CP v2

Tag: NATO

  • Ar „Gripen“ gali prilygti F-35: ekspertas paaiškina, kur baigiasi mitai ir prasideda faktai

    Diskusijos, ar švediškas naikintuvas JAS 39 „Gripen“ gali konkuruoti su amerikietišku F-35, pastaruoju metu atsinaujino dėl planuojamų „Gripen“ pristatymų Ukrainai. Viešojoje erdvėje šie lėktuvai dažnai lyginami kaip tariamai panašios klasės, tačiau ekspertai pabrėžia, kad kalbama apie skirtingų kartų platformas.

    „Gripen“ paprastai priskiriamas 4,5 kartos naikintuvams, o F-35 laikomas 5 kartos orlaiviu, sukurtu remiantis mažo pastebimumo, sensorių sujungimo ir tinklinio karo principais. Dėl to tiesioginis „kuris geresnis“ palyginimas dažnai prasilenkia su realiomis užduotimis, kurias šie lėktuvai geriausiai atlieka.

    „Gripen“ reputacija Europoje ilgą laiką rėmėsi paprastesnės eksploatacijos, greitesnio aptarnavimo ir galimybės veikti iš laikinų aerodromų idėja. Švedijos gynybos koncepcijoje numatytas išsklaidytas bazavimas, kai orlaiviai gali kilti ir leistis ne tik tradiciniuose aerodromuose.

    Vis dėlto analitikai pažymi, kad tokios galimybės nėra vien „Gripen“ išskirtinumas. NATO pratybose ne kartą demonstruota, kad ir kiti modernūs Vakarų naikintuvai, įskaitant F-16, F-35 ar „Eurofighter Typhoon“, gali vykdyti operacijas iš nestandartinių ar ribotos infrastruktūros vietų, jei tam paruošiama logistika ir sauga.

    Ne mažiau dažnai kartojamas argumentas apie itin mažą „Gripen“ aptarnaujančio personalo poreikį. Praktikoje net ir laikinos bazės reikalauja ne tik mechanikų, bet ir ginkluotės specialistų, ryšių bei valdymo grandies, žvalgybos ir meteorologijos pajėgumų, taip pat oro gynybos ir apsaugos elementų, todėl personalo mastas paprastai būna gerokai didesnis nei vien kelios technikų komandos.

    „Gripen E/F“ versijose daug dėmesio skiriama radioelektroninei kovai, o gamintojas „Saab“ šias sistemas pristato kaip pažangias ir pritaikytas intensyvaus konflikto scenarijams. Būtent čia viešojoje erdvėje kartais atsiranda supaprastinta išvada, esą pažangi radioelektroninė kova gali prilygti mažo pastebimumo technologijoms.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad radioelektroninė kova ir mažas pastebimumas yra skirtingos kategorijos. F-35 taip pat turi modernias savisaugos ir trukdžių priemones, perspėjimo apie raketų grėsmes sistemas bei klaidinančius taikinius, bet papildomai remiasi korpuso forma, danga ir sprendimais, mažinančiais aptikimo tikimybę radarais.

    „Teiginiai, kad radioelektroninė kova yra tarsi skaitmeninis nematomumas ir kad ji lenkia F-35 mažo pastebimumo lygiu, yra klaidinantys“, – sakė ekspertas.

    Vienas jautriausių klausimų – kaina. Ankstesnės „Gripen“ versijos ilgai buvo laikomos santykinai ekonomiška alternatyva, tačiau naujesnės modifikacijos, ypač su ginkluote, aptarnavimo paketu, mokymais ir atsarginėmis dalimis, gali priartėti prie brangesnių platformų lygio.

    Remiantis viešai aptariamais skaičiavimais, „Gripen“ paketuose minima orientacinė kaina siekia apie 145 mln. eurų už orlaivį, kai kai kurie F-35A sandoriai su palaikymo paketu vertinami maždaug 197 mln. eurų už vienetą. Analitikai atkreipia dėmesį, kad tokie palyginimai priklauso nuo komplektacijos, mokymų apimties, logistikos trukmės ir ginkluotės, todėl skaičiai nėra tiesiogiai sulyginami.

    Vis dėlto bendras vertinimas išlieka nuosaikus: „Gripen“ laikomas kokybiška kovine platforma, tinkama regioninei gynybai ir operacijoms, ypač Baltijos jūros regione, o Švedijai įstojus į NATO jo vaidmuo Aljanso rytiniame flange išaugo. Tačiau kelti „Gripen“ į tą pačią technologinę lentyną kaip F-35, ekspertų teigimu, nėra pakankamo pagrindo.

    Kalbant apie Ukrainą, akcentuojama, kad svarbiausi veiksniai bus ne vien modelio pasirinkimas, bet ir pilotų rengimo tempas, techninės priežiūros grandinė, atsarginių dalių tiekimas, ginkluotės integracija ir suderinamumas su vakarietiškais valdymo bei žvalgybos sprendimais. Būtent šie elementai dažnai lemia, kaip greitai nauji naikintuvai tampa realiai veikiančia kovine galia.

  • Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Mitas griūva: kodėl JAS-39 „Gripen“ nėra geresnis už F-35 ir kuo iš tiesų skiriasi šie naikintuvai

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje vis dažniau kartojamas teiginys, kad švediškas JAS-39 „Gripen“ kai kuriais aspektais esą pranoksta F-35. Tačiau toks palyginimas dažnai remiasi pavienėmis savybėmis, neįvertinant visos šiuolaikinės oro kovos logikos ir platformų paskirties.

    JAS-39 „Gripen“, kurį gamina „Saab“, yra lengvesnės klasės daugiafunkcis naikintuvas, sukurtas veikti iš išsklaidytų bazių ir būti palyginti nebrangus eksploatacijoje. F-35, kurį gamina „Lockheed Martin“, yra penktosios kartos orlaivis, kurio esmė – mažas pastebimumas, jutiklių sintezė ir darbas tinkle su kitomis pajėgomis.

    Ką reiškia skirtinga filosofija

    „Gripen“ dažnai pristatomas kaip itin praktiškas pasirinkimas šalims, kurios nori lankstaus orlaivio ir paprastesnės logistikos. Tai stiprybė, ypač regionuose, kur svarbus išsklaidymas, greitas aptarnavimas ir galimybė palaikyti parengtį mažesniais resursais.

    Tačiau F-35 kuriamas kitai užduočiai: išgyventi tankioje priešlėktuvinėje aplinkoje, pirmam aptikti taikinius ir perduoti duomenis visai grupei. Šiame modelyje svarbiausia ne vien atskiras manevringumas ar kilimo takas, o informacijos pranašumas ir mažesnė aptikimo tikimybė.

    Keli garsūs argumentai – ir jų ribos

    Vienas populiariausių teiginių – kad „Gripen“ gali kilti ir leistis nuo trumpų ar improvizuotų ruožų, todėl būtų unikalus. Iš tiesų švediška doktrina rėmėsi išsklaidytų bazių sistema, tačiau panašūs bandymai ir pratybinės procedūros Vakarų šalyse taikytos ir kitoms platformoms, tik su aiškiomis sąlygomis.

    Tokio tipo operacijos paprastai reikalauja palankių oro sąlygų, dienos meto, kruopštaus tako paruošimo ir riboto svorio, kad būtų užtikrintas saugus kilimas. Todėl pati galimybė teoriškai naudoti kelių ruožus nereiškia, kad tai automatiškai suteikia esminį pranašumą prieš kitus NATO naikintuvus.

    Kitas dažnai kartojamas argumentas – greitas aptarnavimas ir vadinamasis hot refuel, kai pildant degalus varikliai gali likti įjungti. Tai skamba įspūdingai, tačiau moderniame kare svarbiausia ne vien atskira procedūra, o visa bazės ekosistema: apsauga, ryšiai, oro erdvės valdymas, ginkluotės ir degalų tiekimas, meteorologija.

    Net ir išsklaidytos bazės realybėje remiasi reikšmingu personalu ir logistika. Todėl pasakojimai, kad keli šauktiniai gali užtikrinti pilną kovinį ciklą lauko sąlygomis, dažnai supaprastina tai, kas praktikoje reikalauja gerokai didesnės infrastruktūros.

    Elektroninė kova ir mažas pastebimumas

    Naujesnės „Gripen“ E/F versijos stipriai akcentuoja elektroninės kovos priemones, įskaitant trukdymą, apgaulingų taikinių formavimą ir pažangius signalų apdorojimo sprendimus. Tai realiai didina išgyvenamumą ir gali būti svarbus pranašumas prieš senesnių kartų platformas, ypač jei jos modernizuotos tik iš dalies.

    Vis dėlto šiuo aspektu esminis skirtumas tas, kad F-35 sujungia elektroninę kovą su konstrukciniu mažo pastebimumo sprendimu ir jutiklių sinteze vienoje sistemoje. Tai nėra vien papildomos trukdymo priemonės: mažesnis aptikimo nuotolis ir tikslesnis situacijos vaizdas gali pakeisti visą susidūrimo dinamiką dar iki realaus kontakto.

    „Kalbėti, kad elektroninės priemonės pačios savaime paverčia naikintuvą nematomu, yra klaidinantis supaprastinimas“, – sako buvę Vakarų gynybos sektoriaus konsultantai, vertinantys modernių naikintuvų pajėgumus ir jų integraciją į bendrą oro gynybos sistemą.

    Galiausiai, penktosios kartos platformos vertė dažnai atsiskleidžia ne pavienėje dvikovoje, o jungtinėse operacijose. F-35 buvo projektuotas kaip tinklo mazgas, kuris renka, filtruoja ir dalijasi duomenimis, o tai suteikia pranašumą visai grupei, ne tik vienam pilotui.

    Kainos argumentas taip pat dažnai pateikiamas be konteksto, nes į sutartis paprastai įeina skirtingi paketai: apmokymai, atsarginės dalys, amunicija, logistika, simuliatoriai ir priežiūros infrastruktūra. Vien tik vieneto kaina, ištraukta iš bendros sutarties, ne visada leidžia sąžiningai palyginti, kas iš tiesų perkama.

    „Gripen“ išlieka stiprus pasirinkimas šalims, kurioms reikia universalaus ir palyginti kompaktiško naikintuvo, ypač jei prioritetas – greitas parengimas ir veikimas regioninėse užduotyse. Tačiau teiginiai, kad jis apskritai yra geresnis už F-35, dažniausiai ignoruoja tai, kad šie orlaiviai sukurti skirtingoms grėsmėms ir skirtingai karo logikai.

