CP v2

Tag: Mityba

  • Gydytojai atskleidė, kodėl šaldyta duona gali būti naudingesnė: svarbus pokytis krakmole

    Duonos šaldymas dažnai laikomas tik patogiu būdu ilgiau išlaikyti ją šviežią ir sumažinti maisto švaistymą. Tačiau mokslininkai pastebi ir kitą efektą: po užšaldymo bei atitirpinimo duonoje pakinta krakmolo struktūra, o tai gali turėti įtakos organizmo reakcijai į angliavandenius.

    Gydytoja Džina Šimaņska aiškina, kad šaldymas maistinių medžiagų duonoje nesunaikina. Dar daugiau, vėliau duoną atitirpinus ir pašildžius, pavyzdžiui, skrudintuve, struktūriniai krakmolo pokyčiai gali sustiprėti.

    Kas pasikeičia šaldiklyje?

    Kepant duoną krakmolas išbrinksta ir tampa lengviau virškinamas, todėl gliukozė į kraują gali patekti greičiau. Tačiau šaldymo ir vėlesnio atitirpinimo metu dalis krakmolo persitvarko į vadinamąjį atsparų krakmolą.

    Atsparus krakmolas virškinamajame trakte elgiasi panašiau į skaidulas: plonojoje žarnoje jis nesuskaidomas taip greitai. Dalis jo pasiekia storąją žarną, kur gali tapti maistu žarnyno mikroorganizmams.

    Gali mažiau kelti gliukozę

    Šis mechanizmas dažniausiai siejamas su švelnesne gliukozės reakcija po valgio, nors rezultatai priklauso nuo produkto rūšies ir žmogaus mitybos konteksto. Tyrime, publikuotame European Journal of Clinical Nutrition, lyginta organizmo reakcija suvalgius šviežos baltos duonos ir kelių jos paruošimo variantų.

    Tyrėjai nustatė, kad sušaldyta ir atitirpinta, taip pat sušaldyta, atitirpinta ir skrudinta balta duona sukėlė mažesnę gliukozės reakciją nei šviežia. Vis dėlto tyrime dalyvavo vos 10 žmonių, todėl išvadų nereikėtų laikyti universaliomis visoms grupėms.

    Kaip šaldyti praktiškai?

    Jei duoną planuojate šaldyti, geriausia tai daryti dar šviežią, bet visiškai atvėsusią. Patogiausia ją iš anksto supjaustyti riekėmis ir sudėti porcijomis, kad vėliau galėtumėte išsiimti tik tiek, kiek reikia.

    Duoną verta laikyti sandariame maišelyje ar dėžutėje, kad ji neišsausėtų ir neprisigertų šaldiklio kvapų. Atitirpinus galima pašildyti ar paskrudinti, nes tuomet krakmolo pokyčiai gali būti ryškesni.

    Svarbu suprasti, kad šaldymas nepaverčia bet kurios duonos savaime sveikesne ir nepakeičia jos kaloringumo. Pilno grūdo duona paprastai išlieka palankesnis pasirinkimas dėl didesnio skaidulų kiekio, nepriklausomai nuo to, ar ji šviežia, ar šaldyta.

  • Tyrimas atskleidė, kaip oksalatai gali kurstyti žarnyno uždegimą: svarbu ne vien dieta

    Tyrimas atskleidė, kaip oksalatai gali kurstyti žarnyno uždegimą: svarbu ne vien dieta

    Naujas Šiaurės Karolinos universiteto Chapel Hill mokslininkų tyrimas rodo, kad oksalatai gali būti vienas iš veiksnių, galinčių sustiprinti uždegimą sergant uždegiminėmis žarnyno ligomis. Tyrėjai nagrinėjo galimą mechanizmą žmonėms, sergantiems Krono liga ir opiniu kolitu, o išvadas papildė bandymais su pelėmis bei ląstelių kultūromis.

    Oksalatai yra natūralūs junginiai, daugiausia aptinkami augaliniame maiste, pavyzdžiui, špinatuose, rabarbaruose, burokėliuose, batatuose, migdoluose, chia sėklose, kakavoje ir sojos produktuose. Tačiau patys produktai nebūtinai yra žalingi, nes sveikame organizme didžioji dalis oksalatų tiesiog pasišalina per virškinamąjį traktą.

    Įprastomis sąlygomis į kraują patenka tik nedidelė dalis oksalatų, maždaug 2–15 proc., bet situacija gali keistis, kai sutrinka jų pernašos ir šalinimo mechanizmai žarnyne. Būtent čia, anot tyrimo autorių, gali slypėti viena iš priežasčių, kodėl daliai pacientų uždegimas tampa sunkiau kontroliuojamas.

    Kas vyksta sergant IBD?

