Tag: Kraujospūdis

  • Nustebsite, ką daro bazilikų sėklos: sotumas, žarnynas ir širdis – bet yra viena taisyklė

    Nustebsite, ką daro bazilikų sėklos: sotumas, žarnynas ir širdis – bet yra viena taisyklė

    Pastaraisiais metais bazilikų sėklos vis dažniau atsiduria sveikatai palankių produktų sąrašuose, o pagrindinė priežastis paprasta: jos išsiskiria dideliu skaidulų kiekiu. Užmerkus sėklas vandenyje, jos greitai išbrinksta ir apsitraukia geliu, kuris keičia jų poveikį virškinimui.

    Skaidulos padeda žarnynui dirbti sklandžiau, didina išmatų tūrį ir gali palengvinti reguliarų tuštinimąsi. Be to, skaidulomis turtinga mityba dažniausiai siejama su ilgesniu sotumu, todėl bazilikų sėklos gali būti naudingas priedas tiems, kurie nori lengviau kontroliuoti apetitą.

    Vis dėlto vienas svarbus niuansas dažnai pamirštamas: jei įprastai skaidulų vartojate mažai, jų kiekį didinti verta palaipsniui. Staigus pokytis kai kuriems žmonėms gali sukelti pilvo pūtimą, dujų kaupimąsi ar nemalonų diskomfortą.

    Galimas poveikis širdžiai

    Specialistai atkreipia dėmesį, kad skaidulos gali prisidėti prie palankesnių kraujo riebalų rodiklių. Mechanizmas aiškinamas tuo, kad tirpiosios skaidulos virškinamajame trakte gali sumažinti cholesterolio pasisavinimą, o tai ilgainiui gali padėti palaikyti sveikesnį jo lygį.

    Nedidelio masto tyrimuose, kuriuose dalyvavo žmonės, turintys padidėjusį cholesterolį, kasdien vartojant bazilikų sėklų buvo fiksuojami palankūs lipidogramos pokyčiai. Tokie rezultatai dar nereiškia, kad sėklos pakeičia gydymą ar gydytojo rekomendacijas, tačiau rodo potencialią naudą kaip mitybos dalį.

    Bazilikų sėklose taip pat yra kalio, kuris laikomas svarbiu elementu širdies ir kraujagyslių sistemai. Kalis padeda palaikyti normalų kraujospūdį, o mitybos rekomendacijose jis dažnai minimas kaip vienas iš mineralų, kurių verta gauti pakankamai su kasdieniu maistu.

    Sotumo jausmas ir svorio kontrolė

    Užmerkus sėklas, jų tūris pastebimai padidėja, o susidaręs gelis kartu su skaidulomis gali prisidėti prie lėtesnio maisto slinkimo virškinamajame trakte. Praktikoje tai reiškia, kad jogurtas, košė ar kokteilis su bazilikų sėklomis kai kuriems žmonėms gali tapti sotesnis.

    Vis dėlto bazilikų sėklos nėra riebalus deginantis produktas ir nėra stebuklingas lieknėjimo sprendimas. Svorio pokyčius pirmiausia lemia bendras energijos balansas, mitybos kokybė, judėjimas ir miego režimas, o sėklos tėra vienas iš galimų pagalbinių įpročių.

    Kaip vartoti saugiai

    Svarbiausia taisyklė vartojant bazilikų sėklas yra jų nevalgyti sausų. Sėklas rekomenduojama iš anksto užmerkti vandenyje, kol jos išbrinks ir susiformuos būdingas gelinis sluoksnis, nes taip jas lengviau nuryti ir virškinti.

    Dažniausiai pakanka maždaug vieno šaukšto sėklų ir stiklinės vandens, o brinkimo laikas paprastai siekia apie 15 minučių. Paruoštas sėklas galima įmaišyti į jogurtą, avižinę košę, kokteilį, pudingą ar gaiviuosius gėrimus, taip pat naudoti desertuose ir kepiniuose.

    Perkant verta įsitikinti, kad tai maistui skirtos bazilikų sėklos. Sėklos, parduodamos kaip sėklos sėjai, nebūtinai atitinka maisto saugos reikalavimus, todėl jos nėra tinkamas pasirinkimas vartojimui.

  • Kardiologai įspėja: 4 kasdieniai produktai gali didinti širdies ligų riziką – ką rinktis vietoj jų

    Širdies ir kraujagyslių ligos išlieka viena dažniausių ankstyvų mirčių priežasčių Europoje, o riziką lemia ne tik genetika ar fizinio aktyvumo stoka. Didelę įtaką daro kasdieniai pasirinkimai parduotuvėje, ypač produktai, kuriuose gausu druskos, pridėtinio cukraus ir sočiųjų riebalų.