  • Rusijos dronas rėžėsi į namą Galațyje: NATO ir Europa reaguoja, gyventojai baiminasi pasikartojimo

    Rusijos dronas rėžėsi į namą Galațyje: NATO ir Europa reaguoja, gyventojai baiminasi pasikartojimo

    Dronas pataikė į gyvenamąjį namą

    Rytų Rumunijos mieste Galațyje į gyvenamąjį pastatą nukritus Rusijos dronui kilo gaisras, o du žmonės buvo sužeisti. Po smūgio dalis gyventojų evakuota, o incidentą tiria atsakingos tarnybos.

    Rumunija yra NATO narė, todėl bet koks ginkluotas incidentas jos teritorijoje vertinamas itin jautriai. Šis įvykis dar kartą priminė, kaip arti Aljanso sienų vykstantis karas Ukrainoje kuria rizikas kaimyninėms šalims.

    Gyventojų nerimas ir pasirengimas

    Netoli nukentėjusio namo gyvenantis 87 metų Vasile Opincă pasakojo, kad po smūgio kasdien stebi dangų ir apylinkes, bijodamas naujo incidento. Pasak jo, labiausiai neramina tai, kad pavojus gali užklupti netikėtai, o saugių pasirinkimų lieka mažai.

    „Tikrai bijome. Man nėra kur eiti, tik slėptis po stalu“, – sakė Vasile Opincă.

    Vyras taip pat atkreipė dėmesį į praktines krizių valdymo problemas: nutrūkus elektrai ar vėluojant pagalbai, senjorams ypač svarbios maisto ir vandens atsargos. Jo teigimu, vien šaldytuve laikomas maistas nelaimės atveju gali greitai tapti nebetinkamas.

    Tėvai mieste vis dažniau kelia klausimą, kaip apsaugoti vaikus, jei dronų grėsmė kartotųsi. Jie pabrėžia, kad mokyklose vykdomos pratybos dažniausiai orientuotos į žemės drebėjimus, tačiau realybė regione keičiasi, todėl norima platesnio civilinės saugos mokymo.

    „Tokie dronų incidentai darosi vis dažnesni. Mokykla turėtų paaiškinti vaikams, kas gali nutikti“, – sakė tėvas Liviu Stoian.

    Jo nuomone, pasirengimas neturėtų apsiriboti vien mokiniais, nes aiškių veiksmų planų reikia ir suaugusiesiems. Gyventojai tikisi konkretesnių rekomendacijų, kur slėptis, kaip elgtis per oro pavojaus signalus ir kokius būtiniausius daiktus turėti namuose.

    NATO reakcija ir platesnis kontekstas

    Skelbiama, kad dronas buvo naktinės atakos prieš Ukrainą dalis, tačiau pakeitė trajektoriją ir nukrito Rumunijos teritorijoje. Kodėl įvyko nukrypimas, kol kas neaišku, tačiau pats faktas sustiprino baimes, jog karo padariniai gali persimesti už Ukrainos ribų.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte pranešė kalbėjęs su Rumunijos atstovais ir išreiškė solidarumą. Aljansas pabrėžia, kad stebi situaciją ir, esant poreikiui, koreguoja budrumo bei oro erdvės apsaugos priemones.

    „NATO yra pasirengusi ginti kiekvieną sąjungininkų teritorijos centimetrą. Toliau stiprinsime pasirengimą atgrasyti ir gintis nuo bet kokios grėsmės, įskaitant dronų keliamą pavojų“, – sakė Markas Rutte.

    Pastaraisiais mėnesiais Rusijai intensyvinant smūgius Ukrainos infrastruktūrai, regiono šalys vis dažniau susiduria su netiesioginėmis rizikomis: oro erdvės pažeidimais, nuolaužų kritimu ar per sieną nuklystančiais dronais. Tokie incidentai didina spaudimą stiprinti oro gynybą ir aiškiai komunikuoti civilinės saugos veiksmus gyventojams.

  • Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Britai buria Šiaurės laivynų aljansą: ar Lenkija prisijungs saugant Baltiją nuo Rusijos?

    Jungtinė Karalystė siūlo kurti naują Šiaurės Europos jūrinių pajėgų bendradarbiavimo formatą, skirtą didesniam saugumui Baltijos, Šiaurės ir Norvegijos jūrose. Iniciatyvos tikslas – greičiau keistis žvalgybine informacija, derinti patruliavimą ir stiprinti atgrasymą, reaguojant į augantį Rusijos karinių jūrų pajėgų aktyvumą.

    Projektas įvardijamas kaip Northern Navies Initiative – Šiaurės laivynų iniciatyva. Ją pristatydami britų kariuomenės jūrų pajėgų vadovybės atstovai akcentuoja, kad NATO šalims būtina geriau saugoti jūrų transporto koridorius, uostų prieigas ir komunikacines jungtis, nuo kurių priklauso tiek ekonomika, tiek karinė logistika.

