Tag: Italija

  • Milano startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI padės įmonėms laimėti viešuosius pirkimus

    Milano startuolis „Cato“ pritraukė 6 mln. eurų: DI padės įmonėms laimėti viešuosius pirkimus

    6 mln. eurų sėklos investicija

    Milane įsikūrusi platforma „Cato“, kuri viešųjų pirkimų konkursuose taiko dirbtinį intelektą, pritraukė 6 mln. eurų sėklos investiciją. Raundui vadovavo ankstyvos stadijos fondas Keen Venture Partners, veikiantis Amsterdame ir Londone.

    Prie finansavimo prisidėjo ir ankstesni investuotojai, tarp jų Vento, Heartfelt, Moonstone, BHeroes, Alecla7 ir Nova Venture. Taip pat prisijungė grupė verslo angelų, įskaitant „Lexroom“, „Sibill“ ir „Pillar“ įkūrėjus.

    „Šiame pirmajame etape jau suvaldėme tūkstančius konkursų. Didžiausias įvertinimas, kai klientai sako, jog mūsų technologiją laiko tikru sąjungininku: ji padeda rasti tinkamiausius konkursus, suprasti reikalavimus ir parengti pasiūlymą, didinant laimėjimo tikimybę“, – sakė „Cato“ vadovas ir vienas iš įkūrėjų Andrea Zorzetto.

    „Džiaugiamės, kad šią vertę pripažino ir tarptautinis investuotojas Keen Venture Partners, kartu su fondais, kurie mumis patikėjo nuo pat pradžių“, – pridūrė jis.

    Nauja investicija skelbiama praėjus vos keliems mėnesiams po 1,6 mln. eurų priešsėklos raundo, kuriam vadovavo Italian Founders Fund. Iš viso „Cato“ per mažiau nei metus nuo įkūrimo jau yra pritraukusi 7,6 mln. eurų.

    Milžiniška rinka ir rankinis darbas

    „Cato“ įkurta 2025 metais, o ją įkūrė Andrea Zorzetto ir Matteo Bossolini. Bendrovė save pristato kaip pirmąją Italijoje DI principu sukurtą platformą, orientuotą į viešojo sektoriaus pirkimus.

    Europos Sąjungoje viešieji pirkimai yra viena didžiausių ekonomikos dalių: valstybės užsakymai sudaro apie 14 proc. ES bendrojo vidaus produkto, o metinė jų vertė siekia maždaug 2,5 trln. eurų. Tačiau tiekėjų pusėje dalis procesų iki šiol išlieka itin rankiniai.

    Italijoje, remiantis nacionalinės antikorupcijos institucijos ANAC pateikiamais viešųjų pirkimų duomenimis, konkursų apimtis 2025 metais siekė 309 mlrd. eurų ir, kaip nurodo bendrovė, per metus augo 13,9 proc. Tokiose rinkose įmonėms dažnai tenka kasdien peržiūrėti šimtus skelbimų, analizuoti ilgus dokumentus ir pasiūlymus rengti rankiniu būdu.

    Kaip veikia „Cato“ platforma

    „Cato“ teigia sekanti daugiau nei 27 000 šaltinių, kad atrinktų ir sureitinguotų konkursus, kuriuose įmonė turi didžiausią galimybę laimėti. Platforma iš viešųjų pirkimų dokumentų ištraukia reikalavimus ir vertinimo kriterijus, o taip pat pažymi neatitikimus tarp dokumentų, kurie gali lemti paraiškos atmetimą.

    Kitas žingsnis yra pasiūlymo rengimas: sistema gali iš anksto užpildyti administracines ir technines dalis, remdamasi pačios įmonės turima medžiaga. „Cato“ akcentuoja atsekamumą, kad sugeneruoti teiginiai būtų susieti su šaltiniais, o galutinis pateikimas išliktų kliento kontrolėje.

    „Viešieji pirkimai yra vienas paskutinių didelių neautomatizuotų darbo procesų Europos ekonomikoje: kasmet tai trilijonai eurų, o tiekėjų pusėje iš esmės trūko programinės įrangos, nekalbant apie DI“, – sakė Keen Venture Partners partnerė Briehan Burke.

    „Italija yra tinkama rinka pradžiai, nes joje dalyvauti sudėtingiausia: kasmet daugiau nei 300 mlrd. eurų per maždaug 22 000 perkančiųjų organizacijų, dešimtys tūkstančių smulkių ir vidutinių įmonių, kurioms didžiausias klientas yra valstybė, ir iki šiol nėra DI pagrindu sukurto sprendimo, padedančio laimėti konkursus“, – pridūrė ji.

