CP v2

Tag: Italija

  • Italijos saulės parke po moduliais – skirtingi mikroklimatai: dirvožemio gyviai gyvena skirtingai

    Italijos saulės parke po moduliais – skirtingi mikroklimatai: dirvožemio gyviai gyvena skirtingai

    Saulės elektrinės keičia ne tik elektros gamybą, bet ir sąlygas žemėje po moduliais. Italijoje viename saulės parke mokslininkai ištyrė siauras dirvožemio juostas tarp eilių ir nustatė, kad net kelių metrų atstumu susidaro labai skirtingos aplinkos.

    Tyrėjai tikėjosi įprastų pokyčių, susijusių su šešėliu, šiluma ir drėgme. Vis dėlto rezultatai parodė daugiau: po tais pačiais saulės moduliais dirvožemio smulkieji bestuburiai skyrėsi pagal tai, kurioje panelių pusėje gyvena.

    Kaip susidaro skirtingos zonos

    Saulės modulių metamas šešėlis dalį dienos palaiko žemesnę dirvos temperatūrą ir ilgiau išlaiko drėgmę po lietaus. Tuo metu atviresnėse tarpueilių vietose dirvožemis greičiau įkaista ir sparčiau išdžiūsta, ypač vasarą, kai saulės spinduliuotė intensyvi.

    Tokie skirtumai atsiranda gana greitai ir veikia ne vien paviršių. Kinta ir augalijos danga, o kartu ir organinių liekanų kiekis dirvoje, todėl susiformuoja tarsi keli mikrohabitatų tipai vienoje, iš pažiūros vienodoje teritorijoje.

    Kas yra tie nematomi gyventojai

    Tyrime daugiausia dėmesio skirta dirvožemio mikrobestuburiams, pavyzdžiui, šokliukams ir erkėms. Šie organizmai plika akimi dažnai nepastebimi, tačiau jie svarbūs skaidant organinę medžiagą ir palaikant maisto medžiagų apytaką.

    Vėsesnėse ir drėgnesnėse vietose po moduliais dažniau aptinkamos drėgmę mėgstančios rūšys, o atviresnėse, sausesnėse zonose dominuoja karščiui atsparesni organizmai. Kitaip tariant, saulės parkas sukuria dirvožemiui skirtingas gyvenimo sąlygas, kurios „atrūšiuoja“ bendrijas.

    Kodėl tai svarbu planuojant saulės parkus

    Didėjant saulės energetikos mastui Europoje vis daugiau dėmesio skiriama ne tik kraštovaizdžiui ar paukščiams, bet ir tam, kas vyksta dirvožemyje. Dirvožemio gyvybė svarbi ir anglies kaupimui, ir dirvos derlingumui, todėl net nedideli mikroklimato pokyčiai gali turėti platesnių pasekmių.

    Mokslininkų įžvalgos rodo, kad saulės parkų projektavime gali būti verta numatyti sprendimus, padedančius išlaikyti dirvožemio stabilumą: valdyti augalijos dangą, mažinti perdžiūvimą atvirose zonose ir stebėti dirvožemio būklę ne tik įrengimo pradžioje, bet ir vėliau.

    Tyrimas pabrėžia paprastą, bet reikšmingą faktą: dvi dirvos dėmės, kurias skiria keli metrai, po saulės moduliais gali virsti visiškai skirtingomis buveinėmis. O tai reiškia, kad energetikos infrastruktūra „perrašo“ ne tik vaizdą virš žemės, bet ir nematomą gyvenimą po ja.

  • „Ferrari“ pristatė 550 000 eurų elektromobilį: internete juokiasi, akcijos krito 7,8 proc.

    „Ferrari“ pristatė 550 000 eurų elektromobilį: internete juokiasi, akcijos krito 7,8 proc.

    „Ferrari“ pirmadienį Romoje pristatė pirmąjį visiškai elektrinį savo automobilį „Luce“. Penkiavietis modelis, kurio kaina siekia apie 550 000 eurų, iškart tapo vienu brangiausių serijinių elektromobilių rinkoje.

    Tačiau džiaugsmą netrukus pakeitė kritika: socialiniuose tinkluose automobilio dizainas pradėtas lyginti su „Nissan Leaf“ ir pigesniais „Toyota“ modeliais. Investuotojų reakcija taip pat buvo aštri: prekybos Milane metu „Ferrari“ akcijos buvo smukusios iki 7,8 proc.

    Interneto verdiktas ir politika

    Kritika apsiribojo ne vien anoniminiais komentarais. Buvęs Italijos pramonės ministras Carlo Calenda, kadaise dirbęs „Ferrari“, naujieną pavertė platesne ataka prieš įmonės vadovą Johną Elkanną ir jo sprendimus.

    Politikas teigė, kad „Luce“ esą yra įžeidimas markės gerbėjams ir kartu simbolizuoja, kaip silpnėja Italijos pramonės pamatai. Tokie pasisakymai greitai išplito, o diskusija persimetė nuo dizaino prie strategijos ir identiteto klausimų.

