CP v2

Tag: Kibernetinis saugumas

  • Krzysztofas Bondarykas traukiasi iš MSWiA ryšių projekto: neoficialiai minimas jo vaidmuo Exatelyje

    Buvęs Lenkijos Vidaus saugumo agentūros vadovas Krzysztofas Bondarykas nustojo vadovauti MSWiA vykdomai saugaus valstybės ryšio programai, kuri laikoma vienu jautriausių nacionalinio saugumo projektų. Šia sistema siekiama užtikrinti patikimą valdžios, tarnybų ir krizių valdymo struktūrų komunikaciją karo ar didelės krizės atveju.

    Lenkijos žiniasklaidos ir saugumo sektoriaus šaltinių teigimu, pasikeitimas nereiškia Bondaryko pasitraukimo iš saugumo darbotvarkės. Jis ir toliau eina MSWiA Saugumo ir gynybos reikalų departamento direktoriaus pareigas, o viešai akcentuojama, kad jam pavestos kitos užduotys, susijusios su kritinės infrastruktūros parengtimi grėsmėms.

    Projektas įstrigo dėl interesų

    Šis sprendimas priimtas programai atsidūrus sudėtingoje fazėje: užkulisiuose jau kurį laiką kalbama apie institucinius ginčus ir skirtingų organizacijų lūkesčius. Nors technologinis tikslas aiškus, praktikoje tai reiškia bandymą suvienodinti skirtingas ryšio sistemas, procedūras ir atsakomybių ribas.

    Tokiuose projektuose dažnai kebliausia ne įrangos pasirinkimas, o valdymo modelis: kas turės galutinę kontrolę, kas finansuos plėtrą ir kas prisiims atsakomybę už kibernetinę riziką. Įtampa didėja, kai institucijos, turinčios savo ryšio grandines, nenori prarasti autonomijos ir įtakos.

    Exatel vėl minimas kaip ašis

    Neoficialiai kalbama, kad Bondarykas artimiausiu metu gali gauti reikšmingą vaidmenį Exatel – valstybei svarbioje telekomunikacijų ir kibernetinio saugumo infrastruktūrą vystančioje bendrovėje. Toks žingsnis būtų reikšmingas todėl, kad Exatel laikomas vienu iš pagrindinių saugaus valstybės ryšio programos techninių ir organizacinių ramsčių.

    Kadangi Bondarykas išlieka MSWiA departamento vadovu, realistiškesnis scenarijus – ne vykdomosios valdysenos pareigos, o priežiūrinis vaidmuo. Toks modelis leistų išlaikyti politinį ir institucinį svorį, bet formaliai nesikirsti su kasdieniu įmonės valdymu.

    Pinigai ir signalai apie prioritetą

    Exatel pastaraisiais metais stiprino pozicijas kaip kritinės infrastruktūros operatorius: plėtoja šviesolaidinius tinklus, duomenų centrų pajėgumus ir sprendimus, skirtus valstybės institucijų tinklų apsaugai. Tokia kryptis atitinka platesnę Europos praktiką, kai valstybės ryšio ir kibernetinio atsparumo projektai vis labiau remiasi centralizuojamomis, audituojamomis platformomis ir tiekimo grandinių kontrolės principais.

    Viešai skelbta, kad Exatel buvo papildomai kapitalizuota reikšminga suma, kuri, perskaičiavus iš zlotų, siekia apie 52 mln. eurų. Tokios investicijos paprastai siunčia aiškų signalą, kad bendrovės vaidmuo strategiškai svarbiuose projektuose ne mažinamas, o priešingai – stiprinamas.

    Jeigu Bondaryko perėjimas į Exatel pasitvirtintų, tai galėtų tapti ženklu, kad saugaus valstybės ryšio programa perkonfigūruojama, o jos įgyvendinimo centras stumiamas arčiau kritinę infrastruktūrą valdančių pajėgumų. Tai taip pat galėtų pakeisti jėgų balansą tarp administracijos, saugumo tarnybų, kariuomenės ir telekomunikacijų sektoriaus, kurie iki šiol varžėsi dėl įtakos projekto architektūrai.

  • „Budimex“ spartina skaitmenizaciją statybose: DI sprendimai bus diegiami griežtesnės kontrolės sąlygomis

    Statybų ir infrastruktūros rangovas „Budimex“ stiprina skaitmeninę transformaciją ir įsteigė Statybų skaitmenizacijos biurą, kuris visoje grupėje formuos kryptį, prioritetus ir bendrus standartus. Pagrindinis tikslas – didinti verslo ir gamybinių procesų efektyvumą, kad skaitmeniniai įrankiai realiai veiktų projektuose, o ne liktų tik vidinė iniciatyva.

