Tag: Logistika

  • Anglies kainos prieš žiemą šauna į viršų: sandėliuose daugėja trūkumų, išauga ir pristatymo kaina

    Artėjant šildymo sezonui Lenkijoje ryškėja tendencija: anglies kainos kyla, o dalies populiariausių frakcijų sandėliuose ima trūkti. Skirtumai tarp pirkimo „prie šaltinio“ ir privačių prekybininkų kainų išlieka dideli, o galutinę sumą dažnai padidina pristatymas.

    Viešai skelbiamais duomenimis, smulkesnės frakcijos anglis (vadinamasis „groszek“) gali kainuoti maždaug nuo 300 eurų už toną, tačiau privačiuose sandėliuose kaina neretai artėja prie 580 eurų už toną. Panašūs kainų skirtumai fiksuojami ir perkant „orzech“ tipo anglį, todėl pirkėjai vis dažniau lygina ne tik kainą, bet ir prieinamumą.

    Prekybininkai atkreipia dėmesį, kad pigiausia anglis dažniausiai siūloma tiesiogiai kasyklose, tačiau tai dar nereiškia mažiausių išlaidų. Pirkėjui tenka pasirūpinti logistika, o transporto kaina rudenį linkusi augti dėl didesnio užsakymų skaičiaus ir brangesnių degalų.

    Kur anglis dingsta greičiausiai?

    Rinkos dalyviai pastebi, kad pirmiausia praretėja vidutinės ir stambesnės frakcijos, kurios dažnai pasirenkamos individualiuose ūkiuose. Kai pasiūla sandėliuose mažėja, kainos tampa jautresnės bet kokiems sutrikimams: užtenka kelių dienų aktyvesnio pirkimo ir kainodara persitvarko į aukštesnį lygį.

    „Sandėliuose jau trūksta stambesnių ir vidutinių frakcijų, o ten, kur jų dar yra, kaina kyla beveik kasdien“, – sakė profesinių sąjungų lyderis Boguslavas Ziętekas.

    Ekspertai pabrėžia, kad tokiose situacijose pirkėjai dažnai permoka ne todėl, kad rinka „staiga pabrango“, o todėl, kad sprendimą atideda iki paskutinės minutės. Artėjant žiemai didėja tiek paklausa, tiek spaudimas tiekimo grandinei, todėl ilgėja pristatymo terminai ir atsiranda daugiau „išparduota“ atvejų.

    Norint objektyviai palyginti pasiūlymus, rekomenduojama vertinti ne tik kainą už toną, bet ir šilumingumą, frakciją bei realią pristatymo kainą iki namų. Praktikoje pigiausias pasiūlymas kasykloje gali tapti brangesnis už sandėlio kainą, jei transportas tolimas arba užsakomas piko metu.

  • „Poczta Polska“ skaitmenina paslaugas: e. siuntos jau viršijo 111 mln, žvalgosi į DI sprendimus

    E. įteikimai tampa kasdienybe

    Lenkijos valstybinė bendrovė „Poczta Polska“, kuri yra oficialus e. įteikimų sistemos operatorius, skelbia sparčiai augančius skaitmeninių siuntų srautus. Bendrovės duomenimis, per rugpjūtį e. sistemoje buvo išsiųsta daugiau kaip 100 mln siuntų, o bendras skaičius jau perkopė 111 mln.

    Ši statistika apima tiek visiškai skaitmeninius laiškus, tiek vadinamąsias hibridines siuntas, kai dalis proceso vyksta elektroniniu būdu, o pristatymas užbaigiamas tradiciškai. Bendrovė pabrėžia, kad e. įteikimai artimiausiu metu nepakeis visų popierinių laiškų, tačiau tampa vis svarbesne veiklos dalimi.

    Kodėl skaitmenizacija spartėja?

    Už IT ir skaitmeninę transformaciją atsakingas „Poczta Polska“ viceprezidentas Grzegorzas Latosińskis teigia, kad tikslas yra sukurti vieningą, vartotojui aiškią skaitmeninės komunikacijos strategiją. Pasak jo, įmonė nori išvengti situacijos, kai klientai priversti blaškytis tarp daugybės skirtingų kanalų.

    Papildomą postūmį skaitmeninių paslaugų plėtrai suteikia reguliaciniai pokyčiai: nuo spalio mėnesio visi verslo subjektai įpareigoti turėti elektroninių įteikimų adresą. Tai didina paklausą tiek pačiai sistemai, tiek su ja susijusioms paslaugoms.

    Kur bus investuojama?

    Pasak G. Latosińskio, bendrovė šiuo metu planuoja reikšmingą skaitmeninio segmento modernizaciją ir siekia mažinti atsilikimą nuo rinkos lyderių. Konkrečių investicijų sumų jis neįvardijo, pabrėždamas, kad jos bus skelbiamos kartu su viešaisiais pirkimais ir atrankomis.

    Tarp prioritetų įvardijami baziniai technologiniai sprendimai, įskaitant SD-WAN tipo tinklo infrastruktūrą, kuri turėtų supaprastinti duomenų valdymą ir sustiprinti ryšio saugumą. Kitas akcentas yra personalo valdymo sistemos atnaujinimas, nes „Poczta Polska“ dirba daugiau kaip 50 000 darbuotojų, o efektyvus žmogiškųjų išteklių valdymas tampa kritiškai svarbus.