    „Cato“ teigimu, jos klientai yra nuo smulkių ir vidutinių įmonių iki didelių korporacijų, o platforma jau apdorojo tūkstančius konkursų. Bendrovė taip pat nurodo, kad dauguma klientų sistemą naudoja kasdien, o augimo tempą lygina su „ChartMogul“ skelbiamais 2025 metų prenumeratos verslų rodikliais.

    Gautos lėšos bus skirtos platformos stiprinimui, komercinei plėtrai ir komandos augimui. Bendrovė taip pat planuoja plėstis į papildomus sektorius bei, augant tarptautinių klientų poreikiui, žengti už Italijos ribų.

    Ankstesnio finansavimo etape „Cato“ įsigijo „Avvista.ai“ per vadinamąjį acqui-hire, į komandą perimdama jos įkūrėją Riccardo Sabatti ir jo kolegas. Prie vadovų komandos prisijungė ir Luisa Gamba iš „Amazon Business“, kur ji vadovavo viešojo sektoriaus partnerystėms Italijoje.

    „Tokio lygio žmonių pritraukimas apie „Cato“ potencialą pasako ne mažiau nei investicija“, – sakė Andrea Zorzetto.

  • Italijoje stoja traukiniai: streikas paralyžiuos maršrutus, štai ką būtina žinoti keleiviams

    Italijoje stoja traukiniai: streikas paralyžiuos maršrutus, štai ką būtina žinoti keleiviams

    Streikas apims visą šalį

    Italijoje geležinkelių sektoriaus darbuotojai paskelbė visos šalies streiką, kuris prasidės rugsėjo 7 dieną 21 valandą ir tęsis iki rugsėjo 8 dienos 21 valandos. Dėl to sutrikimai gali pasijusti ne tik streiko metu, bet ir prieš jam prasidedant bei jam pasibaigus, kai vežėjai perplanuos eismą.

    Keleiviai perspėjami, kad galimi traukinių atšaukimai, vėlavimai ir maršrutų pakeitimai įvairiuose regionuose. Didžiausia rizika kyla tiems, kurie keliauja su persėdimais arba planuoja grįžti vėlai vakare, kai tvarkaraščiai jautriausi pokyčiams.

    Kas nutiks regioniniams reisams?

    Regioniniuose maršrutuose darbo dienomis taikomi garantuotų reisų laikotarpiai: nuo 6 iki 9 valandos ryto ir nuo 18 iki 21 valandos vakaro. Šiais intervalais dalis traukinių turi kursuoti, tačiau už jų ribų atšaukimų tikimybė smarkiai išauga.

    Keleiviams rekomenduojama prieš išvykstant pasitikrinti konkretaus reiso būseną oficialiuose vežėjų kanaluose, nes sprendimai dėl eismo koregavimų gali būti priimami operatyviai. Praktikoje tai reiškia, kad net įprastai punktualūs maršrutai gali būti trumpinami arba nukreipiami kitais keliais.

    Greičiausi traukiniai taip pat rizikoje

    Didelio greičio ir „Intercity“ reisai streiko metu taip pat bus paveikti, tačiau jiems, skirtingai nei regioniniams traukiniams, negalioja garantuotų paslaugų laiko langai. Todėl kelionės planuojantiems šiais traukiniais patariama iš anksto įsivertinti alternatyvas.

    Turizmo sezono pabaigos laikotarpiu streikai Italijoje tradiciškai sukelia didesnes bangas, nes daug keleivių juda tarp didžiųjų miestų ir oro uostų. Dėl to ypač svarbu palikti laiko rezervą persėdimams ir oro uosto patikroms.

    Kaip susigrąžinti pinigus ar perkelti kelionę?

    Keleiviai gali prašyti visos bilieto kainos grąžinimo, tačiau terminai priklauso nuo paslaugos tipo. Greitųjų ir „Intercity“ traukinių atveju prašymą galima pateikti nuo streiko paskelbimo momento iki numatyto traukinio išvykimo laiko.

    Regioninių traukinių bilietams galioja griežtesnė taisyklė: prašymą būtina pateikti iki vidurnakčio streiko išvakarėse. Kaip alternatyva, kelionę dažnai galima perkelti kitam reisui tomis pačiomis sąlygomis, jei yra laisvų vietų.

    Profesinės sąjungos streiką sieja su reikalavimais gerinti darbo sąlygas, saugą ir pamainų organizavimą geležinkelių sektoriuje. Tokie konfliktai paprastai reiškia, kad derybos gali tęstis ir po streiko, o keleiviai raginami stebėti naujausius pranešimus.

