Tag: Italija

  • ES gynybos paskola Italijai: Roma delsia dėl 14,9 mlrd. eurų, Briuselis jau spaudžia

    ES gynybos paskola Italijai: Roma delsia dėl 14,9 mlrd. eurų, Briuselis jau spaudžia

    Europos Sąjungoje auga įtampa dėl Italijos sprendimo, susijusio su SAFE gynybos finansavimo programa. Roma dar nepatvirtino, kokią dalį iki 14,9 mlrd. eurų lengvatinių paskolų iš tiesų ketina panaudoti, o Briuselis ir dalis valstybių narių ragina nedelsti.

    SAFE programa sukurta tam, kad Europos šalys greičiau užkamšytų kritines gynybos pajėgumų spragas ir paspartintų bendrus pirkimus. Šios lėšos taip pat siejamos su platesniu ES tikslu didinti atsparumą ir prisidėti prie Ukrainos rėmimo, kai dalis nacionalinių biudžetų susiduria su ribomis.

    Laikas spaudžia dėl perskirstymo

    Europos Komisija ir ES sostinės pabrėžia teisinį terminų spaudimą: nepanaudotos SAFE lėšos turi būti perskirstytos per nustatytą laiką. Kuo ilgiau Italija neapsisprendžia, tuo mažiau erdvės lieka kitoms šalims suplanuoti papildomus prašymus ir parengti savo pirkimų planus.

    Pagal šiuo metu aptariamą scenarijų, jei Italija patvirtintų mažesnę sumą, jai tektų pateikti atnaujintą operacinį planą, kuriame detalizuojama, kam konkrečiai bus skiriami pinigai. Tada Europos Komisija turėtų inicijuoti naują kvietimą likusioms lėšoms, o tai yra papildomas administracinis procesas su griežtais terminais.

    Situaciją aštrina ir tai, kad dalis šalių, ypač rytiniame ES flange, jau yra signalizavusios norą gauti daugiau lengvatinių paskolų nei joms buvo skirta. Tarp minimų valstybių dažniau įvardijamos Lenkija ir Lietuva, kurios, pasak derybų eigą stebinčių pareigūnų, norėtų didesnio finansavimo apimties.

    Italijos signalai keičiasi

    Italijos užsienio reikalų ministras Antonio Tajani viešai pateikė nevienareikšmių žinučių: iš pradžių leista suprasti, kad būtų imama visa suma, vėliau akcentuota, jog 14,9 mlrd. eurų laikoma maksimaliu rezervu. Toks komunikacijos svyravimas sustiprino partnerių abejones, ar Roma iš tiesų artimiausiu metu užbaigs sprendimą.

    „SAFE: rezervavome 14,9 mlrd. eurų. Kiek realiai panaudosime, spręsime metų pabaigoje. Tikėtina, kad suma bus mažesnė“, – sakė Antonio Tajani.

    „Neturime laiko delsti. Tai aiški Europos Komisijos pozicija dėl SAFE ir jo įgyvendinimo“, – sakė Europos Komisijos atstovas gynybos klausimais Thomas Regnier.

    Vidaus politika ir energetika stabdo sprendimą

    Italijos delsimas aiškinamas keliais vidaus veiksniais, iš kurių vienas jautriausių yra energetikos kainų šuoliai ir fiskalinės erdvės trūkumas. Esant brangiai energijai ir didesnei priklausomybei nuo iškastinio kuro, vyriausybė susiduria su spaudimu subalansuoti gynybos didinimą ir gyventojų išlaidų naštą.

    Prie sprendimo vilkinimo prisideda ir politinis fonas: artėjant rinkimams stiprėja diskusijos dėl gynybos išlaidų tempo, o valdančiajai koalicijai tenka reaguoti į dešinėje pusėje atsirandančią konkurenciją. Tai reiškia, kad net jei Gynybos ministerija turi aiškesnę kryptį, galutinis sprendimas dėl bendros sumos tampa politinių kompromisų dalimi.

    Jeigu Italija galiausiai patvirtintų mažesnę nei 14,9 mlrd. eurų sumą, kitos šalys tikisi, kad nepanaudotos lėšos būtų greitai pasiūlytos naujam paskirstymui. Briuselis tuo metu siekia išvengti situacijos, kai dėl vienos valstybės neapsisprendimo būtų prarastas laikas ir dalis finansavimo galimybių liktų nepanaudota.

  • Italijoje sukūrė didžiausią pasaulyje popierinį lėktuvą: 20 metrų rekordas nustebino visus

    Italijoje užfiksuotas netikėtas inžinerinis rekordas: Pizos universiteto studentų komanda kartu su žinomu „Youtube“ kūrėju Jacopo D’Alessio pagamino didžiausią pasaulyje popierinį lėktuvą. Konstrukcija pavadinta ICARUS, o jos sparnų mojis siekia 20,04 metro.