    DI planai: klientų aptarnavimas, logistika ir saugumas

    „Poczta Polska“ atvirai kalba ir apie dirbtinis intelektas taikymą. Vadovybė pabrėžia, kad organizacija pirmiausia turi pasirengti diegimui: darbuotojams negalima tiesiog suteikti įrankių, kurių jie nemokės naudoti arba kurie realiai nepalengvins kasdienių užduočių.

    Didžiausia trumpalaikė nauda, bendrovės vertinimu, galėtų būti klientų aptarnavime, kur daug procesų vis dar atliekama rankiniu būdu. Automatizavimas ir išmanus užklausų nukreipimas turėtų sutrumpinti aptarnavimo laiką ir pagerinti paslaugų kokybę.

    „Naudosime DI, bet su galva, apgalvotai. Tai neturi būti daroma vien dėl paties įspūdžio“, – sakė Grzegorzas Latosińskis.

    Logistikoje bendrovė mini tikslus mažinti nereikalingus siuntų tvarkymo etapus, tikslinti pristatymo procesus ir optimizuoti paštininkų bei kurjerių maršrutus. Kartu pabrėžiama, kad DI neturėtų virsti pertekliniu darbuotojų sekimu, o būti praktišku įrankiu greitesniam pristatymui.

    Dar viena kryptis yra kibernetinis saugumas: „Poczta Polska“ yra kritinės infrastruktūros dalis, todėl skaitmeninių paslaugų augimas didina ir grėsmių paviršių. Bendrovė praneša įkūrusi kibernetinio saugumo padalinį, tiesiogiai pavaldų už skaitmeninimą atsakingai vadovybei, o DI čia planuojamas taikyti taikliai, konkrečiuose scenarijuose.

    Akcentas vietiniams tiekėjams

    G. Latosińskis taip pat pabrėžė siekį saugumo sprendimus vystyti bendradarbiaujant pirmiausia su Lenkijos tiekėjais. Pasak jo, neseniai pasirašytas ketinimų protokolas dėl vietinės technologijos panaudojimo, o apie bandymų rezultatus bendrovė žada informuoti vėliau.

    Skaitmeniniuose projektuose reikšmingesnį vaidmenį turėtų atlikti ir dukterinė įmonė Envelo, kurią planuojama stiprinti kaip technologijų kompetencijų centrą. Bendrovės tikslas – kad Envelo padėtų realistiškai planuoti projektus, perimtų rinkos žinias ir palengvintų vidinių komandų krūvį.

    Įmonės mastas ir rezultatai

    „Poczta Polska“ yra didžiausias pašto operatorius Lenkijoje, valdoma valstybės. Bendrovė skelbia turinti apie 51 000 darbuotojų, kasdien aptarnaujanti apie 300 000 siuntų ir 3 mln laiškų, o jos tinklą sudaro daugiau kaip 7 500 padalinių.

    Bendrovė taip pat nurodo, kad 2025 metais grynasis pelnas siekė apie 469 mln zlotų, tai yra maždaug 108 mln eurų. Įmonė pažymi, kad rezultatui reikšmingą įtaką turėjo gautos kompensacijos už universaliųjų paslaugų teikimo sąnaudas už 2023 ir 2024 metus.

    Nuo birželio 1 dienos „Poczta Polska“ vadovauja prezidentė Magdalena Gaj. Bendrovė pabrėžia, kad tolesnė skaitmeninė plėtra bus siejama su paslaugų kokybės gerinimu, infrastruktūros atnaujinimu ir atsargiai, praktiškai pagrįstu DI diegimu.

  • DHL vadovas apie Lenkiją: kodėl ji sparčiai laimi globalioje prekyboje ir ką keistų Portas Polska

    Lenkija vis dažniau įvardijama kaip laimėtoja

    Tarptautiniai logistikos lyderiai vis dažniau akcentuoja, kad Lenkija išnaudoja pasaulinės prekybos persitvarkymą ir tampa vienu svarbiausių prekių judėjimo centrų Europoje. Tai siejama ne tik su šalies geografija, bet ir su augančiu eksportu bei vis sudėtingesne vietos gamyba.

    DHL vadovai pristatydami naujausius duomenis apie prekybos srautus pabrėžė, kad nepaisant muitų, konfliktų ir geopolitinės įtampos, pasaulinė prekių prekyba išlieka augimo trajektorijoje. Prognozėse numatoma, kad iki 2029 metų vidutinis metinis augimas sieks apie 3,4 proc.

    DI bumas keičia prekybos kryptis

    Vienas ryškiausių pastarųjų metų veiksnių yra investicijų šuolis į dirbtinį intelektą ir jam reikalingą infrastruktūrą. Būtent su DI plėtra susijusios technologijos ir komponentai tampa vis didesne pasaulinės prekybos augimo dalimi, o didžiausi tempai fiksuojami Azijoje ir Ramiojo vandenyno regione.

    Europoje prekyba taip pat auga, tačiau svarbiausia žinutė šiame kontekste yra Lenkijos rezultatai. DHL vertinimu, per pastarąjį dešimtmetį Lenkijos prekių prekyba augo kelis kartus sparčiau nei Europos Sąjungos vidurkis, o prognozės rodo, kad šis atotrūkis artimiausiais metais gali išlikti.

    Kuo paremta Lenkijos sėkmė?

    DHL atstovai augimą sieja su kelių veiksnių kombinacija: didėjančiomis užsienio investicijomis, gerėjančia transporto infrastruktūra ir stipriu ryšiu su Europos rinka. Svarbi ir struktūrinė ekonomikos transformacija, kai gamyba tampa vis labiau orientuota į aukštesnės pridėtinės vertės produktus.

