CP v2

Tag: Kava

  • Prancūzės į kavą pila ne pieną: šis priedas stebina poveikiu apetitui ir pilvui

    Kas yra levandų kava?

    Pastaruoju metu socialiniuose tinkluose vėl išpopuliarėjo idėja kavą gardinti ne pienu, o levandomis. Dažniausiai kalbama apie levandų sirupą arba užplikytus valgomuosius levandų žiedus, kurie suteikia gėrimui švelnų aromatą ir salstelėjusį poskonį.

    Nors tokia kava dažnai pristatoma kaip prancūziškas įprotis, mitybos požiūriu tai pirmiausia yra skonio pasirinkimas. Svarbiausia suprasti, kuo skiriasi kava su sirupu ir kava, į kurią trumpam įdedama džiovintų žiedų.

    Ką žada levandos ir ką sako mokslas?

    Levandos tradiciškai siejamos su raminamuoju poveikiu, o jų eteriniai junginiai dažnai naudojami aromaterapijoje. Tyrimuose dažniau vertinamas levandų kvapas ar ekstraktai, o ne konkretus jų poveikis virškinimui, kai levandos vartojamos kaip priedas prie kavos.

    Kai kurie žmonės teigia, kad po tokio gėrimo jaučiasi lengviau, tačiau tai nebūtinai reiškia tiesioginį poveikį riebalų deginimui ar svorio mažėjimui. Svorio pokyčius dažniausiai lemia bendras kalorijų balansas, mitybos įpročiai, miego trukmė ir fizinis aktyvumas, o vienas priedas kavos puodelyje retai būna lemiamas.

    Didžiausia rizika slypi sirupe

    Levandų sirupas neretai turi daug pridėtinio cukraus, todėl toks pasirinkimas gali greitai padidinti dienos kalorijų kiekį. Jei tikslas yra lengvesnė savijauta ir mažiau saldumynų, verta atkreipti dėmesį į sudėtį ir rinktis mažiau saldintą ar visai nesaldintą versiją.

    Jeigu levandų kavą norite išbandyti dėl aromato, paprastesnis būdas yra į ką tik paruoštą juodą kavą trumpam įdėti nedidelį kiekį valgomųjų džiovintų levandų ir gėrimą perkošti. Taip išgaunamas kvapas, bet nepridedama papildomo cukraus.

    Kam vertėtų būti atsargesniems?

    Kava pati savaime gali dirginti skrandį, ypač jei geriama nevalgius, todėl jautresniems žmonėms bet kokie papildomi priedai ne visada pagerina savijautą. Taip pat svarbu nepersistengti su levandų kiekiu, nes per intensyvus aromatas gali erzinti ar sukelti nemalonų poskonį.

    Jei turite lėtinių virškinamojo trakto problemų, vartojate raminamuosius ar kitus vaistus, o taip pat jei esate nėščia ar žindote, prieš dažniau vartojant levandų produktus verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku. Tokiais atvejais saugumas svarbesnis už madingą tendenciją.

    „Levandos gali būti įdomus aromatinis priedas, tačiau svorio kontrolę daug patikimiau lemia įpročiai, o ne vienas gėrimo ingredientas“, – sako mitybos specialistai, vertindami panašias socialinių tinklų madas.

    Jeigu norite lengvesnės kavos be pieno, geras kompromisas gali būti mažiau saldūs prieskoniai, pavyzdžiui, cinamonas ar kardamonas, taip pat mažesnė porcijos apimtis ir įprotis kavą gerti po pusryčių. Tokie sprendimai dažniau padeda išvengti staigių cukraus šuolių ir diskomforto pilve.

  • Šis populiarus priedas kavai gali atimti dalį naudos sveikatai: ką daro skoninis pienas?

    Šis populiarus priedas kavai gali atimti dalį naudos sveikatai: ką daro skoninis pienas?

    Daugeliui kava su vanilės, karamelės, lazdyno riešutų ar šokolado skonio pienu atrodo kaip paprastas būdas suteikti gėrimui desertinį poskonį. Tačiau toks pasirinkimas dažnai reiškia ne tik daugiau skonio, bet ir daugiau cukraus bei papildomų priedų.

    Skoniniuose pienuose neretai būna pridėtinio cukraus arba gliukozės ir fruktozės sirupo, taip pat aromatų, emulsiklių, stabilizatorių ir tirštiklių. Būtent jie suteikia saldumą, tirštesnę tekstūrą ir ilgesnį galiojimo laiką.