  • Iš Ispanijos į Italiją ir atgal: iki rugsėjo 22 dienos pratęstos patikros uostuose ir oro uostuose

    Iš Ispanijos į Italiją ir atgal: iki rugsėjo 22 dienos pratęstos patikros uostuose ir oro uostuose

    Ispanija dar 15 dienų pratęsė atvykstančiųjų iš Italijos patikras oro uostuose ir jūrų uostuose. Priemonė galios iki rugsėjo 22 dienos ir, kaip skelbiama, yra susijusi su dvišale įtampa dėl migracijos ir saugumo argumentų.

    Pasak Ispanijos institucijų, patikros pratęstos po to, kai Italija anksčiau laikinai sustiprino kontrolę keliautojams, atvykstantiems iš Ispanijos teritorijos. Abi šalys pastaruoju metu veiksmus kartoja lygiagrečiai, pratęsdamos priemones 15 dienų etapais.

    Kas sukėlė nesutarimus?

    Ginčo ištakos siejamos su situacija Seutos regione, kai vasaros pabaigoje fiksuotas didesnis migrantų atvykimas. Italijos Vyriausybė aiškino, kad dėl nacionalinio saugumo laikinai būtina griežtinti patikras, o Ispanija tokius ribojimus iš pradžių ragino atšaukti.

    Neradus sprendimo, Madridas įvedė analogiškas patikras keliautojams iš Italijos. Nors formaliai kalbama apie laikiną priemonę, terminas jau ne kartą buvo perkeltas, o aiškaus pabaigos grafiko šalys kol kas nenurodo.

    Ką tai reiškia keliautojams?

    Patikros nereiškia sienų uždarymo ir pačios kelionės teisės nepanaikina. Tai asmens tapatybės ir pilietybės patikrinimai, kurie gali būti atliekami pasirinktinai, tikrinant pasus uostuose ir oro uostuose.

    Trečiųjų šalių piliečiams papildomai gali būti tikrinami leidimai gyventi ir kiti teisėto buvimo dokumentai. Skrydžiai ir jūrų maršrutai turėtų vykti įprastai, tačiau keliautojams patariama atvykti anksčiau dėl galimų eilių.

    Šengeno erdvėje laikini vidaus sienų kontrolės sugriežtinimai galimi išimtiniais atvejais, tačiau jie turi būti pagrįsti ir periodiškai peržiūrimi. Pastaraisiais metais tokios priemonės Europoje taikomos dažniau, ypač reaguojant į migracijos spaudimą ar saugumo rizikas.

  • Italija griežtina taisykles: nuo spalio pėstiesiems su telefonu per perėją – bauda

    Italija griežtina taisykles: nuo spalio pėstiesiems su telefonu per perėją – bauda

    Italijoje rengiami Kelių eismo taisyklių pakeitimai, kurie numato baudas pėstiesiems, pereinantiems važiuojamąją dalį ir tuo metu naudojantiems elektroninius įrenginius. Planuojama, kad atnaujintas reguliavimas būtų patvirtintas spalio viduryje, o už taisyklių pažeidimą grėstų 75 eurų bauda.

    Numatoma, kad ribojimai apimtų ne tik išmaniuosius telefonus. Pereinant gatvę ar perėją pėstiesiems būtų draudžiama naudotis ir planšetiniais kompiuteriais, nešiojamaisiais kompiuteriais bei skaitmeniniais fotoaparatais, jei tai trukdo stebėti aplinką.

    Italijos institucijos akcentuoja, kad pagrindinis tikslas yra mažinti nelaimių riziką, kai žmogus susitelkia į ekraną ir nespėja įvertinti eismo situacijos. Tokiais atvejais vairuotojams lieka per mažai laiko sureaguoti, o incidentas gali baigtis rimtais sužalojimais.

    Visgi planuojamas draudimas nereikštų visiško telefono atsisakymo kertant važiuojamąją dalį. Projekte numatyta, kad būtų leidžiami skambučiai laisvų rankų įranga, taip pat telefono naudojimas avarinėse situacijose, kai reikia skubios pagalbos.

    Numatoma, kad klausytis garso per ausines taip pat būtų galima, jei pėstysis išlaiko galimybę tinkamai girdėti aplinkos garsus. Šios nuostatos nebūtų taikomos einant šaligatviu, nes taisyklės orientuotos į rizikingiausią momentą, kai kertama važiuojamoji dalis.

    Projektas taip pat pabrėžia pėsčiųjų pareigą prieš žengiant į kelią įsitikinti, kad artėjantis vairuotojas juos pastebėjo ir ketina sustoti. Pereinant būtų reikalaujama judėti nuspėjamai, vengti staigių krypties pakeitimų, kurie gali suklaidinti vairuotoją.

