CP v2

Tag: Italija

  • Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje degalų kainos vėl tapo politiniu ir ekonominiu galvos skausmu: Milane kai kur už benziną prašoma daugiau nei 2,6 euro už litrą, o kai kuriuose maršrutuose autostradose fiksuojami dar aukštesni įkainiai. Opozicija ir vartotojų organizacijos perspėja, kad brangimas smogs namų ūkiams ir verslui, o premjerės Giorgios Meloni kabinetas ieško būdų spaudimą sumažinti.

    Kainų šuolis siejamas su mokesčių politikos pokyčiais nuo liepos 3 dienos, kai baigė galioti anksčiau taikytos lengvatos degalų akcizui. Verslo ir „Made in Italy“ ministras Adolfo Urso teigia, kad Vyriausybė vertina naujas priemones, kurios leistų greičiau reaguoti į staigius kainų svyravimus.

    Kiek kainuoja degalai

    Pagal degalų kainų stebėsenos duomenis, šalies kelių tinkle vidutinė benzino kaina savitarnos režimu siekia apie 1,981 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,184 euro. Autostradose vidurkiai dar didesni: benzinas apie 2,071 euro, dyzelinas apie 2,255 euro už litrą.

    Tačiau reali situacija skirtinguose regionuose ir maršrutuose išsiskiria. Italijos žiniasklaidoje skelbiama, kad kai kuriose atkarpose dyzelino kaina viršija 2,7 euro už litrą, o benzino priartėja prie 2,5 euro, Romoje kai kurios degalinės pasiekė maždaug 2,3 euro už litrą už benziną.

    Vartotojai skaičiuoja milijardus

    Vartotojų teisių organizacijos įspėja, kad augančios kainos gali smarkiai padidinti bendras išlaidas degalams. Organizacija Codacons skaičiuoja, jog italų išlaidos kurui gali siekti apie 10,8 milijardo eurų, tai yra beveik 2 milijardais eurų daugiau nei 2025 metais.

    „Palyginimas su pernai metais negailestingas: jei vartojimas nesikeis, iki mėnesio pabaigos italai vien benzinui ir dyzelinui išleis apie 841 milijonu eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigiama Codacons pareiškime.

    Tuo pat metu Mestre Cgia tyrimų biuras skaičiuoja, kad 2026 metais namų ūkiams ir įmonėms papildomos išlaidos už elektrą, dujas ir degalus gali priartėti prie 29 milijardų eurų. Didžiausia dalis siejama su benzinu ir dyzelinu: papildomas išlaidų augimas vertinamas apie 13,6 milijardo eurų, tai yra 20,4 proc. daugiau nei 2025 metais.

    Ką svarsto Vyriausybė

    Vyriausybė svarsto vadinamąjį kintančio akcizo mechanizmą, kuris leistų dalį papildomų PVM įplaukų, atsirandančių kylant degalų kainoms, panaudoti akcizui mažinti. Tokia schema teoriškai galėtų sušvelninti staigius šuolius, tačiau jos įgyvendinimas priklauso nuo Ekonomikos ministerijos skaičiavimų, kiek konkrečiai per mėnesį susidaro PVM „perteklius“.

    Ministras Adolfo Urso taip pat teigia, kad Italija stiprina kontrolę ir stebėseną, siekdama mažinti spekuliacijų riziką, o taikomas modelis esą domina ir kitas valstybes. Vis dėlto opozicija reikalauja greitesnių ir apčiuopiamesnių sprendimų, argumentuodama, kad brangstant degalams automatiškai didėja ir transporto, logistikos bei kasdienių prekių kainų spaudimas.

    „G. Meloni turėtų bent jau pritarti mūsų siūlymui dėl kintančio akcizo, kuris leistų nedelsiant mažinti benzino ir dyzelino kainą“, – sakė Demokratų partijos vadovė Elly Schelein.

    „Reikia rimtų sprendimų ir greitos reakcijos, kad apsaugotume šeimas bei įmones. Kada pradėsime ieškoti resursų iš neplanuoto bankų, energetikos gigantų ir gynybos pramonės pelno, taip pat iš papildomų valstybės įplaukų dėl kainų kilimo?“ – rašė Penkių žvaigždžių judėjimo lyderis Giuseppe Conte.

    Ekonomistai pabrėžia, kad degalų kainas Europoje dažniausiai lemia keli veiksniai: naftos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose, perdirbimo pajėgumų ribotumai, sezoninė paklausa vasarą ir mokesčių struktūra. Italijos atvejis išsiskiria tuo, kad degalų kainų dinamika greitai tampa politinių ginčų centru, nes net ir nedidelis centų pokytis litruose, padauginus iš visos šalies vartojimo, virsta šimtais milijonų eurų.