    Rekordą oficialiai patvirtino Guinness World Records per technologijų ir inovacijų festivalį We Make Future Bolonijoje. Šioje kategorijoje pagrindinis vertinimo kriterijus yra būtent sparnų mojis, todėl 20,04 metro rezultatas tapo lemiamu.

    ICARUS aplenkė ankstesnį pasiekimą, užfiksuotą 2013 metais, kai Braunschweigo technologijos instituto komandai pavyko sukurti popierinį lėktuvą su 18,21 metro sparnų moju. Naujas rekordas rodo, kad net ir paprasta medžiaga gali tapti rimtu konstrukciniu iššūkiu.

    Kaip gimė 20 metrų ICARUS

    Projektui komanda ruošėsi kelis mėnesius: prieš gaminant galutinę versiją atliktos dešimtys kompiuterinių simuliacijų ir išbandyta serija sumažintų prototipų. Inžineriniai sprendimai buvo artimi aviacijos logikai, tik pritaikyti popieriui.

    Galutinis lėktuvas yra apie 7 metrų ilgio ir sveria beveik 28,5 kilogramo. Stabilumui užtikrinti sukurta vidinė konstrukcija su pagrindiniais laikomaisiais elementais ir uodegos dalimi, kad modelis išlaikytų trajektoriją po paleidimo.

    ICARUS gamybai panaudota apie 300 kilogramų dviejų tipų popieriaus ir beveik 60 kilogramų klijų. Tvirtumui ir santykinai mažesniam svoriui pasiekti pritaikyta korinė struktūra, plačiai naudojama ir aviacijoje bei lengvose kompozitinėse konstrukcijose.

    Taisyklės griežtos: lėktuvas turėjo skristi

    Guinness World Records reikalavimai šioje kategorijoje numato, kad lėktuvas turi savarankiškai nuskristi mažiausiai 15 metrų, o jį turi paleisti vienas žmogus iš platformos, ne aukštesnės nei 3 metrai. Tai reiškia, kad vien įspūdingų matmenų nepakanka, būtinas realus skrydis.

    ICARUS ne tik atitiko sąlygas, bet ir jas gerokai viršijo: komandos teigimu, lėktuvas paviljono viduje nuskrido 59 metrus. Tokį rezultatą pasiekti ypač sudėtinga dėl popieriaus deformacijų ir didelio sparnų ploto, jautraus oro srautams.

    Vienas iš projekto autorių Jacopo D’Alessio pabrėžė, kad tai buvo daugiau nei pramoga: reikėjo spręsti tvirtumo, svorio, standumo ir aerodinaminės pusiausvyros uždavinius. Šis rekordas dar kartą primena, kad inžinerija prasideda nuo medžiagos ribų supratimo ir kruopštaus testavimo.

  • Italijoje nuteistas sukčius: 20 metų pardavinėjo bilietus į paties pastatytą „romėnų“ amfiteatrą

    Italijoje nuteistas sukčius: 20 metų pardavinėjo bilietus į paties pastatytą „romėnų“ amfiteatrą

    Italijoje teismas skyrė realią laisvės atėmimo bausmę 69 metų Franco Malosso, kuris, kaip nustatyta byloje, daugiau nei dešimtmetį vertėsi apgaule: turistams už pinigus rodė tariamai senovinį romėnų amfiteatrą, nors šis buvo pastatytas palyginti neseniai.

    Vyras iš lankytojų ėmė po 40 eurų už apsilankymą vietoje, kuri Šiaurės Rytų Italijoje, netoli Vičencos, buvo pristatoma kaip Beriko jūrinis amfiteatras. Pasak jo paties pasakojimo, objektas esą „atrastas“ po nuošliaužos 2005 metais.

    Abejones sukėlė detalės

    Istorija skambėjo įtikinamai tik iš pirmo žvilgsnio: lankytojams buvo teigiama, kad statinys datuojamas 393 mūsų eros metais ir esą yra vienas seniausių bei didžiausių amfiteatrų pasaulyje. Vėliau aiškėjo, kad pasakojime buvo ir kitų „prieskonių“, siejusių vietą su Romos istorija bei literatūriniais motyvais.

    Tačiau 2016 metais atsiradus įtarimų, tyrimą inicijavo Italijos karabinieriai, o į vietą buvo pakviesti archeologai. Ekspertai nustatė, kad vadinamasis „antikinis“ statinys turi šiuolaikinių medžiagų požymių, o dalis detalių primena dekoracijas, o ne autentišką archeologinį objektą.

    Tyrėjų išvadose minėtos stiklo pluošto, popieriaus masės, tinkuotų blokų ir gipso skulptūrų konstrukcijos, būdingos šiuolaikinei gamybai. Be to, palydoviniai vaizdai, kaip skelbta, rodė, kad teritorija pirmiausia buvo sulyginta, o vėliau joje iškilo „istorinis“ statinys.