    Maistinė vertė priklauso nuo gamintojo, tačiau 100 mililitrų skoninio pieno dažnai turi apie 60–90 kilokalorijų. Į vieną puodelį įprastai pilama maždaug 40–50 mililitrų, todėl vien kavai pridedama apie 30–45 kilokalorijos ir keli gramai cukraus.

    Palyginimui, toks pats kiekis įprasto 2 proc. riebumo pieno paprastai suteikia apie 25 kilokalorijas, o saldumas kyla iš natūralios laktozės, be pridėtinio cukraus. Dėl to kasdienis įprotis rinktis skonintą priedą gali nepastebimai padidinti bendrą paros energijos ir cukraus kiekį.

    Kodėl nukenčia kavos „sveikumas“?

    Pats pienas kavos antioksidantų „neišjungia“: kava ir toliau išlieka polifenolių bei kofeino šaltinis, siejamas su įvairiomis naudingomis organizmo reakcijomis. Problema dažniausiai prasideda ne nuo kavos, o nuo to, kas į ją įpilama.

    Reguliariai saldinant kavą skoniniu pienu gėrimas ima panašėti į saldų desertą, o ne į mažai kaloringą pasirinkimą. Išgėrus dvi ar tris tokias kavas per dieną, per parą gali susidaryti daugiau nei 100 papildomų kilokalorijų, o per mėnesį tai virsta tūkstančiais kilokalorijų.

    Perteklinis pridėtinio cukraus vartojimas siejamas su didesne antsvorio ir nutukimo rizika. Taip pat dažniau minimos sąsajos su prastesniu gliukozės reguliavimu, didesne 2 tipo diabeto rizika ir padidėjusiu trigliceridų kiekiu kraujyje, ypač jei saldūs gėrimai tampa kasdienybe.

    Kas padeda išlaikyti skonį be cukraus?

    Jeigu norisi aromatingesnės kavos, paprastesnė alternatyva dažnai būna įprastas 1,5–2 proc. riebumo pienas arba nesaldintas augalinis gėrimas, praturtintas kalciu. Taip sumažinama tikimybė kartu su kava nuolat gauti didesnę pridėtinio cukraus dozę.

    Skoniui sustiprinti galima rinktis prieskonius ir natūralius priedus, kurie reikšmingai nedidina kaloringumo: cinamoną, kardamoną, nesaldintą kakavą ar kelis lašus natūralaus vanilės ekstrakto. Toks sprendimas leidžia kavą išlaikyti aromatingą, bet mažiau saldžią.

    Skoninis pienas, vartojamas retkarčiais, paprastai nėra problema, tačiau rizika atsiranda tuomet, kai jis tampa kasdieniu kelių puodelių įpročiu. Norint, kad kava išliktų palankesnė mitybai, dažniausiai geriausiai veikia paprasčiausias pasirinkimas: juoda kava arba kava su įprastu pienu be saldintų priedų.

  • Italijoje šefas supyks, o padavėjas nustebs: 3 klaidos restorane, išduodančios turistą

    Italijoje valgymas daugeliui vietinių yra ne tik kasdienė būtinybė, bet ir tradicija, turinti aiškias nerašytas taisykles. Dėl jų turistai kartais sukelia šypsenas, o kai kada ir atvirą nuostabą, ypač jei prašo to, kas italams atrodo visiškai nelogiška.

    Didelė dalis šių įpročių siejami su tuo, kaip italai supranta virškinimą ir patiekalų tarpusavio derėjimą. Vietiniai dažnai laikosi nuostatos, kad kiekvienas produktas turi savo laiką ir vietą, todėl net nekaltas prašymas gali nuskambėti kaip keistas kulinarinis eksperimentas.

    Kodėl kapučino geriamas ryte

    Viena dažniausių klaidų yra kapučino užsakymas po pietų ar po vakarienės. Kapučino italams yra gėrimas su daug pieno, o pienas laikomas sočiu, sunkesniu produktu, todėl jis įprastai siejamas su pusryčiais.

    Dažniausiai kapučino geriamas ryte, neretai su saldžiu kepiniu, pavyzdžiui, kornetu. Po pietų kava paprastai būna visai kitokia: itališkuose baruose ir restoranuose vyrauja nedidelis, stiprus espresso, kurį vietiniai renkasi kaip tradicinę valgymo pabaigą.

