CP v2

Tag: Naftos kainos

  • Artimieji Rytai kelia naftos kainas: analitikai prognozuoja, kad „Brent“ brangs ilgiau

    Užsitęsęs karinis konfliktas Artimuosiuose Rytuose ir su tuo susijusi tiekimo rizika gali ilgiau išlaikyti pakeltas „Brent“ naftos kainas. Tokį vertinimą pateikia banko PKO BP analitikai, pabrėždami, kad rinkoje išlieka struktūrinis pasiūlos trūkumas.

    Pastarosiomis savaitėmis naftos kainos išsiskyrė dideliais svyravimais, kuriuos skatino baimės dėl konflikto išplitimo ir galimų trikdžių pagrindiniuose energetikos maršrutuose. Rinkos dalyviai ypač jautriai reaguoja į bet kokius signalus, galinčius paveikti eksportą iš Persijos įlankos regiono.

    Tiekimo grandinės rizika išlieka

    Vienas svarbiausių kainas palaikančių veiksnių – rizika laivybai ir krovinių judėjimui siauruose maršrutuose, kurie yra kritiškai svarbūs pasaulinei naftos prekybai. Net ir laikini apribojimai ar išaugusios draudimo bei logistikos sąnaudos gali greitai persiduoti į galutinę kainą.

    Analitikų vertinimu, tokioje aplinkoje net ir formaliai didinamas gavybos planas ne visuomet tampa lemiamu veiksniu kainoms. Jei fizinis tiekimas sutrinka, rinkoje svarbiausias tampa realus naftos srautų prieinamumas, o ne deklaruojami gavybos tikslai.

    Tarptautinės energetikos agentūros vertinimai rodo, kad pasaulinė rinka gali išlikti deficitinė, todėl kainų spaudimas į viršų gali užsitęsti ir ateinančiais ketvirčiais. Papildomą neapibrėžtumą kuria tai, kad tiekimo normalizacija dažnai vėluoja net ir sumažėjus tiesioginei įtampai.

    Brangsta ne tik nafta

    PKO BP taip pat atkreipia dėmesį į pramoninių metalų kainų šuolius, ypač vario, kuris jautriai reaguoja į ekonomikos ciklą ir investicijų lūkesčius. Vario paklausą pastaruoju metu stiprina du veiksniai: ribojama pasiūla ir augantis poreikis elektros infrastruktūrai.

    Rinkoje daug kalbama apie didėjančias elektros tinklų investicijas bei duomenų centrų plėtrą, kurią spartina dirbtinis intelektas. Tokie projektai didina laidininkų ir transformatorių paklausą, o tai palaiko vario kainas net tada, kai platesnė ekonomika rodo mišrius signalus.

    Tuo pat metu aukštai laikosi ir aukso kaina, kurią dažnai palaiko geopolitinė įtampa, centrinių bankų pirkimai ir investuotojų siekis apsidrausti nuo rizikų. Vis dėlto aukso perspektyvas gali riboti griežtesnės pinigų politikos lūkesčiai, jei infliacija pagrindinėse ekonomikose išliks užsispyrusi.

    Ką stebės rinka artimiausiais mėnesiais?

    Artimiausiu laikotarpiu naftos kainų kryptį lems keli praktiniai indikatoriai: realūs eksporto srautai, laivybos sąlygų stabilumas ir atsargų dinamika pagrindiniuose regionuose. Ne mažiau svarbūs bus ir sprendimai, susiję su strateginių atsargų naudojimu bei vartojimo prognozėmis.

    Jei įtampa regione išliks, o pasiūlos atsigavimas vyks lėtai, gali įsitvirtinti scenarijus, kai nafta išlieka brangesnė ilgiau. Toks fonas paprastai persiduoda ir degalų kainoms, logistikos kaštams bei platesniems infliacijos lūkesčiams.

  • Auksas krenta jau antrą savaitę: investuotojų nuotaikas keičia brangstanti nafta ir JAV palūkanos

    Auksui nepadeda nei infliacija

    Pasaulio žaliavų rinkose pastarosiomis dienomis ryškėja priešingos kryptys: auksas smunka, o naftos kainos kyla. Investuotojų dėmesį labiausiai veikia geopolitinė įtampa ir signalai, kad JAV palūkanų normos gali išlikti aukštos ilgiau, nei tikėtasi.

    Rizikos nuotaikas palaiko neapibrėžtumas dėl JAV ir Irano santykių bei platesnio saugumo situacijos Artimuosiuose Rytuose. Tokie veiksniai įprastai didina naftos tiekimo sutrikimų rizikos priedą ir kelia naftos ateities sandorių kainas.

    Naftos kainai įtakos turi ir tai, kad Kinija išlieka vienu svarbiausių Irano naftos pirkėjų. Rinkos vertina, ar politiniai sprendimai gali pakeisti prekybos srautus ir spaudimą Teheranui, o tai tiesiogiai atsispindi lūkesčiuose dėl pasiūlos.