    Tirdami audinius, paimtus iš Krono liga ir opiniu kolitu sergančių pacientų, mokslininkai pastebėjo sumažėjusį pernašos baltymų SLC26A2 ir SLC26A3 kiekį. Šie baltymai siejami su medžiagų, įskaitant oksalatus, judėjimu žarnyne.

    Svarbi detalė ta, kad ryšys stiprėjo didėjant uždegimo aktyvumui: kuo uždegimas buvo ryškesnis, tuo mažiau aptikta minėtų baltymų. Dar labiau tyrėjus nustebino tai, kad sumažėjęs baltymų kiekis buvo fiksuojamas ir žarnyno vietose, kur aktyvaus uždegimo tuo metu nematyta.

    „Tai leidžia manyti, kad sutrikęs oksalatų tvarkymas gali būti ne vien uždegimo pasekmė, bet ir platesnių pokyčių žarnyne dalis“, – teigiama tyrimo autorių aprašytame mechanizme.

    Pasak jų, kai pernašos baltymų trūksta, daugiau oksalatų gali likti žarnyno spindyje. Ten jie, tikėtina, gali veikti imuninės sistemos ląsteles ir papildomai skatinti uždegiminę reakciją.

    Kodėl svarbus ne tik meniu?

    Ypač įdomūs buvo duomenys apie Krono liga sergančius žmones: mokslininkai nerado aiškių jų mitybos skirtumų, lyginant su sveikais asmenimis pagal oksalatų turinčių produktų vartojimą. Vis dėlto pacientų išmatose oksalatų koncentracijos buvo didesnės.

    Šis neatitikimas sustiprino hipotezę, kad lemiamas gali būti ne vien oksalatų kiekis racione, o tai, kaip pakitusi žarna geba juos apdoroti ir pašalinti. Tokiu atveju gali formuotis užburtas ratas: uždegimas silpnina pernašą, o oksalatų kaupimasis dar labiau aktyvina imuninę sistemą.

    Ką parodė bandymai su pelėmis?

    Mechanizmo patikrai tyrėjai atliko eksperimentus su gyvūnais. Pelėms, kurioms buvo sukeltas kolitas ir papildomai duota oksalatų, išgyvenamumo tikimybė buvo maždaug 60 proc. mažesnė nei toms, kurios oksalatų papildomai negavo.

    Kitoje eksperimento dalyje, pelėms, genetiškai linkusioms į uždegimines žarnyno ligas, oksalatai siejosi su ankstesne ligos pradžia ir sunkesne jos eiga. Ląstelių kultūrų tyrimai papildomai parodė, kad oksalatai gali tiesiogiai didinti makrofagų ir dendritinių ląstelių aktyvumą, o tai susiję su uždegiminiais procesais.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad šie rezultatai nereiškia, jog sergantiesiems uždegiminėmis žarnyno ligomis reikėtų savarankiškai atsisakyti oksalatų turinčių produktų. Dalis duomenų gauta gyvūnų ir laboratoriniuose modeliuose, todėl ryšį dar būtina patvirtinti didesniais tyrimais su žmonėmis ir ilgesnėmis stebėsenomis.

    Tyrimas iškelia praktiškai svarbią mintį: problema gali būti ne vien tai, kas atsiduria paciento lėkštėje, bet ir tai, kaip ligos pakeista žarna susitvarko su įprastais mitybos komponentais. Gydytojai įprastai ragina mitybos pokyčius derinti individualiai, atsižvelgiant į ligos aktyvumą, toleranciją ir mitybos rizikas.

  • Gydytojai perspėja: beveik kiekviename šaldytuve esantys produktai didina vėžio riziką

    Kasdieniams pusryčiams dažnai pasirenkami produktai, kurių rizikas žmonės linkę nuvertinti. Gydytojai primena, kad dalis perdirbtos mėsos gaminių, ypač valgant juos reguliariai, siejami su didesne storosios žarnos vėžio rizika.

    Dažniausiai minimi pavyzdžiai yra šoninė ir įvairios dešros bei dešrelės. Tai perdirbta mėsa, kurios vartojimą sveikatos organizacijos rekomenduoja riboti, o ne paversti kasdieniu įpročiu, ypač jei mityboje trūksta daržovių, ankštinių ir pilno grūdo produktų.

    Kas perdirbtoje mėsoje kelia riziką?

    Specialistai aiškina, kad perdirbtoje mėsoje riziką didina ne vien pati mėsa, bet ir perdirbimo būdas. Rūkymas, sūdymas, konservavimas ir tam tikri priedai gali skatinti junginių susidarymą, kurie ilgainiui gali žaloti žarnyno ląsteles.

