Tag: Jautiena

  • Trijų būdų jautienos troškiniui be ketaus puodo: lėtaeigė, slėginė ar orkaitė

    Ketaus puodas dažnai laikomas klasikiniu pasirinkimu jautienos troškiniui (pot roast), tačiau jis – ne vienintelis būdas namuose išgauti minkštą, nuo šakutės byrančią mėsą. Svarbiausia čia ne indas, o laikas, drėgmė ir švelni kaitra, kuri suminkština jungiamąjį audinį.

    Tą patį principą galima pritaikyti ir su kita virtuvės technika: lėtaeigiu puodu, slėginiu puodu arba įprasta orkaite, jei turite gilesnę kepimo formą. Kiekvienas variantas reikalauja skirtingo tempo ir šiek tiek kitokios taktikos.

    Lėtaeigė puodynė leidžia patiekalą palikti „dirbti“ valandoms beveik be priežiūros. Slėginis puodas veikia priešingu principu – sutrumpina gaminimo laiką, nes aukštesnė temperatūra pasiekiama dėl slėgio.

    O jei norisi išlikti arčiausiai tradicinio troškinimo orkaitėje, ketaus puodą gali atstoti gili kepimo skarda ar karščiui atsparus indas, svarbiausia – sandariai uždengti, kad neišgaruotų garai ir sultys.

    Lėtaeigė puodynė: minkštumas beveik be pastangų

    Lėtaeigė puodynė (slow cooker) ypač tinkama kietesniems jautienos gabalams: ilgas, švelnus troškinimas palaipsniui suminkština mėsą. Pagrindinis privalumas – patiekalą galima paruošti iš anksto ir palikti gamintis.

    Prieš dedant mėsą į puodynę ją galima pagardinti, o jei yra laiko – apkepinti keptuvėje, kad skonis būtų sodresnis ir gražesnė spalva. Tuomet aplink mėsą sudedamos tvirtesnės daržovės, pavyzdžiui, morkos, svogūnai ir bulvės, ir įpilama sultinio, vyno ar kito troškinimo skysčio.

    Skirtingai nei orkaitėje, lėtaeigė puodynė paprastai labai gerai sulaiko drėgmę, todėl skysčio dažnai reikia mažiau, nei gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Jautienos mentės tipo kepsniui dažnas orientyras – apie 7–8 valandos žemoje temperatūroje, kol mėsa tampa lengvai plėšoma šakute.

    Slėginis puodas: greitesnė vakarienė darbo dieną

    Slėginis puodas (pavyzdžiui, elektrinis „Instant Pot“) mėsą suminkština greitai, nes sandariai uždarytame inde susidaręs garas sukuria slėgį ir pakelia gaminimo temperatūrą. Tai patogu, kai norisi troškinio, bet nėra laiko laukti visą dieną.

    Daugelis modelių leidžia mėsą apskrudinti tiesiai tame pačiame inde naudojant apkepimo režimą, o po to įdėti svogūnų ar prieskoninių daržovių ir „nuimti“ prikepusius gabalėlius įpylus skysčio. Prieš užsandarinant dangtį būtina įpilti pakankamai skysčio, kad susidarytų garai.

    Dažnai nurodoma, kad jautienos troškinys slėginiame puode išverda maždaug per 40–60 minučių, o papildomai reikia laiko slėgiui išsileisti. Daržovėms tai gali būti iššūkis, nes bulvės ir morkos slėgyje perverda greičiau – todėl kartais patogiau pirma paruošti mėsą, o daržoves gaminti atskirai, trumpiau.

    Orkaitė be ketaus puodo: gili forma ir sandarus uždengimas

    Jei norisi klasikinio orkaitėje troškinto skonio ir tekstūros, ketaus puodą gali pakeisti gili kepimo skarda, troškintuvas ar karščiui atspari forma. Svarbiausia sąlyga – indą sandariai uždengti dangčiu arba tvirta aliuminio folija, kad neišgaruotų drėgmė.

    Mėsą galima iš anksto apskrudinti keptuvėje, tuomet perkelti į indą kartu su daržovėmis, sultiniu, vynu, žolelėmis ar kitais pasirinktais priedais. Straipsnyje minimas orientyras: maždaug 325 laipsniai pagal Farenheitą ir apie 3–4 valandos orkaitėje, tačiau tikslų laiką lemia gabalo dydis, todėl verta tikrinti mėsos minkštumą.

