaulio čempionato rungtynes, įskaitant visas Portugalijos rinktinės dvikovas. Tokia apimtis būtų išskirtinė nemokamo internetinio transliavimo segmente, kuriame dažniausiai dominuoja mokami paketai.

    Nors sandorio vertė ir Ronaldo įsigytos dalies dydis neskelbiami, pati kryptis aiški: žvaigždė sieja vardą su sparčiai augančia nemokamo sporto turinio platinimo per internetą banga. Pastaraisiais metais auditorija vis dažniau migruoja į platformas, kur sporto turinys pasiekiamas per socialinius tinklus ir vaizdo transliavimo paslaugas.

    Akcentas – „YouTube“ ir socialiniai tinklai

    Ronaldo teigimu, sportas gali keisti gyvenimus, o partnerystės tikslas – praplėsti aukščiausio lygio varžybų pasiekiamumą ir įsitraukimą. Daug dėmesio planuojama skirti transliacijoms per „YouTube“ ir turinio sklaidai socialiniuose tinkluose.

    „Kartu inovatyviai atnešime tiesioginį futbolą į „YouTube“, o sirgaliai bus visko centre“, – skelbė „LiveModeTV“.

    Toks modelis atspindi platesnę tendenciją sporto rinkoje: varžybų organizatoriai ir transliuotojai ieško mišrių sprendimų, kur dalis turinio rodoma nemokamai, kad būtų auginama auditorija, o pajamos generuojamos iš reklamos, rėmimo, turinio fragmentų ir papildomų mokamų paslaugų.

    Verslo portfelis plečiasi už futbolo ribų

    Per pastaruosius metus Ronaldo nuosekliai plėtė investicijų portfelį, siekdamas mažinti priklausomybę nuo karjeros aikštėje. Jo interesai apima žiniasklaidą, pramogų industriją, sporto verslą ir vartotojų paslaugas, o dalis projektų vystomi per CR7 prekės ženklą.

    Tarp anksčiau viešai minimų investicijų – dalyvavimas Portugalijos žiniasklaidos grupėje, kino studijos projektas su režisieriumi Matthew Vaughn, taip pat investicija į Ispanijos futbolo klubą UD Almería. Ronaldo vardas siejamas ir su investicija į dirbtinis intelektas bendrovę „Perplexity“.

    Be to, jis buvo minimas kaip investuotojas viešbučių grupėje „Grupo Pestana“, plaukų transplantacijos klinikų tinkle „Insparya“ bei Portugalijos porceliano gamintojo „Vista Alegre“ projekte. Tokia diversifikacija rodo, kad Ronaldo siekia kurti ilgalaikį, nuo sporto rezultatų mažiau priklausomą pajamų modelį.

    Ronaldo investicija į „LiveModeTV“ išsiskiria tuo, kad ji tiesiogiai susijusi su sporto turinio vartojimo pokyčiais. Jei platformai pavyks pritraukti didelę auditoriją per didžiausią metų futbolo renginį, tai gali tapti vienu ryškiausių nemokamų transliacijų bandymų Europos rinkoje.

  • Klaipėdoje – finansavimo galimybės regionui: ministras ir ILTE su CPVA atsako verslui

    Gegužės 19 dieną Klaipėdos kultūros fabrike finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas pristatys verslui ir viešajam sektoriui skirtas finansavimo priemones, kurios taikomos investicijoms ir regionų plėtrai. Renginio tikslas – praktiškai paaiškinti, kokie instrumentai šiuo metu veikia ir kaip jais pasinaudoti Klaipėdos regione.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta nacionalinio plėtros banko ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Susitikime bus aptariama, kaip finansavimo sprendimai gali padėti įmonėms greičiau įgyvendinti plėtros planus, o savivaldybėms – parengti ir įgyvendinti brandžius projektus.

    Kas bus pristatoma?