    Ką žada „Luce“ technika

    Techninė pusė, sprendžiant iš pristatymo, skirta nutildyti skeptikus. „Ferrari“ nurodo, kad „Luce“ turi keturis elektros variklius, po vieną kiekvienam ratui, o bendra galia viršija 1 000 arklio galių.

    Skelbiama, kad automobilis iki 100 kilometrų per valandą įsibėgėja per 2,5 sekundės, o maksimalus greitis viršija 310 kilometrų per valandą. Taip pat akcentuojamas praktiškumas: penkios sėdimos vietos ir 600 litrų bagažinė, kas „Ferrari“ pasaulyje nėra įprastas prioritetas.

    Kas slypi už dizaino ir garso

    „Luce“ dizainas kurtas bendradarbiaujant su buvusiu „Apple“ dizaino vadovu Jony Ive ir jo kolektyvu „LoveFrom“. Glotnus, stikliškas kėbulas ryškiai nutolsta nuo tradiciškai raumeningų „Ferrari“ siluetų, todėl daliai gerbėjų jis tapo sunkiai atpažįstamas.

    Gamintojas bandė iš anksto suvaldyti ir kitą jautrią temą, elektromobilių skleidžiamą garsą. „Ferrari“ teigia penkerius metus kūrusi akustinę sistemą, kuri fiksuoja ir sustiprina elektros pavaros skleidžiamą ūžesį, vietoj to, kad dirbtinai imituotų vidaus degimo variklio riaumojimą.

    „„Ferrari Luce“ nėra atsakas į pokyčius. Tai sąmoningas sprendimas vesti į priekį tai, kas ateina“, – sakė Johnas Elkannas.

    Užsakymai, kaip skelbiama, pradėti priimti nuo pirmadienio, o pirmieji pristatymai planuojami dar iki metų pabaigos. Rinkoje, kur prestižiniai gamintojai vis aktyviau elektrifikuoja modelių gamą, „Ferrari“ žingsnis gali tapti lūžio tašku, tačiau pirmosios reakcijos rodo, kad kova vyks ne tik dėl technologijų, bet ir dėl prekės ženklo įvaizdžio.

  • Italijoje autostradose veikia „Tutor“: matuoja vidutinį greitį ir fiksuoja daugiau pažeidimų

    Italijoje autostradose veikia „Tutor“: matuoja vidutinį greitį ir fiksuoja daugiau pažeidimų

    Italijos autostradose vairuotojai vis dažniau susiduria ne tik su įprastais greičio matuokliais, bet ir su vadinamuoju „Tutor“ – vidutinio greičio matavimo sistema, veikiančia ištisuose kelio ruožuose. Ji fiksuoja automobilį įvažiuojant į kontroliuojamą atkarpą ir dar kartą jos pabaigoje, o tada apskaičiuoja vidutinį greitį.

    Skirtingai nei pavienis fotoradaras, toks sprendimas „baudžia“ ne už trumpą akceleraciją viename taške, o už viso ruožo važiavimo tempą. Dėl to taktika pristabdyti prie kameros ir vėl smarkiai greitėti tampa mažiau veiksminga, ypač didelio eismo intensyvumo trasose.

    Kas pasikeitė su „Tutor 3.0“?

    Naujausia sistemos versija „Tutor 3.0“, diegiama nuo 2025 metų, nebėra skirta vien greičio kontrolei. Italijos kelių infrastruktūroje ji naudojama ir kitų pavojingų pažeidimų fiksavimui, siekiant sumažinti avaringumą ir drausminti vairavimo kultūrą.

    Pranešama, kad sistema gali registruoti rizikingus manevrus, netinkamą atstumą iki priekyje važiuojančio automobilio ir neteisėtą važiavimą avarine juosta. Praktikoje tai reiškia, kad kontrolė apima ne tik greitį, bet ir elgesį sraute, ypač ten, kur dažni staigūs persirikiavimai.

    Kuriuose keliuose tikimybė didžiausia?

    „Tutor“ pirmiausia taikomas labiausiai apkrautose Italijos autostradose, įskaitant pagrindinius tranzitinius ir atostogų maršrutus. Tarp dažnai minimų krypčių yra A1 ašis iš Milano per Boloniją, Florenciją ir Romą į Neapolį, taip pat A4, jungianti Turiną, Milaną ir Veneciją.

    Kontrolė minima ir A14, einančioje palei Adrijos jūros pakrantę, bei A23, vedančioje Palmanovos kryptimi link Tarvizio. Skelbiama, kad Autostrade per l’Italia tinkle vidutinio greičio kontrolė apima apie 2 500 kilometrų ir daugiau nei 260 matavimo įrenginių.

    Kaip veikia kontrolė ir kada ji aktyvi?

