Tag: Mityba

  • Po 40 kūnas siunčia signalus: 3 produktų grupės, kurios gali mažinti nuovargį ir slogią nuotaiką

    Po 40 metų dalis moterų pastebi, kad energija krenta greičiau, miegas tampa jautresnis, o nuotaikos svyravimai pasitaiko dažniau. Tai dažnai siejama su hormonų pokyčiais perimenopauzės ir menopauzės laikotarpiu, taip pat su didesniu organizmo uždegiminiu fonu ir lėtesne atsistatymo eiga.

    Nors vieno stebuklingo maisto produkto nėra, mityba gali prisidėti prie geresnės savijautos per žarnyno mikrobiotą, cukraus kiekio kraujyje stabilumą ir nervų sistemos apkrovos mažinimą. Specialistai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda reguliarumas ir visos mitybos kokybė, o ne pavieniai pasirinkimai.

    Uogos ir tamsios spalvos vaisiai

    Jei vargina ryškūs nuotaikos svyravimai ar prastesnė emocinė savijauta, verta dažniau įtraukti tamsias uogas ir tamsias vynuoges. Jose gausu polifenolių ir antocianinų, o šias medžiagas žarnyno bakterijos paverčia biologiškai aktyviais junginiais, kurie gali būti siejami su palankesniais smegenų chemijos procesais.

    Tyrimai rodo, kad didesnis flavonoidų kiekis mityboje siejamas su geresniais kognityviniais rodikliais ir mažesne depresijos simptomų rizika, nors priežastinis ryšys ne visada paprastas ir priklauso nuo viso gyvenimo būdo. Praktikoje tai reiškia, kad uogos, ypač tamsios, gali būti naudingas kasdienis pasirinkimas šalia kitų sveikos mitybos principų.

    Riešutai ir granatai energijai

    Nuovargis po 40 metų neretai siejamas su lėtesniu energijos gamybos efektyvumu ląstelėse ir didesne streso apkrova. Graikiniai riešutai, kaip ir kai kurie kiti riešutai, suteikia nesočiųjų riebalų, baltymų, magnio ir antioksidantų, kurie svarbūs nervų sistemai ir energijos apykaitai.

    Granatai išsiskiria ellagitanninais, o žarnyno mikrobiota juos gali paversti urolitinais, įskaitant urolitiną A, kuris tyrinėjamas dėl galimo poveikio ląstelių „tvarkymosi“ procesams ir raumenų funkcijai senstant. Vis dėlto individualus atsakas skiriasi, todėl geriausia tai vertinti kaip ilgalaikės mitybos dalį, o ne greitą sprendimą.

    Žalioji arbata, tamsus šokoladas, alyvuogių aliejus

    Mažėjant estrogenų kiekiui, kai kurioms moterims padidėja polinkis į uždegiminius procesus, kurie gali pasireikšti skausmais, prastesne miego kokybe ar dirglumu. Žaliojoje arbatoje esantys katechinai, tamsaus šokolado flavanoliai ir alyvuogių aliejaus polifenoliai siejami su mažesniais uždegimo žymenimis ir palankesne širdies bei kraujagyslių sistemos būkle.

    Šie produktai taip pat gali prisidėti prie žarnyno barjero funkcijos ir mikrobiotos įvairovės, o tai svarbu bendrai savijautai. Tamsų šokoladą verta rinktis su didesniu kakavos kiekiu ir vartoti saikingai, o alyvuogių aliejų naudoti kaip pagrindinį riebalų šaltinį kasdienėje mityboje.

    „Mityba negali pakeisti medicininės pagalbos, tačiau ji gali tapti stipriu kasdieniu įrankiu, padedančiu stabilizuoti energiją ir savijautą“, – pabrėžia mitybos specialistai.

    Jei nuotaikos prislėgtumas ar nuovargis tęsiasi kelias savaites, stiprėja arba trukdo kasdieniam gyvenimui, svarbu pasitarti su šeimos gydytoju. Tokiais atvejais gali būti reikalingi tyrimai dėl geležies, vitamino D, skydliaukės funkcijos, miego sutrikimų ar depresijos, o mityba tampa tik viena iš pagalbos dalių.

  • Virtas veršienos kaulų sultinys vėl madingas: kodėl jam priskiria kolageno ir mineralų naudą?

    Veršienos kaulų sultinys pastaruoju metu vėl dažnai pristatomas kaip paprasta, bet maistinga bazė sriuboms ir troškiniams. Veršienos kauluose, ypač sąnarių dalyse, yra daugiau jungiamojo audinio, kuris ilgai verdant virsta želatina, o kartu į nuovirą pereina dalis mineralų.