    Nafta brangsta, auksas traukiasi

    Naftos brangimas siejamas su rizika dėl gabenimo maršrutų ir galimų trikdžių regione, kuris svarbus pasaulinei energetikos logistikai. Kai investuotojai labiau vertina fizinės pasiūlos riziką, naftos kainos gali kilti net ir esant mišriems signalams dėl paklausos.

    Tuo metu auksui nepalankus stipresnis JAV doleris ir didesni JAV valstybės obligacijų pajamingumai. Tai didina alternatyviąsias laikymo sąnaudas, nes auksas palūkanų nemoka, todėl dalis kapitalo persiskirsto į pajamingumą siūlančius instrumentus.

    Fed lūkesčiai keičia žaidimo taisykles

    Rinkose itin svarbūs infliacijos rodikliai JAV: kai kainų augimas išlieka aukštesnis, didėja tikimybė, kad Federalinė rezervų sistema palūkanų normų neskubės mažinti. Tokie lūkesčiai paprastai stiprina dolerį ir spaudžia tauriuosius metalus.

    Ši dinamika matoma ir tauriųjų metalų segmente: auksas per trumpą laiką prarado dalį ankstesnio augimo, o investuotojai, pirkę aukštesnėmis kainomis, fiksuoja nuostolius. Panašios nuotaikos persiduoda ir sidabrui, kuris dažnai juda kartu su auksu, nors jam papildomą įtaką daro ir pramonės paklausos lūkesčiai.

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad trumpuoju laikotarpiu kainų kryptį toliau lems dvi dedamosios: geopolitinės naujienos, darančios įtaką naftos pasiūlai, ir JAV makroekonominiai duomenys, formuojantys palūkanų trajektorijos lūkesčius. Kol palūkanų mažinimas atidedamas, auksui sudėtinga susigrąžinti pagreitį, o naftai išlieka palanki rizikos premija.

  • Irano karas stumia rinkas nuo naftos: Kinijos elektromobiliai, saulės energija ir baterijos šauna į viršų

    JAV ir sąjungininkų konfliktas su Iranu pastaraisiais mėnesiais sujudino pasaulinę naftos rinką ir išryškino seną riziką: kai sutrinka tiekimas, brangsta ne tik degalai, bet ir visa logistika, pramonė bei vartojimas. Energetinio nesaugumo akivaizdoje dalis šalių vis aktyviau ieško alternatyvų, o tai netikėtai tapo palankiu fonu Kinijos švarios energetikos eksportui.

    Kinijos gamintojai jau kelerius metus agresyviai didina elektromobilių, saulės modulių ir energijos kaupimo įrangos apimtis bei mažina savikainą, todėl jų produkcija daugeliui rinkų tampa greitai įgyvendinamu sprendimu. Kai naftos kainos svyruoja, argumentas dėl energetinės nepriklausomybės sustiprėja: vietinė elektra ir atsinaujinantys šaltiniai mažina priklausomybę nuo importuojamų angliavandenilių.

    Kas iš to laimi pirmiausia?

    Didžiausią impulsą dažniausiai pajunta šalys, kurioms brangūs degalai tiesiogiai kelia socialinę ir politinę įtampą: nuo pietryčių Azijos iki dalies Europos rinkų. Elektromobiliai ir hibridai tokiu atveju tampa ne vien klimato politikos, bet ir kainos stabilumo priemone, ypač miestuose, kur viešasis transportas, taksi parkai ar kurjerių paslaugos gali greitai pereiti prie elektrifikacijos.

    Tuo pat metu saulės elektrinių plėtra ir baterijų diegimas padeda amortizuoti elektros kainų šuolius, nes daugiau vietinės generacijos mažina poreikį importuoti brangias dujas ar naftos produktus. Tai ypač aktualu regionams, kuriuose tinklai patiria apkrovas, o elektros tiekimo patikimumas yra kritinis pramonei.

    Kinijos pranašumas ir Vakarų dilema

    Kinijos stiprybė šioje situacijoje yra mastas: nuo žaliavų perdirbimo ir komponentų iki galutinio surinkimo ji kontroliuoja didelę dalį tiekimo grandinės. Dėl to Kinija gali konkuruoti ne tik kaina, bet ir pristatymo greičiu, o krizės metu tai tampa svarbiu pranašumu šalims, ieškančioms sprendimų čia ir dabar.

    Vakarams tai kelia dvigubą iššūkį. Viena vertus, siekiama mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo kritinėse technologijose, kita vertus, rinkos spaudžia rinktis pigesnę įrangą, ypač kai energijos kainos kelia infliaciją. Dėl to stiprėja protekcionistinės priemonės, diskusijos dėl subsidijų ir vietinės gamybos skatinimo.

    Ką tai reiškia JAV ir Kinijos deryboms?

