CP v2

Tag: Naftos kainos

  • Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas Irano reparacijoms pateikė atsakomąjį ultimatumą

    Naftos kainos šauna aukštyn: Trumpas Irano reparacijoms pateikė atsakomąjį ultimatumą

    Naftos kainos ir JAV valstybės obligacijų pajamingumai antradienį kilo, rinkoms įvertinus paaštrėjusią įtampą tarp JAV ir Irano. Investuotojai reagavo į signalus, kad susitarimas dėl Hormūzo sąsiaurio atvėrimo artimiausiu metu gali būti dar labiau atidėtas.

    Situaciją pakurstė JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimai, kuriais jis atsakė į Teherano reikalavimus atlyginti žalą už kelis mėnesius trukusius smūgius. Pasak rinkų dalyvių, tokia retorika didina geopolitinę riziką ir kelia naują spaudimą energijos išteklių kainoms.

    Rinkos bijo ilgesnės krizės

    JAV prezidentas nurodė derybininkams siekti kompensacijų už amerikiečių žūtis ir sužeidimus išpuoliuose, kuriuos Vašingtonas sieja su Teheranu, įskaitant 2000 metais įvykdytą USS Cole sprogdinimą. Vėliau jis išplėtė reikalavimų apimtį, kalbėdamas apie žalą regione.

    „Iranas turėtų sumokėti už žalą ir mirtis, kurias, mano vertinimu, patyrė žmonės Libane, Sirijoje, Jemene ir Gazos Ruože“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Teheranas savo ruožtu tvirtina, kad Hormūzo sąsiauris liks uždarytas tol, kol JAV neatsisakys jūrinės blokados, nesušvelnins sankcijų ir neatšaldys įšaldyto Irano turto. Dėl šios aklavietės didėja rizika, kad naftos tiekimas iš Persijos įlankos išliks trikdomas ilgiau, nei tikėtasi.

    Obligacijų pajamingumai kyla kartu

    Brent rūšies nafta prekiavosi apie 78 eurus už barelį, o WTI apie 73 eurus, abi kainos per dieną pakilo maždaug 2,5 proc. Tokie svyravimai įprastai atspindi rizikos premiją, kuri atsiranda, kai kyla grėsmė vienam svarbiausių pasaulio naftos gabenimo koridorių.

    JAV obligacijų rinkoje pajamingumai taip pat augo, nes investuotojai mažino vyriausybės vertybinių popierių pozicijas. Logika paprasta: brangesnė energija gali išlaikyti aukštesnę infliaciją, o tai stiprina argumentą dėl griežtesnės pinigų politikos ir didesnių palūkanų ilgesniam laikui.

    Rinkos taip pat laukia naujausių JAV infliacijos duomenų, kurie gali pakeisti lūkesčius dėl Federalinio rezervo sprendimų. Jei energijos kainų šuolis persiduos į platesnį kainų krepšelį, palūkanų normų mažinimo scenarijus gali būti atidėtas.

    Hormūzas: pareiškimai ir realybė

    Donaldas Trumpas viešai teigė, kad JAV esą visiškai kontroliuoja Hormūzo sąsiaurį, o karinės pajėgos užtikrina saugų laivybos kelią. Tačiau laivybos stebėsenos duomenys rodo, kad realus srautas tebėra smarkiai sumažėjęs.

    Remiantis Kpler informacija, patvirtintų perplaukimų skaičius pastaruoju metu siekė 6–11 laivų per dieną, kai iki konflikto įprastai fiksuota apie 130–140 perplaukimų. Tai reiškia, kad prekybinė laivyba tebėra tik nedidelė dalis įprastų apimčių, o bet koks naujas eskalacijos signalas rinkoms tampa katalizatoriumi.

    Analitikai pabrėžia, kad Hormūzo sąsiauris yra kritinis globalios energetikos taškas, todėl net ir trumpalaikiai sutrikimai dažnai sukelia grandininę reakciją: brangsta nafta, didėja infliacijos rizika, o kartu koreguojasi obligacijų ir akcijų rinkų lūkesčiai.

  • Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Naftos kainos šauna į viršų: rinkos nerimsta dėl JAV ir Irano derybų Hormūzo sąsiauryje

    Pirmadienio rytą naftos kainos kilo, rinkoms vertinant prieštaringus signalus iš JAV ir Irano. Prekiautojai baiminasi, kad susitarimas dėl saugaus laivybos atnaujinimo Hormūzo sąsiauryje gali užtrukti ilgiau, nei tikėtasi.

    Tarptautinis etalonas „Brent“ pabrango iki maždaug 77 eurų už barelį, o JAV „West Texas Intermediate“ pakilo iki maždaug 72 eurų už barelį. Kainų šuolį daugiausia kursto geopolitinė rizika, kuri naftos rinkoje greitai persiduoda į ateities sandorių kainas.

    Kodėl Hormūzo sąsiauris toks svarbus?