    Po vandeniu – didžiausia įtampa

    Didžiausias nerimas siejamas su Rusijos povandeniniais laivais ir veikla po vandeniu, kuri tradiciškai laikoma viena stipriausių Rusijos karinio laivyno sričių. Šaltajame kare tokie pajėgumai buvo orientuoti į galimybę sutrikdyti pastiprinimo srautus iš Šiaurės Amerikos į Europą, o dabartiniame kontekste rizikos persikelia ir į infrastruktūros apsaugą.

    Pastaraisiais metais Europos valstybės vis daugiau dėmesio skiria povandeninei kritinei infrastruktūrai: energetikos kabeliams, telekomunikacijų linijoms, dujotiekiams ir kitoms jungtims. Net ir pavieniai incidentai gali turėti plataus masto pasekmes, nes gedimų šalinimas jūroje užtrunka, o alternatyvūs maršrutai ne visada užtikrina reikiamus pajėgumus.

    Kam tai svarbu Baltijos regionui?

    Baltijos jūroje susikerta svarbios energijos ir duomenų jungtys, o regione didėja karinės pratybos ir patruliavimas. Dėl to iniciatyva matoma kaip būdas geriau koordinuoti sąjungininkų veiksmus ir greičiau identifikuoti galimas grėsmes, ypač ten, kur reikalinga nuolatinė stebėsena ir reagavimo parengtis.

    Britai taip pat atvirai pripažįsta, kad jų pačių Karališkasis laivynas ilgą laiką susidūrė su pajėgumų trūkumu, todėl didesnė atsakomybės dalis perkeliama į sąjungininkų koordinavimą ir bendras užduotis. Tokia logika atitinka ir platesnę NATO kryptį – daugiau dėmesio skirti atgrasymui, parengčiai bei sąveikumui tarp skirtingų valstybių jūrų pajėgų.

    Ar Lenkija galėtų prisijungti?

    Nors pristatant iniciatyvą Lenkija nėra minima kaip pagrindinė dalyvė, Varšuva gali tapti partneriu, ypač stiprėjant gynybos ryšiams su Londonu. Papildomą pagrindą bendradarbiavimui suteikia ir tai, kad Lenkija įgyvendina laivyno modernizaciją, įskaitant naujų fregatų programą, kurioje naudojami su Jungtine Karalyste siejami technologiniai sprendimai.

    Lenkijos ir Jungtinės Karalystės gynybinė darbotvarkė pastaruoju metu akivaizdžiai intensyvėja. 2026 metų gegužės 27 dieną Londone Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas ir Jungtinės Karalystės ministras pirmininkas Keiras Starmeris pasirašė partnerystės sutartį saugumo ir gynybos srityje, signalizuojančią apie artimesnį koordinavimą artimiausiais metais.

  • Rumunija dėl sprogmenis gabenusio drono: atsakomybė tenka Rusijai, ES rengia 21-ą sankcijų paketą

    Rumunija dėl sprogmenis gabenusio drono: atsakomybė tenka Rusijai, ES rengia 21-ą sankcijų paketą

    Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu patvirtino, kad dronas, nukritęs rytiniame Galačio mieste, buvo rusiškos kilmės ir gabeno sprogmenis. Pasak Rumunijos pareigūnų, incidentas sukėlė gaisrą ant gyvenamojo daugiabučio stogo, o civiliai gyventojai atsidūrė pavojuje.

    Rumunija tvirtina, kad už įvykį atsakomybė tenka Rusijai, nes būtent jos veiksmų pasekmės pasiekė šalies teritoriją. Tai vienas rimčiausių pastarojo meto incidentų, kai karo Ukrainoje poveikis tiesiogiai paliečia NATO ir Europos Sąjungos valstybę narę.

    Rumunijos atsakas po incidento

    Po drono kritimo Rumunijos prezidentas Nicușor Dan paskelbė Rusijos konsulą Konstancoje nepageidaujamu asmeniu ir pranešė apie Rusijos konsulato Juodosios jūros uostamiestyje uždarymą. Tokie žingsniai diplomatinėje praktikoje laikomi aiškiu politiniu signalu, kai šalis vertina įvykį kaip grėsmę savo saugumui.

    Rumunijos diplomatijos vadovė pabrėžė, kad svarbiausias prioritetas yra piliečių saugumas, o tokie incidentai negali būti toleruojami. Pasak jos, valstybė siekia, kad tarptautiniai partneriai šią situaciją vertintų kaip platesnės saugumo aplinkos iššūkį visam regionui.

    „Mes laikome Rusijos Federaciją visiškai atsakinga, nes mūsų civiliai gyventojai buvo pastatyti į pavojų“, – sakė Rumunijos užsienio reikalų ministrė Oana Toiu.

    „Gavome galutinį patvirtinimą iš vietoje dirbančių komandų, kad tai rusiškas dronas ir jis gabeno sprogmenis“, – pridūrė ji.

    ES ir NATO pozicija: solidarumas ir atgrasymas

    Incidentas sulaukė griežtų reakcijų Europoje. Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė, kad Rusija „peržengė dar vieną ribą“, ir pabrėžė, jog Bendrija tęs spaudimą Maskvai.

    Taip pat paskelbta, kad Europos Sąjungoje rengiama 21-oji sankcijų Rusijai priemonių paketo versija. Rumunijos pusė teigia sieksianti, kad sprendimai būtų priimami greičiau, o sankcijos apimtų sritis, kurios ribotų Rusijos gebėjimą tęsti karinę kampaniją ir technologinį apsirūpinimą.

