CP v2

Tag: Logistika

  • PKP LHS pereina prie lokomotyvų remonto savo jėgomis: sutaupyti tikisi apie 4,7 mln. eurų

    PKP Linia Hutnicza Szerokotorowa (PKP LHS) plečia lokomotyvų priežiūros ir remonto darbus, kuriuos atliks savo techninėje bazėje. Bendrovė teigia, kad taip siekia mažinti priklausomybę nuo išorinių rangovų, greitinti riedmenų grąžinimą į eksploataciją ir kontroliuoti kaštus, kurie pastaraisiais metais augo dėl paslaugų brangimo bei dalių tiekimo apribojimų.

    PKP LHS valdo 77 lokomotyvų parką, taip pat turi specialiųjų transporto priemonių ir vagonų. Didelę parko dalį sudaro sovietinės konstrukcijos M62 pagrindu sukurti lokomotyvai, Lenkijoje plačiau žinomi kaip ST44, o dalis jų per laiką buvo modernizuoti ir pritaikyti plataus 1 520 mm vėžės darbui.

    P4 remontai – sudėtingesnis etapas

    Iki šiol įmonė savo jėgomis daugiausia vykdė žemesnio lygio patikras ir priežiūrą, tačiau 2026 metais pradėjo perimti ir P4 lygio remontus. P4 yra vienas iš gilesnių techninės priežiūros etapų, kuris paprastai reiškia dalinį lokomotyvo išardymą, mazgų diagnostiką ir platesnės apimties keitimus.

    Toks remontas gali apimti važiuoklės mazgų ir ratų porų patikrą, stabdžių sistemos darbus, traukos variklių ir pavarų dėžių būklės įvertinimą, elektros bei pneumatinių sistemų diagnostiką, reguliavimą ir bandymus po remonto. Praktikoje tai užima daugiau laiko nei einamoji priežiūra, o kvalifikuotų specialistų ir įrangos poreikis yra gerokai didesnis.

    2026 metų pirmąjį pusmetį PKP LHS savo dirbtuvėse atliko keturių M62 tipo lokomotyvų P4 lygio remontą, dar du tokie lokomotyvai paruošti kitam etapui. Įmonė pabrėžia, kad pradžioje dalis specializuotų darbų, pavyzdžiui, susijusių su generatorių agregatais ar važiuoklės elementais, vis dar patikima išoriniams partneriams.

    „Tikslas yra sukurti kompetencijas, kurios leistų visą P4 remonto apimtį atlikti savo bazėje. Tai nėra vien kaštų mažinimas – svarbu ir techninė savarankiškumo bei proceso kontrolės stiprinimas“, – sakė PKP LHS Priežiūros biuro direktorius Eugeniusz Magryta.

    Sutaupymas ir parko atnaujinimas

    PKP LHS skaičiuoja, kad šis modelis 2026 metais leistų sutaupyti apie 1,6 mln. eurų, o 2027 metais – daugiau nei 4,7 mln. eurų. Sutaupymai siejami su mažesnėmis išorinių paslaugų sąnaudomis, efektyvesniu darbų planavimu ir geresniu atsarginių dalių panaudojimu.

    Kitas projekto etapas numato P4 remontų apimties plėtrą modernizuotiems 311Da tipo dyzeliniams lokomotyvams, kurie yra giliai atnaujinti M62 šeimos modeliai. PKP LHS planuoja, kad 2027 metais savo pajėgumais atliks P4 remontą 10 tokių lokomotyvų, bendradarbiaudama su „General Electric“ dėl dyzelinių variklių sprendimų ir techninės priežiūros kompetencijų.

    Lygiagrečiai PKP LHS ruošiasi riedmenų atnaujinimui ir skelbia esanti pažengusi 12 naujų lokomotyvų įsigijimo pasirengimo stadijoje. Bendrovė valdo beveik 400 kilometrų ilgio plataus vėžės liniją, kuri jungia Lenkijos geležinkelių tinklą su rytine šalies siena ir yra svarbi krovinių pervežimo bei logistikos grandinės dalis.

    Įmonė nurodo, kad joje dirba apie 1 260 darbuotojų, o metinės pajamos siekia 94–117 mln. eurų. Šiame kontekste investicijos į priežiūros pajėgumus vertinamos kaip būdas užtikrinti parko patikimumą ir lankstumą, ypač kai pramonės sektoriuje didėja spaudimas trumpinti prastovas ir stabilizuoti eksploatacinius kaštus.

  • Panamos kanalo rekordas: „SK Gas“ už LNG tanklaivio pirmumą aukcione sumokės 4,9 mln eurų

    Pietų Korėjos energetikos bendrovė „SK Gas“ sutiko sumokėti rekordinę sumą, kad jos suskystintų gamtinių dujų (SGD) tanklaivis kuo greičiau kirstų Panamos kanalą. Už pirmumo teisę atviroje aukciono procedūroje bendrovė įsipareigojo sumokėti apie 4,9 mln eurų.

