CP v2

Tag: Kava

  • Kavos mėgėjai nustebs: taip kavą rytais ruošdavo kaubojai – prireiks tik puodo ir vandens

    Kaubojų kasdienybėje ilgos valandos balne ir darbas atokiose vietovėse reikalavo paprastų, patikimų sprendimų, o kava tapo vienu svarbiausių rytinių ritualų. Istorikai pažymi, kad JAV Vakaruose kava buvo vertinama ne tik dėl kofeino, bet ir dėl šilumos bei namų pojūčio kelionėje.

    Skirtingai nei šiandien populiarūs pieno gėrimai, kaubojai dažniausiai rinkdavosi juodą, stiprią kavą, verdamą tiesiai puode ant laužo. Tokį gėrimą vėliau imta vadinti kaubojiška kava, o jo esmė paprasta: kava, vanduo ir kantrybė, kol tirščiai nusėda.

    Kaip verdama kaubojiška kava?

    Dažniausias būdas buvo užvirti vandenį puode ar virdulyje, suberti maltą kavą ir trumpai pamaišyti. Tuomet puodas patraukiamas nuo ugnies ir paliekamas kelioms minutėms, kad tirščiai nusėstų į dugną, o skaidresnį gėrimą būtų galima atsargiai supilti į puodelį.

    Šiuolaikinėms sąlygoms tai ypač patogu stovyklaujant ar keliaujant, kai nėra kavos aparato, filtrų ar kapsulių. Norint sumažinti tirščių patekimą į puodelį, praktikuojamas ir paprastas perkošimas per švarią medžiagą, pavyzdžiui, audinį.

    Skonis, stiprumas ir dažniausios klaidos

    Didžiausias kaubojiškos kavos iššūkis yra tirščiai, todėl svarbus malimo dydis ir nusodinimo laikas. Lauko sąlygomis dalis žmonių kavą mala smulkiau, kad ji greičiau prisigertų vandens ir lengviau nusėstų, tačiau pernelyg smulkus malimas gali didinti kartumą.

    Prieš pat pilstant kai kurie į puodą įpila truputį šalto vandens, kad tirščiai greičiau kristų į dugną. Istorinėje praktikoje minimi ir kiti tirščių nusodinimo būdai, tačiau šiuolaikiniam vartotojui dažniausiai pakanka laiko, atsargaus pylimo ir paprasto perkošimo.

    Kodėl ši mada grįžta?

    Pastaraisiais metais auga susidomėjimas lėtais, mažiau įrangos reikalaujančiais kavos ruošimo metodais, o dalis žmonių sąmoningai atsisako vienkartinių kapsulių. Kaubojiška kava čia įsipaišo natūraliai, nes leidžia pasigaminti stiprų gėrimą beveik bet kur, o procesas turi ir nostalgijos elementą.

    Vis dėlto specialistai primena, kad kofeinas veikia individualiai, o labai stipri kava gali netikti jautresniems žmonėms. Jei norisi švelnesnio skonio, verta eksperimentuoti su mažesniu kavos kiekiu, trumpesniu užplikymu ir atsargesniu kaitinimu, kad gėrimas nepradėtų kartėti.

    Kaubojiškas metodas nėra vien istorinis kuriozas: tai praktiškas sprendimas kelionėms, stovykloms ir rytams, kai norisi kuo paprasčiau. Jei pavyks suvaldyti tirščius, toks puode virtas puodelis gali nustebinti ir stiprumu, ir skoniu.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl kava gali saugoti kepenis: nauda matoma jau nuo 1–2 puodelių

    Mokslininkai atskleidė, kodėl kava gali saugoti kepenis: nauda matoma jau nuo 1–2 puodelių

    Ką parodė didelis tyrimas

    Kava gali būti siejama su mažesne sunkių kepenų ligų rizika, rodo didelės apimties analizė, atlikta pasitelkus britų UK Biobank duomenis. Tyrėjai vertino daugiau kaip 354 000 suaugusiųjų, kurie stebėjimo pradžioje nesirgo nei kepenų ciroze, nei kepenų vėžiu.

    Dalyvių sveikatos rodikliai ir įpročiai buvo sekami apie 13 metų. Analizėje daug dėmesio skirta kavos vartojimo dažniui ir vėliau nustatytiems kepenų sutrikimams, įskaitant cirozę, kepenų ląstelių karcinomą ir su kepenų ligomis susijusį mirtingumą.