    Naujojo padalinio dėmesio centre – sprendimai, paremti dirbtiniu intelektu, tačiau įmonė pabrėžia, kad jie bus diegiami atsargiai ir prižiūrint. Siekiama, kad DI būtų saugus, praktiškas ir atitiktų konkrečius organizacijos poreikius, o diegimas vyktų pagal aiškias taisykles bei atsakomybių pasidalijimą.

    DI – tik su papildomu prižiūrėjimu

    Įmonė skaitmenizaciją traktuoja kaip būtinybę, kuri tiesiogiai lemia projektų valdymo sklandumą, darbų prognozuojamumą ir bendradarbiavimą su partneriais. Dėl to skaitmeniniai sprendimai bus vertinami ne pagal technologinį naujumą, o pagal tai, ar jie padeda sutrumpinti procesus, sumažinti klaidų skaičių ir užtikrinti atsekamumą.

    Lygiagrečiai Statybų skaitmenizacijos biuras turės integruojantį vaidmenį – derins IT, inovacijų ir kibernetinio saugumo iniciatyvas. Tokia praktika, kai DI projektai prižiūrimi kartu su saugos ir atitikties komandomis, rinkoje tampa vis dažnesnė, nes DI sprendimai gali kelti papildomų duomenų apsaugos, tiekimo grandinės ir atsakomybės rizikų.

    „Skaitmenizacija statybose nustojo būti priedu prie proceso. Šiandien ji yra sąlyga jo sklandumui, todėl koncentruojamės ne tik į įrankių diegimą, bet ir į skaitmeninio darbo standarto kūrimą“, – sakė „Budimex“ Statybų skaitmenizacijos biuro vadovas Rafałas Muła.

    Platforma partneriams ir dokumentams

    Kaip vieną iš praktinių pavyzdžių „Budimex“ įvardija platformą „bxPartner“, skirtą bendradarbiavimui su rangovais ir tiekėjais. Per ją vyksta pirminė registracija, išankstinė kvalifikacija, procesai, susiję su dokumentais, bei darbuotojų registravimas konkretiems projektams.

    Įmonės duomenimis, per praėjusius metus sistemoje buvo registruota daugiau nei 1 400 kontrahentų. „Budimex“ teigimu, platforma tapo pagrindu tolesnei atsiskaitymų ir dokumentų tvarkymo skaitmenizacijai, o tai ypač svarbu didelio masto projektuose, kur procesų skaidrumas ir laiku pateikti duomenys daro tiesioginę įtaką terminams.

    Tokie žingsniai atspindi platesnę sektoriaus kryptį, kai statybų bendrovės siekia standartizuoti duomenų apyvartą, mažinti rankinio darbo apimtis ir kartu stiprinti kontrolę, ypač diegiant DI sprendimus. „Budimex“ atveju akcentuojama, kad prioritetas bus ne eksperimentai, o valdomas diegimas su aiškia priežiūra ir naudos matavimu.

  • „Cisco“ DI paklausa kelia pajamas, bet įmonė ruošiasi atleisti apie 4 000 darbuotojų

    „Cisco Systems“ paskelbė, kad trečiąjį 2025–2026 finansinių metų ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, jos pajamos pasiekė apie 14,6 mlrd. eurų. Tai yra maždaug 12 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, o rezultatai pranoko dalies analitikų lūkesčius.

    Per tą patį laikotarpį grynasis pelnas, bendrovės teigimu, išaugo iki maždaug 3,1 mlrd. eurų nuo maždaug 2,3 mlrd. eurų prieš metus. Rinkos dėmesį patraukė tai, kad spartesnį augimą „Cisco“ sieja su išaugusia DI infrastruktūros paklausa.

    Pastaraisiais ketvirčiais technologijų sektoriuje ryškėja tendencija, kai didelės įmonės investuoja į duomenų centrų plėtrą ir tinklų modernizavimą, kad galėtų aptarnauti DI skaičiavimams reikalingus srautus. Tokiems projektams reikalingi didesnio našumo komutatoriai, maršrutizatoriai ir saugumo sprendimai, kuriuos „Cisco“ ir tiekia.

    Bendrovė taip pat pristatė naujos kartos tinklo įrangą, paremtą naujausiais tinklo procesoriais, ir akcentavo kibernetinio saugumo sprendimų paketų plėtrą verslo klientams. DI diegimas įmonėse dažnai reiškia didesnį duomenų judėjimą ir didesnį atakų paviršių, todėl saugumas tampa viena svarbiausių investicijų krypčių.

    Vis dėlto kartu su gerais finansiniais rodikliais „Cisco“ pranešė planuojanti restruktūrizaciją ir ne mažiau kaip 4 000 darbuotojų atleidimą. Tai sudarytų apie 5 proc. visos bendrovės darbo jėgos, o planuojami pokyčiai siejami su didesniu fokusavimusi į DI kryptį.

