Tag: Kibernetinis saugumas

  • Pramonė 5.0: žmogus vėl centre, o įmonės skuba skaitmenizuotis – kur stringa IT ir OT jungtys

    Kas yra pramonė 5.0?

    Pramonė 5.0 vis dažniau apibūdinama kaip posūkis nuo vien efektyvumo ir automatizavimo link humanocentriško modelio, kuriame technologijos turi stiprinti darbuotojų gebėjimus, o ne juos pakeisti. Ši kryptis išryškėjo ir Europos Komisijos politiniuose dokumentuose, kur akcentuojamas atsparumas, tvarumas ir žmogaus vaidmuo.

    Skirtingai nei pramonė 4.0, kuri daugiausia koncentravosi į duomenų surinkimą, procesų optimizavimą ir išmaniųjų gamyklų automatizavimą, pramonė 5.0 labiau sieja technologines investicijas su darbo kokybe. Tai apima saugesnes darbo vietas, žmogui pritaikytas robotikos sistemas ir aiškesnį atsakomybės pasidalijimą.

    „Pramonė 5.0 reiškia modelį, kuriame žmogus vėl tampa gamybos procesų centru, o technologijos palaiko kūrybiškumą ir įgūdžius, užuot bandžiusios juos pakeisti“, – sakė automatikos verslo vadovas Piotras Szkoda.

    Investicijos auga, bet strategija ne visada

    Diskusijose apie pramonės skaitmenizaciją akcentuota, kad gamybos įmonės vis daugiau lėšų skiria skaitmeninei transformacijai. Minėta, kad vidutiniškai į skaitmenizavimą nukreipiama apie 30 proc. pelno, o skirtumas tarp mažesnių ir didesnių bendrovių dažniausiai siejamas su finansiniais bei kompetencijų resursais.

    Vis dėlto dalis įmonių skaitmenizavimą vis dar įgyvendina fragmentiškai, pirkdamos atskirus sprendimus be aiškios veiklos architektūros. Ekspertai pabrėžė, kad dalis bendrovių vis dar neturi skaitmeninės transformacijos kaip strateginio prioriteto, o tai ilgainiui brangiai kainuoja dėl dubliuojamų projektų ir prasto sprendimų suderinamumo.

    Didžiausia kliūtis – IT ir OT integracija

    Vienas dažniausių praktinių barjerų gamyklose yra IT ir OT integracija, kai biuro lygmens sistemos turi sklandžiai susijungti su gamybos įranga ir procesų valdymu. Be šio sujungimo duomenys lieka atskirose „salose“, o skaitmenizavimo nauda apsiriboja pavieniais pagerinimais.

    Kai integracijos trūksta, įmonės neretai automatizuoja esamą netvarką: įdiegia naujus įrankius, bet nepakeičia procesų logikos ir duomenų kokybės valdymo. Rezultatas – didesnės diegimo išlaidos, ilgesnis atsipirkimas ir sunkesnis plėtimas į kitus padalinius ar gamybos linijas.

    DI, kibernetinis saugumas ir duomenų nutekėjimo rizika

    Didėjant skaitmenizacijai, didėja ir kibernetinės rizikos, ypač kai gamybos aplinkoje atsiranda daugiau prijungtų įrenginių, nuotolinės prieigos ir tiekėjų integracijų. Ekspertai pabrėžė, kad įmonių intelektinė nuosavybė ir gamybos duomenys tampa vienu svarbiausių aktyvų, todėl saugumas turi būti planuojamas nuo pat pirmųjų projektų.

    Kalbant apie DI taikymą, akcentuota, kad vertę kuria ne vien „protingi“ įrankiai, o organizacijos brandumas: duomenų kokybė, prieigos kontrolė, aiškūs naudojimo scenarijai ir darbuotojų kompetencijos. Praktikoje dalis įmonių riboja viešų generatyvinių įrankių naudojimą dėl konfidencialios informacijos nutekėjimo rizikos.

    „Mes neleidžiame įmonėje naudoti „ChatGPT“, nes matome duomenų nutekėjimo riziką. Vietoje to renkamės pažangesnius sprendimus, pavyzdžiui, „Copilot“, – sakė grupės „Amica“ vadovas Robertas Stobińskis.

    DI pramonėje dažniausiai siejamas su prevencine įrangos priežiūra, kokybės kontrolės automatizavimu, tiekimo grandinės planavimu ir energijos sąnaudų optimizavimu. Kartu pabrėžiama, kad DI projektai be aiškaus duomenų valdymo ir saugumo politikų didina tiek finansinę, tiek reputacinę riziką.

    Kur realiai atsiperka skaitmenizacija?

    Skaitmenizacijos grąža dažniausiai atsiranda tada, kai įmonės pereina nuo pavienių sprendimų prie suderintos sistemos: gamybos duomenys automatiškai patenka į planavimo ir valdymo aplinką, o sprendimai priimami remiantis realaus laiko informacija. Didelę vertę kuria ir vadinamieji skaitmeniniai dvyniai, leidžiantys modeliuoti procesus ir tikrinti scenarijus prieš darant pakeitimus realioje gamyboje.

