CP v2

Tag: Kibernetinis saugumas

  • Paviliojo pigesni „Xbox“ žaidimų kodai: „Microsoft“ ėmėsi veiksmų ir kai kuriems užblokavo paskyras

    Paviliojo pigesni „Xbox“ žaidimų kodai: „Microsoft“ ėmėsi veiksmų ir kai kuriems užblokavo paskyras

    Žaidimų ir prenumeratų kodų rinka pastaraisiais metais išaugo, o žaidėjus dažnai vilioja pasiūlymai, kurie atrodo gerokai pigesni nei oficialiuose kanaluose. Vis dėlto tokie pirkiniai gali baigtis nemaloniai, nes „Microsoft“ aktyviau reaguoja į įtartinus kodų platinimo atvejus ir kai kuriems vartotojams pritaiko laikinas ar nuolatines paskyrų sankcijas.

    Saugiausias būdas įsigyti žaidimą ar papildyti „Xbox Game Pass“ prenumeratą išlieka oficialus „Microsoft Store“ bei autorizuoti prekybos partneriai. Tokiais atvejais pirkėjas paprastai turi aiškią pirkimo istoriją, galiojančias sąlygas ir mažesnę riziką, kad kodas bus susietas su sukčiavimu ar neteisėta kilme.

    Problemos dažniausiai prasideda tada, kai kodai perkami iš perpardavėjų ar mažiau žinomų platformų, kurios reklamuoja 10–30 proc. ar dar didesnes nuolaidas. Nors dalis tokių pasiūlymų gali būti teisėti, rinkoje pasitaiko kodų, įsigytų naudojant pavogtas mokėjimo priemones, apgaulingus grąžinimus ar regioninius apribojimus apeinančias schemas.

    Kas nutiko Japonijoje?

    Japonijoje užfiksuotas atvejis, kai daliai žaidėjų paskyros buvo užblokuotos po to, kai jie aktyvavo kodus, pirktus iš vadinamųjų resellerių. Situaciją viešai aptarė „Xbox“ atstovas Scottas Van Vlietas, pabrėžęs, kad bendrovė siekia stabdyti piktnaudžiavimą, bet kartu nenori nubausti sąžiningų vartotojų, kurie galėjo nežinoti apie kodo kilmę.

    „Mes atidžiai stebime sukčiavimo atvejus ir reaguojame, tačiau svarbu nebausti sąžiningų žaidėjų, kurie galėjo nežinoti, kad įsigijo probleminį kodą“, – sakė Scottas Van Vlietas.

    Skelbiama, kad daliai vartotojų, kreipusis į klientų aptarnavimą, paskyros buvo atstatytos. Tačiau tai nereiškia, kad kiekvienu atveju sprendimas bus palankus, nes vertinama konkreti situacija, pirkimo aplinkybės ir galimi ryšiai su neteisėtomis operacijomis.

    Ką tai reiškia žaidėjams?

    Praktikoje rizika kyla ne tik dėl galimo pinigų praradimo, kai kodas pasirodo negaliojantis, bet ir dėl pasekmių pačiai „Xbox“ paskyrai. Priklausomai nuo pažeidimo pobūdžio, gali būti apribota prieiga prie skaitmeninės bibliotekos, prenumeratų, internetinių paslaugų ar net sustabdytas pirkimų funkcionalumas.

    Ekspertai pataria atkreipti dėmesį į per geras, kad būtų tiesa, nuolaidas, neaiškius pardavėjų kontaktus, miglotas grąžinimo taisykles ir prašymus atsiskaityti nestandartiniais būdais. Jei kyla abejonių, saugiau rinktis oficialius kanalus arba autorizuotus prekybininkus, nes tai sumažina tikimybę, kad vėliau teks aiškintis su „Microsoft“ dėl paskyros blokavimo.

  • Lenkijoje DI priežiūros vadove siūloma P. Krzypkowska: įvardijo 4 prioritetus ir pirmąsias rizikas

    Lenkijoje žengiamas dar vienas žingsnis kuriant dirbtinio intelekto priežiūros sistemą: Seimo skaitmeninimo, inovacijų ir moderniųjų technologijų komisija pritarė kandidaturei į Komisijos, atsakingos už DI plėtros ir saugumo priežiūrą, vadovės pareigas. Kandidatė – Pamela Krzypkowska, kol kas vienintelė oficialiai pateikta pretendentė.

    Pagal naują Lenkijos teisės aktą, reglamentuojantį DI sistemų taikymą, šios komisijos vadovą penkerių metų kadencijai skiria Seimas, gavęs Senato pritarimą. Prieš balsavimus Senate surengtas viešas kandidatės klausymas, kurio skaidrumo siekė ir dalis nevyriausybinių organizacijų bei verslo atstovų.

    Kas yra kandidatė?

    P. Krzypkowska pastaruoju metu dirbo Lenkijos Skaitmeninimo ministerijoje, kur ėjo GovTech padalinio vadovės pavaduotojos pareigas ir koordinavo darbą su ekspertais iš administracijos, mokslo bei verslo. Anksčiau ji vadovavo ministerijos Tyrimų ir inovacijų departamentui, o dar prieš tai dirbo „Microsoft“ – su debesijos sprendimais ir duomenų bei DI architektūra.