    Gydytojai pabrėžia, kad pavojus dažniausiai kyla ne dėl vieno suvalgyto kepinio ar sumuštinio, o dėl nuolat pasikartojančio raciono. Ilgainiui tai gali prisidėti prie padidėjusio kraujospūdžio, prastesnių cholesterolio rodiklių, antsvorio ir uždegiminių procesų.

    Kasdieniai produktai, kurie kenkia tyliai

    Vienas dažnai nuvertinamų pasirinkimų yra balta duona ir kiti gaminiai iš rafinuotų miltų. Tokie produktai paprastai turi mažiau skaidulų, greičiau pakelia gliukozės kiekį kraujyje ir gali nesuteikti ilgalaikio sotumo, todėl lengviau persivalgyti.

    Be to, pramoniniu būdu gaminami kepiniai neretai yra reikšmingas natrio šaltinis. Per didelis druskos kiekis siejamas su aukštesniu kraujospūdžiu, o ilgalaikis padidėjęs kraujospūdis didina infarkto ir insulto tikimybę.

    Kitas produktas, dėl kurio specialistai pataria būti atidesniems, yra margarinas ir kiti tepamieji riebalai. Sudėtis gali labai skirtis, tačiau didesnis sočiųjų riebalų kiekis dažniau siejamas su padidėjusiu mažo tankio cholesteroliu, o tai laikoma vienu svarbiausių aterosklerozės rizikos veiksnių.

    Renkantis tepamuosius riebalus svarbu skaityti etiketes ir vengti gaminių, kurių sudėtyje yra iš dalies hidrintų aliejų. Tokiuose produktuose gali būti pramoninių transriebalų, kurių poveikis širdžiai vertinamas kaip ypač nepalankus.

    Trečias dažnai aptariamas pasirinkimas yra liesas karvės pienas. Pats produktas nėra savaime žalingas, tačiau žmonėms, turintiems padidėjusį cholesterolį ar sergantiems metaboliniais sutrikimais, medikai pataria vertinti bendrą sočiųjų riebalų kiekį visame racione.

    Praktikoje tai reiškia, kad vienam žmogui liesesni pieno produktai gali būti naudingi, kitam skirtumo nebus, jei didžiausia problema slypi kituose kasdieniuose įpročiuose. Svarbiausia yra bendras mitybos balansas ir porcijų kontrolė.

    Ketvirtas dažnas rizikos šaltinis yra kepti saldūs kepiniai, pavyzdžiui, spurgos. Juose paprastai gausu cukraus, rafinuotų miltų ir riebalų, o reguliarus tokių produktų vartojimas siejamas su didesne antsvorio, atsparumo insulinui ir dislipidemijos rizika.

    Didžiausia problema ta, kad tokie gaminiai dažnai tampa įpročiu prie kavos ar kaip greitas užkandis. Kai tai kartojasi kasdien, bendras kalorijų perteklius ir prastesnė maistinė vertė pradeda daryti apčiuopiamą poveikį savijautai ir kraujo tyrimams.

    Ką geriau dėti į lėkštę?

    Širdžiai palankesnė mityba dažniausiai remiasi daugiau skaidulų turinčiais produktais. Ankštiniai, tokie kaip lęšiai, avinžirniai ir pupelės, suteikia augalinių baltymų, ilgiau išlaiko sotumą ir gali padėti gerinti cholesterolio rodiklius.

    Naudingu pasirinkimu laikomi ir riešutai bei sėklos, pavyzdžiui, migdolai ar linų sėmenys. Juose yra nesočiųjų riebalų ir kitų medžiagų, kurios siejamos su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, jei vartojama saikingai.

    Kasdienėje mityboje verta dažniau rinktis pilno grūdo produktus, pavyzdžiui, kruopas ir pilno grūdo duoną. Jie suteikia daugiau skaidulų ir mikroelementų, o tai svarbu tiek cukraus, tiek cholesterolio kontrolei.

    Kada verta pasitikrinti?

    Medikai primena, kad mitybos pokyčiai efektyviausi, kai derinami su reguliariais sveikatos rodiklių patikrinimais. Ypač svarbu stebėti kraujospūdį, gliukozės ir cholesterolio rodiklius, o esant rizikos veiksnių pasitarti su šeimos gydytoju.

    Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, atsiranda spaudimo jausmas krūtinėje, dusulys, neįprastas nuovargis ar staigus fizinio pajėgumo kritimas, delsti nereikėtų. Ankstyvas įvertinimas dažnai padeda išvengti rimtų komplikacijų.