    Restruktūrizacijos kaštai, kaip nurodoma, gali siekti apie 920 mln. eurų, didžioji dalis sumos būtų skirta išeitinėms išmokoms ir su pertvarka susijusioms išlaidoms. Dabartiniame ketvirtyje bendrovė planuoja pripažinti apie 410 mln. eurų sąnaudų, o likusi dalis persikeltų į 2027 finansinius metus.

    Investuotojai į šias žinias sureagavo optimistiškai: po rezultatų paskelbimo akcijų kaina per vieną prekybos sesiją šoktelėjo maždaug penktadaliu. Rinkoje tai dažnai aiškinama kaip signalas, kad DI infrastruktūros paklausa išlieka stipri, o įmonės, galinčios greitai perorientuoti portfelį ir kaštų struktūrą, turi daugiau galimybių augti.

  • „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    „ORLEN“ ir „Amazon Web Services“ susitarė dėl debesijos ir DI: ką tai keis energetikos milžinei

    Didžiausia Lenkijos energetikos grupė „ORLEN“ paskelbė pradedanti strateginę partnerystę su „Amazon Web Services“ (AWS), kurios tikslas – paspartinti bendrovės skaitmeninę ir energetikos transformaciją. Bendradarbiavimas apima debesijos sprendimų diegimą, DI ir mašininio mokymosi taikymą, siekiant efektyvinti procesus ir greičiau kurti naujas paslaugas.

    Pagal susitarimą „ORLEN“ planuoja perkelti dalį informacinių technologijų sistemų į debesijai pritaikytą architektūrą. Bendrovė teigia, kad toks žingsnis turėtų padidinti sistemų mastelio keitimo galimybes, pagreitinti sprendimų diegimą ir stiprinti skaitmeninį saugumą tarptautiniuose padaliniuose.

    Kur bus taikoma debesija?

    „ORLEN“ nurodo, kad pokyčiai apims skirtingas grupės veiklas – nuo energijos išteklių gavybos ir perdirbimo iki mažmeninės prekybos klientams. Praktikoje tai reiškia didesnį duomenų panaudojimą planuojant gamybą, prognozuojant paklausą, optimizuojant logistiką ir gerinant klientų aptarnavimo skaitmeninius kanalus.

    AWS šiuo atveju suteikia prieigą prie globalios infrastruktūros ir debesijos paslaugų ekosistemos, kurią papildo sprendimų rinka ir integracijų galimybės. „ORLEN“ akcentuoja, kad numatomas ir kelių debesijų modelis, kuris paprastai pasirenkamas siekiant lankstumo, atsparumo sutrikimams ir mažesnės priklausomybės nuo vieno tiekėjo.

    DI – nuo analizės iki automatizavimo

    Įmonės teigimu, DI ir mašininis mokymasis bus naudojami tam, kad sprendimai būtų priimami greičiau ir tiksliau, o dalis procesų būtų automatizuota. Energetikos ir pramonės grupėms tai dažniausiai reiškia pažangesnę įrangos būklės diagnostiką, gedimų prevenciją, efektyvesnį energijos vartojimą ir geresnį rizikų valdymą.

    Toks kursas dera su platesnėmis Europos tendencijomis, kai energetikos įmonės vis aktyviau investuoja į skaitmeninimą dėl tiekimo grandinių sudėtingumo, kibernetinių grėsmių augimo ir poreikio greičiau prisitaikyti prie rinkos svyravimų. Debesija šiuose projektuose dažnai tampa pagrindu, ant kurio kuriami duomenų analitikos ir DI sprendimai.

    Investicijos į darbuotojų kompetencijas

    Partnerystė numato ir darbuotojų skaitmeninių įgūdžių stiprinimą: sertifikavimą bei praktinius mokymus. Tokios programos svarbios todėl, kad debesijos ir DI projektų sėkmė priklauso ne tik nuo technologijų, bet ir nuo vidinių komandų gebėjimo prižiūrėti sistemas, valdyti duomenis, užtikrinti saugą ir kurti naujus naudojimo scenarijus.

    „Šis bendradarbiavimas yra dar vienas žingsnis kuriant „ORLEN“ kaip modernią, skaitmeninę organizaciją“, – sakė „ORLEN“ valdybos narys, atsakingas už operacijas, Robertas Soszyńskis.

    Pasak bendrovės, skaitmeninė transformacija laikoma vienu iš konkurencingumo ir augimo pagrindų, ypač didelėse grupėse, veikiančiose skirtingose rinkose. Įgyvendinant debesijos migraciją didžiausias iššūkis paprastai būna duomenų valdymas, saugumo standartai ir etapinis perėjimas, kad kritinės veiklos sistemos veiktų be trikdžių.