    Šis būdas reikalauja daugiau priežiūros nei lėtaeigė puodynė ir užima daugiau laiko nei slėginis puodas, bet leidžia pasiekti pažįstamą orkaitėje troškinto patiekalo rezultatą. Esmė išlieka ta pati: žema kaitra, pakankamai drėgmės ir sandarus uždengimas.

  • Vienas prieskonių mišinys, kuris gali išgelbėti jautienos kepsnį: išbandykite „Montreal steak“

    Jautienos troškinys ar kepsnys puode dažnai atrodo kaip ilgas projektas, tačiau skonį galima sustiprinti labai paprastai – vienu prieskonių mišiniu. Internete namų virėjai dalijasi idėja mėsą gausiai pabarstyti „Montreal steak“ prieskoniais ir ant viršaus uždėti sviesto, kad šis lėtai tirpdamas įsigertų į mėsą.

    Tokį būdą viename „Reddit“ įraše aprašė namų kulinaras: jis teigė, kad kepenį mėgsta aptepti sviestu ir apibarstyti „Montreal steak spice“, o komplimentų sulaukia nuolat. Tai – beveik „uždedi ir pamiršti“ metodas, kuris tinka ir lėtam troškinimui.

    „Montreal steak“ – tai prieskonių mišinys, paprastai pasižymintis stambiau maltais pipirais ir džiovintu česnaku, o kartu dažnai jame būna ir kitų prieskonių. Stambesnė tekstūra svarbi tuo, kad kepant ar apkepinant ji gali suformuoti ryškesnę, aromatingą plutelę.

    Norint išgauti dar gilesnį skonį, siūloma mėsą ne tik apvolioti prieskoniuose, bet ir trumpai apskrudinti prieš ilgą troškinimą. Tokiu atveju atsiranda daugiau skrudinimo aromatų, o prieskoniai geriau „prisiklijuoja“ prie paviršiaus.

    Kaip prieskoniai veikia lėtai troškinant

    Ilgai troškinant žemoje temperatūroje mėsos jungiamasis audinys palaipsniui minkštėja, o iš jo išsiskiriantys komponentai sutirština troškinimo skystį. Dėl to prieskonių mišinys turi laiko atsiskleisti, o skonis tampa sodresnis ir tolygiau pasiskirsto.

    Šis metodas gali būti pritaikytas tiek lėtoje viryklėje, tiek puode ar ketaus inde. Jei planuojate mėsą apkepinti, patogiau tai daryti inde, kurį vėliau galima dėti į orkaitę arba tęsti troškinimą ant viryklės.

    Kokia mėsa ir ką dar dėti į puodą

    Tekste minimi tokie pasirinkimai kaip mentė (chuck roast), krūtininė (brisket) ar kumpio viršutinė dalis (top round) – tai gabalai, kuriems naudingas lėtas gaminimas. Jie dažnai būna kietesni, todėl ilgesnis troškinimas padeda pasiekti minkštumą, o riebalai ir sultys sustiprina prieskonių aromatą.

    Prie tokio troškinio tinka ir klasikiniai priedai, kurie ilgai burbuliuodami sugeria skonį: bulvės, morkos, grybai, papildomos česnako skiltelės. Kaip dar viena alternatyva minimi ir pastarnokai – daržovė, kuri troškiniuose neretai pamirštama, bet gali suteikti švelnaus saldumo.

    Galiausiai, troškinimo skystis po ilgo virimo dažnai tampa itin aromatingas – kai kurie siūlo jį panaudoti kaip padažą ar net mirkalą prie jautienos. Taip iš vieno patiekalo galima „išspausti“ dar daugiau skonio, neapsunkinant gaminimo papildomais žingsniais.

  • Karšti jautienos sumuštiniai bus sultingesni: mėsą trumpai pašildykite jautienos padaže

    Karštas jautienos sumuštinis gali tapti ne tik greitu užkandžiu, bet ir pilnaverčiu šiltu patiekalu – tereikia vieno paprasto sprendimo. Kad skrudinta jautiena būtų sultinga ir aromatinga, ją verta trumpai pašildyti sodriame jautienos padaže.