    Italijos praktikoje matavimo infrastruktūra gali stovėti nuolat, tačiau ne kiekviena atkarpa visada būna aktyvi. Sistemos įjungimas gali priklausyti nuo eismo intensyvumo, saugumo poreikių ar organizacinių sprendimų, todėl vairuotojui svarbiausia laikytis taisyklių viso ruožo metu.

    Taip pat pabrėžiama, kad sistema veikia ir naktį, ir esant lietui ar rūkui, o kai dėl oro sąlygų greitis autostradoje sumažinamas iki 110 kilometrų per valandą, kontrolė prisitaiko prie naujo limito. Įranga atpažįsta skirtingas transporto priemones, įskaitant motociklus, lengvuosius automobilius, autobusus ir sunkvežimius.

    Vairuotojams, keliaujantiems iš užsienio, svarbu žinoti ir tai, kad Italijoje naktį baudos už greičio viršijimą gali būti didesnės maždaug trečdaliu. Be to, šalyje dažnai taikomos ne fiksuotos sumos, o baudos intervalai, o galutinę sankciją lemia pareigūnų vertinimas bei situacijos aplinkybės.

    Už greičio viršijimą iki 10 kilometrų per valandą baudos paprastai siekia nuo 42 iki 173 eurų, viršijus 10–40 kilometrų per valandą – nuo 173 iki 694 eurų. Viršijimas 40–60 kilometrų per valandą gali kainuoti nuo 543 iki 2 170 eurų, o daugiau nei 60 kilometrų per valandą – nuo 845 iki 3 382 eurų.

    Griežtai vertinamas ir per mažas atstumas iki priekyje važiuojančios transporto priemonės, ypač autostradose, kur greičiai dideli. Už vadinamąjį važiavimą ant „bamperio“ ar pavojingą lenkimą baudos gali siekti kelis šimtus eurų, o už kai kuriuos lenkimo pažeidimus sankcijos prasideda maždaug nuo 85 eurų.

  • Popiežius Leonas XIV lankosi Italijos „Ugnies žemėje“: žinutė dėl taršos ir atsakomybės

    Popiežius Leonas XIV lankosi Italijos „Ugnies žemėje“: žinutė dėl taršos ir atsakomybės

    Popiežius Leonas XIV gegužės 23 dieną atvyko į Ačerą Kampanijos regione, kur vietos bendruomenė jį pasitiko kaip moralinę atramą ilgus metus trunkančios ekologinės ir sveikatos krizės akivaizdoje. Miesto aikštėje susirinko apie 15 000 žmonių, o susitikimuose daug dėmesio skirta šeimoms, netekusioms artimųjų.

    Ši teritorija plačiai žinoma kaip Terra dei Fuochi, lietuviškai dažnai vadinama Ugnies žeme, nes dešimtmečius čia fiksuotas neteisėtas atliekų išpylimas, užkasimas ir deginimas. Vietos gyventojai bei aplinkosaugos komitetai ne kartą siejo problemą su dirvožemio ir gruntinio vandens tarša bei padidėjusia onkologinių susirgimų rizika.

    Kas yra Ugnies žemė?

    Ugnies žemės pavadinimas apibūdina platų plotą tarp Neapolio ir Kazertos, kuriame ilgą laiką veikė neteisėtos atliekų tvarkymo schemos. Tai ne vien aplinkosaugos, bet ir teisėsaugos bei viešosios sveikatos klausimas, nes tokiose situacijose tarša gali paveikti maisto grandinę ir vandens išteklius.

    Vizito metu popiežius pirmiausia skyrė laiko žmonėms, kurie dėl ankštumo nepateko į katedrą, o vėliau susitiko su taršos aukų artimaisiais. Šie susitikimai tapo vienu pagrindinių dienos akcentų, pabrėžusiu, kad problema yra ne statistika, o konkrečių šeimų patirtys.

    Popiežiaus raginimas keisti kryptį

    Vėliau jis ragino iš naujo įvertinti dabartinius ekonominius ir socialinius modelius, daugiau dėmesio skiriant solidarumui ir pagarbiems santykiams su aplinka. Pasak jo, tikrasis „turtingumas“ neturėtų būti matuojamas vien materialiais rodikliais, kai tuo pat metu nyksta bendruomenių ryšiai ir prastėja gyvenamoji aplinka.

    „Katedroje susitikau su taršos aukų artimaisiais; šis pavadinimas padėjo suvokti nusikalstamos veiklos mastą ir abejingumą, kuris leido jai tęstis“, – sakė popiežius Leonas XIV.

    Jis taip pat akcentavo socialinės atskirties temą, sakydamas, kad marginalizacija kuria nesaugumą, o tikras kelias yra kovoti su atskirties priežastimis, o ne su pačiais atskirtais žmonėmis. Ši žinutė nuskambėjo kaip raginimas vietos ir nacionaliniu lygmeniu spręsti ne tik taršos padarinius, bet ir socialines sąlygas, kurios leidžia problemoms įsišaknyti.

    Ką prašo daryti vietos valdžia?