    SGD krovinys buvo pakrautas viename JAV terminalų Meksikos įlankos pakrantėje, o laivas atplaukė į Cristobal uostą prie Atlanto pusės įplaukos į kanalą. Tokia logistika aktuali tiek JAV SGD eksportuotojams, tiek Azijos pirkėjams, nes laiko sutaupymas tiesiogiai virsta mažesnėmis transporto sąnaudomis ir mažesne vėlavimo rizika.

    Kodėl mokama tiek daug?

    Pastaraisiais mėnesiais Panamos kanalo pralaidumą spaudžia vandens trūkumas, siejamas su mažesniu kritulių kiekiu ir El Ninjo reiškiniu. Kadangi kanalo šliuzams būtinas gėlas vanduo, mažėjant jo atsargoms ribojamas leistinų tranzitų skaičius, o tai automatiškai ilgina eilę ir kelia kainas.

    Kanalo administracija taiko mišrų modelį: nustatomas bazinis mokestis, o dalis tranzitų paskirstoma aukcionuose, kuriuose laivų savininkai varžosi dėl ankstesnio pravažiavimo. Dėl to kainą vis dažniau lemia ne tik laivo dydis ar krovinio tipas, bet ir tai, kiek operatorius pasirengęs mokėti už laiką.

    Laikas kainuoja šimtus tūkstančių

    Šiuo atveju sprendimą paaiškina ir rinkos realijos: SGD tanklaivių nuomos įkainiai siekia apie 184 000 eurų per dieną, todėl net kelios papildomos laukimo dienos gali kainuoti daugiau nei 1 000 000 eurų. Kai eilės reide ilgėja, aukcione sumokėta suma tampa būdu išvengti didesnių nuomos, degalų bei įsipareigojimų tiekimui kaštų.

    Ribojant tranzitų skaičių, tikėtina, kad laivų laukimo laikas abiejose kanalo pusėse toliau svyruos, o aukcionuose fiksuojami įkainiai išliks aukšti. Tai ypač jautru energijos kroviniams, kurių pristatymo grafikai ir sutarčių terminai dažnai yra griežti.

  • Rusai atvėrė sudegintų „Wildberries“ sandėlių vidų: ką rado po dronų smūgių?

    Rusai atvėrė sudegintų „Wildberries“ sandėlių vidų: ką rado po dronų smūgių?

    Rusijos pareigūnai paviešino vaizdus iš smarkiai apgadintų „Wildberries“ logistikos sandėlių Leningrado srityje, kurie, Maskvos teigimu, pastarosiomis savaitėmis tapo Ukrainos dronų atakų taikiniu. Pranešama, kad į vietą buvo įleisti Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto atstovai, turėję įvertinti smūgių pasekmes.

    Vizitą aprašė Rusijos užsienio reikalų ministerijos specialusis pasiuntinys Rodionas Mirošnikas. Rusijos institucijos tvirtina, kad ekspertams buvo siekiama parodyti, jog sandėlių teritorijoje ir aplink ją nėra karinių objektų, o taikiniai esą buvę išimtinai civiliniai.

    Pasak pateikiamos informacijos, delegacija bendravo ir su administracija bei darbuotojais, kurie atakų metu buvo objekte. Minimi sandėliai Šušaruose ir kompleksas Krasnyj Bore, o nuotraukose iš vidaus matyti sudegusių prekių krūvos.

    Skelbiama, kad tarp sunaikinto turto dominuoja buitinės prekės: puodai, keptuvės, dangčiai ir kiti virtuvės reikmenys. Tai atitinka „Wildberries“ veiklos modelį, kai didžiulėse halėse prekės komplektuojamos ir išsiunčiamos į atsiėmimo punktus visoje šalyje.

    Šis epizodas išryškina platesnę karo tendenciją, kai smūgiai vis dažniau nutaikomi į logistiką ir tiekimo grandines. Tokie objektai civilinėje ekonomikoje laikomi kritiškai svarbiais, tačiau karo sąlygomis jų vaidmuo tampa ginčytinas, ypač jei per platformas ar sandėlius juda dvejopo panaudojimo prekės.

    Ukraina, Rusijos teigimu, tokius smūgius grindžia argumentu, kad logistikos tinklas netiesiogiai prisideda prie karo pastangų, o per prekybos kanalus gali būti įsigyjama ir kariuomenei naudinga įranga. Tuo metu Rusija atakas vadina teroro veiksmais prieš civilinę infrastruktūrą.

    „Ekspertai turėjo įsitikinti, kad sandėliuose ir jų apylinkėse nėra karinių objektų“, – sakė Rodionas Mirošnikas.

    Nepriklausomai patikrinti visų pateikiamų teiginių šiame etape sudėtinga, nes viešai prieinami duomenys apie konkrečių objektų naudojimą yra riboti. Vis dėlto paviešinti vaizdai rodo reikšmingą žalą civilinėms atsargoms ir pabrėžia, kad karas vis labiau persikelia į ekonomikos ir logistikos infrastruktūrą.

