CP v2

Tag: Karščio bangos

  • Italija svarsto uždrausti turistines arklines karietas Romoje: kodėl „botticelle“ gali tapti istorija

    Italija svarsto uždrausti turistines arklines karietas Romoje: kodėl „botticelle“ gali tapti istorija

    Įstatymo projektas parlamente

    Italijos Deputatų rūmuose pristatytas įstatymo projektas, kuriuo siekiama uždrausti tradicines turistines arklines karietas, vadinamas botticelle. Šios karietos ypač paplitusios Romoje, tačiau draudimas būtų taikomas ir kitose turistų gausiai lankomose meno miestuose.

    Iniciatyvą parlamente pateikė kelių opozicinių politinių jėgų atstovai. Jų siūlymas numato keisti Kelių kodekso nuostatas, kurios dabar leidžia viešas paslaugas, teikiamas gyvūnų traukiamomis transporto priemonėmis.

    Ką siūloma uždrausti?

    Projekte įvardijama, kad draudimas apimtų ne tik turistinį vežimą, bet ir kitas viešai teikiamas, pagal grafiką nereguliuojamas paslaugas, taip pat pramogines ar ceremonines veiklas. Kitaip tariant, būtų atsisakoma praktikos, kai gyvūnai naudojami traukti vežimus už atlygį miesto erdvėse.

    Siūlymo šalininkai pabrėžia, kad atskiri savivaldybių sprendimai, ribojantys darbo valandas ar maršrutus, esą nebeišsprendžia problemos. Todėl siekiama nacionalinio masto reguliavimo, kuris vienodai galiotų visoje šalyje.

    Gyvūnų gerovė ir karščio argumentas

    Pagrindinis argumentas, lydintis iniciatyvą, yra gyvūnų gerovė šiuolaikiniuose miestuose. Anot projekto rėmėjų ir gyvūnų apsaugos aktyvistų, intensyvus eismas, triukšmas ir ilgos valandos ant įkaitusio asfalto neatitinka šiandieninių gerovės standartų.

    Karščio bangos Pietų Europoje pastaraisiais metais dažnėja, o miestų centrai vasarą įkaista labiau dėl vadinamojo šilumos salos efekto. Kritikai teigia, kad būtent ekstremalios temperatūros dienomis žirgams dirbti tampa itin sudėtinga, todėl vien tik laiko ribojimai nebėra pakankami.

    „Atskiri savivaldybių draudimai ir darbo valandų apribojimai nėra pakankami. Reikia nacionalinio įstatymo, kuris panaikintų botticelle ir gyvūnų traukiamas karietas miestuose“, – sakė parlamentarė Patrizia Prestipino.

    Romoje – ir informavimo kampanija

    Lygiagrečiai parlamento iniciatyvai Romoje planuojama viešinimo kampanija, skatinanti rinktis alternatyvas karietoms. Ji numatyta pagrindinėse turistinėse sostinės vietose ir bus pateikiama italų bei anglų kalbomis, orientuojantis į miestą lankantį srautą.

    Romoje šis klausimas jau seniai kelia diskusijas tarp gyvūnų gerovės šalininkų, turizmo sektoriaus ir tradicijos gynėjų. Jei įstatymo projektas būtų priimtas, tai reikštų reikšmingą pokytį vienai iš seniausių sostinės paslaugų, ilgą laiką buvusiai neatsiejama istorinio centro kasdienybės dalimi.

    Projekto rėmėjai tvirtina, kad 2026 metais gyvūnų naudojimas turistiniam transportui didmiesčių centruose vis labiau kertasi su visuomenės lūkesčiais. Tuo metu karietų verslo atstovai paprastai akcentuoja tradicijos ir darbo vietų argumentus, todėl politinė diskusija, tikėtina, bus aštri.

  • Eurokomisarė Teresa Ribera kirto klimato neigėjams: jų žodžiai per gaisrus Europoje kainuoja gyvybes

    Eurokomisarė Teresa Ribera kirto klimato neigėjams: jų žodžiai per gaisrus Europoje kainuoja gyvybes

    Įspėjimas gaisrų fone

    Europos Komisijos vykdomoji pirmininkės pavaduotoja Teresa Ribera interviu teigė, kad politikai, menkinantys klimato kaitos vaidmenį Europą alinant gaisrams, klaidina visuomenę ir didina riziką žmonių saugumui. Pasak jos, klimato mokslo neigimas viešojoje politikoje tampa ne nuomone, o pavojingu elgesiu.