    „Jei po sočių pietų užsisakote kapučino, daugeliui italų tai skamba taip, lyg desertui pasirinktumėte didelį šilto pieno puodelį“, – sako kelionių gidė, dirbanti su grupėmis Šiaurės Italijoje.

    Kas nepriimtina prie jūros gėrybių

    Kita klasikinė klaida siejama su sūriu ir žuvimi. Daugelyje regionų laikomasi principo, kad ryškaus skonio kietasis sūris, pavyzdžiui, parmezanas, užgožia subtilų jūros gėrybių ir žuvies aromatą.

    Todėl prašymas užbarstyti sūrio ant makaronų su midijomis, krevetėmis ar tunu neretai sutinkamas skeptiškai. Ne todėl, kad tai būtų draudžiama įstatymu, o dėl to, kad vietiniams toks derinys atrodo prasilenkiantis su patiekalo idėja ir šefo sumanytu skoniu.

    Ketchupas ir vištiena: kodėl kelia emocijas

    Dar vienas prašymas, kuris Italijoje dažnai laikomas prasto tono ženklu, yra kečupas prie pastos. Tradiciniai padažai čia dažnai gaminami iš kelių ingredientų, o jų skonis kuriamas ilgai, todėl kečupas neretai vertinamas kaip pernelyg dominuojantis ir su patiekalu nederantis pasirinkimas.

    Ne mažiau diskusijų kelia ir vištiena picoje ar pastoje, ypač turistiniuose užsakymuose. Nors kai kuriuose tarptautiniuose meniu tokie variantai siūlomi, autentiniuose itališkuose restoranuose vištiena dažniau patiekiama kaip atskiras antrasis patiekalas, o ne kaip picos ar pastos ingredientas.

    „Italams svarbu, kad maistas būtų valgomas ramiai, prie stalo, o ne skubant. Todėl jie jautriau reaguoja į prašymus, kurie, jų akimis, griauna patiekalo logiką“, – sako italų virtuvės šefas, dirbantis Romoje.

    Kelionėje šios taisyklės nėra privalomos, tačiau jų žinojimas padeda išvengti nejaukių situacijų ir lengviau susikalbėti su personalu. O svarbiausia, tai dažnai leidžia geriau patirti vietinę valgymo kultūrą tokią, kokią ją įsivaizduoja patys italai.

  • Graikės į kavą deda šį priedą kasdien: mažina apetitą, gerina virškinimą ir stebina skoniu

    Tahini kavoje: kas tai?

    Tahini yra Artimųjų Rytų virtuvėje paplitusi pasta iš skrudintų sezamų sėklų. Dažniausiai ji naudojama humusui, padažams ar kaip užtepėlė, tačiau pastaruoju metu socialiniuose tinkluose išpopuliarėjo ir kava su tahini.

    Idėja paprasta: į atvėsintą kavą įmaišomas nedidelis šaukštelis sezamų pastos. Gėrimas įgauna švelniai riešutinį, kremišką poskonį, o daliai žmonių jis tampa alternatyva saldintiems kavos priedams.

    Kokios maistinės savybės?

    Sezamų pasta vertinama dėl nesočiųjų riebalų, baltymų ir skaidulų, taip pat dėl mineralų, ypač magnio, kalcio, geležies, vario, fosforo ir seleno. Joje taip pat yra vitamino E ir B grupės vitaminų, kurių kiekiai priklauso nuo gamybos būdo.

    Svarbu suprasti, kad tahini yra kaloringas produktas, todėl esminė taisyklė yra kiekis. Nedidelis šaukštelis gali praturtinti racioną, tačiau gausūs priedai prie kavos gali nepastebimai padidinti dienos energinę vertę.

    Ar tikrai slopina apetitą?

    Apetito slopinimas dažniausiai siejamas su tuo, kad riebalai ir skaidulos gali ilgiau suteikti sotumo jausmą. Jei kava geriama tuščiu skrandžiu, šaukštelis tahini kai kuriems žmonėms gali padėti išvengti staigių užkandžiavimų, tačiau tai nėra garantuotas lieknėjimo metodas.

    Virškinimo požiūriu skaidulos prisideda prie žarnyno veiklos, tačiau efektas priklauso nuo visos mitybos, skysčių kiekio ir individualaus toleravimo. Jei žmogus jautriai reaguoja į kavą ar riebesnius priedus, gali pasireikšti diskomfortas.