    Kiek puodelių siejama su didžiausia nauda

    Rezultatai parodė, kad reguliariai kavą geriantiems žmonėms sunkios kepenų ligos fiksuotos rečiau nei tiems, kurie kavos nevartojo. Ryškiausias ryšys stebėtas tarp asmenų, per dieną išgeriančių penkis ar daugiau puodelių.

    Šioje grupėje cirozės rizika buvo mažesnė apie 32 proc., kepenų ląstelių karcinomos rizika sumažėjo apie 47 proc., o mirties nuo kepenų ligų rizika buvo mažesnė apie 42 proc. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad teigiamos sąsajos buvo matomos ir gerokai mažesniais kiekiais.

    Naudingas ryšys fiksuotas jau vartojant vieną ar du puodelius per dieną, o didžiausia nauda, pagal dalį skaičiavimų, dažniausiai siejosi su maždaug trimis ar keturiais puodeliais. Tai svarbu, nes didesni kofeino kiekiai tinka ne visiems.

    Kofeinas ne vienintelis atsakymas

    Vienas įdomiausių rezultatų buvo tai, kad panašios naudos tendencijos stebėtos ir geriant kavą su kofeinu, ir renkantis bekofeinę. Tai leidžia manyti, kad apsauginis poveikis gali būti siejamas ne tik su kofeinu, bet ir su kitomis kavos pupelėse esančiomis medžiagomis.

    Kavoje yra šimtai biologiškai aktyvių junginių, įskaitant polifenolius ir chlorogenines rūgštis. Šie antioksidantai gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso, silpnesnio lėtinio uždegimo ir palankesnių ląstelių atsikūrimo procesų kepenyse.

    Ką verta žinoti apie priedus

    Tyrėjai taip pat vertino, ar kavos saldinimas keičia ryšį su kepenų sveikata. Dalis rezultatų rodė, kad net ir saldinant kavą ryšys su mažesne cirozės ar kepenų vėžio rizika išliko panašus, tačiau kai kuriose analizėse dirbtiniai saldikliai siejosi su nepalankesniais uždegimo ir kepenų fibrozės rodikliais.

    Praktikoje dažniausiai rekomenduojama rinktis juodą kavą arba gėrimą su minimaliais priedais. Kaloringi sirupai, dideli cukraus kiekiai ir riebios grietinėlės gali didinti bendrą energijos suvartojimą, skatinti antsvorį ir metabolinius sutrikimus, kurie patys didina kepenų suriebėjimo riziką.

    Kodėl tai dar nėra priežastis gerti daugiau

    Šio tipo darbai paprastai yra stebimieji, todėl nustato ryšius, bet neįrodo, kad kava tiesiogiai apsaugo nuo kepenų ligų. Nors analizėse dažnai bandoma atsižvelgti į tokius veiksnius kaip amžius, lytis, kūno masė, rūkymas, alkoholio vartojimas ar metabolinės ligos, dalis skirtumų gali būti susiję ir su kitais gyvenimo būdo ypatumais.

    Medikai pabrėžia, kad kava nepakeičia sveikos mitybos, reguliaraus fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių kontrolės. Kepenų sveikatai svarbiausia išlieka normalus kūno svoris, saikingas alkoholio vartojimas, cukrinio diabeto ir dislipidemijos kontrolė, taip pat laiku atliekami tyrimai, jei yra padidėjusi rizika.

    Taip pat svarbu įvertinti individualų jautrumą kofeinui: daliai žmonių didesni kiekiai gali sukelti nemigą, širdies plakimą, nerimą ar kraujospūdžio didėjimą. Jei kavos nevartojate, vien dėl galimos naudos kepenims pradėti gerti jos dideliais kiekiais nepatariama.

  • Ne soja ir ne avižos: vis daugiau žmonių renkasi bulvių pieną – kuo jis išskirtinis?

    Ne soja ir ne avižos: vis daugiau žmonių renkasi bulvių pieną – kuo jis išskirtinis?

    Pastaraisiais metais augalinių gėrimų pasirinkimas sparčiai plečiasi, o šalia įprastų avižų, migdolų ar sojų vis dažniau minimas ir bulvių pienas. Šis gėrimas pristatomas kaip neutralaus skonio, lengvai pritaikomas kasdienėje mityboje ir tinkamas daliai žmonių, vengiančių įprasto pieno.

    Bulvių pienas paprastai gaminamas iš virtų bulvių, vandens ir papildomų ingredientų, kurie pagerina tekstūrą bei skonį. Kadangi sudėtis priklauso nuo gamintojo ar recepto, pirkėjams rekomenduojama atidžiai skaityti etiketes, ypač jei svarbu cukraus ar riebalų kiekis.