    Panašus principas jau taikomas ir Lietuvoje: nuo 2021 metų birželio 1 dienos pėstiesiems draudžiama naudotis telefonu ar kitu elektroniniu įrenginiu įeinant į važiuojamąją dalį ar ją kertant taip, kad būtų ribojama galimybė stebėti aplinką. Praktikoje svarbiausia vertinama ne pats telefonas rankoje, o tai, ar žmogus dėl jo praranda dėmesį eismo situacijai.

    Italijoje planuojami pokyčiai apimtų ne tik pėsčiuosius. Atnaujintas reguliavimas numato griežtesnes sankcijas vairuotojams, kurie naudojasi telefonu vairuodami, o pakartotinių pažeidimų atveju baudos gali siekti iki 2 588 eurų, kartu numatant ir vairuotojo pažymėjimo sustabdymą nuo vieno iki trijų mėnesių.

  • Europos ekonomikos žemėlapis keičiasi: kas kyla, o kas praranda ES BVP dalį?

    Europos ekonomikos žemėlapis keičiasi: kas kyla, o kas praranda ES BVP dalį?

    Europos Sąjungos ekonomikos svoris per pastaruosius du dešimtmečius pastebimai persiskirstė: nors didžiausią įtaką vis dar turi kelios šalys, jų dalis bendrame bloke mažėja. Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2025 metais Vokietija, Prancūzija, Italija ir Ispanija kartu sudarė 61 proc. viso ES bendrojo vidaus produkto.

    Palyginimui, 2005 metais vadinamųjų didžiųjų keturių dalis siekė 67,9 proc., 2015 metais buvo sumažėjusi iki 65,3 proc. Tai reiškia, kad ES ekonomika pamažu tampa mažiau koncentruota, o augimas vis dažniau persikelia į sparčiau besivystančias valstybes.

    Vokietija vis dar pirmauja

    Vokietija išlieka didžiausia ES ekonomika: 2025 metais ji sukūrė 24,1 proc. viso bloko BVP. Eurostato skaičiavimu, ES BVP 2025 metais siekė apie 18,8 trilijono eurų, iš kurių Vokietijai teko maždaug 4,5 trilijono eurų.

    Antrą vietą užima Prancūzija su 15,9 proc. dalimi, trečioje yra Italija su 12 proc. Ispanijos dalis 2025 metais siekė 9 proc., tad net ir ketvirta pagal dydį ES ekonomika jau nebeperžengia dviženklės ribos.

    Penktoje vietoje įsitvirtino Nyderlandai su 6,2 proc. dalimi. Toliau rikiuojasi Lenkija, kuri priartėjo prie 5 proc. ribos ir 2025 metais sudarė 4,9 proc. visos ES ekonomikos, o Belgija fiksavo 3,4 proc.

    Mažųjų šalių indėlis kuklus

    Daugelio ES valstybių ekonominė dalis bendrame rezultate yra mažesnė nei 2 proc. Iš viso 15 šalių, kurių kiekvienos BVP dalis nesiekia 2 proc., kartu sudaro 11,2 proc. ES ekonomikos.

    Virš 1 proc. ribos dar laikosi Čekija, Portugalija, Suomija, Graikija ir Vengrija. Mažiausios dalys tenka Maltai ir Kiprui, taip pat Latvijai ir Estijai, kurių įtaka bendrai ES BVP struktūrai yra labai nedidelė.

    Kas laimėjo, o kas prarado?

    Lyginant 2005 ir 2025 metų laikotarpį, didžiausią BVP dalies nuosmukį patyrė Italija ir Prancūzija. Italijos dalis per 20 metų sumenko nuo 15,6 proc. iki 12 proc., o Prancūzijos nuo 18,4 proc. iki 15,9 proc.

    Tuo metu Vokietijos dalis per du dešimtmečius beveik nekito ir sumažėjo tik 0,1 procentinio punkto. Vis dėlto per pastarąjį dešimtmetį pokyčiai ryškesni: 2015–2025 metais Vokietijos dalis smuko nuo 25,1 proc. iki 24,1 proc., o Prancūzijos ir Italijos kritimas buvo dar didesnis.

    Didžiausia šio laikotarpio laimėtoja yra Lenkija: jos dalis ES BVP išaugo nuo 2,6 proc. 2005 metais iki 4,9 proc. 2025 metais. Augimą fiksavo ir Airija bei Rumunija, kurių dalis per 20 metų padidėjo daugiau nei 1 procentiniu punktu, o tai rodo spartesnę konvergenciją su turtingesnėmis ES ekonomikomis.