    Minėta, kad skaitmeninis dvynys yra ne statiška vizualizacija, o nuolat atsinaujinantis modelis, veikiantis su realiais duomenimis ir padedantis valdyti procesus. Tokie sprendimai ypač svarbūs, kai įmonės nori optimizuoti ne tik vieną cechą, bet ir visą vertės grandinę su tiekėjais.

    „Skaitmeninis dvynys yra gyvas modelis, kuris valdo procesą ir veikia realiu laiku, naudodamas realius duomenis“, – sakė „Dassault Systèmes“ atstovas Ireneuszas Borowskis.

    Ekspertai taip pat atkreipė dėmesį į reguliacinę aplinką Europoje, ypač į taisykles, susijusias su duomenų dalijimusi ir DI. Įmonėms, ypač mažesnėms, neapibrėžtumas dėl praktinio reglamentų įgyvendinimo gali tapti papildoma kliūtimi, todėl vis svarbesnės tampa aiškios vidaus politikos, auditai ir etapinis diegimas.

  • „Tequipy“ pritraukė per 3 mln. eurų: žada automatizuoti IT įrenginių valdymą 180 šalių

    „Tequipy“ pritraukė per 3 mln. eurų: žada automatizuoti IT įrenginių valdymą 180 šalių

    Nuotolinis ir hibridinis darbas daugelyje sektorių tapo norma, tačiau IT operacijos dažnai vis dar tvarkomos rankiniu būdu. Į tai taikosi „Tequipy“ – platforma, kuri padeda įmonėms pristatyti, aptarnauti ir susigrąžinti darbuotojų IT įrenginius daugiau nei 180 šalių.

    Bendrovė pranešė pritraukusi daugiau nei 3 mln. eurų investicijų raundą, kuriam vadovavo Smedvig Ventures, o taip pat dalyvavo Manta Ray ir Unfold.vc. Pasak „Tequipy“, sprendimas jau naudojamas daugiau nei 150 sparčiai augančių technologijų bendrovių, o per metus įmonė fiksavo 7 kartus išaugusį mastą.

    Problema, kurią jaučia globalios komandos

    Darbuotojo kompiuteris ar kitas įrenginys tarptautinėje įmonėje šiandien nėra vien pirkimo eilutė sąmatoje. Kiekvienas įrenginys turi būti nupirktas, paruoštas pagal saugumo politikas, pristatytas laiku, suremontuotas prireikus, o darbuotojui paliekant įmonę – susigrąžintas ir nukreiptas į sandėliavimą, pakartotinį panaudojimą ar perpardavimą.

    Tokie procesai, ypač kai vienu metu veikiama 10, 30 ar 60 šalių, dažnai virsta logistiniu galvosūkiu. IT komandos, kaip teigiama, vis dar derina skirtingus vietinius tiekėjus, kurjerius, sandėlius ir aptarnavimo partnerius, o valdymui pasitelkia skaičiuokles ir nuolatinius „sekimus“.

    Kaip veikia „Tequipy“ modelis

    „Tequipy“ teigia siūlanti vieną sistemą klientui, o užkulisiuose programinė įranga koordinuoja šimtus vietinių partnerių, kurie konkrečioje šalyje parūpina, sukonfigūruoja, pristato, aptarnauja ir susigrąžina įrenginius. Tai leidžia sumažinti poreikį centralizuotai sandėliuoti įrangą ar organizuoti tarptautinius siuntimus, taip pat išvengti dalies muitinės procedūrų kliento pusėje.

    Bendrovės teigimu, klientai dažnai pradeda nuo vienos šalies, o vėliau plečia paslaugą į daugiau rinkų. „Tequipy“ pabrėžia, kad pasirinko startuoti nuo techninės įrangos, nes būtent ši grandis yra viena sudėtingiausių automatizuojant globalias IT operacijas.

    „Esu matęs ambicingus IT specialistus, kurie vietoj mastelio sistemų kūrimo perpakinėja dėžes ir valo kompiuterius, tuo pat metu bandydami išspręsti problemą dėl įrenginio, užstrigusio pasienyje“, – sakė „Tequipy“ vienas iš įkūrėjų ir vadovas Tomek Stawarski.

    Kur bus panaudotos investicijos

    Gautą finansavimą „Tequipy“ planuoja skirti plėtrai už techninės įrangos ribų – į programinę įrangą ir saugumo operacijas. Tai apimtų darbuotojų paskyrų, licencijų, prieigų ir slaptažodžių valdymą, taip pat procesus per visą darbuotojo ciklą nuo įdarbinimo iki išėjimo.

    Bendrovė taip pat deklaruoja platesnį tikslą – sumažinti apie 80 proc. rankinio operacinio darbo globaliose IT komandose. Rinkoje ši kryptis sutampa su tendencija, kad įmonės vis aktyviau standartizuoja IT ir saugumo procesus, siekdamos greitesnio augimo ir mažesnės rizikos, kai darbuotojai dirba iš skirtingų valstybių.

    „Nuotolinis įdarbinimas tapo numatytąja praktika, tačiau operacinis sluoksnis aplink jį – įrenginiai, paskyros, prieigos – vis dar sujungiamas po vieną šalį“, – sakė Manta Ray vadovaujantis partneris Lawrence Barclay.

  • Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais planuoja skirti daugiau nei 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui. Apie tai Jasionkoje prie Žešuvo vykusiame renginyje kalbėjo Lenkijos skaitmenizacijos ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis, pabrėžęs augančių hibridinių grėsmių mastą.

    Ministro teigimu, investicijų tikslas yra sustiprinti valstybės atsparumą ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo masinių diversinių atakų. Prioritetu įvardijami energetikos, vandens tiekimo, dujų, ryšių ir viešojo sektoriaus informacinių sistemų saugumo sprendimai.

    Augantys incidentai ir sukčiavimo mastas

    Lenkijos institucijos skaičiuoja, kad 2025 metais fiksuota 273 000 tinklo saugumo pažeidimų atvejų. Tai daugiau nei 144 proc. augimas, palyginti su 2024 metais, o tendenciją lemia ir organizuotos atakos, ir kasdienis kibernetinis nusikalstamumas.

    Taip pat nurodoma, kad 2025 metais blokuota daugiau nei 140 000 000 bandymų patekti į nelegalias svetaines. Be to, sustabdytas daugiau nei 1 000 000 apgaulingų SMS žinučių pristatymas, kai sukčiai siekia išvilioti prisijungimo ar mokėjimo duomenis.

    Nuo nusikaltėlių iki valstybių operacijų

    Ministras akcentavo, kad grėsmės šaltiniai skiriasi: nuo „paprastų“ sukčių, kurie taikosi į gyventojų pinigus ir duomenis, iki valstybių remiamų operacijų. Pastarosios, pasak jo, gali būti orientuotos į kritinės infrastruktūros paralyžiavimą ir esminių paslaugų sutrikdymą.

    „Vieną dalį atakų vykdo kibernetiniai nusikaltėliai, o kitą dalį atlieka valstybės, kurios siekia paralyžiuoti kritinę infrastruktūrą ir sukelti sutrikimus“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Naujos struktūros ir DI vaidmuo

    Siekiant geriau koordinuoti gynybą, Lenkijoje pradėjo veikti integruotas Kibernetinio saugumo operacijų centras, kuris turėtų sujungti civilinius pajėgumus su karinėmis struktūromis ir specialiosiomis tarnybomis. Tokia praktika vis dažniau taikoma NATO šalyse, kur kibernetinė gynyba vertinama kaip nacionalinio saugumo dalis.

    Kartu plėtojama ir vadinamojo Kibernetinio legiono idėja, kai civiliai ekspertai galėtų prisidėti prie valstybės sistemų apsaugos. Pasak ministro, didelė dalis investicijų bus nukreipta į centrinių sistemų modernizavimą, savivaldybių administracijų saugumo stiprinimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą.

    Ministro teigimu, papildomą spaudimą saugumui kelia ir dirbtinis intelektas, kurį vis dažniau naudoja nusikaltėliai automatizuodami atakas, kurdami įtikinamesnes apgaules ir spartindami pažeidžiamumų išnaudojimą. Dėl to, anot jo, gynybos priemonės turi vystytis ne lėčiau nei puolimo įrankiai.

    Lenkija 2025 metais kibernetiniam saugumui buvo numačiusi daugiau nei 950 mln. eurų, o 2026 metais planuojama suma turėtų viršyti 1,2 mlrd. eurų. Valdžia pabrėžia, kad tai yra ilgalaikė kryptis, siekiant mažinti sistemines rizikas ir didinti šalies atsparumą skaitmeninėje erdvėje.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija skuba pasirašyti SAFE gynybos sutartis: ministras įvardijo paskutines gegužės dienas

    Lenkija artėja prie finišo ties Europos Sąjungos SAFE mechanizmu: šalies nacionalinės gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pranešė, kad daugumą susitarimų tikimasi pasirašyti paskutinėmis gegužės dienomis. Apie terminus jis kalbėjo Krokuvoje surengtame brifinge, prieš išvykdamas į vizitą Kanadoje.

    Ministro teigimu, pasirašymų kulminacija numatoma ketvirtadienį, penktadienį ir šeštadienį. Tai reikšminga dėl to, kad norint, jog išlaidos būtų dengiamos pagal SAFE taisykles, sutartys turi būti pasirašytos iki gegužės 30 dienos.

    Po šio termino pirkimai pagal programą tebebūtų įmanomi, tačiau su papildoma sąlyga: projekte turėtų dalyvauti bent dvi Europos Sąjungos valstybės. Praktikoje tai reiškia daugiau derinimų ir ilgesnį sprendimų priėmimą, todėl Varšuva siekia suspėti į pirmąjį langą, kai nacionaliniai kontraktai dar gali būti įtraukti paprasčiau.

    Ministras taip pat akcentavo, kad dalis anksčiau sudarytų gynybos sutarčių bus koreguojamos, numatant SAFE paskolas kaip jų finansavimo šaltinį. Toks sprendimas leistų dalį nacionalinio gynybos biudžeto lėšų atlaisvinti ir nukreipti kitoms reikmėms.