  • Italiją supurtė 4,1 balo žemės drebėjimas Isernijoje: gyventojai naktį bėgo į gatves

    Italiją supurtė 4,1 balo žemės drebėjimas Isernijoje: gyventojai naktį bėgo į gatves

    Smūgis fiksuotas netrukus po vidurnakčio

    Italijos Molizės regione, Isernijos provincijoje, netrukus po vidurnakčio užfiksuotas 4,1 balo žemės drebėjimas. Apie tai pranešė Italijos nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas INGV.

    Epicentras buvo ties Pizzone gyvenviete, o židinys slūgsojo maždaug 10 kilometrų gylyje. Dėl naktį pasijutusio smūgio dalis gyventojų išėjo į gatves ir laukė lauke.

    Jutimas išplito į kaimyninius regionus

    Vietos pranešimais, drebėjimas buvo juntamas ne tik Isernijos provincijoje, bet ir aplinkinėse teritorijose, įskaitant Chieti, L’Aquilos ir Kazertos apylinkes. Nors stiprumas nėra laikomas ypač dideliu, naktinis laikas ir juntamas virpėjimas padidino žmonių nerimą.

    Po kelių valandų, apie 3.41 val., toje pačioje vietovėje fiksuotas ir antras, 2,2 balo, smūgis maždaug 9 kilometrų gylyje. Tokie pakartotiniai, silpnesni drebėjimai dažnai vertinami kaip seisminio aktyvumo tąsa po pagrindinio smūgio.

    Žalos ir sužeistųjų kol kas nefiksuota

    Vietos valdžia praneša, kad pirminiais duomenimis sužeistų žmonių nėra, o pastatų apgadinimų neužfiksuota. Situaciją stebėjo ir civilinės saugos tarnybos, kurios palaikė ryšį su savivaldybe.

    „Nuolat palaikau ryšį su regiono civiline sauga. Laimei, po pirminės ir svarbios apžiūros nenustatyta jokios žalos nei žmonėms, nei turtui. Žmonės gatvėse liko iki vėlumos, daugiausia dėl kilusio nerimo“, – sakė Pizzone meras Vincenzo Di Cristofano.

    INGV duomenys rodo, kad ši teritorija ir anksčiau patirdavo silpnesnius smūgius: 2026 metų sausį čia buvo fiksuoti keli apie 2,5 balo drebėjimai. Specialistai pabrėžia, kad centrinė ir pietinė Italijos dalis priklauso seismiškai aktyvioms zonoms, todėl net ir vidutinio stiprumo drebėjimai gali būti aiškiai juntami gyventojams.

  • Pompėjoje atkurta freskomis puošta pokylių salės skliauto dalis: ką atskleidė nauji radiniai

    Pompėjoje atkurta freskomis puošta pokylių salės skliauto dalis: ką atskleidė nauji radiniai

    Freskų fragmentai grįžta į skliautą

    Pompėjos archeologai pristatė iš dalies atkurtą freskomis dekoruotą pokylių salės lubų skliautą, sudėliotą iš daugybės rastų fragmentų. Skelbiama, kad vaizduose dominuoja graikų mitologijos siužetai, siejami su Dionisu ir Ariadne.

    Pasak Pompėjos archeologinio parko, lubų rekonstrukcijai pritaikyta nauja metodika, leidžianti fragmentus montuoti taip, kad būtų atkuriama pirminė skliauto forma. Atkūrimas vyko ne tik restauruojant tapybą, bet ir sprendžiant konstrukcinius iššūkius.

    Inovatyvi rekonstrukcijos technika

    Specialistai pagamino lenktą atraminę konstrukciją, ant kurios fragmentai išdėstomi pagal skliauto kreivę. Tokia sistema leidžia tiksliau atkurti erdvinį vaizdą ir kartu saugoti trapią medžiagą nuo papildomo mechaninio poveikio.

    Šiuo metu pavyko rekonstruoti daugiau nei ketvirtadalį pirminio lubų ploto. Parkas pabrėžia, kad procesas yra atviras tęstiniam papildymui, nes vykstant kasinėjimams ir restauracijai randami nauji fragmentai, kuriuos galima įkomponuoti į bendrą kompoziciją.

    Kur aptiktas skliautas ir kodėl tai svarbu

    Manoma, kad freskomis puoštos lubos priklausė pokylių salei, buvusiai viršutiniame namo aukšte, šalia įrengtos kepyklos. Toks derinys padeda geriau suprasti, kaip Pompėjoje buvo susijusi buitis, amatai ir pasiturinčių miestiečių reprezentacinės erdvės.

