CP v2

Tag: Kibernetinis saugumas

  • CYBERSEC EXPO & FORUM už mėnesio: Katovicuose susitiks regiono kibernetinio saugumo lyderiai

    CYBERSEC EXPO & FORUM – vienas didžiausių kibernetinio saugumo renginių Vidurio ir Rytų Europoje – vyks po mėnesio, birželio 15–16 dienomis, Katovicuose esančiame Tarptautiniame kongresų centre. Organizatoriai skelbia, kad šiemet daugiausia dėmesio bus skiriama valstybės ir verslo atsakomybei už duomenų, sistemų bei kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Renginio programoje numatytos diskusijos apie tai, kaip kibernetinis saugumas tampa kasdienio valstybės veikimo pagrindu: nuo viešųjų paslaugų tęstinumo iki energetikos, sveikatos apsaugos ir tiekimo grandinių atsparumo. Dėl augančios geopolitinės įtampos ir didėjančio incidentų skaičiaus organizacijos vis dažniau kibernetinę riziką vertina kaip strateginį, o ne vien IT klausimą.

    Kas susitiks Katovicuose?

    Pasak organizatorių, į Katovicus kviečiami viešojo sektoriaus, savivaldos, pramonės, gynybos, technologijų bendrovių ir mokslo atstovai, taip pat praktikai, kasdien dirbantys su incidentų prevencija ir valdymu. Tokia auditorija leidžia vienoje vietoje aptarti tiek reguliacinius pokyčius, tiek realius saugumo sprendimus, kurie veikia organizacijose.

    Vienas iš akcentų – bendradarbiavimo modeliai tarp valstybės institucijų ir privataus sektoriaus, kai reikia apsaugoti kritines paslaugas ir užtikrinti veiklos tęstinumą. Kartu tai erdvė aptarti, kaip kibernetinis saugumas integruojamas į pirkimus, tiekėjų atranką ir technologinę politiką, kai vis svarbesnė tampa skaitmeninė suvereniteto tema.

    „Šiandien, kai didėja geopolitinė ir reguliacinė įtampa, sprendimai dėl technologinio suvereniteto, tiekimo grandinių saugumo, duomenų apsaugos ir gebėjimo reaguoti į incidentus tampa lemiantys regiono atsparumui“, – sakė WNP vyriausioji redaktorė Aleksandra Helbin.

    NIS2, nacionaliniai įstatymai ir praktika

    Programoje numatomos diskusijos apie NIS2 direktyvos įgyvendinimo kryptis ir nacionalinių kibernetinio saugumo reikalavimų taikymą organizacijose. Europos Sąjungoje NIS2 plečia sektorių ratą, didina vadovų atsakomybę ir kelia griežtesnius incidentų pranešimo bei rizikos valdymo standartus, todėl pasirengimas tampa aktualus ne tik didelėms, bet ir vidutinėms įmonėms.

    Renginyje taip pat ketinama kalbėti apie investicijų į saugumą finansavimą, kompetencijų trūkumą ir tai, kaip stiprinti vietos technologijų ekosistemą. Praktinėse temose numatomi saugumo operacijų centrų, incidentų reagavimo komandų, rizikų valdymo ir krizinių scenarijų planavimo klausimai.

    DI ir dezinformacija – tarp svarbiausių temų

    Atskirą darbotvarkės dalį sudaro DI taikymas saugume: nuo automatizuotos grėsmių analizės iki DI naudojimo tiek gynybai, tiek puolimui. Ekspertai pabrėžia, kad DI įrankiai didina aptikimo greitį, tačiau kartu kelia naujų rizikų, pavyzdžiui, sudėtingesnių socialinės inžinerijos atakų ar automatizuotų pažeidžiamumų paieškų.

    Kitas svarbus segmentas – dezinformacijos valdymas ir visuomenės atsparumo stiprinimas, ypač kai informacinės operacijos vis dažniau derinamos su kibernetiniais incidentais. Organizatoriai taip pat išskiria debesijos, duomenų centrų saugumą ir išmaniųjų miestų sprendimų apsaugą, kur svarbi tampa tiek technologija, tiek valdysena.

    Šių metų naujovė – CYBERSEC Awards apdovanojimai, kuriais bus siekiama įvertinti lyderius, inovatorius ir institucijas, prisidedančias prie regiono skaitmeninio atsparumo. Organizatoriai kviečia aktyviai įsitraukti į kandidatų teikimą ir balsavimą.

  • Europa DI lenktynes pralaimėjo, bet Lietuvai ir Lenkijai atsiveria nišos: pramonė ir gynyba

    Didžiųjų modelių lenktynės

    Diskusijose apie dirbtinį intelektą Europoje vis dažniau skamba realistinis vertinimas: varžytis su pasauliniais lyderiais kuriant didžiausius generatyvinius modelius būtų itin sunku. Tam reikia milžiniškų duomenų, lustų, kapitalo ir ekosistemų, kurios JAV ir Kinijoje formuotos ne vienus metus.