    Kaip pasigaminti namuose?

    Kavos su tahini paruošimas yra paprastas: išsivirkite mėgstamą kavą, leiskite jai šiek tiek atvėsti, tuomet įmaišykite maždaug vieną arbatinį šaukštelį tahini. Patogiausia gerai išmaišyti šaukšteliu arba suplakti, kad neliktų gumulėlių.

    Renkantis tahini parduotuvėje verta tikrinti sudėtį: geriausia, kai joje yra tik sezamų sėklos. Jei sudėtyje daug druskos, pridėtinio aliejaus ar kitų priedų, skonis ir maistinė vertė gali skirtis.

    Tahini likučius galima panaudoti ne tik kavoje: jis tinka desertams, košėms, padažams, sriuboms ar naminiam humusui. Tai universalus produktas, tačiau geriausiai veikia tada, kai įtraukiamas į subalansuotą mitybą, o ne naudojamas kaip greitas sprendimas svoriui mažinti.

  • Švedų triukas su kava ir kiaušiniu: žada lengvesnį svorį ir pagalbą kepenims – ką sako mokslas

    Skandinavijoje kartais sutinkamas neįprastas gėrimas – kava su kiaušiniu. Ji dažniausiai ruošiama taip, kad žalias kiaušinis (kai kada ir su švariai nuplauta lukšto dalimi) sumaišomas su malta kava, užpilamas karštu vandeniu ir vėliau perkošiamas. Šalininkai teigia, kad taip kava tampa švelnesnė ir mažiau karti.

    Toks paruošimo būdas turi techninį paaiškinimą: kiaušinio baltymai kaitinami sukimba ir gali surišti dalį smulkių dalelių, todėl gėrimas tampa skaidresnis. Panašus principas taikomas ir kai kuriuose sultiniuose ar vyno skaidrinime, todėl šis triukas nėra vien tik folkloras. Vis dėlto skonis ir tekstūra labiausiai priklauso nuo kavos rūšies, malimo, virimo trukmės ir košimo.

    Kalbant apie svorio mažinimą, verta atskirti tai, kas pagrįsta, nuo to, kas yra perdėta. Kofeinas gali trumpam sumažinti apetitą ir padidinti budrumą, o kai kuriems žmonėms padeda lengviau laikytis dienos režimo. Tačiau vien kavos gėrimas, net ir su kiaušiniu, savaime nėra tvarus būdas mažinti svorį be mitybos, miego ir fizinio aktyvumo pokyčių.

    Kepenų tema taip pat dažnai minima neatsitiktinai: mokslinėje literatūroje nuosekliai aptariama, kad reguliarus kavos vartojimas siejamas su mažesne kai kurių kepenų ligų rizika ir geresniais kepenų fermentų rodikliais daliai žmonių. Svarbu tai, kad šis galimas poveikis paprastai siejamas su pačia kava, o ne su kiaušiniu joje. Kitaip tariant, kiaušinis čia nėra būtina sąlyga, jei žmogus kavą toleruoja.

    Maistinė vertė, palyginti su juoda kava, iš tiesų pasikeičia: į gėrimą patenka baltymų ir riebalų, o kartu ir daugiau kalorijų. Tai gali būti naudinga, jei kava geriama vietoj užkandžio, bet gali ir trukdyti, jei taip tiesiog pridedama papildomų kalorijų prie įprastos mitybos. Be to, jautresniems žmonėms riebesnis gėrimas gali sukelti skrandžio diskomfortą.

    „Kava gali turėti palankių sąsajų su kepenų sveikata, tačiau tai nereiškia, kad bet kuris madingas jos variantas automatiškai taps liekninančiu ar gydomuoju gėrimu“, – pabrėžia mitybos specialistai, vertindami socialiniuose tinkluose plintančias rekomendacijas.

    Jei vis dėlto norisi išbandyti, maisto sauga turi būti pirmoje vietoje. Naudokite tik šviežius kiaušinius, kruopščiai nuplaukite lukštą, venkite šio gėrimo nėštumo metu, esant nusilpusiam imunitetui ar jei gydytojas rekomenduoja vengti termiškai nepakankamai apdorotų kiaušinių. Taip pat pravartu atsiminti, kad per didelis kofeino kiekis gali didinti nerimą ir trikdyti miegą.