  • DI ateina į gamyklas ir vertina vadovus: kodėl rizika auga net aukščiausio lygio vadovybei

    Dirbtinis intelektas vis dažniau diegiamas gamyklose ne vien kaip dar vienas automatizavimo sluoksnis. Jis tampa sprendimų priėmimo įrankiu, galinčiu realiu laiku apdoroti didelius duomenų srautus iš jutiklių, kamerų ir gamybos valdymo sistemų. Tai leidžia tiksliau planuoti procesus, greičiau aptikti nukrypimus ir sumažinti broko riziką.

    Pramonėje DI dažnai apibūdinamas kaip papildomi roboto „pojūčiai“, nes kompiuterinė rega ir pažangūs modeliai leidžia atpažinti defektus, kurie anksčiau pasprukdavo pro įprastą kontrolę. Praktikoje tai ypač svarbu ten, kur klaidų kaina didelė, pavyzdžiui, medienos apdirbime, automobilių pramonėje ar energetikos įrenginių priežiūroje. Kuo daugiau signalų patenka į modelį, tuo tikslesnės gali būti roboto trajektorijos ir operacijų parametrai.

    „DI yra tarsi milžiniškas dešimtmetis vaikas: jis neįtikėtinai greitai apdoroja informaciją, bet jam reikia labai tikslių instrukcijų ir aiškių ribų“, – sakė Grzegorzas Putynkowskis.

    Didelė dalis diegimų prasideda ne nuo visiškai naujų robotų, o nuo jau veikiančių automatizuotų linijų „praturtinimo“ DI moduliais. Dažniausiai modeliai apmokomi atskirose skaičiavimo aplinkose, o į gamyklą perkeliami lengvesni vykdomieji algoritmai, kuriems reikia papildomo kompiuterio greta PLC valdiklių. Taip įmonės gali pradėti nuo konkretaus taikymo, pavyzdžiui, kokybės kontrolės, ir palaipsniui plėsti sprendimą.

    Didžiausi iššūkiai dažnai slypi ne programiniame kode, o duomenyse ir jų parengime. Kokybės kontrolėje, ypač medienos ar kitų natūralių medžiagų atveju, defektų tipų gali būti dešimtys, o dalies jų įprasta kamera patikimai nefiksuoja. Todėl įmonėms tenka sukaupti dideles, dažnai labai specifines defektų duomenų bazes ir investuoti į ilgesnį mokymą.

    Dar viena praktinė kliūtis yra skaičiavimo galios ir energijos poreikis mokymo metu. Modelių mokymas gali reikalauti nepalyginamai daugiau resursų nei tradicinė automatizacija, todėl tam pasitelkiami duomenų centrai ir grafikos procesoriai. Pramonė vis aktyviau ieško „lengvesnių“ modelių, kuriems reikėtų mažiau atminties ir mažesnių energijos sąnaudų, o tai tampa svarbu ir dėl kaštų, ir dėl tvarumo tikslų.

    Verslo požiūriu DI diegimas vis dažniau siejamas ne su darbo vietų mažinimu, o su našumo didinimu ir efektyvesniu resursų naudojimu. Įmonės tikisi geriau planuoti gamybą, optimizuoti žaliavų sunaudojimą, mažinti energijos nuostolius, tikslinti tiekimo grandinės sprendimus ir greičiau reaguoti į paklausos pokyčius. Taip DI tampa ne vien technologine, bet ir finansine priemone konkurencingumui palaikyti.

    „DI algoritmai pirmiausia mažina ne žemiausios grandies darbuotojų poreikį, o atsigręžia į vadovų veiklos efektyvumą: dalį ataskaitų ir analizės gali atlikti elektroninis asistentas“, – teigė Grzegorzas Putynkowskis.

    Čia ir atsiranda naujas pramonės posūkis: DI pradeda „matuoti“ sprendimų priėmimą. Kai duomenys apie gamybą, kokybę, energijos sąnaudas ir logistiką sujungiami į vieną vaizdą, vadovų veiklos rezultatai tampa lengviau palyginami ir labiau pagrindžiami skaičiais. Tai gali mažinti tarpininkavimo grandis, bet kartu kelia klausimų dėl atsakomybės, vertinimo kriterijų ir klaidų, kurias gali padaryti modeliai.

    Kur DI duoda greičiausią grąžą

    Didžiausią potencialą pramonė dažnai mato ten, kur procesai standartizuoti, o duomenys renkami nuosekliai. Medienos pramonėje DI leidžia tiksliau klasifikuoti ruošinius, automobilių sektoriuje padeda užtikrinti pastovią kokybę ir mažinti broką, logistikoje gerina planavimą, o energetikoje vis labiau naudojamas priežiūros ir gedimų prognozavimo sprendimams. Tokiose srityse DI ne tik automatizuoja, bet ir padeda išvengti brangių sustojimų.