    „Visiškai solidarizuojamės su Rumunija ir jos žmonėmis“, – sakė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen.

    NATO savo ruožtu pasmerkė Rusijos „neatsargumą“ ir pabrėžė ketinanti stiprinti gynybą nuo įvairių grėsmių, įskaitant dronus. Pastaraisiais metais dronai tapo vienu svarbiausių modernių konfliktų elementų, todėl Aljanso šalys vis dažniau investuoja į oro erdvės stebėjimą, elektroninę kovą ir priešlėktuvinius sprendimus, pritaikytus mažiems taikiniams.

    Kodėl šis įvykis svarbus regiono saugumui

    Rumunija yra strategiškai svarbi valstybė NATO rytiniame flange, turinti prieigą prie Juodosios jūros ir besiribojanti su Ukraina. Dėl to bet kokie incidentai, susiję su sprogmenis gabenusiais dronais ar raketomis, kelia ne tik nacionalinio, bet ir kolektyvinio saugumo klausimą.

    Diplomatiniai sprendimai, sankcijų svarstymai ir NATO gynybos stiprinimo planai rodo, kad po tokių įvykių didėja spaudimas ieškoti ne vien politinių pareiškimų, bet ir praktinių priemonių. Tarp jų gali būti papildomos oro gynybos priemonės pasienio regionuose, intensyvesnis žvalgybinės informacijos apsikeitimas ir griežtesnė kontrolė, kaip konfliktas gali persikelti už Ukrainos ribų.

    Rumunijos ministrė taip pat nurodė kalbėjusi su ES vyriausiąja įgaliotine užsienio reikalams ir saugumo politikai Kaja Kallas apie sankcijų proceso spartinimą. Bukareštas akcentuoja, kad tokie incidentai turi būti vertinami kaip rizika visai Europos saugumo architektūrai, o partnerių vienybė čia laikoma esmine.

  • Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė gynybos sutartį: numatyta bendra priešlėktuvinių raketų gamyba

    Lenkija ir Jungtinė Karalystė pasirašė partnerystės saugumo ir gynybos srityje sutartį, kuria siekiama glaudinti karinį bendradarbiavimą bei stiprinti NATO rytinį flangą. Abiejų šalių lyderiai pabrėžė, kad ilgalaike strategine grėsme išlieka Rusija, todėl susitarimas orientuotas į atgrasymą ir greitesnį reagavimą į galimas krizes.

    Lenkijos premjeras Donaldas Tuskas teigė, kad dokumentas praktikoje pirmiausia didina Lenkijos saugumą ir aiškiai įvardija bendros gynybos motyvaciją. Sutartyje numatyta, kad dvišalė veikla bus derinama su NATO mechanizmais, tačiau paliekama erdvės operatyviems sprendimams ir tiesioginei paramai, kai reikalingas greitas atsakas.

    „Abi pusės sutaria, kad ilgalaikė strateginė grėsmė Lenkijai, Jungtinei Karalystei ir visam NATO yra Rusija“, – sakė Donaldas Tuskas.

    Akcentas gynybos pramonei

    Vienas svarbiausių sutarties praktinių elementų – gynybos pramonės bendradarbiavimas, įskaitant bendrą naujos kartos vidutinio nuotolio priešlėktuvinių raketų kūrimą ir gamybą. Taip pat numatytas darbas su pažangiomis technologijomis, apimančiomis oro gynybą, bepiločius orlaivius ir kibernetinį saugumą.

    Jungtinės Karalystės pusė nurodė, kad stipresnė pramoninė partnerystė turi prisidėti prie tiekimo grandinių patikimumo, didesnio atsparumo krizėms ir naujų aukštos kvalifikacijos darbo vietų kūrimo. Kartu pabrėžiama interoperabilumo svarba, kad abiejų šalių pajėgos galėtų veikti kuo sklandžiau įvairiose operacijų srityse.

    Dronai, kibernetinis saugumas, dezinformacija

    Susitarime numatoma plėsti bendras iniciatyvas dėl bepiločių sistemų ir kovos su dronais sprendimų, taip pat stiprinti pasirengimą elektroninės kovos scenarijams. Be to, dėmesys skiriamas kibernetinėms grėsmėms ir informacinėms operacijoms – nuo kibernetinių atakų iki dezinformacijos kampanijų, kurios pastaraisiais metais tapo nuolatine saugumo darbotvarkės dalimi.

    Šalys taip pat įvardijo bendradarbiavimo kryptis, susijusias su sienų saugumu ir kova su organizuotu nusikalstamumu, ypač tais atvejais, kai šios veiklos susipina su priešiškų valstybių destabilizavimo priemonėmis. Praktikoje tai reiškia glaudesnį institucijų koordinavimą ir geresnį keitimąsi informacija.

    Pasirašyta istorinėje vietoje

    Sutartis pasirašyta Jungtinės Karalystės Karališkųjų oro pajėgų bazėje Northolt, Vakarų Londone. Tai simboliška vieta, nes per Antrąjį pasaulinį karą čia veikė lenkų naikintuvų eskadrilės, o netoliese yra paminklas Lenkijos lakūnams.