    JAV politikoje energija dažnai pristatoma kaip konkurencinis pranašumas: šalies naftos ir dujų gavyba leidžia didinti eksportą bei amortizuoti kainų šokus partneriams. Tačiau ilgalaikėje perspektyvoje, kai vis daugiau rinkų siekia mažinti naftos vartojimą, technologijų eksportas gali tapti tokia pat svarbia geopolitine įtaka kaip ir angliavandenilių tiekimas.

    Kinijai dabartinė situacija suteikia argumentą, kad energetinis saugumas vis labiau priklauso nuo technologijų, o ne nuo naftos telkinių ar jūrinių maršrutų kontrolės. Tai sustiprina Pekino pozicijas prieš aukšto lygio derybas, kuriose greta prekybos vis dažniau atsiranda tiekimo grandinių, tarifų ir švarios energetikos klausimai.

    Vis dėlto energetinė krizė nebūtinai vienareikšmiškai paspartina žaliąją transformaciją: dalis šalių trumpuoju laikotarpiu gali grįžti prie pigesnių iškastinių alternatyvų, jei jos lengvai prieinamos. Tačiau bendra kryptis išlieka aiški: kuo didesnis naftos rinkų nepastovumas, tuo daugiau politinės ir ekonominės logikos investuoti į saulės, vėjo, elektromobilių ir baterijų sprendimus, kuriuos šiandien efektyviausiai eksportuoja Kinija.

  • Rinkos šovė aukštyn po Trumpo ir Xi susitikimo: dėl ko investuotojai sulaikė kvapą?

    Rinkos šovė aukštyn po Trumpo ir Xi susitikimo: dėl ko investuotojai sulaikė kvapą?

    Pasaulio biržos sureagavo akimirksniu

    Ketvirtadienį pasaulio akcijų rinkose vyravo augimas, investuotojams vertinant signalus po JAV prezidento Donaldo Trumpo ir Kinijos lyderio Xi Jinpingo susitikimo Pekine. Dalis rinkų dalyvių tikėjosi, kad dialogas sumažins įtampą tarp dviejų didžiausių pasaulio ekonomikų ir atneš daugiau aiškumo dėl prekybos bei technologijų.

    Europoje pagrindiniai indeksai kilo: Didžiosios Britanijos FTSE 100 didėjo, Prancūzijos CAC 40 taip pat fiksavo augimą, o Vokietijos DAX šoktelėjo ryškiausiai. Nuotaikas palaikė ir geresni nei prognozuota Jungtinės Karalystės ekonomikos duomenys, rodantys spartesnę plėtrą kovą.

    Azijoje vaizdas nevienodas

    Azijos biržose judėjimas buvo mišrus. Tokijo Nikkei 225 traukėsi po bandymo pasiekti naują dienos rekordą, o Pietų Korėjos Kospi augo iki naujų aukštumų, daugiausia dėl technologijų sektoriaus ir investuotojų lūkesčių, susijusių su DI plėtra.

    Tuo pat metu Kinijos akcijos smuko: Šanchajaus indeksas krito, o Honkongo Hang Seng išliko beveik nepakitęs. Investuotojai regione jautriai reaguoja į bet kokias žinias apie JAV ir Kinijos santykius, ypač kai kalbama apie technologijų eksporto kontrolę ir lustų tiekimo grandines.

    Hormuzo sąsiauris ir naftos kaina

    Rinkų dėmesio centre išliko ir karas Irane, įžengęs į trečią mėnesį, nes energetikos kainos tiesiogiai veikia infliaciją ir palūkanų normų lūkesčius. Naftos kainos judėjo nevienodai, o investuotojai stebėjo, ar įmanoma sumažinti riziką dėl tiekimo sutrikimų.

    JAV administracija pranešė, kad D. Trumpas ir Xi Jinpingas aptarė ekonominį bendradarbiavimą, o abi pusės sutarė, jog Hormuzo sąsiauris turi išlikti atviras. Šis maršrutas laikomas kritiniu pasaulinei energetikai, nes juo keliauja reikšminga dalis pasaulio naftos ir suskystintų gamtinių dujų krovinių.

    JAV rekordai ir pokyčiai Federaliniame rezerve

    Volstrite technologijų akcijos stūmė indeksus į naujus rekordus: S&P 500 ir Nasdaq fiksavo naujas aukštumas, o Dow Jones kito nežymiai. Rinkos dalyviai taip pat vertino JAV obligacijų pajamingumus, kurie išliko aukšti, lyginant su laikotarpiu iki karo Irane pradžios.

    Papildomą dėmesį prikaustė ir JAV sprendimai dėl pinigų politikos: Senatas patvirtino Keviną Warshą vadovauti Federaliniam rezervui, jam perimant pareigas iš Jerome’o Powello. Investuotojams tai svarbu, nes naujo vadovo požiūris į palūkanų normas gali turėti tiesioginį poveikį akcijų, dolerio ir obligacijų rinkoms.

    „Abi pusės sutaria, kad Hormuzo sąsiauris turi išlikti atviras“, – sakė Baltųjų rūmų atstovas, komentuodamas D. Trumpo ir Xi Jinpingo derybų rezultatus.