    Ekonomistai pabrėžia, kad BVP dalies pokyčiai dažnai atspindi ne tik vidaus augimą, bet ir demografines tendencijas, investicijų kryptis, pramonės transformaciją bei produktyvumo skirtumus. Be to, nominalus BVP nėra tas pats, kas gyventojų gerovė: tam svarbesni rodikliai, tokie kaip BVP vienam gyventojui ar perkamoji galia, kurie ES šalyse vis dar labai skiriasi.

  • Italiją sukaustė rekordinis karštis: iki 46°C ir raudoni įspėjimai Romai bei Palermui

    Italiją sukaustė rekordinis karštis: iki 46°C ir raudoni įspėjimai Romai bei Palermui

    Penktasis vasaros karščio smūgis

    Italijoje rugpjūčio pabaigoje užfiksuota jau penktoji šios vasaros ekstremali karščio banga. Po trumpo vėsesnio ir permainingo laikotarpio temperatūros vėl sparčiai kyla, o meteorologai įspėja apie patį intensyviausią sezono epizodą.

    Prognozuojama, kad didžiausia kaitra laikysis trumpai ir stipriausiai pasireikš rugpjūčio 27–29 dienomis. Tačiau pietuose ir centrinėje šalies dalyje ji gali būti 8–10 laipsnių aukštesnė nei daugiametis vidurkis.

    Kur numatomi 44–46 laipsniai

    Karštį sustiprina vadinamasis Afrikos anticiklonas, kuris į Italiją neretai atneša ir Sacharos dulkes. Didžiausias karščio židinys prognozuojamas pietinėje ir centrinėje šalies dalyje, ypač Sicilijoje, Apulijoje ir Kalabrijos vidaus rajonuose.

    Sinoptikų vertinimu, karščiausios gali būti penktadienio ir šeštadienio valandos, kai rytinėje Sicilijos dalyje termometrai gali siekti apie 45 laipsnius, Apulijoje – apie 44 laipsnius. Kai kuriose Kalabrijos vidaus vietovėse minima ir 45–46 laipsnių riba.

    Sardinijoje taip pat laukiama iki 44 laipsnių, o naktimis gali tvyroti vadinamosios tropinės naktys, kai temperatūra nenukrenta žemiau 25 laipsnių. Tokios sąlygos ypač pavojingos sveikatai, nes organizmas nespėja atvėsti net ir po saulėlydžio.

    Raudoni įspėjimai ir audrų rizika šiaurėje

    Italijos sveikatos apsaugos institucijų skelbiamuose karščio biuleteniuose daliai miestų suteikiami įspėjimų lygiai, susieti su rizika gyventojų sveikatai. Skelbiama, kad kai kuriems miestams taikomi raudoni perspėjimai, o kitiems – oranžiniai, reiškiantys didelę riziką jautresnėms grupėms.

    Penktadienį raudonas karščio perspėjimas numatomas keliuose miestuose, tarp jų Roma, Palermas ir Baris. Tuo pat metu šiaurinėje Italijos dalyje laukiama visai kitokio scenarijaus: vėsesnio oro ir didėjančios liūčių, krušos bei stiprių vėjo gūsių tikimybės.

    Prognozuojama, kad savaitgalį daugelyje regionų turėtų prasidėti atoslūgis ir temperatūros smuks, ypač centrinėje ir pietinėje Italijos dalyje. Vis dėlto rugsėjo pradžioje šalyje dar turėtų išlikti vasariškos sąlygos, o šiaurėje galimas naujas nestabilaus oro frontas.

  • Italija prašo mažiau SAFE lėšų gynybai: Europos Komisija žada antrą kvietimą, šansai Lietuvai ir Lenkijai

    Italija nusprendė pasinaudoti mažesne Europos Sąjungos programos SAFE suma, nei planuota anksčiau. Apie tai, remdamasis agentūros ANSA informacija, žurnalistams pranešė Italijos vicepremjeras ir užsienio reikalų ministras Antonio Tajani.

    Pasak jo, Roma kreipsis dėl maždaug 8,9 mlrd. eurų, nors anksčiau buvo svarstoma didesnė suma. Sprendimą jis aiškino poreikiu daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką.

    „Nusprendėme naudoti mažiau lėšų, nes reikia daugiau investuoti į sveikatos apsaugą ir socialinę politiką“, – sakė Antonio Tajani.

    Ministras taip pat teigė, kad Italijos gynybos ministerija parengs projektų sąrašą, kuriems būtų panaudotos SAFE lėšos. Jo vertinimu, dalis iniciatyvų jau buvo planuotos anksčiau, bendradarbiaujant su kitomis valstybėmis.

    Antonio Tajani nurodė, kad realus lėšų panaudojimas galėtų prasidėti nuo kitų metų. Tuo metu Europos Komisija patvirtino gavusi Italijos paraišką mažesnei sumai, nei buvo deklaruota pradinėse diskusijose.