    Ilgas virimas žemoje temperatūroje paprastai siejamas su sodresniu skoniu ir tirštesne konsistencija, nes iš kaulų ir kremzlių išsiskiria kolageno baltymai. Mitybos specialistai pabrėžia, kad toks sultinys gali papildyti racioną baltymais ir skysčiais, tačiau jis nėra stebuklinga priemonė sąnariams ar imunitetui.

    Kolagenas ir sąnariai: ką rodo duomenys?

    Kolagenas yra svarbus jungiamojo audinio baltymas, o jo fragmentai, patekę su maistu, organizme suskaidomi iki aminorūgščių. Tyrimai rodo, kad kolageno papildai kai kuriems žmonėms gali sumažinti sąnarių skausmą ar sustingimą, tačiau sultinio poveikį sunku lyginti su standartizuotomis kolageno dozėmis kapsulėse ar milteliuose.

    Dažnai minimas sąnarių „traškėjimas“ nebūtinai reiškia ligą: jis gali būti susijęs su dujų burbuliukais sąnario skystyje, sausgyslių judėjimu ar individualia anatomija. Jei traškėjimą lydi skausmas, tinimas ar judesių ribotumas, tai jau signalas pasikonsultuoti su gydytoju, o ne pasikliauti vien mitybos pokyčiais.

    Mineralai sultinyje: realu, bet ne visada daug

    Kaulų nuovire gali būti kalcio, fosforo, magnio ir kitų mikroelementų, tačiau jų kiekis priklauso nuo žaliavos, virimo trukmės ir rūgšties naudojimo. Nedidelis rūgšties kiekis, pavyzdžiui, obuolių actas ar citrinos sultys, dažnai rekomenduojamas todėl, kad gali padėti mineralams lengviau pereiti į skystį.

    Vis dėlto sultinys paprastai nėra pagrindinis mineralų šaltinis, ypač jei mityboje trūksta pieno produktų, ankštinių, žuvies ar daržovių. Praktinė taisyklė paprasta: sultinys gali būti naudinga raciono dalis, bet geriausiai veikia kaip subalansuotos mitybos papildymas, o ne jos pakaitalas.

    Kaip virti veršienos kaulų sultinį?

    Norint sodresnio skonio, kaulus verta trumpai paskrudinti orkaitėje, o tuomet užpilti šaltu vandeniu ir virti labai lėtai. Paprastai siekiama, kad sultinys tik lengvai kunkuliuotų, nes stiprus virimas gali sudrumsti nuovirą ir išryškinti kartesnes natas.

    Dažnas pasirinkimas yra 1–1,5 kilogramo veršienos kaulų maždaug 3 litrams vandens, šiek tiek obuolių acto ar citrinos sulčių, taip pat morkos, petražolės šaknis, saliero gabalėlis, poras ir prieskoniai. Virimo trukmė dažniausiai siekia 6–12 valandų, o atvėsęs sultinys, sutirštėjęs iki drebučių, rodo didesnį želatinos kiekį.

    Jei sultinį planuojama vartoti dažnai, svarbu saikas su druska ir bendra dienos raciono įvairovė. Žmonėms, turintiems inkstų ligų, podagrą ar ribojantiems baltymus bei purinus, prieš keičiant įpročius verta pasitarti su sveikatos priežiūros specialistu.

  • Kompotas grįžta į virtuves: štai kodėl vis daugiau žmonių atsisako saldžių gėrimų

    Kompotas grįžta į virtuves: štai kodėl vis daugiau žmonių atsisako saldžių gėrimų

    Kompotas, daugeliui siejamas su vaikystės pietumis pas senelius ar mokyklos valgykla, vėl populiarėja kaip paprastas naminis gėrimas. Pastaraisiais metais vis daugiau žmonių ieško natūralesnių alternatyvų parduotuviniams, saldintiems gaiviesiems gėrimams ir sultims iš koncentrato.

    Prie šios tendencijos prisideda ir augantis dėmesys sudėčiai: gaminant namuose lengviau kontroliuoti, kiek bus pridėtinio cukraus, kokie vaisiai naudojami ir ar prireiks papildomų priedų. Kompotas taip pat leidžia praktiškai panaudoti sezoninį derlių, šaldytus ar džiovintus vaisius.