    „Iki savaitės pabaigos norime užbaigti procesą taip, kad daugumą sutarčių galėtume pasirašyti skirtingose vietose visoje Lenkijoje“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Viešojoje erdvėje tarp su SAFE siejamų projektų minimas ir priešdroninės gynybos sprendimas „San“, apimantis 18 baterijų. Skelbiama, kad projekto vertė siekia apie 3,5 mlrd. eurų, o pirminis susitarimas buvo pasirašytas 2026 metais.

    Gynybos ministerija nurodo, kad svarbi SAFE paketo dalis susijusi ne tik su ginkluote, bet ir su DI bei kibernetiniu saugumu. Šios kryptys tampa prioritetu daugelyje Europos valstybių, nes šiuolaikiniai konfliktai vis dažniau apima ryšių trikdymą, dronų spiečius, duomenų vagystes ir kritinės infrastruktūros atakas.

    Varšuva anksčiau aiškino, kad po sutarčių aneksavimo ir finansavimo šaltinio pakeitimo atlaisvintos lėšos galėtų būti skiriamos platesniam pasirengimui gynybai. Minimos ir vadinamosios nekarinės priemonės, susijusios su vidaus saugumo tarnybų poreikiais bei kariniu mobilumu, kurį koordinuoja infrastruktūros institucijos.

    Tarp planuojamų SAFE rėmuose minimų prioritetų viešai įvardijami kovos pėstininkų mašinų įsigijimai, nauji laivai karinėms jūrų pajėgoms, pasienio įtvirtinimai ir investicijos į žvalgybinius bei smogiamuosius bepiločius. Taip pat aptariami radarų ir minavimo sistemų projektai bei kai kurios užsienyje perkamos pajėgumų kategorijos, pavyzdžiui, oro tankavimo, skaitmeninio saugumo ir kosminės stebėsenos sprendimai.

    SAFE mechanizmas numato iki 150 mlrd. eurų paramą lengvatinių paskolų forma, daugiausia orientuotą į gynybos pajėgumų stiprinimą ir Europos gynybos pramonės užsakymus. Lenkija viešai įvardijama kaip viena aktyviausių šios priemonės dalyvių ir yra pateikusi didelės apimties projektų paketą, kurį tikisi finansuoti palankesnėmis sąlygomis nei vien nacionalinio biudžeto lėšomis.

  • Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Kaip Ukraina klaidina Rusijos raketas: „Lima“ elektroninė kova verčia smūgius nukrypti nuo taikinių

    Ukraina, taupydama ribotas oro gynybos raketų atsargas, vis daugiau remiasi vietoje sukurta elektroninės kovos sistema „Lima“, kuri gali sutrikdyti ir nukreipti Rusijos dronus bei raketas. Vietoj numušimo ore ši sistema veikia kitaip: ji silpnina arba apgauna ginkluotės navigaciją, todėl smūgiai dažniau prasilenkia su numatytais taikiniais.

    „Lima“ principas paremtas trukdymu ir vadinamuoju spoofing, kai palydovinės navigacijos signalams sukuriamas klaidinantis fonas. Tada atskrendantis ginklas, pasikliaujantis palydovine navigacija, gali gauti neteisingą informaciją apie savo padėtį ir pataikyti ne ten, kur planuota.

    Sistemą sukūrė Ukrainos gynybos technologijų startuolis „Cascade Systems“. Kūrėjų teigimu, „Lima“ generuoja stiprius trukdžių laukus, kurie slopina palydovinę navigaciją, o tam tikrais atvejais gali „pakeisti“ koordinates keliais kilometrais, priversdami ginklus kristi atvirose vietose, o ne miestuose ar infrastruktūros objektuose.

    Jei palydoviniai signalai užblokuojami, kai kurie ilgo nuotolio ginklai gali tęsti skrydį pasitelkdami inercinę navigaciją, tačiau tikslumas tuomet prastėja didėjant atstumui. Ukrainos pareigūnai aiškina, kad kuo didesnė paklaida, tuo mažesnė tikimybė pataikyti į kritinį taikinį, ypač kai smūgiai planuojami pagal tikslias koordinates.

    „Kai „Lima“ įjungta, mes didiname raketų nukrypimą. Ne tik slopiname navigaciją, bet ir pakeičiame koordinates keliais kilometrais, kad jos kristų laukuose, o ne pasiektų taikinius“, – sakė vienas „Lima“ kūrėjų ir Ukrainos elektroninės kovos padalinio vadas, pristatytas šaukiniu Alchemikas.

    Vienas argumentų, kodėl „Lima“ tampa svarbia oro gynybos dalimi, yra mastas ir kaina. Įrenginys gali dengti dideles teritorijas ir papildyti kinetinę oro gynybą, kuri naikina taikinius raketomis. „Cascade Systems“ nurodo, kad vienas „Lima“ vienetas, priklausomai nuo versijos, kainuoja iki maždaug 58 000 eurų, o didesnio miesto apsaugai gali prireikti 30–100 vienetų, tai yra apie 5 000 000 eurų.