    Rekonstruotas skliautas pristatytas tarptautinio seminaro pabaigoje, kuriame aptarti naujausi Pompėjos atradimai ir restauravimo praktikos. Pompėja pastaraisiais metais vis dažniau tampa ne tik kasinėjimų, bet ir pažangių paveldo išsaugojimo metodų bandymų lauku.

    „Italija yra pasaulinė archeologinės restauracijos lyderė, o Pompėja su savo restauratorių komanda šiose pastangose atlieka centrinį vaidmenį“, – sakė Pompėjos kasinėjimų vadovas Gabrielis Zuchtriegelis.

    „Todėl džiaugiamės galėdami dalytis konservavimo projektų rezultatais su pasauliu, nes tai suteikia galimybių tyrimams ir mainams“, – pridūrė jis.

    Projektas įtrauktas į Pompėjos archeologinio parko 2026 metų programą, kurioje didelis dėmesys skiriamas Dioniso temai, ir tęsia nesenų atradimų kryptį Regio IX teritorijoje. Pompėja, palaidota po Vezuvijaus išsiveržimo 79 metais, šiandien yra UNESCO pasaulio paveldo vietovė ir vienas lankomiausių Italijos objektų.

  • Pietų Europoje plinta miškų gaisrai: tūkstančiai evakuojami, karštis ir sausra didina pavojų

    Pietų Europą apėmė didelio masto miškų gaisrai, dėl kurių Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje iš pavojingų teritorijų evakuojami tūkstančiai žmonių. Tarnybos perspėja, kad situaciją sunkina užsitęsusi kaitra, sausra ir vėjo gūsiai, o kai kur ugnis jau pasiekė gyvenvietes bei turistų pamėgtus regionus.

    Pastaraisiais metais tokie gaisrai vis dažniau sutampa su ekstremaliomis karščio bangomis, todėl rizika išauga ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai bei infrastruktūrai. Ekspertai pabrėžia, kad sausesnė augalija užsiliepsnoja greičiau, o aukšta oro temperatūra ir žemas drėgnumas sudaro palankias sąlygas ugniai plisti.

    Prancūzijoje – evakuacijos prie turistinių vietų

    Prancūzijos pietvakariuose gaisras sparčiai plito netoli Bordo, o evakuacijų mastas siekė daugiau nei 10 000 žmonių. Dalis jų buvo poilsiautojai, apsistoję kempinguose ir kurortiniuose rajonuose, todėl vietos valdžia operatyviai nukreipė srautus į laikinas prieglaudas ir saugesnes zonas.

    Su ugnimi kovojo šimtai ugniagesių, pasitelkiant ir specialiąją techniką. Vietos pareigūnai akcentavo, kad gaisrų suvaldymą apsunkina besikeičianti vėjo kryptis ir tai, kad ugnis įsisiautėja teritorijose, kuriose gausu sausų miškų ir krūmynų.

    Ispanijoje – vienas didžiausių gaisrų sezonų

    Centrinėje Ispanijoje didelis gaisras apėmė dešimtis tūkstančių hektarų, o iš aplinkinių vietovių evakuoti žmonės buvo perkeliami etapais, priklausomai nuo ugnies fronto judėjimo. Tarnybos pranešė, kad kai kur teko riboti eismą ir laikinai uždaryti kelius, kad ugniagesių technika galėtų pasiekti židinius.

    Šalies vadovai viešai ragino sutelkti politinę ir visuomenės paramą ilgalaikėms klimato kaitos švelninimo priemonėms. Pasak jų, kasmet pasikartojančios karščio bangos ir ilgi sausrų periodai vis dažniau virsta grėsme žmonių gyvybėms ir vietos ekonomikai.

    „Metai iš metų vis aiškiau matome, kad klimato kaita nusineša gyvybes ir daro milžinišką žalą mūsų bendruomenėms. Tai ne politikos klausimas. Tai mokslo ir faktų klausimas“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

    Italijoje ir Graikijoje – ekstremalus karštis

    Italijos Sicilijoje ugniagesiai per trumpą laiką atliko daugiau nei 1 000 iškvietimų, o dalis pajėgų dirbo sustiprintu režimu. Kai kur dėl priartėjusios ugnies evakuoti gyventojai ir perkelti pacientai iš sveikatos priežiūros įstaigų, siekiant išvengti dūmų poveikio ir staigaus gaisro plitimo.

    Graikijoje aukščiausio pavojaus perspėjimai skelbti keliuose regionuose, įskaitant teritorijas aplink Atėnus, kur karštis ir sausas oras didina užsidegimo tikimybę. Specialistai primena, kad tokiais periodais net menkiausia kibirkštis ar neatsargus elgesys gamtoje gali sukelti greitai plintantį gaisrą.