    T. Ribera kalbėjo gaisrams apėmus dalį Ispanijos, Prancūzijos ir Graikijos regionų, kai karščio bangos išaugina tiek užsiliepsnojimų tikimybę, tiek jų plitimo greitį. Europos institucijos pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia, kad ekstremalūs karščiai ir sausros sudaro palankesnes sąlygas dideliems gaisrams.

    Ką pasakė apie neigėjus

    Komisarė kritiką nukreipė į dalį naujai išrinktų Europos Parlamento narių ir nacionalinių politikų, kurie, jos teigimu, garsiai priešinasi klimato mokslui bei klimato politikai. Ji tvirtino, kad toks naratyvas mažina visuomenės pasirengimą ir politinę valią investuoti į prevenciją.

    „Tai pavojinga, jie meluoja žmonėms“, – sakė Teresa Ribera.

    Komisarė pateikė palyginimą, kad klimato kaitos ryšio su gaisrais neigimas prilygsta raginimui ignoruoti akivaizdžias rizikas. Jos teigimu, kai ekstremalūs reiškiniai stiprėja, visuomenę raminti aiškinant, kad tai tik natūralus sezoniškumas, reiškia atidėti sprendimus iki kitos nelaimės.

    Politinis posūkis Briuselyje

    T. Ribera pasisakymai nuskambėjo jautriu metu Briuselyje, kai Europos Sąjungos darbotvarkėje vis daugiau vietos užima konkurencingumo, pramonės ir administracinės naštos mažinimo temos. Dalis valstybių narių ir politinių grupių ragina švelninti kai kuriuos aplinkosaugos reikalavimus, argumentuodami spaudimu konkuruoti su JAV ir Kinija.

    Tarp diskusijų objektų minima ir metano emisijų mažinimo bei stebėsenos kryptis, taip pat gamtos atkūrimo politika, laikoma svarbia ekosistemoms ir anglies sankaupoms, pavyzdžiui, durpynams. T. Ribera pozicija aiški: taisykles galima paprastinti, tačiau klimato politikos pagrindų atsisakymas, jos nuomone, būtų klaida.

    Kodėl gaisrai vis sudėtingesni

    Europos ir tarptautinės klimato institucijos nurodo, kad šylantis klimatas didina gaisrų riziką per vadinamąjį gaisrų orą: karštį, sausras, mažą oro drėgnumą ir stipresnius vėjus. Tokios sąlygos padeda ugniai plisti greičiau, o gesinimo darbai tampa sunkesni ir brangesni.

    T. Ribera interviu akcentavo, kad Europoje formuojasi intensyvesni, sunkiau suvaldomi gaisrai, keliantys grėsmę bendruomenėms, infrastruktūrai, biologinei įvairovei ir žmonių gyvybėms. Ji taip pat priminė, kad karščio bangos turi ir tiesioginių sveikatos pasekmių, įskaitant perteklinių mirčių šuolius per ekstremalius laikotarpius.

    „Teisingas atsakymas nėra visko atsisakyti, kas padėjo sukurti žaliąsias šaknis, kurios palaiko gerovę“, – sakė Teresa Ribera.

  • Prancūzijos ugniagesiai liko be žado: iš dūmų išniro ugnies audros debesis, keičiantis viską

    Prancūzijos ugniagesiai liko be žado: iš dūmų išniro ugnies audros debesis, keičiantis viską

    Prancūzijos ugniagesiai pastarosiomis dienomis susidūrė su itin retu ir pavojingu reiškiniu – virš didelio miškų gaisro susiformavo vadinamasis piroskumulonimbas. Tai audros tipo debesis, kurį „maitina“ ne įkaitusi žemė, o pats gaisras, iškeliantis karštą orą, dūmus, pelenus ir drėgmę į didelį aukštį.

    Specialistai aiškina, kad tokia sistema gali iškilti iki maždaug 10–15 kilometrų ir imti elgtis kaip tikra perkūnijos audra. Viršuje vandens garai kondensuojasi, debesis auga, o gaisras staiga tampa sunkiai prognozuojamas net patyrusioms pajėgoms.

    Didžiausia grėsmė – tai, kad piroskumulonimbas gali sukurti savo meteorologinius reiškinius: staigius vėjo šuorus, gūsius, žemyn krentančius oro srautus, kurie per kelias minutes pakeičia ugnies plitimo kryptį. Tokiose situacijose gesinimo planai gali tapti nebeaktualūs beveik akimirksniu.

    Dar pavojingesni yra žaibai, galintys formuotis debesies viduje. Kadangi krituliai neretai būna menki arba iki žemės taip ir nenukrenta, žaibo iškrovos gali uždegti naujus židinius net už kelių dešimčių kilometrų nuo pagrindinio gaisro fronto.