    Kompotą galima virti beveik iš visų vaisių: obuolių, kriaušių, slyvų, vyšnių, trešnių, braškių ar rabarbarų, o šaltuoju sezonu dažnai pasirenkamas džiovintų vaisių kompotas. Skonį galima praturtinti prieskoniais, pavyzdžiui, cinamonu, gvazdikėliais ar anyžiumi, taip pat citrina.

    Ar kompotas tikrai yra sveikas pasirinkimas, priklauso nuo recepto. Vaisiai suteikia vandens, natūralaus skonio ir dalį biologiškai aktyvių medžiagų, tačiau terminis apdorojimas keičia vitaminų kiekį: pavyzdžiui, vitaminas C yra jautresnis karščiui, todėl jo lieka mažiau.

    Didžiausia tradicinių kompotų problema dažnai būna cukrus, nes kai kuriuose senuose receptuose jo dedama itin daug. Reguliariai vartojant saldintus gėrimus, didėja bendras pridėtinių cukrų suvartojimas, o tai siejama su didesne antsvorio ir metabolinių sutrikimų rizika.

    Dėl to vis dažniau renkamasi kompotą virti be cukraus arba jo dėti minimaliai, pasikliaujant pačių vaisių saldumu. Toks gėrimas gali būti paprastas būdas sumažinti saldžių limonadų vartojimą ir kasdienybėje palaikyti skysčių balansą.

    Norint išsaugoti daugiau skonio ir natūralumo, dažnai patariama vaisius kaitinti trumpiau, nepervirti ir ragauti gėrimą proceso metu. Jei kompotas skirtas vaikams ar žmonėms, kurie riboja cukrų, verta rinktis rūgštesnius vaisius maišyti su saldesniais ir saldumą išgauti iš pačių ingredientų, o ne papildomų saldiklių.

  • Kokie papildai senjorams tikrai būtini? Mokslas įvardija kelis, bet įspėja dėl rizikų

    Kokie papildai senjorams tikrai būtini? Mokslas įvardija kelis, bet įspėja dėl rizikų

    Rinka auga, bet nauda ne visada

    Maisto papildų vartojimas pastaraisiais metais sparčiai išaugo, o reklamos dažnai žada daugiau energijos, stipresnį imunitetą ar geresnę smegenų veiklą. Tačiau žmonėms, kurie su maistu gauna pakankamai maistinių medžiagų, dalis papildų nesuteikia apčiuopiamos naudos ir tampa tik papildoma išlaida.

    Medikai pabrėžia, kad papildai nėra savaime nekalti: didelės kai kurių vitaminų ir mineralų dozės gali sukelti toksinį poveikį, trikdyti vaistų veikimą ar sukelti nepageidaujamų reakcijų. Vyresniame amžiuje situacija sudėtingesnė, nes trūkumų rizika iš tiesų didėja, bet sprendimai turėtų būti tiksliniai.

    Kodėl su amžiumi daugėja trūkumų

    Senstant dažnai mažėja apetitas, prastėja burnos sveikata, daugėja lėtinių ligų, o kai kurie vaistai keičia maistinių medžiagų pasisavinimą ar jų apykaitą. Dėl to racionas gali tapti vienodesnis, o pasirinkimai persikelia į lengviau sukramtomus, bet ne visada visaverčius produktus.

    Prie rizikos prisideda ir kasdieniai įpročiai: mažos porcijos, sriubos, skrebučiai ar arbata gali suteikti sotumo, tačiau neaprūpinti baltymais, vitaminais ir mineralais. Todėl svarbiausias klausimas dažnai nėra ar papildai geri, o ar žmogus turi patvirtintą trūkumą ir kokia saugiausia išeitis.

    Dažniausiai minimi papildai vyresniame amžiuje

    Vitaminas B12 yra vienas aiškiausių pavyzdžių, kai trūkumo tikimybė su amžiumi didėja. Skrandis gali gaminti mažiau rūgšties, o ji reikalinga B12 išlaisvinimui iš maisto, todėl trūkumas gali pasireikšti mažakraujyste, nuovargiu, nervų sistemos simptomais, tirpimu ar net atminties sutrikimais.

    Riziką didina ir kai kurie vaistai, pavyzdžiui, metforminas ar skrandžio rūgštingumą mažinantys protonų siurblio inhibitoriai. Tokiais atvejais gydytojai dažnai rekomenduoja stebėseną ir, patvirtinus trūkumą, skiria didesnių dozių geriamą B12 arba injekcijas.