    Ilgalaikėje perspektyvoje svarbiausia yra vartojimo dažnis ir bendras mitybos paveikslas. Vienkartinis šoninės sumuštinis savaime nereiškia ligos, tačiau įprotis kasdien rinktis perdirbtą mėsą didina nepageidaujamą riziką.

    Ne tik vėžys: druska ir sotieji riebalai

    Dalis šių gaminių pasižymi dideliu druskos kiekiu ir sočiųjų riebalų gausa. Tai siejama su didesniu kraujospūdžiu ir nepalankiais cholesterolio pokyčiais, kurie didina širdies ir kraujagyslių ligų tikimybę.

    Gydytojai ragina ypač atkreipti dėmesį tiems, kurie jau turi padidėjusį kraujospūdį, padidėjusį mažo tankio cholesterolį ar antsvorį. Tokiais atvejais perdirbtos mėsos ribojimas gali būti paprastas, bet reikšmingas žingsnis.

    Ką rinktis vietoje kasdien?

    Vietoj perdirbtos mėsos pusryčiams siūloma dažniau rinktis kiaušinius, avižas, natūralų jogurtą, vaisius, ankštinius ar pilno grūdo duoną. Tokie pasirinkimai dažniau suteikia skaidulų, o skaidulos siejamos su geresne žarnyno sveikata.

    Sveikatos ekspertai taip pat pataria riboti bendrą raudonos ir perdirbtos mėsos kiekį ir neorientuotis į maksimalias ribas kaip į tikslą. Praktikoje tai reiškia mažesnes porcijas, dažnesnį žuvies ar paukštienos pasirinkimą ir daugiau patiekalų be mėsos.

    Jei norisi šoninės ar dešrelių, gydytojai siūlo laikyti jas retesniu pasirinkimu, o ne kasdieniu meniu pagrindu. Tokia taktika leidžia sumažinti rizikas neprarandant galimybės retkarčiais mėgautis mėgstamu skoniu.

  • Ar rudenį ir žiemą tikrai norisi valgyti daugiau? Dietetikė: kaltas ne šaltis

    Atvėsus orams daugelis pastebi, kad dažniau norisi užkandžiauti ir didėja porcijos. Vis dėlto vien šaltis nebūtinai reiškia, kad organizmui automatiškai reikia daugiau maisto. Apetitą dažnai labiau keičia kasdieniai įpročiai, nuotaika ir sumažėjęs judėjimas.

    Žmogaus kūnas nuolat palaiko stabilią temperatūrą, o patekus į vėsesnę aplinką gali suaktyvėti termogenezė, kai šiluma gaminama intensyviau. Tai teoriškai didina energijos sąnaudas, tačiau realiame gyvenime šis efektas dažnai būna ribotas. Dauguma žmonių šaltuoju sezonu nemažą laiko dalį praleidžia šildomose patalpose.

    Kodėl šaltuoju sezonu persivalgome?

    Rudenį ir žiemą dažniau renkamės pasyvesnes veiklas, trumpėja spontaniški pasivaikščiojimai, mažėja aktyvaus laiko lauke. Kai judame mažiau, bendras dienos energijos poreikis gali net mažėti, tačiau apetitas dėl to nebūtinai sumažėja. Taip susidaro palankios sąlygos energijos pertekliui.

    Šaltuoju metų laiku maistas neretai tampa emocinio komforto dalimi. Užkandžiai žiūrint serialus, darbas iš namų, ilgesni vakarai ir dažnesni pasisėdėjimai sukuria daugiau progų valgyti. Tokiais atvejais valgoma ne dėl alkio, o dėl įpročio ar poilsio ritualų.

    Nuotaika taip pat daro įtaką pasirinkimams: kai kuriems žmonėms tamsiuoju sezonu būdingas didesnis potraukis saldesniam, riebesniam ir angliavandenių gausesniam maistui. Tai gali būti susiję ir su prastesniu miegu, ir su didesniu stresu, o šie veiksniai keičia sotumo signalus. Dėl to lengviau suvalgyti daugiau, nei planuota.

    Troškulys ar alkis: dažna klaida

    Žiemą dalis žmonių geria mažiau skysčių, nes rečiau jaučia troškulį. Kartais kūno siunčiamas signalas gali būti klaidingai palaikomas alkiu, ypač jei įprasta gerti mažai vandens. Vis dėlto apetito pokyčių nereikėtų aiškinti vien skysčių trūkumu, nes tam įtaką daro daug tarpusavyje susijusių priežasčių.

    Svarbu atkreipti dėmesį ir į gėrimų pasirinkimus: saldinti gėrimai ar dažnesnis alkoholio vartojimas didina gaunamos energijos kiekį nepastebimai. Skystos kalorijos sotina prasčiau, todėl per dieną jų susidaro daugiau, nei atrodo. Tai gali prisidėti prie svorio augimo net ir nekeičiant pagrindinių patiekalų.