    Tuo metu rinkos stebėjo ir JAV verslo lyderių vizitą Kinijoje, įskaitant technologijų sektoriaus vadovus, nes būtent šioje srityje JAV ir Kinijos konkurencija yra aštriausia. Bet kokie signalai dėl puslaidininkių tiekimo, eksporto ribojimų ar investicijų sąlygų gali greitai pakeisti investuotojų nuotaikas visame pasaulyje.

  • „Polestar“ vadovas: baimė degalinėje keičia rinką – elektromobiliai tapo apie pinigus

    „Polestar“ vadovas: baimė degalinėje keičia rinką – elektromobiliai tapo apie pinigus

    Elektromobilių gamintojos „Polestar“ vadovas Michaelas Lohschelleris interviu CNBC teigė, kad vadinamąją ridos baimę pamažu keičia naujas reiškinys – nerimas dėl kainų degalinėse. Pasak jo, augant naftos kainoms pirkėjai vis dažniau skaičiuoja ne idealus, o realias mėnesines išlaidas.

    „Žmonės nerimauja, kiek teks mokėti degalinėje“, – sakė Michaelas Lohschelleris.

    Bendrovė nurodo matanti išaugusį susidomėjimą tiek naujais, tiek naudotais elektromobiliais, kai brangsta degalai ir didėja neapibrėžtumas dėl energijos tiekimo. „Polestar“ šį pokytį sieja su sukrėtimais viename svarbiausių pasaulio naftos maršrutų – Hormūzo sąsiauryje, per kurį įprastai keliauja reikšminga dalis globalios naftos srautų.

    „Anksčiau žmonės elektromobilius rinkosi dėl idealistinių priežasčių, o dabar sprendimas yra apie pinigus“, – sakė Michaelas Lohschelleris.

    Nuostoliai auga, konkurencija spaudžia

    Šie pareiškimai nuskambėjo netrukus po to, kai „Polestar“ paskelbė apie išaugusius nuostolius ir sudėtingą rinkos situaciją. Bendrovė pranešė, kad 2026 metų pirmąjį ketvirtį grynasis nuostolis padidėjo iki maždaug 356 mln. eurų, nors automobilių pardavimo apimtys per metus augo 7 proc.

    Vadovas pripažino, kad kainų spaudimas ir konkurencija, ypač Kinijoje, tapo itin aštrūs, o Europos rinka, jo vertinimu, turi greitinti sprendimus. Papildomu iššūkiu įvardijamas ir JAV neapibrėžtumas: keičiantis mokesčių lengvatoms, pirkėjai jautriau reaguoja į bendrą pragyvenimo kainų augimą.

    Naftos kainų šuolis keičia pirkėjų logiką

    CNBC duomenimis, naftos kainos pastaraisiais mėnesiais pastebimai šoktelėjo: JAV WTI ateities sandorių kaina siekė apie 101 eurą už barelį, o „Brent“ – apie 106 eurus. Tai maždaug 50 proc. daugiau nei vasario pabaigoje, o tokia dinamika tiesiogiai persiduoda degalų kainoms ir transporto išlaidoms.

    Rinkoje tai reiškia, kad elektromobilių pasirinkimas vis dažniau grindžiamas bendrosiomis naudojimo sąnaudomis, o ne vien technologiniu smalsumu ar aplinkosauginiais motyvais. Tuo pat metu pirkėjų sprendimus lemia ir praktiniai klausimai: krovimo infrastruktūros plėtra, elektros kainos svyravimai bei gamintojų taikomos nuolaidos, kurias didina kainų karai tarp prekių ženklų.

    „Polestar“ situacija atspindi platesnę tendenciją: elektromobilių rinka auga, tačiau pelningumą spaudžia kainų mažinimai, muitai ir agresyvi konkurencija. Dėl to gamintojams tenka vienu metu investuoti į naujus modelius, programinę įrangą ir gamybos efektyvumą, kartu bandant išlaikyti pirkėjų pasitikėjimą.

  • G7 šalys apie naftos rezervus: ar sprendimas dėl papildomo išleidimo gali grįžti artimiausiais mėnesiais

    G7 šalys apie naftos rezervus: ar sprendimas dėl papildomo išleidimo gali grįžti artimiausiais mėnesiais

    G7 signalas rinkoms

    G7 šalių darbotvarkėje šiuo metu nėra sprendimo artimiausiu metu koordinuotai išleisti papildomas strategines naftos atsargas, tačiau ši galimybė nėra galutinai atmetama. Tai rodo Prancūzijos ekonomikos ministro Bruno Le Maire’o aplinkoje skambėjusios žinutės, kad tema gali sugrįžti, jei kainų spaudimas vėl sustiprėtų.