    Šio gėrimo populiarumą didina ir tai, kad jis natūraliai neturi laktozės, todėl gali būti alternatyva žmonėms, kurie įprastą pieną toleruoja prasčiau. Be to, jis dažnai pasirenkamas ir tada, kai norima išvengti sojų, riešutų ar glitimo, tačiau čia būtina patikrinti, ar gaminyje nėra atitinkamų priedų ar galimos kryžminės taršos.

    Maistine prasme bulvės savaime yra angliavandenių ir kalio šaltinis, tačiau gėrimo maistingumą dažnai lemia ne pati žaliava, o tai, ar produktas praturtintas kalciu, vitaminu D ar vitaminu B12. Būtent šių medžiagų kartais trūksta žmonėms, kurie atsisako gyvūninės kilmės pieno, todėl praturtinimas tampa svarbiu pasirinkimo kriterijumi.

    Praktikoje bulvių pienas vertinamas dėl švelnaus skonio ir to, kad jis gali tikti kavai, košėms, kokteiliams ar kepiniams, neužgoždamas kitų ingredientų. Kai kurie gamintojai taip pat akcentuoja, kad gėrimas gerai putoja, todėl tampa įdomus pasirinkimas ruošiant kapučiną ar latę namuose.

    Dar viena priežastis, kodėl vartotojai atsigręžia į naujus augalinius gėrimus, yra tvarumas. Europos Sąjungoje matoma kryptis mažinti maisto sistemos poveikį aplinkai, o augalinės kilmės alternatyvos dažnai siejamos su mažesnėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis, palyginti su pienininkyste, nors konkretūs rodikliai priklauso nuo gamybos, pakavimo ir logistikos.

    Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad augalinis gėrimas nėra automatinis pieno pakaitalas pagal sudėtį. Jei bulvių pienas pasirenkamas vietoj karvės pieno kasdien, verta įvertinti baltymų kiekį, pridėtinį cukrų ir tai, ar produktas praturtintas svarbiausiomis medžiagomis, kad mityba išliktų visavertė.

  • Gydytojas įspėja: 5 rytiniai įpročiai, kurie tyliai sekina organizmą kasdien

    Rytas daugeliui prasideda automatiškai, tačiau būtent pirmosios valandos po pabudimo gali turėti didelę įtaką savijautai, energijai ir net sprendimams dienos eigoje. Šeimos gydytojas Davidas Weinsteinas atkreipia dėmesį į kelis dažnus įpročius, kurie ilgainiui gali didinti nuovargį, skatinti persivalgymą ir trikdyti hidrataciją.

    Pasak gydytojo, viena dažniausių klaidų yra rytą pradėti nuo kavos, neatsigėrus vandens. Po nakties organizmas natūraliai būna praradęs skysčių, todėl pirmiausia rekomenduojama išgerti iki 0,5 litro vandens, o tik tada rinktis kofeiną.

    „Kofeinas tuščiu skrandžiu kai kuriems žmonėms gali sustiprinti galvos skausmą ir prisidėti prie dehidratacijos dienos metu“, – sakė Davidas Weinsteinas.

    Kita dažna praktika yra pusryčiams rinktis saldintus dribsnius ar panašius greitus angliavandenius. Nors jie neretai pristatomi kaip patogus sprendimas, toks pasirinkimas gali lemti staigius cukraus kiekio kraujyje svyravimus, po kurių alkis sugrįžta greičiau ir didėja noras užkandžiauti.

    Gydytojas siūlo alternatyvą, kuri ilgiau palaiko sotumą: daugiau baltymų ir gerųjų riebalų turintį maistą, pavyzdžiui, graikišką jogurtą su uogomis ir riešutais. Toks derinys gali padėti išvengti energijos kritimo ir sumažinti poreikį saldumynams vėliau.

    Ne mažiau svarbus įprotis yra visiškai praleisti pusryčius, ypač jei dieną planuojamas intensyvesnis darbas. Tokiu atveju alkis dažnai sustiprėja vėlyvą rytą, o tuomet lengviau renkamasi greiti ir mažiau maistingi užkandžiai.

    „Kai ryte ilgai nevalgoma, apie 10 ar 11 valandą dažnai atsiranda stiprus noras greitai užkąsti, o tuomet pirmiausia pasirenkami saldūs ar stipriai perdirbti produktai“, – sakė Davidas Weinsteinas.

