CP v2

Tag: NATO

  • Ekspertai įspėja: NATO atgrasymą silpnina atsako stoka į Rusijos hibridines atakas Europoje

    Ekspertai įspėja: NATO atgrasymą silpnina atsako stoka į Rusijos hibridines atakas Europoje

    Nauja hibridinių atakų fazė

    Europos diplomatai ir saugumo ekspertai vis dažniau perspėja, kad Rusijos hibridinės atakos NATO teritorijoje tampa ne vien informacinio ar kibernetinio spaudimo forma. Pastarųjų mėnesių incidentai rodo pavojingą slinktį į labiau kinetinius veiksmus, kai rizika civiliams ir infrastruktūrai realiai didėja.

    Diskusijas kursto tai, kad dalis išpuolių, priskiriamų Maskvos operacijoms, nesulaukia aiškios kolektyvinės reakcijos. Kritikai teigia, jog toks neapibrėžtumas silpnina atgrasymą ir skatina Kremlių tikrinti, kur yra riba, kada NATO pereitų nuo politinių pareiškimų prie praktinių priemonių.

    Vokietijos signalas ir neatsakyti klausimai

    Vienu ryškesnių atvejų tapo Vokietijos sprendimas viešai priskirti Rusijai incidentą Leipcigo oro uoste, kur, kaip skelbta, buvo aptiktas sprogmenimis užtaisytas dronas. Berlynas ėmėsi ir diplomatinių žingsnių, tarp jų sprendimų, nukreiptų prieš Rusijos buvimą ir veiklą Vokietijoje.

    Tačiau ekspertai pabrėžia, kad atgrasymo esmė yra ne vien pavienių valstybių veiksmai, o bendras NATO signalas. Jei tokie incidentai lieka tik nacionalinio lygmens problema, o kolektyvinis atsakas nevirsta apčiuopiamomis priemonėmis, kyla klausimas, ar Aljansas sugeba laiku sureaguoti į pilkąją zoną, kurioje veikia Rusija.

    „Nedarydami nieko, mes mažiname NATO atgrasymo vertę“, – sakė Edas Arnoldas.

    Arnoldas taip pat atkreipia dėmesį, kad dalis incidentų baigėsi be didesnių pasekmių ne dėl to, kad juos būtų sustabdžiusios tarnybos, o dėl techninių nesėkmių ar atsitiktinumo. Jo vertinimu, būtent tai didina pagundą Kremliui kartoti bandymus ir kelti riziką, kol kažkuris scenarijus pasibaigs aukomis ar dideliu infrastruktūros sutrikdymu.

    Kur yra NATO raudonoji linija?

    Aljanso reakcijos klausimas glaudžiai susijęs su NATO sutarties 4 straipsniu, kuris leidžia sąjungininkams pradėti oficialias konsultacijas, jei kyla grėsmė teritoriniam vientisumui ar saugumui. Tai nėra automatinis kelias į 5 straipsnį, tačiau yra mechanizmas, skirtas sutelkti sąjungininkus ir suderinti bendrą atsaką.

    Vis dėlto buvę JAV pareigūnai ir dalis europinių šaltinių kelia problemą: jei konsultacijos inicijuojamos, bet nepasiekiama apčiuopiamų sprendimų, tai gali atskleisti Aljanso nesutarimus. Dėl to kai kurios sostinės renkasi veikti tyliau, tačiau kritikai tikina, kad tylėjimas ilgainiui tampa strategine klaida, nes palieka Maskvai erdvės interpretacijoms.

    „Mes vis dar klausiame, kur yra riba, kurią peržengus Rusija sulauktų atsako“, – sakė Kurtas Volkeris.

    Volkerio teigimu, pasikartojantys įsiveržimai dronais ar incidentai pasienio valstybėse, jei jie nesukelia pasekmių, formuoja pavojingą naują normalybę. Tai, kas anksčiau būtų sukėlę politinį šoką ir skubias konsultacijas, ilgainiui tampa dar vienu foniniu pranešimu, nors faktinė rizika tik didėja.