    Hormūzo sąsiauris yra vienas svarbiausių pasaulio energijos arterijų, per kurį praplaukia reikšminga dalis tarptautinės naftos ir suskystintų gamtinių dujų prekybos. Dėl to bet kokie trikdžiai šiame maršrute gali akimirksniu paveikti tiekimo lūkesčius ir kainodarą biržose.

    Pastaruoju metu būtent atakos ir įtampa sąsiauryje tapo viena priežasčių, kodėl anksčiau pasiektos paliaubos žlugo, o tarpininkai ragina grįžti prie vėliau sutarto memorandumo, numatančio kelią į derybas. Rinkos dalyviai tokius dokumentus vertina kaip signalą, ar tiekimo rizika mažės, ar priešingai – didės.

    Irano reikalavimai ir Vašingtono atsakas

    Iranas skelbia sieksiantis išlaikyti kontrolę vandens kelyje ir kelia sąlygas, susijusias su karo veiksmų nutraukimu, sankcijų panaikinimu, įšaldyto turto grąžinimu bei kompensacijomis už žalą. Valstybinė žiniasklaida taip pat mini ankstesnę idėją apie didelį atstatymo fondą, kurio dydis įvardijamas kaip 300 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 275 mlrd. eurų.

    Irano Revoliucinė gvardija sekmadienį pareiškė, kad sąsiauris jiems šiuo metu yra ne vien laivybos kelias, o karo veiksmų zona, todėl blokados atlaisvinimas siejamas su visų reikalavimų įgyvendinimu. Tokia pozicija rinkose paprastai didina vadinamąją rizikos premiją, kuri įskaičiuojama į naftos kainą.

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas interviu teigė, kad situacija sprendžiama ramiai ir derybos vyksta tik iš dalies, o Vašingtonas stebi Irano ekonominę padėtį. Pasak jo, procesas primena šachmatų partiją ir, jo vertinimu, galiausiai viskas turėtų išsispręsti.

    Ką tai reiškia vartotojams ir verslui?

    Naftos kainų pokyčiai dažnai persiduoda į degalų kainas, transporto ir logistikos sąnaudas bei infliacijos lūkesčius, nors poveikis paprastai pasireiškia su kelių savaičių ar mėnesių vėlavimu. Europa, kuri didelę dalį energijos importuoja, yra ypač jautri staigiems geopolitiniams šokams.

    Artimiausiu metu rinkos tikėtina išliks nervingos: kainas lems naujienos apie derybų eigą, realūs laivybos sutrikimai ir tai, ar bus rastas mechanizmas, leidžiantis sumažinti konfrontacijos riziką. Investuotojai taip pat stebės, ar energijos tiekimo grandinėms nebus taikomi nauji apribojimai.

  • BP dvigubino ketvirčio pelną ir tęsia turto išpardavimą: 580 degalinių Lenkijoje arčiau pardavimo

    Britų energetikos koncernas BP paskelbė 2026 metų antrojo ketvirčio rezultatus: konsoliduotas grynasis pelnas pasiekė apie 5,0 mlrd. eurų ir buvo maždaug dvigubai didesnis nei prieš metus. Rodiklis taip pat viršijo rinkos lūkesčius, o bendrovė pabrėžė, kad šiuo laikotarpiu didelę reikšmę turėjo aukštesnės naftos kainos.

    Balandžio–birželio mėnesiais BP skelbė išgavusi apie 2,2 mln. barelių naftos ekvivalento per parą, o apimtys buvo mažesnės nei planuota. Vis dėlto grynųjų pinigų srautams palankiau suveikė kainų aplinka, kuri rėmė pelningumą ir suteikė daugiau erdvės skolai mažinti.

    „Pastarieji rezultatai patvirtino mūsų strategiją: supaprastinti turto portfelį, griežtai valdyti investicinius projektus, kelti veiklos efektyvumą ir stiprinti balansą“, – sakė BP vadovė Meg O’Neill.

    Turto pardavimai ir krypties korekcijos

    BP tęsia dezinvesticijas, siekdama atsisakyti, jos vertinimu, nebūtinų aktyvų ir sutelkti kapitalą į didesnę grąžą generuojančias veiklas. Pastaraisiais ketvirčiais bendrovė pardavinėjo įvairų turtą Europoje ir kitur, įskaitant dalį mažmeninės prekybos bei perdirbimo aktyvų.

    Vienas ryškiausių signalų investuotojams buvo sprendimai dėl žalesnės energetikos aktyvų: bendrovė mažina ekspoziciją daliai projektų ir nukreipia lėšas finansiniam stabilumui bei tradicinės energetikos investicijoms. Energetikos rinkoje tai vertinama kaip platesnės tendencijos dalis, kai didieji koncernai, augant kapitalo kainai, daugiau dėmesio skiria grynųjų pinigų srautams ir disciplina paremtiems projektams.

    Kiek reali degalinių Lenkijoje pardavimo perspektyva?