    Šventinis laikotarpis: poveikis tęsiasi savaites

    Didžiausi pokyčiai neretai prasideda dar prieš didžiąsias metų šventes. Daugėja susitikimų, vaišių, užkandžių, desertų ir nereguliarių valgymų, o dienotvarkė tampa chaotiškesnė. Svarbus ir psichologinis leidimas sau valgyti daugiau, kuris, užsitęsus kelioms savaitėms, turi apčiuopiamą rezultatą.

    Galiausiai, didesnis apetitas šaltuoju sezonu dažniau siejamas ne su pačiu oru, o su tuo, kaip tuo metu gyvename. Mažiau judėjimo, daugiau progų užkandžiauti, miego ir nuotaikos svyravimai bei šventinis laikotarpis sudaro derinį, kuris skatina persivalgymą. Todėl vertinant savo savijautą verta stebėti ne tik temperatūrą, bet ir kasdienius įpročius.

  • Avižiniai sausainiai be cukraus prie kavos: receptas su bananais, kuris stabilizuoja energiją

    Saldumynai prie kavos daugeliui tapę kasdieniu įpročiu, tačiau cukrumi gausūs užkandžiai dažnai sukelia staigius gliukozės šuolius. Tuomet trumpam atsiranda energijos pliūpsnis, o netrukus jį keičia mieguistumas ir dar didesnis noras užkąsti saldžiai.

    Mitybos specialistai pabrėžia, kad tokius svyravimus dažniausiai lemia greitieji angliavandeniai, ypač kai jie valgomi be baltymų ar skaidulų. Dėl to prie kavos verta rinktis užkandžius, kurie turi daugiau skaidulų ir natūraliai saldų skonį, bet be pridėtinio cukraus.

    Sveikesnė alternatyva prie kavos

    Vaisiai ir daržovės yra vienas paprasčiausių pasirinkimų, tačiau su kava jie tinka ne visiems. Todėl populiarėja naminiai kepiniai be pridėtinio cukraus, kuriuose saldumą suteikia vaisiai, o sotumą ir stabilesnę savijautą padeda palaikyti avižos bei sėklos.

    Tokie sausainiai dažniausiai turi daugiau skaidulų, o tai gali padėti lėčiau pasisavinti angliavandenius ir išvengti staigaus cukraus kiekio kraujyje šuolio. Be to, avižose esantys beta gliukanai siejami su geresne širdies ir kraujagyslių sistemos būkle bei ilgesniu sotumo jausmu.

    Avižiniai sausainiai be cukraus

    Jei nepasitikite pirktiniais kepiniais be cukraus, šis receptas tiks pradžiai. Jis paremtas paprastais ingredientais, o saldumą čia suteikia prinokę bananai, todėl kepiniuose nejusti, kad nenaudojamas cukrus.

    Pirmiausia dubenyje užpilkite linų sėmenis vandeniu ir palikite apie 10 minučių, kol susidarys gelio konsistencija. Kitame dubenyje sutrinkite 2 prinokusius bananus, įmaišykite kokosų aliejų, vanilės ekstraktą, cinamoną, sodą ir žiupsnelį druskos, tuomet sudėkite brinkintus linų sėmenis ir gerai išmaišykite.

    Į masę suberkite avižas ir avižinius miltus, o pagal skonį įmaišykite smulkintų riešutų ar sėklų ir kapotų džiovintų vaisių. Skardą išklokite kepimo popieriumi ir šaukštu formuokite norimo dydžio sausainius.

    Kepkite iki 170 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 20 minučių. Iškepusius sausainius atvėsinkite ant grotelių, o laikykite sandariame inde, kad ilgiau išliktų gaivūs.

  • Pączek su uogiene ar cukraus pudra? Kalorijų skirtumas stebina, štai kiek jų iš tiesų

    Spurgos ir pąčkai dažnai tampa šventinių tradicijų dalimi, tačiau jų maistinė vertė paprastai nėra palanki sveikatai. Tokie kepiniai dažniausiai turi daug greitai pasisavinamų angliavandenių ir sočiųjų riebalų, ypač jei kepami aliejuje.

    Dėl to reguliarus ir gausus vartojimas gali prisidėti prie svorio augimo, prastesnės gliukozės kontrolės bei nepalankių kraujo riebalų rodiklių. Vis dėlto mitybos specialistai pabrėžia, kad svarbu vertinti ne vien kalorijas, bet ir bendrą mitybos kontekstą bei porcijų dydį.