    JAV neapibrėžtumas ir Europos vaidmuo

    Diskusijose nuolat iškyla ir JAV vaidmens klausimas, nes NATO atgrasymo patikimumas istoriškai stipriai remiasi Vašingtono politine ir karine galia. Kai atsiranda abejonių dėl JAV pasiryžimo remti kolektyvinius veiksmus pilkojoje zonoje, Rusija gali manyti turinti daugiau erdvės rizikuoti.

    Buvusi JAV kibernetinių grėsmių analizės vadovė Laura Galante tvirtina, kad atgrasymas neveikia, jei incidentai, keliantys tiesioginę grėsmę civiliams, neįvardijami kaip tai, kas jie yra. Jos vertinimu, Europai, ypač stiprius gynybos pajėgumus turinčioms šalims, tenka vis didesnė atsakomybė rodyti lyderystę ir kurti greito reagavimo modelius.

    Branduolinė retorika ir grasinimai Lietuvai

    Įtampą didina ir Maskvos branduolinė retorika. Rusijos atstovai viešai grasino, kad Lietuva taptų taikiniu, jei Vilnius leistų savo teritorijoje dislokuoti branduolinius ginklus, taip bandant daryti politinį spaudimą ir įbauginti visuomenę.

    Tokie pareiškimai vertinami kaip informacinio karo dalis, siekiant paveikti sprendimų priėmėjus ir NATO vienybę. Saugumo ekspertai pabrėžia, kad būtent grasinimų, sabotažo, kibernetinių atakų ir fizinių incidentų derinys yra šiuolaikinės Rusijos strategijos esmė, o atsakas turi būti pakankamai aiškus, kad sumažintų Kremliaus norą rizikuoti.

  • Visagino vadovai Ignalinoje pamatė tai, kas šiandien svarbiausia: gynyba, technika ir vienybė

    Visagino vadovai Ignalinoje pamatė tai, kas šiandien svarbiausia: gynyba, technika ir vienybė

    Savaitgalį Ignalinos aerodrome vykusiame Šaulių sąskrydyje ir aviacijos šventėje dalyvavo Visagino savivaldybės meras Erlandas Galaguz ir vicemerė Aleksandra Grigienė. Renginyje meras sveikino susirinkusius šaulius, jų šeimas, partnerius ir svečius.

    Šaulių sąskrydis tapo erdve bendruomenei susiburti, aptarti bendradarbiavimą ir pasidalyti patirtimi, o visuomenei iš arčiau pamatyti, kuo šiandien gyvena Lietuvos šaulių sąjunga. Tokie renginiai vis dažniau akcentuoja ne tik tradicijas, bet ir praktinį pasirengimą bei visuotinės gynybos idėją.

    Ignalinos aerodrome savo veiklą, pajėgumus ir techniką pristatė Lietuvos šaulių sąjungos nariai ir partneriai, taip pat statutinės tarnybos, Lietuvos kariuomenės ir NATO padaliniai. Lankytojams buvo sudarytos galimybės susipažinti su skirtingų institucijų vaidmeniu krizių valdyme ir valstybės gynyboje.

    Renginio dalyviai galėjo apžiūrėti ginkluotę ir ekipuotę, susipažinti su dronų panaudojimu, taip pat pamatyti ratinę, vikšrinę ir oro techniką. Praktinės demonstracijos bei edukacinės veiklos leido geriau suprasti, kaip veikia pasirengimas ekstremalioms situacijoms ir kokios kompetencijos reikalingos tiek kariuomenei, tiek pilietinėms iniciatyvoms.

    Pastaraisiais metais visuotinės gynybos tema Lietuvoje įgauna vis didesnį svorį dėl pasikeitusios regiono saugumo situacijos, augančio dėmesio rezervo rengimui ir pilietiniam atsparumui. Šauliai šioje sistemoje matomi kaip svarbi grandis, jungianti savanorystę, pilietiškumo ugdymą ir praktinius įgūdžius.

    Šventinę programą papildė kultūriniai bei muzikiniai pasirodymai, o susitikimai su šeimomis ir bendruomenėmis kūrė neformalų ryšį tarp gynybos struktūrų ir visuomenės. Visagino savivaldybė pabrėžė bendrystės svarbą ir dėkojo šaulių bendruomenei bei partneriams, prisidedantiems prie saugesnės valstybės.

    Renginio akimirkas fiksavo fotografai Rimvydas Vaitkevičius ir Kęstutis Skrodenis.