    „Lenkija labai sąmoningai naudoja žmonių kompetencijas ir intelektinį kapitalą, kad gamintų vis labiau pažangius technologinius produktus“, – sakė DHL Express vadovas Johnas Pearsonas.

    Tokiai ekonomikos struktūrai ypač svarbios greitos ir prognozuojamos tiekimo grandinės, nes didėja aukštos vertės ir laiko atžvilgiu jautrių siuntų dalis. DHL pabrėžia, kad tai keičia ir logistikos paslaugų pobūdį: vis daugiau srautų reikalauja ne tik pajėgumų, bet ir kokybės, tikslumo bei patikimo tranzito per Europą.

    Portas Polska: daug potencialo, bet mažiau pažadų

    Atskirai aptariamas būsimo Portas Polska vaidmuo aviacijos krovinių rinkoje. DHL teigia dalyvaujanti darbinėse diskusijose dėl krovininės infrastruktūros planavimo, tačiau kol kas vengia konkrečių įsipareigojimų, nes projektas gali reikšti esminius tinklo pakeitimus.

    „Nuolat analizuojame savo tinklą ir esame atviri naujoms galimybėms, jei jos padeda klientams ir užtikrina paslaugų kokybę. Mūsų komanda Lenkijoje atidžiai stebės naujo oro uosto plėtrą ir vertins, kiek jis gali atitikti būsimus poreikius“, – sakė Johnas Pearsonas.

    DHL atstovai pabrėžia, kad tokio masto projektui reikėtų ne tik investicijų, bet ir procesų pertvarkymo keliuose objektuose, todėl galutiniai scenarijai dar modeliuojami. Tuo pačiu grupė skelbia dideles investicijas Vidurio ir Rytų Europoje iki 2030 metų, o Lenkija įvardijama kaip viena pagrindinių programos krypčių.

  • DHL vadovas apie Lenkiją: prekyba augs sparčiau nei ES, o Portas Lenkija dar kelia klausimų

    Pasaulinė prekių prekyba artimiausiais metais turėtų augti sparčiau nei praėjusį dešimtmetį, nepaisant muitų, karinių konfliktų ir geopolitinės įtampos. Tai rodo naujausios DHL analizės išvados, pristatytos Varšuvoje, kur bendrovė aptarė ir Lenkijos vaidmenį Europos tiekimo grandinėse.

    Pagal DHL „Globalization Tracker“ prognozes, prekių prekyba iki 2029 metų vidutiniškai didės po 3,4 proc. per metus. Ataskaitoje pabrėžiama, kad 2026 metų pirmoje pusėje fiksuotas vienas didžiausių prekybos pagreičių per apie 15 metų, neskaičiuojant išskirtinio atšokimo po pandemijos.

    Vienu svarbiausių augimo variklių įvardijamas investicijų bumas, susijęs su dirbtinis intelektas plėtra. DHL vertinimu, technologijos ir prekės, reikalingos DI infrastruktūrai, 2025 metais sudarė apie 42 proc. pasaulinės prekybos augimo, o 2026 metų pirmą ketvirtį jų indėlis dar labiau išaugo.

    Lenkija kaip prekybos laimėtoja

    DHL vadovai akcentuoja, kad Lenkija išsiskiria kaip viena ryškiausių dabartinių pokyčių pasaulinėje prekyboje laimėtojų. Per pastarąjį dešimtmetį šalies prekių prekyba, DHL pateikiamais skaičiavimais, augo daugiau nei du kartus sparčiau nei pasaulio vidurkis ir gerokai sparčiau nei Europos Sąjungos.

    Prognozuojama, kad ši persvara turėtų išlikti ir ateinančiais metais: Lenkijos prekybos augimas, lyginant su pasauliniu tempu, turėtų būti didesnis, o ES kontekste skirtumas dar ryškesnis. DHL tai sieja su investicijų pritraukimu, gamybos modernėjimu, palankia geografine padėtimi ir išvystyta transporto infrastruktūra.

    „Aiškiai sutinku, kad Lenkija yra viena iš dabartinės tarptautinės prekybos aplinkos laimėtojų, o tai patvirtina ir istoriniai duomenys, ir prognozės“, – sakė Niujorko universiteto Stern mokyklos profesorius Stevenas A. Altmanas, prisidėjęs prie DHL ataskaitos rengimo.

    Eksportas, logistika ir gamybos kokybės šuolis

    DHL vertinimu, Lenkijos ekonomikos ryšys su tarptautine prekyba stiprėjo nuosekliai: eksporto dalis šalies ekonomikoje per kelis dešimtmečius reikšmingai išaugo. Tuo pat metu didelė eksporto dalis ir toliau lieka susieta su ES rinka, kas užtikrina stabilias tiekimo grandines ir prognozuojamą paklausą.

    Pasak DHL, kinta ir Lenkijos vaidmuo jų tinkle: šalis svarbi ne vien kaip didelė rinka ar tranzito taškas, bet ir kaip vis labiau pažangios gamybos vieta. Tai reiškia didesnį aukštos vertės ir laikui jautrių siuntų srautą, kuriam būtinas greitis ir patikimumas.

    „Lenkija labai sąmoningai naudoja savo intelektinį kapitalą ir žmonių įgūdžius vis pažangesnių technologijų produktų gamybai, o mums tai beveik idealus rinkos modelis“, – sakė DHL Express vadovas Johnas Pearsonas.