    Kalorijos priklauso nuo glajaus

    Vieno pąčko energinė vertė labai priklauso nuo dydžio, įdaro ir to, kuo jis padengtas. Dažnas pasirinkimas yra pąčkas su uogiene ar rožių įdaru, o viršuje neretai būna saldus glajus.

    Maždaug 70 gramų pąčkas su uogiene ar rožių įdaru ir glajumi paprastai turi apie 300–350 kilokalorijų. Jei glajus pakeičiamas cukraus pudra, bendras kaloringumas gali būti pastebimai mažesnis.

    Pąčkas, apibarstytas cukraus pudra, dažnai siekia apie 255 kilokalorijas, jei kalbame apie standartinį įdarą, pavyzdžiui, marmeladą. Skirtumas atsiranda dėl to, kad glajus paprastai yra labiau koncentruotas cukraus šaltinis ir dažnai jo užtepama daugiau.

    Kas kalorijas kelia labiausiai?

    Didžiausias kalorijų šuolis dažniausiai įvyksta dėl riebių, kremiškų įdarų. Pistacijų kremas, maskarponė, plaktos grietinėlės ar pudingo pagrindo įdarai gali reikšmingai padidinti energinę vertę net ir tada, kai viršus tik pabarstytas cukraus pudra.

    Praktiška taisyklė planuojantiems mitybą yra tokia: vienas įprastas pąčkas neretai gali turėti iki 400 kilokalorijų. Tikslus skaičius priklauso nuo receptūros, kepimo technologijos, įdaro kiekio ir paties kepinio masės.

    Kaip mėgautis be kaltės jausmo?

    Vienas pąčkas ar keli ypatinga proga dažniausiai nesugriauna nei dietos, nei sveikatos, jei kasdienė mityba yra subalansuota. Daug svarbiau yra tai, kas vyksta prieš ir po šventės, kiek dažnai tokie kepiniai atsiranda racione ir kokie yra bendri judėjimo įpročiai.

    Norint sumažinti poveikį dienos kalorijų balansui, verta rinktis mažesnį pąčką, paprastesnį įdarą ir cukraus pudrą vietoj glajaus. Po vaišių naudinga grįžti prie įprasto režimo ir į dienotvarkę įtraukti daugiau judėjimo.

  • Bananas – ne lyderės: 7 gėrimai turi daugiau kalio, dietologai primena svarbią taisyklę

    Bananas dažnai laikomas vienu geriausių kalio šaltinių, tačiau skaičiai rodo, kad kai kurie gėrimai gali suteikti dar daugiau šio mineralo. Kalis svarbus normaliai raumenų ir nervų veiklai, skysčių balansui ir širdies ritmui, todėl jo pakankamas kiekis mityboje turi realią reikšmę kasdienai.

    JAV žemės ūkio departamento duomenimis, mažas, apie 115 gramų bananas turi maždaug 375 miligramus kalio. Nacionaliniai sveikatos institutai nurodo, kad suaugusiems vyrams rekomenduojama gauti apie 3 400 miligramų, o moterims apie 2 600 miligramų kalio per dieną, tad bananas yra tik dalis dienos normos.

    Gera žinia ta, kad kalį galima rinktis ne tik iš vaisių ar daržovių lėkštėje, bet ir iš gėrimų. Vis dėlto specialistai pabrėžia, jog vien kalio skaičiaus nepakanka, reikia vertinti ir bendrą gėrimo sudėtį, ypač cukraus kiekį bei porcijos dydį.

    Kurie gėrimai aplenkia bananą

    Apelsinų sultys gali būti vienas paprasčiausių pasirinkimų: viename puodelyje, apie 245 gramuose, yra maždaug 445 miligramai kalio. Be to, jos turi vitamino C, tačiau dažnai turi ir nemažai natūralaus cukraus, todėl svarbu saikas.

    Pomidorų sultys kalio atžvilgiu dar stipresnės: toks pat, apie 245 gramų, kiekis gali suteikti apie 485 miligramus kalio. Tiesa, kai kuriuose gaminiuose gali būti daug druskos, todėl verta rinktis mažiau sūdytas versijas.

    Pienas taip pat prisideda prie kalio normos: liesesnio pieno puodelyje, apie 245 gramuose, yra maždaug 390 miligramų kalio. Kartu gaunama ir baltymų bei kalcio, tačiau netoleruojantiems laktozės reikėtų ieškoti alternatyvų.

    Kokosų vanduo dažnai pristatomas kaip natūrali hidratacijos priemonė, o kalio jame taip pat nemažai. Apie 245 gramų porcija gali turėti maždaug 404 miligramus kalio, tačiau perkant verta pasižiūrėti, ar nėra pridėtinio cukraus.