  • NATO sustabdė slaptą Rusijos operaciją prie Svalbardo: taikėsi į gyvybiškai svarbius kabelius

    NATO sustabdė slaptą Rusijos operaciją prie Svalbardo: taikėsi į gyvybiškai svarbius kabelius

    Prie Svalbardo salyno NATO šalių pajėgos, kaip skelbia „Reuters“, stebėjo su Rusijos GUGI siejamas specialiosios paskirties jūrų platformas, kurios, Vakarų pareigūnų teigimu, treniravosi dislokuoti pažangią įrangą. Ji, įtariama, galėjo būti pritaikyta trikdyti ar neutralizuoti strategiškai svarbius povandeninius kabelius.

    Pasak dviejų anonimiškų Vakarų pareigūnų, į kuriuos remiasi „Reuters“, Rusijos vienetams esą nepavyko užbaigti pratybų, o vėliau jie paliko rajoną. Pranešama, kad kabeliai nebuvo pažeisti, tačiau incidentas sustiprino nuogąstavimus dėl kritinės infrastruktūros saugumo Arkties regione.

    Kodėl Svalbardas toks svarbus

    Operacija vyko netoli vietos, kur du maždaug 1 400 kilometrų ilgio šviesolaidiniai kabeliai jungia Svalbardą su žemynine Norvegijos dalimi. Šie kabeliai nutiesti iki maždaug 2 700 metrų gylio ir yra itin svarbūs didelių duomenų srautų perdavimui.

    Kabeliais perduodami ir palydoviniai duomenys iš SvalSat – vienos reikšmingiausių pasaulyje antžeminių palydovų stočių. Tokios stotys aptarnauja civilines ir valdžios institucijų užduotis, o bet koks ryšio sutrikdymas gali turėti tiesioginių pasekmių navigacijai, stebėsenai ir komunikacijai atokiose teritorijose.

    Norvegija: pasiųstas aiškus signalas

    „Reuters“ kreipėsi komentaro į NATO, tačiau aljansas agentūrą nukreipė į Norvegijos ir Jungtinės Karalystės institucijas. Jungtinės Karalystės Gynybos ministerija priminė balandžio 9 dieną skelbtus pareiškimus, kuriuose teigta, kad Rusijos GUGI pastarosiomis savaitėmis mėgino vykdyti slaptą veiklą Norvegijos ir Jungtinės Karalystės vandenyse bei šalia jų.

    „Bendra operacija pasiuntė Rusijai aiškų signalą, kad ji negali veikti slapta. Nedviprasmiškai leidome suprasti: bet koks bandymas smogti mūsų kritinei infrastruktūrai bus aptiktas ir turės pasekmių“, – sakė Norvegijos gynybos ministras Tore Sandvikas, cituojamas „Reuters“.

    Hibridinės grėsmės ir kabelių apsauga

    Povandeniniai ryšio kabeliai laikomi viena jautriausių šiuolaikinės ekonomikos ir saugumo grandžių, nes jais keliauja didelė dalis tarptautinių duomenų srautų. Ekspertai ne kartą pabrėžė, kad kabelių pažeidimai gali sukelti plataus masto trikdžius finansų, ryšių, logistikos ir valstybinių institucijų veikloje.

    Pastaraisiais metais Europoje daugėjo įtarimų, kad dalis incidentų, kai pažeidžiami jūriniai kabeliai ar kiti infrastruktūros objektai, gali būti susiję su hibridine veikla. Tokiose situacijose dažnai sunku greitai ir viešai nustatyti atsakomybę, tačiau rizikos valdymas vis dažniau remiasi prevencija, sustiprinta stebėsena ir greito reagavimo scenarijais.

    Kaip pažymi „Reuters“, Rusija jau ne vienerius metus naudoja laivus, oficialiai pristatomus kaip mokslinių tyrimų ar techninės paskirties, povandeninių kabelių žemėlapiavimui. Minimas ir su GUGI siejamas laivas „Jantar“, kuris, teigiama, nuo 2021 metų reguliariai plaukioja netoli telekomunikacijų kabelių prie Airijos krantų, formaliai veikdamas tarptautiniuose vandenyse.