    Rinkoje vis dažniau svarstoma, kad BP mažmeninis tinklas Lenkijoje gali atsidurti tarp parduodamų aktyvų, nors oficialus sprendimas dėl konkretaus sandorio viešai nepatvirtintas. Bendrovė šalyje valdo apie 580 degalinių, dalis jų veikia pagal franšizės modelį, todėl galimo sandorio struktūra galėtų būti mišri.

    Toks scenarijus atitiktų BP tikslą iki metų pabaigos reikšmingai padidinti įplaukas iš turto pardavimų ir priartėti prie ambicingesnio kelių metų dezinvesticijų plano. Potencialių pirkėjų interesas, jei procesas būtų pradėtas, greičiausiai priklausytų nuo degalinių pelningumo, nuomos ir logistikos sutarčių, taip pat nuo konkurencinės aplinkos Lenkijos mažmeninėje degalų rinkoje.

    Daugiau investicijų ir dėmesio skolai

    BP nurodė, kad 2026 metais didina kapitalo investicijas, o dalį lėšų planuoja nukreipti į naftos ir dujų gavybą. Kartu bendrovė akcentuoja skolos mažinimą, kuris didiesiems energetikos koncernams išlieka vienu svarbiausių prioritetų, ypač esant nepastovioms žaliavų kainoms.

    Analitikai pabrėžia, kad tolesnius sprendimus dėl mažmeninių tinklų Europoje lems ne tik naftos kainos, bet ir reguliavimo kryptis, vartojimo pokyčiai bei investicijų poreikis infrastruktūrai. Dėl to BP strategijos ašis artimiausiais ketvirčiais greičiausiai išliks ta pati: parduoti tai, kas nelaikoma branduoliu, ir stiprinti veiklos pinigų srautus.

  • Nafta šoktelėjo po kritimo: rinkas purto JAV ir Japonijos žingsnis, investuotojai skaičiuoja rizikas

    Nafta šoktelėjo po kritimo: rinkas purto JAV ir Japonijos žingsnis, investuotojai skaičiuoja rizikas

    Naftos kainos antradienį vėl kilo po staigesnio kritimo, o pasaulio akcijų rinkose vyravo mišrios nuotaikos. Investuotojai vienu metu vertino įmonių finansinių rezultatų sezoną, geopolitines rizikas ir tai, kaip naftos svyravimai gali paveikti infliaciją bei centrinių bankų sprendimus.

    Azijos prekybos metu JAV etaloninė nafta pabrango iki maždaug 70 eurų už barelį, o „Brent“ rūšies nafta kilo iki maždaug 73 eurų už barelį. Dieną anksčiau kainos buvo kritusios daugiau nei 5 proc., rinkai sureagavus į signalus dėl įtampos Artimuosiuose Rytuose mažėjimo.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos rinkoje vyravo itin dideli svyravimai, nes investuotojai vertino tiek karo Irane riziką, tiek galimus tiekimo sutrikimus Persijos įlankoje. Tokios bangos trumpuoju laikotarpiu kelia neapibrėžtumą ir transporto, ir pramonės įmonėms, o vartotojams gali atsiliepti degalų kainomis.

    Valiutų rinką sujudino intervencija

    Rinkų dėmesį taip pat traukė praėjusią savaitę minimų bendrų JAV ir Japonijos veiksmų poveikis valiutų rinkai. Japonijos jena buvo spaudžiama silpnėjimo, o doleris išliko stiprus, todėl investuotojai stebėjo, ar intervencijos gali pakeisti ilgalaikę kryptį.

    Analitikai atkreipė dėmesį, kad vienkartiniai veiksmai paprastai neišsprendžia pagrindinių priežasčių, tokių kaip infliacijos skirtumai, palūkanų normų lygiai ir ekonomikos augimo perspektyvos. Vis dėlto signalas apie galimus tolesnius žingsnius gali trumpam sumažinti spekuliacinį spaudimą.

    „JAV palaikoma operacija turi gerokai didesnį signalinį svorį nei Tokijo veiksmai vieni, tačiau JAV indėlis greičiausiai bus riboto masto“, – teigiama „Fitch Solutions“ padalinio BMI komentare.

    Akcijų rinkose – skirtingos kryptys

    Europoje pagrindiniai indeksai prekybos pradžioje kilo nežymiai, o Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono biržose kryptys išsiskyrė. Dalį rinkų spaudė technologijų sektoriaus svyravimai, ypač susiję su puslaidininkių bendrovėmis.

    Puslaidininkių akcijos pastaruoju metu išlieka jautrios lūkesčiams dėl DI bumą aptarnaujančių pajamų tvarumo. Investuotojai vertina, ar spartus duomenų centrų ir skaičiavimo galios poreikio augimas išliks toks pat intensyvus, kai įmonės perskaičiuoja investicijas ir kaštus.

    Volstrito ralis ir obligacijų pajamingumas

    JAV rinkose pirmadienį fiksuotas ryškus atšokimas: akcijos brango, o tai siejama su atpigusia nafta ir kiek mažesnėmis infliacijos baimėmis. „Dow Jones“ pasiekė naują rekordą, „S&P 500“ priartėjo prie aukščiausio lygio, o technologijų indeksas „Nasdaq“ augo sparčiausiai.