    Iki šiol piroskumulonimbai dažniau buvo siejami su itin didelio masto gaisrais Australijoje, Kanadoje ar JAV. Tai, kad reiškinys vis dažniau fiksuojamas Europoje, klimatologams yra signalas apie stiprėjančių karščio bangų, sausrų ir ekstremalių gaisrų ryšį.

    Mokslininkai pabrėžia, kad vien gaisro nepakanka: prie žemės turi būti labai karšta ir sausa, o aukščiau – vėsesnių ir drėgnesnių oro sluoksnių. Kai tokia atmosferos sandara sutampa su ypač intensyvia liepsna, susidaro sąlygos išsivystyti pilnavertei audros sistemai, kuri gali dar labiau apsunkinti žmonių evakuaciją ir gelbėtojų darbą.

  • Pomidorai žydi, bet vaisių nėra: šią vasaros klaidą šiltnamiuose daro tūkstančiai

    Pomidorai žydi, bet vaisių nėra: šią vasaros klaidą šiltnamiuose daro tūkstančiai

    Gausiai žydintys pomidorai dažnai žada gerą derlių, tačiau kartais žiedai nudžiūsta, nukrenta, o vaisiai taip ir neužsimezga. Dažniausiai problema susijusi ne su liga, o su apdulkinimui netinkamomis auginimo sąlygomis. Tam įtakos turi karštis, drėgmės svyravimai ir per tankiai suformuotas krūmas.

    Kodėl žiedai lieka tušti?

    Pomidorų žiedadulkės yra jautrios temperatūrai. Kai dienomis laikosi maždaug 21–29 laipsniai šilumos, o naktimis 15–21, apdulkinimas paprastai vyksta sklandžiai, todėl greitai matosi ir besiformuojančios užuomazgos.

    Peržengus 30 laipsnių ribą, žiedadulkės gali prarasti gyvybingumą, todėl net sveikai atrodantys žiedai lieka neapdulkinti. Tokiu atveju žiedas dar kurį laiką laikosi, bet vėliau nukrenta, o vaisius nesusiformuoja.

    Šiltnamyje svarbiausia vėdinimas

    Karščio banga ypač pavojinga šiltnamiuose ir po plėvele, kur temperatūra pakyla greičiau nei atviroje dirvoje. Jei augalai ilgai kepa be oro judėjimo, apdulkinimo tikimybė sumažėja, o žiedų byrėjimas suintensyvėja.

    Praktiškai padeda reguliarus vėdinimas ir lengvas pritemdymas karščiausiomis valandomis, kad augalas patirtų mažiau streso. Taip pat svarbu, kad tarp krūmų cirkuliuotų oras, nes užsistovėjęs karštis ir drėgmė apsunkina žiedadulkių pernašą.

    Per tankus krūmas atima jėgas

    Aukštaūgėms veislėms būtinas nuolatinis šoninių ūglių šalinimas, nes palikti ūgliai nukreipia vandenį ir maisto medžiagas į žaliosios masės auginimą. Dėl to augalui sunkiau išlaikyti žiedus ir užmegzti vaisius, ypač kai sąlygos ir taip nėra idealios.

    Be to, sutankėjęs krūmas prasčiau apšviečiamas ir blogiau vėdinasi, todėl žiedynai dažniau lieka drėgni arba perkaista. Reguliarus jaunų ūglių nugnybimas padeda palaikyti pusiausvyrą tarp lapijos ir derėjimo.

    Drėgmė lemia apdulkinimo sėkmę

    Apdulkinimui svarbi ne tik dirvos drėgmė, bet ir oro drėgnumas. Geriausiai jis vyksta, kai santykinė oro drėgmė siekia apie 40–70 proc., nes tuomet žiedadulkės neišdžiūsta per greitai ir nėra sulipusios.

    Problemos prasideda ir tada, kai dirva tai perdžiūsta, tai staiga perliejama. Staigūs drėgmės svyravimai augalui sukelia stresą, todėl jis gali numesti dalį žiedų, sumažindamas būsimą derlių. Patikimiausias kelias yra reguliarus, saikingas laistymas, o ne retas, bet labai gausus.

  • Teksaso karščiai verčia ieškoti sprendimų: elektriniai mokykliniai autobusai vasarą maitina tinklą

    Teksaso karščiai verčia ieškoti sprendimų: elektriniai mokykliniai autobusai vasarą maitina tinklą

    Teksase vasaros karščiai vis dažniau priartina elektros sistemą prie ribos, kai didžiulę paklausą sukuria milijonai kondicionierių. Kad sumažintų lokalių sutrikimų ir atsijungimų riziką, kai kurie mokyklų rajonai pradėjo naudoti elektrinius mokyklinius autobusus kaip laikinas energijos kaupimo sistemas.