    Portas Lenkija: potencialas, bet be pažadų

    Didėjant Lenkijos svarbai regione, diskusijose neišvengiamai atsiranda ir planuojamas naujas oro uostas bei transporto mazgas Portas Lenkija. DHL atstovai patvirtino, kad su projekto komanda vyksta darbinės konsultacijos dėl krovininės aviacijos infrastruktūros ir galimų scenarijų.

    Vis dėlto bendrovė kol kas vengia konkrečių įsipareigojimų, nes tokio masto mazgas reikštų ne tik naujas investicijas, bet ir esamų procesų bei srautų perplanavimą keliuose objektuose. DHL pabrėžia, kad sprendimai priklausys nuo projekto brandos, sąlygų ir realios naudos klientams.

    „Nuolat analizuojame savo tinklą ir esame atviri naujoms galimybėms, jei jos padeda klientams ir paslaugų kokybei. Mūsų komanda Lenkijoje atidžiai stebės naujo oro uosto plėtrą ir vertins, kiek jis atitinka ateities poreikius“, – sakė J. Pearsonas.

    Šiame kontekste DHL taip pat skelbia apie planuojamas investicijas Centrinėje ir Rytų Europoje iki 2030 metų, kurios apimtų logistikos infrastruktūrą, transporto tinklus, ekspreso paslaugas ir sandėliavimo sprendimus. Lenkija įvardijama kaip viena pagrindinių šio regioninio plano krypčių, o dalis projektų siejama ir su oro krovinių plėtra.

  • „Poczta Polska“ pasuka į DI: po 111 mln e. siuntų žada greitesnį aptarnavimą ir saugesnę logistiką

    Lenkijos valstybinė bendrovė „Poczta Polska“ skelbia spartinanti skaitmeninę modernizaciją ir vis daugiau dėmesio skirianti dirbtiniam intelektui. Įmonė, kuri yra nacionalinės e. pristatymo sistemos operatorė, teigia, kad DI diegs praktiškai, pirmiausia ten, kur jis realiai sutrumpina procesus ir mažina darbuotojų apkrovą.

    Pasak bendrovės vadovybės, e. pristatymo paslaugos apimtys auga: po to, kai rugpjūtį buvo peržengta 100 mln riba, dabar sistemoje jau viršyta 111 mln siuntų. Į šį skaičių įeina tiek visiškai skaitmeniniai, tiek hibridiniai pristatymai, kai dalis proceso vyksta elektroniniu būdu.

    Skaitmeniniai kanalai ir infrastruktūra

    „Poczta Polska“ pabrėžia siekį suvienodinti skaitmeninius kanalus, kad klientui nereikėtų blaškytis tarp skirtingų sprendimų. Įmonė akcentuoja, jog e. pristatymas artimiausiu metu nepakeis tradicinių laiškų, tačiau tampa vis svarbesne veiklos dalimi ir reikalauja tvirtesnės IT bazės.

    Tarp artimiausių technologinių žingsnių minima tinklų modernizacija, įskaitant sprendimus, kurie supaprastina ryšio valdymą ir didina saugumą. Taip pat planuojama atnaujinti personalo valdymo sistemas, nes bendrovė išlieka viena didžiausių darbdavių šalyje ir nori tiksliau valdyti žmogiškuosius išteklius.

    Kur DI turėtų duoti greičiausią efektą

    Didžiausias potencialas, anot „Poczta Polska“, yra klientų aptarnavime, kur darbuotojai atlieka daug pasikartojančių, rankinių užduočių. Tikimasi, kad DI padės greičiau apdoroti užklausas, tiksliau nukreipti klientą ir sumažinti eiles tiek skaitmeniniuose kanaluose, tiek kontaktų centruose.

    Kita kryptis yra logistika: siuntų rūšiavimo ir pristatymo procesai, maršrutų optimizavimas, mažesnis siuntos „lietimų“ skaičius bei sklandesnis siuntų kelias iki gavėjo. Bendrovė pabrėžia, kad tikslas nėra perteklinis sekimas ar sudėtingas atskaitingumas kurjeriams, o praktiškas ir pamatuojamas pristatymo grandinės sutrumpinimas.

    Akcentas – kibernetinis saugumas

    Įmonė taip pat akcentuoja kibernetinį saugumą, nes skaitmeninės paslaugos auga, o pašto infrastruktūra laikoma jautria ir strategiškai svarbia. Skelbiama, kad sustiprinta specializuota kibernetinio saugumo funkcija, o DI šiame lauke planuojama naudoti taikliai, konkrečioms užduotims, pavyzdžiui, grėsmių aptikimui ar incidentų analizės spartinimui.

    „Poczta Polska“ signalizuoja ir apie prioritetą bendradarbiauti su vietos tiekėjais, ypač su saugumu susijusiose srityse. Bendrovė teigia sieksianti, kad technologiniai projektai būtų įgyvendinami realistiškai, o diegiami sprendimai būtų naudingi kasdienėse operacijose, o ne vien demonstraciniai.

    „Norime naudoti DI, bet su galva, apgalvotai. Tai neturi būti menas dėl meno“, – sakė bendrovės vadovybės atstovas Grzegorzas Latosińskis.