    Tuo pat metu JAV 10 metų obligacijų pajamingumas mažėjo, bet išliko aukštame lygyje, palyginti su laikotarpiu iki karo Irane. Rinkoje tai vertinama kaip signalas, kad investuotojai vis dar reikalauja didesnės grąžos už riziką, kol neaiškios infliacijos ir geopolitikos perspektyvos.

    Artimiausiomis dienomis rinkų toną gali keisti nauji įmonių rezultatai, duomenys apie infliaciją ir užuominos dėl centrinių bankų politikos. Naftos kainų dinamika išliks vienu svarbiausių veiksnių, nes ji tiesiogiai veikia tiek verslo sąnaudas, tiek vartotojų lūkesčius.

  • „BP“ pelnas šovė daugiau nei dvigubai: Artimųjų Rytų konfliktas sukėlė naftos kainų šuolį

    „BP“ pelnas šovė daugiau nei dvigubai: Artimųjų Rytų konfliktas sukėlė naftos kainų šuolį

    Didžiosios Britanijos energetikos milžinė „BP“ pranešė, kad antrąjį šių metų ketvirtį jos grynasis pelnas daugiau nei padvigubėjo. Bendrovė teigia, jog rezultatams itin palankiai susiklostė naftos ir dujų rinkos, kurias sudrebino Artimųjų Rytų konfliktas.

    „BP“ duomenimis, pelnas po mokesčių balandžio–birželio laikotarpiu siekė apie 3,38 mlrd. eurų, kai prieš metus tuo pačiu metu sudarė apie 1,40 mlrd. eurų. Tokį šuolį lėmė brangesni iškastinio kuro ištekliai ir didesnės pajamos iš prekybos veiklos, kai kainos rinkose stipriai svyravo.

    Tuo pat metu bendrovės pajamos didėjo iki maždaug 60,43 mlrd. eurų ir buvo apie 47 proc. didesnės nei prieš metus. Energetikos sektoriuje panašios tendencijos fiksuotos ir pas kitus didžiuosius Vakarų rinkos žaidėjus, kurių bendras ketvirčio pelnas, skaičiuojama, taip pat išaugo dėl įtampos regione ir pasiūlos sutrikimų rizikos.

    Rinka sukrėsta, pelnai auga

    „Pastarasis laikotarpis pažymėtas vienu labiausiai sutrikdytų etapų pasaulinėje energijos rinkoje“, – sakė „BP“ vadovė Meg O’Neill.

    Energetikos įmonėms tokiomis sąlygomis dažnai padeda ne tik brangstanti žaliava, bet ir prekybos padalinių uždarbis, kai ateities sandorių kainos reaguoja į kiekvieną naujieną iš konflikto zonos. Investuotojams tai paprastai reiškia didesnį trumpalaikį pelningumą, tačiau kartu išauga ir rizika dėl tiekimo grandinių, logistikos bei reguliavimo pokyčių.

    Strategijos posūkis: mažiau žaliosios energijos

    Pastaraisiais metais „BP“ dažnai buvo kritikuojama, kad jos veiklos rezultatai atsilieka nuo kai kurių pagrindinių konkurentų. Prieš Meg O’Neill paskyrimą bendrovė mažino švariosios energetikos investicijas ir labiau orientavosi į pelningesnį naftos ir dujų verslą.

    Šią kryptį sustiprina ir turto pardavimai: bendrovė jau yra realizavusi dalį perdirbimo bei mažmeninės prekybos turto žemyninėje Europoje ir paskelbė ketinanti atsisakyti Šiaurės jūros veiklos Jungtinėje Karalystėje. Taip pat pranešta apie planus parduoti „Archaea“ – biometano ir biodujų verslą Jungtinėse Valstijose.

    „Mes neišnaudojame savo potencialo“, – teigė Meg O’Neill.

    „Mūsų pastarųjų metų rezultatai neatitiko nei mūsų pačių lūkesčių, nei akcininkų“, – pridūrė ji.

    Dividendas kyla, bet įtampa dėl valdysenos išlieka

    „BP“ pranešė ketvirtinį dividendą didinanti 4 proc., o bendrovės akcijų kaina po rezultatų paskelbimo ankstyvoje prekyboje Londone kilo apie 0,5 proc. Įmonė taip pat pabrėžė, kad pelno rodiklis, eliminuojantis tam tikrus vienkartinius veiksnius, per ketvirtį išaugo iki maždaug 4,92 mlrd. eurų ir viršijo rinkos lūkesčius.

    Vis dėlto finansinius rodiklius lydi ir reputaciniai bei valdysenos klausimai. Balandį metiniame akcininkų susirinkime kilo nepasitenkinimas dėl klimato atskaitomybės, o vėliau bendrovė netikėtai atsisveikino su valdybos pirmininku Albertu Manifoldu, nurodydama rimtus nuogąstavimus dėl valdysenos ir priežiūros standartų.