    Dar vienas aspektas, kurį gydytojas įvardija kaip žalingą, yra stresas iškart po pabudimo, kai pirmas veiksmas būna naujienų ar žinučių tikrinimas telefone. Rekomenduojama bent 15 minučių po atsikėlimo vengti ekranų, o telefoną laikyti ne prie lovos, kad rytas prasidėtų ramiau.

    Galiausiai, skubėjimas iškart sėsti prie darbo ar į automobilį taip pat gali pabloginti savijautą. Trumpa 15 minučių mankšta, tempimo pratimai ar pasivaikščiojimas gryname ore padeda suaktyvinti kraujotaką, sumažinti sustingimą po miego ir aiškiau susidėlioti dienos ritmą.

  • Gydytojas įspėja: 5 ryto įpročiai, tyliai alinantys organizmą ir gadinantys visą dieną

    Rytas dažnai nulemia ne tik nuotaiką, bet ir tai, kaip laikysis organizmas visą dieną. Šeimos gydytojai ir miego bei mitybos specialistai pabrėžia, kad kai kurie įprasti rytiniai veiksmai gali didinti streso hormonų šuolius, bloginti energijos lygį ir skatinti persivalgymą vėliau.

    Šeimos gydytojas Davidas Weinstein atkreipia dėmesį į penkis ypač dažnus įpročius, kurių verta atsisakyti arba bent koreguoti. Dalis jų atrodo nekalti, tačiau ilgainiui gali prisidėti prie prastesnės savijautos, galvos skausmų, mieguistumo ir sutrikusio apetito.

    Kava iškart pabudus

    Vienas dažniausių scenarijų ryte yra kava dar neatsigėrus vandens ir net nepavalgius. Po nakties organizmas būna netekęs skysčių, todėl pirmiausia rekomenduojama atkurti skysčių balansą ir tik tuomet rinktis kofeiną.

    „Prieš kavą verta išgerti iki pusės litro vandens, kad organizmas atsigautų po nakties“, – sakė D. Weinstein.

    Kofeinas tuščiu skrandžiu kai kuriems žmonėms gali sustiprinti nerimą, išprovokuoti skrandžio dirginimą ar galvos skausmus. Jei rytais kamuoja širdies permušimai ar drebulys, verta pabandyti kavą atidėti vėlesniam laikui ir ją derinti su pusryčiais.

    Saldūs dribsniai vietoj pusryčių

    Nors dribsniai neretai pristatomi kaip patogus pusryčių variantas, daug jų turi nemažai pridėtinio cukraus, o sotumas trunka trumpai. Staigus gliukozės šuolis gali greitai baigtis energijos kritimu ir noru užkandžiauti dar iki pietų.

    Gydytojo teigimu, praktiškesnis pasirinkimas yra baltymų ir gerųjų riebalų turintys pusryčiai, pavyzdžiui, graikiškas jogurtas su uogomis ir riešutais. Tokie pusryčiai dažniau padeda stabilizuoti apetitą ir palaikyti tolygesnį energijos lygį.

    Pusryčių praleidimas

    Kai kuriems žmonėms pusryčių atsisakymas tinka, tačiau nemažai atvejų tai baigiasi stipriu alkiu vėliau ryte. Tuomet dažniau pasirenkami greiti užkandžiai, saldumynai ar itin kaloringi produktai, kurie trumpam pakelia energiją, bet nepadeda išlaikyti stabilios savijautos.

    „Praleidus pusryčius, dažnai apie 10 ar 11 valandą atsiranda stiprus noras nesveikai užkandžiauti“, – sakė D. Weinstein.

    Jei ryte nesinori valgyti, gali padėti mažesnė porcija ir aiški struktūra, pavyzdžiui, varškė, kiaušiniai ar sumuštinis su baltyminiu produktu. Svarbiausia, kad maistas suteiktų sotumo, o ne tik trumpą cukraus impulsą.

    Stresas vos atsimerkus

    Įprotis iškart tikrinti naujienas, socialinius tinklus ar darbinius pranešimus ryte gali staigiai pakelti įtampą. Toks startas dažnai formuoja skubos jausmą ir išblaško, o vėliau tampa sunkiau susitelkti į prioritetus.

    Specialistai dažnai siūlo pirmas 10–15 minučių skirti kūnui ir rutinai be ekrano: atsistoti, atitraukti užuolaidas, kelias minutes ramiai pakvėpuoti, nusiprausti. Dar geriau, jei telefonas naktį laikomas ne prie lovos, kad rytas neprasidėtų nuo pranešimų.