    Bendrovė nurodo, kad kasdien aptarnauja šimtus tūkstančių siuntų ir milijonus laiškų, o jos tinklą sudaro tūkstančiai padalinių. Pastaruoju metu „Poczta Polska“ viešai akcentuoja skaitmeninių paslaugų plėtrą kaip vieną svarbiausių krypčių, siekiant mažinti atotrūkį nuo rinkos lyderių ir didinti paslaugų kokybę.

  • „Atlas Copco Group“ Žemutinėje Silezijoje statys 5 600 kv. m gamyklą: ką reikš regionui

    Pramoninio nekilnojamojo turto vystytoja „Panattoni“ pranešė pradedanti gamyklos statybas Okmianuose, Žemutinėje Silezijoje. Objektas bus statomas pasaulinei pramonės įrangos gamintojai „Atlas Copco Group“ ir užims apie 5 600 kv. m.

    Projektas įgyvendinamas pagal BTS principą, kai pastatas projektuojamas ir statomas konkretaus nuomininko poreikiams. Tokia schema paprastai leidžia greičiau pritaikyti patalpas gamybos procesams, logistikai bei inžinerinėms sistemoms.

    Nauja gamykla pagal BTS modelį

    Pasak projekto iniciatorių, pastate bus sujungtos kelios funkcijos: gamyba, sandėliavimas ir administracinės bei buitinės patalpos. Taip pat numatyta atskira įrangos remonto ir aptarnavimo zona, svarbi klientų aptarnavimo greičiui ir atsarginių dalių srautams.

    „Lenkija „Atlas Copco Group“ yra svarbi rinka – nuosekliai plečiame čia veiklą jau daug metų. Investicija Okmianuose stiprina mūsų gamybos ir serviso pajėgumus, kad galėtume dar geriau atliepti klientų poreikius“, – sakė „Atlas Copco Group“ operacijų vadovas Szymon Zych.

    Planuojama, kad veikla naujoje vietoje galėtų startuoti 2027 metų antrąjį ketvirtį. Tokie terminai pramonės projektams dažniausiai priklauso nuo įrangos diegimo, darbuotojų parengimo ir tiekimo grandinės suderinimo.

    Kodėl Žemutinė Silezija traukia gamybą

    Žemutinė Silezija laikoma vienu stipriausių Lenkijos pramonės ir logistikos regionų, kur dažnai telkiasi tiek gamyba, tiek sandėliavimas. Investuotojams svarbūs keli veiksniai: išvystyta kelių infrastruktūra, kvalifikuota darbo rinka ir tiekėjų ekosistema.

    „Dar viena gamybinė BTS investicija Žemutinėje Silezijoje patvirtina, kad regionas pritraukia įmones, kurioms reikia konkrečiai veiklai pritaikytų objektų. Tokiuose projektuose kiekvienas pastato elementas turi būti suderintas su procesais“, – teigė „Panattoni“ atstovas Jakub Jankowiak.

    „Panattoni“ nurodo, kad per 15 metų Žemutinėje Silezijoje pristatė apie 2 500 000 kv. m pramoninio ploto. Iš jų beveik 442 000 kv. m sudarė BTS ir BTO projektai, kurie paprastai siejami su ilgesnio laikotarpio gamybos plėtra ir investuotojų įsipareigojimais.

  • Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Azerbaidžanas pasirašė sandorius už 9 mlrd. eurų: kokias galimybes mato investuotojai?

    Geopolitinė įtampa ir sutrikusios tiekimo grandinės verčia įmones iš naujo vertinti, kur investuoti ir kaip apsaugoti veiklą nuo rizikų. Būtent šiame kontekste Baku surengtame antrajame Azerbaidžano tarptautiniame investicijų forume dalyviai kalbėjo apie prekybą, infrastruktūrą ir ilgalaikes partnerystes.

    Renginyje, organizatorių teigimu, dalyvavo atstovai iš daugiau nei 70 šalių, o jo metu pasirašyti kontraktai ir susitarimai viršijo 9 mlrd. eurų. Tai vienas didžiausių pastarųjų metų tokių forumų rezultatų regione, kur investuotojai ieško naujų maršrutų ir gamybos vietų.

    Koridoriai tarp Europos ir Azijos

    Forume daug dėmesio skirta Azerbaidžano geografinei padėčiai tarp Europos ir Azijos bei transporto koridoriams, kurie ypač išryškėjo po pastarųjų metų prekybos srautų persiskirstymo. Verslui svarbiausiais klausimais įvardyti logistikos pajėgumai, pasienio procedūrų greitis ir patikimas infrastruktūros finansavimas.

    Kalbėta, kad investuotojų pasitikėjimą lemia ne tik keliai, uostai ar geležinkeliai, bet ir aiškios taisyklės, prognozuojama mokesčių aplinka bei sutarčių vykdymo praktika. Dėl to šalys, pretenduojančios tapti tranzito centrais, vis dažniau konkuruoja ne pažadais, o realiais infrastruktūros ir reguliavimo sprendimais.

    Diversifikacija: nuo gamybos iki turizmo

    Diskusijose akcentuota ekonomikos diversifikacija, siekiant mažinti priklausomybę nuo energijos išteklių ciklų. Tarp aptartų krypčių minėtos pramoninės zonos, gamyba, turizmas ir nekilnojamasis turtas, kur investuotojai dažniausiai ieško greitesnės grąžos ir aiškesnio paklausos pagrindimo.