    Viešai pristatant kandidatūrą akcentuota jos patirtis tiek technologijų diegime, tiek viešosios politikos formavime. Taip pat nurodyta, kad ji dirbo su nacionaliniais projektais, apimančiais kalbos modelių kūrimą, DI infrastruktūros iniciatyvas ir DI taikymą viešosiose paslaugose.

    Keturi prioritetai ir pirmasis kontrolės planas

    Per klausymą kandidatė pabrėžė, kad DI reguliavime būtina išlaikyti pusiausvyrą tarp inovacijų skatinimo ir saugumo. Jos teigimu, kertiniai krypties taškai yra teisinis aiškumas, parama institucijoms ir organizacijoms, kurios diegia inovacijas, švietimas bei efektyvus tarpinstitucinis bendradarbiavimas.

    „Turime rasti metodus ir būdus, kurie suteiktų saugumą ir piliečiams, ir įmonėms, diegiančioms dirbtinio intelekto sprendimus“, – sakė Pamela Krzypkowska.

    Vienu svarbiausių praktinių įrankių ji įvardijo reguliacines smėliadėžes – saugias aplinkas testuoti DI sprendimus su priežiūros ir ekspertine pagalba. Kandidatė taip pat kalbėjo apie kibernetinį saugumą, asmens duomenų apsaugą ir rizikų mažinimą mažoms bei vidutinėms įmonėms, kurioms dažnai trūksta techninių kompetencijų.

    Kalbėdama apie pirmuosius priežiūros veiksmus, ji išskyrė planą prioritetą teikti draudžiamų sistemų kontrolei, įskaitant emocijų vertinimo sprendimus darbo vietoje. Taip pat pabrėžta būtinybė stiprinti apsaugą nuo tam tikrų vaizdų klastojimo priemonių, kurios gali būti naudojamos žalai internete, ypač nukreiptai prieš moteris ir vaikus.

    Skaidrumas, dezinformacija ir DI administracijoje

    Diskusijose nemažai dėmesio skirta ir skaidrumo klausimui: kandidatė teigė palaikanti atviro susitikimų kalendoriaus idėją, kad būtų aišku, su kuo susitinka komisijos nariai ir vadovybė. Tai vertinama kaip priemonė mažinti interesų konfliktų rizikas ir stiprinti pasitikėjimą priežiūros institucija.

    Ji taip pat akcentavo, kad DI vis dažniau pasitelkiamas dezinformacijai, todėl priežiūros darbotvarkėje turi atsirasti ir turinio žymėjimo bei manipuliacinių sistemų identifikavimo klausimai. Kandidatės teigimu, DI sistemų kūrimas viešajai nuomonei manipuliuoti turėtų būti laikomas draudžiama praktika.

    Atskira tema tapo DI diegimas valstybės institucijose. Kandidatė išskyrė technologinį iššūkį užtikrinti žmogaus kontrolę ir kompetencinį iššūkį, kai darbuotojai pernelyg pasitiki automatiniais sprendimais. Jos vertinimu, dalyje procesų pirmiausia verta rinktis paprastesnius, paaiškinamus sprendimus, o ne iš karto didžiuosius kalbos modelius.

  • „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Google“ jungiasi dėl DI saugumo: kodėl varžovai staiga ieško bendrų taisyklių

    Varžovai imasi bendrų žingsnių

    Trys didžiausi pažangių modelių kūrėjai – „OpenAI“, „Anthropic“ ir „Google“ – pastarosiomis savaitėmis derino galimo bendradarbiavimo kryptis, kuriose prioritetas būtų DI saugumas ir rizikų valdymas. Apie tai viešai kalbėjo „OpenAI“ atstovas Chrisas Lehane, Vašingtone susitinkantis su JAV įstatymų leidėjais.

    Pats faktas, kad konkurentai aptaria bendrą darbotvarkę, rodo augantį spaudimą pramonei aiškiau parodyti, kaip bus valdoma vis galingesnių modelių plėtra. Tuo pačiu tai ženklas, kad reguliavimo klausimai tampa ne tik politinėmis diskusijomis, bet ir praktiniais verslo sprendimais.

    „Geriau bandyti dirbti kartu taip, kad prioritetu taptų saugumas“, – sakė Chrisas Lehane.

    Ką reiškia DI saugumas?

    Diskusijų centre – idėja kurti mechanizmus, kurie leistų anksčiau pastebėti ir riboti pavojingą DI elgesį, pavyzdžiui, modelių gebėjimą vykdyti kenkėjiškas instrukcijas, kurti apgaulingą turinį ar padėti automatizuoti kibernetines atakas. Praktikoje tai apima testavimą prieš paleidžiant sistemas, raudonąsias komandas, aiškesnius incidentų raportavimo standartus ir prieigos kontrolę.

    Kartu svarstoma ir apie platesnį priežiūros modelį – instituciją ar tarptautiniu mastu suderintas taisykles, kurios įvertintų pažangiausių modelių keliamas grėsmes. Tokios iniciatyvos dažnai siejamos su „frontier“ modeliais, kai sistemos pasiekia lygį, galintį daryti reikšmingą poveikį saugumui ar ekonomikai.