  • „Apple“ apie DMA: Europos Komisijos reikalavimai atverti „iPhone“ ekosistemą kelia saugumo rizikų

    „Apple“ kritikuoja Europos Komisijos požiūrį į Skaitmeninių rinkų aktą (DMA) ir sako, kad privalomas didesnis „iPhone“ ekosistemos atvėrimas trečiosioms šalims gali silpninti įrenginių saugumą. Bendrovės teigimu, kai kurios technologijos ir funkcijos iki šiol buvo ribojamos dėl privatumo ir apsaugos argumentų.

    DMA taikomas vadinamiesiems vartų sargams, didžiausioms skaitmeninėms platformoms, kurios kontroliuoja svarbius vartotojų ir verslo prieigos kanalus. Pagrindinis šio reguliavimo tikslas – mažinti priklausomybę nuo uždarų ekosistemų, skatinti konkurenciją ir užtikrinti sąžiningesnes taisykles programėlių kūrėjams bei paslaugų teikėjams.

    Kas yra DMA ir ko siekia Komisija

    Europos Komisija, vertindama pirmuosius DMA taikymo metus, pabrėžia, kad pasirinkta kryptis iš esmės atitinka tikslus. Komisijos vertinimu, dalis rinkos dalyvių vis dar ieško būdų formaliai įvykdyti reikalavimus, bet išlaikyti ankstesnę kontrolę, todėl akcentas vis labiau krypsta į vykdymo užtikrinimą.

    DMA numato pareigas, susijusias su sąžiningu programėlių platinimu, mokėjimų pasirinkimu, prieiga prie tam tikrų sistemos funkcijų ir sąveikumu. Praktikoje tai reiškia didesnį spaudimą tokioms bendrovėms kaip „Apple“ leisti alternatyvius platinimo ar integracijos scenarijus, kurie anksčiau buvo ribojami arba neįmanomi.

    „Apple“ argumentas: daugiau prieigos, daugiau atakos taškų

    „Apple“ viceprezidentas produktų ir reguliavimo klausimais Kyle Andeer interviu Lenkijos leidiniui „Rzeczpospolita“ teigė, kad bendrovė „iš esmės nerimauja“ dėl to, kaip Europos Komisija aiškina sąveikumo mandatą. Pasak jo, ypač daug klausimų kelia konkurencijos politiką prižiūrinčios Komisijos struktūros pozicija.

    „Yra technologijų ir funkcijų, prie kurių arba nesuteikiame prieigos dėl esminių privatumo ir apsaugos nuogąstavimų, arba prieigą ribojame, nes nerimaujame, kas nutiktų, jei jos būtų atvertos visiems“, – sakė Kyle Andeer.

    Bendrovės logika paprasta: kuo daugiau išorinių integracijų ir kuo platesnis priėjimas prie sistemos komponentų, tuo daugiau potencialių silpnų vietų, kurias gali išnaudoti kenkėjiškos programos ar duomenų rinkimo schemos. „Apple“ taip pat nuosekliai teigia, kad uždaras modelis leidžia griežčiau kontroliuoti programėlių patikrą ir sumažinti sukčiavimo riziką.

    Komisijos pozicija: vartotojų teisės ir konkurencija

    Europos Komisija viešai kartoja, kad vartotojų privatumas ir saugumas neturi būti pretekstas nepagrįstiems konkurencijos ribojimams. ES institucijos akcentuoja, kad reguliavimas skirtas ne silpninti apsaugą, o užtikrinti, kad dominuojančios platformos nesudarytų dirbtinių barjerų konkurentams ir kūrėjams.

    Todėl ginčo esmė persikelia į praktinį klausimą: kokiu mastu galima didinti sąveikumą ir pasirinkimo laisvę, kartu išlaikant realiai patikimą saugumo architektūrą. Artimiausiu metu daug kas priklausys nuo to, kaip Komisija interpretuos konkrečias pareigas ir kokių techninių sprendimų pareikalaus iš „Apple“.

    Vartotojams šis konfliktas gali turėti apčiuopiamų pasekmių: nuo didesnio paslaugų pasirinkimo ir alternatyvų iki naujų saugumo rekomendacijų bei papildomų nustatymų, kuriuos teks suprasti ir valdyti patiems. Kova tarp reguliuotojų ir didžiųjų technologijų bendrovių dėl DMA įgyvendinimo, tikėtina, bus vienas svarbiausių ES skaitmeninės politikos testų artimiausiais metais.