    Skubus perėjimas prie sėdėjimo

    Daugelis iškart po pabudimo sėda prie kompiuterio arba skuba į automobilį, nors kūnui reikia švelnaus įsijungimo. Net trumpas judesys ryte gali padėti sumažinti sustingimą, pagerinti kraujotaką ir subalansuoti energiją.

    Gydytojas pataria po pabudimo skirti bent 15 minučių lengvam judėjimui, pavyzdžiui, tempimo pratimams ar trumpam pasivaikščiojimui lauke. Tokia rutina dažnai padeda aiškiau mąstyti, gerina nuotaiką ir lengvina perėjimą į darbinį režimą.

    Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia ne tobuli ritualai, o nuoseklūs, realiai įgyvendinami pokyčiai. Jei rytais dažnai trūksta energijos, kamuoja dirglumas ar nuolatinis noras saldumynų, verta peržiūrėti būtent pirmąsias valandas po pabudimo.

  • Mokslininkai kavos tirščius per 90 sekundžių paverčia biokuru: energinė vertė artėja prie antracito

    Kasmet pasaulyje išgeriama apie 400 mlrd. kavos puodelių, o kartu susidaro maždaug 18 mln. tonų drėgnų kavos tirščių. Didelė jų dalis vis dar atsiduria mišrių atliekų sraute, nors šio likučio energinis potencialas seniai laikomas perspektyviu.

    Problemą iki šiol kėlė tirščių drėgmė: norint juos naudoti kaip kurą, žaliavą tekdavo ilgai ir brangiai džiovinti. Dėl to perdirbimas dažnai nebūdavo ekonomiškai patrauklus, ypač kai energijos kainos ir logistikos sąnaudos išauga.

    Korėjos geologijos ir mineralinių išteklių instituto KIGAM mokslininkai pristatė metodą, kuris leidžia apeiti džiovinimo etapą ir drėgmę paversti proceso pranašumu. Tyrime aprašoma technologija, kai dar drėgni tirščiai apdorojami plazmos liepsna maždaug 800–900 laipsnių temperatūroje.

    Staigus įkaitinimas per kelias dešimtis sekundžių išgarina vandenį ir sukuria vadinamąjį spragėsių efektą: žaliava išsipučia, tampa porėta ir virsta biokokso tipo biokuru. Mokslininkų teigimu, viso proceso trukmė gali siekti apie 90 sekundžių, o galutinis produktas savo savybėmis priartėja prie antracito tipo anglies.

    Publikuotuose rezultatuose nurodoma, kad gauto biokuro šilumingumas siekia 29 megadžaulius kilogramui. Palyginimui, įprasta mediena dažnai vertinama maždaug 15–20 megadžaulių kilogramui, tad skirtumas gali būti reikšmingas kalbant apie energijos tankį ir transportavimo efektyvumą.

    Kitas svarbus aspektas yra emisijos: apdorojimo metu, kaip skelbiama, pašalinami sieros junginiai, todėl mažėja sieros oksidų, siejamų su oro tarša ir rūgščiaisiais lietumis, susidarymo rizika. Tai ypač aktualu regionams, kur kietojo kuro deginimas vis dar sudaro didelę šildymo ar pramonės energijos dalį.

    Technologija potencialiai naudinga ne vien kaip kuro gamybos būdas. Po apdorojimo medžiagos paviršiaus plotas, tyrėjų duomenimis, išauga nuo 1,5 iki 115,4 kvadratinio metro gramui, todėl atsiranda panašumų su aktyvintos anglies sorbcinėmis savybėmis.

    Tai atveria kelią platesniam pritaikymui, pavyzdžiui, vandens valymui, oro filtravimui ar pramoninei adsorbcijai, kur reikalingos porėtos medžiagos. Praktikoje tokie sprendimai gali tapti dalimi žiedinės ekonomikos, kai atliekos tampa žaliava aukštesnės vertės produktams.

    Vis dėlto didžiausia žinia energetikai yra tai, kad procesui tinka drėgna žaliava, o džiovinimo atsisakymas gali sumažinti tiek energijos sąnaudas, tiek galutinę kainą. Tyrėjai pabrėžia, kad panašus principas teoriškai galėtų būti taikomas ir kitiems didelės drėgmės organinių atliekų srautams, įskaitant maisto atliekas, žemės ūkio likučius ar nuotekų dumblą.