    Taip pat aptartos DI taikymo galimybės, ypač pramonėje ir paslaugų sektoriuje, kur didžiausią vertę kuria procesų automatizavimas, kokybės kontrolė ir tiekimo planavimas. Vis dėlto pabrėžta, kad DI plėtra glaudžiai susijusi su duomenų valdymu, kibernetiniu saugumu ir kvalifikuotos darbo jėgos pasiūla.

    Ką tai reiškia investuotojams?

    Pasirašytų susitarimų suma savaime dar negarantuoja investicijų realizavimo, tačiau signalizuoja apie augantį regiono dėmesį infrastruktūros ir gamybos projektams. Rinkos analitikai paprastai vertina, kad tokie forumai tampa lakmuso popierėliu, ar šalis geba pasiūlyti ne tik patogią geografiją, bet ir patikimą verslo aplinką.

    Jei deklaruoti projektai virs realiais darbais, Azerbaidžanas gali sustiprinti savo vaidmenį kaip logistikos ir pramonės grandžių dalis tarp Europos ir Azijos. Investuotojams tai reiškia daugiau alternatyvų tiekimo grandinių diversifikacijai, bet kartu ir poreikį kruopščiai vertinti politines, reguliacines bei valiutų rizikas regione.

  • Europos planas keičia prekybą: Transkaspijos koridorių žada sutrumpinti nuo 35 iki 15–20 dienų

    Europos planas keičia prekybą: Transkaspijos koridorių žada sutrumpinti nuo 35 iki 15–20 dienų

    Koridorius, kuriuo siekiama apeiti rizikas

    Europos Sąjungos remiamos šalys siekia, kad Transkaspijos tarptautinis transporto maršrutas taptų greitesnis ir labiau nuspėjamas. Pagrindinis tikslas – tranzito laiką, kuris šiandien dažnai siekia apie 35 dienas, sumažinti iki 15–20 dienų.

    Šis koridorius jungia Centrinę Aziją su Europa per Kazachstaną, Kaspijos jūrą, Azerbaidžaną, Sakartvelą ir Turkiją. Tai mišrus maršrutas, kuriame turi tiksliai „susikalbėti“ geležinkeliai, keliai, uostai ir keltai, todėl net maži trukdžiai vienoje grandyje iškart išaugina viso kelio trukmę.

    Ne tik bėgiai ir uostai

    Temos aktualumą išryškino Taškente vykusi antroji nacionalinė Transkaspijos transporto koridoriaus konferencija, kurioje aptarti prioritetiniai projektai, logistika, skaitmeninimas ir spartesnės sienų procedūros. Susitikime dalyvavo Europos ir Uzbekistano pareigūnai, tarptautinės finansų institucijos bei transporto įmonės.

    TRACECA generalinis sekretorius Jasurbekas Choriyevas pabrėžė, kad maršrute vis dar esama infrastruktūros netolygumų, kuriuos būtina toliau finansuoti. Vis dėlto, jo teigimu, artimiausiais metais didžiausias dėmesys bus skiriamas vadinamajam minkštajam sujungiamumui.

    „Skaitmeninis sujungiamumas ir tarpvalstybinis procedūrų palengvinimas bei supaprastinimas bus svarbiausias prioritetas artimiausius ketverius metus“, – sakė J. Choriyevas.

    Nuspėjamumas logistikai svarbesnis už rekordus

    Europos Komisijos Tarptautinių partnerysčių generalinio direktorato atstovas Pēteris Ustubs akcentavo, kad koridorių būtina vertinti kaip vientisą sistemą. Jo teigimu, kritiškai svarbu kuo labiau pereiti prie elektroninių dokumentų ir maksimaliai suderinti muitinės procedūras visoje grandinėje.

    „Turime žiūrėti į koridorių kaip į visumą, užtikrinti, kad procedūros veiktų sklandžiai, dokumentai kuo labiau būtų elektroniniai, o muitinės tvarka – kiek įmanoma suderinta“, – sakė P. Ustubs.

    Logistikos bendrovėms vien kelionės sutrumpinimo neužtenka, nes kainodara ir kontraktai remiasi prognozuojamu terminu. Praktikoje konkurencingumą lemia tai, ar vežėjai gali patikimai žinoti, kada krovinys pasieks klientą, ir kiek realiai užtruks sienų kirtimas bei perkrovimai.

    „Transporto ir logistikos įmonėms reikia labai nuspėjamo grafiko, kad jos tiksliai žinotų, kada ir kaip judės kroviniai“, – pabrėžė P. Ustubs.

    Silpnos vietos: Juodoji jūra ir pralaidumas Vakaruose

    Koridoriaus greitį riboja ne tik biurokratija, bet ir fiziniai „kamščiai“ vakarinėje maršruto dalyje. TRACECA atstovai kaip pavyzdžius mini naujas geležinkelio jungtis Pietų Kaukaze ir Turkijoje, kurios galėtų sujungti didesnes maršruto atkarpas per palyginti trumpus trūkstamus segmentus.

    Papildoma rizika siejama su Juodosios jūros saugumu, nes pastaraisiais metais šiame regione fiksuojami išpuoliai prieš civilius prekybinius laivus ir smūgiai uostų infrastruktūrai. Dėl to koridoriui svarbios alternatyvos, kurios mažiau priklauso nuo nestabilių jūrinių atkarpų, o ten, kur jūra neišvengiama, itin svarbi keltų bei uostų pralaida.