    Tačiau tai nereiškia, kad regionas pasmerktas vien importuoti technologijas. Ekspertai vis aiškiau akcentuoja kitą kryptį: laimėti galima ten, kur DI susijungia su pramoniniais procesais, saugumu, reguliuojamomis sritimis ir specifinėmis žiniomis.

    Nišos, kuriose DI atsiperka

    Pramonė, energetika, sveikatos apsauga ir gynyba išlieka sritys, kuriose svarbiausia ne didžiausias bendros paskirties modelis, o tiksliai konkrečiam darbui pritaikytos sistemos. Tokiose srityse vertė kuriama ne vien teksto generavimu, bet ir gebėjimu prognozuoti gedimus, optimizuoti gamybą, aptikti anomalijas, valdyti tiekimo grandines.

    Europos pranašumas čia siejamas su dideliu gamybos ir inžinerijos sektorių svoriu, aukštais saugos standartais bei aiškesniu reguliavimu. Įmonėms dažnai pakanka mažesnių, domenui pritaikytų modelių ir lokalesnės infrastruktūros, jei tik duomenys kokybiški, o procesai aprašyti.

    „Mūsų šansas yra nišose: mažesni, konkrečiai sričiai pritaikyti sprendimai, kuriems nereikia didžiausių pasaulyje skaičiavimo pajėgumų“, – sakė skaitmeninės ekonomikos ekosistemoje dirbantis ekspertas.

    Kas stabdo verslą ir valstybę?

    Vienas dažniausių nusivylimų šaltinių – bandymas diegti DI neparuošus organizacijos pagrindų. Jei įmonėje nėra aiškių procesų, duomenys išmėtyti per sistemas, o atsakomybės ir sprendimų grandinės nesutvarkytos, DI dažnai tik pagreitina klaidas ir padidina chaosą.

    Praktikoje tai reiškia, kad sėkmingas diegimas turi prasidėti nuo duomenų valdymo, procesų standartizavimo ir aiškaus verslo tikslo. DI taip pat neturėtų būti vien IT skyriaus projektas: reikalinga visos organizacijos transformacija, įtraukiant vadovybę, teisininkus, saugos ir rizikų valdymo komandas.

    Viešajame sektoriuje kritiškai svarbi koordinacija, nes be ilgalaikių prioritetų ir pirkimų logikos sunku sukurti paklausą vietiniams sprendimams. Gynybos ir civilinės saugos srityse tai ypač aktualu dėl testavimo, sertifikavimo ir atsakomybės klausimų.

    Mokslas, verslas ir finansavimo spragos

    Kita dažnai minima problema – atotrūkis tarp mokslinių tyrimų ir realių diegimų. Tyrimai gali būti stiprūs, tačiau kelias iki produkto ilgas: reikia bandomųjų aplinkų, užsakovo, duomenų, o svarbiausia – tarpinio finansavimo etapui, kai technologija dar rizikinga, bet jau reikalauja investicijų.

    Ekspertai pabrėžia, kad bendradarbiavimą silpnina instituciniai „silosai“ ir trumpalaikės paskatos. Jei vertinama tik publikacijų gausa, o ne komercinimo rezultatai, mokslininkams sunkiau skirti laiką prototipams, patentams ar darbui su įmonėmis.

    Vis daugiau kalbama ir apie atviresnės mokslo ekosistemos svarbą, kai barjerai tarp disciplinų ir institucijų mažėja, o komandos telkiamos pagal problemą, o ne pagal formalų pavaldumą. Tokia praktika ypač reikalinga kuriant domeninius DI modelius, kur svarbi ir informatika, ir konkreti sritis.

    Ką reikėtų daryti artimiausiu metu?

    Norint realios pažangos, prioritetu turėtų tapti mažų ir vidutinių įmonių įgalinimas: jos sudaro didelę ekonomikos dalį, tačiau dažnai neturi kompetencijų ir resursų pradėti DI projektų. Efektyviausios priemonės paprastai yra praktinė pagalba duomenų paruošimui, bandomieji projektai ir aiškios paskatos pereiti nuo eksperimento prie diegimo mastu.

    Lygiagrečiai būtina investuoti į kokybiškus duomenis ir žmones, kurie moka juos tvarkyti bei supranta konkrečios srities procesus. Be to, pramonės ir gynybos nišose lemiamas tampa patikimumas, saugumas ir atsekamumas, todėl DI sprendimai turi būti kuriami kartu su rizikų valdymu, kibernetinio saugumo praktikomis ir aiškia atsakomybe.

    Europos ir regiono šalis į priekį stumia ne pažadai apie universalius proveržius, o konkretūs, pamatuojami rezultatai gamyboje, logistikoje, energetikos balansavime, medicinos srautų valdyme ir saugumo srityse. Ten DI gali tapti ne mada, o įrankiu, kuris atsiperka.