  • Mokslininkai įspėja: ši vaisių forma siejama su retesnėmis širdies ligomis – sultys neprilygsta

    Mokslininkai įspėja: ši vaisių forma siejama su retesnėmis širdies ligomis – sultys neprilygsta

    Ką parodė didelė duomenų analizė

    Tyrėjai iš Šiaurės Dakotos universiteto išanalizavo 371 038 suaugusiųjų sveikatos ir gyvensenos duomenis, vertindami, kaip dažnai jie valgo visus vaisius ir kaip dažnai geria 100 proc. vaisių sultis. Šią informaciją mokslininkai palygino su širdies ir kraujagyslių ligomis bei jų rizikos veiksniais.

    Analizėje buvo atsižvelgta į galinčius daryti įtaką veiksnius, tarp jų amžių, pajamas, išsilavinimą ir rūkymą. Įvertinus šiuos skirtumus, ryškiausiai išsiskyrė būtent ryšys tarp retesnio visų vaisių vartojimo ir prastesnių širdies sveikatos rodiklių.

    Visi vaisiai ir sultys duoda nevienodą signalą

    Žmonės, kurie visus vaisius valgė rečiau, dažniau pranešė turintys padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį cholesterolį, taip pat jiems dažniau buvo nustatyta išeminė širdies liga ar buvęs miokardo infarktas. Tuo metu 100 proc. sulčių vartojimo dažnis nesudarė tokio nuoseklaus vaizdo.

    Statistiškai reikšmingi ryšiai sulčių grupėje pasirodė tik dviejose vietose ir skirtingomis kryptimis: dažnesnis sulčių vartojimas buvo siejamas su miokardo infarktu, o retesnis sulčių vartojimas buvo siejamas su didesniu cholesteroliu. Dėl prieštaringų krypčių bendro išvados modelio, kaip visų vaisių atveju, susidaryti nepavyko.

    Kodėl vaisius dažnai pranašesnis už sultis

    Vienas pagrindinių galimų paaiškinimų yra skaidulos. Spaudžiant sultis didelė dalis skaidulų, esančių vaisiuje, pašalinama, o būtent jos gali lėtinti cukrų pasisavinimą ir prisidėti prie palankesnio cholesterolio profilio.

    Reikšmės gali turėti ir polifenoliai bei kiti bioaktyvūs junginiai, kurių kiekis ir sudėtis visame vaisiuje ir sultyse gali skirtis. Be to, sultys paprastai išgeriamos greičiau, todėl lengviau suvartoti didesnį cukrų kiekį, nei suvalgant tiek pat vaisių.

    Tyrime užfiksuotas ir vartojimo dažnio skirtumas: dalyviai visus vaisius vidutiniškai valgė 1,06 karto per dieną, o 100 proc. sultis gėrė apie 0,3 karto per dieną, tai yra maždaug kartą per tris dienas. Mokslininkai pabrėžia, kad šias sąsajas dar reikia tikslinti papildomais tyrimais.

    Tyrėjai akcentuoja, kad rezultatai neįrodo, jog 100 proc. sultys sukelia širdies ligas arba yra savaime žalingos. Vis dėlto bendra žinutė gana aiški: renkantis tarp sulčių ir viso vaisiaus, viso vaisiaus pasirinkimas dažniau siejamas su palankesne širdies ir kraujagyslių sveikata.

    Praktiškai tai reiškia, kad vaisiai turėtų išlikti kasdienės mitybos dalimi, o sultys gali būti tik papildymas, o ne pakaitalas. Jei sultys vartojamos, rekomenduojama rinktis 100 proc. sultis be pridėtinio cukraus ir nepamiršti, kad jos nepakeičia skaidulų gaunamo efekto.

  • Kava ir juoda arbata į šalį? Šis natūralus gėrimas, rodo tyrimai, padeda mažinti kraujospūdį

    Ieškantiems alternatyvos kavai ar juodajai arbatai vis dažniau siūlomas džiovintų hibisko žiedų gėrimas. Jis išsiskiria rubino spalva ir gaiviu, lengvai sutraukiančiu skoniu, kuris neretai lyginamas su spanguolėmis ar granatais.

    Hibisko užpilas tinka gerti tiek karštas vėsesniu metų laiku, tiek atšaldytas kaip vasariškas gėrimas su ledukais. Dėl to jis dažnai pasirenkamas norint sumažinti kofeino vartojimą, ypač vakarais.

    Ką rodo klinikiniai tyrimai?

    Moksliniai duomenys hibiską sieja su kraujospūdžio mažėjimu. Metaanalizė, apžvelgusi 17 klinikinių tyrimų ir publikuota mokslo žurnale Nutrition Reviews, parodė, kad reguliariai vartojant hibisko užpilą sistolinis kraujospūdis vidutiniškai sumažėdavo daugiau nei 7 mmHg.