    Šis susitarimas papildo ankstesnius regioninius gynybos formato stiprinimo žingsnius Europoje, kai valstybės vis dažniau remiasi ne tik daugiašaliais NATO sprendimais, bet ir dvišaliais susitarimais, skirtais greitesniam reagavimui bei pramoninių pajėgumų didinimui. Lenkija ir Jungtinė Karalystė gynybos ir saugumo bendradarbiavimo sutartį buvo pasirašiusios ir anksčiau, 2017 metais Varšuvoje.

  • Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija praneša gavusi preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą žengti link raketų, skirtų oro gynybos sistemai Patriot, gamybos šalies viduje. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk, pabrėžęs, kad sprendimas dar nėra galutinis, tačiau kryptis aiški.

    Anot jo, kalbama apie raketas, siejamas su Patriot šeimos sprendimais, įskaitant PAC-3 kryptį. Tai reikštų ne tik gamybinių pajėgumų kūrimą, bet ir dalies technologinių žinių perkėlimą į Lenkijos gynybos pramonę, nors galutinės sąlygos priklausytų nuo būsimos sutarties.

    Ką reikštų gamyba Europoje?

    Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysław Kosiniak-Kamysz teigė, kad atsiveria galimybės perkelti dalį gamybos į Europą, o tarp svarstomų krypčių minima ir Lenkija. Jis akcentavo, kad neskuba skelbti sprendimų, kol nėra pasirašytų dokumentų, tačiau derybų tonas esą rodo realų progresą.

    Praktikoje tokia gamyba dažniausiai reiškia licencijuotą modelį, kai dalis komponentų ar surinkimo etapų atliekami vietoje, o jautriausi elementai ir eksporto leidimai lieka JAV kontrolėje. Tai ypač aktualu aukštųjų technologijų ginkluotei, kur taikomi griežti eksporto ir technologijų perdavimo apribojimai.

    Lygiagrečiai plečiami remonto centrai

    Varšuva tuo pat metu stiprina karinės technikos aptarnavimo infrastruktūrą. Kosiniak-Kamysz skelbė, kad Lenkijoje turėtų pradėti veikti sraigtasparnių variklių aptarnavimo centras, apimantis kelias Lenkijos kariuomenėje naudojamas platformas, o ambicija siejama ir su regioniniu, visai Europai svarbiu vaidmeniu.

    Taip pat pasirašytas susitarimas dėl autorizuoto tankų „Abrams“ variklių aptarnavimo centro, kuris turėtų sutrumpinti remonto terminus ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio pajėgumų. Tokie centrai yra svarbi pasirengimo dalis, nes modernios technikos parengtį vis dažniau lemia ne vien įsigijimai, o atsarginių dalių grandinė ir remonto greitis.

    Kontekstas: spartus modernizacijos tempas

    Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai didina investicijas į oro gynybą ir ginkluotę, siekdama sustiprinti atgrasymą rytiniame NATO flange. Diskusijos dėl vietinės gamybos ir technologijų perkėlimo įgauna pagreitį visoje Europoje, kai valstybės siekia trumpinti tiekimo grandines ir didinti pramoninį savarankiškumą.

    Tokie projektai paprastai užtrunka, nes reikia suderinti finansavimą, licencijavimo apimtį, gamybos kokybės kontrolę ir saugumo reikalavimus. Vis dėlto vien preliminarus JAV signalas Varšuvai yra svarbus politinis ir pramoninis impulsas, galintis atverti kelią didesniems bendriems projektams, įskaitant su HIMARS susijusius sprendimus.

    „Perkėlimas reiškia įgyti realius gebėjimus gaminti Europoje ir perimti dalį žinių savo poreikiams, tačiau leidimai dėl tolesnės distribucijos liks amerikiečių pusėje“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

  • Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Signalas iš rytinės sienos

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojami dronų įskridimai į ES valstybių oro erdvę nėra pavieniai atvejai. Vilniuje ji pabrėžė, kad tai siejasi su augančiomis hibridinėmis grėsmėmis prie Europos rytinės sienos.

    Pasak jos, kai išbandomos Baltijos valstybės, kartu tikrinamas ir visos Europos atsparumas. Ši žinutė nuskambėjo bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais.

    „Tai nėra pavieniai incidentai. Kai išbandomos Baltijos valstybės, išbandoma visa Europa“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Per kelias pastarąsias savaites regione buvo registruota virtinė oro erdvės pažeidimų, o dalis atvejų siejama su trikdoma navigacija ir sudėtingu incidentų identifikavimu. Baltijos šalių lyderiai akcentavo, kad tokie epizodai veikia ne tik kariuomenės darbą, bet ir visuomenės saugumo jausmą.

    Kas vyko ir kuo tai baigėsi?

    Latvijoje vienas incidentas ir kritikuotas institucijų reagavimas tapo politinės krizės katalizatoriumi: atsistatydino ministrė pirmininkė Evika Siliņa ir gynybos ministras Andris Sprūds. Tai sustiprino spaudimą vyriausybėms viešai paaiškinti, kaip veikia perspėjimo ir oro gynybos grandinė.

    Su dronų grėsme susidūrė ir Suomija: po aliarmo Helsinkio oro uoste buvo atnaujintos gyventojų rekomendacijos, raginant kilus įtarimams likti patalpose ir laukti nurodymų. Lietuvoje vienas ryškiausių epizodų paskatino aukščiausių šalies vadovų pasitraukimą į priedangas, kol tarnybos tikslinosi situaciją prie sienos su Baltarusija.