    Foliatai svarbūs kraujodarai ir DNR sintezei, o jų stoka siejama su padidėjusiu homocisteino kiekiu. Vis dėlto vien foliatų vartojimas be B12 įvertinimo gali būti pavojingas, nes kai kuriais atvejais pagerėja kraujo rodikliai, bet nervų pažeidimai dėl B12 stokos gali progresuoti nepastebėti.

    Vitaminas D dažnai aptariamas dėl kaulų sveikatos, ypač kai mažai būnama saulėje, sumažėjęs mobilumas, gyvenama slaugos įstaigoje ar mityboje trūksta vitamino D šaltinių. Papildai gali būti tikslingi esant mažam kiekiui kraujyje ar didelei osteoporozės, griuvimų ir lūžių rizikai, tačiau didesnės dozės savaime negarantuoja geresnio rezultato.

    Kalcis ir magnis svarbūs kaulams, raumenims ir nervų sistemai, bet, kai įmanoma, jų pirmiausia siekiama gauti su maistu. Magnis dažnai reklamuojamas kaip priemonė miegui, tačiau moksliniai duomenys apie rutinį jo veiksmingumą nemigai išlieka riboti, todėl vartojimas turėtų turėti aiškų pagrindą.

    Multivitaminai ir svarbiausias, bet pamirštamas veiksnys

    Multivitaminai gali būti naudingi vyresniems žmonėms, kurie valgo labai mažai arba jų mityba yra menkai įvairi. Vis dėlto dideli populiaciniai tyrimai rodo, kad kasdienis multivitaminų vartojimas nebūtinai susijęs su mažesne bendro mirtingumo rizika, todėl tai neturėtų būti automatinis pasirinkimas visiems.

    Vienas dažniausiai nuvertinamų „papildų“ vyresniame amžiuje yra baltymai, nors tai ne vitaminas ir ne mineralas. Per mažas baltymų kiekis didina su amžiumi susijusio raumenų nykimo riziką, o kartu ir griuvimų, silpnumo bei savarankiškumo praradimo tikimybę, todėl mitybos korekcijos neretai duoda daugiau naudos nei naujas buteliukas spintelėje.

    Kada papildai gali pakenkti

    Neprižiūrimas vartojimas gali būti žalingas: didelės vitamino D ar vitamino A dozės gali sukelti toksinį poveikį. Geležis neturėtų būti vartojama be patvirtinto trūkumo, nebent taip nurodė sveikatos priežiūros specialistas.

    Taip pat svarbios sąveikos su vaistais, o aukštų dozių antioksidantų vartojimas kai kuriose grupėse siejamas su nepageidaujamais rezultatais. Dėl to saugiausias kelias vyresniame amžiuje dažniausiai prasideda nuo mitybos įvertinimo ir kraujo tyrimų, ypač B12, foliatų, geležies ir vitamino D.

    Specialistai pabrėžia, kad visuotinė papildų schema visiems senjorams nėra pagrįsta. Daugeliu atvejų veiksmingiausia yra tikslinė taktika, kai papildai parenkami pagal patvirtintą trūkumą, aiškius rizikos veiksnius, vartojamus vaistus ir bendrą sveikatos būklę.

  • Aukštas kraujospūdis: dietologai įvardijo 4 gėrimus, kurie gali padėti jį mažinti

    Kasdien pasirenkami gėrimai gali turėti didesnę įtaką kraujospūdžiui, nei daugelis įsivaizduoja. Dietologai pabrėžia, kad kai kurie gėrimai, ypač turintys kalio, antioksidantų ar natūralių nitratų, gali prisidėti prie geresnės kraujagyslių funkcijos.

    Vis dėlto specialistai primena, kad gėrimai nėra vaistų pakaitalas, o poveikis labiausiai tikėtinas tada, kai jie tampa bendros širdžiai palankios mitybos ir gyvenimo būdo dalimi. Jei kraujospūdis nuolat padidėjęs ar vartojate vaistus, dėl mitybos pokyčių verta pasitarti su gydytoju.

    Granatų sultys

    Dietologų teigimu, granatų sultys dažnai minimos dėl antioksidantų ir kalio, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių sistemos palaikymu. Manoma, kad antioksidantai gali padėti palaikyti azoto oksido gamybą, o tai svarbu kraujagyslių atsipalaidavimui ir kraujotakai.

    „Viena stiklinė per dieną kai kuriems žmonėms gali padėti geriau kontroliuoti kraujospūdį, nes granatų sultyse yra kalio ir antioksidantų“, – sakė dietologė Suzanna Fisher.