  • Šiauliuose startuoja pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti hibridines grėsmes ir veikti krizėje

    Šiauliuose startuoja pilietinio pasirengimo mokymai: kaip atpažinti hibridines grėsmes ir veikti krizėje

    Šiauliuose prasideda naujas Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulio (PPM Nr. 1) ir Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulio (PPM Nr. 2) mokymų sezonas. Į 8 valandų trukmės mokymus kviečiami Šiaulių miesto, rajono ir aplinkinių savivaldybių gyventojai, norintys sustiprinti asmeninį ir bendruomenės pasirengimą.

    Mokymai suplanuoti 2026 metų gegužės 24 dieną, rugsėjo 13 dieną, spalio 11 dieną ir lapkričio 8 dieną. Organizatoriai atkreipia dėmesį, kad dalyvių skaičius ribotas, o susiformavus grupei registracija bus stabdoma.

    Ką apima PPM1 mokymai?

    Atsparumo hibridinėms grėsmėms modulis (PPM1) vyks 2026 metų gegužės 24 dieną ir spalio 11 dieną. Jo tikslas – suteikti bazinių žinių ir praktinių įgūdžių, padedančių atpažinti hibridines grėsmes, užkirsti joms kelią ir tinkamai reaguoti.

    Mokymuose daug dėmesio skiriama dezinformacijos ir propagandos atpažinimui, taip pat aptariamos kibernetinės grėsmės ir kasdieniai saugaus elgesio internete principai. Nagrinėjami ir platesni klausimai – nuo energetinio saugumo iki tarptautinės teisės bei žvalgybos temų, kurios svarbios suvokiant šiuolaikinių krizių pobūdį.

    PPM1 grupėje gali dalyvauti iki 50 žmonių. Organizatoriai pabrėžia, kad tokio tipo mokymai aktualūs ne tik krizės atveju – įgytos žinios padeda kasdien kritiškiau vertinti informaciją ir išvengti manipuliacijų.

    Ko mokoma PPM2 modulyje?

    Pilietinio pasipriešinimo įgūdžių modulis (PPM2) vyks 2026 metų rugsėjo 13 dieną ir lapkričio 8 dieną. Jis skirtas gyventojams, kurie nori praktiškai pasiruošti galimoms ekstremalioms situacijoms, remiantis Ukrainos patirtimi ir šiuolaikinėmis civilinės saugos rekomendacijomis.

    Dalyviams pristatomas asmeninis ir šeimos pasirengimas, aptariamas elgesys prasidėjus karui ar kitai didelei krizei, mokoma susidėti išvykimo krepšį. Taip pat numatytos praktinės temos, susijusios su pirmąja pagalba ir išgyvenimo pagrindais.

    PPM2 grupę gali sudaryti iki 30 dalyvių, todėl norintiems dalyvauti rekomenduojama registruotis iš anksto. Mokymų turinys orientuotas į realius veiksmus, kuriuos žmogus gali atlikti savarankiškai, nelaukdamas institucijų nurodymų.

    Kas veda mokymus ir kaip registruotis?

    Mokymus veda Lietuvos šaulių sąjungos nariai. Registracija vykdoma Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos mokymų kalendoriuje, pasirenkant mokymų rūšį (PPM1 arba PPM2) ir tinkamą datą.

    Organizatoriai ragina neatidėlioti, nes grupėms užsipildžius registracija bus sustabdyta. Papildomais klausimais gyventojai gali kreiptis el. paštu zaneta.sabockiene@kam.lt arba telefonais +370 706 84 731 ir +370 613 55 971.

  • Valstybinis institutas IDEAS kuria Lenkijos dirbtinį intelektą, bet įspėja: be stabilaus finansavimo bus sunku

    Lenkijoje veikiantis valstybinis tyrimų institutas IDEAS per pirmuosius veiklos metus sparčiai išplėtė dirbtinio intelekto pajėgumus ir pradėjo projektus viešajam sektoriui bei gynybai. Tačiau instituto vadovai atvirai pripažįsta, kad didžiausia kliūtis išlieka nestabilus finansavimo modelis, neleidžiantis planuoti mokslinių tyrimų keleriems metams į priekį.

    Institutas buvo sukurtas siekiant stiprinti šalies kompetencijas dirbtinio intelekto srityje ir sujungti mokslą, valstybės institucijas bei verslą. Po reorganizacijos ir ankstesnių diskusijų dėl jo ateities IDEAS teigia perėjęs prie konkrečių darbų, tačiau pabrėžia, kad vienerių metų biudžeto logika riboja ambicingiausius planus.

    Didžiausias iššūkis – ilgametis biudžetas

    IDEAS vadovybė akcentuoja, kad pasaulinėje rinkoje konkuruoti dėl aukščiausio lygio tyrėjų neįmanoma, kai finansavimas garantuojamas tik trumpam laikotarpiui. Institutas nurodo, kad tam tikslui būtina galimybė užtikrintai planuoti tyrimus bent penkeriems metams ir prisiimti didesnės rizikos mokslinius projektus.