    „Reuters“ medžiagoje pabrėžiama, kad papildomų komentarų šiuo klausimu viešai nepateikė nei Vašingtonas, nei Maskva. Tuo metu NATO šalys toliau stiprina kritinės infrastruktūros apsaugą, ypač Šiaurės Atlanto ir Arkties kryptyse, kur povandeniniai kabeliai tampa tiek strateginiu ištekliumi, tiek pažeidžiamu taikiniu.

  • Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukraina perspėja: Rusija ruošiasi naujos 800 km raketos bandymams – kas atsidurtų taikiklyje?

    Ukrainos žvalgyba perspėja, kad Rusija artimiausiais mėnesiais gali pradėti naujo, maždaug 800 kilometrų nuotolio raketos bandymus. Apie tai, Ukrainos teigimu, pristatyta per Tarp parlamentinės tarybos Ukraina–NATO posėdį, akcentuojant grėsmę ne tik Ukrainai, bet ir Europos saugumui.

    Ukrainos karinės žvalgybos atstovas Vadymas Skibyckis nurodė, kad detalių techninių parametrų šiuo metu dar trūksta, tačiau pats bandymų grafikas esą rodo, jog projektas pasiekė vėlyvą kūrimo stadiją. Tai reikštų, kad ginklo parengimas koviniam naudojimui gali būti jau netolimoje perspektyvoje.

    Galimi bandymų tikslai

    Ukrainos vertinimu, bandomieji paleidimai gali būti naudojami ne tik techniniam patikrinimui, bet ir realių smūgių maršrutų modeliavimui. Žvalgyba neatmeta, kad Rusija gali tikrinti gebėjimą pasiekti taikinius Vakarų Ukrainoje, t. y. toli nuo dabartinės fronto linijos.

    Jeigu raketa būtų leidžiama iš mobilios paleidimo sistemos, didesnis nuotolis suteiktų Maskvai daugiau lankstumo parenkant starto vietas. Tai, Ukrainos pareigūnų teigimu, didintų riziką regionams, kurie iki šiol dažniau atsidurdavo netiesioginių grėsmių zonoje.

    Platesnis kontekstas: didesnis nuotolis ir gamybos tempai

    Planuojami bandymai siejami su platesnėmis Rusijos gynybos pramonės pastangomis didinti balistinių raketų gamybą ir plėsti jų nuotolį. Pastaraisiais mėnesiais Ukraina nuolat patiria kombinuotas atakas, kuriose naudojami dronai ir įvairių tipų raketos, o didesnis nuotolis leistų dažniau smogti gilumoje esantiems taikiniams.

    Ukrainos pusė taip pat įspėja, kad Rusijos strategijoje išlieka siekis daryti spaudimą Ukrainos ekonomikai ir visuomenei, intensyvinant atakas prieš infrastruktūrą. Kartu minimi ir kiti rizikos veiksniai, įskaitant veiksmus Juodosios jūros regione bei hibridines priemones, nukreiptas prieš NATO valstybes.

    Žmogiškųjų išteklių problema

    Pasak V. Skibyckio, Rusija susiduria ir su dideliu personalo poreikiu, o patiriami nuostoliai esą išlieka labai dideli. Jo pateiktais duomenimis, per vieną iš vasaros mėnesių Rusija galėjo netekti apie 43 000 karių, o per tą patį laikotarpį į kariuomenę pritraukta apie 39 000 žmonių.

    Ukrainos vertinimu, Rusijos Generalinis štabas 2026–2027 metais gali planuoti pritraukti apie 600 000 naujų karių, po 300 000 kiekvienais metais. Tokie skaičiai, Ukrainos pareigūnų teigimu, rodo ilgalaikį pasirengimą tęsti karą ir palaikyti puolamuosius pajėgumus.

    Ukraina pabrėžia, kad naujų raketinių sistemų bandymai ir masinis personalo telkimas yra vienos grandinės dalys, rodančios Maskvos siekį išlaikyti spaudimą fronte ir didinti smūgių gylį. NATO šalims tai reiškia poreikį vertinti grėsmes ne tik per fronto dinamiką, bet ir per Rusijos ginkluotės modernizavimo tempą.