    Per mokslo metus tokie autobusai atlieka įprastą funkciją, tačiau vasarą didžiąją laiko dalį stovi parkuose. Būtent šis „laisvas“ laikas tampa galimybe: didelės talpos baterijos gali būti įkraunamos, o piko metu dalį energijos grąžinti atgal į tinklą.

    Kaip veikia energijos grąžinimas

    Sprendimo pagrindas yra dvikryptis įkrovimas, dažniausiai vadinamas vehicle-to-grid, arba V2G, technologija. Ji leidžia transporto priemonei ne tik imti elektrą, bet ir, esant poreikiui, tiekti ją atgal, kai tinkle trūksta galios.

    Elektrinių mokyklinių autobusų baterijos paprastai gerokai didesnės nei daugumos lengvųjų elektromobilių, todėl vienoje autobusų aikštelėje sukauptas rezervas gali būti reikšmingas. Kai karščio banga pakelia vartojimą, tinklo operatorius ar energijos tiekėjas gali aktyvuoti sutartą režimą, o autobusai pradeda iškrovimą į tinklą.

    Pavyzdžiui, tarptautinės analitinės organizacijos skaičiavimai rodo, kad keli šimtai V2G paruoštų autobusų gali pateikti kelias megavatvalandes elektros. Toks kiekis per kelias valandas gali padėti subalansuoti paklausos šuolį konkrečioje teritorijoje ir sumažinti poreikį įjungti brangesnius rezervinius pajėgumus.

    Nauda mokykloms ir energetikai

    Mokyklų rajonams tai gali tapti papildomų pajamų šaltiniu: už dalyvavimą lankstumo programose ir už atiduotą energiją dažnai numatomas atlygis. Taip dalis elektrinių autobusų įsigijimo ir infrastruktūros kaštų ilgainiui gali būti kompensuojami, ypač regionuose, kur elektros paklausos pikai vasarą yra ryškūs.

    Energetikos sistemai toks modelis suteikia greitą, decentralizuotą rezervą, kuris aktyvuojamas ten, kur reikia labiausiai. Be to, tai dera su atsinaujinančios energetikos plėtra: kai vėjas ar saulė pagamina daugiau elektros ne piko metu, ją galima sukaupti autobusų baterijose ir panaudoti vėliau.

    Ką dar reikia išspręsti?

    Praktikoje didžiausi iššūkiai susiję su infrastruktūra ir baterijų eksploatacija. V2G reikalauja suderinamų įkroviklių, programinės įrangos, ryšio su operatoriumi, o taip pat aiškių taisyklių, kada ir kiek energijos galima paimti, kad nenukentėtų autobusų parengtis mokslo metų poreikiams.

    Ne mažiau svarbus klausimas yra baterijų dėvėjimasis: dažnesni įkrovimo ir iškrovimo ciklai gali turėti įtakos ilgaamžiškumui, todėl programos dažnai kuriamos taip, kad būtų ribojamas iškrovimo gylis ir prioritetas teikiamas autobusų funkcijai. Vis dėlto, dažnėjant ekstremaliems karščiams, Teksaso patirtis rodo, kad mokyklinių autobusų parkai gali tapti netikėtu, bet praktišku įrankiu elektros tinklui stabilizuoti.

  • Prancūzai per karščius langus tepa pigia kreida: mokslininkai paaiškina, kodėl veikia

    Prancūzai per karščius langus tepa pigia kreida: mokslininkai paaiškina, kodėl veikia

    Per vis dažnesnes karščio bangas Prancūzijoje gyventojai ėmė taikyti netikėtą, bet labai paprastą būdą sumažinti kaitrą namuose: saulėtoje pusėje esančius langus dengia kreidos ir vandens mišiniu. Parduotuvėse išaugus paklausai, ši priemonė iš kasdienių remonto ir valymo prekių persikėlė į karščių „išgyvenimo“ rinkinį.

    Dažniausiai naudojama smulkiai malta kreida, kurios pagrindinė sudedamoji dalis yra kalcio karbonatas. Sumaišyta su vandeniu ji sudaro šviesią plėvelę, kuri sumažina į patalpas patenkančios saulės spinduliuotės kiekį, todėl kambariai įkaista lėčiau ir ne taip smarkiai.

    Kaip veikia kreida ant stiklo?

    Efektas siejamas ne tik su balta spalva. Kalcio karbonatas gerai atspindi dalį saulės spinduliuotės, o ant stiklo susidariusi matinė danga mažina tiesioginius spindulius ir dalį šilumos, kuri paprastai pro langą patenka į vidų.