    Granatų sultis siūloma gerti ne tik vienas: jos tinka skiesti gazuotu vandeniu, dėti į glotnučius ar naudoti kaip pagrindą nealkoholiniams kokteiliams. Svarbu rinktis sultis be pridėtinio cukraus ir nepamiršti, kad sulčių porcijos didina bendrą cukrų kiekį racione.

    Žalioji arbata ir hibiskų arbata

    Žalioji arbata vertinama dėl antioksidantų ir galimo teigiamo poveikio kraujagyslių funkcijai. Specialistai pabrėžia, kad didžiausia nauda tikėtina geriant arbatą be cukraus, o jautresniems žmonėms verta atkreipti dėmesį į joje esantį kofeiną.

    „Žaliąją arbatą galima gerti visus metus, tik svarbu ją rinktis be cukraus. Kadangi joje yra kofeino, kai kam ji gali būti švelnesnė alternatyva rytinei kavai“, – sakė dietologė Simona Harunyan.

    Hibiskų arbata dažnai minima kaip viena labiau moksliškai tiriamų arbatų kraujospūdžio kontekste. Dietologai nurodo, kad hibiskas turi antocianų, kurie siejami su kraujagyslių atsipalaidavimu ir gali prisidėti prie tiek sistolinio, tiek diastolinio kraujospūdžio mažėjimo.

    „Hibiskų arbatą rekomenduoju gerti karštą ar šaltą ir nepridėti cukraus. Skoniui sustiprinti tinka citrusinių vaisių skiltelės ar žiupsnelis cinamono“, – sakė dietologė Lena Beal.

    Burokėlių sultys

    Burokėlių sultys išskiriamos dėl natūralių nitratų, kurie organizme gali virsti junginiais, padedančiais išplėsti kraujagysles. Dėl šios priežasties jos dažnai aptariamos tiek sporto mityboje, tiek kraujospūdžio valdymo temoje.

    „Burokėlių sultyse yra daug natūralių nitratų, taip pat kalio, magnio ir vitamino C. Namuose jas galima spausti su žaliu obuoliu, morka, imbieru ir citrina“, – sakė dietologė Roxana Ehsani.

    Specialistai primena, kad burokėlių sultys turi ryškų skonį, o jautresniems žmonėms gali sukelti virškinimo diskomfortą, todėl verta pradėti nuo mažesnių kiekių. Taip pat svarbu nepamiršti, kad sultys neturėtų pakeisti daržovių racione.

    Gėrimai gali būti naudinga kasdienės rutinos dalis, tačiau kraujospūdį dažniausiai lemia visuma: mityba, fizinis aktyvumas, miegas, streso valdymas ir druskos kiekis. Pastebimai padidėjus kraujospūdžiui, atsiradus galvos skausmui, dusuliui ar krūtinės skausmui, būtina kreiptis į medikus.

  • Kava tuščiu skrandžiu: ką rodo tyrimai ir kada rytinis puodelis gali sukelti nemalonius simptomus

    Kava daugeliui yra pirmasis rytinis ritualas, dar prieš pusryčius. Tačiau klausimas, ar kava tuščiu skrandžiu yra naudinga, neturi vieno atsakymo: poveikis priklauso nuo kavos rūšies, kofeino kiekio ir individualaus jautrumo.

    Specialistai pabrėžia, kad kavoje yra ne tik kofeinas, bet ir šimtai biologiškai aktyvių junginių, įskaitant polifenolius. Būtent dėl jų saikingas kavos vartojimas siejamas su mažesne kai kurių lėtinių ligų rizika, nors priežastinis ryšys ne visada įrodytas.

    Kofeinas gana greitai pasisavinamas, todėl ryte, kai skrandis tuščias, jo poveikis kai kuriems žmonėms gali būti ryškesnis. Dėl to dažniau pasireiškia sužadinimas, nerimas ar „drebulys“, ypač jei kava stipri arba geriama dideliais kiekiais.

    Jautresniems asmenims kava tuščiu skrandžiu taip pat gali sukelti diskomfortą viršutinėje pilvo dalyje, rėmenį ar pykinimą. Tai dažniau nutinka tiems, kurie turi refliukso simptomų arba linkę į padidėjusį skrandžio rūgštingumą.

    Mokslinėje literatūroje saikingas kavos vartojimas dažnai siejamas su mažesne 2 tipo diabeto, kai kurių širdies ir kraujagyslių ligų, Parkinsono ligos bei tam tikrų kepenų sutrikimų rizika. Tokie ryšiai dažniausiai nustatomi stebėjimo tyrimuose, todėl svarbu vertinti bendrą gyvenimo būdo kontekstą.