    Mažesnių žaidėjų įtarimai

    Ne visi sektoriuje šią kryptį vertina vienareikšmiškai. Mažesnės DI bendrovės viešai įspėja, kad saugumo argumentas gali tapti patogia priemone didiesiems sulėtinti rinkos dinamiką ir įtvirtinti dominuojančias pozicijas.

    Šioje logikoje baiminamasi, kad griežtesni reikalavimai, kuriuos lengviau atlaiko technologijų gigantai, gali tapti įėjimo į rinką barjeru startuoliams. Dėl to saugumo standartų kūrimas neišvengiamai persipina su konkurencijos politika.

    Ekspertų perspėjimai aštrina toną

    „Anthropic“ vadovas Dario Amodei pastaruoju metu kartoja, kad proveržis gali būti arčiau, nei visuomenė įsivaizduoja, o netinkamai valdant plėtrą galima prarasti kontrolę. Šiuos perspėjimus palaikė ir „OpenAI“ vadovas Samas Altmanas bei „xAI“ įkūrėjas Elonas Muskas.

    Viešojoje erdvėje pasirodė ir kitų specialistų kritikos, susijusios su skuba siekti itin pažangių sistemų. Tokie pareiškimai kuria foną, kuriame politikai vis dažniau prašo ne pažadų, o patikrinamų saugumo procedūrų.

    Ar reikalinga tarptautinė priežiūra?

    Diskusijose vis dažniau skamba mintis, kad DI plėtrai gali prireikti tarptautinio koordinavimo, panašiai kaip reguliuojamos jautrios, didelę riziką keliančios technologijos. Argumentas paprastas: pažangūs modeliai lengvai peržengia valstybių sienas, o vienos šalies taisyklės ne visada apsaugo nuo globalių pasekmių.

    Kita vertus, pernelyg lėtas ar fragmentuotas reguliavimas gali atsilikti nuo technologinės realybės. Todėl būtent pramonės lyderių susitarimai dėl minimalių saugumo standartų gali tapti tarpine stotele, kol valstybės ir tarptautinės organizacijos susitars dėl bendrų rėmų.

  • „Exein“ pritraukė 230 mln. eurų ir pasiekė 1,5 mlrd. eurų vertę: kas kuria naują kibernetinės saugos standartą

    „Exein“ pritraukė 230 mln. eurų ir pasiekė 1,5 mlrd. eurų vertę: kas kuria naują kibernetinės saugos standartą

    Fizinio DI kibernetinės saugos bendrovė „Exein“ paskelbė pritraukusi apie 230 mln. eurų naujo finansavimo, o jos vertė įvertinta maždaug 1,5 mlrd. eurų. Įmonė teigia, kad tai leidžia jai pretenduoti į vienos vertingiausių Europos kibernetinio saugumo skalės bendrovių vardą.

    „Exein“ savo technologiją diegia į daugiau kaip 2 mlrd. prijungtų įrenginių, naudojamų pramonės automatizavimo, automobilių, energetikos, sveikatos apsaugos, puslaidininkių, aviacijos ir robotikos sektoriuose. Tokia apimtis leidžia bendrovei kaupti telemetrijos duomenis ir stebėti grėsmes realiuoju laiku skirtingose infrastruktūrose.

    Pagrindinis bendrovės akcentas yra veikimo metu užtikrinamas saugumas, kai atakos stabdomos dar prieš joms įvykstant. „Exein“ pristato „Photon“ kaip branduolio lygmens architektūrą, kuri skirta užkirsti kelią kenkėjiškam vykdymui, kad grėsmė nepasiektų galimybės išsiplėsti sistemoje.

    Kas keičiasi fizinio DI eroje

    Įmonė argumentuoja, kad DI vis sparčiau persikelia iš debesijos į įrenginius, kurie fiziškai veikia aplinką: automatiką, robotus, transporto priemones ir kritinę infrastruktūrą. Tokiose sistemose klaidos ar įsilaužimai gali turėti ne tik duomenų, bet ir realaus pasaulio pasekmių, todėl didėja spaudimas saugumą užtikrinti ne „po fakto“, o nuolat.

    „Exein“ skelbia kurianti nuosavą bazinį modelį fizinio DI saugumui, treniruojamą iš įrenginių telemetrijos, o ne vien iš žmonių generuojamo turinio. Bendrovės planuose numatyta, kad toks modelis maitins autonominius saugos agentus, galinčius reaguoti į incidentus mašinų greičiu.

    Įmonė taip pat teigia, kad jos tinkle fiksuojama apie 5 000 naujų, nesikartojančių atakų per savaitę, o tai, palyginti su praėjusiais metais, esą yra kelis kartus didesnis tempas. Ši tendencija atitinka bendrą rinkos kryptį, kai didėja automatizuotų atakų skaičius, o pažeidžiamumų išnaudojimas vyksta vis greičiau.