  • Slovakija perka dar 4 F-16 už 390 mln. eurų: kuo tai svarbu NATO oro policijai Baltijos šalyse

    Sprendimas: dar keturi F-16

    Slovakijos vyriausybė pritarė papildomų keturių JAV gamybos naikintuvų F-16 Block 70 įsigijimui su susijusia įranga. Bendra sandorio vertė siekia apie 390 mln. eurų, o pristatymą planuojama užbaigti iki 2030 metų.

    Papildomas pirkimas papildo ankstesnį Slovakijos užsakymą: 2018 metais šalis buvo užsakiusi 14 tokių orlaivių. Gynybos ministerija sprendimą sieja su pasikeitusia saugumo situacija Europoje ir poreikiu stiprinti oro erdvės kontrolės pajėgumus.

    Kiek F-16 Slovakija jau turi

    Iš 14 užsakytų F-16 Block 70 dešimt jau yra pristatyti Slovakijai. Dar keturi naikintuvai kol kas naudojami Jungtinėse Valstijose slovakų pilotų mokymams, tačiau planuojama, kad jie į Slovakiją bus pargabenti iki 2028 metų pabaigos.

    Slovakija šiais lėktuvais siekia atkurti pilnavertę oro gynybą po to, kai atsisakė sovietinių laikų MiG-29. Po 2022 metų vasarį prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą šie orlaiviai buvo išimti iš rikiuotės, o vėliau perduoti Kyjivui.

    Kada Slovakija gali prisidėti prie NATO misijų

    Laikotarpiu, kai Slovakija neturėjo pakankamų nacionalinių pajėgumų oro erdvei saugoti, jai padėjo sąjungininkai, tarp jų Lenkija, Čekija ir Vengrija. Slovakijos gynybos institucijos teigia, kad atsakomybę už savo oro erdvę šalies karinės oro pajėgos turėtų perimti iki kitų metų pabaigos.

    Slovakijos gynybos ministras Robertas Kaliňákas anksčiau yra nurodęs, kad iki 2027 metų pabaigos Slovakijos naikintuvai galėtų įsitraukti į NATO Air Policing misiją Baltijos šalyse. Tokie planai reikštų, kad Slovakija iš gavėjos, kuriai reikia sąjungininkų pagalbos, palaipsniui virsta valstybe, galinčia prisidėti prie kolektyvinės oro gynybos regione.

  • Ukraina perka 1 000 „Patriot“ raketų: ES rado 3,2 mlrd. eurų išimtį, bet laikas spaudžia

    Ukraina perka 1 000 „Patriot“ raketų: ES rado 3,2 mlrd. eurų išimtį, bet laikas spaudžia

    Ukraina skubiai ieško papildomų raketų oro gynybos sistemoms „Patriot“, nes pastarųjų mėnesių Rusijos raketų atakos parodė, kad modernių perėmėjų atsargos senka greičiau, nei spėja atkeliauti naujos siuntos. Kijevas įspėja, kad artėjant žiemai smūgių intensyvumas gali augti, o prioritetu tampa sostinės ir energetikos infrastruktūros apsauga.

    Per Ukrainos gynėjų rėmėjų susitikimą Ramšteino formatu Ukrainos gynybos ministras Rustemas Umerovas pranešė, kad su partneriais rengiami kontraktai maždaug 1 000 raketų „Patriot“ sistemoms. Šie pirkimai, pasak jo, turi sustiprinti priešraketinę gynybą nuo balistinių ir sparnuotųjų raketų, kurios šiuo metu kelia didžiausią grėsmę didmiesčiams.

    Didžioji dalis užsakytų raketų Ukrainą pasieks tik vėlesniais metais, todėl Kijevas prašo sąjungininkų nedelsiant perduoti apie 300 raketų iš esamų sandėlių. Ukraina siūlo keitimą ateityje grąžinant naujesnes raketas, kai tik bus įgyvendintos dabar pasirašomos sutartys.

    ES leido išimtį finansavimui

    Europos Sąjunga sutiko su išimtimi, leidžiančia dalį bendro paramos mechanizmo lėšų skirti „Patriot“ raketoms, kurios perkamos Jungtinėse Valstijose. Numatyta, kad šiam tikslui gali būti panaudota apie 3,2 milijardo eurų, nors įprastai akcentuojami pirkimai iš Europos ar Ukrainos gamintojų.