    Gydytojai pabrėžia, kad vien kavos nereikėtų laikyti sveikatinimo priemone, nes poveikį lemia dozė, miego režimas, streso lygis ir mityba. Kitaip tariant, kava gali būti sveikos rutinos dalis, bet jos nepakeis.

    Ne visa kava vienoda: nefiltrota kava, pavyzdžiui, ruošiamas turkiškas variantas ar kava iš „French press“, gali turėti daugiau junginių, siejamų su padidėjusiu MTL cholesterolio kiekiu. Tuo tarpu filtravimo popierius dalį šių medžiagų sulaiko.

    Jei kava tuščiu skrandžiu sukelia širdies plakimą, galvos skausmą ar pykinimą, tai signalas koreguoti įpročius. Dažnai padeda paprastas sprendimas: pirma užkąsti, rinktis silpnesnę kavą arba sumažinti puodelių skaičių per dieną.

    Jei norisi mažiau kofeino, bet išlaikyti rytinį gėrimo ritualą, alternatyva gali būti juodoji ar žalioji arbata, taip pat matė arba matcha. Šie gėrimai dažnai suteikia švelnesnį poveikį, nors reakcija taip pat priklauso nuo individualaus jautrumo.

    Galiausiai, universaliausias patarimas išlieka paprastas: stebėti savo savijautą ir neignoruoti pasikartojančių simptomų. Jei diskomfortas tęsiasi, verta pasitarti su gydytoju, ypač turint refliukso ar širdies ritmo sutrikimų istoriją.

  • David Attenborough ilgaamžiškumo įprotis: 10 minučių gamtoje kasdien ir keli mitybos pokyčiai

    Kas, jo teigimu, padėjo išlikti aktyviam

    Britų gamtininkas ir dokumentinių filmų kūrėjas Davidas Attenborough, sulaukęs 100 metų, interviu yra pabrėžęs kelis kasdienius pasirinkimus, kurie, jo manymu, padeda ilgiau išlikti energingam. Pagrindinė mintis paprasta: ilgaamžiškumas jam siejasi ne su vienu stebuklingu receptu, o su nuosekliais įpročiais.

    Jis išskiria tikslą ir prasmingą veiklą, kuri motyvuoja keltis ryte, taip pat sąmoningą ryšį su gamta. Šie akcentai atitinka ir naujausias visuomenės sveikatos rekomendacijas, kuriose vis daugiau dėmesio skiriama psichologinei gerovei bei kasdieniam judėjimui.

    10 minučių gamtoje kasdien

    Attenborough teigia, kad stengiasi kasdien bent 10 minučių praleisti gamtoje, neskubant ir sąmoningai stebint aplinką. Tokia trumpa pauzė, pasak jo, padeda nusiraminti ir tarsi perkrauti mintis po įtampos ar informacinio triukšmo.

    Moksliniai tyrimai pastaraisiais metais taip pat sieja laiką žaliosiose erdvėse su mažesniu patiriamu stresu, geresne nuotaika ir didesniu fiziniu aktyvumu. Nors poveikis kiekvienam gali skirtis, praktinis patarimas išlieka aiškus: net trumpas pasivaikščiojimas parke ar miške dažnai yra lengviausiai įgyvendinamas pokytis.

    Mityba, tikslas ir santykis su gyvūnais

    Dar vienas jo minimas pokytis yra mityba: jis apibūdina save kaip pusiau vegetarą, dažniau rinkdamasis augalinį maistą ir vengdamas mėsos, kai tik įmanoma. Vis dėlto jis nėra griežtas, palikdamas racione žuvį ir pieno produktus.

    Attenborough taip pat pabrėžia, kad ilgaamžiškumui svarbu turėti tikslą, kuris teikia prasmę ir palaiko smalsumą. Kaip papildomą ramybės šaltinį jis mini meilę gyvūnams: bendravimas su augintiniais ar gyvūnų stebėjimas, jo teigimu, padeda jaustis ramesniems.

    Specialistai dažnai primena, kad ilgesniam ir sveikesniam gyvenimui svarbūs keli baziniai dalykai: subalansuota mityba, kasdienis judėjimas, socialinis ryšys, kokybiškas miegas ir streso valdymas. Attenborough patarimai iš esmės telpa į šią logiką, tik pateikiami labai kasdieniškai ir lengvai pritaikomai.