    Sveikatos specialistai pabrėžia, kad toks pokytis daliai žmonių gali būti kliniškai reikšmingas, ypač jei kartu koreguojama mityba ir fizinis aktyvumas. Vis dėlto hibiskas nėra vaistas, todėl diagnozuotos hipertenzijos atveju gydymo savavališkai keisti nereikėtų.

    Taip pat svarbu įvertinti individualias aplinkybes. Jei vartojate kraujospūdį mažinančius vaistus ar turite lėtinių ligų, dėl reguliaraus hibisko vartojimo verta pasitarti su gydytoju arba vaistininku.

    Kaip tinkamai paruošti hibisko užpilą?

    Užpilui dažniausiai pakanka į puodelį įberti vieną kaupiną arbatinį šaukštelį džiovintų hibisko žiedlapių ir užpilti karštu, bet ne verdančiu vandeniu. Rekomenduojama vandens temperatūra apie 90 laipsnių.

    Gėrimą patariama plikyti uždengtą 5–10 minučių, priklausomai nuo norimo intensyvumo. Jei skonis atrodo per aitrus, jį galima sušvelninti nedideliu kiekiu medaus, taip pat pagardinti apelsino ar obuolio skiltele arba cinamonu.

    Atšaldytas hibisko gėrimas gali tapti alternatyva saldiesiems gaiviesiems gėrimams, tačiau pridėtinio cukraus kiekį verta kontroliuoti. Norint ilgalaikės naudos kraujospūdžiui, svarbiausia išlieka bendras gyvenimo būdas: druskos ribojimas, svorio kontrolė, judėjimas ir pakankamas miegas.

  • Kraujospūdį gali mažinti be vaistų: mokslininkai įvardijo paprastą pratimą namuose

    Padidėjęs arterinis kraujospūdis laikomas vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių, siejamu su didesne infarkto, insulto ir inkstų pažeidimų tikimybe. Naujesni tyrimai rodo, kad daliai žmonių reikšmingai padėti gali ne tik vaistai ar mityba, bet ir specifinės izometrinės pratybos.

    Viena paprasčiausių tokių pratimų formų yra vadinamosios sieninės pritūpimų atramos, kai nugara remiamasi į sieną, keliai sulenkiami maždaug 90 laipsnių kampu ir ši padėtis išlaikoma. Esmė ta, kad raumenys ilgiau išlieka įtempti, o organizmas prisitaikydamas gali gerinti kraujagyslių funkciją.

    Dažniausiai minimame protokole siūloma atlikti keturis priėjimus po dvi minutes, tarp jų darant dviejų minučių pertraukas, o treniruotes kartoti tris kartus per savaitę. Jei išlaikyti padėtį dvi minutes iš karto per sunku, rekomenduojama pradėti nuo 20–30 sekundžių ir trukmę didinti palaipsniui.

    „Ilgiau trunkanti raumenų įtampa laikui bėgant padeda kraujagyslėms efektyviau atsipalaiduoti“, – sakė fizinio aktyvumo ekspertas, komentuodamas izometrinių pratimų poveikio mechanizmą.

    Specialistai pabrėžia, kad atliekant izometrines pratybas svarbu kvėpuoti tolygiai ir nesulaikyti kvėpavimo, nes tai gali trumpam padidinti spaudimą. Izometrinių pratimų pavyzdys yra ir lenta, kai kūnas laikomas stabilioje padėtyje įtraukiant liemens, nugaros, pečių, klubų ir kojų raumenis.

    Gydytojai primena, kad aukštas kraujospūdis ne visada sukelia aiškius simptomus, todėl ypač svarbus reguliarus matavimas ir bendras gyvenimo būdo koregavimas. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs, jau vartojate vaistus ar turite širdies ligų, dėl treniruočių plano saugumo verta pasitarti su gydytoju.

  • Užtenka 3 kartų per savaitę: vienas paprastas pratimas gali pastebimai mažinti kraujospūdį

    Užtenka 3 kartų per savaitę: vienas paprastas pratimas gali pastebimai mažinti kraujospūdį

    Kas yra sieninis pritūpimas?

    Reguliari fizinė veikla laikoma vienu svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos veiksnių, tačiau ne visi randa laiko treniruotėms. Dėl to mokslininkai vis dažniau tikrina, ar trumpi, paprasti pratimai gali duoti apčiuopiamos naudos sveikatai.

    Vienas iš tokių metodų yra izometriniai pratimai, kai raumenys įtempiami, bet kūnas beveik nejuda. Klasikinis pavyzdys yra sieninis pritūpimas, kai nugara remiama į sieną ir laikoma pritūpimo padėtis.

    Ką rodo tyrimo rezultatai?