    Ukrainos kariuomenė „Lima“ pradėjo naudoti 2024 metų liepą, o vėliau panaudojimas išplėstas ir civilinės infrastruktūros gynybai. Gamintojo teigimu, per pastaruosius 18 mėnesių sistemos prisidėjo prie tūkstančių „Shahed“ tipo dronų trikdymo ir dešimčių sparnuotųjų bei balistinių raketų nukreipimo.

    Vis dėlto elektroninė kova nėra stebuklingas skydas. Net ir suklaidinta raketa ar dronas kažkur nukrenta, todėl visiškos žalos rizikos tai nepanaikina. Kinetinė oro gynyba dažniau sunaikina taikinį ore, o į žemę krentantys fragmentai paprastai padaro mažiau žalos nei beveik nepažeistas, tik nukreiptas ginklas.

    Elektroninė kova taip pat yra nuolatinės varžybos, kuriose abi pusės prisitaiko. 2025 metų pradžioje Rusija ėmė diegti atnaujintas nuo trukdžių apsaugančias antenas, kurios kurį laiką mažino ankstesnių Ukrainos sprendimų efektyvumą. Ukrainos inžinieriai tvirtina, kad vėliau buvo sukurta atnaujinta „Lima“ versija, skirta geriau klaidinti šias antenas ir atkurti sistemos veiksmingumą.

    Ukrainos strategija aiški: brangias perėmimo raketas naudoti tada, kai to tikrai reikia, o kitais atvejais didinti priešo ginklų paklaidą elektroninėmis priemonėmis. Augant Rusijos tolimųjų smūgių mastui, tokie sprendimai tampa vis svarbesniu oro gynybos „antruoju sluoksniu“, ypač saugant energetikos ir ryšių infrastruktūrą.

  • Lenkijoje kuriamas Atsakingo DI centras: tirs poveikį žmonėms, pirmoji atranka planuojama vasarą

    Lenkijoje pradedamas kurti Atsakingo dirbtinio intelekto centras, kurio tikslas – tirti, kaip DI sprendimai veikia žmones ir kokias rizikas jie gali kelti. Iniciatyvą rengia Łukasiewicz tinklo DI ir kibernetinio saugumo institutas, o pirmosios darbuotojų paieškos, jei bus laikomasi grafiko, galėtų prasidėti vasarą.

    Naujoji komanda turėtų jungti ne vien technologijų kūrėjus, bet ir teisės, socialinių mokslų, psichologijos bei pedagogikos specialistus. Instituto atstovai pabrėžia, kad spartėjant DI diegimui vien techninių žinių nepakanka, kai sprendimai ima daryti įtaką elgsenai, mokymuisi ar psichologinei savijautai.

    „DI sistemas kuriantys žmonės ne visada gali iš anksto numatyti visas diegiamų sprendimų pasekmes, ypač kai jos paliečia jaunus naudotojus“, – sakė instituto direktorius Janas Kozakas.

    Anot jo, kuriamas centras neturėtų tapti „stabdžiu“ technologijų plėtrai, o veikiau partneriu inžinieriams – padedančiu anksti identifikuoti galimus šalutinius efektus ir pasiūlyti, kaip sprendimus koreguoti. Praktikoje tai reikštų vertinimus, ar konkretus DI produktas gali skatinti žalingus naudojimo įpročius, klaidinančias priklausomybės formas ar daryti įtaką jautrioms grupėms, pavyzdžiui, nepilnamečiams.

    Šis požiūris atliepia platesnę Europos kryptį, kai DI plėtra vis dažniau siejama su atskaitomybe, skaidrumu ir sauga. ES reguliavimo logika remiasi rizikos lygiais, o organizacijoms, kuriančioms ar diegiančioms didesnės rizikos sistemas, keliami papildomi reikalavimai dėl duomenų valdymo, testavimo, dokumentavimo ir žmogaus priežiūros.

    Centro steigimas dar yra formalioje parengiamojoje stadijoje, laukiama administracinių sprendimų, kurie leistų pradėti veiklą. Jei procesas vyks sklandžiai, pirmoji atranka galėtų startuoti jau liepos mėnesį, o komanda būtų komplektuojama etapais pagal planuojamas tyrimų kryptis.

    Lygiagrečiai institutas plečia ir kitą kryptį – pramonės bei viešojo sektoriaus DI kompetencijų stiprinimą. Katovicuose neseniai pradėjo veikti kompetencijų centras, orientuotas į praktišką diegimą versle, administracijoje ir sveikatos apsaugoje, siekiant greičiau sujungti užsakovus su reikiamais ekspertais ir technologijomis.

    Institutas taip pat vysto projektus, susijusius su skaitmenine infrastruktūra ir viešosiomis paslaugomis. Tarp minimų iniciatyvų – EdgePL, numatantis 32 vietinių duomenų centrų tinklą, bei sveikatos sektoriuje diegiami sprendimai, skirti mažinti medikų administracinį krūvį automatizuojant dokumentavimą ir informacijos apdorojimą.

  • CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 artėja: kodėl kibernetinis saugumas tapo vadovų, ne tik IT, tema

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 jau netrukus suburs viešojo sektoriaus, verslo ir technologijų lyderius diskusijai apie tai, kaip stiprinti atsparumą skaitmeninėms grėsmėms. Renginys vyks birželio 15–16 dienomis Katovicuose, Tarptautiniame kongresų centre.