  • Kalamansi: citrusinis vaisius, siejamas su mažesniu LDL cholesteroliu ir lengvesne svorio kontrole

    Kas yra kalamansi?

    Kalamansi – nedidelis citrusinis vaisius, dažnai vadinamas filipinietiška laime. Jis paplitęs Pietryčių Azijoje, o kulinarijoje vertinamas dėl intensyvaus rūgštaus, kiek aitroko skonio ir aromato.

    Dažniausiai kalamansi skinamas dar žalsvas, kai sultyse būna daugiau rūgšties ir ryškesnis kvapas. Paliktas sunokti jis nusidažo oranžine spalva ir tampa panašus į mažytį mandariną.

    Ką sako mokslas apie naudą?

    Citrusiniai vaisiai mityboje siejami su širdies ir kraujagyslių rizikos mažinimu pirmiausia dėl skaidulų ir antioksidantų. Svarbiausia čia tirpios skaidulos, ypač pektinai, kurie gali prisidėti prie mažesnio LDL cholesterolio, nes padeda surišti tulžies rūgštis žarnyne.

    Kalamansi sultys pačios savaime nėra stebuklinga priemonė, tačiau kaip rūgštus priedas jos gali padėti sumažinti bendrą suvartojamo cukraus kiekį, jei jomis pakeičiami saldūs gėrimai. Be to, citrusai yra vitamino C šaltinis, o jų augaliniai junginiai, tokie kaip flavonoidai, tiriami dėl galimo poveikio uždegimo ir oksidacinio streso mažinimui.

    Kalbant apie svorio kontrolę, didžiausią praktinę naudą paprastai duoda ne „metabolizmo pagreitinimas“, o paprastesnė energijos balanso logika. Jei vanduo su kalamansi pakeičia saldžius gėrimus arba tampa pagalba laikytis reguliaraus valgymo, tai gali prisidėti prie lėtesnio svorio augimo ar lengvesnio jo mažinimo.

    Kaip vartoti saugiai ir praktiškai?

    Dažniausiai vartojamos kalamansi sultys: jos spaudžiamos į vandenį, arbatą, naudojamos padažams ir marinatams. Dėl ryškios rūgšties jos gerai tinka žuviai ir jūros gėrybėms, taip pat salotoms, kai norisi gilesnio citrusinio skonio nei įprastos citrinos.

    Renkantis produktus parduotuvėje verta atkreipti dėmesį į sudėtį: geriau rinktis sultis be pridėtinio cukraus. Jei vargina refliuksas, skrandžio rūgštingumas ar jautrūs dantys, rūgščius gėrimus patariama vartoti saikingai, praskiesti vandeniu ir po jų praskalauti burną vandeniu.

    Galiausiai, cholesterolio mažinimui ir svorio kontrolei didžiausią efektą duoda visuma: daugiau tirpių skaidulų iš ankštinių, avižų, daržovių, pakankamas baltymų kiekis, mažiau itin perdirbtų produktų ir reguliarus fizinis aktyvumas. Kalamansi gali būti skanus įprotį palaikantis priedas, bet ne vienintelis sprendimas.

  • Ši tuno užtepėlė ant brusketos su avokadu pavergs: lengva, sotu ir naudinga

    Tunas ir avokadas vis dažniau atsiduria greitų, bet maistingų užkandžių receptuose: derinys suteikia baltymų, gerųjų riebalų ir sotumo. Vienas paprasčiausių variantų namuose yra brusketos su tuno užtepėle, kuri paruošiama per kelias minutes.

    Pagrindui dažniausiai naudojama skrudinta duona, o užtepėlei tinka tunas mažoje skardinėje, šaukštas kreminio sūrio ir šiek tiek garstyčių. Skonį papildo smulkintas svogūnas, marinuotas agurkas, žalumynai, prieskoniai, o ant viršaus dažnai dedami pomidorai ir avokadas.

    Kaip paruošti greitą brusketą

    Į trintuvą sudėkite tuną, kreminį sūrį ir garstyčias, tuomet sutrinkite iki vientisos masės. Įmaišykite smulkintą svogūną, marinuotą agurką, pasirinktus žalumynus ir prieskonius pagal skonį.

    Duoną paskrudinkite keptuvėje arba skrudintuve, užtepkite tuno masės ir uždėkite pomidoro bei avokado riekelių. Jei norisi daugiau tekstūros, viršų galima pabarstyti sezamo sėklomis.