    „Norėdami pritraukti pripažintą mokslininką iš užsienio, turėtume galėti pasakyti: penkerius metus turėsite garantuotą finansavimą tyrimams. Šiandien, deja, to padaryti negalime“, – sakė IDEAS direktorius prof. Piotras Sankowskis.

    Institutas skelbia turintis apie 40 mln. zlotų metinį biudžetą, kuris sudaromas daugiausia iš tikslinių metinių dotacijų. Perskaičiavus, tai sudaro maždaug 9 mln. eurų per metus, o toks modelis, instituto teigimu, nekuria ilgalaikio stabilumo ir mažina konkurencingumą tarptautinėje talentų rinkoje.

    123 darbuotojai ir projektai valstybei

    IDEAS teigia per metus subūręs vieną didžiausių dirbtinio intelekto komandų šalyje: 123 darbuotojus, iš jų 92 mokslininkus, ir 16 tyrimų grupių. Jos dirba su kibernetiniu saugumu, kompiuterine rega, kriptografija, medicininių vaizdų analize ir kalbos modeliais, o dalis komandų jau turi publikacijų prestižinėse tarptautinėse konferencijose.

    Institutas akcentuoja, kad jo misija nėra vien akademiniai tyrimai: prioritetas – sprendimai, kurie realiai pagreitintų procesus administracijoje ir sustiprintų valstybės atsparumą saugumo srityje. Vienu iš pavyzdžių nurodomas „ExtrAct“ – dokumentų analizės sprendimas, padedantis automatiškai ištraukti svarbiausią informaciją iš administracinių dokumentų.

    „Analizuojant vieną dokumentą, galime sutrumpinti tarnautojo darbą nuo valandos iki kelių minučių“, – sakė IDEAS mokslinių tyrimų ir plėtros vadovas prof. Tomaszas Trzcińskis.

    Trūksta aukštos kvalifikacijos specialistų

    IDEAS vadovybė pabrėžia, kad finansavimo klausimas persipina su platesne problema – aukštos kvalifikacijos dirbtinio intelekto specialistų trūkumu. Instituto vertinimu, rinkoje ypač stinga žmonių, kurie sugeba suderinti mokslinių tyrimų kompetencijas su praktiniu diegimu, o tai lemia, kad dalis vietinių centrų tampa labiau vykdytojais, o ne vietomis, kur kuriama strateginė intelektinė nuosavybė.

    „Lenkijoje vis dar parengiame per mažai aukštos kvalifikacijos dirbtinio intelekto tyrėjų. Dėl to didelių įmonių tyrimų ir plėtros centrai dažnai tampa paslaugų teikėjais, o ne vieta, kur gimsta pagrindinės technologijos“, – sakė prof. Piotras Sankowskis.

    Institutas taip pat atkreipia dėmesį į didėjančią konkurenciją dėl talentų, kai tarptautinės bendrovės vis aktyviau dairosi regiono specialistų. Tokiose sąlygose valstybinėms mokslo institucijoms, net ir vykdančioms strategiškai svarbius projektus, tampa sudėtinga pasiūlyti konkurencingas ilgalaikes sąlygas.

    IDEAS siekia plėsti partnerystes su verslu ir energetikos įmonėmis, o kartu kalba apie poreikį vystyti nuosavą skaičiavimo infrastruktūrą. Instituto vertinimu, jautrių duomenų projektams, ypač susijusiems su saugumu, būtina užtikrinti, kad sprendimai veiktų lokaliai ir kuo mažiau priklausytų nuo išorinių debesijos tiekėjų.

    Institutas taip pat įvardija strateginį tikslą – prisidėti prie aukščiausio lygio Europos dirbtinio intelekto tyrimų ekosistemos ir siekti ELLIS instituto modelio. Tačiau, pasak vadovybės, tokiai krypčiai būtinas patikimas, daugiametis finansavimas ir aiškios taisyklės, leidžiančios konkuruoti su sparčiai augančia tarptautine DI rinka.

  • „Palo Alto Networks“ įspėja: DI valdomos kibernetinės atakos netrukus taps nauja norma

    „Palo Alto Networks“ įspėja: DI valdomos kibernetinės atakos netrukus taps nauja norma

    „Palo Alto Networks“ technologijų vadovas Lee Klarich perspėja, kad organizacijos turi tik 3–5 mėnesių langą sustiprinti gynybą, kol DI valdomi pažeidžiamumų išnaudojimai taps kasdienybe. Jo teigimu, puolėjai vis aktyviau pasitelkia pažangius modelius, kurie spartina silpnų vietų paiešką ir atakų automatizavimą.