    Tuo pat metu ir kitose Europos dalyse fiksuojami sausrų požymiai: kai kur ilgai nelijus, griežtinami vandens naudojimo ribojimai. Tai rodo platesnį reiškinį – vandens stygius ir karštis tampa ne epizodine, o pasikartojančia problema, kurią vis dažniau tenka spręsti ne tik ugniagesiams, bet ir savivaldybėms, sveikatos sistemai bei energetikos sektoriui.

  • Florencija atveria pirmą Italijoje centrą nuo skaitmeninės priklausomybės: kas laukia jaunimo?

    Florencija atveria pirmą Italijoje centrą nuo skaitmeninės priklausomybės: kas laukia jaunimo?

    Florencijoje pasirašyta sutartis dėl projekto „Discover – Out of the shell“, kuris pristatomas kaip pirmasis Italijoje specializuotas centras, skirtas skaitmeninių technologijų ir socialinių tinklų naudojimo rizikoms mažinti. Iniciatyvą įgyvendina ASL Toscana centro, Florencijos savivaldybė ir kooperatyvas „ReteSviluppo“.

    Centro tikslas – ne tik reaguoti į probleminį naudojimą, bet ir stiprinti sąmoningus įpročius, kai ekranų laikas nekonkuruoja su santykiais, sportu, kultūra ar bendruomeninėmis veiklomis. Planuojama, kad „Discover“ pilnu pajėgumu pradės veikti po vasaros.

    „Skaitmeninės technologijos yra kasdienė jaunų žmonių gyvenimo dalis ir didelė galimybė. Būtent todėl turime pareigą padėti jomis naudotis sąmoningiau, išlaikant pusiausvyrą tarp laiko internete ir laiko santykiams bei patirtims“, – sakė Florencijos jaunimo politikos kuratorė Letizia Perini.

    Europa griežtina taisykles

    Skaitmeninės priklausomybės ir nepilnamečių apsaugos tema sparčiai persikelia iš ekspertų diskusijų į politinių sprendimų lauką. ES mastu vis daugiau dėmesio skiriama platformų atsakomybei ir vaikų saugai internete, ypač vertinant dizaino sprendimus, kurie skatina ilgesnį naršymą ir impulsyvų turinio vartojimą.

    Šią vasarą Prancūzija paskelbė planus riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų asmenims, o Jungtinėje Karalystėje pristatytos idėjos dėl naktinio socialinių tinklų naudojimo ribojimo vyresniems paaugliams. Europos Komisija taip pat viešai rėmė priemones, kurios stiprintų nepilnamečių apsaugą interneto aplinkoje.

    Italija renkasi prevenciją

    Skirtingai nei dalis šalių, kurios pirmiausia eina draudimų keliu, Italijoje kol kas labiau akcentuojamas prevencinis modelis. „Discover“ koncepcija remiasi dviem kryptimis: vadovaujamu atsijungimu ir sąmoningo technologijų naudojimo ugdymu, kad jauni žmonės taptų aktyviais savo laiko šeimininkais, o ne pasyviais turinio vartotojais.

    Numatoma, kad centras dirbs su 10–25 metų jaunuoliais. Veiklose žadami konsultavimo ir nukreipimo mechanizmai, klausymo kabinetas, praktiniai užsiėmimai apie medijų raštingumą, taip pat veiklos, skirtos socialiniam ryšiui stiprinti, pavyzdžiui, stalo žaidimai, rankdarbiai ir grupiniai užsiėmimai.

    Centras bus atviras ne tik jaunimui, bet ir tėvams bei ugdytojams, kuriems dažnai trūksta aiškių priemonių, kaip kalbėtis apie ekranų laiką be konflikto. Sudėtingesniais atvejais, kai matomas socialinis atsitraukimas, izoliacija ar psichologinis distresas, numatytas ASL įsitraukimas koordinuojant specializuotas paslaugas regione.

    „Svarbi pridėtinė vertė yra galimybė prevenciją derinti su nuolatiniu ryšiu su atsakingomis paslaugomis. Visa tai daroma įgalinimo perspektyvoje, toli nuo paprasto draudimų ar ribojimų logikos“, – pabrėžė ASL Toscana centro vadovas Valerio Mari.

    Ekspertai pabrėžia, kad probleminis skaitmeninių technologijų naudojimas dažnai susijęs ne vien su valios stoka, o su miego režimu, emocine savijauta, patyčiomis, nerimu ar socialinės paramos trūkumu. Todėl tokie centrai gali tapti tarpine grandimi tarp mokyklos, šeimos ir sveikatos sistemos, kai pagalba reikalinga greitai, bet dar nėra prireikę stacionarių paslaugų.

  • Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Europos Komisija patvirtino sprendimą nutraukti 2 mln. eurų ES dotaciją Venecijos bienalės fondui. Finansavimas sustabdytas po teisinio vertinimo, kurį atliko Europos švietimo ir kultūros vykdomoji agentūra, o sprendimas siejamas su Rusijos dalyvavimu 2026 metų meno bienalėje.