    Paskutinėje vizito stotelėje Piazza Calipari aikštėje popiežių pasitiko 90 savivaldybių merai, pilietinių aplinkosaugos komitetų atstovai ir tūkstančiai gyventojų. Popiežius išreiškė viltį, kad regiono „ugnis“ gali būti paversta nauja dvasine ir socialine energija, skatinančia rūpestį, paguodą ir atsakomybę.

    Apie regiono išbandymus kalbėjo ir Ačeros vyskupas Antonio Di Donna, priminęs, kad teisėsauga ir toliau aptinka neteisėto atliekų išpylimo atvejų. Ačeros meras Tito d’Errico, kalbėdamas kitų merų vardu, pabrėžė gyventojų ryžtą susigrąžinti ateitį ir siekį, kad sprendimai būtų grindžiami teisingumu, tiesa ir realia priežiūra.

  • Meloni siekia grąžinti branduolinę energetiką Italijoje, bet ją vis dar persekioja Černobylio šešėlis

    Meloni siekia grąžinti branduolinę energetiką Italijoje, bet ją vis dar persekioja Černobylio šešėlis

    Italijos premjerė Giorgia Meloni kelia tikslą atgaivinti branduolinę energetiką šalyje, kur ši tema nuo Černobylio katastrofos ilgus dešimtmečius buvo politiškai nuodinga. Vyriausybė argumentuoja, kad didesnis energetinis saugumas ir aukštos elektros kainos keičia visuomenės nuotaikas, tačiau kelias iki realių projektų bus ilgas.

    Meloni Italijos Senate pareiškė, kad vasarą planuojama patvirtinti teisinį pagrindą, kuris atvertų galimybę grįžti prie branduolinės elektros gamybos. Tai būtų ryškiausias probranduolinis posūkis per daug metų, bet jis kol kas reikštų ne elektrinių statybų startą, o taisyklių ir institucinių procedūrų parengimą.

    Kas iš tiesų siūloma?

    Italijos planas daugiausia siejamas su mažais modulinių reaktorių projektais, dažnai vadinamais SMR. Šie įrenginiai kuriami kaip mažesnės galios reaktoriai, kurie teoriškai galėtų būti greičiau įgyvendinami ir lengviau pritaikomi pramonės poreikiams, tačiau pasaulyje jie dar tik ankstyvos diegimo stadijos.

    Ekspertai pabrėžia, kad net priėmus įstatymus, iki konkrečių sprendimų dėl vietų, technologijų ir rangovų gali praeiti ne vieni metai. Praktikoje tai reikštų, kad dabartinės politinės kadencijos metu greičiausiai būtų kuriamas rėmas, o ne matomi statybų rezultatai.

    Italijos branduolinė istorija ir referendumų rizika

    Italija nuo branduolinės energetikos pasitraukė po 1987 metais įvykusio referendumo, kurį stipriai paveikė Černobylio avarija. Antrasis bandymas grįžti prie branduolinės energetikos žlugo po 2011 metais įvykusios Fukušimos katastrofos, kai dar vienas referendumas sustabdė ankstesnės valdžios planus.

    Politologai ir energetikos analitikai atkreipia dėmesį, kad Italijoje referendumuose klausimai neretai virsta balsavimu už ar prieš tuo metu valdžioje esančią vyriausybę. Todėl bet kokia nauja kampanija gali tapti ne techniniu ginču apie energetikos miksą, o platesniu politiniu pasitikėjimo testu.

    „Šis įstatymas dar negrąžina branduolinės energetikos į Italiją, jis tik nustato taisykles, kaip ją būtų galima sugrąžinti“, – sakė branduolinės energetikos komentatorius Luca Romano.

    Ką rodo nuomonės pokytis ir kodėl jis trapus?

    Naujesnės apklausos rodo, kad italų požiūris į branduolinę energetiką nebėra vienareikšmiškai neigiamas, o parama kai kuriais atvejais artėja prie pusės visuomenės. Nuotaikas pakeitė Rusijos karas Ukrainoje, energetinių išteklių kainų šuoliai ir pramonės konkurencingumo klausimas.

    Vis dėlto Italija išlieka tarp skeptiškesnių Europos valstybių, o parama dažnai apibūdinama kaip paviršinė ir lengvai politizuojama. Ypač jautri tema būtų konkrečių vietų parinkimas, nes vietos bendruomenių pasipriešinimas ir teisminiai ginčai Italijoje dažnai užtempia strateginius infrastruktūros projektus.

    Analitikai taip pat primena vadinamąjį Italijos paradoksą: šalis pati branduolinės energijos negamina, tačiau dalį elektros importuoja, o reikšminga importo dalis Europoje siejama su branduoliniais pajėgumais, ypač Prancūzijoje. Vyriausybė teigia, kad vietinė gamyba mažintų priklausomybę ir didintų atsparumą kainų svyravimams, tačiau kritikai ginčija realius terminus ir kaštus.