    Mokslinėje literatūroje ir pastatų energinio efektyvumo tyrimuose pabrėžiama, kad daugiausia šilumos vasarą į patalpas patenka per stiklo paketus, ypač kai langai nukreipti į pietus ar vakarus. Dėl to išorinės arba ant stiklo sudaromos atspindinčios dangos gali būti viena greičiausių pasyvaus vėsinimo priemonių, kai kondicionieriaus nėra.

    Ką svarbu žinoti, kad nepakenktumėte?

    Kreidos sluoksnis nepadarys namų vėsių kaip kondicionuojamoje patalpoje, tačiau gali sumažinti saulės „įnašą“ į vidaus temperatūrą ir pagerinti komfortą karščiausiomis valandomis. Privalumas tas, kad tokia danga paprastai nėra ilgalaikė ir, pasibaigus karščiams, ją galima nuplauti.

    Vis dėlto praktikoje svarbu nepersistengti: per tirštas mišinys gali sunkiau nusiplauti, o netvarkingai tepant galima ištepti rėmus ar palanges. Ruošiant mišinį verta vengti įkvėpti smulkių dalelių, o prieš dengiant didelį plotą išbandyti mažą stiklo kampą, kad būtų aišku, kaip danga laikosi ir kaip lengvai nusivalo.

    Dar vienas patikrintas būdas per karščius

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad vien langų uždengimo nepakanka, jei patalpos per dieną spėja sukaupti daug šilumos. Vienas geriausiai ištirtų pasyvaus vėsinimo sprendimų yra intensyvus naktinis vėdinimas, kai lauke temperatūra jau mažesnė nei viduje.

    Praktinis principas paprastas: naktį ir anksti ryte patalpas išvėdinti plačiai atidarius langus, o dieną juos uždaryti ir užtemdyti, kad į vidų nepatektų karštas oras ir tiesioginiai saulės spinduliai. Tiesa, tropinėmis naktimis ar tankiai užstatytose miesto vietose šis metodas gali būti mažiau efektyvus, nes aplinka šilumą atiduoda ilgiau.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl Europą vis dažniau užklumpa ilgos karščio bangos

    Mokslininkai atskleidė, kodėl Europą vis dažniau užklumpa ilgos karščio bangos

    Ilgos karščio bangos Europoje tampa vis dažnesnės ir pavojingesnės: jos gali tęstis beveik dvi savaites ar net ilgiau, didindamos šilumos smūgių, dehidratacijos ir mirčių riziką. Kartu auga nuostoliai žemės ūkyje, krenta upių debitas, didėja miškų gaisrų tikimybė ir apkrovos elektros tinklams.

    Bernos universiteto tyrėjai aprašė du pagrindinius atmosferos mechanizmus, dėl kurių karštis Vakarų Europoje užsilaiko ne dienas, o savaitėmis. Rezultatai publikuoti žurnale Environmental Research Letters, o jų išvados, anot autorių, gali padėti gerinti ilgalaikes prognozes ir pasirengimą ekstremaliems orams.

    Du scenarijai, kurie užblokuoja orus

    Pirmuoju atveju svarbiausios yra virš Atlanto slenkančios atmosferos bangos, kurios sustiprina stabilų aukšto slėgio lauką virš Europos. Toks anticiklonas veikia kaip dangtis: oras leidžiasi žemyn, sausėja, šyla, o mažas debesuotumas leidžia Saulei nuolat kelti temperatūrą.

    Antruoju atveju į šiaurę pasislenka reaktyvinė srovė, todėl audros ir atmosferos frontai aplenkia Vakarų Europą. Tuo pačiu reaktyvinės srovės vingiai padeda išlaikyti plataus masto aukšto slėgio blokavimą, kuris stabdo oro masių kaitą ir pratęsia karščius daugeliui dienų.

    Kodėl tyrėjams prireikė klimato modelio

    Mokslininkai pabrėžia, kad realių, itin ilgų karščio bangų stebėjimų istoriniuose įrašuose yra palyginti mažai, todėl sudėtinga patikimai įvertinti visus atmosferos procesus. Dėl to komanda pasitelkė klimato modelį CESM2 ir analizavo ilgą, 150 metų trukmės simuliacijų laikotarpį.

    Iš 50 nepriklausomų modelio paleidimų tyrėjai gavo 1 884 ilgų karščio bangų atvejus, kuriuos galėjo lyginti tarpusavyje ir ieškoti pasikartojančių dėsningumų. Tokia imtis leido aiškiau atskirti, kurie cirkuliacijos tipai labiausiai susiję su užsitęsusiomis kaitromis.