    Kaip rašoma „Tasting Table“, parduotuvėje pirktą ar delikatesų skyriuje pjaustytą jautieną galima kelias minutes kaitinti puode kartu su jautienos padažu iš stiklainio ar skardinės. Taip mėsa prisigeria skonio, tampa minkštesnės tekstūros, o pats sumuštinis – gerokai „pilnesnis“.

    Svarbiausia – ne virti, o švelniai patroškinti ant nedidelės ugnies. Kuo ilgiau mėsa lėtai šyla (neužverda), tuo daugiau skonio ir gylio ji įgauna, o sausokas gabalėlis tampa elastingesnis.

    Toks būdas praverčia ne tik su pjaustyta jautiena, bet ir tuomet, kai turite likusio kepsnio ar troškinio, kuris šaldytuve prarado dalį drėgmės – padažas gali padėti jį „atgaivinti“.

    Kaip pritaikyti skonį pagal save

    Šildant jautieną padaže patogu lengvai pakeisti skonio kryptį – viskas priklauso nuo pasirinkto padažo. Norint sodresnio aromato, galima įdėti žolelių, pavyzdžiui, rozmarino ar čiobrelio – jos ypač tinka jautienai.

    Jei norisi aštresnio ar ryškesnio poskonio, galima įlašinti šiek tiek aitriosios padažo, o taip pat įpilti Vorčesterio padažo. Tai nedidelės detalės, bet jos greitai sukuria „restoraniškesnį“ įspūdį.

    Duona, padažai ir patiekimas

    Karštam sumuštiniui verta rinktis tvirtesnę bandelę ar duoną, kuri atlaikytų drėgmę iš padažo. Tam tinka pluta apkepta prancūziška duona ar, pavyzdžiui, kaizerio bandelė.

    Ant duonos galima tepti mėgstamą pagardą, bet ryškesniam skoniui dažnai pasirenkamos grūdėtos garstyčios, krienų padažas ar keptų raudonųjų paprikų aioli. Jei padažo lieka, jį galima pilti ant sumuštinio arba patiekti šalia mirkymui.

    Norint dar daugiau variacijų, galima pasigaminti ir greitą au jus tipo padažą: pašildyti jautienos sultinį (ar sultinio koncentratą) su trupučiu sviesto ir šlakeliu raudonojo vyno.

    Kas tinka prie jautienos sumuštinio

    Jei sumuštinį norisi paversti vakariene, prie jo tinka sotesni garnyrai, tokie kaip bulvių košė ar saldžiųjų bulvių bulvytės. Ieškantiems lengvesnio derinio gali patikti rūgštesni priedai – pavyzdžiui, kopūstų salotos ar marinuotos daržovės.

    Umamio skonius išryškina ir kepti grybai, o norint saldžiai dūminio akcento tinka saldžiarūgščiai pipirai. Galiausiai, jei norisi „kito lygio“ varianto, karštą sumuštinį galima patiekti su papildomu padažu ir valgyti peiliu bei šakute.

  • Aštrus „tigro“ padažas: du paprasti ingredientai, be kurių Baltimorės pit beef sumuštinis neįsivaizduojamas

    Baltimorės klasika vadinamas pit beef sumuštinis išsiskiria ne tik dūmo skoniu kvepiančia jautiena, bet ir padažu, be kurio vietiniai jo beveik neįsivaizduoja – vadinamuoju „tigro“ padažu.

    Šis padažas iš esmės gaminamas iš dviejų produktų: majonezo ir krienų. Būtent krienai suteikia aštrumą, kuris jaučiamas kitaip nei aitriosios paprikos – aštrumas labiau „kanda“ ir primena wasabi.

    Į padažą neretai papildomai dedama citrinos sulčių, česnako, druskos ir pipirų. Aštresnis krienų „smūgis“ padeda subalansuoti riebesnį, sodrų, ant ugnies keptos jautienos skonį.

    Nors padažas dažniausiai siejamas su pit beef, jis tinka ir kitur: juo galima pagardinti kitus jautienos sumuštinius, patiekti šalia kepsnio ar naudoti kaip bulvyčių mirkalą, kai įprastas majonezas atrodo per blankus.