    Mažesnėms įmonėms aktualus ir prenumeratos modelis, kai nereikia kurti savo duomenų centrų ar laikyti didelių komandų. Tačiau toks kelias didina priklausomybę nuo tiekėjo ir kainų politikos, todėl didesnės organizacijos dažnai siekia aiškių ilgalaikių sutarčių ir nuosavybės teisių į kritinius sprendimus. Renkantis tarp „savos“ ir perkamos sistemos vis daugiau lemia tai, ar duomenys laikomi strateginiu pranašumu.

    Žmonės ir kompetencijos tampa siauruoju kakleliu

    Net ir sparčiai tobulėjant technologijoms, įmonės vis dažniau susiduria su kvalifikacijos spraga. Darbuotojams reikia ne tik gebėti naudotis naujomis sąsajomis, bet ir suprasti, kaip DI priima sprendimus, kokių ribų jam reikia, kaip vertinti modelio patikimumą ir kaip suvaldyti klaidų riziką. Pramonėje vis labiau vertinamas gebėjimas sujungti patirtį apie procesą su skaitmeniniais įrankiais.

    Reikšminga ir kartų sinergija: vyresni specialistai turi gilią gamybinę patirtį, o jaunesni inžinieriai dažniau atsineša duomenų analizės ir sistemų integravimo įgūdžius. Tokia partnerystė tampa viena realiausių sąlygų, kad DI sprendimai veiktų stabiliai, o ne liktų demonstraciniais projektais. Galiausiai būtent žmonės užtikrina, kad DI būtų įdarbintas kaip pagalbininkas, o ne kaip nevaldomas vertintojas.

    Humanoidai ir „paskutinė mylia“ gamyboje

    Pramonėje vis garsiau kalbama apie humanoidinius robotus, kurie galėtų perimti užduotis, kur klasikinė robotika stringa dėl nuolat besikeičiančios aplinkos. Vienas pavyzdžių yra pakavimas, kai vienoje linijoje gali būti šimtai ar tūkstančiai skirtingų produktų, o pakuotės ir jų paėmimo būdai keičiasi. Tokiose situacijose prisitaikymas tampa svarbesnis už maksimalią tikslumo rekordą.

    Panašiai ir statybose: mūrijimas, tinkavimas ar plytelių klojimas reikalauja sudėtingų judesių, kuriuos standartiniams pramoniniams robotams atkartoti sunku. Humanoidai galėtų palengvinti sveikatą žalojančias užduotis, o ilgainiui būti „apmokomi“ amatininkų, perimant jų judesius. Vis dėlto tai dar sritis, kur realaus masto diegimai priklausys nuo kainos, patikimumo ir saugos standartų.

    DI pramonėje vystosi taip greitai, kad įmonėms vis dažniau tenka diegti sprendimus ne idealiomis sąlygomis, o veikiant spaudimui dėl kaštų ir konkurencijos. Dėl to prioritetu tampa ne vien technologija, bet ir aiškūs procesai, duomenų kokybė, darbuotojų parengimas bei atsakingas DI naudojimas. Priešingu atveju įmonės rizikuoja ne tik atsilikti, bet ir priimti sprendimus, kurių negalės pagrįsti ar suvaldyti.

  • DI ateina į gamyklas ir vertina vadovus: kodėl efektyvumo rodikliai gali paliesti net prezidentus

    Dirbtinis intelektas vis dažniau diegiamas ne tik kaip įprastos automatizacijos priedas, bet ir kaip sprendimų priėmimo įrankis, keičiantis gamybos valdymą. Pramonėje DI padeda robotams ir sistemoms „matyti“ daugiau: apdoroti vaizdo, jutiklių ir procesų duomenis realiu laiku bei siūlyti optimalius veiksmus.

    Toks pokytis ypač svarbus sektoriams, kuriuose didelę savikainos dalį sudaro žaliavos, energija ir prastovų kaina. Medienos apdirbimas, automobilių pramonė, logistika ir energetika DI taiko ten, kur svarbiausia yra greitis, tikslumas ir nuosekli kokybės kontrolė.

    DI robotams suteikia „pojūčius“

    Šiuolaikinė robotika vis dažniau remiasi kompiuterine rega ir pažangia analitika, todėl robotų darbo trajektorijos, jėgos parinkimas ir operacijų tikslumas gali būti koreguojami pagal aplinkos signalus. Kuo daugiau duomenų patenka į algoritmą, tuo geriau sistema geba atpažinti nukrypimus ir sumažinti klaidų skaičių.

    Praktikoje tai reiškia, kad DI gali ne tik atlikti užduotis, bet ir pateikti sprendimų rekomendacijas operatoriui, meistrui ar gamybos vadovui. Kai įmonės turi didelę automatizuotų įrenginių bazę, DI dažnai diegiamas papildomai, prijungiant skaičiavimo įrangą prie PLC valdiklių ir gamybinių duomenų srautų.

    Didžiausi iššūkiai prasideda ten, kur reikia ilgai mokyti modelius ir surinkti didelius, kokybiškus duomenų rinkinius. Pavyzdžiui, medienos kokybės kontrolėje defektų įvairovė tokia didelė, kad paprasta kamera gali dalies jų nepastebėti, o dalį gerų gaminių atmesti kaip broką, todėl realiai kuriamos sudėtingesnės 3D ir vaizdo analizės schemos.