  • „Google“ „Nest“ programėlė sutriko visame pasaulyje: vartotojai įsiutę, ieškoma išeities

    „Google“ „Nest“ programėlė sutriko visame pasaulyje: vartotojai įsiutę, ieškoma išeities

    Dalį „Google“ išmaniųjų namų įrenginių naudotojų užklupo trikdžiai: neveikė ar strigo „Nest“ programėlė, o žmonės pranešė negalintys įprastai valdyti savo įrenginių. Bendrovė patvirtino žinanti apie problemą ir teigė skubiai ruošianti pataisymą.

    Apie sutrikimus itin aktyviai pranešta socialiniuose tinkluose ir diskusijų platformose, kur vartotojai dalijosi patirtimi, kad programėlė neatsidaro, neužkrauna kamerų vaizdo ar neprisijungia prie paskyros. Pranešimai sklido iš skirtingų regionų, todėl sutrikimas buvo vertinamas kaip platesnio masto.

    Trikdžių stebėsenos platformoje „Downdetector“ per kelias valandas buvo fiksuota apie 1 000 naudotojų pranešimų. Tokie šuoliai paprastai rodo ne pavienius įrenginių gedimus, o serverių, autentifikacijos ar programėlės paslaugų veikimo nesklandumus.

    Tuo pat metu oficiali „Nest“ būsenos skiltis daliai naudotojų galėjo rodyti, kad paslaugos veikia įprastai, nors reali patirtis buvo priešinga. Tokie neatitikimai pasitaiko, kai sutrikimas paliečia tik dalį funkcijų, tam tikrus regionus arba konkretų prisijungimo ir duomenų apsikeitimo sluoksnį.

    Laikinu sprendimu kai kurie žmonės bandė naudoti „Google Home“ programėlę, kuri daliai įrenginių gali atlikti tas pačias valdymo funkcijas. Vis dėlto vartotojai skundėsi, kad ne visos „Nest“ funkcijos ten prieinamos arba veikia taip pat patogiai, todėl universalus sprendimas ne visiems pasiteisino.

    Ekspertai primena, kad išmaniųjų namų ekosistemos dažnai priklauso nuo debesijos paslaugų, todėl net trumpalaikis sutrikimas gali paveikti kamerų peržiūrą, pranešimus ar nuotolinį valdymą. Jei programėlė stringa, verta atnaujinti ją į naujausią versiją, patikrinti interneto ryšį, o kritinėms situacijoms turėti alternatyvų valdymo būdą.

    „Google“ nurodė, kad apie situaciją informuos atnaujinimais, kai tik bus aiškesnė sutrikimo priežastis ir pataisymo eiga. Kol kas naudotojams rekomenduojama stebėti oficialius būsenos pranešimus ir, jei įmanoma, laikinai naudoti „Google Home“ kaip pakaitinę programėlę.

  • Vokietijos žvalgyba renkasi prancūzų DI vietoj „Palantir“: ką tai sako apie Europos suverenitetą

    Vokietijos žvalgyba renkasi prancūzų DI vietoj „Palantir“: ką tai sako apie Europos suverenitetą

    Vokietijos Federalinė konstitucijos apsaugos tarnyba (BfV) ketina jautrių saugumo sistemų analizėje rinktis prancūzų bendrovės „ChapsVision“ sprendimą, o ne JAV įmonę „Palantir“. Šis žingsnis siejamas su vis garsiau deklaruojamu tikslu mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų kritinėse valstybės funkcijose.

    Vokietijos žiniasklaida skelbia, kad BfV planuoja naudoti „ChapsVision“ programinę įrangą „ArgonOS“, skirtą struktūruotų ir nestruktūruotų duomenų apdorojimui ir parengimui analitikams. Tokios sistemos paprastai naudojamos didelių informacijos masyvų sujungimui, paieškai, ryšių nustatymui ir prioritetų sudarymui, tačiau galutinius sprendimus priima žmonės.

    Signalas dėl skaitmeninės nepriklausomybės

    BfV vadovybė anksčiau viešai yra akcentavusi norą remtis europinėmis alternatyvomis. Tai atspindi platesnę tendenciją Europos Sąjungoje, kai valstybinės institucijos, ypač saugumo srityje, vertina ne tik technologinį pajėgumą, bet ir tiekėjo jurisdikciją, rizikas duomenų apsaugai bei ilgalaikę priklausomybę.

    „Pasirinkdama „ArgonOS“, BfV siunčia aiškų signalą dėl Europos skaitmeninio suvereniteto“, – sakė Vokietijos parlamentinės žvalgybos priežiūros komiteto vadovas Marcas Henrichmannas.

    Jis pabrėžė, kad galutinis vertinimas priklausys nuo realaus veikimo. Praktikoje tai reiškia, kad net ir politiškai patraukli europinė alternatyva turės įrodyti, jog gali užtikrinti greitį, tikslumą, stabilumą ir saugumą kasdienėse operacijose.