    Komisija argumentuoja, kad ES lėšomis remiami kultūros projektai turi atitikti Sąjungos vertybes ir skatinti demokratiją, dialogą, įvairovę bei saviraiškos laisvę. Briuselio vertinimu, šių principų dabartinė Rusija nepaiso, todėl parama institucijai, siejamai su ginčytina Rusijos reprezentacija, laikoma nesuderinama su dotacijos logika.

    Kas sukėlė ginčą?

    Įtampa kilo dėl Rusijos sugrįžimo į Venecijos bienalę pirmą kartą nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 metais. Rusijos paviljonas, priklausantis Rusijos valstybei, šįkart pristato performanso ir muzikos projektą, kurį, kaip skelbiama, formavo Maskvos institucijų atrinkta menininkų grupė.

    Nors paviljonas lankytojams buvo uždarytas, dalis turinio rodoma iš išorės, o tai tik sustiprino diskusijas, ar tokia forma nėra bandymas išlaikyti matomumą tarptautinėje kultūros erdvėje. Ukrainos atstovai ir dalis kultūros lauko profesionalų kritikavo sprendimą, teigdami, kad menas šiuo atveju gali būti išnaudojamas kaip politinės komunikacijos priemonė.

    Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais buvo įspėjusi, kad Rusijos dalyvavimas gali tapti pagrindu stabdyti paramą. Įvertinus Venecijos bienalės pateiktus paaiškinimus, nuspręsta finansavimą nutraukti galutinai.

    Venecijos bienalė žada gintis teisme

    Venecijos bienalės fondas paskelbė ketinantis skųsti sprendimą. Institucija teigia, kad toks žingsnis buvo prognozuojamas, tačiau pabrėžia esanti pasirengusi ginti savo poziciją atsakingose institucijose.

    Fondas taip pat akcentuoja, kad ES dotacija, pasak jų, buvo skirta ne ginčijamai meno bienalei, o kino srities veikloms. Tarp minimų krypčių įvardijamos edukacinės ir industrijai skirtos iniciatyvos, susijusios su talentų ugdymu bei kino projektų vystymu.

    „Dotacija bendrai finansavo veiklas, kurios nėra susijusios su Rusijos dalyvavimu meno bienalėje“, – teigiama fondo pozicijoje.

    Pasak institucijos, sprendimas neturėtų iš esmės paveikti suplanuoto biudžeto ar numatytų programų vykdymo. Vis dėlto reali įtaka gali paaiškėti vėliau, ypač jei teisinis ginčas užsitęs arba išsiplės į kitus finansavimo klausimus.

    Italijos valdžia kritikuoja Briuselį

    Į sprendimą reagavo ir Italijos vyriausybės atstovai, palaikydami Venecijos bienalės ketinimą kreiptis dėl peržiūros. Kritikai teigia, kad sprendimo argumentuose neva trūksta pakankamai aiškaus pagrindimo, kodėl sankcija taikoma būtent šiai dotacijai, jei ji skirta kino veikloms.

    Italijos politikai taip pat pabrėžia kultūros autonomijos principą ir argumentuoja, kad kultūros institucijos neturėtų būti įtraukiamos į geopolitinių sprendimų logiką taip, kad nukentėtų tarptautinės programos. Tuo metu Briuselis laikosi pozicijos, kad ES lėšos privalo išlikti nuoseklios su deklaruojamomis vertybėmis ir jų taikymu praktikoje.

    Artimiausiu metu ginčas persikels į teisinį lygmenį, o sprendimas gali tapti precedentu, kaip ES ateityje vertins kultūros projektų rizikas karo ir sankcijų kontekste. Tai taip pat sustiprina platesnę diskusiją apie ribą tarp meno laisvės, institucijų atsakomybės ir viešųjų pinigų naudojimo taisyklių.

  • Italijoje šefas supyks, o padavėjas nustebs: 3 klaidos restorane, išduodančios turistą

    Italijoje valgymas daugeliui vietinių yra ne tik kasdienė būtinybė, bet ir tradicija, turinti aiškias nerašytas taisykles. Dėl jų turistai kartais sukelia šypsenas, o kai kada ir atvirą nuostabą, ypač jei prašo to, kas italams atrodo visiškai nelogiška.

    Didelė dalis šių įpročių siejami su tuo, kaip italai supranta virškinimą ir patiekalų tarpusavio derėjimą. Vietiniai dažnai laikosi nuostatos, kad kiekvienas produktas turi savo laiką ir vietą, todėl net nekaltas prašymas gali nuskambėti kaip keistas kulinarinis eksperimentas.