    Kaip objektas atsidūrė turistų giduose

    Bylos duomenimis, F. Malosso sugebėjo įtikinti dalį vietos institucijų, kad vieta verta dėmesio, ir dėl to ji buvo įtraukta į Vičencos turizmo informacinius kanalus, finansuotus Europos Sąjungos lėšomis, taip pat į skaitmeninius gidus.

    Tyrimas atskleidė ir tai, kad kai kurie viešai pasakoti „faktai“ akivaizdžiai nesutampa su istorine chronologija. Pavyzdžiui, Julijus Cezaris gyveno gerokai anksčiau nei laikotarpis, kuriuo tariamai datuotas amfiteatras, o su Šekspyro tragedija siejama vieta istoriniuose šaltiniuose paprastai siejama su Verona, o ne Vičenca.

    Nuosprendis ir finansinės pretenzijos

    Teismas F. Malosso nuteisė dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausme. Jam taip pat skirta 3 000 eurų bauda, o kaltinimai siejami su neteisėtomis statybomis, meno klastojimu ir kūrinių sukūrimu be leidimo.

    Tuo pat metu Arkugnjano savivaldybė pateikė civilinį ieškinį ir siekia prisiteisti apie 560 000 eurų žalą, argumentuodama patirtais nuostoliais. Ši istorija tapo dar vienu pavyzdžiu, kaip turizmo sektoriuje, ypač ten, kur istorinis paveldas yra ekonomikos dalis, svarbus nepriklausomas ekspertinis patikrinimas ir aiškios atsakomybės grandinės.

  • Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje benzinas perkopė 2,6 euro: kyla pyktis, o G. Meloni svarsto kintantį akcizą

    Italijoje degalų kainos vėl tapo politiniu ir ekonominiu galvos skausmu: Milane kai kur už benziną prašoma daugiau nei 2,6 euro už litrą, o kai kuriuose maršrutuose autostradose fiksuojami dar aukštesni įkainiai. Opozicija ir vartotojų organizacijos perspėja, kad brangimas smogs namų ūkiams ir verslui, o premjerės Giorgios Meloni kabinetas ieško būdų spaudimą sumažinti.

    Kainų šuolis siejamas su mokesčių politikos pokyčiais nuo liepos 3 dienos, kai baigė galioti anksčiau taikytos lengvatos degalų akcizui. Verslo ir „Made in Italy“ ministras Adolfo Urso teigia, kad Vyriausybė vertina naujas priemones, kurios leistų greičiau reaguoti į staigius kainų svyravimus.

    Kiek kainuoja degalai

    Pagal degalų kainų stebėsenos duomenis, šalies kelių tinkle vidutinė benzino kaina savitarnos režimu siekia apie 1,981 euro už litrą, o dyzelino – apie 2,184 euro. Autostradose vidurkiai dar didesni: benzinas apie 2,071 euro, dyzelinas apie 2,255 euro už litrą.

    Tačiau reali situacija skirtinguose regionuose ir maršrutuose išsiskiria. Italijos žiniasklaidoje skelbiama, kad kai kuriose atkarpose dyzelino kaina viršija 2,7 euro už litrą, o benzino priartėja prie 2,5 euro, Romoje kai kurios degalinės pasiekė maždaug 2,3 euro už litrą už benziną.

    Vartotojai skaičiuoja milijardus

    Vartotojų teisių organizacijos įspėja, kad augančios kainos gali smarkiai padidinti bendras išlaidas degalams. Organizacija Codacons skaičiuoja, jog italų išlaidos kurui gali siekti apie 10,8 milijardo eurų, tai yra beveik 2 milijardais eurų daugiau nei 2025 metais.

    „Palyginimas su pernai metais negailestingas: jei vartojimas nesikeis, iki mėnesio pabaigos italai vien benzinui ir dyzelinui išleis apie 841 milijonu eurų daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai“, – teigiama Codacons pareiškime.

    Tuo pat metu Mestre Cgia tyrimų biuras skaičiuoja, kad 2026 metais namų ūkiams ir įmonėms papildomos išlaidos už elektrą, dujas ir degalus gali priartėti prie 29 milijardų eurų. Didžiausia dalis siejama su benzinu ir dyzelinu: papildomas išlaidų augimas vertinamas apie 13,6 milijardo eurų, tai yra 20,4 proc. daugiau nei 2025 metais.

    Ką svarsto Vyriausybė

    Vyriausybė svarsto vadinamąjį kintančio akcizo mechanizmą, kuris leistų dalį papildomų PVM įplaukų, atsirandančių kylant degalų kainoms, panaudoti akcizui mažinti. Tokia schema teoriškai galėtų sušvelninti staigius šuolius, tačiau jos įgyvendinimas priklauso nuo Ekonomikos ministerijos skaičiavimų, kiek konkrečiai per mėnesį susidaro PVM „perteklius“.