    „Palantir“ klausimas Vokietijoje jau įkaitęs

    „Palantir“ Vokietijoje vertinamas nevienareikšmiškai: dalis žemės policijos pajėgų jau yra naudojusios ar naudoja šios bendrovės programinę įrangą, o federaliniu lygiu periodiškai svarstoma, ar tokie sprendimai turėtų tapti plačiau taikomi. Kritikai dažniausiai akcentuoja privatumo, pagrindinių teisių ir kontrolės rizikas, kai valstybės saugumo infrastruktūra remiasi už Europos ribų veikiančiu tiekėju.

    „Palantir“ vadovas Alexas Karpas anksčiau yra tvirtinęs, kad bendrovės technologijos taikomos svarbiausiuose pasaulio konfliktų taškuose. Tačiau Vokietijos diskusijoje tai susiduria su klausimu, ar technologinė nauda atsveria priklausomybės nuo išorinio tiekėjo kainą ir politines pasekmes.

    Kliūtis gali tapti žvalgybos įstatymų reforma

    „ArgonOS“ diegimas, kaip skelbiama, siejamas su planuojama Vokietijos žvalgybos teisinės bazės reforma. Numatomos pataisos turėtų išplėsti BfV skaitmenines galias, palengvinti duomenų apsikeitimą su policija ir pakeisti asmens duomenų saugojimo terminų taisykles.

    Tokios reformos paprastai kelia aštrias diskusijas, nes tenka derinti nacionalinio saugumo interesus su privatumu ir proporcingumo principu. Kol pakeitimai nepriimti, pilnas naujų įrankių mastas gali likti ribotas, net jei technologinis sprendimas jau pasirinktas.

    Šis BfV pasirinkimas rodo, kad Europos institucijoms vis svarbiau ne tik tai, ką sistema gali padaryti, bet ir kas ją valdo, kur laikomi duomenys bei kokios taisyklės galioja tiekėjui. Artimiausi mėnesiai parodys, ar europinė alternatyva taps tvariu standartu, ar liks simboliniu bandymu mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų.

  • Turite „Gmail“? „Google“ testuoja 3 kartus mažesnį limitą: 15 GB gali virsti 5 GB

    Turite „Gmail“? „Google“ testuoja 3 kartus mažesnį limitą: 15 GB gali virsti 5 GB

    „Google“ daliai „Gmail“ naudotojų pradėjo rodyti pranešimus apie galimą naują, gerokai mažesnį nemokamos pašto dėžutės talpos limitą. Vietoje įprastų 15 GB kai kuriuose atvejuose matomas 5 GB dydis.

    Šie 15 GB nėra skirti vien tik laiškams: bendra „Google“ paskyros atmintis dalijama ir su „Google Drive“ bei „Google Photos“. Dėl to net ir nedidelis limito sumažinimas gali greitai paveikti kasdienį naudojimą, ypač jei saugoma daug nuotraukų ar didelių priedų.

    Apie pokyčius pirmiausia pranešė „Reddit“ bendruomenės nariai, pastebėję, kad limitas mažinamas tik daliai paskyrų. Toks selektyvus rodymas paprastai reiškia serverio pusėje vykdomą pilotinį testą, kai vertinama vartotojų reakcija ir pasirinkimų statistika.

    Kartu kai kuriems naudotojams pateikiama alternatyva, leidžianti išlaikyti ankstesnę 15 GB talpą. Tam siūloma pasirinkti nustatymą, susietą su telefono numerio pateikimu arba patvirtinimu, o tai kelia papildomų klausimų dėl privatumo ir duomenų minimizavimo.

    Formaliai telefono numeris dažnai naudojamas paskyros saugumui, atkūrimui ir apsaugai nuo piktnaudžiavimo, tačiau daliai žmonių tai yra jautrus duomuo. Ypač tais atvejais, kai telefono numeris tampa sąlyga išsaugoti anksčiau buvusias nemokamas paslaugos sąlygas.

    Kol kas nėra patvirtinta, kad 5 GB riba bus įdiegta visiems „Gmail“ naudotojams. Technologijų bendrovės tokio tipo pakeitimus neretai testuoja ribotu mastu, o galutinį sprendimą priima įvertinus vartotojų pasitenkinimą, skundų skaičių ir migracijos į mokamas paslaugas tikimybę.

    Vartotojams, kurių paskyrose ima trūkti vietos, „Google“ paprastai siūlo „Google One“ planus ir įrankius atlaisvinti saugyklą. Praktikoje tai reiškia didelių laiškų ir priedų trynimą, „Drive“ šiukšlinės išvalymą, atsargų kopijų peržiūrą ir „Photos“ kokybės nustatymų įvertinimą.

    Pastaruoju metu „Gmail“ naudotojams diegiami ir kiti pakeitimai, susiję su paskyros valdymu bei patogumu. Tarp jų minima ir galimybė keisti pašto adresą išsaugant seną korespondenciją, tačiau tokios funkcijos paprastai diegiamos etapais ir ne visose rinkose vienu metu.