    Kas yra SAFE ir kodėl svarbu

    SAFE (Security Action for Europe) yra Europos Sąjungos finansinis instrumentas gynybos išlaidoms didinti, veikiantis paskolų principu. Bendra programos apimtis siekia 150 mlrd. eurų, o tikslas – greičiau finansuoti bendrus ar suderintus gynybos pajėgumų stiprinimo projektus.

    Programos logika paprasta: valstybės gali skolintis palankesnėmis sąlygomis, o finansuojami projektai turi prisidėti prie Europos gynybos pajėgumų stiprinimo, įskaitant bendrus pirkimus ir suderinamumą.

    Kas gali pasikeisti Lietuvai ir Lenkijai

    Italijai prašant mažiau, dalis SAFE resursų gali likti nepanaudota pirmajame etape. Europos Komisijos atstovas yra užsiminęs, kad dar šiais metais gali būti paskelbtas antras kvietimas teikti paraiškas, kad likusios lėšos būtų perskirstytos.

    Lenkijos pusė jau yra viešai sakiusi, kad domisi dalyvavimu antrajame kvietime. Toks scenarijus reikštų, kad regiono valstybėms, tarp jų ir Lietuvai, atsirastų papildoma galimybė siekti finansavimo projektams, susijusiems su gynybos pajėgumų plėtra ir bendrais pirkimais.

    Italijos vidaus diskusijos

    Italijoje SAFE idėja anksčiau sulaukė kritikos, ypač iš centrokairės opozicijos politikų, kurie akcentavo, kad didesni prioritetai turėtų būti skiriami sveikatos apsaugai ir švietimui. Ši vidaus politinė įtampa padeda paaiškinti, kodėl vyriausybė pasirinko mažesnį įsipareigojimą gynybos finansavimui per SAFE.

    Tuo pat metu Europoje stiprėja spaudimas didinti gynybos finansavimą dėl prastėjančios saugumo situacijos ir poreikio greičiau užpildyti pajėgumų spragas. Dėl to antrasis SAFE kvietimas, jei bus paskelbtas, gali sulaukti aktyvesnės konkurencijos tarp valstybių.

  • Del Vecchio trenkė durimis „EssilorLuxottica“: vadovai per toli nuo žmonių, kas bus toliau?

    Del Vecchio trenkė durimis „EssilorLuxottica“: vadovai per toli nuo žmonių, kas bus toliau?

    Leonardo Maria Del Vecchio palieka visas vadovaujamas pareigas „EssilorLuxottica“ ir teigia, kad ketina susitelkti į naujus verslo projektus. 31 metų vadovas iki šiol ėjo „Ray-Ban“ prezidento ir „EssilorLuxottica“ strategijos vadovo pareigas.

    Atsistatydinimas pateiktas valdybai ir bendrovės pirmininkui bei generaliniam direktoriui Francesco Milleri, o įsigalios rugpjūčio 31 dieną. Tai dar vienas signalas apie įtampas akcininkų šeimos ir grupės valdymo lygmenyje, kuriose anksčiau viešai nuskambėjo ir kitų šeimos narių pasitraukimai.

    Kas parašyta atsistatydinimo laiške?

    Savo laiške Del Vecchio kritikuoja, jo žodžiais, pernelyg nutolusį ir nuasmenintą valdymą, kuris esą nebeatitinka to, kaip įmonė veikė prieš kelis dešimtmečius. Jis pabrėžia, kad žmonės įmonėje pirmieji pajunta atotrūkį dar iki to, kol tai pastebi rinkos.

    „Aš nuolat kalbuosi su žmonėmis įmonėje. Tačiau šiandien entuziazmas jau nebe toks, priklausymo jausmas nebe toks, atstumas jaučiamas“, – rašė Leonardo Maria Del Vecchio.

    Jis taip pat tvirtina pasitraukiantis ne po nesėkmės ir akcentuoja, kad „Ray-Ban“ trejų metų kadencija baigėsi viršijus tikslus. Del Vecchio aiškina paliekantis sustiprintą prekės ženklą ir komandą, kuri gali tęsti darbus be jo.

    Akcininko vaidmens neatsisako

    Nors operacinėje veikloje jis nebedalyvaus, Del Vecchio pabrėžia liekantis akcininku per šeimos kontroliuojamą holdingą „Delfin“. Jo teigimu, jis ir toliau gins grupės nepriklausomumą, stabilios nuosavybės svarbą ir ilgalaikę strateginę kryptį.

    „Aš ir toliau visapusiškai vykdysiu savo atsakomybę kaip akcininkas per „Delfin“ ir ginsiu įmonės nepriklausomumą bei ilgalaikę viziją“, – rašė jis.