    Tokie pareiškimai paprastai vertinami kaip signalas rinkoms, jog didžiosios ekonomikos stebi situaciją ir turi instrumentų kainų šuoliams švelninti. Vis dėlto sprendimai dėl atsargų naudojimo dažniausiai priklauso nuo geopolitinių rizikų, tiekimo sutrikimų ir vidaus politikos spaudimo dėl degalų kainų.

    Kas vyksta naftos kainoms?

    Pasaulinėse biržose naftos kainos svyruoja reaguodamos į Artimųjų Rytų įtampas, JAV ir Irano santykių dinamiką bei OPEC ir OPEC plius gavybos politiką. Net ir trumpalaikės žinutės apie derybų strigimą ar eskalacijos riziką gali didinti kainų nepastovumą.

    Rinkos taip pat vertina paklausos perspektyvą: ją veikia ekonomikos augimo tempai, transporto sektoriaus aktyvumas, taip pat sezoniniai veiksniai. Jei kainos kyla per greitai, politinis spaudimas vyriausybėms didėja, o strateginių rezervų tema grįžta į viešą diskusiją.

    Ką reiškia strateginių rezervų išleidimas?

    Strateginės naftos atsargos paprastai naudojamos kaip „pagalvė“ tiekimo sutrikimų atvejais, tačiau kartais jos pasitelkiamos ir kainų šuoliams amortizuoti. Koordinuotas kelių šalių žingsnis gali turėti didesnį psichologinį efektą rinkai nei pavienis sprendimas, tačiau poveikis dažnai būna laikinas, jei fundamentinės priežastys nesikeičia.

    G7 atveju svarbus ir politinis aspektas: sprendimas išleisti atsargas signalizuoja, kad šalys yra pasirengusios aktyviai stabilizuoti energijos rinką. Kita vertus, per dažnas atsargų naudojimas mažina manevro laisvę ateityje, jei įvyktų rimtesni tiekimo sutrikimai.

    Kontekstas: žaliavos ir strateginė priklausomybė

    Prancūzijos ekonomikos ministras taip pat akcentavo, kad strateginė priklausomybė aktuali ne tik naftai. Pastaraisiais metais Europa ir G7 vis dažniau kalba apie retųjų žemių metalus ir kitus kritinius mineralus, kurių tiekimas svarbus pramonei, energetikos transformacijai ir gynybai.

    Prancūzija yra pristačiusi planus mažinti priklausomybę šioje srityje, daugiau dėmesio skirdama perdirbimui ir rafinavimui. Tokie projektai rodo platesnę tendenciją: valstybės siekia turėti daugiau kontrolės kritinių žaliavų grandinėse, kad geopolitiniai sukrėtimai mažiau paveiktų kainas ir pramonės pajėgumus.

    „Diskusija dėl papildomo strateginių naftos rezervų išleidimo dabar neplanuojama, bet ši tema gali iškilti artimiausiomis savaitėmis ar mėnesiais“, – sakė Prancūzijos ekonomikos ministras.

    Artimiausiu metu investuotojai ir vartotojai labiausiai stebės, ar įtampa tiekimo regionuose mažės, kaip keisis OPEC plius gavybos sprendimai ir ar didžiosios ekonomikos nesugriežtins ar neatšauks planų, galinčių paveikti paklausą. Jei kainos vėl pradės sparčiai kilti, G7 instrumentų rinkinys, įskaitant rezervus, gali vėl tapti aktualus.

  • TEA: pasaulinės naftos atsargos sparčiai tirpsta po tiekimo šoko Artimuosiuose Rytuose

    TEA: pasaulinės naftos atsargos sparčiai tirpsta po tiekimo šoko Artimuosiuose Rytuose

    Tarptautinė energetikos agentūra (TEA) naujausioje 2026 metų gegužės naftos rinkos apžvalgoje skelbia, kad dėl precedento neturinčio tiekimo sutrikimo Artimuosiuose Rytuose pasaulinės naftos atsargos mažėja rekordiniu tempu. Agentūra pažymi, kad šis šokas persvėrė ankstesnes prognozes ir išryškino rinkos pažeidžiamumą net ir esant didesniam gavybos lankstumui kituose regionuose.

    TEA vertinimu, 2026 metais pasaulinė naftos paklausa gali sumažėti maždaug 420 000 barelių per parą ir sudaryti apie 104 mln. barelių per parą. Tai yra apie 1,3 mln. barelių per parą mažiau nei buvo prognozuota iki karo eskalacijos, o ryškiausias nuosmukis numatomas antrąjį metų ketvirtį.

    Agentūra akcentuoja, kad paklausą spaudžia išaugusios kainos ir silpnėjanti ekonominė aplinka, todėl antrąjį ketvirtį kritimas gali siekti apie 2,45 mln. barelių per parą. Tokia dinamika, pasak TEA, rodo, jog trumpuoju laikotarpiu kainų šuoliai veikia ne tik vartotojų elgseną, bet ir pramonės bei logistikos grandines.