    Jungtinėje Karalystėje atliktame tyrime dalyvavo 100 suaugusiųjų, kurių vidutinis amžius siekė 37 metus. Tai buvo žmonės, kurie neatitiko minimalių fizinio aktyvumo rekomendacijų, o sistolinis kraujospūdis svyravo nuo 120 iki 140 milimetrų gyvsidabrio stulpelio.

    Pirmąsias keturias savaites 80 dalyvių tris kartus per savaitę atliko po keturis sieninius pritūpimus, o 20 žmonių sudarė kontrolinę grupę. Vėliau daliai dalyvių pratimų dažnis buvo sumažintas iki dviejų arba vieno karto per savaitę, o dalis jų pratimus visai nutraukė.

    Po keturių savaičių pratimų grupėje sistolinis kraujospūdis vidutiniškai buvo 9,45 milimetro gyvsidabrio stulpelio mažesnis nei kontrolinėje grupėje. Didžiausias efektas užfiksuotas tiems, kurie visą aštuonių savaičių laikotarpį mankštinosi tris kartus per savaitę, jų vidutinis sumažėjimas siekė 13,73 milimetro gyvsidabrio stulpelio.

    Tiems, kurie treniruotes sumažino iki dviejų ar vieno karto per savaitę, po aštuonių savaičių fiksuotas maždaug 6,5–7 milimetrų gyvsidabrio stulpelio kritimas. Tuo metu žmonėms, kurie po keturių savaičių pratimus nutraukė, nauda neišliko ir rodikliai grįžo arčiau pradinio lygio.

    Kaip atlikti ir kam tinka?

    Sieninis pritūpimas atliekamas paprastai: nugarą priglauskite prie sienos, lėtai leiskitės žemyn iki pritūpimo padėties ir išlaikykite ją sutartą laiką. Daugiausia dirba šlaunų ir sėdmenų raumenys, o būtent nejudrumas ir įtampa išskiria šį pratimą iš dinaminio pritūpimo.

    Ankstesni tyrimai taip pat siejo izometrinį treniravimą su kraujospūdžio mažėjimu, o ypač dažnai išskiriami būtent sieniniai pritūpimai. Vis dėlto vienas pratimas nepakeičia gydymo, todėl sergant hipertenzija ar vartojant vaistus svarbu sprendimus derinti su gydytoju.

    Specialistai pabrėžia ir bendrą taisyklę: kraujospūdžiui palankiausia yra reguliarumas. Net ir trumpa, bet nuosekliai į kasdienybę įtraukta veikla kai kuriems žmonėms gali būti realesnė nei ilgos treniruotės sporto salėje, o tai didina tikimybę išlaikyti įprotį.

  • Pamirškite širdies ligas? Kardiologas įvardijo 5 vaisius, kuriuos verta valgyti kasdien

    Kalbant apie širdies sveikatą dažniausiai akcentuojama, ko reikėtų valgyti mažiau, tačiau ne mažiau svarbu, ką verta įtraukti į kasdienį racioną. Kardiologai ir mitybos specialistai primena, kad vaisiai gali būti vienas paprasčiausių būdų padidinti skaidulų ir antioksidantų kiekį.

    Širdies ir kraujagyslių ligos Europoje išlieka viena dažniausių mirties priežasčių, o riziką didina padidėjęs kraujospūdis, padidėjęs MTL cholesterolis, rūkymas, antsvoris ir mažas fizinis aktyvumas. Mityba čia vaidina esminį vaidmenį, nes gali tiesiogiai veikti cholesterolio apykaitą, uždegiminius procesus ir kraujagyslių būklę.

    Murcijos Katalikiškojo universiteto profesorius Jose Abellán-Alemán, nagrinėjantis širdies ir kraujagyslių riziką, išskiria penkis vaisius, kuriuos, jo teigimu, verta valgyti dažniau. Jis pabrėžia, kad vaisiuose gausu skaidulų, vitaminų, mineralų ir polifenolių, siejamų su nauda širdies ir kraujagyslių sistemai.

    Vienas iš jo minimų pasirinkimų yra raudonosios vynuogės, kuriose gausu antocianinų. Šie augaliniai pigmentai siejami su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika, tačiau svarbu nepamiršti, kad didžiausią naudą dažniausiai rodo bendras mitybos modelis, o ne vienas produktas.

    Į sąrašą pateko ir obuoliai, ypač dėl tirpių skaidulų, tokių kaip pektinas. Tirpios skaidulos gali padėti mažinti cholesterolio pasisavinimą žarnyne, o kartu su tuo obuoliuose esantys flavonoidai siejami su palankesniais širdies rodikliais.