    Konfliktų šešėlis ir rinkos kontekstas

    „EssilorLuxottica“ yra viena didžiausių pasaulio akinių ir optikos grupių, valdanti plačiai žinomus prekės ženklus, tarp jų ir „Ray-Ban“. Bendrovė generuoja daugiau kaip 28 milijardų eurų metines pajamas, o jos dydis ir tarptautinė struktūra reiškia, kad sprendimų priėmimas tampa vis labiau centralizuotas.

    Ši istorija išryškina platesnę tendenciją, su kuria susiduria didelės tarptautinės įmonės: darbuotojų įsitraukimas, vidinė kultūra ir vadovų matomumas tampa konkurencingumo dalimi ne mažiau nei finansiniai rodikliai. Pastaraisiais metais, ypač po nuotolinio darbo plėtros bangos, daugelis korporacijų ieško būdų, kaip mažinti atotrūkį tarp centrinių vadovų ir komandų vietose.

    „EssilorLuxottica“ atstovas spaudai patvirtino atsistatydinimą ir padėkojo Del Vecchio už indėlį į grupės augimą bei strateginės vizijos įgyvendinimą. Bendrovė taip pat palinkėjo jam sėkmės naujoje veikloje, tačiau apie konkrečius įpėdinystės sprendimus išsamiau nekomentavo.

    Del Vecchio šeimos valdomas finansinis tinklas apima ir reikšmingas investicijas kitose Italijos bei Europos bendrovėse, todėl bet kokie vidiniai nesutarimai ar pokyčiai gali būti svarbūs ne tik pačiai „EssilorLuxottica“, bet ir platesniam investuotojų vertinimui. Be to, praėjus daugiau nei ketveriems metams po įkūrėjo Leonardo Del Vecchio mirties, viešumoje ne kartą skambėjo informacija, kad šeimos paveldėtojai iki galo nesutaria dėl ilgalaikio turto ir valdymo įgyvendinimo.

  • Zarasų delegacija Italijoje: Motafolonėje – nauji planai, kuriant 15 metų partnerystę

    Zarasų delegacija Italijoje: Motafolonėje – nauji planai, kuriant 15 metų partnerystę

    Zarasų rajono savivaldybės delegacija 2026 metų rugpjūčio 14–19 dienomis lankėsi Motafolonėje Italijoje. Vizitas surengtas Motafolonės mero Romeo Basile kvietimu ir tapo dar vienu žingsniu stiprinant daugiau nei 15 metų trunkančius miestų ryšius.

    Zarasams atstovavo merė Nijolė Guobienė, Finansų skyriaus vedėja Edita Gusevienė, Investicijų ir plėtros skyriaus vedėja Ramunė Šileikienė ir Zarasų turizmo ir verslo informacijos centro turizmo vadybininkė Natalija Sapožnikova. Savivaldybė pabrėžia, kad tokio lygmens kontaktai svarbūs ne tik protokolui, bet ir praktinėms iniciatyvoms.

    Šių metų viešnagė įvyko netrukus po Motafolonės atstovų vizito Zarasuose. Motafolonės delegacija rugpjūčio 12–17 dienomis dalyvavo Zarasų miesto 520-ojo gimtadienio renginiuose, kartu su kitų miestų partnerių atstovais sveikino bendruomenę ir įsitraukė į pagrindines šventės veiklas.

    Susitikimai per miesto šventę

    Motafolonėje Zarasų atstovės dalyvavo vienoje svarbiausių kasmečių miesto švenčių, skirtų globėjui Šv. Antanui Abatui. Programoje vyko religinės apeigos, bendruomenės renginiai, mugė ir koncertai, o vienu ryškiausių akcentų tapo iškilminga procesija miesto gatvėmis.

    Per šventę vyko ir platesni tarptautiniai susitikimai, nes Motafolonė subūrė miestų partnerių delegacijas iš Belgijos, Armėnijos ir Prancūzijos. Tokie susitikimai dažnai tampa erdve aptarti bendras idėjas ir ieškoti projektų, kurie vėliau įgauna konkrečias formas jaunimo, kultūros ar turizmo srityse.

    Nuo tradicijų prie konkrečių projektų

    Vizito metu dėmesys skirtas ir praktinėms bendradarbiavimo kryptims: savivaldos patirčių mainams, turizmo plėtrai, jaunimo įtraukimui ir tarptautinių projektų rengimui. Savivaldybės atstovai akcentuoja, kad miestų partnerystės šiandien vis dažniau remiasi ne vien kultūrinėmis programomis, bet ir gebėjimu kartu pritraukti finansavimą bei kurti ilgalaikes iniciatyvas.