    Investuotojai ir plėtra už Europos ribų

    Finansavimo raundui vadovavo „Headline“, prie jo prisidėjo „Sofina“, „Goldman Sachs“, Europos investicijų banko grupė per ETCI, „KfW Capital“ ir „T.Capital“, taip pat ankstesni investuotojai. Bendrovė nurodo, kad paklausa viršijo siūlomą apimtį, todėl raundas buvo perviršis.

    Kartu buvo padidinta ir esama atnaujinama kredito linija, kurią vedė „J.P. Morgan“, o papildomu kreditoriumi prisijungė „KfW“. Tokia struktūra dažnai leidžia greičiau finansuoti augimą, neapsiribojant vien nuosavo kapitalo pritraukimu.

    „Exein“ pabrėžia, kad jau dabar apie pusė pajamų gaunama Azijos ir Ramiojo vandenyno regione, o veikla apima Europą, JAV bei Aziją. Po ankstesnio raundo bendrovė įsteigė regioninę būstinę Taivane ir plečia partnerystes puslaidininkių, pramoninės kompiuterijos ir prijungtos infrastruktūros srityse.

    Per artimiausius dvejus metus įmonė planuoja spartinti plėtrą JAV ir Azijoje, didinti samdą, klientų skaičių bei partnerystes, o taip pat neatmeta įsigijimų. Prioritetu įvardijamas stipresnis buvimas San Francisko įlankos regione, kuris išlieka vienu svarbiausių kibernetinio saugumo ekosistemos centrų.

    „DI pereina iš debesijos į fizinį pasaulį, ir būtent šiam pokyčiui „Exein“ buvo kuriama“, – sakė „Exein“ įkūrėjas ir vadovas Gianni Cuozzo.

    „Kai DI persikelia į robotus, transporto priemones ir kritinę infrastruktūrą, fizinio pasaulio apsauga taps vienu iš svarbiausių kibernetinio saugumo iššūkių ateinančiame dešimtmetyje“, – sakė „Headline“ partnerė Clarey Zhu.

  • Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Ką Ursula von der Leyen žada metinėje kalboje: DI, klimatas, migracija ir gynybos planai

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen metinėje kalboje Europos Parlamente ketina dėlioti aiškų akcentą: didesnė Europos nepriklausomybė pasaulyje, kuriame daugėja krizių ir saugumo rizikų. Šis pasisakymas tradiciškai laikomas svarbiausiu jos metų politiniu pranešimu, iš kurio matyti, kur Komisija nukreips teisėkūros ir finansavimo prioritetus.

    Pastaraisiais metais ES darbotvarkę vienu metu spaudžia keli vektoriai: karas Ukrainoje, geopolitinė įtampa su Kinija, klimato ekstremalumai ir migracijos srautų svyravimai. Todėl kalboje tikimasi ne vien deklaracijų, bet ir konkrečių krypčių, kurios vėliau virsta teisės aktų paketais, strategijomis bei naujomis programomis valstybėms narėms.

    DI ir konkurencingumas

    Vienas ryškiausių kalbos leitmotyvų turėtų būti dirbtinis intelektas ir jo poveikis ekonomikai bei darbo rinkai. Europos Sąjunga jau turi DI aktą, tačiau didžiausias klausimas dabar yra įgyvendinimas: kaip paspartinti DI diegimą pramonėje ir viešajame sektoriuje, kartu apsaugant darbuotojus ir vartotojus.

    Komisijos tonu dažniau skamba mintis, kad Europa rizikuoja atsilikti nuo Jungtinių Valstijų ir Kinijos inovacijų tempu bei investicijų mastu. Todėl kalboje tikėtina daugiau dėmesio priemonėms, kurios didintų produktyvumą, mažintų biurokratiją ir padėtų įmonėms lengviau pritaikyti taisykles praktikoje.

    Klimatas: prisitaikymas ir atsparumas

    Klimato politika kalboje greičiausiai bus pateikta per prisitaikymo ir atsparumo prizmę. Po vasarų, kurias Europoje lydi karščio bangos, sausros ir miškų gaisrai, vis daugiau dėmesio skiriama ne tik taršos mažinimui, bet ir pasirengimui neišvengiamiems pokyčiams infrastruktūroje, sveikatos sistemoje bei vandens valdyme.

    Komisija rengia atsparumo klimato kaitai priemonių paketą, kuriame numatomas sistemingesnis rizikų vertinimas ir bendresni scenarijai, pagal kuriuos šalys galėtų planuoti investicijas. Politinis fonas čia sudėtingas, nes dalis verslo ir kai kurios sostinės spaudžia mažinti perėjimo kaštus, o tuo pat metu išlieka ilgalaikiai ES emisijų mažinimo tikslai.

    Migracija, sienų apsauga ir saugumas

    Migracijos tema vėl grįžta į centrą po vasaros įvykių prie ES išorės sienų, kurie sukėlė politines diskusijas dėl reagavimo greičio ir priemonių masto. Kalboje laukiama raginimų stiprinti Frontex pajėgumus ir gerinti grąžinimų politiką, nes būtent šios sritys dažniausiai įvardijamos kaip didžiausios sistemos spragos.