  • Cisco rekordiniai rezultatai ir DI bumas: įmonė mažina beveik 4 000 darbo vietų, kodėl?

    Cisco rekordiniai rezultatai ir DI bumas: įmonė mažina beveik 4 000 darbo vietų, kodėl?

    Cisco paskelbė apie beveik 4 000 darbo vietų mažinimą, nors įmonės finansiniai rezultatai ir investuotojų lūkesčiai pastaruoju metu kilo. Rinkos dėmesį patraukė tai, kad sprendimas priimamas augant užsakymams, kuriuos skatina DI infrastruktūros paklausa.

    Po stiprių ketvirčio rezultatų Cisco akcijos per vieną prekybos sesiją šoktelėjo dviženkliu procentu ir pasiekė rekordines aukštumas. Investuotojai palankiai įvertino ne tik pajamas, bet ir atnaujintas prognozes, susijusias su duomenų centrų ir tinklų įrangos paklausa.

    Kas slypi už atleidimų?

    Įmonė teigia, kad mažinimas susijęs su restruktūrizacija ir investicijų perskirstymu į sparčiausiai augančias kryptis. Praktikoje tai dažnai reiškia, kad dalis tradicinių funkcijų automatizuojamos, o daugiau lėšų nukreipiama į produktų kūrimą, lustus, optiką, kibernetinį saugumą ir DI sprendimus.

    Restruktūrizacijos kaštai, pagal viešai skelbtą informaciją, turėtų siekti apie 930 milijonų eurų. Toks mastas signalizuoja ne vien taupymą, o bandymą greičiau persitvarkyti, kai technologijų rinka vis labiau orientuojasi į DI skaičiavimams reikalingą infrastruktūrą.

    DI infrastruktūra kelia kartelę

    Cisco pastaruoju metu išskiria augančius užsakymus, susijusius su DI infrastruktūra, o metinę šios srities užsakymų prognozę padidino nuo maždaug 4,6 milijardo iki apie 8,3 milijardo eurų. Tai rodo, kad bendrovė tikisi didesnės paklausos tinklų, saugumo ir duomenų centrų sprendimams, kurių reikia DI sistemoms veikti.

    Technologijų rinkoje tai tapo platesne tendencija: įmonės investuoja į DI pajėgumus, tačiau kartu peržiūri išlaidas ir darbuotojų struktūrą. Dažnas scenarijus toks pats: daugiau samdoma inžinerijai ir produktų plėtrai, o dalis administracinių ar pasikartojančių funkcijų mažinama arba automatizuojama.

    Ne vien Cisco: spaudimas jaučiamas visur

    Panašios nuotaikos matomos ir kitose didžiosiose technologijų bendrovėse. Pavyzdžiui, „LinkedIn“ taip pat planuoja mažinti etatinių darbuotojų skaičių maždaug 5 proc. nuo daugiau nei 17 500 darbuotojų visame pasaulyje.

    Nors kai kurios įmonės viešai pabrėžia, kad pokyčiai nėra tiesiogiai susiję su DI, rinkos dalyviai dažnai tai sieja su tuo pačiu reiškiniu: biudžetai perskirstomi į DI produktus, infrastruktūrą ir efektyvumo didinimą. Dėl to vienose srityse atsiranda naujų vaidmenų, o kitose darbo vietų mažėja net ir tuo metu, kai pelningumas išlieka aukštas.

    Investuotojams toks signalas dažnai reiškia spartesnį prisitaikymą prie naujos konkurencinės realybės, tačiau darbuotojams tai didina neapibrėžtumą. Artimiausi ketvirčiai parodys, ar Cisco restruktūrizacija leis išlaikyti augimo tempą ir sustiprinti pozicijas DI infrastruktūros grandinėje.

  • „Palantir“ vadovas Berlyne kritikuoja Vokietiją: nepasitikėjimas mūšio programine įranga brangiai kainuos

    „Palantir“ vadovas Berlyne kritikuoja Vokietiją: nepasitikėjimas mūšio programine įranga brangiai kainuos

    JAV duomenų analizės bendrovės „Palantir“ vadovas Alexas Karpas viešai sukritikavo Vokietijos požiūrį į karinės paskirties programinę įrangą ir pareiškė, kad Berlyno skepticizmas dėl mūšio lauko sprendimų jam atrodo nepagrįstas. Jo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Vokietijos pareigūnai aiškiai signalizuoja: Bundesveras artimiausiu metu neketina skirti naujų sutarčių šiai amerikiečių įmonei.

    Diskusiją pakurstė aukšto rango Vokietijos kariuomenės atstovo pozicija, jog Bundesveras šiuo metu nemato pagrindo rinktis „Palantir“ sprendimų. Tuo pat metu Vokietijos skaitmeninimo politikoje stiprėja kryptis ieškoti europinės alternatyvos, kad kritinės gynybos sistemos nekurtų priklausomybės nuo JAV tiekėjo.