    Kodėl kapučino geriamas ryte

    Viena dažniausių klaidų yra kapučino užsakymas po pietų ar po vakarienės. Kapučino italams yra gėrimas su daug pieno, o pienas laikomas sočiu, sunkesniu produktu, todėl jis įprastai siejamas su pusryčiais.

    Dažniausiai kapučino geriamas ryte, neretai su saldžiu kepiniu, pavyzdžiui, kornetu. Po pietų kava paprastai būna visai kitokia: itališkuose baruose ir restoranuose vyrauja nedidelis, stiprus espresso, kurį vietiniai renkasi kaip tradicinę valgymo pabaigą.

    „Jei po sočių pietų užsisakote kapučino, daugeliui italų tai skamba taip, lyg desertui pasirinktumėte didelį šilto pieno puodelį“, – sako kelionių gidė, dirbanti su grupėmis Šiaurės Italijoje.

    Kas nepriimtina prie jūros gėrybių

    Kita klasikinė klaida siejama su sūriu ir žuvimi. Daugelyje regionų laikomasi principo, kad ryškaus skonio kietasis sūris, pavyzdžiui, parmezanas, užgožia subtilų jūros gėrybių ir žuvies aromatą.

    Todėl prašymas užbarstyti sūrio ant makaronų su midijomis, krevetėmis ar tunu neretai sutinkamas skeptiškai. Ne todėl, kad tai būtų draudžiama įstatymu, o dėl to, kad vietiniams toks derinys atrodo prasilenkiantis su patiekalo idėja ir šefo sumanytu skoniu.

    Ketchupas ir vištiena: kodėl kelia emocijas

    Dar vienas prašymas, kuris Italijoje dažnai laikomas prasto tono ženklu, yra kečupas prie pastos. Tradiciniai padažai čia dažnai gaminami iš kelių ingredientų, o jų skonis kuriamas ilgai, todėl kečupas neretai vertinamas kaip pernelyg dominuojantis ir su patiekalu nederantis pasirinkimas.

    Ne mažiau diskusijų kelia ir vištiena picoje ar pastoje, ypač turistiniuose užsakymuose. Nors kai kuriuose tarptautiniuose meniu tokie variantai siūlomi, autentiniuose itališkuose restoranuose vištiena dažniau patiekiama kaip atskiras antrasis patiekalas, o ne kaip picos ar pastos ingredientas.

    „Italams svarbu, kad maistas būtų valgomas ramiai, prie stalo, o ne skubant. Todėl jie jautriau reaguoja į prašymus, kurie, jų akimis, griauna patiekalo logiką“, – sako italų virtuvės šefas, dirbantis Romoje.

    Kelionėje šios taisyklės nėra privalomos, tačiau jų žinojimas padeda išvengti nejaukių situacijų ir lengviau susikalbėti su personalu. O svarbiausia, tai dažnai leidžia geriau patirti vietinę valgymo kultūrą tokią, kokią ją įsivaizduoja patys italai.

  • Atlyginimai Europoje: trečdalyje šalių perkamoji galia vis dar mažesnė nei 2021 metais

    Atlyginimai Europoje: trečdalyje šalių perkamoji galia vis dar mažesnė nei 2021 metais

    Europos namų ūkių biudžetus pastaraisiais metais spaudė pandemijos pasekmės, Rusijos karas prieš Ukrainą, energijos kainų šuoliai ir rekordinė infliacija. Nors nominalūs atlyginimai daug kur augo, kainos kilo greičiau, todėl daliai dirbančiųjų perkamoji galia taip ir neatsistatė.

    Ekonomistai pabrėžia, kad vertinant gyventojų gerovę svarbiausi yra realieji atlyginimai, kai pajamų pokytis lyginamas su infliacija. Būtent ši metrika parodo, ar už tą patį atlyginimą galima nusipirkti daugiau, ar mažiau prekių ir paslaugų.

    OECD 2026 metų užimtumo apžvalgoje, kurioje vertintos 27 Europos valstybės, skaičiuojama, kad nuo 2021 metų pirmojo ketvirčio iki 2026 metų pirmojo ketvirčio realieji atlyginimai smuko devyniose šalyse. Per tą patį laikotarpį euro zonoje realieji atlyginimai sumažėjo apie 1,8 proc.

    Kodėl atlyginimai nespėjo paskui kainas?

    OECD analitikai atkreipia dėmesį, kad 2022–2023 metų pragyvenimo brangimo krizė dar buvo jaučiama ir 2026 metų pirmąjį ketvirtį. Viena pagrindinių priežasčių – kolektyvinės sutartys ir derybos dėl darbo užmokesčio dažnai atnaujinamos ne kasmet, todėl atlyginimų korekcijos vėluoja.