    Net optimistiškiausi politiniai pažadai dėl veikiančių reaktorių per šį dešimtmetį ekspertų vertinami atsargiai. Branduolinės programos atnaujinimas nuo beveik nulio reiškia reguliavimo institucijų stiprinimą, tiekimo grandinių kūrimą, specialistų rengimą ir ilgas leidimų procedūras, todėl reali gamyba dažnai siejama su 12–15 metų laikotarpiu.

    Europos mastu branduolinė energetika pastaraisiais metais grįžta į politinę darbotvarkę: kai kurios valstybės pratęsia elektrinių darbą, kitos svarsto naujus projektus ar peržiūri senus draudimus. Tačiau Italijos atveju sprendimą lems ne vien ekonominė logika, bet ir tai, ar vyriausybei pavyks išvengti senų baimių sugrįžimo ir užtikrinti stabilumą ilgesniam nei vienos kadencijos laikotarpiui.

  • Darbininkai aptiko senovės šventyklą, palaidotą po 3 m dumblu: ją užkonservavo didžiulis potvynis

    Darbininkai aptiko senovės šventyklą, palaidotą po 3 m dumblu: ją užkonservavo didžiulis potvynis

    Šiaurės Italijoje, netoli Ponso vietovės, techninių darbų metu aptikti akmenys su paslaptingais įrašais atvedė prie stulbinančio radinio: po beveik 3 metrų dumblo ir žvyro sluoksniu slėpėsi didelis priešromėniškas religinis kompleksas. Iš pradžių teritorijoje buvo vykdomi įprasti patikrinimai dėl galimų Antrojo pasaulinio karo sprogmenų, tačiau aptikti fragmentai pakeitė darbų kryptį.

    Į vietą atvykę archeologai nustatė, kad tai gali būti senovės venetų, gyvenusių šiaurės Apeninuose dar iki Romos įtakos, šventvietė. Dalis radinių, sprendžiant iš epigrafinių požymių, datuojami V–IV amžiais prieš mūsų erą, o pats kompleksas rodo, kad regionas turėjo svarbų kulto centrą dar prieš romanizaciją.

    Akmeniniai stulpai su užrašais

    Didžiausią susidomėjimą sukėlė ceremoniniai akmeniniai stulpai, vadinami cippi, kurių paviršiuje aptikta įrašų. Pasak tyrėjų, čia matyti ir lotyniškos abėcėlės ženklų, ir vietinės venetų kalbos pėdsakų, o dalis tekstų galėjo būti votyviniai, skirti dievybėms ar šventoms apeigoms.

    Toks dvikalbiškumas ir skirtingų laikotarpių ženklai leidžia manyti, kad vieta nebuvo tiesiog apleista atėjus Romai. Greičiau tai buvo erdvė, kur vietinės tradicijos palaipsniui persipynė su romėniškomis praktikomis, keičiantis ritualams, kalbai ir simboliams.

    Monumentali architektūra ir perėjimas į romėnų epochą

    Vėlesni kasinėjimai atidengė monumentalių statinių pamatus, kurie, archeologų vertinimu, priklausė dideliam šventyklų ansambliui. Vienas pastatas apibūdinamas kaip peripteras, tai yra statinys, iš visų pusių apjuostas kolonomis, toks sprendimas senovėje buvo brangus ir būdingas tik ypač reikšmingoms vietoms.

    Radinių visuma rodo, kad šventvietė galėjo būti ne tik religinis, bet ir regiono politinę ar socialinę įtaką atspindintis centras. Taip pat aptikta požymių, kad dalis komplekso buvo perstatoma jau romėnų laikotarpiu, todėl vieta tampa svarbi norint suprasti, kaip vyko kultūrinė transformacija Šiaurės Italijoje.

    Potvynis sunaikino, bet kartu ir išsaugojo

    Istorinį komplekso išlikimą lėmė didžiulė Adidžės upės potvynio katastrofa: senovėje upės vaga buvo arčiau šios teritorijos nei dabar. Stichija sugriovė šventyklas, o vėliau viską užklojo storas dumblo, smėlio ir žvyro sluoksnis, kuris ilgainiui tapo savotiška kapsule.

    Paradoksalu, tačiau būtent toks palaidojimas galėjo apsaugoti akmenines konstrukcijas ir įrašus nuo erozijos bei žmogaus veiklos daugiau nei du tūkstančius metų. Archeologai neatmeta, kad po nuogulomis gali slypėti ir daugiau su šventviete susijusių objektų, kurie padėtų tiksliau datuoti potvynį ir atkurti komplekso raidos etapus.

  • Europos turizmo lyderiai pagal nakvynes: Ispanija pirmauja, o Turkija jau lenkia Prancūziją

    Europos turizmo lyderiai pagal nakvynes: Ispanija pirmauja, o Turkija jau lenkia Prancūziją

    Europa išlieka pasaulio turizmo centru

    Europa ir toliau išlaiko labiausiai lankomo regiono statusą: tarptautiniai keliautojai kasmet čia sugeneruoja šimtus milijonų nakvynių. Naujausi duomenys rodo, kuriose šalyse turistai praleidžia daugiausia naktų, nepaisant augančių diskusijų apie perteklinį turizmą.