    Interviu Vokietijos žiniasklaidai A. Karpas teigė nesuprantantis, kaip Vokietija gali sau leisti atsisakyti technologijos, kuri, jo žodžiais, naudojama daugelyje rimtų šiuolaikinių konfliktų. Jis bandė įrodyti, kad tokie sprendimai realiomis sąlygomis padeda greičiau apdoroti informaciją, koordinuoti veiksmus ir priimti sprendimus.

    „Nesuprantu, kaip Vokietija mano galinti sau tai leisti“, – sakė Alexas Karpas.

    Kartu jis pripažino, kad Vokietijos noras kurti savarankiškas sistemas yra suprantamas, tačiau pačią viešą diskusiją pavadino pernelyg emocionalia ir paremta baimėmis. Vokietijoje „Palantir“ jau ne vienerius metus vertinama kontroversiškai, nes kritikai įžvelgia privatumo, duomenų apsaugos ir fundamentalių teisių rizikas, o taip pat strateginį pažeidžiamumą, jei gynybos infrastruktūra būtų susieta su užsienio tiekėju.

    „Palantir“ savo ruožtu pabrėžia, kad jos programinė įranga yra naudojama kelių šalių kariuomenėse, o atskirais atvejais diegimas vyksta taip, kad klientas pats valdo kodą, prieigas ir duomenis. A. Karpas tvirtino, kad Ukrainoje naudojant bendrovės sprendimus kontrolė lieka šalies institucijų rankose, todėl suvereniteto klausimas, jo vertinimu, neturėtų kilti.

    „Kai jie vykdo oro gynybą ar taikinių parinkimą, beveik visas kodas parašytas jų, kontroliuojamas jų. Mes neturime prieigos“, – sakė Alexas Karpas.

    Vokietijos laikysena šioje istorijoje atspindi platesnę Europos tendenciją: po Rusijos karo prieš Ukrainą sustiprėjo siekis greičiau modernizuoti gynybą, bet kartu augo jautrumas technologinei priklausomybei. Daugelis Europos valstybių didina karines išlaidas, tačiau vis dažniau keliami klausimai, ar lėšos bus nukreiptos į realiai patikrintas, veikiančias technologijas, ar į ilgo ciklo projektus, kurių nauda mūšio lauke neįrodyta.

    Ši įtampa ypač ryški tose srityse, kur susikerta nacionalinis saugumas ir duomenų apsauga: žvalgybinė analizė, taikinių nustatymas, oro gynybos integracija, logistikos optimizavimas. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad tokios sistemos nebėra vien programos, jos tampa sprendimų priėmimo infrastruktūra, todėl tiekėjo pasirinkimas ilgainiui lemia ir standartus, ir interoperabilumą su sąjungininkais.

    A. Karpas taip pat kritikavo Europos gynybos biudžetų planavimą, užsimindamas, kad didelės sumos gali būti išskirstytos nepakankamai suprantant, kaip veikia modernios karinės technologijos ir kokie sprendimai duoda rezultatą realiomis sąlygomis. Jo teigimu, tai gali sukurti politiškai įtakingas, bet technologiškai silpnas interesų grupes, kurių vėliau bus sunku atsisakyti.

    Vokietijai ši diskusija tampa testu, kaip suderinti du tikslus: greitą Bundesvero modernizavimą ir ilgalaikį strateginį savarankiškumą. Sprendimas, ar rinktis „Palantir“, ar investuoti į europinę alternatyvą, neapsiribos vien technologija: jis palies teisinę aplinką, duomenų valdymo modelį ir tai, kaip Europa ateityje pirks bei kurs kritines gynybos sistemas.

  • Kriptovaliutų birža „Bridges News“: ką žinome apie naują platformą ir jos siūlomą institucinę prekybą

    Kriptovaliutų birža „Bridges News“: ką žinome apie naują platformą ir jos siūlomą institucinę prekybą

    Kriptovaliutų rinkoje pasirodė naujas vardas – „Bridges News“, pristatomas kaip naujienų ir informacijos kanalas, susietas su institucinei prekybai skirtos infrastruktūros reklama. Iš viešai matomos medžiagos akivaizdu, kad pagrindinis dėmesys skiriamas profesionaliems dalyviams ir realaus laiko duomenų prieigai.

    Platformoje akcentuojama institucinė kriptovaliutų prekyba, kuri paprastai reiškia griežtesnius atitikties reikalavimus, didesnius pavedimų kiekius ir aukštesnius likvidumo standartus. Tokie sprendimai dažniausiai orientuojasi į bankus, fondus, turto valdytojus ir profesionalius treiderius, kuriems svarbūs vykdymo greitis bei rizikos kontrolė.

    Kas slepiasi už „institucinės“ prekybos?

