Naujas tyrimas rodo, kad su Rusija siejami verbuotojai į karo veiksmus naudojosi Vakarų technologijų infrastruktūra ir platformomis, kad pasiektų potencialius kandidatus Afrikoje, Azijoje ir Baltarusijoje. Schemos dažnai maskuojamos kaip įprasti darbo pasiūlymai, o karo tema reklamuose beveik neminima.
Žmogui naršant „Facebook“ ar ieškant informacijos per „Google“, gali būti pateikiama reklama, atrodanti kaip eilinės įdarbinimo agentūros skelbimas. Žadamas darbas statybose, apsaugoje, filmavimo projektuose arba pagalba tvarkant dokumentus ir vizas į Rusiją.
Paspaudus skelbimą, vartotojas nukreipiamas į profesionaliai parengtą verbavimo svetainę, kurioje kartais net naudojami žinomų Vakarų žiniasklaidos ženklai, siekiant sukurti patikimumo įspūdį. Tyrėjai pabrėžia, kad tai yra sisteminga manipuliacijos taktika, skirta sumažinti įtarumą ir paskatinti žmones palikti kontaktus.
Kaip veikia verbavimo grandinė
Tyrimą vykdžiusi organizacija „Code for Africa“ nustatė, kad verbavimo tinklas rėmėsi reklamos ir vartotojų sekimo technologijomis, kurios leidžia tiksliai atrinkti auditorijas ir įvertinti kampanijų efektyvumą. Tyrėjai identifikavo 89 interneto svetaines, 7 socialinių tinklų paskyras ir 39 susirašinėjimo kanalus ar paskyras, susijusias su šiomis operacijomis.
Taikiniais dažniausiai tampa jauni vyrai, susiduriantys su nedarbu ar nestabiliomis pajamomis, ypač šalyse, kuriose atlyginimų lygis gerokai žemesnis. Tyrime aprašyti reklaminiai pavyzdžiai žadėjo vienkartinę išmoką pasirašius sutartį ir dideles mėnesines pajamas, tačiau realios sąlygos ir rizikos dažnai nutylimos.
Viename pavyz buvo reklamuojamas tariamas filmavimo projektas su dirbtinis intelektas sugeneruotu vaizdu, kuriame žmonės vaizduojami su karine apranga. Tyrėjų vertinimu, tokie skelbimai kuriami taip, kad atrodytų kaip civiliniai pasiūlymai, o ryšys su karu išryškėja tik vėlesniuose etapuose.
Vakarų technologijų pėdsakai
Tyrėjai nurodo, kad dalis tinklo veikė naudojantis serveriais ir paslaugomis Europoje, o kai kurios svetainės buvo kuriamos pasitelkiant dirbtinis intelektas įrankius. Pildant paraiškų formas, kandidatų asmens duomenys buvo renkami per trečiųjų šalių programinę įrangą ir vėliau perduodami į Rusiją.
„Už šio Vakarų technologijų sluoksnio slypi įprasti Rusijos komerciniai paslaugų teikėjai, o dar giliau yra infrastruktūra, sukurta taip, kad atlaikytų skundus ir pašalinimo prašymus“, – teigė tyrimo autoriai.
Tyrime pabrėžiama, kad tokias operacijas apsunkina kelių sluoksnių infrastruktūra: viešai matomi kanalai ir reklamos, tarpiniai duomenų rinkimo sprendimai bei talpinimo paslaugos. Tokia struktūra leidžia greitai pakeisti domenus, kurti naujas svetaines ir tęsti kampanijas net ir užblokavus dalį jų elementų.
Ką daro platformos ir kokios rizikos išlieka
„Code for Africa“ teigimu, technologijų bendrovės turi priemonių greitai šalinti paskyras, reklamas ir paslaugas, kurios akivaizdžiai naudojamos verbavimui. Organizacijos vadovas Justinas Arensteinas nurodė, kad „Meta“ jau pašalino daugiau nei 300 reklaminių kampanijų, siejamų su šiais verbuotojais.
Tyrėjai taip pat pastebėjo, kad paieškos rezultatai gali nukreipti tiesiai į verbavimo puslapius, priklausomai nuo naudojamų frazių ir kalbos. Be to, iškeliamas klausimas, kaip skirtingomis kalbomis pateikiamos įspėjamosios žinutės apie rizikas: kai kuriais atvejais jos matomos aiškiau, o kitais gali būti pateikiamos mažiau pastebimai.
„Google“ atstovas tyrimo dalį vertino kritiškai ir teigė, kad bendrovė tikrina nurodytas detales bei taiko taisykles, skirtas apsaugoti vartotojus ir riboti piktnaudžiavimą reklamos produktais. Tyrimo autoriai pabrėžia, kad dėl greitai atsirandančių naujų domenų ir paskyrų vien tik pavieniai pašalinimai problemos neišsprendžia.
Tikslaus nepriklausomai patvirtinto užsieniečių, įtrauktų į Rusijos karines struktūras, skaičiaus nėra, tačiau Ukrainos pareigūnai anksčiau buvo skelbę vertinimus apie maždaug 1 700–1 800 iš 36 Afrikos valstybių. Rusija tokius kaltinimus dėl organizuoto verbavimo atmeta ir tvirtina, kad asmenys esą prisijungė savanoriškai.
Tema pasiekė ir diplomatinį lygmenį: kai kurių Afrikos valstybių vadovai ir ministrai yra viešai kėlę šį klausimą derybose su Rusijos pareigūnais. Ekspertai įspėja, kad verbavimo schemos gali būti glaudžiai susijusios su platesnėmis informacinėmis operacijomis, kurios formuoja palankesnį požiūrį į Rusiją ir kartu padeda pritraukti žmones į rizikingas situacijas.