    Rekordininkai: ką renkasi ieškantys kalio

    Slyvų, dažniau vadinamų džiovintomis slyvomis, sultys gali būti vienos kalio rekordininkių. Apie 100 gramų porcija gali turėti maždaug 529 miligramus kalio, tačiau skonis tinka ne visiems, o per didelis kiekis gali paveikti virškinimą.

    Morkų sultys šioje grupėje išsiskiria itin aukštu rodikliu. Viename puodelyje, apie 236 gramuose, gali būti net apie 689 miligramai kalio, tačiau, kaip ir kitų sulčių atveju, svarbu vertinti ir bendrą cukraus kiekį.

    Granatų sultys taip pat siejamos su didesniu kalio kiekiu, kai kuriais atvejais viršijančiu 400 miligramų 100 gramų. Vis dėlto skirtingų gamintojų sudėtis gali smarkiai skirtis, todėl tiksliausia remtis maistingumo lentele ant pakuotės.

    „Jei renkatės kalio šaltinius per gėrimus, nepamirškite žiūrėti ne tik miligramų, bet ir cukraus bei druskos kiekio, nes būtent jie dažniausiai lemia, ar pasirinkimas bus palankus sveikatai“, – pabrėžia mitybos specialistai.

    Žmonėms, turintiems inkstų ligų ar vartojantiems vaistus, kurie keičia kalio balansą, rekomenduojama pasitarti su gydytoju. Tokiais atvejais per didelis kalio kiekis gali būti pavojingas, net jei jis gaunamas iš, atrodytų, įprastų produktų.

  • Šis gėrimas gali padėti mažinti trigliceridus, bet yra viena klaida, kuri viską sugadina

    Šis gėrimas gali padėti mažinti trigliceridus, bet yra viena klaida, kuri viską sugadina

    Trigliceridai yra viena pagrindinių riebalų formų kraujyje: organizmas juos naudoja energijai, tačiau jų perteklius siejamas su didesne širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Padidėję rodikliai dažnai signalizuoja apie mitybos, antsvorio, gliukozės apykaitos ar kitus metabolinius sutrikimus.

    Ieškant paprastų sprendimų dažnai minima žalioji arbata. Joje gausu polifenolių, ypač katechinų, tarp jų epigalokatechino galato, kuriems priskiriamas galimas poveikis lipidų apykaitai ir uždegiminiams procesams.

    Tyrimų rezultatai nėra vienareikšmiai: dalis darbų rodo palankų poveikį kraujo lipidams, tačiau ne visada fiksuojamas statistiškai reikšmingas trigliceridų mažėjimas. Didesnėse apžvalgose dažniau matomas bendrojo ir MTL cholesterolio mažėjimas, o trigliceridų pokytis neretai būna tik tendencija.

    Kada poveikis gali būti ryškesnis?

    Kai kuriose analizėse pažymima, kad nauda gali labiau išryškėti tam tikrose grupėse, pavyzdžiui, turint antsvorio ar sergant 2 tipo cukriniu diabetu. Vis dėlto dažnai kalbama ne apie įprastą arbatą, o apie koncentruotus žaliosios arbatos ekstraktus.

    Svarbu atskirti puodelį arbatos nuo papildų: ekstraktuose veikliųjų medžiagų dozės būna gerokai didesnės. Dėl to jų poveikis ir galimos nepageidaujamos reakcijos gali skirtis, todėl prieš vartojant koncentruotus preparatus verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

    Kodėl trigliceridai pakyla?

    Trigliceridai didėja, kai organizmas gauna daugiau energijos, nei sunaudoja, ypač kai racione daug pridėtinio cukraus ir rafinuotų angliavandenių. Prie to prisideda ir dažnas alkoholio vartojimas, antsvoris, sėslus gyvenimo būdas, kai kurie vaistai, ligos bei genetika.

    Gairėse pabrėžiama, kad pirmasis žingsnis, nustačius padidėjusius trigliceridus, yra gyvenimo būdo korekcija. Esant lengvai ar vidutiniškai padidėjusiems rodikliams, dažniausiai rekomenduojama mažinti pridėtinį cukrų, rafinuotus produktus, sočiuosius riebalus, riboti alkoholį, didinti fizinį aktyvumą ir siekti kūno masės mažėjimo.

    Viena taisyklė, kuri lemia rezultatą

    Jei mėgstate žaliąją arbatą, ji gali būti tinkamas kasdienis gėrimas, nes nesaldinta turi mažai kalorijų. Problema prasideda tuomet, kai į arbatą dedama cukraus, sirupų arba pasirenkami paruošti saldinti arbatos gėrimai.

    Būtent pridėtinis cukrus gali veikti priešinga kryptimi, nei tikimasi, nes didina bendrą kalorijų kiekį ir gali bloginti trigliceridų rodiklius. Todėl paprasta taisyklė, kuri dažniausiai duoda didžiausią naudą, yra rinktis nesaldintą gėrimą ir vengti saldintų alternatyvų.