    Kol kas tai laboratoriniais ir pilotiniais duomenimis grindžiama kryptis, tačiau ji atspindi platesnę tendenciją: ieškoma technologijų, kurios energiją ir pramonines žaliavas leistų gauti ne iš iškastinio kuro, o iš vietinių atliekų srautų. Tokie sprendimai svarbūs ir dėl tiekimo saugumo, ir dėl emisijų mažinimo tikslų.

  • Du prieskoniai kavoje gali padėti mažinti cukrų ir apetitą: svarbu nepadauginti

    Du prieskoniai kavoje gali padėti mažinti cukrų ir apetitą: svarbu nepadauginti

    Kavos problema dažnai slypi ne pačiame gėrime, o prieduose. Cukrus, saldinti sirupai, plakta grietinėlė ar riebūs užpilai kavą lengvai paverčia kaloringu desertu, ypač jei toks įprotis kartojamas kasdien. Ilgainiui tai gali reikšmingai padidinti bendrą paros energijos kiekį, net jei valgoma „įprastai“.

    Norint išlaikyti skonį, bet sumažinti saldumą, dažnai siūloma rinktis prieskonius. Du dažniausiai minimi variantai yra cinamonas ir imbieras, kurie suteikia aromato ir gali padėti rečiau siekti cukraus. Tačiau svarbiausia yra saikas ir realistiški lūkesčiai.

    Cinamonas: saldumo įspūdis be cukraus

    Cinamonas kavoje dažnai veikia paprastai ir praktiškai: jis sustiprina natūralų aromatą ir sukuria saldesnio skonio pojūtį, todėl daliai žmonių tampa lengviau mažinti cukraus kiekį. Mitybos tyrimuose cinamonas dažniau aptariamas dėl galimo poveikio gliukozės apykaitos rodikliams, nors tai nėra gydymo priemonė.

    Svarbu atkreipti dėmesį į cinamono rūšį. Dažniausiai prekyboje sutinkamas kasijos cinamonas turi daugiau kumarino, kurio dideli kiekiai ilgą laiką gali būti nepageidaujami. Kasdieniam vartojimui dažnai rekomenduojama rinktis Ceilono cinamoną, o kiekį laikyti nedidelį.

    Imbieras: intensyvus skonis ir šildantis efektas

    Imbieras daugeliui siejasi su arbata, tačiau jis tinka ir kavai, ypač jei norisi ryškesnio, šiek tiek aštresnio poskonio. Imbiero stiprumas yra privalumas, nes užtenka mažo kiekio, kad gėrimas taptų sodresnis. Kai kuriuose tyrimuose imbieras siejamas su sotumo pojūčiu ir metaboliniais rodikliais, tačiau „riebalų deginimo“ pažadai yra perdėti.

    Ne visiems imbieras tinka vienodai. Jautresnio skrandžio, refliukso turintiems žmonėms ar vartojantiems kraujo krešėjimą veikiančius vaistus verta būti atsargesniems ir stebėti savijautą. Kava pati savaime kai kuriems žmonėms gali didinti rėmenį, todėl net ir „sveikesni“ priedai nepadaro jos universaliu pasirinkimu.

    Kiek dėti į puodelį ir ko tikėtis

    Praktiškas orientyras vienam puodeliui yra apie ketvirtadalį arbatinio šaukštelio cinamono ir tiek pat malto imbiero. Jei imbiero skonis per intensyvus, verta pradėti nuo žiupsnelio arba rinktis tik cinamoną. Prieskonius patogiausia berti į karštą kavą ir gerai išmaišyti, jie tinka tiek juodai kavai, tiek su nedideliu pieno ar augalinio gėrimo kiekiu.

    Tokie priedai patys savaime nesukelia svorio mažėjimo, jei nesikeičia bendri įpročiai. Tačiau jie gali padėti sumažinti cukraus ir saldintų sirupų vartojimą, o tai ilgalaikėje perspektyvoje dažnai yra reikšmingesnis pokytis nei vienas „stebuklingas“ ingredientas. Taip pat svarbu nepamiršti kofeino normų, ypač jei per dieną išgeriama kelios kavos.

    Geriausias šio sprendimo principas paprastas: mažiau cukraus, daugiau aromato. Cinamonas ir imbieras gali padėti išlaikyti malonų skonį, bet sveikatai palankiausi rezultatai paprastai atsiranda tada, kai kartu tvarkomas mitybos ritmas, užkandžiavimas ir bendras energijos balansas.