    Organizatoriai akcentuoja, kad kibernetinis saugumas šiandien nebėra vien IT skyrių atsakomybė, nes incidentai tiesiogiai veikia veiklos tęstinumą, reputaciją ir klientų pasitikėjimą. Augant atakų automatizavimui ir DI naudojimui, rizikos valdymas vis dažniau persikelia į vadovų darbotvarkę.

    Kas keičiasi 2026 metais?

    Europos organizacijoms aktualūs ne tik techniniai sprendimai, bet ir atitiktis reikalavimams, susijusiems su NIS2, nacionaliniais kibernetinio saugumo reguliavimais bei produkto saugumo prievolėmis. Praktikoje tai reiškia didesnį dėmesį tiekimo grandinių kontrolei, incidentų pranešimui ir aiškiai apibrėžtai atsakomybei.

    Renginio darbotvarkėje numatytos temos apims kritinės infrastruktūros apsaugą, debesijos saugumą, duomenų centrų vaidmenį, dezinformacijos poveikį ir tarpsektorinį bendradarbiavimą. Daug dėmesio žadama skirti ir žmonių veiksniui, nes socialinė inžinerija išlieka viena dažniausių sėkmingų įsilaužimų priežasčių.

    Nuo strategijos iki incidentų valdymo

    CYBERSEC EXPO & FORUM 2026 programoje numatytos diskusijos apie organizacijų pasirengimą krizėms, rizikos valdymą ir praktinius atsparumo didinimo scenarijus. Tarp dažniausiai minimų krypčių yra SOC ir CSIRT pajėgumų kūrimas, veiklos tęstinumo planai ir pasirengimas masinėms atakoms.

    Renginyje dalyvaus administracijos, pramonės, gynybos sektoriaus, mokslo ir saugumo technologijų atstovai, o diskusijose tikimasi suderinti strateginį ir operacinį požiūrį. Toks formatas svarbus todėl, kad realūs incidentai beveik visada paliečia ir procesus, ir žmones, ir technologijas vienu metu.

    Ataskaita ir apdovanojimai

    Konferencijos metu planuojama pristatyti šių metų „Cyberportretu Polskiego Biznesu“ leidimą, kuriame apibendrinama, kaip organizacijos vertina grėsmes ir kiek yra pasirengusios incidentams. Tokios apžvalgos paprastai padeda palyginti brandą skirtinguose sektoriuose ir identifikuoti dažniausiai pasikartojančias spragas.

    Taip pat numatomas CYBERSEC Awards konkursas, kuriuo bus siekiama išskirti sprendimus ir žmones, darančius apčiuopiamą poveikį skaitmeninės gynybos stiprinimui. Organizatoriai skelbia keturias kategorijas: Metų inovacija, Metų įmonė, Lyderis kibernetinėje edukacijoje ir Kibernetinio saugumo meistras.

    „Kibernetinis saugumas nebėra tema tik IT skyriams. Tai veiklos tęstinumas, valstybės saugumas ir visuomenės pasitikėjimas“, – sakė Aleksandra Helbin.

    Dalyvauti norintys asmenys registraciją paprastai atlieka per oficialų renginio puslapį iki organizatorių nurodyto termino. Kadangi vietų skaičius tokio masto renginiuose dažnai ribojamas, įmonės ir institucijos paprastai iš anksto planuoja komandų dalyvavimą pagal aktualiausias temas.

  • Lenkija skuba pasirašyti SAFE sutartis: iki mėnesio pabaigos žada 40 sandorių gynybai

    Lenkija baigia derinti sutartis pagal Europos Sąjungos programą SAFE, skirtą spartesniems gynybos pajėgumų pirkimams ir gamybos stiprinimui. Šalies vicepremjeras ir gynybos ministras Władysławas Kosiniak-Kamyszas teigia, kad dokumentai rengiami intensyviai, o darbas koordinuojamas kasdien.

    Pasak jo, procese dalyvauja Ginkluotės agentūra, Gynybos ministerija, valstybės valdoma Lenkijos gynybos grupė bei privatūs partneriai. Tikslas – iki mėnesio pabaigos pasirašyti apie 40 sutarčių arba jau galiojančių susitarimų pakeitimų.

    Iki 2030 metų numatyti pirkimai

    SAFE lėšomis finansuojami sandoriai apima ne tik naujus pirkimus, bet ir esamų sutarčių pakeitimus, kai koreguojamas finansavimo modelis ir didinama bendra užsakymų vertė. Lenkijos gynybos ministerija pabrėžia, kad dalį sprendimų reikia suderinti itin greitai, nes artėja derybų ir parafavimo terminai.

    Programos rėmuose suplanuoti pristatymo grafikai ir įsipareigojimai gali tęstis iki 2030 metų. Tai reiškia, kad šiuo etapu daugiausia sprendžiama dėl apimčių, terminų ir konkrečių gamintojų, o realus įrangos tiekimas gali vykti etapais.