    Didžiausias dabartinės krizės veiksnys – reikšmingai sumažėjusi pasiūla dėl sutrikusių srautų per Hormūzo sąsiaurį. TEA skaičiuoja, kad dėl konflikto buvo sustabdyta daugiau kaip 14 mln. barelių per parą gavybos ir eksporto pajėgumų, nors daliai tiekėjų pavyko dalį krovinių perorientuoti į terminalus už sąsiaurio ribų.

    Nuo vasario bendri praradimai, TEA vertinimu, siekia apie 12,8 mln. barelių per parą, o atsargų mažėjimas per kovą ir balandį buvo itin spartus. Agentūra daro prielaidą, kad srautai per Hormūzo sąsiaurį gali palaipsniui atsinaujinti birželį, tačiau perspėja, jog pasiūla atsistatys lėčiau nei paklausa.

    Susidariusį trūkumą rinkoje padėjo amortizuoti Atlanto baseino gamintojai, tarp jų Jungtinės Valstijos, Brazilija ir Kanada, padidinę eksportą iki rekordinių lygių. Kartu į rinką buvo nukreiptos ir valstybinės bei komercinės strateginės atsargos, o pasaulinės atsargos per kovą ir balandį, TEA vertinimu, sumažėjo maždaug 250 mln. barelių.

    Kainos išlieka nepastovios: TEA duomenimis, balandį Šiaurės jūros etaloninė nafta vidutiniškai kainavo apie 107 eurus už barelį, perskaičiavus iš JAV dolerių. Nors didesnė pasiūla už Artimųjų Rytų ribų trumpam suteikė palengvėjimą, agentūra prognozuoja, kad rinka išliks deficitinė iki ketvirtojo metų ketvirčio.

    Tokia perspektyva, TEA teigimu, gali palaikyti naujus kainų svyravimus, ypač artėjant vasaros paklausos pikui. Analitikai rinkoje šiuo metu daugiausia dėmesio skiria dviem rizikoms: realiam tiekimo atsigavimo tempui ir tam, ar aukštos kainos bei lėtesnė ekonomika nepaskatins ryškesnio paklausos smukimo nei iki šiol numatyta.

  • Benzinas JAV brangsta iki 4,52 dolerio už galoną: kas kelia kainas ir ką siūlo Donaldas Trumpas

    Jungtinėse Valstijose sparčiai brangsta benzinas, o kainos degalinėse vėl tampa vienu ryškiausių pragyvenimo brangimo simbolių. Automobilių asociacijos AAA skelbiamais duomenimis, vidutinė benzino kaina šalyje pakilo iki 4,52 dolerio už galoną, tai yra apie 1,11 euro už litrą.

    Palyginti su kovo pabaiga, kai buvo peržengta 4 dolerių riba, šuolis per maždaug mėnesį siekė 0,38 dolerio už galoną. Metinis pokytis dar ryškesnis: vidutinė kaina yra apie 1,38 dolerio didesnė nei tuo pačiu laikotarpiu pernai.

    Kas labiausiai kelia kainas?

    Pagrindiniu veiksniu laikoma įtampa Artimuosiuose Rytuose ir dėl to brangstanti nafta, kuri pasaulinėse rinkose tiesiogiai veikia degalų kainas JAV. Net ir būdamos viena didžiausių naftos gavybos valstybių, JAV degalų kainomis iš esmės seka globalias tendencijas, o ne vien vietinę pasiūlą.

    Prie brangimo prisideda ir sezoniškumas. Artėjant vasarai JAV tradiciškai prasideda intensyvesnių kelionių laikotarpis, vadinamas driving season, kai smarkiau auga benzino paklausa ir spaudimas tiekimo grandinei.

    Rinkos stebėtojai taip pat atkreipia dėmesį į rafinavimo maržas: naftai brangstant ir rafinerijoms didinant antkainius, galutinis kainų šuolis degalinėse tampa dar labiau juntamas. Dalis valstijų prieš vasaros sezoną importuoja reikšmingus kiekius benzino, todėl kainos jautriai reaguoja į tarptautinę logistiką ir geopolitines rizikas.

    Kodėl nepadeda JAV naftos gavyba?

    Nors JAV yra tarp didžiausių pasaulio naftos gamintojų, tai nereiškia, kad šalies vairuotojai apsaugoti nuo pasaulinio kainų kilimo. Vidaus rinkoje kainas formuoja tarptautiniai etalonai, o degalų produktai yra aktyviai eksportuojami ir importuojami priklausomai nuo regiono poreikių bei infrastruktūros.

    Tokia padėtis gali veikti kaip saugumo buferis, jei grėstų fizinis naftos ar degalų trūkumas, tačiau ji nesuteikia „imuniteto“ kainų šuoliams, kai geopolitinė rizika didina naftos kainą visame pasaulyje.