    Profesorius taip pat išskiria citrusinius vaisius, pavyzdžiui, apelsinus, citrinas ir greipfrutus. Jis akcentuoja, kad geriau rinktis visą vaisių, o ne sultis, nes taip gaunama daugiau skaidulų ir ilgiau išliekantis sotumas, o cukraus kiekis pasisavinamas lėčiau.

    Ketvirtasis pasirinkimas yra vyšnios, kuriose taip pat randama antocianinų ir kitų polifenolių. Naujesni tyrimai rodo galimą ryšį tarp vyšnių vartojimo, kraujospūdžio rodiklių ir kraujagyslių endotelio funkcijos, nors rezultatams įtakos gali turėti ir bendra mityba bei gyvenimo būdas.

    Penktuoju vaisiumi įvardijamas granatas, kurio sėklose gausu polifenolių ir antioksidantų. Kartu pažymima, kad daliai teiginių apie granato poveikį dar reikia daugiau aukštos kokybės klinikinių tyrimų, todėl jis turėtų būti vertinamas kaip subalansuotos mitybos dalis, o ne gydymo priemonė.

    „Nors tai yra penki mano mėgstamiausi širdžiai palankūs vaisiai, atminkite, kad visi vaisiai turi skirtingų maistinių medžiagų ir augalinių junginių, todėl svarbiausia yra įvairovė“, – sakė Jose Abellán-Alemán.

    Specialistai primena, kad didžiausią naudą širdžiai duoda ne pavieniai produktai, o nuoseklus modelis: daugiau daržovių, vaisių, ankštinių ir pilno grūdo produktų, mažiau perdirbtų gaminių, pakankamas fizinis aktyvumas ir miego režimas. Jei vartojate vaistus cholesterolio ar kraujospūdžio kontrolei, mitybos pokyčius verta aptarti su gydytoju, nes kai kurie vaisiai, pavyzdžiui, greipfrutai, gali sąveikauti su dalimi vaistų.

  • Ši viena stiklinė per dieną gali padėti spaudimui ir blogajam cholesteroliui: svarbi detalė

    Ši viena stiklinė per dieną gali padėti spaudimui ir blogajam cholesteroliui: svarbi detalė

    Pomidorų sultys gali būti paprastas būdas paįvairinti kasdienę mitybą ir papildyti ją naudingomis medžiagomis. JAV žemės ūkio departamento duomenimis, 100 gramų nesūdytų pomidorų sulčių turi apie 17 kilokalorijų, o kartu suteikia kalio, vitamino C, B grupės vitaminų ir karotenoidų.

    Viena stiklinė gali reikšmingai prisidėti prie kalio suvartojimo, o šis mineralas svarbus normaliai raumenų ir nervų sistemos veiklai. Kalis taip pat siejamas su kraujospūdžio reguliavimu, todėl mitybos rekomendacijose žmonėms, turintiems padidėjusį kraujospūdį, dažnai pabrėžiama kalio šaltinių svarba kartu ribojant natrio perteklių.

    Likopenas ir ką keičia perdirbimas

    Pomidorų produktuose išskiriamas likopenas, raudoną spalvą suteikiantis karotenoidas. Tyrimai rodo, kad termiškai apdorotuose pomidorų produktuose likopeno biologinis prieinamumas gali būti didesnis nei žaliuose pomidoruose.

    Likopenas tirpsta riebaluose, todėl jis geriau įsisavinamas, kai kartu valgomas nedidelis kiekis riebalų. Dėl šios priežasties pomidorų sultys ar kiti pomidorų produktai dažnai vertinami kaip patogus būdas gauti šio junginio, tačiau jie nėra gydymo priemonė.

    Ką parodė Japonijos tyrimas

    Pomidorų sulčių poveikis širdies ir kraujagyslių rizikos veiksniams buvo vertintas Japonijoje atliktame stebėjimo pobūdžio tyrime, publikuotame 2019 metais mokslo žurnale Food Science and Nutrition. Jame dalyvavo 481 Kurijamos gyventojas, o tyrimo laikotarpiu jie turėjo prieigą prie nesūdytų pomidorų sulčių ir dažniausiai išgerdavo maždaug po 200 mililitrų per dieną.

    Tarp 94 dalyvių, turėjusių negydytą padidėjusį kraujospūdį ar hipertenziją, vidutinis sistolinis kraujospūdis sumažėjo nuo 141,2 iki 137 milimetrų gyvsidabrio stulpelio, o diastolinis nuo 83,3 iki 80,9. Tarp 125 dalyvių, turėjusių negydytų lipidų apykaitos sutrikimų, vidutinis MTL cholesterolio rodiklis sumažėjo nuo 155 iki 149,9 miligramo decilitre.