    Galiausiai, kava su kiaušiniu gali būti įdomus kulinarinis eksperimentas ir švelnesnio skonio alternatyva. Tačiau stebuklingų pažadų dėl svorio ar kepenų „valymo“ geriau neperimti nekritiškai: daug svarbiau bendri gyvenimo būdo sprendimai ir individuali sveikatos situacija.

  • Vietoj dar vienos kavos – kvėpavimo espresso: 1 minutė ir kūnas pabunda, sako specialistai

    Vietoj dar vienos kavos – kvėpavimo espresso: 1 minutė ir kūnas pabunda, sako specialistai

    Kas yra kvėpavimo espresso?

    Kava daugeliui yra kasdienis energijos mygtukas, ypač ryte ar per popietinį nuovargį. Tačiau specialistai primena, kad trumpas, kryptingas kvėpavimas gali greitai padidinti budrumą ir pagerinti dėmesio koncentraciją be kofeino.

    Vadinamasis kvėpavimo espresso siejamas su dinamiškesniu kvėpavimo ritmu, kuris trumpam suaktyvina organizmą. Kvėpavimas yra viena iš nedaugelio kūno funkcijų, kurią galime sąmoningai valdyti, todėl jis daro įtaką autonominei nervų sistemai.

    Kaip atlikti pratimą per minutę

    Pratimas paprastas ir nereikalauja jokios įrangos, todėl tinka namuose ar darbe. Svarbiausia – patogi padėtis ir atpalaiduoti pečiai, kad kvėpavimas būtų laisvas, o ne „užspaustas“.

    Rekomenduojama atlikti keturis energingus įkvėpimus ir iškvėpimus per nosį. Tuomet penktasis kvėpavimas daromas lėtesnis ir ilgesnis: apie 10 sekundžių trunkantis tolygus įkvėpimas ir ramus iškvėpimas.

    Visa seka laikoma viena serija, o jų siūloma atlikti 3–4. Po pratimų verta grįžti į natūralų kvėpavimo ritmą ir trumpai stebėti pojūčius, nes dalis žmonių pastebi energijos antplūdį ir aiškesnį dėmesį.

    „Kvėpavimo espresso gali padėti, kai norisi greitai „persijungti“ į darbinį režimą, bet nenorite dar vienos kavos“, – sakė kvėpavimo terapeutė Katarzyna Kachel.

    Kada verta būti atsargiems?

    Nors sąmoningo kvėpavimo praktikos daugeliui yra saugios, intensyvesni metodai ne visada tinka kiekvienam. Jei pratimų metu atsiranda galvos svaigimas, pykinimas ar aiškus diskomfortas, pratimą reikia nutraukti ir grįžti prie lėto, ramaus kvėpavimo.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad dinamiškų kvėpavimo technikų reikėtų vengti arba jas taikyti tik pasitarus su gydytoju, jei yra nekontroliuojamas padidėjęs kraujospūdis, sunkios širdies ligos, epilepsija, ūmi infekcija. Atsargumas rekomenduojamas ir nėštumo metu.

    Šis metodas nepakeičia miego ir poilsio, todėl užsitęsusio nuovargio atveju svarbiausia ieškoti priežasčių ir atkurti regeneraciją. Vis dėlto trumpa kvėpavimo serija gali būti greitas, nemokamas būdas laikinai padidinti budrumą prieš darbą, mokslus, treniruotę ar svarbų susitikimą.

  • Kavos mėgėjai nustebs: taip kavą rytais ruošdavo kaubojai – prireiks tik puodo ir vandens

    Kaubojų kasdienybėje ilgos valandos balne ir darbas atokiose vietovėse reikalavo paprastų, patikimų sprendimų, o kava tapo vienu svarbiausių rytinių ritualų. Istorikai pažymi, kad JAV Vakaruose kava buvo vertinama ne tik dėl kofeino, bet ir dėl šilumos bei namų pojūčio kelionėje.

    Skirtingai nei šiandien populiarūs pieno gėrimai, kaubojai dažniausiai rinkdavosi juodą, stiprią kavą, verdamą tiesiai puode ant laužo. Tokį gėrimą vėliau imta vadinti kaubojiška kava, o jo esmė paprasta: kava, vanduo ir kantrybė, kol tirščiai nusėda.

    Kaip verdama kaubojiška kava?

    Dažniausias būdas buvo užvirti vandenį puode ar virdulyje, suberti maltą kavą ir trumpai pamaišyti. Tuomet puodas patraukiamas nuo ugnies ir paliekamas kelioms minutėms, kad tirščiai nusėstų į dugną, o skaidresnį gėrimą būtų galima atsargiai supilti į puodelį.