    Trumpo idėja: laikinas mokesčio stabdymas

    Prezidentas Donaldas Trumpas viešai svarstė galimybę laikinai sustabdyti federalinį degalų mokestį, siekiant sumažinti vairuotojų patiriamas išlaidas. Administracijos atstovai signalizavo, kad ieško priemonių, galinčių trumpuoju laikotarpiu bent iš dalies amortizuoti kainų šuolį.

    „Manau, kad tai puiki idėja. Taip, laikinai panaikinsime degalų mokestį, o kai benzino kainos nukris, leisime jam palaipsniui sugrįžti“, – sakė Donaldas Trumpas.

    Vis dėlto rinkose išlieka baimė, kad vidutinė kaina gali priartėti prie 5 dolerių už galoną ribos, jei įtampa regione neslūgs ir tiekimo rizikos išliks. Degalų brangimas dažniausiai persiduoda ir į platesnę infliaciją, nes energijos kainos veikia transporto, logistikos ir daugelio vartojimo prekių savikainą.

    Naujausi infliacijos rodikliai JAV rodo, kad energijos kategorija per metus brango dviženkliu tempu, o bendras vartotojų kainų indeksas balandį pakilo iki 3,8 proc. Tokia dinamika apsunkina ir centrinių bankų pastangas stabilizuoti kainas, nes degalų šuoliai greitai „išsilieja“ į kitas ekonomikos sritis.

  • Naftos atsargos tirpsta rekordiniu tempu: IEA perspėja apie naują kainų sūpynę

    Naftos atsargos tirpsta rekordiniu tempu: IEA perspėja apie naują kainų sūpynę

    Pasaulinės naftos atsargos pastaraisiais mėnesiais mažėja rekordiniu tempu, o tiekimo sutrikimai Hormūzo sąsiauryje didina riziką, kad kainos vėl smarkiai svyruos. Tarptautinė energetikos agentūra (IEA) teigia, kad rinkoje išlieka įtampa, o situacija gali paaštrėti artėjant vasaros paklausos pikui.

    Remiantis preliminariais IEA duomenimis, pasaulinės naftos atsargos kovo mėnesį sumenko 129 mln. barelių, o balandžio mėnesį – dar 117 mln. barelių. Agentūra šį kritimą sieja su karo regione sukeltais trikdžiais ir ribotomis eksporto galimybėmis Persijos įlankoje.

    Didžiausi nuosmukiai fiksuoti EBPO valstybėse, kur sausumoje laikomos atsargos sumažėjo 146 mln. barelių. Tuo metu ne EBPO ekonomikose vadinamosios matomos atsargos traukėsi 24 mln. barelių, rodydamos, kad spaudimas jaučiamas ne tik Vakarų rinkose.

    IEA skaičiuoja, kad dėl Persijos įlankos gamintojų tiekimo netekčių bendra prarastos pasiūlos apimtis jau viršijo 1 mlrd. barelių. Agentūra taip pat nurodo, kad daugiau kaip 14 mln. barelių per dieną negalėjo palikti regiono, todėl šokas įvardijamas kaip precedento neturintis.

    Siekiant stabilizuoti rinką, IEA anksčiau buvo pranešusi apie planą iš narių avarinių rezervų į rinką išleisti 400 mln. barelių, o dalis šios apimties jau panaudota. Toks mechanizmas paprastai taikomas išskirtinėse situacijose, kai sutrinka pasiūla arba kyla grėsmė energijos tiekimo saugumui.

    Tiekimo aplinkkeliai ir nauji srautai

    Naftos kainos pastaruoju metu šokinėja dėl neapibrėžtumo, ar pavyks diplomatinėmis priemonėmis sumažinti įtampą ir atkurti įprastą laivybą. Šiaurės jūros etaloninės fizinių pristatymų naftos kaina buvo kritusi nuo maždaug 127 eurų už barelį iki mažiau nei 88 eurų, bet vėliau vėl pakilo.

    Gamintojai bando švelninti poveikį: Saudo Arabija ir Jungtiniai Arabų Emyratai dalį krovinių perorientuoja į terminalus už sąsiaurio ribų. Tuo pat metu Atlanto baseino tiekėjai, įskaitant JAV, didina siuntas į Aziją, taip iš dalies kompensuodami Persijos įlankos srautų netektis.

    IEA atkreipia dėmesį ir į Rusijos eksporto augimą, kuris siejamas su išpuoliais prieš perdirbimo infrastruktūrą ir dėl to sumažėjusia vidaus paklausa. Papildomą poveikį tarptautiniams srautams darė ir laikinos sankcijų išimtys, leidusios daliai krovinių lengviau pasiekti pasaulio rinką.

    Paklausa silpnėja, svyravimai didėja

    Lygiagrečiai tiekimo rizikoms matomas ir paklausos vėsimas: silpnesnė ekonominė veikla bei aukštos degalų kainos mažina vartojimą. IEA teigia, kad galutiniai vartotojai taupo, o perdirbėjai mažina apdorojimo apimtis ir atsargiau importuoja žaliavą.