    Sausra sustiprina karštį

    Tyrime akcentuojama, kad vien atmosferos cirkuliacijos paaiškinimo nepakanka: didelę reikšmę turi ir žemės paviršiaus būklė. Kai dirvožemis drėgnas, dalis Saulės energijos sunaudojama vandeniui garinti, todėl oras įkaista lėčiau.

    Tačiau sausros metu, kai dirva išdžiūsta, didesnė energijos dalis virsta juntamąja šiluma ir tiesiogiai kelia oro temperatūrą, o tai gali dar labiau pailginti karščio epizodą. Dėl šios priežasties karščio bangos ir sausros dažnai sustiprina viena kitą, o pasekmės tampa sunkiau suvaldomos.

    Autoriai primena, kad klimato kaita didina ekstremalių karščių tikimybę, o Europoje jau fiksuojamos tendencijos rodo augantį kaitros epizodų intensyvumą ir trukmę. Tai reiškia, kad vis daugiau dėmesio teks skirti ankstyvam perspėjimui, miestų karščio mažinimo priemonėms, sveikatos apsaugos pasirengimui ir vandens išteklių valdymui.

  • Karščio bangos Europoje gali išpūsti maisto kainas: ekspertai įspėja, kada smogs brangimas

    Karščio bangos Europoje gali išpūsti maisto kainas: ekspertai įspėja, kada smogs brangimas

    Maisto kainos rimsta, bet rizika auga

    Maisto produktų infliacija euro zonoje pastaraisiais mėnesiais lėtėjo, o gyventojai pagaliau pajuto bent šiokį tokį palengvėjimą po ilgo brangimo laikotarpio. Vis dėlto ekonomistai perspėja, kad ši pauzė gali būti trumpalaikė.

    Didžiausiu veiksniu, galinčiu pakelti kitų metų maisto kainas, vis dažniau įvardijami ne geopolitiniai sukrėtimai, o šios vasaros karščio bangos ir sausros. Jos gali sumažinti derlių Europoje ir kituose svarbiuose žemės ūkio regionuose.

    Kaip karštis persikelia į kainas

    Karštis ir kritulių stoka tiesiogiai mažina pasėlių produktyvumą, ypač vaisių, daržovių ir grūdų segmente, todėl žaliavos brangsta dar prieš pasirodant galutiniam produktui parduotuvėje. Jei karščiai kartojasi keliais etapais, nuostoliai paprastai didėja, o rinkoje atsiranda trūkumo baimė.

    „Manome, kad šios vasaros karščio bangos kitais metais maisto kainas stums aukštyn labiau nei karas“, – sakė „Oxford Economics“ vyresnysis ekonomistas Tomas Dvorakas.

    Ekonomistų vertinimu, būtent orų šokas gali pridėti iki 1 procentinio punkto prie maisto infliacijos, o poveikis ryškiausias būna šviežiems produktams. Perdirbti produktai dažniausiai brangsta vėliau, kai į jų savikainą persikelia pabrangusios žaliavos.

    Energija ir trąšos: poveikis atkeliauja su vėlavimu

    Šiemet dalis rinkos baiminosi, kad įtampa Artimuosiuose Rytuose pakels naftos ir trąšų kainas, o tai greitai atsispindės prekybos centruose. Tačiau kainoms nurimus po paliaubų, trumpalaikis spaudimas sumažėjo, nors vėlavimo efektas gali išlikti.

    Energetikos kainos daro įtaką visai maisto grandinei nuo technikos, transporto ir šaldymo iki perdirbimo bei pakuočių. Trąšų kainos dažnai kyla kartu su gamtinių dujų brangimu, tačiau realus poveikis galutinei kainai dažniausiai pasimato tik po kito derliaus, kai ūkininkai priima sprendimus dėl tręšimo ar sėjomainos.

    „Oxford Economics“ skaičiuoja, kad naftos, trąšų ir žemės ūkio žaliavų kainų pokyčiai per artimiausius metus galėtų prisidėti maždaug 0,5 procentinio punkto prie euro zonos maisto infliacijos. Vis dėlto, jų vertinimu, didžiausias neapibrėžtumas dabar yra būtent orai.

    Kodėl infliacija kol kas mažėjo

    Eurostat duomenimis, suderinto vartotojų kainų indekso maisto komponento metinis augimas euro zonoje nuo 2025 metų pabaigos iki 2026 metų birželio sumažėjo iki 1,6 proc. Tai žemiausias lygis nuo 2021 metų vidurio.