    Kuo naudingas tuno ir avokado derinys

    Tunas yra vienas patogiausių baltymų šaltinių, todėl toks užkandis ilgiau suteikia sotumo ir gali padėti palaikyti raumenų masę. Renkantis tuną savo sultyse ar aliejuje verta atkreipti dėmesį į sudėtį, kad nebūtų perteklinių priedų ar druskos.

    Avokadas suteikia mononesočiųjų riebalų, kurie svarbūs širdies ir kraujagyslių sistemai, taip pat padeda pasisavinti riebaluose tirpius vitaminus. Kartu su tunu jis sukuria subalansuotesnį riebalų profilį nei daugelis įprastų užtepėlių.

    Daržovės ir žalumynai, tokie kaip pomidorai, svogūnai, agurkai ar krapai, praturtina patiekalą skaidulomis ir vandeniu, todėl palankiai veikia virškinimą. Kreminis sūris suteikia skonio ir tekstūros, tačiau didina kaloringumą, tad jo kiekį galima reguliuoti pagal poreikį.

    Ką verta žinoti renkantis tuną

    Mitybos specialistai dažnai primena, kad didesnėms plėšrioms žuvims gali būti būdingas didesnis gyvsidabrio kiekis, todėl svarbu laikytis saiko ir kaitalioti žuvų rūšis. Jei šį užkandį planuojate valgyti dažnai, verta rinktis patikimų gamintojų produkciją ir stebėti bendrą žuvies vartojimo dažnį.

    Norint dar sveikesnės versijos, galima rinktis viso grūdo duoną, o dalį kreminio sūrio pakeisti natūraliu jogurtu. Taip išlaikomas kremiškumas, bet sumažėja riebalų ir bendras patiekalo kaloringumas.

  • Pigiausias kolagenas – mėsos skyriuje: kodėl vištų pėdutės veikia greičiau nei papildai?

    Pastaraisiais metais vištų pėdutės iš paprasto sultinio ingrediento vėl grįžta į dėmesio centrą. Socialiniuose tinkluose jos pristatomos kaip natūralus kolageno šaltinis, o vartotojai tikina greičiau pastebintys pokyčius odoje ir sąnariuose nei vartodami papildus.

    Mokslinėje literatūroje pabrėžiama, kad vištų pėdutėse daug baltymų jungiamojo audinio, o ilgai verdant į sultinį išsiskiria kolagenas ir želatiną formuojantys junginiai. Tyrimuose su kolageno hidrolizatais dažniau akcentuojama, kad mažesnės masės peptidai organizmui gali būti lengviau pasisavinami.

    „Kolageno poveikis labiausiai priklauso ne nuo mados, o nuo bendro raciono, baltymų kiekio ir to, ar žmogus gauna pakankamai vitamino C“, – sakė mitybos specialistė.

    Kolageno gamyba organizme su amžiumi natūraliai lėtėja, todėl po 30 metų dažniau išryškėja odos elastingumo pokyčiai, o sąnariai tampa jautresni krūviui. Dėl šios priežasties kolagenas, baltymai ir mineralai dažnai minimi kaip svarbūs komponentai žmonėms, kurie aktyviai sportuoja, dirba fiziškai arba jaučia sąnarių diskomfortą.

    Kai kuriuose tyrimuose taip pat aptariamas kolageno ir kaulų sveikatos ryšys, ypač vyresniame amžiuje ir moterims po menopauzės, kai didėja kaulų tankio mažėjimo rizika. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad vienas produktas nepakeičia viso plano: svarbūs kalcis, vitaminas D, pakankamas baltymų kiekis ir fizinis aktyvumas.

    Praktiškai didžiausią naudą žmonės dažniausiai sieja su naminiu sultiniu, kuris atvėsęs natūraliai sustingsta į drebučius. Tai ženklas, kad sultinyje daug želatiną sudarančių baltymų, o ilgas, lėtas virimas padeda ištraukti daugiau medžiagų iš jungiamojo audinio.

    Renkantis žaliavą svarbi ir kokybė. Specialistai pataria pirkti iš patikimų tiekėjų, kruopščiai nuvalyti, prieš verdant nuplikyti ir virti pakankamai ilgai, kad sumažėtų mikrobiologinė rizika.

    Ne visiems šis produktas tinka. Žmonės, alergiški paukštienai, turėtų jo vengti, o vaikams ir vyresnio amžiaus asmenims svarbu atsargiai vartoti dėl smulkių kaulų ir kietesnių dalių, ypač jei pėdutės patiekiamos ne sultinyje.