    Meg O’Neill, anksčiau dirbusi „ExxonMobil“ ir vadovavusi „Woodside Energy“, tapo pirmąja išorės kandidate, paskirta „BP“ generaline direktore per 117 metų bendrovės istoriją. Ji pakeitė Murray Auchinclossą, kuris pareigas ėjo trumpiau nei dvejus metus.

  • JAV ir Irano karas pakėlė naftos kainas: „Exxon Mobil“ ir „Chevron“ pelnai šoktelėjo

    JAV ir Irano karas pakėlė naftos kainas: „Exxon Mobil“ ir „Chevron“ pelnai šoktelėjo

    JAV ir Irano konfliktui įžengus į šeštą mėnesį, energijos rinkose įsivyravo įtampa, kuri tiesiogiai smogė degalų kainoms ir tiekimui. Dėl sutrikusios laivybos Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga pasaulio naftos ir dujų dalis, rinka susidūrė su pasiūlos trūkumu.

    „Brent“ etaloninės naftos kaina per pavasario mėnesius kilo nuo maždaug 60 eurų iki daugiau nei 86 eurų už barelį, o piko metu buvo pasiekusi apie 108 eurus. Dėl šio šuolio brango benzinas, dyzelinas ir reaktyviniai degalai, o kai kuriose šalyse fiksuotos ir tiekimo spragos.

    Su kainų banga atėjo ir rekordiniai pelnai didžiausioms naftos bendrovėms, ypač toms, kurios valdo ir gavybą, ir perdirbimą. JAV milžinė „Exxon Mobil“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį jos pelnas išaugo iki maždaug 12,5 mlrd. eurų, o pajamos pasiekė apie 99,8 mlrd. eurų.

    „Chevron“ rezultatai taip pat šoktelėjo: bendrovė nurodė uždirbusi apie 10,4 mlrd. eurų pelno, o pajamos paaugo iki maždaug 60,3 mlrd. eurų. Pagrindinis impulsas – brangesni degalai ir išaugusios perdirbimo maržos, ypač dyzelino segmente.

    Tuo pat metu Europoje šešios didžiausios naftos bendrovės pirmąjį ketvirtį iš viso uždirbo apie 18,9 mlrd. eurų, tai yra daugiau nei 40 proc. daugiau nei prieš metus. Tokie skaičiai atgaivino diskusijas, ar šiuo laikotarpiu gauti pelnai neturėtų būti papildomai apmokestinti.

    „Pasaulyje yra grupių, kurioms krizė labai palanki, o naftos gamintojai yra viena iš jų“, – sakė Patrickas Galey iš organizacijos „Global Witness“.

    JAV Kongrese demokratai pristatė siūlymus nuo 2026 metų papildomai apmokestinti didžiuosius gamintojus už išskirtinį pelną, o surinktas lėšas nukreipti vartotojams. Idėja grindžiama tuo, kad degalų brangimas tampa didele našta namų ūkiams ir verslams, ypač tais laikotarpiais, kai dalis ekonomikos tiesiogiai priklausoma nuo transporto sąnaudų.

    Viena pagrindinių rinkos priežasčių, kodėl pelnai auga greičiau nei gavybos apimtys, yra perdirbimo sektorius. Perdirbimo gamyklos naftą paverčia benzinu, dyzelinu, reaktyviniais degalais ir šildymo kuru, o būtent šių produktų kainos karo fone kilo sparčiausiai.

    Ekspertai pabrėžia, kad perdirbimo pajėgumų pasaulyje trūksta, todėl turintys modernias gamyklas ir stabilias žaliavos tiekimo grandines uždirba daugiausia. Kai kuriuose regionuose perdirbimą ribojo logistikos sutrikimai, saugumo rizikos bei pažeista infrastruktūra, todėl JAV perdirbėjai tapo vienais pagrindinių laimėtojų.

    Vis dėlto ne visos naftos ir dujų bendrovės išlošia vienodai. Įmonės, kurios yra arčiau konflikto zonos ir negali išgabenti produkcijos, patiria didesnes transportavimo bei apsaugos išlaidas, o pardavimo apimtys mažėja, tad net ir aukštos kainos ne visada kompensuoja praradimus.

    Galiausiai kainų šoką labiausiai jaučia vartotojai: mokama daugiau už degalus, brangsta kelionės, o energijos sąnaudos persikelia į platesnį prekių ir paslaugų krepšelį. Ekonomistai įspėja, kad užsitęsę tiekimo sutrikimai Hormūzo sąsiauryje gali ilgiau išlaikyti aukštą infliacinį spaudimą ir didinti riziką pasaulio augimui.

  • Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Naftos kainos krinta: OPEC+ didina gavybą, Donaldas Trumpas kalba apie derybas su Iranu

    Pirmadienio rytą pasaulio naftos rinkose fiksuotas ryškus kainų kritimas, investuotojams sureagavus į dvi žinutes: OPEC+ sprendimą didinti gavybą ir JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimą apie atnaujinamas derybas su Iranu. Šie veiksniai sumažino baimę dėl galimų tiekimo sutrikimų Artimuosiuose Rytuose.