    Kas sudaro „tigro“ padažą

    Pagrindinė idėja paprasta: majonezas suteikia kremiškumo, o krienai – aštrų, nosį kutenantį pojūtį. Krienų šaknis sutarkavus ar sutraiškius, joje esantys junginiai virsta aštrumu pasižyminčiomis medžiagomis.

    Dėl to „tigro“ padažo deginimas kitoks nei čili – jis aštresnis, aštresnė banga ateina greitai ir stipriai, todėl krienus verta dozuoti atsargiai.

    Jei nenorite, kad valgant nuolat ašarotų akys, siūloma pradėti nuo švelnesnio varianto – naudoti paruoštus krienus. Tai tarkuotų arba maltų krienų pagardas, paprastai sumaišytas su actu ir druska.

    Kaip orientyrą galima rinktis proporciją: maždaug vienas valgomasis šaukštas paruoštų krienų ketvirčiui puodelio majonezo, o tuomet ragauti ir po truputį didinti aštrumą pagal savo skonį.

    Ne mažiau svarbi dalis – pati jautiena

    Nors ginčų kyla, koks gabalas tinkamiausias, dažniausiai minimi viršutinis arba apatinis jautienos kumpis (top round arba bottom round). Tai liesesni užpakalinės dalies gabalai, kurie laikomi tinkamais pit beef.

    Tradicijoje mėsa kepama virš karštų anglių, kad išorėje susidarytų dūminė, apskrudusi plutelė, o vidus liktų rausvas ir sultingas. Namuose tam gali tikti ir dujinis grilis ar labai įkaitusi ketaus keptuvė.

    Kadangi šie gabalai nėra riebūs, svarbu jų neperkepti – per ilgai kaitinama mėsa gali tapti kieta ir sausa. Po poilsio jautieną rekomenduojama pjaustyti kuo ploniau ir būtinai prieš skaidulas.

    Būtent ypač plonos riekelės laikomos viena iš priežasčių, kodėl pit beef sumuštinis įgauna jam būdingą tekstūrą, o aštrus „tigro“ padažas tampa ryškiu akcentu, užbaigiančiu skonį.

  • Birria su malta jautiena: tradicinis meksikietiškas patiekalas pigiau ir greičiau

    Birria – vienas populiariausių Meksikos patiekalų, įprastai gaminamas ilgai troškinant mėsą sodriame, prieskoniais kvepiančiame sultinyje. Nors klasikinė versija reikalauja daug laiko ir kantrybės, yra paprastesnis būdas – birrią ruošti su malta jautiena.

    Toks pasirinkimas nėra tradicinis, tačiau leidžia gerokai sutrumpinti gaminimo laiką ir sumažinti išlaidas, neprarandant birriai būdingo skonio. Apie šį sprendimą rašoma „Tasting Table“ publikacijoje, skirtoje greitesnei birriai namuose.

    Birria dažniausiai siejama su ožkiena, bet neretai ji gaminama ir su jautienos gabalais – pavyzdžiui, mentės kepsniu, brisketu, šonkauliais ar kitomis ilgai troškinimui tinkančiomis dalimis. Problema ta, kad tokiai mėsai prireikia valandų, kad ji suminkštėtų ir prisigertų sultinio prieskonių.

    Maltos jautienos idėja paprasta: ji greitai apskrunda keptuvėje, lengvai sugeria padažą ir leidžia išlaikyti svarbiausią birria elementą – aromatingą consommé (sultinį), kuris patiekiamas šalia arba naudojamas gaminant tacos.

    Kaip birrią paruošti su malta jautiena

    Siūlomas būdas – pirmiausia išsivirti mėgstamą birria sultinį ir leisti jam ramiai troškintis, kol ruošiate mėsą. Tuomet maltą jautieną pagardinate, apkepinate ir sumaišote su sultiniu, kad susidarytų tirštesnis, „sriubingas“ troškinys.

    Tokį troškinį galima patiekti su ryžiais ir pasirinktais priedais. Kitas populiarus variantas – birria tacos: į kukurūzines tortilijas dedama mėsos su padažu, plėšomas Oaxacos sūris, kalendra, svogūnai, laimo sultys, o tuomet tortilijos apkepamos, kol tampa traškios.