  • Dietologai įvardijo naudingiausią kavą: dauguma geria visai kitą ir kenkia sau

    Naudingiausiu pasirinkimu sveikatai dažniausiai laikoma paprasta juoda kava be cukraus, sirupų ir riebių priedų. Specialistai pabrėžia, kad būtent tokia kava suteikia daugiausia naudos iš natūralių kavos junginių, o kalorijų beveik neprideda.

    Kavoje esantis kofeinas veikia kaip stimuliatorius, todėl svarbus saikas ir laikas. Daugeliui suaugusiųjų saugia riba laikoma iki 400 miligramų kofeino per dieną, o nėščiosioms rekomenduojama neviršyti 200 miligramų.

    Kada kava pradeda trukdyti?

    Kofeinas gali bloginti užmigimą ir miego kokybę, ypač jei kava geriama antroje dienos pusėje. Dėl individualių skirtumų vieniems jis iš organizmo pasišalina greičiau, kitiems poveikis gali išlikti ilgiau, todėl dažnai patariama kofeino vengti likus 8–10 valandų iki miego.

    „Mano taisyklė paprasta: kavą geriu iki 15 valandos, o vėliau renkuosi kavą be kofeino arba arbatą“, – sakė mitybos specialistė.

    Su pienu, po valgio ir su papildais

    Kava su pienu kai kuriems žmonėms gali būti lengviau toleruojama, tačiau verta atkreipti dėmesį į laiką. Dažnai rekomenduojama tokį gėrimą rinktis praėjus maždaug 30 minučių po valgio, ypač jei jautresnis skrandis.

    Taip pat svarbu įvertinti sąveiką su mineralais ir papildais. Kava gali mažinti geležies pasisavinimą, o kai kuriais atvejais patariama daryti 2–4 valandų pertrauką tarp kavos ir geležies, kalcio ar magnio papildų.

    Kuri kava laikoma naudingiausia?

    Specialistai dažniausiai išskiria juodą kavą kaip geriausią variantą, kai tikslas yra gauti kofeino ir antioksidantų nepadidinant cukraus bei kalorijų kiekio. Tam tinka espresso, americano, filtruota kava ir alternatyvūs ruošimo būdai, jei nenaudojami saldūs priedai.

    Didžiausią „slaptą“ kalorijų šuolį paprastai sukelia sirupai ir cukrus: net keli šaukšteliai gali ženkliai padidinti gėrimo energinę vertę. Jei norisi švelnesnio skonio, dažniau siūloma mažinti saldiklių kiekį palaipsniui arba rinktis mažesnę porciją, o ne „pagerinti“ gėrimą saldžiais priedais.

    Renkantis kavą verta atkreipti dėmesį ir į kokybę: šviežesnis skrudinimas bei tinkamas paruošimas dažnai leidžia mėgautis sodresniu skoniu be papildomo cukraus. Praktikoje tai reiškia, kad daugeliui naudingiausias pokytis yra paprastas: rečiau rinktis desertinius kavos gėrimus ir dažniau grįžti prie juodos kavos.

  • Karščio dienomis šių gėrimų venkite: pirmas sąraše ypač kenkia skysčių ir elektrolitų balansui

    Per karščius organizmas su prakaitu netenka daugiau vandens ir mineralų, todėl skysčių reikia gerti reguliariai, nelaukiant stipraus troškulio. Specialistai pabrėžia, kad staigiai „užšaldyti“ gėrimai nebūtinai yra geriausias pasirinkimas, o dažnai palankesnė yra vėsi, bet ne ledinė temperatūra.

    Praktikoje daugeliui žmonių tinkama orientacija yra vanduo ar kiti gėrimai, kurių temperatūra apie 16 laipsnių Celsijaus. Itin šalti gėrimai gali sukelti trumpalaikį diskomfortą, o daliai žmonių išprovokuoti gerklės dirginimą ar virškinimo nemalonumus.

    Ko vengti per karščius?

    Pirmoje vietoje dažniausiai įvardijamas alkoholis. Karštą dieną jis gali skatinti skysčių netekimą ir trikdyti elektrolitų, tokių kaip natris ir kalis, pusiausvyrą, todėl nuovargis ar galvos svaigimas gali pasireikšti greičiau.

    Taip pat nepalankiai vertinami labai šalti gėrimai, saldinti gazuoti gėrimai ir saldžios sultys. Didesnis cukraus kiekis gali didinti troškulį, o organizmui tenka „tvarkytis“ su papildoma cukraus apkrova, kai prioritetas turėtų būti stabilus skysčių atstatymas.