    „Brent“ rūšies naftos ateities sandorių kaina smuko apie 5,16 proc., iki maždaug 71,3 euro už barelį. JAV WTI ateities sandoriai krito beveik 6 proc., iki maždaug 68,2 euro už barelį.

    Rinkos dalyviai įprastai jautriai reaguoja į bet kokius signalus, susijusius su Iranu, nes šalis yra svarbi tiekimo grandinės dalis, o įtampa regione dažnai kelia riziką laivybai. Šįkart kainas žemyn stūmė viltys, kad derybos sumažins eskalacijos tikimybę ir palengvins eksporto srautus.

    Prie spaudimo prisidėjo ir OPEC+ sprendimas nuo rugsėjo didinti naftos gavybą 188 000 barelių per dieną. Susitarimą nuotoliniame posėdyje priėmė Saudo Arabija, Rusija, Irakas, Kuveitas, Kazachstanas, Alžyras ir Omanas.

    „Septynios dalyvaujančios šalys nusprendė įgyvendinti 188 tūkstančių barelių per dieną gamybos koregavimą“, – teigiama bendrame pareiškime.

    Analitikai pabrėžia, kad šis sprendimas iš esmės buvo tikėtas, tačiau svarbiausias klausimas lieka praktinis: ar šalys realiai pajėgs greitai padidinti fizinius tiekimus. Rinkoje jau anksčiau skambėjo vertinimai, kad dalis narių susiduria su ribotu pajėgumu ar infrastruktūros suvaržymais, todėl oficialių kvotų didinimas ne visada reiškia tokio pat masto eksporto augimą.

    Situaciją komplikuoja ir geopolitika. Dėl konflikto Artimuosiuose Rytuose ir įtampos aplink Hormūzo sąsiaurį transportavimo grandinės išlieka jautrios, o bet koks laivybos sutrikimas gali staigiai pakeisti kainų kryptį. Būtent todėl rinkoje akcentuojama, kad didesnis OPEC+ pasiūlos poveikis labiausiai išryškėtų tuomet, kai eksporto srautai grįžtų į įprastesnį ritmą.

    OPEC+ pastaraisiais metais kelis kartus koregavo strategiją, siekdamas stabilizuoti kainas: kai 2022 metais ir 2023 metais kainos silpo, grupė ėmėsi kelių gavybos mažinimo etapų. Vėliau kai kurios valstybės perėjo prie laipsniško gavybos atkūrimo, o artėjant naujoms kvotų deryboms didėja rizika, kad vidiniai interesai taps sunkiau suderinami.

    Energetikos rinkos ekspertai atkreipia dėmesį, kad kainų dinamiką artimiausiais mėnesiais lems ne vien OPEC+ sprendimai, bet ir JAV dolerio kursas, pasaulio ekonomikos augimo tempai, naftos paklausa Azijoje bei žiemos sezonui svarbios naftos produktų atsargos. Dėl to nafta gali išlikti itin svyruojanti, net jei trumpuoju laikotarpiu kainas spaudžia didesnės pasiūlos lūkesčiai.

  • Naftos šokas išjudino rinką: elektromobilių pardavimai rekordais 50 šalių, sako IEA

    Naftos šokas išjudino rinką: elektromobilių pardavimai rekordais 50 šalių, sako IEA

    Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) skelbia, kad dėl išaugusių naftos kainų ir tiekimo sukrėtimų 2026 metų antrąjį ketvirtį elektromobilių ir įkraunamų hibridų pardavimai rekordais fiksuoti net 50 šalių. Agentūros vertinimu, šiemet įkraunami automobiliai gali sudaryti apie 29 proc. visų naujų automobilių pardavimų pasaulyje.

    IEA šį naftos rinkos sukrėtimą vadina didžiausiu tiekimo sutrikimu istorijoje, o jo poveikis greitai persimetė į kelių transportą. Brangstant degalams, daug valstybių spartino elektrifikaciją siekdamos mažinti priklausomybę nuo importuojamos naftos ir stabilizuoti išlaidas.

    Rekordai per bendrą nuosmukį

    IEA duomenimis, per 2026 metų pirmąjį pusmetį pasaulyje parduota daugiau kaip 9 mln. elektromobilių ir įkraunamų hibridų, iš jų per antrąjį ketvirtį – daugiau kaip 5 mln. Tai išskirtina tuo, kad bendri pasauliniai automobilių pardavimai tuo pačiu laikotarpiu, agentūros vertinimu, sumažėjo apie 5 proc.

    Po silpnesnio 2026 metų pirmojo ketvirčio įkraunamų automobilių rinka antrąjį ketvirtį smarkiai atšoko. Per pirmus šešis metų mėnesius elektromobiliai ir įkraunami hibridai sudarė apie 24 proc. lengvųjų automobilių pardavimų pasaulyje.