    Kodėl duomenys tampa konkurenciniu pranašumu

    Gamyboje duomenys vis dažniau laikomi strateginiu turtu, nes nuo jų priklauso, kaip greitai ir tiksliai DI atpažins broką, prastovų priežastis ar proceso nuokrypius. Dėl to įmonės retai dalijasi defektų bibliotekomis ir mokymo duomenimis, nes jie atspindi konkrečią technologiją, medžiagas ir tiekimo grandinę.

    Net turint panašius duomenis, rezultatai gali skirtis, nes svarbi ne tik medžiaga, bet ir tai, kaip suformuotos taisyklės, ribos, mokymo metodika ir kokie tikslai keliami. Dėl didelių skaičiavimo poreikių DI mokymas dažnai vyksta duomenų centruose, o į gamyklą perkeliami „lengvesni“ vykdomieji modeliai.

    Augantis skaičiavimo poreikis reiškia ir didesnį energijos suvartojimą, todėl pramonė ieško efektyvesnių sprendimų. Vis daugiau dėmesio skiriama specializuotiems akceleratoriams ir naujoms architektūroms, kurios mažina šilumos nuostolius ir aušinimo kaštus, nes būtent energija tampa vienu iš ribojančių veiksnių.

    DI keičia vadovų darbą

    Didžiausias lūžis vyksta ne tik ceche, bet ir vadovų lygmenyje: DI ima automatiškai agreguoti gamybos, kokybės, logistikos ir finansinius rodiklius bei pateikti įžvalgas, kurios anksčiau keliaudavo per kelis valdymo sluoksnius. Tai mažina ataskaitų rengimo naštą ir spartina sprendimų priėmimą.

    Tokioje aplinkoje vertinimas vis labiau remiasi duomenimis, todėl optimizacijos galimybės atsiveria būtent vadybos grandyje. Kai sistemos gali tiksliau parodyti, kur stringa planavimas, atsargų valdymas ar prastovų priežastys, DI natūraliai tampa įrankiu vertinti vadovų efektyvumą pagal faktinius rezultatus.

    „Ataskaitos anksčiau keliaudavo per kelis lygius, o dalį šio darbo šiandien gali atlikti elektroninis asistentas“, – sakė pramonės technologijų plėtros ekspertas.

    Tai nereiškia, kad DI automatiškai pakeis žmones, tačiau jis keičia reikalavimus kompetencijoms. Darbuotojams ir vadovams vis svarbiau greitai perprasti naujas sąsajas, duomenų logiką ir sprendimų ribas, o įmonėms tampa kritiška derinti patyrusių specialistų proceso žinias su jaunesnių inžinierių skaitmeniniais įgūdžiais.

    Ilgainiui DI diegimas dažniau siejamas su produktyvumo didinimu, o ne su tiesioginiu etatų mažinimu, nes prarasti kvalifikuotus žmones tampa brangu. Tačiau atsakomybės centrai keičiasi: daugiau užduočių automatizuojama analizėje ir planavime, todėl vadovams tenka aiškiau apibrėžti tikslus, priimti sprendimus greičiau ir pagrįsti juos duomenimis.

  • Lenkai stato rekordinį silosą: Trzemeszne bulvių krakmolo sandėlis taps didžiausiu šalyje

    Lenkai stato rekordinį silosą: Trzemeszne bulvių krakmolo sandėlis taps didžiausiu šalyje

    Trzemeszno mieste, Didžiosios Lenkijos vaivadijoje, bulvių perdirbimo įmonėje „Przedsiębiorstwo Przemysłu Ziemniaczanego Trzemeszno“ pradėta naujo siloso, skirto bulvių krakmolui sandėliuoti, statyba. Projektas pristatomas kaip didžiausias tokio tipo objektas Lenkijoje ir vienas didesnių Europoje.

    Numatoma siloso talpa sieks 60 000 tonų, o tūris – apie 80 000 kubinių metrų produkto. Įmonė skaičiuoja, kad toks kiekis prilygtų 16 futbolo aikščių plotui, padengtam vieno metro storio krakmolo sluoksniu.

    Statybos mastas ir terminai

    Per kapsulės įbetonavimo ceremoniją nurodyta, kad gelžbetonio konstrukcijos rangovas yra „Strabag“. Skelbiama, kad statyboms planuojama sunaudoti apie 6 000 kubinių metrų betono ir 312 tonų plieno.

    Naujasis silosas turės automatizuotas pakrovimo, iškrovimo ir valdymo sistemas. Įmonė tikisi, kad tai leis mažinti sandėliavimą maišuose ir didesnę dalį krakmolo nukreipti tiesiai į silosų sistemą, taip optimizuojant vidinę logistiką.