    Žaliojoje arbatoje taip pat yra kofeino, todėl jautresniems žmonėms verta įvertinti visą dienos kofeino kiekį. Jei jaučiate širdies plakimą, nerimą ar miego sutrikimus, gėrimo kiekį geriau mažinti arba rinktis silpnesnę arbatą.

    Padidėjusiais nevalgius dažniausiai laikomi rodikliai nuo 150 miligramų decilitre, o reikšmingai didėjant svarbu ieškoti priežasties ir stebėti dinamiką. Esant labai didelėms reikšmėms didėja ir ūminio pankreatito rizika, todėl tokiais atvejais būtinas skubus gydytojo įvertinimas ir griežtesnės rekomendacijos.

  • Dietologė įspėja: šių pietų rinkinių atsisakykite dabar – kenkia širdžiai ir svoriui

    Daugelis skubančių perka paruoštus pietų rinkinius prekybos centruose, tačiau ne kiekvienas pasirinkimas yra subalansuotas. Dietologai primena, kad pietūs turėtų ne tik tilpti į dienos kalorijų normą, bet ir suteikti sotumo, kad vėliau nekiltų noras užkandžiauti saldumynais.

    Specialistai aiškina, kad geriausiai veikia paprasta taisyklė: lėkštėje turi būti baltymų šaltinis, daržovės ar vaisiai, skaidulų turintys angliavandeniai ir šiek tiek nesočiųjų riebalų. Toks derinys padeda stabiliau palaikyti energiją ir cukraus kiekį kraujyje.

    Ko geriau nepirkti pietums

    Dietologė Holly Kaskie įvardija dažnus pasirinkimus, kurie gali atrodyti patogūs, bet dažnai būna per sūrūs, riebūs ir stokojantys skaidulų. Tai ypač aktualu tiems, kurie tokius pietus renkasi kelis kartus per savaitę.

    Prie dažniausiai kritikuojamų variantų priskiriami sumuštiniai su perdirbta mėsa, sūriu, padažais ir balta duona. Taip pat didelės porcijos makaronų su riebiu grietinėlės padažu, dešrelės tešloje ar įvairūs kepiniai gali turėti daug sočiųjų riebalų ir druskos.

    Pasak dietologės, tokie patiekalai neretai greitai sukelia sotumo jausmą, bet jis greitai praeina, nes trūksta skaidulų ir kokybiškų baltymų. Dėl to didėja tikimybė per dieną suvartoti daugiau užkandžių ir bendrų kalorijų.

    Užkandžiai ir gėrimai, kurie prideda cukraus

    Ne ką geresniu pietų priedu laikomi traškučiai, šokoladiniai batonėliai, tortai, keksiukai, sausainiai ir kiti saldumynai. Jie dažnai suteikia daug pridėtinio cukraus ir kalorijų, bet menkai prisideda prie sotumo.

    Atskiras dėmesys skiriamas saldintiems gėrimams, įskaitant limonadus ir energetinius gėrimus. Skystas cukrus paprastai nesukelia tokio sotumo kaip maistas, todėl bendrai per dieną cukraus ir kalorijų galima suvartoti nepastebimai daugiau.

    Dietologė taip pat perspėja dėl didelių saldintų šaltos kavos, frapė, pieno kokteilių ar šokoladinio pieno porcijų. Nors jos gali atrodyti kaip gėrimas, iš tiesų tai neretai būna deserto tipo pasirinkimas su menkesne maistine verte.

    Kodėl tai svarbu ilgalaikėje perspektyvoje

    Specialistai pabrėžia, kad reguliariai vartojant daug druskos gali kilti kraujospūdis, o didelis sočiųjų riebalų kiekis gali neigiamai veikti mažo tankio lipoproteinų cholesterolio rodiklius. Perteklinės kalorijos ir pridėtinis cukrus siejami su svorio augimu ir didesne antro tipo diabeto bei širdies ir kraujagyslių ligų rizika.

    Kartu primenama, kad pavienis mažiau palankus pasirinkimas pats savaime ilgalaikių padarinių paprastai nesukelia. Didžiausią įtaką sveikatai daro įpročių visuma, ypač jei paruošti pietų rinkiniai perkami dažnai.

    Praktiškas patarimas renkantis pietus parduotuvėje yra ieškoti patiekalo su aiškiu baltymų šaltiniu ir daržovėmis, o užkandžiui rinktis skaidulų turinčius produktus. Gėrimui dažniausiai saugiausias pasirinkimas išlieka vanduo arba nesaldintas, mažai cukraus turintis gėrimas.