    Vis dėlto patys autoriai pabrėžė tyrimo ribotumus: nebuvo surinkta išsamių duomenų apie dalyvių mitybą, taip pat nebuvo galima tiksliai įvertinti ryšio tarp išgeriamo sulčių kiekio ir efekto. Tyrimas buvo finansiškai paremtas bendrovės „Kikkoman“, todėl rezultatus svarbu vertinti atsargiai ir jų nelaikyti medicinine rekomendacija.

    Esminė detalė parduotuvėje: druska

    Didžiausias praktinis skirtumas renkantis pomidorų sultis yra druskos kiekis. Tyrime buvo naudotos nesūdytos sultys, o tai svarbu, nes per didelis natrio kiekis mityboje gali apsunkinti kraujospūdžio kontrolę.

    USDA pateikiamuose duomenyse nesūdytose pomidorų sultyse yra apie 10 miligramų natrio 100 gramų, o sūdytame variante apie 253 miligramus. Išgėrus stiklinę, skirtumas tampa labai reikšmingas, todėl verta rinktis produktą be pridėtinės druskos ir cukraus, su kuo trumpesne sudėtimi.

    Kam pomidorų sultys tinka ne visada

    Pomidorai ir jų produktai daliai žmonių gali paaštrinti refliukso simptomus, ypač rėmenį ir deginimą už krūtinkaulio. Tokiu atveju pomidorų sultys gali būti netinkamas pasirinkimas kasdienai, net jei bendra jų maistinė vertė palanki.

    Didesnio atsargumo reikia ir tiems, kuriems gydytojas rekomendavo riboti kalį, pavyzdžiui, sergant kai kuriomis inkstų ligomis. Tokiais atvejais sulčių kiekį geriausia aptarti su sveikatos priežiūros specialistu.

    Daugumai sveikų žmonių stiklinė nesūdytų pomidorų sulčių gali būti patogus būdas papildyti racioną kaliu ir likopenu, tačiau tai turėtų likti subalansuotos mitybos dalimi, o ne gydymo pakaitalu.

  • Mokslininkai įvardijo netikėtą sąnarių dėvėjimosi riziką: kaltas gali būti padidėjęs kraujospūdis

    Mokslininkai įvardijo netikėtą sąnarių dėvėjimosi riziką: kaltas gali būti padidėjęs kraujospūdis

    Netikėta jungtis tarp kraujospūdžio ir sąnarių

    Nauji moksliniai duomenys rodo, kad osteoartritas gali būti susijęs ne tik su amžiumi, antsvoriu ar patirtomis traumomis, bet ir su padidėjusiu arteriniu kraujospūdžiu. Tyrėjai pastebi, kad hipertenzija gali būti vienas veiksnių, galinčių paspartinti sąnario kremzlės irimą.

    Pietų Korėjos Chonnam nacionalinio universiteto mokslininkai analizavo daugiau kaip 36 000 vyresnių nei 45 metų žmonių duomenis. Nustatyta, kad turintys hipertenziją dažniau sirgo osteoartritu, o ryšys buvo ryškesnis moterims ir esant pažengusiems kelio sąnario pokyčiams.

    Svarbu pabrėžti, kad toks ryšys dar nereiškia tiesioginės priežasties. Vis dėlto mokslininkai ieškojo biologinio paaiškinimo, kuris galėtų parodyti, kaip padidėjęs kraujospūdis potencialiai prisideda prie sąnarių pažeidimų.

    Kas yra vazopresinas ir kodėl jis svarbus

    Tyrime daug dėmesio skirta arginino vazopresinui, hormonui, susijusiam su skysčių pusiausvyra ir kraujospūdžio reguliavimu. Pasak autorių, tam tikromis sąlygomis jo aktyvumas gali būti reikšmingas ir sąnarių kremzlei.

    Raktiniu taikiniu laikomas receptorius AVPR1A. Sveikoje kremzlėje jo kiekiai paprastai yra nedideli, tačiau senstant arba po sąnario pažeidimo receptorių gali daugėti, todėl kremzlės ląstelės tampa jautresnės vazopresino signalams.

    Tokiu atveju, jei žmogus kartu turi ir hipertenziją, padidėjęs vazopresino aktyvumas gali skatinti procesus, susijusius su tolimesne kremzlės degradacija. Tyrėjai tai vertina kaip papildomą argumentą, kad osteoartritas ne visada yra vien mechaninio nusidėvėjimo pasekmė.

    Simptomai ir ką verta įsivertinti

    Osteoartritas dažniausiai pažeidžia kelius, klubus, plaštakų sąnarius ir stuburą, o simptomai paprastai stiprėja palaipsniui per mėnesius ar metus. Dažniausi požymiai yra skausmas judant ar po krūvio, sąnario sustingimas ir judesių amplitudės mažėjimas.