    Europos Komisijos ir „Eurostat“ statistika leidžia palyginti šalių patrauklumą ne pagal atvykimų skaičių, o pagal nakvynes, kurios geriau atspindi realų turizmo mastą ir ekonominį poveikį. Į penketuką Europoje patenka Ispanija, Italija, Turkija, Prancūzija ir Jungtinė Karalystė.

    Skaičiai auga, o įtampa kurortuose nemažėja

    Vertinant visą žemyną, 2025 metais fiksuota daugiau nei 1 500 000 000 tarptautinių turistų nakvynių. Ilgesnėje perspektyvoje augimas įspūdingas: XX amžiaus viduryje tarptautinis turizmas buvo keliasdešimt milijonų kelionių per metus, o šiandien tai jau masinis reiškinys.

    Pasaulinės kelionių rinkos plėtrą rodo ir Pasaulio kelionių ir turizmo tarybos prognozės: 2026 metais sektoriaus augimas turėtų siekti apie 3,2 proc., o darbo vietų, kurias palaiko kelionės ir turizmas, skaičius pasaulyje gali pasiekti 376 000 000. Vis dėlto kartu stiprėja ir spaudimas populiariausioms vietoms, kur daugėja protestų prieš perteklinį turizmą.

    Kas surenka daugiausia nakvynių

    Pagal 2025 metų tarptautinių turistų nakvynes Europoje tvirtai pirmauja Ispanija, kurioje fiksuota 329 661 068 nakvynės. Antroje vietoje išlieka Italija su 264 741 414 nakvynėmis, o trečioje įsitvirtino Turkija su 154 799 879 nakvynėmis.

    Prancūzija pernai peržengė 150 000 000 ribą ir pasiekė 150 753 829 nakvynes, o penktoje vietoje – Jungtinė Karalystė, kuriai pateikiami 2024 metų duomenys: 149 803 000 nakvynių. Tikėtina, kad 2025 metų rodikliai, paskelbus naujausią statistiką, gali būti dar aukštesni.

    Dešimtuką užbaigia šalys, kurių sėkmę dažnai lemia sezoniškumas ir stipri turizmo infrastruktūra. Graikija 2025 metais fiksavo 130 851 809 nakvynes, Austrija – 97 020 394, Kroatija – 85 604 505, Vokietija – 83 622 666, Nyderlandai – 64 311 055.

    Šie skaičiai paaiškina, kodėl Viduržemio jūros kryptys išlieka stabiliais lyderiais: Ispanijos, Italijos, Graikijos ir Kroatijos pakrantėse turizmo sezonas tęsiasi per vasarą ir vis dažniau plečiasi į vadinamuosius pereinamuosius mėnesius. Prancūzijoje srautus palaiko ne tik Paryžius, bet ir Žydroji pakrantė, Provansas bei Alpių žiemos kurortai.

  • Į kelionę su šunimi po Europą? Nuo 2026 metų naujos taisyklės, Ispanija ir Italija stebina

    Į kelionę su šunimi po Europą? Nuo 2026 metų naujos taisyklės, Ispanija ir Italija stebina

    Kelionės automobiliu su šunimi daugeliui atrodo paprastos, tačiau Europoje taisyklės skiriasi, o klaidos gali kainuoti brangiai. Nuo 2026 metų balandžio pasikeitė ir Europos Sąjungos reikalavimų aiškinimas, todėl prieš išvykstant verta pasitikrinti dokumentus ir šalies, per kurią keliaujate, tvarką.

    Didžiausias pokytis aktualus keliaujantiems su keliais augintiniais: nustatytas aiškus limitas, kad privačiai vienu automobiliu galima vežti iki 5 gyvūnų. Viršijus šią ribą kelionė gali būti prilyginta komerciniam vežimui, o tuomet taikomi kur kas griežtesni veterinariniai ir kontrolės reikalavimai.

    Kelionėms ES viduje įprastai būtinas ES gyvūno augintinio pasas, ISO standartą atitinkantis mikroschemų žymėjimas ir galiojantis skiepas nuo pasiutligės. Po pirmojo skiepo iki įvažiavimo turi praeiti mažiausiai 21 diena, todėl labai jauni šuniukai dažnai neatitinka reikalavimų.

    Nuo 2026 metų spalio numatomi nauji gyvūnų sveikatos dokumentų reikalavimai su detalesne kilmės ir statuso informacija, o vėlesniais metais planuojami papildomi identifikavimo pokyčiai. Keliaujant iš ne ES valstybių gali prireikti papildomų dokumentų, o kai kuriais atvejais ir pasiutligės antikūnų tyrimo.

    Vienodo reikalavimo visoje Europoje šunį vežti tik transportavimo narve nėra, tačiau daugumoje šalių gyvūnas laikomas kroviniu. Tai reiškia, kad jis privalo būti pritvirtintas taip, kad netrukdytų vairuotojui ir staiga stabdant netaptų pavojingu „sviediniu“ salone.