    Agentūra prognozuoja, kad 2026 metais pasaulinė naftos paklausa gali sumažėti 420 000 barelių per dieną iki 104 mln. barelių per dieną. Tai yra 1,3 mln. barelių per dieną prastesnė prognozė, palyginti su vertinimais, kurie buvo daromi iki konflikto paaštrėjimo Irano kryptimi.

    Pasak IEA, labiausiai nukenčia naftochemijos ir aviacijos sektoriai, o taupymo priemonės ir aukštos kainos gali dar labiau riboti vartojimą artimiausiais mėnesiais. Jei susitarimas dėl laivybos ir srautų atnaujinimo būtų pasiektas, paklausa metų pabaigoje galėtų atsigauti.

    Vis dėlto IEA perspėja, kad pasiūla greičiausiai atsistatys lėčiau, todėl rinka gali išlikti deficitinė iki paskutinio metų ketvirčio. Agentūra pažymi, kad sparčiai tirpstant atsargoms, artėjant vasaros paklausos pikui kainų svyravimų rizika išlieka padidėjusi.

    „Kai pasaulinės naftos atsargos mažėja rekordiniu tempu, artėjant vasaros paklausos pikui tikėtinas didesnis kainų nepastovumas“, – teigiama IEA vertinime.

  • Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    Trumpas skrenda pas Xi, „Microsoft“ atsidūrė teisme, „Amazon“ žada 30 min. pristatymą

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas šią savaitę vyksta į Kiniją susitikti su prezidentu Xi Jinpingu, o rinkos tuo pat metu stebi įtampą dėl Irano ir sparčiai brangstančią naftą. Investuotojų dėmesį papildomai kursto DI bumas, dėl kurio dalis technologijų bendrovių akcijų kyla net ir didėjant geopolitinei rizikai.

    Po D. Trumpo pareiškimų apie Irano pasiūlymus dėl paliaubų, naftos kainos šoktelėjo, o tai vėl augina infliacijos ir vartotojų išlaidų spaudimo riziką. Tokiais momentais paprastai brangsta ne tik degalai, bet ir logistika, o tai gali atsispindėti daugelio prekių galutinėse kainose.

    Vizitas į Kiniją ir verslas

    D. Trumpo kelionė į Kiniją laikoma reikšminga dėl kelių krypčių vienu metu: prekybos santykių, Taivano klausimo ir platesnio regioninio saugumo konteksto. Baltieji rūmai taip pat formuoja verslo delegaciją, kurią, remiantis JAV žiniasklaidos informacija, sudaro didžiųjų korporacijų vadovai.

    Tarp minimų pavardžių – „Tesla“ vadovas Elonas Muskas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat keli kitų finansų ir technologijų sektoriaus bendrovių lyderiai. Tokie vizitai dažnai naudojami ne tik politinėms žinutėms, bet ir praktiniams susitarimams dėl tiekimo grandinių, eksporto sąlygų ar investicijų.

    „Microsoft“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu dėmesio sulaukė ir teisinė kova JAV technologijų rinkoje: „Microsoft“ vadovas Satya Nadella liudijo byloje, susijusioje su Elono Musko pareikštais kaltinimais dėl „OpenAI“ valdymo ir įsipareigojimų. Muskas dar 2024 metais ieškinyje yra įtraukęs ir „Microsoft“ kaip vieną iš atsakovų, argumentuodamas dėl didelės jos įtakos „OpenAI“ veiklai.

    Liudijime S. Nadella teigė, kad E. Muskas su juo nesusisiekė dėl susirūpinimo „Microsoft“ investicijų sąlygomis ar galimų įsipareigojimų pažeidimų. Taip pat, pasak jo, „Microsoft“ vadovybė nespaudė „OpenAI“ valdybos atkurti Samo Altmano pareigose po 2023 metais kilusios krizės.

    Atleidimai „General Motors“ ir 30 minučių pristatymas

    JAV pramonėje išryškėjo ir kaštų mažinimo tendencija: „General Motors“ pranešė mažinanti šimtus samdomų informacinių technologijų darbuotojų. Bendrovė nurodė, kad pertvarko IT padalinį siekdama geriau pasirengti ateities poreikiams, nors kartu pabrėžė, kad dalyje sričių darbuotojų paiešką tęs.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Amazon“ paskelbė apie planus diegti itin greitą, maždaug per 30 minučių įvykdomą pristatymą dešimtyse JAV miestų. Tokie sprendimai didina konkurenciją logistikos rinkoje, tačiau kartu kelia klausimų dėl kaštų, sandėliavimo infrastruktūros ir pristatymo darbuotojų krūvio, ypač jei brangsta kuras.

    Bendras fonas rodo, kad finansų rinkose vienu metu susikerta keli veiksniai: geopolitinis neapibrėžtumas, energijos kainų rizika ir spartėjanti DI transformacija. Būtent šis derinys artimiausiu metu gali lemti didesnius svyravimus tiek technologijų sektoriuje, tiek platesnėje ekonomikoje.