    Renginyje akcentuojami du pagrindiniai keliai: ILTE finansavimo galimybės verslui ir CPVA vaidmuo administruojant investicinius projektus bei padedant pareiškėjams susigaudyti reikalavimuose. Praktikoje tai dažniausiai reiškia paskolas, garantijas ir kitas finansines priemones, taip pat projektų parengimo ir įgyvendinimo konsultacijas.

    Tokio formato susitikimai aktualūs įmonėms, kurios planuoja didesnes investicijas į modernizavimą, našumo didinimą, skaitmeninimą ar tvaresnius sprendimus. Regionuose ypač svarbu iš anksto įsivertinti tinkamumą finansavimui ir pasiruošti dokumentus, nes konkurencija dėl priemonių ir terminai neretai būna griežti.

    Diskusija ir individualios konsultacijos

    Programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtrą per projektų prizmę. Vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį ir tai, kaip valstybės finansavimo įrankiai gali virsti apčiuopiamais pokyčiais savivaldybėse ir įmonėse.

    Po oficialios dalies dalyviai galės konsultuotis su ILTE ir CPVA ekspertais. CPVA konsultacijos vyks gyvos eilės principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti individualų laiką ir tiksliau aptarti konkrečius poreikius.

    „Siekiame, kad finansavimo priemonės regione būtų ne tik žinomos, bet ir realiai pritaikomos konkretiems projektams“, – sakė finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas.

  • EK keičia grafikus, Lenkija laukia: neaiškumų dėl DI gigafabriko ir planuojamos investicijos

    Lenkija startuoja su DI fabriku

    Krokuvoje oficialiai pradėtas projektas Gaia AI Factory, kuris apjungia superkompiuterio infrastruktūrą ir ekosistemą mokslui, viešajam sektoriui bei smulkiam ir vidutiniam verslui. Iniciatyva pristatoma kaip kelias į didesnę skaičiavimo galią tiems, kam jos trūksta kuriant ir diegiant DI sprendimus.

    Projektą planuojama užbaigti iki 2027 metų, o jo biudžetas siekia apie 70 mln. eurų. Kartu tai įtvirtina Krokuvą tarp 19 Europoje kuriamų DI fabrikų, kurie turėtų padėti greičiau perkelti tyrimus ir idėjas į praktinius produktus.

    DI gigafabriko klausimas stringa

    Lygiagrečiai Lenkija siekia tapti vienos iš penkių ES planuojamų DI gigafabrikų vieta, tačiau sprendimų priėmimas kelia vis daugiau neapibrėžtumo. Pagal viešai aptariamą koncepciją tokios investicijos mastas būtų apie 3 mlrd. eurų, o dalį finansavimo turėtų sudaryti ir nacionalinis biudžetas.

    Lenkijos Skaitmeninimo ministerija anksčiau tikėjosi, kad pagrindiniai sprendimai gali paaiškėti 2026 metų antroje pusėje, tačiau terminai slenka. Priežastis paprasta: Europos Komisija koreguoja dokumentų rengimo ir skelbimo grafiką, o tai apsunkina realų planavimą.

    Ką sako ministerija ir kur daugiausia rizikų

    Viceministras Dariuszas Standerskis pabrėžia, kad vyksta jau antras sudėtingas derinimų etapas su Europos Komisija, o galutiniai dokumentai vėluoja. Pasak jo, kol nėra detalių, rimtų sprendimų dėl įsipareigojimų ir modelio priimti neįmanoma.

    „Kol nepamatysime konkrečių detalių, sunku priimti rimtus sprendimus“, – sakė Skaitmeninimo ministerijos viceministras Dariuszas Standerskis.

    Ministerijos teigimu, dalis Lenkijos siūlymų derybose buvo įtraukti, pavyzdžiui, tarptautinių projektų skatinimas ir didesnis lankstumas dėl gigafabriko dydžio. Vis dėlto galutinės taisyklės gali nulemti, ar projektas bus patrauklus valstybių koalicijoms, ar labiau palankus vienos vietos, itin didelės koncentracijos modeliui.