    Vienas jautriausių klausimų yra tai, kiek toli Komisija būtų pasirengusi eiti, kalbėdama apie infrastruktūros finansavimą prie sienų ir apie modelius, kai dalis migracijos procedūrų ar grąžinimo sprendimų būtų organizuojami už ES ribų. Tokios idėjos kelia ginčus dėl teisėtumo, žmogaus teisių standartų ir atsakomybės pasidalijimo tarp šalių.

    Gynybos pramonė ir saugumas taip pat turėtų išlikti tarp prioritetų, ypač turint omenyje siekį didinti Europos gebėjimą apsirūpinti kritinėmis priemonėmis ir mažinti priklausomybes. Komisija pastaruoju metu vis dažniau kalba apie poreikį spartinti bendrus pirkimus, investicijas ir gamybos pajėgumus, kad ES galėtų reaguoti greičiau.

    Dar viena kryptis, kuri gali būti akcentuota, yra nepilnamečių apsauga internete ir galimi amžiaus ribojimai socialiniuose tinkluose. Ši diskusija Europoje stiprėja dėl priklausomybės nuo algoritmų, turinio žalos ir privatumo rizikų, o politinis klausimas išlieka paprastas, bet sunkiai išsprendžiamas: kokį minimalų amžių nustatyti ir kaip užtikrinti, kad taisyklės realiai veiktų.

    „Mes neturime sutikti su vaikystėmis, kurias formuoja algoritmai“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Nors galutinė kalbos versija paprastai koreguojama iki paskutinės minutės, kryptys jau ryškėja: DI ir konkurencingumas, klimato atsparumas, migracijos valdymas ir saugumo bei gynybos stiprinimas. Tai sritys, kuriose sprendimai gali greitai virsti naujais teisės aktais, finansavimo programomis ir įpareigojimais valstybėms narėms.

  • Von der Leyen spaudžiama iš abiejų pusių: EPP ir S&D ragina aiškiai pasirinkti kryptį

    Von der Leyen spaudžiama iš abiejų pusių: EPP ir S&D ragina aiškiai pasirinkti kryptį

    Europos Parlamento dvi didžiausios frakcijos, Europos liaudies partija (EPP) ir Socialistų ir demokratų aljansas (S&D), prieš Ursulos von der Leyen metinę kalbą apie Sąjungos padėtį kelia jai skirtingus ir sunkiai suderinamus reikalavimus. Jei Europos Komisijos pirmininkei nepavyks išlaikyti pusiausvyros, tradicinių centristų partnerystė gali dar labiau skilti, o tai sustiprintų kraštutinių dešiniųjų įtaką parlamente.

    EPP nori, kad von der Leyen tęstų pastarųjų metų kursą, orientuotą į ES taisyklių supaprastinimą ir didesnį konkurencingumą. Taip pat centro dešinieji ragina griežtinti migracijos politiką ir ryškiau akcentuoti išorės sienų kontrolę, argumentuodami, kad tai išlieka vienas jautriausių klausimų daugelyje valstybių narių.

    Tuo pat metu S&D reikalauja sustabdyti tai, ką jie vadina žaliųjų ES politikų silpninimu ir pertekliniu reguliavimo „atlaisvinimu“. Centro kairė taip pat spaudžia Komisijos pirmininkę aiškiai pasakyti, ar EPP turėtų vengti priimti sprendimus remiantis kraštutinių dešiniųjų balsais, net jei tai kai kuriais atvejais palengvina daugumos surinkimą.

    „Tikimės aiškaus politinio įsipareigojimo, kad Europos žaliasis kursas nebus atsukamas atgal“, – sakė S&D frakcijos vadovė Iratxe García Pérez.

    Didžiausia įtampa kyla dėl dviejų krypčių, kurios šiuo metu konkuruoja tarpusavyje: verslui palankesnio taisyklių supaprastinimo ir ambicingų klimato bei aplinkosaugos tikslų išlaikymo. Pastaraisiais mėnesiais dalis teisės aktų, susijusių su žaliuoju kursu, sulaukė stipresnio pasipriešinimo, o EPP vis garsiau kalba apie būtinybę mažinti administracinę naštą, kad ES įmonės nepralaimėtų konkurencinėje kovoje JAV ir Kinijai.

    Migracija taip pat išlieka politinis lakmuso popierėlis: vieniems tai saugumo ir pasitikėjimo valstybės institucijomis klausimas, kitiems svarbiausia išlaikyti teisės viršenybės bei žmogaus teisių standartus ir nepasiduoti populistiniam spaudimui. Dėl šios priežasties von der Leyen kalboje tenka ieškoti formuluočių, kurios vienu metu signalizuotų ryžtą veikti, bet neperžengtų ribų, kurias jos sąjungininkai laikytų nepriimtinomis.

    Šis ginčas vyksta ir platesnių derybų dėl įtakos Europos Parlamente fone. Artėjant sprendimams dėl aukščiausių postų ir parlamento vadovybės, EPP ir S&D jau dabar matuoja jėgas, o kiekvienas balsavimas tampa argumentu, kas turi didesnę teisę diktuoti politines sąlygas.

    Praėjusiais metais po panašios kalbos parlamente kilo viešas konfliktas tarp frakcijų lyderių, atskleidęs, kiek įtemptas yra centristų aljanso vidinis balansas. Šiemet rizika kartotis tokiam scenarijui išlieka, ypač jei von der Leyen bandys patenkinti abi puses, bet nė vienai neduos aiškaus atsakymo dėl kompromisų ribų.