    Šiuolaikinėms sąlygoms tai ypač patogu stovyklaujant ar keliaujant, kai nėra kavos aparato, filtrų ar kapsulių. Norint sumažinti tirščių patekimą į puodelį, praktikuojamas ir paprastas perkošimas per švarią medžiagą, pavyzdžiui, audinį.

    Skonis, stiprumas ir dažniausios klaidos

    Didžiausias kaubojiškos kavos iššūkis yra tirščiai, todėl svarbus malimo dydis ir nusodinimo laikas. Lauko sąlygomis dalis žmonių kavą mala smulkiau, kad ji greičiau prisigertų vandens ir lengviau nusėstų, tačiau pernelyg smulkus malimas gali didinti kartumą.

    Prieš pat pilstant kai kurie į puodą įpila truputį šalto vandens, kad tirščiai greičiau kristų į dugną. Istorinėje praktikoje minimi ir kiti tirščių nusodinimo būdai, tačiau šiuolaikiniam vartotojui dažniausiai pakanka laiko, atsargaus pylimo ir paprasto perkošimo.

    Kodėl ši mada grįžta?

    Pastaraisiais metais auga susidomėjimas lėtais, mažiau įrangos reikalaujančiais kavos ruošimo metodais, o dalis žmonių sąmoningai atsisako vienkartinių kapsulių. Kaubojiška kava čia įsipaišo natūraliai, nes leidžia pasigaminti stiprų gėrimą beveik bet kur, o procesas turi ir nostalgijos elementą.

    Vis dėlto specialistai primena, kad kofeinas veikia individualiai, o labai stipri kava gali netikti jautresniems žmonėms. Jei norisi švelnesnio skonio, verta eksperimentuoti su mažesniu kavos kiekiu, trumpesniu užplikymu ir atsargesniu kaitinimu, kad gėrimas nepradėtų kartėti.

    Kaubojiškas metodas nėra vien istorinis kuriozas: tai praktiškas sprendimas kelionėms, stovykloms ir rytams, kai norisi kuo paprasčiau. Jei pavyks suvaldyti tirščius, toks puode virtas puodelis gali nustebinti ir stiprumu, ir skoniu.

  • Mokslininkai atskleidė, kodėl kava gali saugoti kepenis: nauda matoma jau nuo 1–2 puodelių

    Mokslininkai atskleidė, kodėl kava gali saugoti kepenis: nauda matoma jau nuo 1–2 puodelių

    Ką parodė didelis tyrimas

    Kava gali būti siejama su mažesne sunkių kepenų ligų rizika, rodo didelės apimties analizė, atlikta pasitelkus britų UK Biobank duomenis. Tyrėjai vertino daugiau kaip 354 000 suaugusiųjų, kurie stebėjimo pradžioje nesirgo nei kepenų ciroze, nei kepenų vėžiu.

    Dalyvių sveikatos rodikliai ir įpročiai buvo sekami apie 13 metų. Analizėje daug dėmesio skirta kavos vartojimo dažniui ir vėliau nustatytiems kepenų sutrikimams, įskaitant cirozę, kepenų ląstelių karcinomą ir su kepenų ligomis susijusį mirtingumą.

    Kiek puodelių siejama su didžiausia nauda

    Rezultatai parodė, kad reguliariai kavą geriantiems žmonėms sunkios kepenų ligos fiksuotos rečiau nei tiems, kurie kavos nevartojo. Ryškiausias ryšys stebėtas tarp asmenų, per dieną išgeriančių penkis ar daugiau puodelių.

    Šioje grupėje cirozės rizika buvo mažesnė apie 32 proc., kepenų ląstelių karcinomos rizika sumažėjo apie 47 proc., o mirties nuo kepenų ligų rizika buvo mažesnė apie 42 proc. Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad teigiamos sąsajos buvo matomos ir gerokai mažesniais kiekiais.

    Naudingas ryšys fiksuotas jau vartojant vieną ar du puodelius per dieną, o didžiausia nauda, pagal dalį skaičiavimų, dažniausiai siejosi su maždaug trimis ar keturiais puodeliais. Tai svarbu, nes didesni kofeino kiekiai tinka ne visiems.