    Tekste taip pat minima gudrybė tiems, kas mėgsta intensyvesnį skonį: prieš kepant tortilijas jas galima pamirkyti birria sultinyje. Taip išgaunamas dar ryškesnis aromatas ir būdingas birria tacos „dunkinimo“ ritualas su consommé.

    Kiek laiko sutaupoma ir kodėl tai pigiau

    Skirtumas tarp maltos jautienos ir didesnio mėsos gabalo akivaizdus: vietoj kelių valandų troškinimo maltą jautieną keptuvėje galima apskrudinti per 5–8 minutes. Tai reiškia, kad pati „mėsos dalis“ patiekale paruošiama gerokai greičiau.

    Kainos prasme malta jautiena dažnai būna pigesnė už daugelį jautienos gabalų, nes ji paprastai gaminama iš apipjaustymų, likusių apdorojant kitas dalis. Dėl to toks pasirinkimas gali būti praktiškesnis, kai norisi birria skonio, bet nenorisi didelių išlaidų.

    Kaip išlaikyti gilesnį skonį, jei skubate

    Tradicinė birria vertinama dėl skonio gylio, kuris atsiranda ilgai verdant ir troškinant. Kad greitesnė versija būtų artimesnė klasikinei, siūloma, kai tik įmanoma, consommé pasiruošti iš anksto ir duoti jam daugiau laiko pasitroškinti.

    Paruoštą sultinį galima laikyti sandariame inde šaldytuve iki šešių dienų arba užšaldyti iki šešių mėnesių. Kai ateina metas gaminti, belieka apkepinti maltą jautieną ir įmaišyti iš anksto paruoštą sultinį – patiekalas susirenka greitai, o skonis primena ilgai gamintą birrią.

  • Bobby Flay atskleidė, kuo gardina ribeye: prieskonių mišinys ir viena svarbi taisyklė

    Žinomas šefas Bobby Flay sako, kad restorano lygio ribeye kepsniui kartais pakanka ne vien druskos ir pipirų – svarbiausia yra gerai apgalvotas prieskonių mišinys ir saikas.

    Svečiuodamasis laidoje „Today“ jis pademonstravo savo pasirenkamą „rub“ tipo prieskonių derinį: druską, pipirus, kalendrą, papriką, čili miltelius ir kmynus.

    Nors kepsniams dažnai pasirenkami klasikiniai česnako ir žolelių akcentai, šis aromatų rinkinys, anot B. Flay, sukuria platesnį skonio profilį. Kalendra suteikia lengvų, kone gėliškų natų, kurios subalansuoja čili aštrumą, o kmynai prideda žemiško gilumo.

    Vis dėlto šefas pabrėžia, kad mišinys yra gana intensyvus, todėl jis renkasi prieskoniais padengti tik vieną kepsnio pusę – taip išlieka aiškiau juntamas pačios mėsos skonis ir jos niuansai.

    Kaip prieskoniai padeda suformuoti plutelę

    Pasak B. Flay, toks džiovintų prieskonių sluoksnis gali padėti lengviau išgauti gražią apskrudusią plutelę. Tam svarbu prieš gardinant mėsą nusausinti – taip prieskoniai geriau „prilimpa“ ir kepant skatina ryškesnį apskrudimą.

    Ši detalė aktuali ir tiems, kurie neturi laiko ilgesniam mėsos džiovinimui šaldytuve: prieskoniai gali prisidėti prie sodresnės rudos plutelės susidarymo.

    Ribeye ypatumai: atlaidesnis, bet reikalaujantis kontrolės

    Ribeye kepsnys vertinamas dėl marmuringumo ir natūralaus minkštumo, todėl jis laikomas vienu „atlaidesnių“ pasirinkimų. Tačiau, pridėjus džiovintų prieskonių sluoksnį, atsiranda rizika, kad jie perkais ir apdegs.

    Kad to išvengtų, B. Flay pataria naudoti aukštai temperatūrai tinkantį aliejų, pavyzdžiui, rafinuotą avokadų arba rapsų. Toks pasirinkimas padeda prieskoniams gražiai paruduoti, o ne virsti kartumu.