    Pasak eksperto, didžiausia rizika slypi tame, kad DI gali padėti greičiau atrasti ir pritaikyti iki tol nežinomas programinės įrangos spragas. Tai didina tikimybę, kad atakos bus masiškesnės, tikslesnės ir pigiau vykdomos, o incidentų skaičius bei žala verslui augs.

    Lenktynės su pažeidžiamumų banga

    Ši tendencija ypač aktuali išpirkos reikalaujančių programų ekosistemai, kuri pastaraisiais metais profesionalizavosi ir veikia kaip paslauga. DI įrankiai gali palengvinti tiek pradinį taikinio žvalgybos etapą, tiek socialinę inžineriją, tiek ir techninį įsilaužimą, kai bandoma išnaudoti klaidas sistemose.

    Lee Klarich teigia, kad rinkai būtina greitesnė, visos industrijos masto inovacija, orientuota į naujų atakos metodų aptikimą. Kaip vieną krypčių jis išskiria vadinamąjį virtualų lopymą, kai pažeidžiamumai neutralizuojami apsaugos sluoksnyje dar iki oficialaus gamintojo pataisymo.

    Signalai iš „Google“ ir kitų rinkos žaidėjų

    Pastaruoju metu apie DI panaudojimą kibernetinėse operacijose vis dažniau kalba ir didžiosios technologijų bendrovės. „Google“ yra pranešusi sustabdžiusi bandymą pasitelkti DI masinio išnaudojimo kampanijai, tačiau kartu pažymi, kad nusikaltėliai jau dabar naudoja viešai prieinamus įrankius realioms atakoms.

    Tuo pat metu kibernetinio saugumo bendruomenėje daugėja iniciatyvų, kai pažangūs modeliai testuojami kontroliuojamomis sąlygomis, o prieiga ribojama patikimoms komandoms, siekiant laiku aptikti spragas ir sumažinti piktnaudžiavimo riziką. „Palo Alto Networks“ taip pat žada artimiausiu metu pristatyti pirmuosius papildomus pajėgumus, skirtus atremti naujos kartos atakoms.

    Ką tai reiškia įmonėms ir žmonėms

    Praktiškai tai reiškia, kad organizacijoms svarbu mažinti laiką nuo pažeidžiamumo aptikimo iki jo suvaldymo, griežtinti prieigų kontrolę ir atnaujinti incidentų valdymo planus. DI spartinamos atakos ypač pavojingos ten, kur skaitmeninės paslaugos priklauso nuo daugybės tiekėjų, integracijų ir nuotolinės prieigos.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien technologinių priemonių nepakanka: darbuotojų mokymai, griežtesnės autentifikavimo taisyklės ir atsarginių kopijų disciplina išlieka kertiniai dalykai. Kuo labiau automatizuojasi puolimas, tuo labiau turi automatizuotis ir gynyba.

    „Dabar matome tik 3–5 mėnesių langą, per kurį organizacijos gali aplenkti priešininką, kol DI valdomi išnaudojimai taps nauja norma“, – sakė Lee Klarich.

  • „Cisco“ akcijos šovė 17 proc.: DI užsakymų bumas, bet įmonė ruošiasi atleisti iki 4 000 žmonių

    „Cisco“ akcijos šovė 17 proc.: DI užsakymų bumas, bet įmonė ruošiasi atleisti iki 4 000 žmonių

    DI užsakymai pakeitė nuotaikas rinkoje

    „Cisco“ akcijos prekybos po biržos uždarymo metu šoktelėjo apie 17 proc., kai bendrovė paskelbė ketvirčio rezultatus ir prognozes, pranokusias Volstrito lūkesčius. Investuotojus labiausiai įkvėpė ženkliai išaugusi DI infrastruktūros paklausa ir didinami užsakymų planai šiems finansiniams metams.

    Bendrovė nurodė, kad DI infrastruktūros ir hipermastelio duomenų centrų klientų užsakymų šiemet jau gauta už maždaug 4,9 mlrd. eurų. Metų užsakymų tikslas pakeltas iki maždaug 8,3 mlrd. eurų, kai anksčiau buvo planuota apie 4,6 mlrd. eurų.

    Rezultatai: pajamos augo, prognozė – dar drąsesnė

    Per ketvirtį, pasibaigusį balandžio 25 dieną, „Cisco“ pajamos, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu prieš metus, padidėjo 12 proc. ir siekė apie 14,6 mlrd. eurų. Grynasis pelnas augo iki maždaug 3,1 mlrd. eurų, o tai rodo, kad įmonė atsigavimą duomenų centrų rinkoje verčia apčiuopiamais finansiniais rezultatais.

    Kito ketvirčio prognozėje „Cisco“ pateikė reikšmingai didesnius lūkesčius nei analitikų konsensusas: planuojamos pajamos siekia maždaug 15,4–15,5 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat padidino DI krypties metinių pajamų prognozę iki maždaug 3,7 mlrd. eurų.