    Kofeinas ne vienintelis atsakymas

    Vienas įdomiausių rezultatų buvo tai, kad panašios naudos tendencijos stebėtos ir geriant kavą su kofeinu, ir renkantis bekofeinę. Tai leidžia manyti, kad apsauginis poveikis gali būti siejamas ne tik su kofeinu, bet ir su kitomis kavos pupelėse esančiomis medžiagomis.

    Kavoje yra šimtai biologiškai aktyvių junginių, įskaitant polifenolius ir chlorogenines rūgštis. Šie antioksidantai gali prisidėti prie mažesnio oksidacinio streso, silpnesnio lėtinio uždegimo ir palankesnių ląstelių atsikūrimo procesų kepenyse.

    Ką verta žinoti apie priedus

    Tyrėjai taip pat vertino, ar kavos saldinimas keičia ryšį su kepenų sveikata. Dalis rezultatų rodė, kad net ir saldinant kavą ryšys su mažesne cirozės ar kepenų vėžio rizika išliko panašus, tačiau kai kuriose analizėse dirbtiniai saldikliai siejosi su nepalankesniais uždegimo ir kepenų fibrozės rodikliais.

    Praktikoje dažniausiai rekomenduojama rinktis juodą kavą arba gėrimą su minimaliais priedais. Kaloringi sirupai, dideli cukraus kiekiai ir riebios grietinėlės gali didinti bendrą energijos suvartojimą, skatinti antsvorį ir metabolinius sutrikimus, kurie patys didina kepenų suriebėjimo riziką.

    Kodėl tai dar nėra priežastis gerti daugiau

    Šio tipo darbai paprastai yra stebimieji, todėl nustato ryšius, bet neįrodo, kad kava tiesiogiai apsaugo nuo kepenų ligų. Nors analizėse dažnai bandoma atsižvelgti į tokius veiksnius kaip amžius, lytis, kūno masė, rūkymas, alkoholio vartojimas ar metabolinės ligos, dalis skirtumų gali būti susiję ir su kitais gyvenimo būdo ypatumais.

    Medikai pabrėžia, kad kava nepakeičia sveikos mitybos, reguliaraus fizinio aktyvumo ir žalingų įpročių kontrolės. Kepenų sveikatai svarbiausia išlieka normalus kūno svoris, saikingas alkoholio vartojimas, cukrinio diabeto ir dislipidemijos kontrolė, taip pat laiku atliekami tyrimai, jei yra padidėjusi rizika.

    Taip pat svarbu įvertinti individualų jautrumą kofeinui: daliai žmonių didesni kiekiai gali sukelti nemigą, širdies plakimą, nerimą ar kraujospūdžio didėjimą. Jei kavos nevartojate, vien dėl galimos naudos kepenims pradėti gerti jos dideliais kiekiais nepatariama.

  • Ne soja ir ne avižos: vis daugiau žmonių renkasi bulvių pieną – kuo jis išskirtinis?

    Ne soja ir ne avižos: vis daugiau žmonių renkasi bulvių pieną – kuo jis išskirtinis?

    Pastaraisiais metais augalinių gėrimų pasirinkimas sparčiai plečiasi, o šalia įprastų avižų, migdolų ar sojų vis dažniau minimas ir bulvių pienas. Šis gėrimas pristatomas kaip neutralaus skonio, lengvai pritaikomas kasdienėje mityboje ir tinkamas daliai žmonių, vengiančių įprasto pieno.

    Bulvių pienas paprastai gaminamas iš virtų bulvių, vandens ir papildomų ingredientų, kurie pagerina tekstūrą bei skonį. Kadangi sudėtis priklauso nuo gamintojo ar recepto, pirkėjams rekomenduojama atidžiai skaityti etiketes, ypač jei svarbu cukraus ar riebalų kiekis.

    Šio gėrimo populiarumą didina ir tai, kad jis natūraliai neturi laktozės, todėl gali būti alternatyva žmonėms, kurie įprastą pieną toleruoja prasčiau. Be to, jis dažnai pasirenkamas ir tada, kai norima išvengti sojų, riešutų ar glitimo, tačiau čia būtina patikrinti, ar gaminyje nėra atitinkamų priedų ar galimos kryžminės taršos.

    Maistine prasme bulvės savaime yra angliavandenių ir kalio šaltinis, tačiau gėrimo maistingumą dažnai lemia ne pati žaliava, o tai, ar produktas praturtintas kalciu, vitaminu D ar vitaminu B12. Būtent šių medžiagų kartais trūksta žmonėms, kurie atsisako gyvūninės kilmės pieno, todėl praturtinimas tampa svarbiu pasirinkimo kriterijumi.