    Ministras Adolfo Urso taip pat teigia, kad Italija stiprina kontrolę ir stebėseną, siekdama mažinti spekuliacijų riziką, o taikomas modelis esą domina ir kitas valstybes. Vis dėlto opozicija reikalauja greitesnių ir apčiuopiamesnių sprendimų, argumentuodama, kad brangstant degalams automatiškai didėja ir transporto, logistikos bei kasdienių prekių kainų spaudimas.

    „G. Meloni turėtų bent jau pritarti mūsų siūlymui dėl kintančio akcizo, kuris leistų nedelsiant mažinti benzino ir dyzelino kainą“, – sakė Demokratų partijos vadovė Elly Schelein.

    „Reikia rimtų sprendimų ir greitos reakcijos, kad apsaugotume šeimas bei įmones. Kada pradėsime ieškoti resursų iš neplanuoto bankų, energetikos gigantų ir gynybos pramonės pelno, taip pat iš papildomų valstybės įplaukų dėl kainų kilimo?“ – rašė Penkių žvaigždžių judėjimo lyderis Giuseppe Conte.

    Ekonomistai pabrėžia, kad degalų kainas Europoje dažniausiai lemia keli veiksniai: naftos kainų svyravimai pasaulinėse rinkose, perdirbimo pajėgumų ribotumai, sezoninė paklausa vasarą ir mokesčių struktūra. Italijos atvejis išsiskiria tuo, kad degalų kainų dinamika greitai tampa politinių ginčų centru, nes net ir nedidelis centų pokytis litruose, padauginus iš visos šalies vartojimo, virsta šimtais milijonų eurų.

  • Italiją supurtė 4,1 balo žemės drebėjimas Isernijoje: gyventojai naktį bėgo į gatves

    Italiją supurtė 4,1 balo žemės drebėjimas Isernijoje: gyventojai naktį bėgo į gatves

    Smūgis fiksuotas netrukus po vidurnakčio

    Italijos Molizės regione, Isernijos provincijoje, netrukus po vidurnakčio užfiksuotas 4,1 balo žemės drebėjimas. Apie tai pranešė Italijos nacionalinis geofizikos ir vulkanologijos institutas INGV.

    Epicentras buvo ties Pizzone gyvenviete, o židinys slūgsojo maždaug 10 kilometrų gylyje. Dėl naktį pasijutusio smūgio dalis gyventojų išėjo į gatves ir laukė lauke.

    Jutimas išplito į kaimyninius regionus

    Vietos pranešimais, drebėjimas buvo juntamas ne tik Isernijos provincijoje, bet ir aplinkinėse teritorijose, įskaitant Chieti, L’Aquilos ir Kazertos apylinkes. Nors stiprumas nėra laikomas ypač dideliu, naktinis laikas ir juntamas virpėjimas padidino žmonių nerimą.

    Po kelių valandų, apie 3.41 val., toje pačioje vietovėje fiksuotas ir antras, 2,2 balo, smūgis maždaug 9 kilometrų gylyje. Tokie pakartotiniai, silpnesni drebėjimai dažnai vertinami kaip seisminio aktyvumo tąsa po pagrindinio smūgio.

    Žalos ir sužeistųjų kol kas nefiksuota

    Vietos valdžia praneša, kad pirminiais duomenimis sužeistų žmonių nėra, o pastatų apgadinimų neužfiksuota. Situaciją stebėjo ir civilinės saugos tarnybos, kurios palaikė ryšį su savivaldybe.

    „Nuolat palaikau ryšį su regiono civiline sauga. Laimei, po pirminės ir svarbios apžiūros nenustatyta jokios žalos nei žmonėms, nei turtui. Žmonės gatvėse liko iki vėlumos, daugiausia dėl kilusio nerimo“, – sakė Pizzone meras Vincenzo Di Cristofano.

    INGV duomenys rodo, kad ši teritorija ir anksčiau patirdavo silpnesnius smūgius: 2026 metų sausį čia buvo fiksuoti keli apie 2,5 balo drebėjimai. Specialistai pabrėžia, kad centrinė ir pietinė Italijos dalis priklauso seismiškai aktyvioms zonoms, todėl net ir vidutinio stiprumo drebėjimai gali būti aiškiai juntami gyventojams.

  • Pompėjoje atkurta freskomis puošta pokylių salės skliauto dalis: ką atskleidė nauji radiniai

    Pompėjoje atkurta freskomis puošta pokylių salės skliauto dalis: ką atskleidė nauji radiniai

    Freskų fragmentai grįžta į skliautą

    Pompėjos archeologai pristatė iš dalies atkurtą freskomis dekoruotą pokylių salės lubų skliautą, sudėliotą iš daugybės rastų fragmentų. Skelbiama, kad vaizduose dominuoja graikų mitologijos siužetai, siejami su Dionisu ir Ariadne.