    Tikėtina, kad kalboje bus bandoma apjungti kelias žinutes: tęsti klimato politiką, bet kartu kalbėti apie jos įgyvendinimo kaštus ir pramonės konkurencingumą, taip pat akcentuoti migracijos valdymą ir išorės sienų stiprinimą. Nuo to, kaip tiksliai bus sudėlioti akcentai, priklausys, ar EPP ir S&D išlaikys darbinį susitarimą, ar skilimas taps nauja norma.

  • ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    ES šalys Briuselyje derins DI taisykles: Trumpas perspėjimus dėl saugumo vadina apgaule

    Europos Sąjungos šalių atstovai šią savaitę Briuselyje renkasi aptarti, kaip suderinti bendras taisykles, skirtas mažinti naujų dirbtinio intelekto modelių keliamas rizikas. Diplomatų teigimu, susitikime bus kalbama ne tik apie ES praktiką, bet ir apie tarptautinį bendradarbiavimą kuriant platesnes, globaliai veikiančias nuostatas.

    Darbotvarkėje numatyta Europos Komisijos informacija apie ES ir tarptautinę DI politiką, taip pat techninis pranešimas apie pastarojo meto incidentus, susijusius su DI sistemomis. Tokie aptarimai vyksta dirbant pagal Dirbtinio intelekto aktą, kuris nustato pareigas kūrėjams ir diegėjams, ypač tais atvejais, kai sistemos gali turėti didelį poveikį žmonių teisėms ar saugumui.

    Kas svarstoma susitikime?

    Susitikimas vyksta augant raginimams pristabdyti spartų pažangiausių DI modelių diegimą ir griežčiau vertinti jų keliamą riziką. Pastaruoju metu viešojoje erdvėje vis dažniau skamba technologijų sektoriaus lyderių įspėjimai, kad kai kurios sistemos gali būti diegiamos greičiau, nei spėjama įvertinti jų patikimumą ir valdymo priemones.

    Tuo pat metu ES siekia, kad reguliavimas būtų suderinamas su kitų didžiųjų ekonomikų požiūriu. Diplomatiniai šaltiniai nurodo, kad dėmesys kryps į G7, G20 ir Jungtinių Tautų formatuose vykstantį darbą, nes be platesnio sutarimo taisyklės gali likti fragmentuotos, o rizikų valdymas nevienodas.

    JAV reakcija: aštri retorika

    Diskusijas Europoje papildo ir JAV politinė reakcija į raginimus labiau akcentuoti DI saugą. JAV prezidentas Donaldas Trumpas viešai atmetė perspėjimus ir tvirtino, kad kalbos apie DI saugumo grėsmes esą yra apgaulė, o bet koks reikšmingesnis lėtinimas suteiktų konkurencinį pranašumą Kinijai.

    „Jei mes sulėtinsime, pranašumą gaus Kinija“, – sakė Donaldas Trumpas, kritikuodamas DI saugos įspėjimus.

    Europos Komisijos kryptis: daugiau tarptautinio derinimo

    Europos Komisijos atstovai pastaruoju metu pabrėžia, kad ES jau turi teisinę bazę, įpareigojančią dalį bendrovių vertinti ir mažinti riziką, įskaitant scenarijus, kai gali būti prarandama DI sistemos kontrolė. Tačiau Komisija kartu akcentuoja, kad už ES ribų panašaus lygio reikalavimai taikomi ne visur, todėl tarptautinis suderinimas tampa esminiu prioritetu.

    Europos Parlamente taip pat stiprėja spaudimas, kad DI tema būtų keliama aukščiausiu politiniu lygiu ir kad ES aktyviau siektų partnerių įsipareigojimų. Europos įstatymų leidėjai pabrėžia, jog tik suderintos taisyklės gali padėti vienu metu užtikrinti inovacijas ir patikimą rizikų kontrolę.

  • „Exein“ tapo vienaragiu: 5 000 atakų per savaitę ir 234 mln. eurų DI fizinio saugumo plėtrai

    Vienaragis iš Romos

    Romoje įkurta kibernetinio saugumo bendrovė „Exein“ pranešė pritraukusi 234 mln. eurų investiciją ir pasiekusi 1,4 mlrd. eurų vertinimą. Tai reiškia, kad bendrovė įžengė į vadinamąjį vienaragių klubą ir, investuotojų vertinimu, tapo viena brangiausiai įkainotų Europos kibernetinio saugumo startuolių.

    Naujas finansavimas skirtas plėtrai JAV ir Azijos bei Ramiojo vandenyno regione, taip pat produktų vystymui srityje, kurią bendrovė vadina fizinio pasaulio DI saugumu. Tokia kryptis orientuota į išmanias mašinas, kurios ne tik apdoroja duomenis, bet ir veikia realiame pasaulyje.

    „DI keliasi iš debesijos į fizinį pasaulį, ir būtent šiam perėjimui buvo kuriama „Exein“, – sakė bendrovės įkūrėjas ir vadovas Gianni Cuozzo.