    Prie lėtėjimo prisidėjo 2025 metų palankesnis grūdų derlius ir žaliavinio pieno perteklius, kuris spaudė žemyn pieno produktų kainas. Taip pat stabilizavosi kai kurių žaliavų, tokių kaip kakava ir kava, kainos po ankstesnių šuolių, o alyvuogių aliejaus kainos Europoje po rekordų taip pat smuko.

    Ilgesnė perspektyva: klimatas kelia kainų riziką

    Ekonomistai atkreipia dėmesį, kad klimato kaita didina tiek karščio bangų tikimybę, tiek jų žalą pasėliams, todėl maisto kainos tampa jautresnės orų ekstremumams. Europos Centrinio Banko tyrimuose pabrėžiama, kad temperatūros šokai gali veikti infliaciją iki 12 mėnesių po įvykio.

    ECB analitiniai darbai rodo, jog ateityje panašios karščio bangos, kokios Europoje fiksuotos ankstesniais metais, šylant klimatui galėtų sukelti didesnius derliaus praradimus ir stipresnį spaudimą kainoms. Tai reiškia, kad net ir stabilizavus energijos bei trąšų kainas, orų rizika išlieka pagrindiniu neapibrėžtumu maisto krepšeliui.

  • Europa kaista, sąskaitos auga: vėsinimui energijos reikia dvigubai daugiau – kas pirmauja?

    Europa kaista, sąskaitos auga: vėsinimui energijos reikia dvigubai daugiau – kas pirmauja?

    Vėsinimas tampa nauju iššūkiu

    Pastarieji metai Europoje pasižymėjo rekordinėmis temperatūromis, o karščio bangos vis dažniau tampa ne išimtimi, bet norma. Tai tiesiogiai keičia namų ūkių įpročius: kondicionieriai ir kitos vėsinimo priemonės sparčiai didina elektros poreikį.

    Europos Sąjungoje namų ūkių energijos vartojimas patalpų vėsinimui per šešerius metus praktiškai padvigubėjo. Nuo 2018 iki 2024 metų jis išaugo nuo 40 500 iki 80 400 teradžaulių, tai yra 99 proc.

    Kodėl procentai gali klaidinti?

    Skirtingose šalyse augimas buvo labai nevienodas, tačiau procentinius šuolius verta vertinti atsargiai. Ten, kur vėsinimo beveik nebuvo, net nedidelis absoliutus padidėjimas statistikoje virsta milžinišku procentiniu augimu.

    Ryškus pavyzdys yra Austrija: namų ūkių energijos vartojimas vėsinimui padidėjo nuo 22 teradžaulių 2018 metais iki 253 teradžaulių 2024 metais. Tai reiškia daugiau nei 1 000 proc. augimą, nors bendras kiekis išlieka palyginti nedidelis.

    Tarp ES šalių dideliu šuoliu išsiskyrė ir Čekija, kur augimas siekė 244 proc., o Italijoje – 193 proc. Tai rodo, kad paklausa auga net ir ten, kur kondicionieriai jau seniai įprasti.

    Kur vėsinimas sudaro didžiausią dalį?

    Vertinant, kokią namų ūkių galutinio energijos vartojimo dalį sudaro patalpų vėsinimas, ES vidurkis 2024 metais siekė 0,84 proc., tai yra mažiau nei 1 proc. Vis dėlto kai kuriose šalyse vėsinimas užima reikšmingą vietą bendrose sąnaudose.

    Pirmauja Kipras, kur vėsinimui tenka 16 proc. namų ūkių energijos vartojimo. Dviženklė dalis fiksuojama ir Maltoje, kur ji siekia 15 proc., taip pat Albanijoje – 13,4 proc.

    Graikijoje vėsinimui tenka 7,4 proc., o Ispanijoje, Italijoje ir Kroatijoje šis rodiklis viršija 2 proc. Tokia geografija atspindi klimato skirtumus ir didesnę karščio bangų riziką pietuose.

    Italija sunaudoja trečdalį ES vėsinimo energijos

    Pagal absoliutų suvartojimą ES lyderė yra Italija, kur 2024 metais namų ūkiai vėsinimui sunaudojo 26 300 teradžaulių. Tai sudaro 32,7 proc. viso ES vėsinimui skirto energijos kiekio.

    Antrą vietą užima Ispanija: jos dalis ES mastu siekia 17,8 proc., o suvartojimas – 14 300 teradžaulių. Į skaičiavimus įtraukus šalis kandidates, tarp didžiausių vartotojų pagal absoliučius skaičius išsiskiria ir Turkija – 13 600 teradžaulių.