    Pasak Pompėjos archeologinio parko, lubų rekonstrukcijai pritaikyta nauja metodika, leidžianti fragmentus montuoti taip, kad būtų atkuriama pirminė skliauto forma. Atkūrimas vyko ne tik restauruojant tapybą, bet ir sprendžiant konstrukcinius iššūkius.

    Inovatyvi rekonstrukcijos technika

    Specialistai pagamino lenktą atraminę konstrukciją, ant kurios fragmentai išdėstomi pagal skliauto kreivę. Tokia sistema leidžia tiksliau atkurti erdvinį vaizdą ir kartu saugoti trapią medžiagą nuo papildomo mechaninio poveikio.

    Šiuo metu pavyko rekonstruoti daugiau nei ketvirtadalį pirminio lubų ploto. Parkas pabrėžia, kad procesas yra atviras tęstiniam papildymui, nes vykstant kasinėjimams ir restauracijai randami nauji fragmentai, kuriuos galima įkomponuoti į bendrą kompoziciją.

    Kur aptiktas skliautas ir kodėl tai svarbu

    Manoma, kad freskomis puoštos lubos priklausė pokylių salei, buvusiai viršutiniame namo aukšte, šalia įrengtos kepyklos. Toks derinys padeda geriau suprasti, kaip Pompėjoje buvo susijusi buitis, amatai ir pasiturinčių miestiečių reprezentacinės erdvės.

    Rekonstruotas skliautas pristatytas tarptautinio seminaro pabaigoje, kuriame aptarti naujausi Pompėjos atradimai ir restauravimo praktikos. Pompėja pastaraisiais metais vis dažniau tampa ne tik kasinėjimų, bet ir pažangių paveldo išsaugojimo metodų bandymų lauku.

    „Italija yra pasaulinė archeologinės restauracijos lyderė, o Pompėja su savo restauratorių komanda šiose pastangose atlieka centrinį vaidmenį“, – sakė Pompėjos kasinėjimų vadovas Gabrielis Zuchtriegelis.

    „Todėl džiaugiamės galėdami dalytis konservavimo projektų rezultatais su pasauliu, nes tai suteikia galimybių tyrimams ir mainams“, – pridūrė jis.

    Projektas įtrauktas į Pompėjos archeologinio parko 2026 metų programą, kurioje didelis dėmesys skiriamas Dioniso temai, ir tęsia nesenų atradimų kryptį Regio IX teritorijoje. Pompėja, palaidota po Vezuvijaus išsiveržimo 79 metais, šiandien yra UNESCO pasaulio paveldo vietovė ir vienas lankomiausių Italijos objektų.

  • Pietų Europoje plinta miškų gaisrai: tūkstančiai evakuojami, karštis ir sausra didina pavojų

    Pietų Europą apėmė didelio masto miškų gaisrai, dėl kurių Prancūzijoje, Ispanijoje, Italijoje ir Graikijoje iš pavojingų teritorijų evakuojami tūkstančiai žmonių. Tarnybos perspėja, kad situaciją sunkina užsitęsusi kaitra, sausra ir vėjo gūsiai, o kai kur ugnis jau pasiekė gyvenvietes bei turistų pamėgtus regionus.

    Pastaraisiais metais tokie gaisrai vis dažniau sutampa su ekstremaliomis karščio bangomis, todėl rizika išauga ne tik gamtai, bet ir žmonių sveikatai bei infrastruktūrai. Ekspertai pabrėžia, kad sausesnė augalija užsiliepsnoja greičiau, o aukšta oro temperatūra ir žemas drėgnumas sudaro palankias sąlygas ugniai plisti.

    Prancūzijoje – evakuacijos prie turistinių vietų

    Prancūzijos pietvakariuose gaisras sparčiai plito netoli Bordo, o evakuacijų mastas siekė daugiau nei 10 000 žmonių. Dalis jų buvo poilsiautojai, apsistoję kempinguose ir kurortiniuose rajonuose, todėl vietos valdžia operatyviai nukreipė srautus į laikinas prieglaudas ir saugesnes zonas.

    Su ugnimi kovojo šimtai ugniagesių, pasitelkiant ir specialiąją techniką. Vietos pareigūnai akcentavo, kad gaisrų suvaldymą apsunkina besikeičianti vėjo kryptis ir tai, kad ugnis įsisiautėja teritorijose, kuriose gausu sausų miškų ir krūmynų.

    Ispanijoje – vienas didžiausių gaisrų sezonų

    Centrinėje Ispanijoje didelis gaisras apėmė dešimtis tūkstančių hektarų, o iš aplinkinių vietovių evakuoti žmonės buvo perkeliami etapais, priklausomai nuo ugnies fronto judėjimo. Tarnybos pranešė, kad kai kur teko riboti eismą ir laikinai uždaryti kelius, kad ugniagesių technika galėtų pasiekti židinius.