    „Tai leis mums gerokai pagerinti vidinę logistiką. Taip pat galėsime stabiliau reaguoti rinkoje, nes krakmolą bus įmanoma ilgiau saugoti“, – sakė įmonės vadovas Jarosławas Rogalskis.

    Kodėl krakmolo sandėliavimas tampa strateginis

    Įmonė pastaraisiais metais didino gamybos pajėgumus ir save priskiria prie didesnių bulvių krakmolo gamintojų Europoje. Naujas silosas bus maždaug šešis kartus talpesnis už esamą Trzemeszno silosą, kuriame telpa apie 10 000 tonų.

    Bulvių krakmolas naudojamas ne tik maisto pramonėje – jo paklausa svarbi ir farmacijos bei popieriaus sektoriuose, kur vertinamos tirštinamosios ir rišamosios savybės. Didesnė sandėliavimo talpa paprastai reiškia daugiau lankstumo vykdant ilgalaikius kontraktus, valdant sezoniškumą ir mažinant tiekimo grandinės trikdžių riziką.

    Skelbiama, kad apie 70 proc. Trzemeszno produkcijos keliauja eksportui, o likusi dalis realizuojama Lenkijos rinkoje. Įmonė sieja didesnį sandėliavimo pajėgumą su galimybe paprasčiau aptarnauti naujas rinkas ir užtikrinti tolygesnį tiekimą.

    Kas planuojama po siloso

    Technologinius bandymus numatyta pradėti 2027 metų gegužę, o objekto paleidimas planuojamas 2027 metų liepą. Tolesnės plėtros planuose minimi centralizuotos pakavimo grandies sprendimai, operacinio sandėlio plėtra ir energijos projektai.

    Taip pat nurodomi ketinimai vystyti biogazės gamybą ir saulės elektrinės projektą, o kartu – didinti krakmolo gilesnio perdirbimo apimtis. Tokie žingsniai atitinka bendrą Europos maisto ir žemės ūkio pramonės kryptį, kai įmonės siekia didesnio energinio savarankiškumo ir didesnės pridėtinės vertės produktų.

  • Kalifornija atvėrė kelią autonominiams sunkvežimiams: „Aurora Innovation“ ir „Kodiak AI“ jau testuoja

    Kalifornija atvėrė kelią autonominiams sunkvežimiams: „Aurora Innovation“ ir „Kodiak AI“ jau testuoja

    Kalifornijoje panaikintas ilgai galiojęs apribojimas sunkiasvoriams autonominiams automobiliams, todėl į valstijos kelius jau išriedėjo pirmieji bandomieji savarankiškai važiuojantys vilkikai. Kalifornijos transporto priemonių departamentas (DMV) išdavė pirmuosius leidimus, leidžiančius tokias transporto priemones bandyti viešuose keliuose.

    Pirmosios leidimus gavo dvi bendrovės: „Aurora Innovation“ ir „Kodiak AI“. Pastaroji skelbia bandymus jau pradėjusi, o dalį maršrutų vykdanti netoli savo biuro Mountain View apylinkėse, kur lengviau užtikrinti techninę priežiūrą ir greitą reagavimą į incidentus.

    Naujos taisyklės, bet su sąlygomis

    Kalifornijos DMV šiemet atnaujino autonominių transporto priemonių bandymų taisykles ir panaikino draudimą sunkiasvorėms transporto priemonėms, sveriančioms daugiau nei apie 4 536 kilogramus. Kartu su pokyčiais atsirado ir aiškesnis kelias, kaip įmonės galėtų pereiti nuo bandymų prie platesnio diegimo, tačiau tam reikės papildomų procedūrų ir atitikties.

    Kol kas šios kategorijos bandymams Kalifornijoje būtinas saugos vairuotojas už vairo. Tai reiškia, kad technologija dar nėra laikoma pasirengusia visiškai savarankiškam važiavimui be žmogaus įsikišimo, o atsakomybė realiose situacijose išlieka žmogaus pusėje.

    Taisyklės taip pat riboja bandymų vietas: nurodoma nevykdyti testų keliuose, kuriuose leistinas greitis yra 25 mylios per valandą ar mažiau, nebent važiuojama tiesioginiu maršrutu tarp taškų. Tokie apribojimai labiau orientuoja bandymus į greitkelius ir tarpmiestinius koridorius, kur eismo scenarijai labiau nuspėjami.

    Kodėl tai svarbu logistikai?

    Autonominiai vilkikai laikomi viena perspektyviausių autonominio transporto krypčių, nes ilgos distancijos greitkeliuose sudaro palankesnes sąlygas automatizacijai nei tankiai apgyvendinti miestų centrai. Logistikos sektoriui tai aktualu ir dėl vairuotojų trūkumo, ir dėl siekio mažinti prastovas, gerinti maršrutų planavimą bei didinti saugumą.

    Iki šiol dalis autonominių sunkvežimių kūrėjų daugiau dėmesio skyrė valstijoms, kur reguliavimas paprastesnis, pavyzdžiui, Teksasui. „Aurora Innovation“ jau yra vystžiusi maršrutus keliuose JAV koridoriuose, todėl Kalifornijos sprendimas bendrovei reiškia galimybę aktyviau dirbti ir namų rinkoje.