    Dar viena jo minimų krypčių – atidesnė kaitros kontrolė, ypač kai siekiama ryškios plutelės. Šefas taip pat primena, kad ribeye yra vienas tų kepsnių, kuriems dažnai tinka „reverse sear“ metodas.

    Saldumo akcentas ir dūmo skonis

    B. Flay yra minėjęs ir kitą kelią plutelės skoniui paryškinti – į korėjietiško stiliaus prieskonių mišinį jis įmaišo šaukštą medaus. Tai suteikia saldumo ir padeda formuotis karamelizacijos natoms.

    Tokį skonį jis sieja ir su kepimu virš medžio ar anglių: dūmas, saldumas ir prieskonių sodrumas, anot šefo, gerai dera su ryškiu ribeye „jautienos“ skoniu.

  • Karameleiškesniems mėsainiams užtenka vieno prieskonio: į maltinį įmaišykite aštraus medaus

    Mėsainio skonis priklauso ne tik nuo jautienos, bet ir nuo to, kaip gerai apskrunda ir karamelizuojasi jo paviršius. Vienas paprastas priedas gali padėti išgauti ryškesnę plutelę ir sodresnį aromatą – aštrus medus.

    Kaip rašoma portale „Food Republic“, į maltą jautieną įmaišius aštraus medaus, skonis pasiskirsto per visą paplotėlį. Aštrumas jaučiamas ne kaip atskiras padažo „smūgis“, o kartu su mėsa kiekviename kąsnyje.

    Medus mėsainiui suteikia ne tik švelnaus saldumo, bet ir padeda sukurti kompleksiškesnį, karamelizuotą poskonį. Tai panašu į virtuvėje žinomą metodą, kai nedidelis kiekis cukraus padeda išryškinti apskrudimo skonį.

    Dar vienas privalumas – greitesnis apskrudimas. Medus karamelizuojasi greičiau nei įprastas cukrus, todėl ant keptuvės ar grilio paplotėlis gali įgauti tamsesnę, ryškesnę plutelę. Tekste siūloma orientacinė proporcija – ketvirtis puodelio aštraus medaus vienam svarui maltos mėsos.

    Kaip derinti priedus prie aštraus medaus

    Kad toks mėsainis būtų subalansuotas, verta apgalvoti priedus. Viena kryptis – „paremti“ saldesnę natą: tinka keptas ananasas, karamelizuoti svogūnai ar net šiek tiek rūgštesnė vaisių uogienė.

    Jei norisi dar daugiau aštrumo, galima rinktis ingredientus, kurie sustiprina šilumą ir aromatą. Pavyzdžiui, į masę tinka šilti prieskoniai, o papildomą „aštrų akcentą“ gali duoti aštresnis sūris ar čipotlės majonezas.

    Kartu verta nepamiršti ir „vėsinančių“ elementų, kurie subalansuoja saldžiai aštrų profilį. Klasikinės salotos, pomidorai, marinuoti agurkėliai ar kremiškesnis padažas padeda išlaikyti skonio pusiausvyrą.

  • Bulvių salotos ant rostbifo sumuštinio: paprastas būdas suteikti daugiau sotumo ir kremiškumo

    Rostbifo sumuštinį galima labai paprastai paversti sotesniu ir kremiškesniu – užtenka ant mėsos uždėti šaukštą bulvių salotų. Šis „iškylų“ stiliaus priedas dažnai jau būna šaldytuve, ypač jei po savaitgalio liko maisto.

    Bulvių salotos su rostbifu dera natūraliai, nes jų skonis dažnai kuriamas iš klasikinių sumuštinių ingredientų: majonezo, garstyčių, svogūnų ar marinuotų agurkėlių. Tokie prieskoniai suteikia ir papildomo sultingumo, kurio kartais pritrūksta vien mėsai ir bandelei.

    Be to, bulvių salotos neretai pagardinamos krapais, paprika ar salierų sėklomis – tai prieskoniai, kurie puikiai papildo jautieną. Todėl sumuštinis tampa ne tik „storesnis“, bet ir įvairesnio skonio, primenantis pilnai sukomplektuotą patiekalą.