    Institucinėse biržose ir prekybos vietose įprasta siūlyti patikimesnę pavedimų vykdymo infrastruktūrą, aiškesnes klientų patikros procedūras ir priemones rinkos duomenims analizuoti. Tačiau vien reklaminiai teiginiai savaime negarantuoja nei paslaugų kokybės, nei saugumo, todėl vartotojams svarbu tikrinti licencijavimą, jurisdikciją ir taisykles.

    Vertinant bet kurią kriptovaliutų prekybos platformą, ypač svarbu atkreipti dėmesį į tai, ar skelbiama apie lėšų saugojimo modelį, ar taikomas rezervų įrodymo principas, kokios yra išėmimo taisyklės ir kaip sprendžiami ginčai. Taip pat aktualu, ar platforma aiškiai atskiria rinkodaros turinį nuo redakcinės informacijos.

    Ką rodo rinkos tendencijos 2024–2026 metais?

    Po kelių didelių sukrėtimų kriptovaliutų sektoriuje rinka nuosekliai juda į griežtesnį reguliavimą ir didesnį skaidrumą. Europos Sąjungoje tam didelę įtaką daro MiCA sistema, kuri palaipsniui suvienodina kriptoturto paslaugų teikėjų taisykles ir kelia reikalavimus vartotojų apsaugai.

    Augant institucijų interesui, didėja ir paklausa profesionaliems sprendimams: geresniam likvidumui, mažesniems vykdymo nuokrypiams, integracijoms su rizikos valdymo sistemomis. Tuo pat metu išlieka ir sukčiavimo rizikos, todėl nauji rinkos dalyviai dažnai vertinami per skaidrumo, reputacijos bei reguliacinės atitikties prizmę.

    Ką verta pasitikrinti prieš naudojantis?

    Prieš registruojantis ar pervedant lėšas į bet kurią su kriptovaliutomis susijusią platformą, verta patikrinti oficialius dokumentus, paslaugų teikimo sąlygas ir privatumo politiką. Ne mažiau svarbu įsitikinti, ar aiškiai nurodoma, kas valdo paslaugą, kokioje jurisdikcijoje ji veikia ir kaip užtikrinamas klientų lėšų saugumas.

    Jei „Bridges News“ komunikacijoje daugiausia dominuoja reklaminės nuorodos į prekybos paslaugas ir registraciją, tai signalas atidžiau įvertinti, ar naujienų turinys yra nepriklausomas. Kriptovaliutų rinkoje informacijos patikimumas yra ne mažiau svarbus nei technologinis platformos pajėgumas.

  • Šiauliuose startuoja mokymai apie hibridines grėsmes ir pilietinį pasirengimą: ką išmoksite per 8 valandas

    Šiauliuose startuoja mokymai apie hibridines grėsmes ir pilietinį pasirengimą: ką išmoksite per 8 valandas

    Šiaulių gyventojai kviečiami į praktinius mokymus, skirtus atsparumui hibridinėms grėsmėms ir pilietinio pasirengimo stiprinimui. Organizatoriai pabrėžia, kad užsiėmimai orientuoti į kasdienes situacijas: nuo dezinformacijos atpažinimo iki veiksmų krizei prasidėjus.

    Numatyti du 8 valandų moduliai: Atsparumo hibridinėms grėsmėms mokymai vyks gegužės 24 dieną ir spalio 11 dieną, o Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių mokymai – rugsėjo 13 dieną ir lapkričio 8 dieną. Pirmojo modulio grupė gali siekti iki 50 dalyvių, antrojo – iki 30.

    Kas yra hibridinės grėsmės?

    Hibridinės grėsmės – tai veiksmų visuma, kai vienu metu pasitelkiamos informacinės, kibernetinės, ekonominės, energetinės ir kitos priemonės, siekiant paveikti visuomenę ir valstybės sprendimus. Tokios grėsmės dažnai vystomos palaipsniui, todėl jas svarbu laiku atpažinti.

    Mokymų metu daug dėmesio skiriama informacinėms operacijoms: kaip veikia propaganda, kaip plinta dezinformacija ir kokius požymius verta tikrinti prieš dalijantis turiniu. Taip pat aptariamos kibernetinės rizikos ir saugesni kasdieniai įpročiai, kurie mažina tikimybę tapti sukčių ar atakų taikiniu.

    Programoje numatytos ir temos apie žvalgybą bei kontržvalgybą, energetinį saugumą, tarptautinę teisę ir teisinius režimus krizių metu. Įgytos žinios įtvirtinamos testais žaidimo forma, kad dalyviai galėtų pasitikrinti, kaip atpažįsta grėsmių požymius realistiškose situacijose.

    Ką apima pilietinio pasirengimo modulis?

    Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis remiasi Ukrainos patirtimi ir orientuotas į praktinius veiksmus, kurie padeda pasirengti netikėtoms krizėms. Dalyviams aiškinama, kaip planuoti šeimos pasirengimą, ką verta susitarti iš anksto ir kaip elgtis, jei situacija greitai blogėja.