    „Mūsų dangus dar nėra pakankamai saugus“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

    Regiono pareigūnai pabrėžia, kad dalis atvejų gali būti susiję su klaidingai nukreiptais ar perimtais dronais, o dalis su sąmoningomis provokacijomis. Estijos prezidentas Alaras Karis ragino reaguoti ramiai, koordinuotai ir tvirtai, kad incidentai nevirstų panika ar nesusikalbėjimu tarp sąjungininkų.

    Hibridinės grėsmės ir atsakas

    Šalia dronų temos Baltijos šalys ir ES pareigūnai kelia dezinformacijos bei psichologinio spaudimo klausimą. Viešojoje erdvėje kartojama, kad tikslas gali būti sėti baimę, silpninti paramą Ukrainai ir testuoti NATO rytinio sparno reakcijos greitį.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra sakęs, kad sąjungininkų atsakas turi būti proporcingas, bet aiškus, o provokacijos neturi tapti „nauja norma“. ES atstovai tuo pat metu akcentuoja poreikį greičiau užpildyti oro gynybos spragas ir gerinti ankstyvojo perspėjimo sistemų tarpusavio suderinamumą.

    „Žodžių nebeužtenka. Reikia greitų ir konkrečių veiksmų“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Europos Komisija gynybos stiprinimą sieja su platesniais planuojamais investicijų paketais ir glaudesniu derinimu su NATO, ypač vertinant kovos su dronais bei ankstyvojo perspėjimo pajėgumus. Tarp aptariamų priemonių minimi specializuoti sensoriai, efektyvesnės oro erdvės stebėsenos grandys ir didesnis civilinės saugos pasirengimas.

    Baltijos šalių vadovai pabrėžia, kad tokio pobūdžio incidentai nebūtinai reiškia atvirą karinę eskalaciją, tačiau jie nuolat tikrina institucijų reakciją ir visuomenės pasitikėjimą. Dėl to, jų vertinimu, svarbiausia ne tik techninis oro gynybos stiprinimas, bet ir aiški, vieninga komunikacija gyventojams.

  • Baltijos jūros vėjo parkai taps kritine infrastruktūra: kokios naujos apsaugos taisyklės laukia?

    Baltijos jūra pastaraisiais metais iš ekonominės erdvės vis dažniau tampa vienu jautriausių Europos saugumo taškų. Karas Ukrainoje, povandeninių kabelių ir dujotiekių incidentai bei išaugę kibernetiniai išpuoliai verčia iš naujo vertinti energetikos projektų rizikas.

    Tokiame kontekste jūriniai vėjo parkai nebėra vien tik klimato politikos ar investicijų tema. Jie vis aiškiau įvardijami kaip strateginė infrastruktūra, kurios patikimumas tiesiogiai susijęs su valstybės energetiniu ir ekonominiu atsparumu.

    Vėjo parkai kaip kritinė infrastruktūra

    Lietuvoje ir kaimyninėse Baltijos valstybėse planuojami bei vystomi jūrinio vėjo projektai reiškia ne tik naują generacijos šaltinį, bet ir naują apsaugos standartą. Praktikoje tokie objektai turi būti vertinami panašiai kaip elektros perdavimo mazgai, ryšių tinklai ar kiti kritiniai sistemos elementai.

    Reguliavimo kryptis Europoje taip pat griežtėja: kritinės infrastruktūros apsauga vis labiau siejama su fiziniu saugumu, informacinių sistemų patikimumu ir tiekimo grandinės rizikomis. Dėl to vėjo parkų operatoriams gali tekti diegti papildomus stebėsenos, incidentų valdymo ir atsparumo sprendimus.

    „Jūrinių vėjo parkų plėtra šiandien turi vykti kartu su infrastruktūros apsaugos stiprinimu. Energetikos transformacija tampa ir valstybės saugumo klausimu“, – sakė Lenkijos vėjo energetikos asociacijos vadovas Januszas Gajowieckis.

    Hibridinės grėsmės Baltijos jūroje

    Saugumo ekspertai vis dažniau pabrėžia, kad hibridinės grėsmės apima ne vien kibernetines atakas. Į rizikų žemėlapį patenka sabotažas, dezinformacija, bandymai trikdyti jūrų logistiką ir incidentai, galintys paveikti povandeninę infrastruktūrą.

    Po virtinės incidentų regione daugiau dėmesio skiriama laivybos ir neįprastų manevrų stebėsenai, taip pat povandeninių objektų kontrolei. Tai ypač aktualu vėjo parkams, kurių jautriausios vietos dažnai yra kabelių trasos ir jūrinės transformatorių pastotės.

    Kartu plečiasi ir tarptautinis saugumo bendradarbiavimas Baltijos regione, įskaitant intensyvesnius patruliavimus ir infrastruktūros monitoringą. Tikslas paprastas: kuo anksčiau identifikuoti įtartiną veiklą ir užkirsti kelią incidentams, kurie galėtų turėti poveikį elektros tiekimui.