    Jei norisi dar ryškesnio rezultato, verta prisiminti, kad bulvių salotos būna skirtingų stilių – ir tai gali pakeisti visą sumuštinio charakterį: nuo švelnaus iki rūgštesnio ar dūmiško.

    Ne vien majonezinės: kokį bulvių salotų stilių rinktis

    Ne visos bulvių salotos yra vienodos. Pavyzdžiui, vokiško stiliaus bulvių salotose majonezą dažnai pakeičia actas, o papildomo skonio suteikia dūmiški riebalai, pavyzdžiui, nuo šoninės.

    Kitas kelias – įkvėpimas iš „loaded“ keptos bulvės: grietinė, čederis ir svogūnų laiškai. Toks variantas ypač tinka, kai norisi sodresnio, labiau „komfortinio“ skonio.

    Traškumo idėjos, kurios subalansuoja sumuštinį

    Kad tekstūros nekartotų viena kitos, prie minkštų bulvių ir pjaustytos jautienos verta pridėti traškumo. Tam tinka traškinti svogūnai ar net bulvių traškučiai.

    Jei norisi dar labiau išlaikyti iškylos nuotaiką, gali tikti barbekiu skonio traškučiai, o ieškantiems daugiau gaivumo – druskos ir acto.

    Ką dar galima derinti su rostbifu

    Galvojant plačiau, prie jautienos tinka ir ryškesni priedai – pavyzdžiui, mėlynasis pelėsinis sūris, krienai ar rūgštoko skonio mėsos padažas. Tokie akcentai gali sustiprinti skonį net ir be bulvių salotų.

    O jei bandelės po ranka nėra, idėją galima pritaikyti kitaip: rostbifą susmulkinti ir dėti į kapotas salotas arba susukti į tortiliją kartu su visais pasirinktais priedais.

  • Lėto virimo jautienai – itališkas prieskonių mišinys vietoj paketėlių: skonis taps sodresnis

    Jei lėto virimo jautienos kepsnį ar troškinį vis pagardinate tais pačiais prieskonių paketėliais, verta išbandyti kitą variantą – itališką prieskonių mišinį. Jis gali suteikti patiekalui daugiau aromato ir skonio niuansų, o ne vien papildomo sūrumo ir „umami“.

    Kaip rašo „Tasting Table“, itališkas prieskonių mišinys iš esmės yra džiovintų žolelių derinys, kuris jautienai suteikia ryškesnį, „žolesnį“ charakterį. Tokia kryptis ypač tinka patiekalams, kurie ilgai troškinami ir įgeria prieskonius ne tik į padažą, bet ir į mėsą.

    Įprastose mišinių sudėtyse dažnai galima rasti raudonėlio, čiobrelio, baziliko, rozmarino, mairūno ir petražolių. Kai kurie variantai papildomi ir česnaku, svogūnu, juodaisiais pipirais, šalaviju ar paprika – šie priedai dar labiau paryškina aromatą.

    Praktiškai itališką mišinį galima tiesiog suberti į puodą: kaip bendrą orientyrą siūloma dėti apie 1 valgomąjį šaukštą vienam mėsos svarui. Visgi kiekis gali kisti priklausomai nuo kitų ingredientų ir nuo to, kiek ryškiai norite jausti žoleles.

    Kaip dar galima išnaudoti itališką kryptį

    Itališką prieskonių mišinį galima naudoti ir kaip dalį sausų prieskonių įtrynimo, kuriuo apvelkama mėsa. Taip žolelės geriau „prilimpa“ prie paviršiaus ir vėliau atsiskleidžia tiek mėsoje, tiek padaže.

    Nors pats „itališkų prieskonių“ mišinys nėra tradicinis Italijos virtuvės produktas, jis gali tapti patogiu tiltu į itališko stiliaus lėtai troškintą jautieną, panašią į stracotto. Šis patiekalas paprastai siejamas su ilgai troškinama jautiena ir ryškesniais aromatais.

    Norint dar daugiau skonio sluoksnių, galima eksperimentuoti su papildomais priedais: skirtingomis raudonojo vyno rūšimis, konjako šlakeliu ar kalabrietiškos aitriosios pastos aštrumu. O mėgstantiems rūgštesnį, sūresnį akcentą gali tikti keli pepperoncini pipiriukai.