    Dar vienas dažnas pasirinkimas karštyje yra stipri kava ir energiniai gėrimai, tačiau jų perteklius gali pabloginti savijautą. Kofeinas skirtingiems žmonėms veikia nevienodai, bet karštyje, kai netenkama skysčių, rizika persistengti padidėja, ypač jei gėrimai geriami vietoje vandens.

    Ką gerti, kad savijauta būtų geresnė?

    Paprastas sprendimas yra vanduo, geriamas mažais kiekiais visos dienos metu, prireikus pagardintas citrina. Jei gausiai prakaituojate, vien vandens gali nepakakti, nes netenkama ir mineralų, todėl svarbu atkreipti dėmesį į elektrolitų papildymą.

    Kasdieniam racionui gali tikti ir rauginti pieno gėrimai, pavyzdžiui, kefyras ar pasukos, ypač jei jie gerai toleruojami. Karštyje taip pat pasirenkamas jogurto ir vandens gėrimas, kurį galima pasigaminti namuose ir pritaikyti pagal skonį.

    Vanduo išlieka pagrindinis hidratacijos šaltinis, tačiau daliai žmonių gali tikti ir mineralinis ar gazuotas vanduo, ypač kai norisi įvairovės. Svarbiausia stebėti savo savijautą, šlapimo spalvą ir nepamiršti, kad karštyje skysčių poreikis gali reikšmingai padidėti.

  • Karščiai artėja: šių 2 gėrimų venkite, o vandens pasirinkimas gali nustebinti

    Karštomis dienomis daugelis instinktyviai renkasi ledinį vandenį ar saldžius gaiviuosius gėrimus, tačiau specialistai įspėja, kad toks pasirinkimas ne visada padeda atsigaivinti. Kūnas vėsinasi ne tuo, ką jaučiame burnoje, o per prakaitavimą ir skysčių bei elektrolitų pusiausvyrą, todėl netinkami gėrimai gali didinti diskomfortą ir dehidratacijos riziką.

    Kodėl ledinis vanduo ne visada padeda

    Labai šaltas gėrimas trumpam sukuria gaivos pojūtį, tačiau kai kuriems žmonėms jis gali sukelti skrandžio spazmus ar nemalonų pojūtį, ypač jei geriama greitai po buvimo kaitroje. Medikai dažniau rekomenduoja vandenį gerti mažais gurkšniais ir rinktis vėsesnį ar kambario temperatūros, kad organizmas skysčius „priimtų“ tolygiau.

    Praktinis patarimas paprastas: jei nuo ledinių gėrimų jums ima „susukti“ pilvą ar pykinti, geriau rinktis ne tokį šaltą vandenį. Svarbiausia ne temperatūra, o reguliarus skysčių papildymas ir tai, kad gėrimas netrikdytų savijautos.

    Du populiarūs gėrimai, kurių verčiau vengti

    Pirmiausia karštyje reikėtų atsargiai vertinti saldžius gazuotus gėrimus ir saldintas sultis. Didelis cukraus kiekis dažnai sustiprina troškulio pojūtį, o papildomos kalorijos karštu oru gali apsunkinti savijautą, ypač jei mažiau judate ir mažiau valgote.

    Taip pat nerekomenduojama kaitroje piktnaudžiauti alkoholiu, o stipri kava kai kuriems žmonėms gali paskatinti dažnesnį šlapinimąsi ir dar labiau apsunkinti skysčių balansą. Jei renkatės kavą, svarbu kompensuoti ją vandeniu ir stebėti individualią reakciją.

    Ne tik vanduo: kodėl svarbūs elektrolitai

    Karštyje prakaituodami netenkame ne tik vandens, bet ir elektrolitų, ypač natrio. Dėl to vien tik litrais geriamas vanduo kai kuriais atvejais gali būti nepakankamas, o kraštutinėse situacijose, ypač intensyviai sportuojant ar dirbant karštyje, gali prisidėti prie hiponatremijos rizikos.

    Jei stipriai prakaituojate, tinka mineralinis vanduo ar geriamieji elektrolitų tirpalai, ypač po ilgesnio buvimo karštyje. Vis dėlto lėtinėmis ligomis sergantiems žmonėms ar vartojantiems vaistus, kurie veikia skysčių balansą, verta pasitarti su gydytoju dėl tinkamiausio pasirinkimo.