    Uzbekistanui tai – išgyvenimo ekonomika

    Uzbekistanui šis maršrutas turi ypatingą ekonominę reikšmę, nes šalis yra dvigubai sausumos apsupta valstybė, o logistika sudaro reikšmingą prekių savikainos dalį. Valstybės tikslas – mažinti transporto kainą ir sutrumpinti kelią iki Europos rinkų, kad vietos eksportas taptų konkurencingesnis.

    Uzbekistano planuose įvardijamas dalyvavimas Kaspijos uostų infrastruktūros projektuose, keltų ar baržų pajėgumų didinimas, taip pat investicijos Azerbaidžane ir interesai Sakartvelo bei Juodosios jūros uostuose. Tokie sprendimai reikalingi tam, kad grandinė būtų ne tik greita, bet ir turėtų pakankamai pajėgumų augančiam srautui.

    Šalies viduje iššūkiu išlieka tai, kad dalimi geležinkelių tinklo naudojasi ir keleiviniai, ir krovininiai traukiniai. Planuojama atskira greitojo keleivinio susisiekimo linija tarp Taškento ir Samarkando galėtų sumažinti apkrovą ir atlaisvinti daugiau pralaidumo kroviniams.

    Strateginį koridoriaus augimą iš rytų pusės galėtų paskatinti Kinijos, Kirgizijos ir Uzbekistano geležinkelio projektas. Uzbekistano geležinkelių vertinimu, ilgainiui šia kryptimi būtų galima pervežti iki 15 mln. tonų krovinių per metus, kurių dalis natūraliai keliautų į Vakarus Transkaspijos koridoriumi.

    Ekspertai pabrėžia, kad artimiausiais metais didžiausia konkurencija vyks ne dėl vieno uosto ar vienos linijos statybos, o dėl taisyklių suvienodinimo, duomenų mainų ir procedūrų automatizavimo. Jei šios dalys veiks, infrastruktūros investicijos duos greitesnį efektą, o koridorius taps patikima alternatyva prekybai tarp Europos ir Azijos.

  • Dyzelinas ES pasiekė rekordą: litras jau 2,24 euro, o kai kuriose šalyse perkopė 2,50

    Dyzelinas ES pasiekė rekordą: litras jau 2,24 euro, o kai kuriose šalyse perkopė 2,50

    Rekordinės kainos visoje ES

    Europos Sąjungos vidutinė dyzelino kaina degalinėse pasiekė naują rekordą ir pakilo iki 2,24 euro už litrą. Tai gerokai daugiau nei prieš karo Artimuosiuose Rytuose eskalaciją, kai vidurkis siekė 1,59 euro už litrą.

    Europos Komisijos skelbiamame savaitiniame naftos biuletenyje fiksuojama, kad dalyje valstybių kainų šuolis tapo istorinis. Naujas aukštumas pasiekė ir tokios šalys kaip Belgija, Italija, Rumunija bei Lenkija.

    Kur litras kainuoja brangiausiai

    Naujausi duomenys rodo, kad kai kuriose šalyse dyzelino kaina perkopė 2,50 euro už litrą. Toks lygis užfiksuotas Danijoje, Nyderlanduose ir Suomijoje, o Vokietijoje kaina pasiekė 2,44 euro už litrą.

    Belgijoje dyzelinas savaitės pradžioje vidutiniškai kainavo 2,43 euro už litrą, kai prieš savaitę buvo 2,39 euro. Italijoje kaina per savaitę pakilo maždaug 0,07 euro ir siekė 2,35 euro už litrą.

    Kodėl dyzelinas taip brangsta

    Kainas aukštyn stumia tiekimo sutrikimai ir geopolitinė įtampa, paveikusi svarbius energijos išteklių maršrutus. Tarp veiksnių minimas Hormūzo sąsiaurio pralaidumo sumažėjimas, taip pat trikdžiai Raudonojoje jūroje ir smūgiai naftos perdirbimo infrastruktūrai.

    Be tiekimo grandinės problemų, kainas palaiko ir aukštos Europos perdirbimo maržos, tai yra skirtumas tarp naftos kainos ir didmeninės pagamintų degalų vertės. Tokios maržos ypač reikšmingos dyzelinui, kurio paklausa išlieka didelė transporte ir žemės ūkyje.

    Ką tai reiškia vairuotojams ir verslui

    Dyzelinas tebėra pagrindinis kuras kelių krovinių pervežimui ir daliai žemės ūkio technikos, todėl brangimas tiesiogiai kelia logistikos ir maisto grandinės sąnaudas. Tai reiškia spaudimą kainoms parduotuvėse, net jei pokytis neatsiranda iš karto.

    Europos Komisijos statistika apima mokesčius, kurie skirtingose šalyse sudaro reikšmingą galutinės kainos dalį ir vidutiniškai siekia apie 40 proc. Vis dėlto kai kurios valstybės taiko tikslines priemones atskiroms grupėms, todėl reali finansinė našta gali skirtis.

    „Šie kainų šuoliai labiausiai smogia namų ūkių biudžetams ir didina sąnaudas verslui, ypač transporto sektoriuje“, – teigiama Europos Komisijos skelbiamų savaitinių degalų kainų duomenų apžvalgose.

  • Degalai Portugalijoje perkopė 2 eurus: kas labiausiai nukentės ir kodėl sąskaitą gaus pirkėjai

    Degalai Portugalijoje perkopė 2 eurus: kas labiausiai nukentės ir kodėl sąskaitą gaus pirkėjai

    Portugalijoje degalų kainos per kelis mėnesius šoktelėjo iki daugiau nei 2 eurų už litrą, o poveikį jaučia ne tik vairuotojai. Brangstant dyzelinui ir benzinui, papildomos sąnaudos persikelia į prekių ir paslaugų kainas, todėl galutinę sąskaitą dažniausiai apmoka vartotojai.