    Dažniausiai priimtini sprendimai yra transportavimo narvas, tvirta bagažinės pertvara, grotos arba specialūs diržai su petnešomis šunims. Jei šuo važiuoja laisvas ant galinės sėdynės ar, juo labiau, ant keleivio kelių, kai kuriose šalyse tai vertinama kaip pažeidimas.

    Ispanijoje ir Italijoje kontrolė dėl šuns saugaus vežimo laikoma viena griežčiausių, o pareigūnai dažnai tikisi matyti nuolatinį ir patikimą gyvūno fiksavimą. Praktikoje tai reiškia narvą, tvirtą pertvarą arba kitą sprendimą, kuris aiškiai atskiria šunį nuo vairuotojo zonos.

    Ispanijoje papildomą riziką kelia vietinės taisyklės dėl potencialiai pavojingų šunų kategorijos, kuri gali apimti ne tik konkrečias veisles, bet ir dalį mišrūnų pagal kūno sudėjimą. Kai kuriuose regionuose viešose vietose gali būti reikalaujama pavadėlio ir antsnukio.

    Italijoje viešose erdvėse įprastai reikalaujama pavadėlio, o dažna praktika yra ir pareiga turėti antsnukį su savimi, net jei jis tuo metu neuždėtas. Keliaujant su keliais šunimis gali būti reikalaujama jų atskyrimo grotomis arba vežimo transporteriuose.

    Danija laikoma viena griežčiausių valstybių Europoje pagal taisykles, susijusias su tam tikromis šunų veislėmis ir tipais. Pažeidimų atveju pasekmės gali būti itin rimtos, įskaitant gyvūno konfiskavimą, todėl prieš vykstant būtina įvertinti ne tik dokumentus, bet ir konkretaus šuns statusą.

    Jungtinė Karalystė taiko atskirą gyvūnų kelionių režimą, todėl taisyklės skiriasi nuo ES įprastų procedūrų. Šunims gali būti privalomas dokumentuotas gydymas nuo kaspinuočių, o įvažiavimas leidžiamas tik per numatytus maršrutus ir kontrolės punktus.

    Planuojant maršrutą per kelias valstybes svarbu tikrinti kiekvienos šalies reikalavimus atskirai, nes pakanka vienos neatitikties, kad kelionė sustotų pasienyje ar uoste. Jei dokumentai netvarkingi ar skiepai negalioja, pareigūnai gali atsisakyti įleisti, skirti karantiną arba nurodyti grąžinti gyvūną savininko lėšomis.

  • Modena automobilio ataka: tyrėjai atmeta terorizmą, aiškinamasi vairuotojo psichikos būklė

    Modena automobilio ataka: tyrėjai atmeta terorizmą, aiškinamasi vairuotojo psichikos būklė

    Italijos Modenos mieste po incidento, kai automobilis rėžėsi į pėsčiųjų minią, tyrėjai atmetė terorizmo versiją. Šeštadienį įvykusios atakos metu sužeisti aštuoni žmonės, dalies jų būklė buvo įvardyta kaip kritinė.

    Italijos vidaus reikalų ministras Matteo Piantedosi viešai pareiškė, kad 31 metų vairuotojas šiuo metu nėra laikomas teroro išpuolio vykdytoju. Pasak pareigūnų, tyrimas labiau krypsta į galimas asmens psichikos sveikatos problemas.

    Kas žinoma apie įtariamąjį

    Pasak vietos valdžios, vairuotojas yra Italijos pilietis, kilęs iš marokiečių šeimos, anksčiau policijai nebuvo žinomas. Modenos prefektė Fabrizia Triolo spaudos konferencijoje nurodė, kad 2022 metais vyrui buvo fiksuotas psichologinių sutrikimų laikotarpis.

    Modenos meras Massimo Mezzetti teigė, kad vyras 2022 metais buvo gydomas psichikos sveikatos centruose dėl sutrikimų, siejamų su šizoidine liga, tačiau vėliau dingo iš specialistų akiračio. Pareigūnai nurodo, kad kol kas nerasta požymių, jog jis būtų radikalizavęsis.

    „Jis 2022 metais buvo gydomas mūsų psichikos sveikatos centruose, o vėliau dingo iš akiračio ir, deja, šiandien sugrįžo tokiu dramatišku būdu“, – sakė Modenos meras Massimo Mezzetti.

    Sužeistieji ir jų būklė

    Pranešama, kad automobilis partrenkė kelis žmones, o vėliau trenkėsi į parduotuvės vitriną. Tarp sužeistųjų buvo ir užsieniečių, įskaitant Vokietijos turistą bei Lenkijos pilietę, atostogavusius Italijoje.

    Sužeistieji išgabenti į skirtingas Emilijos-Romanijos regiono gydymo įstaigas. Viena 55 metų moteris, prispausta prie vitrinos, buvo gydoma Bolonijoje, jos gyvybei grėsė pavojus; pareigūnai pranešė ir apie ypač sunkias traumas, dėl kurių kai kuriems nukentėjusiems amputuotos apatinės galūnės.