    Kas laukia toliau?

    Leidimai testavimui nėra tas pats, kas komercinis naudojimas be žmogaus. Norint pereiti prie platesnių operacijų, įmonėms teks įrodyti sistemos patikimumą, suvaldyti rizikas, užtikrinti draudimą, incidentų ataskaitų teikimą ir kitus atitikties reikalavimus, kuriuos prižiūri DMV.

    Rinka tuo pat metu juda ir technologijų, ir reguliavimo kryptimi: autonominis vairavimas vis dažniau siejamas su DI sprendimais, kurie apdoroja didelius jutiklių duomenų srautus realiu laiku. Tačiau būtent sunkiasvoriame transporte bet kokia klaida kainuoja brangiau, todėl taisyklės išlieka konservatyvios, o diegimas greičiausiai vyks etapais.

  • Okupuotoje Ukrainoje nufilmuota autostrada liepsnose: rusai jos vengia, Kryme ima stigti degalų

    Okupuotoje Ukrainoje nufilmuota autostrada liepsnose: rusai jos vengia, Kryme ima stigti degalų

    Socialiniuose tinkluose plinta vaizdo įrašas iš okupuotos Ukrainos pietų, kuriame matyti kelias, nusėtas sudegusiais vilkikais, priekabomis ir cisternomis. Kadrų fone – didžiulis ugnies kamuolys ir juodi dūmai, kylantys virš dar vienos degančios cisternos.

    Minima atkarpa driekiasi per Mariupolį, Berdianską ir Melitopolį ir yra viena svarbiausių sausumos maršrutų, kuriais Rusija aprūpina okupuotą Krymą. Šis kelias siejamas su buvusiomis Ukrainos magistralėmis M14 ir M18, o Rusijos logistikoje jis laikomas pagrindine arterija pietų kryptimi.

    Ukrainos šaltiniai šią trasą jau kurį laiką vadina Autostrada liepsnose, nes joje dažnai fiksuojami smūgių padariniai ir degantys krovininiai automobiliai. Pastaraisiais mėnesiais atakos, anot Ukrainos pranešimų, tapo intensyvesnės, o taikiniais dažnai įvardijami degalų, amunicijos ir aprūpinimo konvojai.

    Ukrainos karinėse komunikacijose akcentuojama, kad smūgiai logistikai yra būdas mažinti Rusijos pajėgų galimybes palaikyti karo veiksmus pietuose. Pranešimuose minimos vidutinio nuotolio dronų operacijos, kai taikiniai pasiekiami dešimtimis ar net šimtais kilometrų už fronto linijos.

    Šio spaudimo poveikis, kaip teigiama, ypač juntamas Kryme, kur periodiškai atsiranda degalų tiekimo sutrikimų ir ribojimų. Okupacinė administracija kai kuriais laikotarpiais buvo įvedusi pardavimo limitus, įskaitant 20 litrų vienam automobiliui, o tai tampa signalu apie trapias tiekimo grandines.

    Rusija bando dalį srautų nukreipti alternatyviais keliais ir jūrų maršrutais, tačiau ir jie, Ukrainos vertinimu, išlieka pažeidžiami. Tuo pat metu Krymo tiltas tebėra jautrus taikinys: jo pralaidumas ir saugumas lemia, kiek greitai į pusiasalį galima perkelti degalus, šaudmenis ir atsargas.

    Analitikai pažymi, kad logistika šiame kare tapo vienu svarbiausių frontų: sunaikinta cisterna ar vilkikas reiškia ne tik vieną prarastą transporto priemonę, bet ir grandininį efektą visoje tiekimo sistemoje. Dėl to kelių, mazgų ir sandėlių apsauga, taip pat atstumų įveikimas dronais, vis dažniau nulemia operacijų tempą.

  • „Wildberries“ svarsto dalį logistikos perkelti į Kirgistaną: po dronų atakų ieško saugesnio kelio

    Kirgistano valdžia pasiūlė Rusijos e. prekybos platformai „Wildberries“ perkelti dalį sandėlių ir logistikos infrastruktūros į Kirgistaną. Idėja pristatyta Kirgistanui ir Rusijai skirtoje verslo taryboje, pabrėžiant siekį auginti prekybą ir sumažinti riziką, kai kritinė infrastruktūra sutelkta vienoje šalyje.

    Siūlymą iškėlė Kirgistano prekybos ir pramonės struktūroms artimi atstovai, akcentuodami, kad dalies sandėliavimo pajėgumų išskaidymas leistų lanksčiau valdyti tiekimo grandinę. Tai ypač aktualu dabar, kai „Wildberries“ objektai Rusijoje pastarosiomis savaitėmis tapo Ukrainos dronų atakų taikiniais.

    Kas verčia ieškoti alternatyvų?