    Praktikoje bulvių pienas vertinamas dėl švelnaus skonio ir to, kad jis gali tikti kavai, košėms, kokteiliams ar kepiniams, neužgoždamas kitų ingredientų. Kai kurie gamintojai taip pat akcentuoja, kad gėrimas gerai putoja, todėl tampa įdomus pasirinkimas ruošiant kapučiną ar latę namuose.

    Dar viena priežastis, kodėl vartotojai atsigręžia į naujus augalinius gėrimus, yra tvarumas. Europos Sąjungoje matoma kryptis mažinti maisto sistemos poveikį aplinkai, o augalinės kilmės alternatyvos dažnai siejamos su mažesnėmis šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijomis, palyginti su pienininkyste, nors konkretūs rodikliai priklauso nuo gamybos, pakavimo ir logistikos.

    Vis dėlto mitybos specialistai primena, kad augalinis gėrimas nėra automatinis pieno pakaitalas pagal sudėtį. Jei bulvių pienas pasirenkamas vietoj karvės pieno kasdien, verta įvertinti baltymų kiekį, pridėtinį cukrų ir tai, ar produktas praturtintas svarbiausiomis medžiagomis, kad mityba išliktų visavertė.

  • Gydytojas įspėja: 5 rytiniai įpročiai, kurie tyliai sekina organizmą kasdien

    Rytas daugeliui prasideda automatiškai, tačiau būtent pirmosios valandos po pabudimo gali turėti didelę įtaką savijautai, energijai ir net sprendimams dienos eigoje. Šeimos gydytojas Davidas Weinsteinas atkreipia dėmesį į kelis dažnus įpročius, kurie ilgainiui gali didinti nuovargį, skatinti persivalgymą ir trikdyti hidrataciją.

    Pasak gydytojo, viena dažniausių klaidų yra rytą pradėti nuo kavos, neatsigėrus vandens. Po nakties organizmas natūraliai būna praradęs skysčių, todėl pirmiausia rekomenduojama išgerti iki 0,5 litro vandens, o tik tada rinktis kofeiną.

    „Kofeinas tuščiu skrandžiu kai kuriems žmonėms gali sustiprinti galvos skausmą ir prisidėti prie dehidratacijos dienos metu“, – sakė Davidas Weinsteinas.

    Kita dažna praktika yra pusryčiams rinktis saldintus dribsnius ar panašius greitus angliavandenius. Nors jie neretai pristatomi kaip patogus sprendimas, toks pasirinkimas gali lemti staigius cukraus kiekio kraujyje svyravimus, po kurių alkis sugrįžta greičiau ir didėja noras užkandžiauti.

    Gydytojas siūlo alternatyvą, kuri ilgiau palaiko sotumą: daugiau baltymų ir gerųjų riebalų turintį maistą, pavyzdžiui, graikišką jogurtą su uogomis ir riešutais. Toks derinys gali padėti išvengti energijos kritimo ir sumažinti poreikį saldumynams vėliau.

    Ne mažiau svarbus įprotis yra visiškai praleisti pusryčius, ypač jei dieną planuojamas intensyvesnis darbas. Tokiu atveju alkis dažnai sustiprėja vėlyvą rytą, o tuomet lengviau renkamasi greiti ir mažiau maistingi užkandžiai.

    „Kai ryte ilgai nevalgoma, apie 10 ar 11 valandą dažnai atsiranda stiprus noras greitai užkąsti, o tuomet pirmiausia pasirenkami saldūs ar stipriai perdirbti produktai“, – sakė Davidas Weinsteinas.

    Dar vienas aspektas, kurį gydytojas įvardija kaip žalingą, yra stresas iškart po pabudimo, kai pirmas veiksmas būna naujienų ar žinučių tikrinimas telefone. Rekomenduojama bent 15 minučių po atsikėlimo vengti ekranų, o telefoną laikyti ne prie lovos, kad rytas prasidėtų ramiau.

    Galiausiai, skubėjimas iškart sėsti prie darbo ar į automobilį taip pat gali pabloginti savijautą. Trumpa 15 minučių mankšta, tempimo pratimai ar pasivaikščiojimas gryname ore padeda suaktyvinti kraujotaką, sumažinti sustingimą po miego ir aiškiau susidėlioti dienos ritmą.