    „Nuo aušros iki nakties dirba ekspertų komandos, turime kasdienius pasitarimus ministerijoje, dirbame kartu su Lenkijos gynybos grupe ir privačiais partneriais“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

    Dėmesys DI ir antidroninėms sistemoms

    Lenkijos gynybos ministerija nurodo, kad tarp rengiamų projektų yra antidroninių pajėgumų stiprinimas, taip pat sprendimai, susiję su DI, kibernetiniu saugumu ir gynyba kibernetinėje erdvėje. Tokios kryptys pastaraisiais metais tapo prioritetinės daugeliui Europos valstybių, atsižvelgiant į didėjančią dronų grėsmę ir kibernetinių atakų mastą.

    Kartu pabrėžiama, kad ne visos lėšos būtinai bus panaudotos per dvišalius, nacionalinius kontraktus. Jei dalis finansavimo liktų nepaskirstyta atskiruose sandoriuose, ji būtų nukreipta į bendrus pirkimus su kitomis valstybėmis.

    Bendri pirkimai su partneriais

    Lenkija signalizuoja norą aktyviau dalyvauti daugiašaliuose užsakymuose, kurie apima bent kelias šalis. Tarp minimų krypčių – bendri projektai su Baltijos valstybėmis, taip pat bendradarbiavimas su kitais programos dalyviais, įskaitant Kanadą.

    Lenkijos pusė tvirtina, kad šalis siekia kuo pilniau panaudoti SAFE galimybes ir būti tarp pirmųjų, kurie sutartis pavers realiais užsakymais. Gynybos ministerijos teigimu, jei kitos valstybės dels arba nepanaudos savo dalies lėšų, bendrų pirkimų mechanizmas gali tapti būdu greičiau paskirstyti finansavimą ten, kur projektai jau parengti.

    „Nė vienas zlotas iš programos SAFE nebus iššvaistytas: jei nepanaudosime per atskirą pirkimą, panaudosime bendroje procedūroje“, – sakė Władysławas Kosiniak-Kamyszas.

  • Europos skaitmeninė ir energetikos transformacija: kaip DI ir duomenų centrai keičia elektros paklausą

    Europos skaitmeninė ir energetikos transformacija: kaip DI ir duomenų centrai keičia elektros paklausą

    Europos energetikos transformacijoje vis labiau persipina dvi infrastruktūros: elektra ir skaitmeniniai sprendimai. DI, debesų kompiuterija ir duomenų centrai didina elektros poreikį, o elektros tinklai vis dažniau remiasi skaitmeniniais įrankiais, kad integruotų atsinaujinančią energiją.

    Ši priklausomybė veikia dviem kryptimis. Skaitmeninių paslaugų augimas kelia papildomą apkrovą tinklams, o energetikos sektorius skaitmenizuojasi, kad tiksliau prognozuotų paklausą, valdytų svyravimus ir efektyviau išnaudotų generaciją.

    Skaitmenikos ir energetikos mazgas

    Didėjanti duomenų centrų plėtra Europoje tampa vienu svarbiausių naujų elektros paklausos veiksnių. Tokie objektai reikalauja ne tik stabilios galios, bet ir patikimų prijungimo terminų, pakankamos tinklo pralaidos bei aiškių kainodaros taisyklių.

    Tuo pat metu elektros sistema be skaitmeninių priemonių sunkiai pasiektų atsinaujinančios energetikos tikslus. Išmanieji skaitikliai, prognozavimo modeliai ir tinklo valdymo platformos padeda subalansuoti gamybą ir vartojimą, tačiau didina priklausomybę nuo duomenų ir kibernetinio atsparumo.

    Kur stringa valdymas?

    Didžiausia problema – sektorių valdymas dažnai lieka atskirtas. Energetikos planavimas gali nepakankamai greitai įvertinti skaitmeninės ekonomikos augimo tempą, o skaitmeninių investicijų sprendimai priklauso nuo to, ar bus pakankamai elektros, kokia tinklo plėtra suplanuota ir kiek truks prijungimas.

    Dėl to atsiranda rizika, kad infrastruktūros sprendimai bus priimami neįvertinus ilgalaikių pasekmių. Pavyzdžiui, netinkamai parinkta duomenų centro vieta gali pareikalauti brangios tinklo rekonstrukcijos, o vėliau apriboti kitų vartotojų ar gamintojų prijungimo galimybes.

    Sovereignty: priklausomybių valdymas

    Strateginė autonomija šiame kontekste vis mažiau reiškia vieną sektorių kontroliuojamą savarankiškumą. Ji vis labiau priklauso nuo gebėjimo valdyti tarpusavio priklausomybes tarp energijos, skaitmenos ir pramonės, kai sprendimas vienoje srityje gali sukurti pažeidžiamumų kitoje.

    Priklausomybės apima kritines žaliavas, tiekimo grandines, lustų ir serverinės įrangos rinkas, taip pat specializuotų kompetencijų trūkumą. Todėl atsparumas tampa ne tik infrastruktūros, bet ir politikos suderinamumo klausimu: nuo energijos efektyvumo reikalavimų iki duomenų centrų skaidrumo bei tinklo investicijų tempo.

