Hibisko arbata prieš miegą: dietologai aiškina, kaip ji gali padėti mažinti LDL cholesterolį

Gėrimas be kofeino siejamas ir su ramesniu užmigimu, tačiau jis nepakeičia gydymo ar sveikos gyvensenos.

Hibisko, arba kinrožės (Hibiscus sabdariffa), arbata vis dažniau minima kaip vakaro gėrimas, galintis prisidėti prie širdies sveikatos. Dietologai pabrėžia, kad joje gausu augalinių antioksidantų, o kofeino nėra, todėl kai kuriems žmonėms ji tinka prieš miegą.

Specialistai aiškina, kad šios arbatos poveikis lipidams siejamas su polifenoliais, ypač antocianinais, kurie hibiskui suteikia intensyvią spalvą. Tyrimų apžvalgos rodo, kad reguliariai vartojamas hibiskas gali būti susijęs su kukliais pokyčiais cholesterolio ir trigliceridų rodikliuose, nors rezultatai nevienodi ir priklauso nuo dozės bei mitybos įpročių.

Viena iš aiškinamų priežasčių yra tai, kad antioksidantai gali mažinti LDL dalelių oksidaciją, kuri laikoma vienu iš aterosklerozės procesų veiksnių. Kartu pabrėžiama, kad didžiausią įtaką cholesterolio kontrolei vis tiek daro bendra mityba, kūno svoris, fizinis aktyvumas ir, kai reikia, gydytojo skiriami vaistai.

Hibisko arbata taip pat dažnai siejama su kraujagyslių atsipalaidavimu ir kraujospūdžio mažėjimu. Dalies klinikinių tyrimų duomenimis, ji gali prisidėti prie nedidelio sistolinio kraujospūdžio sumažėjimo, o tai svarbu, nes padidėjęs kraujospūdis dažnai keliauja kartu su blogėjančiais širdies ir kraujagyslių rizikos rodikliais.

Kalbant apie miegą, dietologai išskiria du praktinius aspektus: šiltas gėrimas vakare kai kuriems žmonėms veikia raminamai, o hibiskas neturi kofeino, kuris gali trukdyti užmigti. Vis dėlto jautresniems žmonėms didesnis skysčių kiekis prieš pat miegą gali didinti prabudimų tikimybę dėl noro šlapintis.

Ekspertai taip pat primena, kad cholesterolio mažinimas paprastai reikalauja kelių priemonių derinio. Dažniausiai rekomenduojama dažniau rinktis tirpiąsias skaidulas, pavyzdžiui, avižas ar psiliumo luobeles, daugiau ankštinių ir daržovių, o sočiuosius riebalus keisti nesočiaisiais.

Ne mažiau svarbus ir judėjimas: suaugusiesiems paprastai rekomenduojama per savaitę sukaupti apie 150 minučių vidutinio intensyvumo fizinio aktyvumo. Jei cholesterolio rodikliai ar širdies ir kraujagyslių rizika didelė, dėl tinkamiausio plano, tyrimų ir gydymo taktikos reikėtų tartis su šeimos gydytoju ar kardiologu.