    Pasak OECD, minimalūs atlyginimai daugelyje šalių dažniausiai buvo keliami sparčiau ir labiau priartėjo prie kainų kilimo, tačiau tai ne visada kompensavo bendrą infliacijos poveikį. Didžiausią spaudimą pajuto vidutines pajamas gaunantys darbuotojai, kurių išlaidos būstui, energijai ir maistui sudaro didelę biudžeto dalį.

    Kur realieji atlyginimai smuko labiausiai?

    Didžiausias realiųjų atlyginimų nuosmukis fiksuotas Italijoje – apie 6,1 proc. Ekspertai tai sieja su lėtu kolektyvinių sutarčių atnaujinimu, silpnesne produktyvumo dinamika ir vangiu ekonomikos augimu, dėl ko nominalūs atlyginimai į infliaciją reagavo per lėtai.

    Ryškesni nuosmukiai matyti ir Čekijoje bei Švedijoje, kur realieji atlyginimai taip pat sumažėjo keliomis procentinėmis dalimis. Nedidelis, bet neigiamas pokytis fiksuotas ir tokiose šalyse kaip Danija, Ispanija, Slovakija, Suomija, Airija bei Šveicarija.

    Kas išsiskyrė augimu?

    Tyrime išskirtiniu atveju įvardijama Turkija, kur realiųjų atlyginimų augimas statistiškai siekė apie 78,6 proc., tačiau ekonomistai įspėja, kad toks skaičius gali pervertinti faktinį gyvenimo lygio šuolį. Akcentuojama, jog startinė bazė 2021 metais buvo žema, o dalį augimo nulėmė minimalios algos kėlimai ir vėlesnis atsistatymas po ankstesnių ekonominių sukrėtimų.

    Europos Sąjungoje didžiausias realiųjų atlyginimų augimas fiksuotas Vengrijoje – apie 29,8 proc., o Lenkijoje – apie 16,5 proc. Tarp euro zonos šalių ryškiausiai išsiskyrė Lietuva, kur realieji atlyginimai, pagal OECD duomenis, augo apie 14,8 proc., o Latvijoje – apie 7,4 proc.

    Didžiosiose Europos ekonomikose situacija buvo nevienoda: Jungtinėje Karalystėje realieji atlyginimai augo apie 3,6 proc., Vokietijoje – apie 0,9 proc., Prancūzijoje pokytis buvo minimalus, o Italijoje ir Ispanijoje fiksuotas kritimas. OECD pabrėžia, kad šiuos skaičius gali keisti vėlesni energijos kainų svyravimai, kurie tiesiogiai veikia infliaciją ir namų ūkių perkamąją galią.

  • Figos guli po kojomis, o vietiniai jų net nerenka: turistai grūdasi į stiklainius

    Figos pietuose: kasdienybė vietiniams

    Vasaros pabaigoje ir rudenį Kroatijoje, Italijoje ar Ispanijoje figos sunoksta masiškai, todėl jų galima pamatyti ne tik soduose, bet ir pakelėse, skveruose ar prie paplūdimių. Vietiniams nukritę vaisiai dažnai yra įprastas vaizdas, todėl dalis jų lieka nepanaudoti.

    Turistai, ypač iš Šiaurės ir Vidurio Europos, į figas žiūri kitaip: sunokę vaisiai jiems tampa sezono atradimu. Dėl to kelionėse neretai ieškoma ūkininkų turgelių, kur figos būna aromatingesnės ir prinokusios labiau nei tos, kurios atkeliauja į prekybos centrus.

    Kuo figos vertingos mitybai?

    Figos vertinamos ne tik dėl medaus saldumo. Jose yra skaidulų, kurios prisideda prie virškinimo veiklos, taip pat mineralų, dažniausiai siejamų su subalansuota mityba, įskaitant kalį ir magnį.

    Taip pat figos laikomos vienu iš augalinių kalcio šaltinių, nors jo kiekis ir įsisavinimas priklauso nuo bendro raciono. Dėl natūralaus cukraus figos yra kaloringesnis vaisius, todėl jų kiekį verta derinti prie kasdienės mitybos poreikių.

    Kodėl turistai renkasi virti džemą?

    Šviežios figos greitai genda, ypač karštu oru, todėl keliautojai dažnai ieško būdo skonį išsaugoti ilgiau. Vienas populiariausių sprendimų yra figų džemas, nes jam nereikia sudėtingų ingredientų, o skonis išlieka intensyvus.

    Virtas figų džemas tinka ne tik ant skrebučio ar prie blynų. Jis dažnai derinamas su sūriais, ypač su ožkos pieno sūriais ar mėlynojo pelėsio sūriais, nes saldumas subalansuoja sūrumą.