    Šalies vadovai viešai ragino sutelkti politinę ir visuomenės paramą ilgalaikėms klimato kaitos švelninimo priemonėms. Pasak jų, kasmet pasikartojančios karščio bangos ir ilgi sausrų periodai vis dažniau virsta grėsme žmonių gyvybėms ir vietos ekonomikai.

    „Metai iš metų vis aiškiau matome, kad klimato kaita nusineša gyvybes ir daro milžinišką žalą mūsų bendruomenėms. Tai ne politikos klausimas. Tai mokslo ir faktų klausimas“, – sakė Ispanijos ministras pirmininkas Pedro Sanchezas.

    Italijoje ir Graikijoje – ekstremalus karštis

    Italijos Sicilijoje ugniagesiai per trumpą laiką atliko daugiau nei 1 000 iškvietimų, o dalis pajėgų dirbo sustiprintu režimu. Kai kur dėl priartėjusios ugnies evakuoti gyventojai ir perkelti pacientai iš sveikatos priežiūros įstaigų, siekiant išvengti dūmų poveikio ir staigaus gaisro plitimo.

    Graikijoje aukščiausio pavojaus perspėjimai skelbti keliuose regionuose, įskaitant teritorijas aplink Atėnus, kur karštis ir sausas oras didina užsidegimo tikimybę. Specialistai primena, kad tokiais periodais net menkiausia kibirkštis ar neatsargus elgesys gamtoje gali sukelti greitai plintantį gaisrą.

    Tuo pat metu ir kitose Europos dalyse fiksuojami sausrų požymiai: kai kur ilgai nelijus, griežtinami vandens naudojimo ribojimai. Tai rodo platesnį reiškinį – vandens stygius ir karštis tampa ne epizodine, o pasikartojančia problema, kurią vis dažniau tenka spręsti ne tik ugniagesiams, bet ir savivaldybėms, sveikatos sistemai bei energetikos sektoriui.

  • Florencija atveria pirmą Italijoje centrą nuo skaitmeninės priklausomybės: kas laukia jaunimo?

    Florencija atveria pirmą Italijoje centrą nuo skaitmeninės priklausomybės: kas laukia jaunimo?

    Florencijoje pasirašyta sutartis dėl projekto „Discover – Out of the shell“, kuris pristatomas kaip pirmasis Italijoje specializuotas centras, skirtas skaitmeninių technologijų ir socialinių tinklų naudojimo rizikoms mažinti. Iniciatyvą įgyvendina ASL Toscana centro, Florencijos savivaldybė ir kooperatyvas „ReteSviluppo“.

    Centro tikslas – ne tik reaguoti į probleminį naudojimą, bet ir stiprinti sąmoningus įpročius, kai ekranų laikas nekonkuruoja su santykiais, sportu, kultūra ar bendruomeninėmis veiklomis. Planuojama, kad „Discover“ pilnu pajėgumu pradės veikti po vasaros.

    „Skaitmeninės technologijos yra kasdienė jaunų žmonių gyvenimo dalis ir didelė galimybė. Būtent todėl turime pareigą padėti jomis naudotis sąmoningiau, išlaikant pusiausvyrą tarp laiko internete ir laiko santykiams bei patirtims“, – sakė Florencijos jaunimo politikos kuratorė Letizia Perini.

    Europa griežtina taisykles

    Skaitmeninės priklausomybės ir nepilnamečių apsaugos tema sparčiai persikelia iš ekspertų diskusijų į politinių sprendimų lauką. ES mastu vis daugiau dėmesio skiriama platformų atsakomybei ir vaikų saugai internete, ypač vertinant dizaino sprendimus, kurie skatina ilgesnį naršymą ir impulsyvų turinio vartojimą.

    Šią vasarą Prancūzija paskelbė planus riboti socialinių tinklų naudojimą jaunesniems nei 15 metų asmenims, o Jungtinėje Karalystėje pristatytos idėjos dėl naktinio socialinių tinklų naudojimo ribojimo vyresniems paaugliams. Europos Komisija taip pat viešai rėmė priemones, kurios stiprintų nepilnamečių apsaugą interneto aplinkoje.

    Italija renkasi prevenciją

    Skirtingai nei dalis šalių, kurios pirmiausia eina draudimų keliu, Italijoje kol kas labiau akcentuojamas prevencinis modelis. „Discover“ koncepcija remiasi dviem kryptimis: vadovaujamu atsijungimu ir sąmoningo technologijų naudojimo ugdymu, kad jauni žmonės taptų aktyviais savo laiko šeimininkais, o ne pasyviais turinio vartotojais.