  • 5 įpročiai, kurie realiai stiprina imunitetą: gydytojai įspėja dėl populiarių papildų

    5 įpročiai, kurie realiai stiprina imunitetą: gydytojai įspėja dėl populiarių papildų

    Artėjant rudens ir žiemos sezonui daug kas ieško greito būdo sustiprinti imunitetą, tačiau specialistai pabrėžia, kad didžiausią efektą duoda kasdieniai įpročiai. Imuninė sistema nėra atskira „tabletė“ ar vienas produktas, o sudėtingas procesas, kuriam būtinas miegas, mityba, judėjimas ir poilsis.

    Dažniausia klaida – pradėti „gelbėtis“ tik tada, kai aplink jau plinta infekcijos. Organizmui reikia laiko prisitaikyti, todėl geriausi rezultatai pasiekiami tuomet, kai baziniai įpročiai palaikomi nuosekliai, o ne trumpomis kampanijomis.

    Miegas – imuniteto pamatas

    Miegas nėra prabanga: jo metu organizmas reguliuoja uždegiminius procesus ir formuoja imuninį atsaką. Daugumai suaugusiųjų dažniausiai reikia apie 7–9 valandų miego, tačiau svarbi ne tik trukmė, bet ir reguliarumas.

    Naudinga eiti miegoti ir keltis panašiu metu, įskaitant savaitgalius, o vakare mažinti ryškios šviesos ir ekranų poveikį. Jei net ir išmiegant pakankamai nuolat jaučiamas nuovargis, vargina nemiga ar dažni prabudimai, verta pasitarti su šeimos gydytoju.

    Mityba, judėjimas ir atsargumas su papildais

    Imuninei sistemai reikia energijos ir maistinių medžiagų, todėl rudenį svarbiausia – įvairus racionas. Kasdienėje mityboje vertėtų remtis daržovėmis, vaisiais, pilno grūdo produktais, ankštiniais, riešutais ir sėklomis bei kokybiškais baltymų šaltiniais.

    Subalansuotai mitybai nebūtini egzotiški produktai ar sudėtingi receptai: tinka daržovių sriuba, pilno grūdo sumuštiniai su daržovėmis, kruopos su baltymų šaltiniu, jogurtas su vaisiais ir riešutais. Taip pat verta riboti itin perdirbtą maistą, saldintus gėrimus ir alkoholį.

    Ypatingo atsargumo reikia su papildais, reklamuojamais kaip skirtais imunitetui: jie nepakeičia mitybos, o didelės kai kurių vitaminų ar mineralų dozės gali pakenkti. Įtariant trūkumą saugiausia sprendimą dėl papildų aptarti su gydytoju ar vaistininku, o ne vadovautis vien reklama.

    Judėjimas taip pat svarbus: reguliarus fizinis aktyvumas siejamas su geresne bendra sveikata ir mažesne lėtinių ligų rizika. Nebūtina pradėti intensyvių treniruočių, nes daugeliui pakanka greito ėjimo, važiavimo dviračiu, plaukimo ar mankštos namuose.

    Didžiausią naudą duoda pastovumas, todėl geriau rinktis veiklą, kurią realu tęsti visą sezoną. Vėsesniu oru svarbu rengtis pagal sąlygas ir nepamiršti skysčių, nes dehidratacija gali didinti nuovargį ir bloginti savijautą.

    Higiena ir streso kontrolė

    Šaltuoju metu laiku daugiau būnama uždarose patalpose, todėl infekcijų plitimą smarkiai veikia kasdienė higiena. Reguliarus rankų plovimas vandeniu su muilu sumažina daugelio ligų sukėlėjų perdavimą, ypač grįžus namo, prieš valgį ir po tualeto.

    Ne mažiau svarbus patalpų vėdinimas: trumpas, intensyvus vėdinimas padeda sumažinti uždarose erdvėse besikaupiančių dalelių ir mikroorganizmų kiekį. Susirgus verta riboti artimą kontaktą su kitais, ypač su pažeidžiamesniais žmonėmis.

    Galiausiai imunitetą silpnina ilgalaikis stresas ir nuolatinis poilsio trūkumas. Padeda paprasti dalykai: pasivaikščiojimas, ramus sportas, skaitymas, laikas su artimaisiais ar veikla, kuri leidžia atsitraukti nuo ekranų ir kasdienių įtampų.

    Rudenį lengva įkristi į schemą, kai mažėja judėjimo, daugėja darbo, vėlinamas miegas, o maistas pasirenkamas skubant. Specialistai pabrėžia, kad vietoje trumpalaikių imuniteto „kursų“ efektyviausias yra nuoseklus penkių įpročių derinys: miegas, subalansuota mityba, reguliarus judėjimas, higiena ir kasdienė regeneracija.