    Norint, kad džemas laikytųsi ilgiau, stiklainiai paprastai pasterizuojami. Dažniausiai rekomenduojama juos kaitinti verdančiame vandenyje apie 15–20 minučių, skaičiuojant nuo užvirimo, o tada atvėsinti ir laikyti vėsioje, tamsioje vietoje.

    Skoniui paįvairinti dažnai pasirenkamas šviežias imbieras, kuris figų saldumui suteikia lengvo aštrumo. Kai kuriuose receptuose naudojamas ir nedidelis alkoholio kiekis aromatui, tačiau kaitinant jis išgaruoja, palikdamas tik poskonį.

  • Italijoje susekta GRU šnipų schema: taikėsi į CAMM ir CAMM-ER, svarbias Lenkijos oro gynybai

    Italijos teisėsauga ir žvalgybos institucijos išardė, įtariama, su Rusijos karinės žvalgybos GRU susijusią šnipinėjimo schemą, kuri siekė gauti duomenų apie Vakarų oro gynybos technologijas. Tyrimo duomenys rodo, kad taikytasi į sistemas ir raketas, kurios svarbios ne tik Italijai ar Ukrainai, bet ir Lenkijos oro gynybos planams.

    Pagal paviešintą informaciją, pagrindinis įtariamas tarpininkas buvo buvęs Italijos saugumo pareigūnas, o ryšius palaikė asmuo, turėjęs diplomatinį statusą Rusijos ambasadoje Romoje. Tyrėjai teigia fiksavę slaptą informacijos perdavimo metodiką, o už pateiktus atsakymus į konkrečius techninius klausimus esą buvo mokama po 4 000 eurų.

    Kas domino šnipus?

    Teisėsaugos medžiagoje minimi klausimai apie oro gynybos sistemų veikimo principus, galimus pažeidžiamumus ir atsparumą elektroniniams trikdžiams. Tokia informacija ypač vertinga šiuolaikiniame kare, nes leidžia ieškoti būdų, kaip apgauti taikinių aptikimo ir raketų valdymo grandis.

    Skelbiama, kad domėtasi europine SAMP/T sistema, taip pat raketomis CAMM-ER. Pastarosios siejamos su didesnio nuotolio perėmimu ir laikomos svarbia grandimi ten, kur siekiama uždengti spragas tarp skirtingo nuotolio oro gynybos sluoksnių.

    Kodėl tai aktualu Lenkijai?

    Lenkija pastaraisiais metais sparčiai plečia oro gynybą, o CAMM ir CAMM-ER šeimos raketos įvardijamos kaip vienas kertinių elementų programose Narew ir Pilica+. Šios priemonės turėtų saugoti pajėgas, oro uostus ir kritinę infrastruktūrą, o taip pat didinti atsparumą dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmei.

    2023 metais Lenkija paskelbė dėl šių sprendimų įsigijimo apimčių: kalbėta apie 23 baterijas, daugiau kaip 100 iLauncher tipo paleidimo įrenginių ir apie 1 000 naujos kartos CAMM-ER raketų. Sutarties vertė buvo nurodoma apie 4 mlrd. svarų sterlingų, tai yra maždaug 4,7 mlrd. eurų.

    Šiuolaikinė kova vyksta ir dėl algoritmų

    Tokio pobūdžio šnipinėjimas rodo, kad karinė konkurencija persikelia į algoritmų, trukdymo ir signalų apdorojimo sritį. Jei priešininkas iš anksto geriau supranta raketos taikinio paieškos ar nukreipimo logiką, jis gali kurti klaidinančias priemones, parinkti atakos profilius ar elektronines užtvaras, kurios mažina perėmimo tikimybę.

    Italijos institucijos pranešė apie sulaikymus, o Roma taip pat ėmėsi diplomatinių veiksmų prieš Rusijos atstovybės darbuotojus. Šis atvejis dar kartą primena, kad gynybos pramonės duomenų apsauga Europoje tampa ne mažiau svarbi nei fizinis ginklų tiekimas, nes nutekintos technologinės detalės ilgainiui gali pakeisti realią kovinių sistemų vertę.

    „Rusija toliau taiko hibridines priemones, kad darytų spaudimą Vakarams ir Italijai. Tai rimtas ir nepriimtinas kišimasis į valstybės institucijas ir nacionalinį saugumą“, – sakė Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

    Gamybos ir tiekimo grandinių apsauga šiuo metu vis dažniau siejama ir su DI, kuris naudojamas tiek atakoms planuoti, tiek gynybos spragoms ieškoti analizuojant didelius techninės informacijos kiekius. Dėl to NATO valstybės ir Europos Sąjunga pastaraisiais metais griežtina eksporto kontrolę, vidaus patikrų procedūras ir kibernetinio saugumo reikalavimus gynybos pramonės rangovams.