    Kiti pacientai buvo paguldyti į ligonines Modenoje, dalies jų būklė apibūdinta kaip lengvesnė, o keli patyrė nesunkias traumas. Medikų komandos ir toliau stebi sunkiausiai sužeistųjų būklę, o tyrėjai tikslina tikslią įvykių seką.

    Kaip įtariamasis buvo sulaikytas

    Po susidūrimo su vitrina vairuotojas paliko automobilį ir bandė pasišalinti pėsčiomis. Pranešama, kad jį vijosi ir užspeitė keturi praeiviai, o įtariamasis, bandydamas ištrūkti, išsitraukė peilį ir sužeidė vieną žmogų.

    Vis dėlto praeiviams pavyko vyrą sutramdyti ir išlaikyti iki atvykstant policijai. Prokuratūra vėliau patvirtino sulaikymą, o įtarimai sugriežtinti, atsižvelgiant į masinių sužalojimų mastą ir peilio panaudojimą.

    „Dėkoju piliečiams, kurie drąsiai įsikišo sulaikydami užpuoliką, ir pareigūnams už greitą reakciją“, – sakė Italijos ministrė pirmininkė Giorgia Meloni.

    Sekmadienį Modenoje lankėsi ministrė pirmininkė Giorgia Meloni ir Italijos prezidentas Sergio Mattarella. Politinėje erdvėje incidentas sukėlė diskusijų dėl migracijos kontrolės, nors įtariamasis yra Italijos pilietis, o miesto vadovai ragino nekurstyti neapykantos ir neapibendrinti užsieniečių bendruomenių.

    Tokie išpuoliai Europoje dažnai iš karto vertinami keliomis kryptimis, įskaitant terorizmo grėsmę, tačiau tyrėjai paprastai remiasi pirminiais duomenimis: įtariamojo ryšiais, komunikacija, finansais ir elgesio istorija. Šiuo atveju, anot pareigūnų, prioritetas teikiamas psichikos sveikatos faktoriams ir motyvui nustatyti.

  • Modenoje automobilis rėžėsi į minią: sužeisti mažiausiai 8 žmonės, vairuotojas sulaikytas

    Modenoje automobilis rėžėsi į minią: sužeisti mažiausiai 8 žmonės, vairuotojas sulaikytas

    Šiaurės Italijos Modenos miesto centre automobilis įvažiavo į pėsčiuosius ir sužeidė mažiausiai aštuonis žmones, keturių jų būklė įvardijama kaip sunki. Apie tai Italijos žiniasklaidai pranešė Modenos meras Massimo Mezzetti, o vairuotojas buvo sulaikytas.

    Pasak mero, dalis nukentėjusiųjų patyrė itin rimtas traumas, o vienai moteriai, prispaustai prie parduotuvės vitrinos, gali prireikti abiejų kojų amputacijos. Du sunkiai sužeisti asmenys išgabenti į Maggiore ligoninę Bolonijoje, dar du – į Modenos ligoninę.

    Sulaikytas vairuotojas – 31 metų Italijos pilietis, kilęs iš Maroko, gyvenantis Modenos provincijoje, anksčiau neteistas. Teisėsauga aiškinasi, ar jis galėjo būti apsvaigęs nuo medžiagų, ar veiksmai buvo tyčiniai.

    Pirminiai liudininkų pasakojimai rodo, kad automobilis nukrypo į šaligatvį, kliudė dviratį, o vėliau trenkėsi į moterį ir nuslydo į parduotuvės vitriną. Meras teigė, kad žmonės taip pat pranešė matę vairuotojo rankoje ginklą, tačiau jis, anot turimos informacijos, nespėjo nieko subadyti.

    Vyriausybė seka situaciją

    Italijos vyriausybė, remiantis parlamento šaltiniais, atidžiai stebi įvykius Modenoje. Skelbiama, kad ministrė pirmininkė Giorgia Meloni palaiko ryšį su vidaus reikalų ministru Matteo Piantedosi ir už šalies saugumą atsakingais pareigūnais, kad gautų naujausią informaciją apie apklausą ir tyrimo eigą.

    „Tai, kas šiandien įvyko Modenoje, yra itin rimta. Reiškiu solidarumą sužeistiesiems ir jų artimiesiems, dėkoju žmonėms, kurie įsikišo, ir pareigūnams už veiksmus“, – sakė Giorgia Meloni.

    Modenos meras padėkojo gyventojams, kurie, jo žodžiais, parodė drąsą ir pilietiškumą, ir pabrėžė, kad svarbiausia dabar yra nustatyti tikrąsias įvykio priežastis. Kol kas pareigūnai nekomentuoja, ar incidentas laikomas tyčine ataka, ar nelaimingu atsitikimu, tačiau pabrėžia, kad vertinamos visos versijos.