    Alternatyva: padažo pagrindui – „au jus“ mišinys

    Jei tikslas – sodresnis padažas, siūloma svarstyti ir „au jus“ mišinio panaudojimą kaip padažo pagrindą. Derinant jį su itališkų žolelių aromatu, galima išgauti ryškesnį, „kaimiškesnį“ skonį.

    Tokį troškinį nesunku papildyti ir „itališkomis“ daržovėmis – pomidorais (tinka ir džiovinti), artišokais, cukinijomis ar baklažanais. Patiekimui gali tikti makaronai arba itališka duona, pavyzdžiui, čiabata ar fokačija.

  • Švelniam rostbifui – nebrangus ir dažnai nuvertinamas jautienos „eye of round“ gabalas

    Švelnus, sultingas rostbifas nebūtinai turi kainuoti kaip iš brangiausių jautienos dalių. Jei ieškote liesesnio ir piniginei draugiškesnio kepsnio, verta atsigręžti į dažnai nuvertinamą gabalą – „eye of round“.

    Kaip rašo „Tasting Table“, ši jautienos dalis neretai laikoma kietesne, tačiau tinkamai paruošta ji gali būti labai švelni. „Eye of round“ priklauso vienai iš trijų „round roast“ rūšių ir pjaunama iš galinės karvės kojos dalies.

    Šis raumuo dirba daug, todėl mėsa turi mažai vidinių riebalų. Būtent dėl to ji lengviau išsausėja ir sukietėja, jei kepama per karštai ar per ilgai – šiam gabalui labiausiai tinka lėtesnis, švelnesnis paruošimas.

    Kantrybė virtuvėje gali atsipirkti perkant: „eye of round“ kainuoja gerokai mažiau nei, pavyzdžiui, „rib eye“ ar išpjovos kepsnys. Tekste nurodoma, kad šis gabalas dažniausiai parduodamas maždaug 3–5 svarų (apie 1,4–2,3 kilogramo) dydžio.

    Kaip išsirinkti gabalą, kad neišsausėtų

    Renkantis „eye of round“ verta ieškoti kepsnio su riebalų sluoksniu išorėje – vadinamuoju „fat cap“. Jis kepant padeda mėsai išlikti drėgnesnei.

    Taip pat naudinga rinktis kuo lygesnės formos gabalą. Kadangi ši jautienos dalis į vieną galą siaurėja, netolygus gabalas gali lengviau perkepti plonesnėje vietoje.

    Svarbu nesupainioti su „eye of round“ kepsniais (steak) – tai tas pats raumuo, tik supjaustytas riekėmis. Rostbifui reikalingas būtent visas kepsnys (roast), ką paprastai nesunku atskirti pagal dydį.

    Kepimo taktika: lėtai, su termometru ir poilsiu

    Šiai mėsai labiausiai tinka „low and slow“ principas – kepimas žemesnėje temperatūroje. Tačiau prieš dedant į orkaitę siūloma trumpai apkepinti keptuvėje, kad susiformuotų plutelė ir sustiprėtų skonis.

    Kad išliktų sultingumas, rekomenduojama siekti „medium-rare“ iškepimo. Tam patogiausia naudoti mėsos termometrą ir ištraukti kepsnį iš orkaitės, kai vidinė temperatūra pasiekia 125–130 °F (apie 52–54 °C).

    Po ištraukimo mėsą būtina palaikyti, kad „pailsėtų“ – tuo metu temperatūra dar pakyla maždaug 10–15 laipsnių Farenheito (apie 6–8 °C), o sultys tolygiau pasiskirsto.

    Pjaustymas – raktas į minkštumą

    Net ir puikiai iškeptas „eye of round“ gali pasirodyti kietesnis, jei bus neteisingai supjaustytas. Šią mėsą reikėtų pjaustyti prieš pluoštą ir kuo plonesnėmis riekelėmis – beveik kaip delikatesinę mėsą sumuštiniams.

    Jei planuojate likučius, toks pjaustymas ypač pasiteisina: ši jautienos dalis tinka rostbifio sumuštiniams, o plonos riekės leidžia išlaikyti švelnumą net ir atvėsus.