    Vyriausybės plečia paramą

    Didžiausi šuoliai fiksuoti šalyse, kurios itin priklauso nuo importuojamos naftos ir yra jautrios degalų kainų šuoliams. IEA nurodo, kad Australijoje, Indijoje, Brazilijoje, Pietų Korėjoje ir Vietname įkraunamų automobilių pardavimai nuo kovo iki birželio, palyginti su tuo pačiu laikotarpiu pernai, padvigubėjo.

    Pasak IEA, dalis valstybių ne tik pratęsė anksčiau taikytas lengvatas, bet ir įvedė naujas priemones: nuo mokestinių paskatų iki paramos įkrovimo infrastruktūrai bei palankesnio finansavimo. Tarp minimų pavyzdžių – mokesčių ir paramos programų pratęsimas Europoje bei greitesnis viešo įkrovimo tinklo plėtojimas kai kuriose Azijos rinkose.

    JAV ir Kinija iškrenta iš bendro vaizdo

    Ataskaitoje pabrėžiama, kad šis augimas ypač ryškus dėl dviejų didžiausių automobilių rinkų dinamikos. Kinijoje 2026 metų pirmąjį pusmetį bendri automobilių pardavimai, IEA vertinimu, smuko apie 20 proc., o naujos energijos transporto priemonių segmentas krito mažiau, tačiau jam įtakos turėjo sumažintos subsidijos.

    JAV, kaip nurodo IEA apžvalgoje aptariami veiksniai, paklausą neigiamai veikė federalinių paskatų sumažėjimas ir pasikeitusi reguliavimo aplinka, todėl metinis elektromobilių pardavimų palyginimas išliko nepalankus. Tuo pat metu kitose pasaulio dalyse augimas, agentūros teigimu, kompensavo JAV ir Kinijos svyravimus.

    „Energetikos krizė iš naujo iškėlė naftos vartojimą kelių transporte kaip vieną svarbiausių energetinio saugumo klausimų“, – teigiama IEA apžvalgoje.

    Agentūra priduria, kad dabartinis kainų šokas sustiprino argumentą elektrifikuoti transportą ne vien dėl klimato tikslų, bet ir dėl kaštų bei tiekimo rizikų valdymo. Rinkoje tai reiškia didesnį spaudimą gamintojams plėsti pasiūlą, o valstybėms – sparčiau spręsti įkrovimo infrastruktūros ir elektros tinklų pralaidumo klausimus.

  • JAV naftos milžinai fiksuoja rekordinius pelnus: sutrikusi laivyba per Ormūzą kelia kainas

    JAV naftos ir dujų bendrovės antrąjį 2026 metų ketvirtį skelbia išskirtinai didelius pelnus, kuriuos didžiąja dalimi lėmė išaugusios naftos kainos ir tiekimo sutrikimai pasaulinėje rinkoje. Pagrindinis veiksnys – užsitęsęs geopolitinis konfliktas, po kurio smarkiai suprastėjo laivybos sąlygos per Ormūzo sąsiaurį.

    Rinkos dalyviai vertina, kad dėl ribotos laivybos ir padidėjusių rizikų regiono maršrutuose į pasaulio rinkas kasdien patenka gerokai mažiau naftos. Toks pasiūlos sumažėjimas automatiškai kelia kainas, o tai tiesiogiai gerina didžiųjų išgavėjų ir perdirbėjų finansinius rezultatus.

    Chevron: šuolis išgavoje ir perdirbime

    „Chevron“ pranešė, kad antrąjį ketvirtį uždirbo apie 12 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno. Perskaičiavus apytiksliu 0,93 euro už JAV dolerį kursu, tai sudaro apie 11,2 mlrd. eurų.

    Bendrovės išgaunamos naftos ir dujų veikla sugeneravo apie 8,2 mlrd. JAV dolerių pelno, arba maždaug 7,6 mlrd. eurų, o tai reikštų maždaug 200 proc. augimą per metus. Įmonė taip pat nurodė, kad gamyba didėjo JAV Permės baseine ir Meksikos įlankoje, o perdirbimo ir chemijos segmentą sustiprino su regioniniais tiekimais susiję trūkumai.

    Be veiklos rezultatų, „Chevron“ akcentavo kapitalo grąžą akcininkams: antrąjį ketvirtį įmonė supirko savų akcijų už apie 3 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 2,8 mlrd. eurų, ir išmokėjo tarpinius dividendus už maždaug 3,5 mlrd. JAV dolerių, arba apie 3,3 mlrd. eurų.

    ExxonMobil: pelnas auga, bet dalis gavybos ribojama

    „ExxonMobil“ tuo pat metu paskelbė dar didesnį rezultatą – 14,7 mlrd. JAV dolerių grynojo pelno, arba apie 13,7 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat fiksavo maždaug 200 proc. metinį pelno šuolį, iš esmės sietiną su brangesne nafta ir įtempta pasiūlos situacija.

    Įmonė nurodė, kad dalį veiklos regione riboja logistinės ir saugumo aplinkybės, susijusios su Ormūzo sąsiaurio pralaidumu. Kartu „ExxonMobil“ akcentavo plėtros planus kituose regionuose, įskaitant naujų gavybos pajėgumų paleidimą prie Gajanos, kuris turėtų prisidėti prie pasiūlos didinimo vėlesniais ketvirčiais.