    Kibernetinis saugumas tampa būtinybe

    Jūriniai vėjo parkai iš esmės yra didelės skaitmeninės sistemos, valdomos nuotoliniu būdu ir paremtos automatizuotais sprendimais. Juose naudojamos pramoninės valdymo platformos, duomenų perdavimas realiu laiku ir integracijos su elektros tinklo operatoriais, todėl kibernetinės rizikos tiesiogiai susijusios su veiklos tęstinumu.

    Atakos prieš energetikos sektorių Europoje pastaraisiais metais dažnėja, o didžiausia grėsmė kyla ne tik dėl duomenų nutekėjimo. Kritinis scenarijus būtų trikdymas, kuris laikinai apribotų gamybą, sutrikdytų valdymo sistemas ar apsunkintų tinklo balansavimą.

    Dėl to jūrinių vėjo parkų plėtra vis dažniau planuojama kartu su nuolatinėmis kibernetinės rizikos analizėmis, incidentų reagavimo procedūromis ir tiekimo grandinės patikromis. Rinkoje daugėja sprendimų, kuriuose pasitelkiamas DI, kad būtų greičiau atpažįstamas neįprastas laivų judėjimas, anomalijos tinkluose ar galimi bandymai paveikti pramoninius valdiklius.

    Augant projektų mastui, tampa akivaizdu, kad vien technologijų ir finansavimo nepakanka. Jūrinių vėjo parkų sėkmė Baltijos jūroje vis labiau priklausys nuo to, kaip efektyviai valstybės institucijos ir verslas kartu kurs realią kritinės infrastruktūros apsaugą.

  • Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais ketina skirti apie 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui: kam bus panaudota?

    Lenkija 2026 metais planuoja skirti daugiau nei 1,2 mlrd. eurų kibernetiniam saugumui. Apie tai Jasionkoje prie Žešuvo vykusiame renginyje kalbėjo Lenkijos skaitmenizacijos ministras ir vicepremjeras Krzysztofas Gawkowskis, pabrėžęs augančių hibridinių grėsmių mastą.

    Ministro teigimu, investicijų tikslas yra sustiprinti valstybės atsparumą ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą nuo masinių diversinių atakų. Prioritetu įvardijami energetikos, vandens tiekimo, dujų, ryšių ir viešojo sektoriaus informacinių sistemų saugumo sprendimai.

    Augantys incidentai ir sukčiavimo mastas

    Lenkijos institucijos skaičiuoja, kad 2025 metais fiksuota 273 000 tinklo saugumo pažeidimų atvejų. Tai daugiau nei 144 proc. augimas, palyginti su 2024 metais, o tendenciją lemia ir organizuotos atakos, ir kasdienis kibernetinis nusikalstamumas.

    Taip pat nurodoma, kad 2025 metais blokuota daugiau nei 140 000 000 bandymų patekti į nelegalias svetaines. Be to, sustabdytas daugiau nei 1 000 000 apgaulingų SMS žinučių pristatymas, kai sukčiai siekia išvilioti prisijungimo ar mokėjimo duomenis.

    Nuo nusikaltėlių iki valstybių operacijų

    Ministras akcentavo, kad grėsmės šaltiniai skiriasi: nuo „paprastų“ sukčių, kurie taikosi į gyventojų pinigus ir duomenis, iki valstybių remiamų operacijų. Pastarosios, pasak jo, gali būti orientuotos į kritinės infrastruktūros paralyžiavimą ir esminių paslaugų sutrikdymą.

    „Vieną dalį atakų vykdo kibernetiniai nusikaltėliai, o kitą dalį atlieka valstybės, kurios siekia paralyžiuoti kritinę infrastruktūrą ir sukelti sutrikimus“, – sakė Krzysztofas Gawkowskis.

    Naujos struktūros ir DI vaidmuo

    Siekiant geriau koordinuoti gynybą, Lenkijoje pradėjo veikti integruotas Kibernetinio saugumo operacijų centras, kuris turėtų sujungti civilinius pajėgumus su karinėmis struktūromis ir specialiosiomis tarnybomis. Tokia praktika vis dažniau taikoma NATO šalyse, kur kibernetinė gynyba vertinama kaip nacionalinio saugumo dalis.

    Kartu plėtojama ir vadinamojo Kibernetinio legiono idėja, kai civiliai ekspertai galėtų prisidėti prie valstybės sistemų apsaugos. Pasak ministro, didelė dalis investicijų bus nukreipta į centrinių sistemų modernizavimą, savivaldybių administracijų saugumo stiprinimą ir skaitmeninių kompetencijų ugdymą.

    Ministro teigimu, papildomą spaudimą saugumui kelia ir dirbtinis intelektas, kurį vis dažniau naudoja nusikaltėliai automatizuodami atakas, kurdami įtikinamesnes apgaules ir spartindami pažeidžiamumų išnaudojimą. Dėl to, anot jo, gynybos priemonės turi vystytis ne lėčiau nei puolimo įrankiai.

    Lenkija 2025 metais kibernetiniam saugumui buvo numačiusi daugiau nei 950 mln. eurų, o 2026 metais planuojama suma turėtų viršyti 1,2 mlrd. eurų. Valdžia pabrėžia, kad tai yra ilgalaikė kryptis, siekiant mažinti sistemines rizikas ir didinti šalies atsparumą skaitmeninėje erdvėje.