    Portugalijos Energetikos ir geologijos generalinės direkcijos duomenys rodo, kad 2026 metų vasario 28 dieną žemyninėje Portugalijoje vidutinė standartinio dyzelino kaina siekė 1,596 euro už litrą, o 95 oktaninio benzino – 1,681 euro. 2026 metų rugsėjo 27 dieną kainos pakilo atitinkamai iki 2,219 ir 2,113 euro už litrą.

    Tai reiškia, kad dyzelinas pabrango 0,62 euro, o benzinas – 0,43 euro už litrą. Vartotojų teisių organizacijos DECO PROteste atstovai pabrėžia, kad brangimas paliečia praktiškai visą ekonomiką, nes degalai yra svarbi tiekimo grandinės dalis.

    Brangimas persiduoda per grandinę

    DECO PROteste atkreipia dėmesį, kad bet kuris sektorius, kuris naudoja kelių transporto degalus gamyboje ar logistikoje, patiria išaugusias sąnaudas. Tai reiškia brangesnį prekių atvežimą, brangesnį žaliavų gabenimą ir galiausiai didesnį spaudimą kelti kainas galutiniam pirkėjui.

    Situaciją kaitina įtampa naftos rinkose dėl karo Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusių tiekimo rizikų. Ypač svarbus Hormūzo sąsiauris, per kurį iki konflikto tekėdavo apie penktadalį pasaulinio naftos vartojimo srautų – bet kokie trikdžiai šiame koridoriuje paprastai didina kainų svyravimus Europoje.

    Portugalijos statistikos instituto duomenys rodo, kad 2026 metų rugpjūtį infliacija šalyje paspartėjo iki 3,3 proc., o energijos produktų kainos per metus buvo išaugusios 12,2 proc. Vartotojų teisių gynėjai šį šuolį sieja pirmiausia su dyzelino brangimu.

    Žemės ūkis, žvejyba, logistika

    Viena jautriausių sričių – žvejyba, kur degalai sudaro reikšmingą sąnaudų dalį kiekvienam išplaukimui į jūrą. Kai degalai brangsta, pabrangimas dažnai greitai atsispindi ir galutinėje žuvies bei jūros gėrybių kainoje parduotuvėse.

    Panašus mechanizmas veikia ir žemės ūkyje: brangesnis kuras didina darbų laukuose, technikos eksploatacijos ir produkcijos transportavimo kaštus. Galiausiai tai persikelia į maisto kainas, ypač tuose segmentuose, kur logistika sudaro didelę produkto savikainos dalį.

    Krovinių vežėjai ir paskirstymo sektorius taip pat įspėja, kad dyzelino brangimas didina vežimo tarifus. Net jei prekybininkai dalį šuolio kurį laiką sugeria mažindami maržas, ilgainiui tokia taktika ribota, todėl kainų spaudimas linkęs persiduoti pirkėjui.

    Kas nutinka prekių krepšeliui?

    Nors logika rodytų, kad brangesni degalai turėtų iškart kelti ir maisto kainas, trumpuoju laikotarpiu matomi ir prieštaringi signalai. DECO PROteste fiksavo, kad jų stebimas būtiniausių maisto prekių krepšelis vieną rugsėjo savaitę net atpigo 1,86 euro, palyginti su ankstesne savaite.

    Ekspertai tai aiškina tuo, kad dalies prekių kainas labiau veikia sezoniškumas, pasiūlos svyravimai ar akcijos, o ne tiesioginis degalų brangimas. Vis dėlto pabrėžiama, kad esant dideliems kainų svyravimams prognozuoti, kas bus rytoj, sudėtinga.

    Vartotojams rekomenduojama stebėti kainų dinamiką ir, kai matomas kainų kritimas, didesnę dalį pirkinių planuoti rečiau, bet didesniais kiekiais. Tokia strategija gali padėti sumažinti savaitinių šuolių poveikį šeimos biudžetui.

    Viešasis transportas ir alternatyvos

    Brangstant dyzelinui ir benzinui, papildomas spaudimas tenka ir keleivių vežimo paslaugoms, ypač toms, kurios priklauso nuo vidaus degimo variklių. Portugalijos keleivių vežėjų asociacijos vertinimu, degalų kainų šuolis sektoriui gali reikšti dešimtis milijonų eurų papildomų sąnaudų.

    Tuo pačiu pabrėžiama, kad elektriniai automobiliai yra mažiau tiesiogiai paveikiami degalų kainų šuolio, nors elektros kainos taip pat išlieka svarbus veiksnys. Ilgesnėje perspektyvoje tai gali skatinti spartesnį perėjimą prie elektrifikuoto transporto ir efektyvesnių logistikos sprendimų, tačiau trumpuoju laikotarpiu kainų spaudimas išlieka.

    Įmonės, veikiančios statybų, metalo apdirbimo ar net vaistų paskirstymo srityse, jau signalizuoja apie didėjančius kaštus dėl transporto ir technikos eksploatacijos. Dalis jų pripažįsta svarstančios pristatymų optimizavimą ar maržų mažinimą, kad išliktų konkurencingos, tačiau tokie sprendimai ne visada tvarūs.