    Akcininkams „ExxonMobil“ taip pat skyrė reikšmingas sumas: per ketvirtį supirko akcijų už 5,1 mlrd. JAV dolerių, arba apie 4,7 mlrd. eurų, ir išmokėjo dividendų už 4,3 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 4,0 mlrd. eurų. Bendrovė signalizavo, kad akcijų supirkimo programa turėtų būti tęsiama.

    Energetikos rinkoje tokie rezultatai paprastai sustiprina diskusiją apie tai, kaip geopolitiniai sukrėtimai perskirsto pajamas tarp vartotojų ir didžiųjų žaliavų gamintojų. Jei tiekimo grandinių sutrikimai užsitęstų, analitikai tikisi išliksiančio kainų jautrumo ir didesnio spaudimo tiek pramonei, tiek galutiniams vartotojams.

  • Fed sprendimas gali sukrėsti rinkas: infliacija krenta, bet palūkanų kėlimas vėl ant stalo

    Fed sprendimas gali sukrėsti rinkas: infliacija krenta, bet palūkanų kėlimas vėl ant stalo

    Rinkos laukia itin neapibrėžto posėdžio

    JAV Federalinis rezervų bankas trečiadienį turėtų palikti bazines palūkanas nepakeistas, tačiau rinkose išaugęs neapibrėžtumas rodo, kad sprendimas šįkart gali būti vienas sunkiausių per kelerius metus. Investuotojai vertina ne tik infliacijos kryptį, bet ir naujas rizikas, galinčias vėl įžiebti kainų augimą.

    Šiuo metu federalinių fondų tikslinis intervalas siekia 3,50–3,75 proc. ir, anot ekonomistų, jis gali išlikti toks pats bent iki tol, kol centrinis bankas gaus daugiau patikimų duomenų apie kainas ir ekonomikos tempą. Vis dėlto dalis Volstrito dalyvių neatmeta staigesnio posūkio, jei infliacija vėl pasirodytų atkakli.

    Kodėl infliacija vėl kelia įtampą

    Naujausi vartotojų kainų duomenys parodė lėtesnį, nei tikėtasi, infliacijos tempą: birželį metinė infliacija siekė 3,5 proc., kai gegužę buvo 4,2 proc., o bazinė infliacija sumažėjo iki 2,6 proc. nuo 2,9 proc. gegužę. Didelę dalį šio pokyčio lėmė energijos kainų svyravimai, todėl dalis analitikų ragina nepervertinti vieno mėnesio rodiklių.

    Fed tikslas išlieka 2 proc., tačiau infliacija aukščiau šios ribos laikosi jau daugiau nei penkerius metus. Tai reiškia, kad centrinis bankas privalo balansuoti tarp dviejų rizikų: per anksti atlaisvinti politiką ir vėl įkaitinti kainas arba per ilgai laikyti aukštas palūkanas ir prislopinti ekonomikos augimą bei darbo rinką.

    Nafta, muitai ir DI bumas

    Infliacijos perspektyvas temdo išaugusi geopolitinė įtampa Artimuosiuose Rytuose, kuri vėl pakėlė naftos kainas ir atgaivino baimes dėl brangesnio transporto, logistikos ir energijos. Energijos brangimas JAV istorijoje ne kartą tapo veiksniu, kuris greitai persiduoda kitoms prekių ir paslaugų kainoms.

    Papildomą spaudimą, pasak ekonomistų, kelia ir prezidento Donaldo Trumpo taikomi muitai importuojamoms prekėms, nes jie gali didinti įmonių sąnaudas ir galiausiai atsidurti galutinėse kainose. Tuo pat metu didžiulės investicijos į duomenų centrus, skirtus dirbtinis intelektas sprendimams, didina lustų, įrangos ir elektros paklausą, o tai taip pat gali veikti kainų lygį.

    „Stovėti ir griežtai žiūrėti į infliaciją, tikintis, kad ji ištirps, nėra išeitis“, – sakė Fed valdybos narys Christopheris Walleris.

    Naujuoju Fed vadovu tapęs Kevinas Warshas Kongrese šį mėnesį pabrėžė, kad netoleruos užsitęsusios aukštos infliacijos. Jo vadovaujamas posėdis yra tik antrasis, todėl rinkos itin atidžiai vertins tiek sprendimą, tiek signalus apie galimus veiksmus rudenį.

    Analitikų vertinimu, lemiami gali būti artimiausi rodikliai: JAV Prekybos departamentas ketvirtadienį skelbs pirmąjį ekonomikos augimo įvertį už balandžio–birželio laikotarpį, taip pat bus paskelbtas Fed labiausiai stebimas infliacijos matas – asmeninio vartojimo išlaidų kainų indeksas. Šie duomenys gali nulemti, ar rugsėjį bus grįžtama prie palūkanų didinimo.