    Zarasų ir Motafolonės partnerystė, skaičiuojama nuo 2010 metų, apima įvairias kultūros, jaunimo ir tarptautinio bendradarbiavimo veiklas. Kaip vienas pavyzdžių minimas tarptautinis „Erasmus+“ projektas „Šiuolaikinis jaunimas: kodėl ir kaip veikti mieste“, kuriuo siekiama skatinti jaunų žmonių pilietiškumą ir aktyvesnį dalyvavimą savo bendruomenių gyvenime.

    Pasak savivaldybės, tokie vizitai primena, kad miestų partnerystė nėra vien formalus dokumentas ar reprezentacinė pareiga. Gyvą ryšį kuria bendros patirtys, asmeniniai kontaktai ir nuoseklus darbas ieškant bendrų interesų, kurie ilgainiui gali virsti naujomis iniciatyvomis Zarasuose ir Motafolonėje.

  • Trumpo Baltųjų rūmų pokyčiai: Indianos kalkakmenis keliauja į Italiją naujos salės kolonomis

    Trumpo Baltųjų rūmų pokyčiai: Indianos kalkakmenis keliauja į Italiją naujos salės kolonomis

    JAV prezidento Donaldo Trumpo inicijuojamas naujos Baltųjų rūmų pokylių salės projektas įgauna apčiuopiamą formą: Indianos valstijoje išgautas kalkakmenis išsiųstas į Italiją, kur iš jo turėtų būti išskaptuotos fasado kolonos. Apie tai, remdamasi Baltųjų rūmų administracijos pateikta informacija, skelbė JAV transliuotojas CBS.

    Projektui neseniai uždegta ir teisinė žalia šviesa: JAV Aukščiausiasis Teismas leido tęsti darbus, kuriuos mėginta stabdyti dėl paveldo apsaugos argumentų. Šis sprendimas faktiškai panaikino didžiausią riziką, kad statybos būtų sustabdytos pačioje įkarščio fazėje.

    Kas žinoma apie projektą?

    Pagal viešai aptariamus planus, naujasis statinys turėtų užimti daugiau nei 8 000 kvadratinių metrų ir būti pritaikytas iki 1 000 žmonių renginiams. Skelbiama, kad statybvietėje dirba apie 200 darbuotojų, o konstrukcijoms numatytos didelės plieno ir betono apimtys.

    Baltųjų rūmų atstovai nurodo, kad projekte numatytos ir saugumo priemonės, būdingos moderniems valdžios objektams: medicininės patalpos, slėptuvės, aukšto slaptumo susitikimų kambariai, sustiprintos konstrukcijos ir atsparūs langai. Tokie sprendimai pastaraisiais metais dažniau akcentuojami ne tik JAV, bet ir Europos viešuosiuose projektuose.

    Kodėl akmuo keliauja į Italiją?

    Statinio kolonos, kaip teigiama, bus gaminamos Italijoje, nors pati žaliava – aukštos kokybės Indianos kalkakmenis – išgaunama JAV. Baltųjų rūmų administracijos atstovai kol kas neatskleidė, kas konkrečiai atliks skulptūrinius darbus, tačiau pabrėžiama, kad tai turėtų būti aukščiausio lygio meistrai.

    Italija pasirinkta neatsitiktinai: Toskanos regione esantys Kararos apylinkių akmens apdirbimo centrai šimtmečius garsėja skulptūros ir architektūrinių elementų tradicija. JAV viešojoje architektūroje itališkas meistriškumas taip pat turi istorinį precedentą – dar XIX amžiuje italų amatininkai buvo kviečiami dirbti prie reprezentacinių objektų Vašingtone.

    Biudžetas ir terminai

    Viešai minėta bendra projekto vertė siekia apie 400 milijonų JAV dolerių, tai yra maždaug 370 milijonų eurų. Baltieji rūmai pabrėžia, kad finansavimas yra privatus, o didžioji dalis lėšų, kaip skelbta, jau surinkta.

    Pagal dabartinius grafikus fasadas turėtų būti beveik užbaigtas iki 2028 metų balandžio, o visas projektas siejamas su politiniu terminu – noru darbus įgyvendinti iki antrosios D. Trumpo kadencijos pabaigos. Vis dėlto galutiniai terminai priklausys nuo tiekimo grandinės, rangovų parinkimo ir to, kada bus aiškiai įvardytos Italijoje dirbsiančios dirbtuvės.

    „Kol kas nežinome, kas konkrečiai skaptuos kolonas, tačiau darbas vyks Italijoje, o akmuo atgabentas iš Indianos“, – sakė Baltųjų rūmų administracijos atstovas Joshua Fisheris.