    Numatoma, kad centras dirbs su 10–25 metų jaunuoliais. Veiklose žadami konsultavimo ir nukreipimo mechanizmai, klausymo kabinetas, praktiniai užsiėmimai apie medijų raštingumą, taip pat veiklos, skirtos socialiniam ryšiui stiprinti, pavyzdžiui, stalo žaidimai, rankdarbiai ir grupiniai užsiėmimai.

    Centras bus atviras ne tik jaunimui, bet ir tėvams bei ugdytojams, kuriems dažnai trūksta aiškių priemonių, kaip kalbėtis apie ekranų laiką be konflikto. Sudėtingesniais atvejais, kai matomas socialinis atsitraukimas, izoliacija ar psichologinis distresas, numatytas ASL įsitraukimas koordinuojant specializuotas paslaugas regione.

    „Svarbi pridėtinė vertė yra galimybė prevenciją derinti su nuolatiniu ryšiu su atsakingomis paslaugomis. Visa tai daroma įgalinimo perspektyvoje, toli nuo paprasto draudimų ar ribojimų logikos“, – pabrėžė ASL Toscana centro vadovas Valerio Mari.

    Ekspertai pabrėžia, kad probleminis skaitmeninių technologijų naudojimas dažnai susijęs ne vien su valios stoka, o su miego režimu, emocine savijauta, patyčiomis, nerimu ar socialinės paramos trūkumu. Todėl tokie centrai gali tapti tarpine grandimi tarp mokyklos, šeimos ir sveikatos sistemos, kai pagalba reikalinga greitai, bet dar nėra prireikę stacionarių paslaugų.

  • Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Venecijos bienalė neteko 2 mln. eurų ES paramos dėl Rusijos paviljono: fondas ruošia skundą

    Europos Komisija patvirtino sprendimą nutraukti 2 mln. eurų ES dotaciją Venecijos bienalės fondui. Finansavimas sustabdytas po teisinio vertinimo, kurį atliko Europos švietimo ir kultūros vykdomoji agentūra, o sprendimas siejamas su Rusijos dalyvavimu 2026 metų meno bienalėje.

    Komisija argumentuoja, kad ES lėšomis remiami kultūros projektai turi atitikti Sąjungos vertybes ir skatinti demokratiją, dialogą, įvairovę bei saviraiškos laisvę. Briuselio vertinimu, šių principų dabartinė Rusija nepaiso, todėl parama institucijai, siejamai su ginčytina Rusijos reprezentacija, laikoma nesuderinama su dotacijos logika.

    Kas sukėlė ginčą?

    Įtampa kilo dėl Rusijos sugrįžimo į Venecijos bienalę pirmą kartą nuo plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022 metais. Rusijos paviljonas, priklausantis Rusijos valstybei, šįkart pristato performanso ir muzikos projektą, kurį, kaip skelbiama, formavo Maskvos institucijų atrinkta menininkų grupė.

    Nors paviljonas lankytojams buvo uždarytas, dalis turinio rodoma iš išorės, o tai tik sustiprino diskusijas, ar tokia forma nėra bandymas išlaikyti matomumą tarptautinėje kultūros erdvėje. Ukrainos atstovai ir dalis kultūros lauko profesionalų kritikavo sprendimą, teigdami, kad menas šiuo atveju gali būti išnaudojamas kaip politinės komunikacijos priemonė.

    Europos Komisija pastaraisiais mėnesiais buvo įspėjusi, kad Rusijos dalyvavimas gali tapti pagrindu stabdyti paramą. Įvertinus Venecijos bienalės pateiktus paaiškinimus, nuspręsta finansavimą nutraukti galutinai.

    Venecijos bienalė žada gintis teisme

    Venecijos bienalės fondas paskelbė ketinantis skųsti sprendimą. Institucija teigia, kad toks žingsnis buvo prognozuojamas, tačiau pabrėžia esanti pasirengusi ginti savo poziciją atsakingose institucijose.

    Fondas taip pat akcentuoja, kad ES dotacija, pasak jų, buvo skirta ne ginčijamai meno bienalei, o kino srities veikloms. Tarp minimų krypčių įvardijamos edukacinės ir industrijai skirtos iniciatyvos, susijusios su talentų ugdymu bei kino projektų vystymu.

    „Dotacija bendrai finansavo veiklas, kurios nėra susijusios su Rusijos dalyvavimu meno bienalėje“, – teigiama fondo pozicijoje.

    Pasak institucijos, sprendimas neturėtų iš esmės paveikti suplanuoto biudžeto ar numatytų programų vykdymo. Vis dėlto reali įtaka gali paaiškėti vėliau, ypač jei teisinis ginčas užsitęs arba išsiplės į kitus finansavimo klausimus.