    Didelė dalis skiriama pirmajai medicinos pagalbai: mokoma pagalbos teikimo algoritmų, dirbtinio širdies masažo, masyvaus kraujavimo stabdymo ir lūžių įmobilizavimo. Šie įgūdžiai aktualūs ne tik karo atveju, bet ir nelaimėse ar kasdienėse ekstremaliose situacijose.

    Taip pat numatyti išgyvenimo pagrindai: susišildymo būdai, praktinės veiklos, tokios kaip apkasų žvakių gamyba ar maskuojamųjų tinklų pynimas, ir pasirengimas evakuacijai. Aptariama, ką turėtų sudaryti išvykimo krepšys ir kaip jį pritaikyti šeimos poreikiams.

    Kas veda mokymus ir kaip registruotis?

    Mokymus veda Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Organizatoriai nurodo, kad programos eiliškumas ir atskirų užsiėmimų trukmė gali kisti, priklausomai nuo dalyvių skaičiaus ir instruktoriaus darbo tempo.

    Registracija vyksta Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį ir datą. Susiformavus grupei registracija stabdoma, todėl norintys dalyvauti raginami neatidėlioti.

    Dėl papildomų klausimų galima kreiptis el. paštu arba telefonais +370 706 84 731 ir +370 613 55971.

  • Ar žinai, ką vaikas veikia internete? Policija primena 6 žingsnius tėvams dėl saugumo

    Ar žinai, ką vaikas veikia internete? Policija primena 6 žingsnius tėvams dėl saugumo

    Skaitmeninė erdvė vaikams tapo kasdienybe: joje jie bendrauja, mokosi ir pramogauja, o socialiniai tinklai bei turinio platformos pasiekiami vos keliais paspaudimais. Tačiau kartu su galimybėmis auga ir rizikos, ypač kai vaikai naršo be suaugusiųjų priežiūros.

    Trakų rajono savivaldybė ir Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Trakų rajono policijos komisariato pareigūnai ragina tėvus bei globėjus aktyviau domėtis vaikų veikla internete. Pareigūnai pabrėžia, kad net ir mažamečiai dažnai naudojasi socialiniais tinklais savarankiškai, o turinio srautas ne visuomet pritaikytas jų amžiui.

    Praktika rodo, kad vaikai iš smalsumo ar noro sulaukti dėmesio gali paviešinti asmeninę informaciją, dalintis nuotraukomis ar vaizdo įrašais, kurie vėliau tampa problema. Internete paskelbta informacija lengvai išplinta, o net ir ištrynus įrašą jis gali būti jau išsaugotas ekrano kopijose ar persiųstas kitiems.

    Kas kelia didžiausią riziką?

    Viena dažniausių grėsmių yra perdėtas atvirumas: vardas, mokykla, buvimo vieta ar kasdieniai įpročiai gali padėti nepažįstamiems asmenims identifikuoti vaiką. Prie to prisideda ir geografinės žymos nuotraukose bei vieši profiliai, kurie dažnai paliekami pagal numatytuosius nustatymus.

    Kita rizikos grupė susijusi su bendravimu: vaikai gali susidurti su manipuliacijomis, spaudimu siųsti asmeninį turinį, patyčiomis ar bandymais išvilioti duomenis. Policija primena, kad tokiais atvejais svarbiausia yra kuo anksčiau pastebėti pokyčius vaiko elgesyje ir kalbėtis be kaltinimų.

    Ką tėvai gali padaryti dabar?

    Policija ragina pradėti nuo paprastų, bet veiksmingų žingsnių: reguliariai kalbėtis su vaiku apie saugų elgesį internete ir aiškiai susitarti, kokios informacijos apie save viešinti nereikėtų. Svarbu aptarti ir tai, kad privačios žinutės, nuotraukos ar vaizdo įrašai gali tapti vieši, jei kitas žmogus nuspręs jais pasidalinti.

    Taip pat rekomenduojama domėtis, kokiose platformose vaikas lankosi, ką ten žiūri ir su kuo bendrauja, o nepasitikėjimą keisti įprastu šeimos įpročiu pasitarti. Papildomai verta patikrinti, kokia informacija apie vaiką matoma viešai, ir pagal poreikį įjungti amžiaus filtrus, turinio ribojimus bei tėvų kontrolės priemones įrenginyje.

    „Vaikų saugumas prasideda nuo atviro ryšio šeimoje ir nuolatinio domėjimosi, o ne tik nuo draudimų“, – sakė policijos pareigūnai.

    Institucijos kviečia tėvus veikti iš anksto: susitarimai dėl ekranų laiko, privatumo nustatymai ir aiškios taisyklės dėl bendravimo su nepažįstamaisiais sumažina rizikas. Jei kyla įtarimų dėl netinkamo kontakto ar turinio, svarbu reaguoti nedelsiant ir, prireikus, kreiptis į atsakingas institucijas.