    Medikai atkreipia dėmesį į rytinio sustingimo trukmę: trumpas sustingimas labiau būdingas osteoartritui. Jei sustingimas užtrunka ilgiau, pavyzdžiui, apie 30–60 minučių ar dar ilgiau, tai gali rodyti uždegiminę sąnarių ligą ir yra signalas kreiptis į gydytoją.

    Kadangi hipertenzija ir osteoartritas dažnai pasitaiko kartu, specialistai pabrėžia ir bendrus rizikos veiksnius, ypač antsvorį. Didesnė kūno masė ne tik didina mechaninę apkrovą keliams ir klubams, bet ir siejama su sisteminiais uždegiminiais bei metaboliniais pokyčiais.

    Riziką galima mažinti kontroliuojant kūno svorį, reguliariai judant ir stiprinant raumenis, kurie stabilizuoja sąnarius. Tinka mažesnę apkrovą sukelianti veikla, pavyzdžiui, ėjimas, važiavimas dviračiu, plaukimas, taip pat saikingi jėgos pratimai, parinkti pagal fizinę būklę.

    Taip pat svarbu vengti traumų ir pasikartojančių perkrovų, laiku reabilituoti patempimus ar sąnarių sužalojimus, o sportuojant laikytis taisyklingos technikos. Mityboje rekomenduojama orientuotis į daržoves, vaisius, pilno grūdo produktus, ankštines kultūras ir nesočiuosius riebalus, nes tai padeda valdyti svorį ir bendrą uždegimo foną.

    Mokslininkų teigimu, tolesni tyrimai padės tiksliau įvertinti, ar kraujospūdžio kontrolė gali turėti tiesioginės naudos lėtinant osteoartrito progresavimą. Tačiau jau dabar aišku, kad širdies ir kraujagyslių sveikata bei sąnarių būklė dažnai yra glaudžiau susijusios, nei manyta anksčiau.

  • Gydytojas įvardijo pigų superproduktą kraujospūdžiui: pakanka dviejų porcijų per savaitę

    Konservuotos sardinės gali būti paprastas ir nebrangus būdas papildyti mitybą medžiagomis, kurios svarbios širdžiai ir kraujospūdžiui. Gydytojai primena, kad riebios žuvies įtraukimas į racioną siejamas su geresniais širdies ir kraujagyslių rodikliais.

    Medicinos ekspertai dažniausiai rekomenduoja riebią žuvį valgyti maždaug du kartus per savaitę. Prie jos priskiriamos sardinės, skumbrė, lašiša ir šviežias tunas, kurie yra omega-3 riebalų rūgščių šaltinis.

    „Valgykite riebią žuvį du kartus per savaitę. Tokios žuvys kaip skumbrė, sardinės, šviežias tunas ir lašiša yra puikus omega-3 šaltinis, galintis padėti saugoti širdį“, – sakė medicinos ekspertas Korn Herter.

    Konservuotos sardinės dažnai išskiriamos dėl patogumo: jos ilgai galioja, nereikalauja sudėtingo paruošimo ir paprastai kainuoja mažiau nei šviežia žuvis. Be to, jų maistinė vertė išlieka aukšta, nes omega-3 riebalų rūgštys bei baltymai išsilaiko ir po konservavimo.

    Omega-3 riebalų rūgštys, ypač EPA ir DHA, siejamos su mažesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika: jos gali prisidėti prie uždegimo mažinimo, geresnių kraujo riebalų rodiklių ir kraujagyslių funkcijos. Nors vienas produktas kraujospūdžio problemos neišsprendžia, reguliariai subalansuota mityba gali padėti kartu su gydytojo paskirtu gydymu.

    Specialistai taip pat pabrėžia, kad kraujospūdžiui svarbi ne tik žuvis. Mityboje naudinga dažniau rinktis pilno grūdo produktus, augalinės kilmės baltymus, sėklas ir riešutus, o druskos bei sočiųjų riebalų vartojimą mažinti.

    Prie rezultatų prisideda ir gyvenimo būdas: reguliarus fizinis aktyvumas, pavyzdžiui, važiavimas dviračiu, bėgimas ar plaukimas, taip pat rūkymo atsisakymas. Gydytojai primena, kad antsvoris gali didinti širdies ir kraujagyslių ligų riziką, todėl svorio kontrolė yra svarbi bendros prevencijos dalis.

    Padidėjęs kraujospūdis neretai ilgą laiką nesukelia aiškių simptomų, tačiau gali tyliai žaloti kraujagysles ir didinti infarkto bei insulto tikimybę. Dėl to rekomenduojama kraujospūdį matuoti reguliariai ir, jei rodikliai nuolat aukšti, pasitarti su šeimos gydytoju dėl ištyrimo ir gydymo plano.