    Kas yra fizinio pasaulio DI saugumas?

    Skirtingai nei tradicinės IT sistemos, fiziniame pasaulyje veikiantys įrenginiai dažnai turi ribotus atnaujinimo langus, yra integruoti į gamybos procesus ar transportą ir negali būti paprastai išjungiami. Dėl to didėja poreikis saugumui, kuris veikia realiuoju laiku, o ne remiasi vien tik periodiniais pataisymais ar incidentų tyrimais po fakto.

    „Exein“ savo kryptį sieja su robotais, dronais, autonominėmis transporto priemonėmis, pramonės automatika, energetikos, sveikatos apsaugos ir puslaidininkių sektoriumi. Bendrovė teigia, kad jos technologijos diegiamos daugiau nei 2 mlrd. prijungtų įrenginių, o apie pusę pajamų ji gauna Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    Atakų tempas auga, atsakas turi būti akimirksnis

    Bendrovės teigimu, per jos tinklą dabar fiksuojama apie 5 000 naujų, nesikartojančių atakų per savaitę, o tai yra penkis kartus daugiau nei prieš metus. Tokia dinamika siejama su automatizuotomis atakomis ir sparčiai mažėjančiu laiku tarp pažeidžiamumo atradimo ir bandymų jį išnaudoti.

    Šiemet „Exein“ pristatė „Photon“ – vykdymo metu veikiančią saugumo architektūrą, kuri, kaip teigiama, veikia branduolio lygmeniu ir blokuoja kenkėjišką vykdymą dar prieš jam prasidedant. Tokie sprendimai ypač aktualūs autonominėms sistemoms, kuriose sprendimai turi būti priimami mašinos greičiu.

    „Atakos dabar vyksta mašinos greičiu, todėl gynyba turi būti tokia pati“, – sakė G. Cuozzo.

    Investuotojai ir planai iki 2027 metų

    Investicijų raundui vadovavo „Headline“, dalyvavo „Sofina“, „Goldman Sachs“, Europos investicijų banko grupė per ETCI, „KfW Capital“ ir „T.Capital“, taip pat prisidėjo anksčiau investavę fondai. Kartu buvo padidinta ir esama atnaujinama kredito linija, kuriai vadovavo „J.P. Morgan“, o „KfW“ prisijungė kaip papildomas skolintojas.

    „Exein“ skelbia planuojanti iki 2026 metų pabaigos pristatyti agentinę saugumo architektūrą, o pirmųjų specializuotų modelių fizinio pasaulio DI saugumui tikisi 2027 metų pirmąjį ketvirtį. Bendrovė taip pat numato plėsti komandą JAV, didinti klientų ir partnerių skaičių bei atidaryti biurą San Fransisko įlankos regione.

    „Kai DI persikelia į robotus, transportą ir kritinę infrastruktūrą, fizinio pasaulio saugumas taps vienu svarbiausių kito dešimtmečio iššūkių“, – sakė „Headline“ partnerė Clarey Zhu.

  • „Microsoft“ skubiai taiso Windows 11: po rekordinio pataisų kiekio išlindo nemalonūs gedimai

    „Microsoft“ skubiai taiso Windows 11: po rekordinio pataisų kiekio išlindo nemalonūs gedimai

    „Microsoft“ išleido skubų Windows 11 atnaujinimą už įprasto leidimų grafiko ribų. Toks žingsnis pasirinktas po to, kai neseniai pasirodęs itin didelis saugumo pataisų paketas ne tik užtaisė daugybę spragų, bet ir daliai naudotojų sukėlė naujų sutrikimų.

    Anksčiau šį mėnesį Windows 11 pasiekęs atnaujinimas išsiskyrė rekordiškai dideliu saugumo taisymų kiekiu. Nors tikslus skaičius skirtinguose suvestiniuose sąrašuose gali skirtis, esmė ta pati: vienu kartu buvo sprendžiama ypač daug pažeidžiamumų, todėl rizika netyčia „užkabinti“ suderinamumą ar tvarkykles išauga.

    Naudotojai pranešė apie problemas, kurios palietė ir namų vartotojus, ir organizacijas. Tarp minimų sutrikimų buvo nesklandumai su bendrinamais aplankais Linux virtualiose mašinose, veikiančiose per Hyper-V, taip pat „Remote Desktop Services“ sesijų veikimas ir dalies per USB jungiamų garso įrenginių stabilumas.

    Į šiuos signalus „Microsoft“ sureagavo išleisdama papildomą pataisą, skirtą konkretiems, jau identifikuotiems gedimams šalinti. Skubus atnaujinimas taikomas ne vien Windows 11, bet ir daliai serverinių sistemų, todėl jis aktualus ir įmonių IT administratoriams, valdantiems mišrias aplinkas.

    Neplaniniai pataisymai „Microsoft“ ekosistemoje nėra kasdienybė, todėl tokia situacija paprastai reiškia, kad gedimai darė apčiuopiamą įtaką darbui. Pastaraisiais mėnesiais bendrovė jau buvo priversta leisti skubias pataisas atskirais atvejais, kai problemos palietė prisijungimą prie paskyrų ar tam tikrų tvarkyklių veikimą.