    Italijos valdžia kritikuoja Briuselį

    Į sprendimą reagavo ir Italijos vyriausybės atstovai, palaikydami Venecijos bienalės ketinimą kreiptis dėl peržiūros. Kritikai teigia, kad sprendimo argumentuose neva trūksta pakankamai aiškaus pagrindimo, kodėl sankcija taikoma būtent šiai dotacijai, jei ji skirta kino veikloms.

    Italijos politikai taip pat pabrėžia kultūros autonomijos principą ir argumentuoja, kad kultūros institucijos neturėtų būti įtraukiamos į geopolitinių sprendimų logiką taip, kad nukentėtų tarptautinės programos. Tuo metu Briuselis laikosi pozicijos, kad ES lėšos privalo išlikti nuoseklios su deklaruojamomis vertybėmis ir jų taikymu praktikoje.

    Artimiausiu metu ginčas persikels į teisinį lygmenį, o sprendimas gali tapti precedentu, kaip ES ateityje vertins kultūros projektų rizikas karo ir sankcijų kontekste. Tai taip pat sustiprina platesnę diskusiją apie ribą tarp meno laisvės, institucijų atsakomybės ir viešųjų pinigų naudojimo taisyklių.

  • Italijoje šefas supyks, o padavėjas nustebs: 3 klaidos restorane, išduodančios turistą

    Italijoje valgymas daugeliui vietinių yra ne tik kasdienė būtinybė, bet ir tradicija, turinti aiškias nerašytas taisykles. Dėl jų turistai kartais sukelia šypsenas, o kai kada ir atvirą nuostabą, ypač jei prašo to, kas italams atrodo visiškai nelogiška.

    Didelė dalis šių įpročių siejami su tuo, kaip italai supranta virškinimą ir patiekalų tarpusavio derėjimą. Vietiniai dažnai laikosi nuostatos, kad kiekvienas produktas turi savo laiką ir vietą, todėl net nekaltas prašymas gali nuskambėti kaip keistas kulinarinis eksperimentas.

    Kodėl kapučino geriamas ryte

    Viena dažniausių klaidų yra kapučino užsakymas po pietų ar po vakarienės. Kapučino italams yra gėrimas su daug pieno, o pienas laikomas sočiu, sunkesniu produktu, todėl jis įprastai siejamas su pusryčiais.

    Dažniausiai kapučino geriamas ryte, neretai su saldžiu kepiniu, pavyzdžiui, kornetu. Po pietų kava paprastai būna visai kitokia: itališkuose baruose ir restoranuose vyrauja nedidelis, stiprus espresso, kurį vietiniai renkasi kaip tradicinę valgymo pabaigą.

    „Jei po sočių pietų užsisakote kapučino, daugeliui italų tai skamba taip, lyg desertui pasirinktumėte didelį šilto pieno puodelį“, – sako kelionių gidė, dirbanti su grupėmis Šiaurės Italijoje.

    Kas nepriimtina prie jūros gėrybių

    Kita klasikinė klaida siejama su sūriu ir žuvimi. Daugelyje regionų laikomasi principo, kad ryškaus skonio kietasis sūris, pavyzdžiui, parmezanas, užgožia subtilų jūros gėrybių ir žuvies aromatą.

    Todėl prašymas užbarstyti sūrio ant makaronų su midijomis, krevetėmis ar tunu neretai sutinkamas skeptiškai. Ne todėl, kad tai būtų draudžiama įstatymu, o dėl to, kad vietiniams toks derinys atrodo prasilenkiantis su patiekalo idėja ir šefo sumanytu skoniu.

    Ketchupas ir vištiena: kodėl kelia emocijas

    Dar vienas prašymas, kuris Italijoje dažnai laikomas prasto tono ženklu, yra kečupas prie pastos. Tradiciniai padažai čia dažnai gaminami iš kelių ingredientų, o jų skonis kuriamas ilgai, todėl kečupas neretai vertinamas kaip pernelyg dominuojantis ir su patiekalu nederantis pasirinkimas.

    Ne mažiau diskusijų kelia ir vištiena picoje ar pastoje, ypač turistiniuose užsakymuose. Nors kai kuriuose tarptautiniuose meniu tokie variantai siūlomi, autentiniuose itališkuose restoranuose vištiena dažniau patiekiama kaip atskiras antrasis patiekalas, o ne kaip picos ar pastos ingredientas.

    „Italams svarbu, kad maistas būtų valgomas ramiai, prie stalo, o ne skubant. Todėl jie jautriau reaguoja į prašymus, kurie, jų akimis, griauna patiekalo logiką“, – sako italų virtuvės šefas, dirbantis Romoje.

    Kelionėje šios taisyklės nėra privalomos, tačiau jų žinojimas padeda išvengti nejaukių situacijų ir lengviau susikalbėti su personalu. O svarbiausia, tai dažnai leidžia geriau patirti vietinę valgymo kultūrą tokią, kokią ją įsivaizduoja patys italai.