    Ilgainiui didžiausią vertę kuria integruotas planavimas, kai elektros tinklų plėtra, lankstumo sprendimai ir tarpvalstybinės jungtys derinami su skaitmeninės paklausos prognozėmis. Tokia koordinacija mažina riziką, kad Europos skaitmeninė plėtra ims konkuruoti su energetikos transformacijos tikslu – saugia ir švaria elektros sistema.

  • Pramonė 5.0 keičia kryptį: kodėl žmogus vėl tampa svarbiausias skaitmeninėje gamyboje

    Pramonės 5.0 koncepcija Europoje vis dažniau apibūdinama kaip posūkis nuo vien tik našumo ir automatizavimo prie žmogaus, atsparumo ir tvarumo. Tai nėra dar viena Pramonės 4.0 versija, o bandymas suderinti technologinę pažangą su darbo kokybe, kompetencijomis ir realiu verslo atsparumu krizėms.

    Šią kryptį išryškino diskusijos XVIII Europos ekonomikos kongrese, kur pramonės skaitmeninimo tema buvo siejama ne tik su robotizacija, bet ir su IT ir OT sistemų sujungimu, duomenų kokybe bei kibernetine rizika. Praktikoje tai reiškia, kad moderni gamykla turi veikti kaip vientisa sistema nuo cecho iki planavimo ir tiekimo grandinės.

    Investicijos auga, bet strategijos trūksta

    Diskusijoje pateikti duomenys rodo, kad Lenkijos gamybos įmonės skaitmeninimui skiria apie 30 proc. pelno, o mažesnės įmonės investuoja kiek kukliau nei didžiosios. Tačiau kartu įvardyta problema, kad dalis įmonių skaitmeninimą vis dar vykdo fragmentiškai, be aiškios strategijos ir be bendro architektūrinio plano.

    Tokie „taškiniai“ diegimai dažnai sukuria kelias lygiagrečias iniciatyvas, kurios tarpusavyje nesusikalba. Dėl to didžiausi praradimai atsiranda ten, kur turėtų būti didžiausia grąža: integracijoje tarp verslo valdymo sistemų ir gamybos valdymo, kad duomenys judėtų automatiškai, o sprendimai būtų priimami remiantis realiu laiku.

    IT ir OT integracija bei kibernetinė rizika

    Vienas dažniausiai kartojamų akcentų buvo IT ir OT integracija, nes gamybos įranga, sensoriai ir valdymo sistemos vis labiau jungiami prie įmonės tinklų. Tai didina efektyvumą, bet kartu plečia atakos paviršių, todėl kibernetinis saugumas tampa ne atskiru projektu, o skaitmeninimo prielaida.

    Ekspertai pabrėžė, kad įmonėms kritiškai svarbu saugoti intelektinę nuosavybę ir vidinius duomenis, ypač kai pradedami naudoti DI sprendimai. Praktiniai sprendimai dažnai apima griežtesnes taisykles, kokie įrankiai gali būti naudojami įmonės aplinkoje ir kaip apsaugomi jautrūs duomenys.

    „Pramonė 5.0 yra vystymosi koncepcija, kurioje žmogus vėl tampa gamybos procesų centru, o technologijos padeda kūrybiškumui ir įgūdžiams, o ne juos pakeičia“, – sakė Piotras Szkoda.

    DI, skaitmeniniai dvyniai ir reali grąža

    Pramonės skaitmeninimas vis dažniau siejamas su skaitmeniniu dvyniu, kuris apibrėžiamas kaip nuolat atnaujinamas proceso modelis, veikiantis su realiais duomenimis. Toks modelis leidžia ne tik analizuoti, bet ir testuoti sprendimus, prognozuoti gedimus, optimizuoti energijos naudojimą ar planavimą prieš priimant brangius sprendimus gamyboje.

    Vis dėlto pabrėžta, kad DI vertė atsiranda tik tada, kai įmonė turi tvarkingus duomenis, aiškius procesus ir kompetencijas. Jei duomenys į sistemas suvedami ranka ar skirtingi padaliniai naudoja nesuderintus standartus, DI tampa brangiu eksperimentu, o ne priemone didinti produktyvumą.

    „Skaitmeninis dvynys yra gyvas modelis, kuris valdo procesą ir veikia su realiais duomenimis realiu laiku“, – sakė Ireneuszas Borowskis.

    Diskusijose taip pat iškelta reguliavimo tema, nes Europos Sąjungos teisės aktai, susiję su duomenimis ir DI, įmonėms kelia papildomų klausimų dėl praktinio įgyvendinimo. Verslui ypač svarbu aiškumas, nes neapibrėžtumas didina riziką ir lėtina sprendimus, ypač mažose ir vidutinėse įmonėse.

    Bendra kryptis aiški: Pramonė 5.0 siekia, kad skaitmeninimas būtų ne technologijų demonstracija, o išmatuojama verslo transformacija. Įmonėms, kurios pradeda nuo strategijos, duomenų ir saugumo, o tik tada renkasi įrankius, atsiveria realios galimybės didinti efektyvumą, mažinti nuostolius ir stiprinti konkurencingumą.