    Specialistai primena, kad dideli suvestiniai atnaujinimai įprastai diegiami etapais, o organizacijoms rekomenduojama prieš masinį diegimą juos išbandyti bandomosiose grupėse. Namų vartotojams patariama neatidėlioti saugumo atnaujinimų, bet po diegimo stebėti, ar neatsirado nesklandumų su garso įrenginiais, nuotoliniu prisijungimu ar virtualizacija.

  • Europos žvalgybos tarnyboms suteikiama daugiau galių: atsakas į Rusijos hibridines grėsmes ir JAV neapibrėžtumą

    Europos žvalgybos tarnyboms suteikiama daugiau galių: atsakas į Rusijos hibridines grėsmes ir JAV neapibrėžtumą

    Europos žvalgybos tarnybos, dešimtmečius veikę su griežtais įgaliojimų apribojimais, pastaruoju metu vis dažniau sulaukia politinio pritarimo plėsti savo galias. Šį posūkį lemia intensyvėjantis Rusijos hibridinių veiksmų fonas, didėjantis Kinijos šnipinėjimo aktyvumas ir augantis nerimas dėl JAV patikimumo dalijantis žvalgybine informacija.

    Dalis Europos valstybių po Antrojo pasaulinio karo ar autoritarinių režimų patirčių sąmoningai ribojo slaptųjų tarnybų veiklą, kad apsaugotų pilietines laisves. Tačiau sabotažo, kibernetinių atakų ir kritinės infrastruktūros pažeidžiamumo kontekste kai kurios vyriausybės siekia suteikti tarnyboms daugiau instrumentų ne tik stebėti, bet ir aktyviai trikdyti priešiškas operacijas.

    Kas keičiasi Europos saugumo politikoje

    Naujos krypties esmė – perėjimas nuo vien informacijos rinkimo prie veiksmų, kurie leistų greičiau reaguoti į grėsmes. Kai kur svarstoma suteikti daugiau teisinių galimybių vykdyti aktyvias kibernetines operacijas, plačiau bendradarbiauti su privačiu sektoriumi ir efektyviau dalytis duomenimis su kitomis institucijomis.

    Toks pokytis kelia ir neišvengiamų diskusijų dėl privatumo. Valstybės bando rasti balansą tarp nacionalinio saugumo poreikių ir demokratinės kontrolės, kad nauji įgaliojimai nevirstų nekontroliuojama sekimo praktika.

    Švedija, Nyderlandai, Austrija ir Vokietija: skirtingi modeliai

    Švedija stiprina užsienio žvalgybos architektūrą, numatydama aiškesnį civilinės ir karinės žvalgybos funkcijų atskyrimą. Tai siejama su platesniu saugumo sistemos perorientavimu po įstojimo į NATO ir ilgalaikiu grėsmių vertinimu regione.

    Nyderlanduose diskutuojama dėl nacionalinio saugumo teisės aktų, kurie galėtų praplėsti tarnybų galimybes greičiau neutralizuoti priešiškas veiklas, įskaitant kibernetines atakas ir šnipinėjimą. Vienas jautriausių aspektų – kokiais atvejais galima veikti be išankstinių papildomų leidimų ir kaip tokie sprendimai būtų prižiūrimi.

    Austrija, dažnai įvardijama kaip svarbus šnipinėjimo centras, ieško būdų užpildyti teisines spragas, dėl kurių užsienio agentams sudaromos palankios sąlygos veikti, jei jų taikinys nėra pati valstybė. Vyriausybės siekis – aiškiau apibrėžti atsakomybę ir sumažinti faktinę nebaudžiamumo zoną.

    Vokietijoje, kur dėl istorinių priežasčių žvalgybos tarnybų galios ilgą laiką buvo itin ribotos, svarstomos reformos galėtų praplėsti veikimo spektrą. Kartu stiprėja įtampa tarp saugumo argumentų ir duomenų apsaugos institucijų nuogąstavimų dėl priežiūros mechanizmų pakankamumo.

    JAV vaidmuo ir didėjanti Europos savarankiškumo kaina

    Papildomą impulsą pokyčiams suteikia prielaida, kad Vašingtonas gali tapti mažiau nuspėjamas partneris, o informacijos dalijimasis – labiau priklausomas nuo politinių sprendimų. Dėl to Europos valstybės vis aktyviau kalba apie poreikį turėti daugiau savų pajėgumų ir mažiau priklausyti nuo išorinių kanalų.

    Žvalgybos įgaliojimų plėtra Europoje tikėtina išliks viena jautriausių artimiausių metų temų, nes grėsmių pobūdis darosi vis labiau mišrus. Kartu visuomenės ir parlamentinė kontrolė taps esminiu kriterijumi, ar didesnės galios bus laikomos pagrįstomis ir teisėtomis.

    „Žvalgybos bendruomenė turi suteikti vyriausybėms aiškų situacijos vaizdą ir paaiškinti, kas iš tikrųjų vyksta, o tam reikia sujungti techninę, skaitmeninę ir žmogiškąją žvalgybą“, – sakė buvęs Jungtinės Karalystės Vyriausybės ryšių centro vadovas Davidas Omandas.