    Papildomą įtampą kelia ir tai, kad ES lygmens modelyje mažėja valstybių galimybės iš anksto nuspręsti, kas bus pagrindinis projekto vykdytojas. Tokia kryptis reiškia didesnę konkurenciją ir daugiau neapibrėžtumo dėl partnerių atrankos, terminų bei atsakomybių pasidalijimo.

    Kodėl tai svarbu ne tik mokslui

    Gaia AI Factory kūrėjai akcentuoja, kad net ir nelaukiant gigafabriko sprendimo, Lenkija bando stiprinti nacionalinę DI infrastruktūrą. Skaičiavimo resursai tampa strateginiu veiksniu ne vien universitetams ar startuoliams, bet ir viešajam sektoriui, kuriam reikalingos saugios, valdomos ir aiškiai reglamentuotos platformos.

    Standerskio teigimu, valstybė gali prisidėti ne tik investicijomis, bet ir taisyklių kūrimu, pavyzdžiui, dėl skaičiavimo galios paskirstymo verslui, taip pat etikos ir gairių rengimo. Be to, DI sprendimai planuojami ir administracijoje, įskaitant virtualių asistentų vystymą, kad dalis paslaugų būtų teikiama greičiau ir paprasčiau.

    Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kada Europos Komisija pateiks galutinius dokumentus ir kokios bus konkurso sąlygos. Kol kas Lenkija balansuoja tarp nacionalinių projektų plėtros ir laukimo, ar pavyks įsitraukti į vieną didžiausių Europos DI infrastruktūros investicijų.

  • Klaipėdoje pristatomos ILTE ir CPVA finansavimo priemonės: ką svarbu žinoti verslui ir savivaldai

    Gegužės 19 dieną Klaipėdoje, Klaipėdos kultūros fabrike, vyks susitikimas, kuriame regiono verslo ir viešojo sektoriaus atstovams bus pristatytos naujausios finansavimo ir investicijų galimybės. Renginyje dalyvaus finansų ministras Kristupas Vaitiekūnas, taip pat ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros vadovės.

    Kartu su ministru į Klaipėdą atvyksta ILTE Klientų finansavimo tarnybos vadovė Giedrė Gečiauskienė ir Centrinės projektų valdymo agentūros direktorė Indrė Šuolienė. Jos pristatys instrumentus, kurie aktualūs verslo investicijoms, augimui ir regionų plėtros projektams, taip pat paaiškins, kaip vertinami projektai ir kokie žingsniai svarbiausi teikiant paraiškas.

    Renginyje bus aptariama, kaip nacionalinio plėtros banko ILTE sprendimai gali prisidėti prie regioninės ekonomikos stiprinimo ir kokios praktinės galimybės šiuo metu atviros Klaipėdos regionui. Taip pat bus kalbama apie projektų rengimo ir įgyvendinimo logiką, kuri dažniausiai lemia, ar finansavimas pasiekia tikslą laiku ir be brangių korekcijų eigoje.

    Numatyta ir diskusija, kurioje dalyvaus renginio svečiai bei savivaldos atstovai, siekiant atsakyti į dažniausiai kylančius klausimus dėl valstybės finansavimo įrankių pritaikymo realiems regiono pokyčiams. Organizatoriai akcentuoja, kad tokie susitikimai ypač naudingi tiems, kurie planuoja investicijas artimiausiais metais ir nori iš anksto susidėlioti finansavimo scenarijus.

    Po oficialios dalies renginio dalyviai galės gauti individualias konsultacijas su ILTE ir Centrinės projektų valdymo agentūros ekspertais. CPVA konsultacijos vyks „gyvos eilės“ principu, o ILTE kviečia registruotis iš anksto, kad būtų galima skirti daugiau laiko konkrečiai situacijai ir poreikiams.

    Renginio programoje numatyti pranešimai apie ILTE galimybes regioninei ekonomikai ir Klaipėdos regiono plėtros potencialą, o vėliau vyks diskusija apie investicinę kryptį bei finansavimo priemonių poveikį praktikoje. Konsultacijos planuojamos nuo 13.00 iki 16.00 valandos.