    Beveik 4 000 atleidimų: pertvarka dėl investicijų perskirstymo

    Kartu su gera žinia rinkai „Cisco“ pranešė apie planuojamą darbuotojų skaičiaus mažinimą šį ketvirtį. Numatyta atsisveikinti su mažiau nei 4 000 darbuotojų, tai yra mažiau nei 5 proc. visos darbo jėgos.

    „Įmonės, kurios laimės DI eroje, bus tos, kurios išlaikys fokusą, skubą ir discipliną nuolat perkelti investicijas ten, kur paklausa ir ilgalaikė vertė yra didžiausia“, – sakė „Cisco“ vadovas Chuckas Robbinsas.

    „Cisco“ taip pat nurodė, kad išeitinės kompensacijos ir kitos susijusios išlaidos lems apie 920 mln. eurų ikimokestinius kaštus. Iš jų maždaug 410 mln. eurų tikimasi pripažinti jau ketvirtame finansinių metų ketvirtyje.

    Pastaraisiais metais DI bumas tapo viena svarbiausių jėgų, perbraižančių technologijų sektoriaus prioritetus: įmonės spartina investicijas į tinklus, duomenų centrų įrangą, optiką ir kibernetinį saugumą, o kartu ieško efektyvumo kitose srityse. „Cisco“ atvejis rodo, kad rinkos euforija dėl DI paklausos gali eiti greta griežtų sprendimų dėl kaštų ir organizacijos pertvarkos.

  • „Google“ naujiena „Android“: telefonas pats nutrauks bankų sukčių skambučius

    „Google“ naujiena „Android“: telefonas pats nutrauks bankų sukčių skambučius

    „Google“ pristatė naujus „Android“ saugumo atnaujinimus, kurie skirti kovai su viena dažniausių telefoninių apgaulių formų – sukčių skambučiais, apsimetant bankais ar finansų įstaigomis. Bendrovė teigia, kad naujos priemonės turėtų sumažinti riziką, kai nusikaltėliai išvilioja prisijungimus, kodus ar pinigus.

    Pastaraisiais metais išpopuliarėjo skambučių numerių suklastojimas, kai ekrane matomas patikimas banko pavadinimas ar tariamas oficialus numeris. Tokiais atvejais žmonės dažniau praranda budrumą, o sukčiai spaudžia skubėti ir atlikti veiksmus, kurie vėliau baigiasi nuostoliais.

    Didžiausias pokytis – „Android“ galimybė automatiškai nutraukti įtartiną skambutį, jei sistema nustato, kad tariamas banko skambutis nėra tikras. Tam „Android“ gali tikrinti su konkretaus banko programėle, ar iš tiesų vyksta oficialus kontaktas.

    Jei banko programėlė patvirtina, kad šiuo metu jokio skambučio nėra inicijavusi, telefonas gali pats padėti ragelį. Taip pat numatyta apsauga nuo numerių, kuriuos bankas yra pažymėjęs kaip skirtus tik įeinantiems skambučiams, kai iš jų niekas neturėtų skambinti klientams.

    Ši funkcija nėra universali visais atvejais, nes priklauso nuo to, ar naudotojas telefone turi įdiegtą atitinkamo banko programėlę ir ar bankas dalyvauja integracijoje. „Google“ nurodo, kad sprendimas bus diegiamas įrenginiuose su „Android 11“ ir naujesnėmis versijomis, o palaikymas pradžioje plečiamas per pasirinktus finansų paslaugų teikėjus.

    Kartu „Google“ plečia ir apsaugas nuo vagysčių, kad pavogus telefoną būtų sunkiau perimti prieigą prie duomenų. Atnaujinimai numato griežtesnes sąlygas keičiant ryšio nustatymus, taip pat papildomas užrakinimo parinktis, kad įsilaužėliams būtų sudėtingiau apeiti ekrano apsaugą ir atkurti kontrolę.

    Privatumo srityje numatomi aiškesni vietos nustatymo leidimai, kai programėlė galės gauti buvimo vietą tik tada, kai naudotojas realiai naudoja funkciją, kuriai to reikia. Be to, diegiama dinaminė apsauga, stebinti įtartiną programėlių elgesį ir leidžianti greitai pašalinti galimai kenkėjišką aplikaciją.

    Ekspertai primena, kad technologinės priemonės padeda, bet nepašalina budrumo poreikio: bankai paprastai neprašo telefonu atskleisti prisijungimų ar patvirtinimo kodų, o kilus įtarimams saugiausia pačiam nutraukti pokalbį ir paskambinti oficialiu banko numeriu. „Android“ naujovės šią taisyklę papildo automatika, kuri dalį rizikų gali sustabdyti dar pokalbio metu.