    Pastaruoju metu pranešama apie virtinę smūgių „Wildberries“ logistikos objektams skirtinguose Rusijos regionuose. Tarptautinė žiniasklaida skelbė, kad per atakas buvo apgadinta arba sunaikinta reikšminga sandėliavimo infrastruktūros dalis, o tai neišvengiamai paveikė pristatymų greitį ir atsargų valdymą.

    Dėl tokių incidentų rizika tampa ne tik operacinė, bet ir finansinė: sutrinka prekių judėjimas, didėja draudimo bei saugumo kaštai, o smulkieji pardavėjai, priklausomi nuo platformos sandėliavimo ir paskirstymo tinklo, susiduria su užsakymų vėlavimu ir pajamų kritimu.

    Kodėl pasirinkimas gali kristi ant Kirgistano?

    Kirgistanas siūlomas kaip vieta, kur būtų galima išskaidyti sandėliavimo ir logistikos grandis, sumažinant priklausomybę nuo vieno geografinio taško. Šalia to skaičiuojama ir ekonominė nauda: auganti prekybos apimtis, papildomos darbo vietos ir didesnis regiono vaidmuo tranzito bei paskirstymo schemose.

    „Prekės neturėtų būti laikomos vienoje vietoje, tai yra ir ekonomikos, ir rizikų valdymo klausimas“, – sakė Kirgistano pusės atstovas, pristatydamas idėją verslo taryboje.

    Platesnis kontekstas: Centrinė Azija kaip atsarginis planas

    Viešojoje erdvėje jau anksčiau skambėjo signalai, kad „Wildberries“ ieško alternatyvių krypčių už Rusijos ribų, tarp jų minėtas ir Kazachstanas. Tokia strategija atitinka platesnę tendenciją, kai didelės e. prekybos ir logistikos bendrovės, susidūrusios su geopolitinėmis rizikomis, dalį infrastruktūros perkelia ar dubliuoja kaimyninėse valstybėse.

    Kremliaus institucijos ir pati „Wildberries“ viešai neigia teiginius, kad platforma būtų naudojama Rusijos kariuomenei aprūpinti. Tuo metu Ukrainos pusė teigia, kad e. prekybos kanalais gali būti platinamos prekės, turinčios karinį ar dvejopos paskirties pritaikymą, todėl logistikos infrastruktūra tampa taikiniu.

    Kol kas nėra aišku, ar pasiūlymas perkelti dalį logistikos į Kirgistaną virs konkrečiais sprendimais ir investicijomis. Tačiau pats signalas rodo, kad didžiausi regiono e. prekybos žaidėjai vis dažniau logistiką planuoja ne tik pagal kaštus, bet ir pagal saugumo bei atsparumo kriterijus.

  • Nuo logistikos iki žurnalistikos: kaip Bartosz Gabiś pakeitė karjerą ir atrado technologijų aistrą

    Nuo logistikos iki žurnalistikos: kaip Bartosz Gabiś pakeitė karjerą ir atrado technologijų aistrą

    Bartosz Gabiś – ilgametę patirtį logistikoje ir projektų valdyme sukaupęs specialistas, kuris vienu metu nusprendė iš esmės pakeisti profesinį kelią. Pasak jo, sprendimą paskatino noras atgaivinti dar mokyklos laikais puoselėtas svajones ir ieškoti darbo, suteikiančio daugiau prasmės kasdienybėje.

    Taip prasidėjo jo kelias į žurnalistiką, kurią jam pavyko suderinti su sena, bet neišblėsusia aistra technologijoms. Gabiui ypač artimi klasikiniai įrenginiai ir elektronikos nostalgija – nuo nešiojamų muzikos grotuvų iki telefonų su atlenkiamais dangteliais, kurie šiandien daugeliui primena ankstyvąją mobiliojo ryšio erą.

    Technologijų istorija pastaraisiais metais tapo ryškia tendencija: gamintojai ir vartotojai vis dažniau atsigręžia į dizaino paveldą, o senesnių įrenginių estetika įkvepia naujus produktus. Tokios kryptys matomos ir išmaniųjų telefonų rinkoje, kur sugrįžta kompaktiškesni formatai, o atlenkiami modeliai atgaivina kadaise populiarią idėją šiuolaikiniu pavidalu.

    Greta technologijų temų, Gabiś akcentuoja dėmesį gyvenimui kokybišku ritmu ir geru stiliumi. Jo atstovaujamas požiūris telpa į platesnį gyvenimo būdo žurnalistikos lauką, kuriame svarbiausi tampa kasdieniai pasirinkimai, turintys realų poveikį savijautai, namų komfortui, santykiams, kelionėms ir kultūriniams įpročiams.

    Tokia kryptis atspindi ir auditorijos lūkesčius: vis daugiau žmonių ieško ne tik naujienų, bet ir praktiškos, patikimos informacijos, padedančios priimti geresnius sprendimus. Gabiś istorija rodo, kad karjeros pokytis gali tapti ne rizika, o sąmoningu žingsniu į veiklą, kuri leidžia sujungti profesinius įgūdžius su asmeniniais interesais.