    Didėjantis vėsinimo poreikis jau persikelia į elektros rinką: karščio bangomis piko valandomis auga paklausa ir didėja kainų svyravimai. Ekspertai pabrėžia, kad ilgiau trunkantys brangimo periodai gali atsispindėti ir galutinėse vartotojų sąskaitose.

  • Kondicionieriai gelbsti per karščius, bet įstumia į spąstus: mokslininkai ragina keisti įpročius

    Kondicionieriai gelbsti per karščius, bet įstumia į spąstus: mokslininkai ragina keisti įpročius

    Karščio bangoms dažnėjant, kondicionieriai daugelyje šalių tapo gyvybiškai svarbia priemone, ypač vyresniems žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Tačiau mokslininkai įspėja apie paradoksą: masiškai didėjantis vėsinimo poreikis gali pats paspartinti atšilimą ir dar labiau kaitinti miestus.

    Naujausių tyrimų apžvalga Nature Reviews Clean Technology pabrėžia, kad pastatų vėsinimas jau dabar sudaro apie 10 proc. pasaulinio elektros suvartojimo. Be to, pasaulyje kas sekundę nuperkama maždaug po dešimt naujų kondicionierių, o iki 2050 metų jų skaičius namų ūkiuose gali išaugti iki maždaug 5,6 milijardo.

    „Negalime vien kondicionieriais išspręsti karštesnės ateities problemos“, – sakė Naujojo Pietų Velso universiteto Sidnėjuje profesorius Mat Santamouris.

    Problema, anot ekspertų, nėra pati technologija, o per didelė priklausomybė nuo jos. Karščių piko metu kondicionieriai smarkiai padidina elektros paklausą, todėl tinklai patiria maksimalias apkrovas, o jei elektra gaminama iš iškastinio kuro, auga ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos.

    Prie to prisideda ir fizika: kondicionierius šilumą iš patalpų išstumia į lauką, todėl tankiai užstatytose teritorijose stiprėja miesto šilumos salos efektas. Tai reiškia, kad aplinka įkaista dar labiau, o gyventojams reikia dar daugiau vėsinimo, taip sukuriant uždarą ratą.

    Pirmoji gynyba turi būti pasyvi

    Mokslininkai ragina pirmiausia mažinti pastatų įkaitimą dar iki įjungiant vėsinimą. Tarp perspektyviausių sprendimų minimos saulės spinduliuotę geriau atspindinčios dangos, pažangios žaliuzės ir kitos šešėliavimo sistemos, efektyvesnė natūrali ir mechaninė ventiliacija, radiacinis bei garinimo vėsinimas.

    Apžvalgoje teigiama, kad tinkamai suderintos pasyvios priemonės gali sumažinti patalpų temperatūrą daugiau nei 4 laipsniais Celsijaus. Karštame klimate jos gali apkarpyti kondicionavimo poreikį iki 80 proc., o tai reikštų mažesnes sąskaitas, mažesnį tinklų apkrovimą ir didesnį saugumą elektros tiekimo sutrikimų metu.

    Pastatus reikia projektuoti karštesniam klimatui

    Ekspertai taip pat pabrėžia, kad šiandien statomi pastatai bus naudojami ir po 2050 metų, todėl turi būti pritaikyti gerokai aukštesnėms temperatūroms nei dabartinės. Tai reiškia, kad energijos taupymas ir perkaitimo prevencija turi tapti projektavimo standartu, o ne papildoma opcija, kurią vėliau bandoma kompensuoti galingesniais kondicionieriais.

    Socialinis aspektas taip pat tampa vis svarbesnis: vėsinimas karščių metu iš prabangos virsta sveikatos apsaugos priemone. Vis dėlto didelės energijos kainos ir būsto kokybė lemia, kad dalis žmonių negali sau leisti efektyviai vėsintis, todėl prisitaikymo prie klimato kaitos sprendimai turi apimti ir efektyvumą, ir prieinamumą.

    Kas laukia toliau

    Tarptautinės energetikos prognozės rodo, kad didžiausias vėsinimo paklausos augimas vyks karščiausiuose regionuose, kuriuose gyventojų daugėja sparčiausiai. Dėl to, pasak mokslininkų, būtina vienu metu judėti dviem kryptimis: didinti kondicionavimo efektyvumą ir švarios elektros dalį, bet kartu agresyviai plėsti pasyvią pastatų ir miestų apsaugą nuo kaitros.

    Priešingu atveju rizikuojama įstrigti situacijoje, kai vėsinimas trumpuoju laikotarpiu gelbsti gyvybes, bet ilgainiui didina energijos poreikį, emisijas ir miestų perkaitimą. Todėl sprendimas, anot ekspertų, turi būti platesnis nei vien dar vienas įrenginys ant sienos.