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pabrėžė, kad sprendimas stiprina Ukrainos gebėjimą ginti dangų nuo Rusijos smūgių, o NATO generalinis sekretorius Markas Rutte akcentavo, kad oro gynyba išlieka kritiškiausia Ukrainos poreikių dalis. Pastaruoju metu daug dėmesio skiriama būtent balistinių raketų perėmimui, nes joms neutralizuoti reikia aukščiausios klasės sistemų.

    Vokietija žada papildomas PAC-2

    Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius pranešė, kad Berlynas skubiai perduos Ukrainai papildomų senesnės kartos PAC-2 raketų iš Bundesvero atsargų. Jis taip pat paragino kitas valstybes peržiūrėti savo sandėlius ir įvertinti, ką galima perduoti nedelsiant, kol nauja gamyba dar nepasiekia reikiamo tempo.

    Ši situacija atskleidžia platesnę problemą: „Patriot“ raketų gamyba pasaulyje yra ribota, o paklausą didina ne tik parama Ukrainai, bet ir sąjungininkų poreikis atkurti savo atsargas. Dėl to net ir patvirtintas finansavimas negarantuoja greitų pristatymų, jei gamintojų eilė išlieka ilga.

    Dronai ir kiti poreikiai

    Ukraina kartu nurodo ir kitus kritinius oro gynybos bei mūšio lauko poreikius: oro–oro raketas sparnuotosioms raketoms naikinti, trumpojo nuotolio priešlėktuvines sistemas ir didesnį finansavimą dronams. Ukrainos vertinimu, šiuolaikiniame kare bepilotės sistemos tampa lemiamu veiksniu, o sprendimus dėl finansavimo prašoma priimti iki lapkričio, kad poveikis būtų juntamas dar šią žiemą.

    Anksčiau skelbta, kad Ukraina pasirašė sutartį su „Raytheon“ dėl kelių šimtų PAC-2 GEM-T raketų, kurios vertė siekia apie 3,2 milijardo eurų, o finansavimą užtikrina Vokietija. Vis dėlto ir šiuo atveju pabrėžiama, kad artimiausi mėnesiai labiausiai priklausys nuo to, kiek raketų sąjungininkai galės atiduoti iš savo atsargų.

  • Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedija perka „Lockheed Martin“ HIMARS už 630 mln. eurų: ko siekia su Suomija?

    Švedijos Vyriausybė leido ginkluotosioms pajėgoms įsigyti JAV gaminamą tolimojo nuotolio raketinės artilerijos sistemą HIMARS iš „Lockheed Martin“. Sandorio vertė siekia apie 630 mln. eurų, o pirmųjų sistemų pristatymo tikimasi 2027 metais.

    Švedijos gynybos ministerijos teigimu, įsigijimas numato 10 HIMARS paleidimo įrenginių ir šaudmenų paketą, kuris užpildo iki šiol trūkusį pajėgumą. Sistema skirta tiksliems smūgiams didesniu atstumu nei įprasta vamzdinė artilerija, todėl turi išplėsti Švedijos kariuomenės veikimo zoną.

    HIMARS laikoma mobilia, greitai dislokuojama platforma, suderinama su NATO standartais ir plačiai naudojama sąjungininkų. Švedija pabrėžia, kad naujoji raketinė artilerija papildys turimas „Archer“ haubicas ir granatsvaidžių pajėgumus, o ne juos pakeis.

    Bendra kryptis su Suomija

    Lygiagrečiai pirkimui Švedijos gynybos ministras Pål Jonson ir Suomijos gynybos ministras Antti Häkkänen pasirašė bendrą deklaraciją dėl raketinės artilerijos bendradarbiavimo. Dokumente numatoma koordinuoti mokymus, rengimą, pajėgumų vystymą, priežiūrą ir tiekimo saugumą.

    Suomija jau eksploatuoja MLRS tipo salvinės ugnies sistemas, kurios naudoja tuos pačius šaudmenis ir komponentus kaip HIMARS. Dėl to abi šalys gali efektyviau planuoti atsargas, techninį aptarnavimą ir logistinius sprendimus, mažindamos dubliavimą ir didindamos pasirengimą krizių atvejais.

    „Raketinės artilerijos įvedimas aiškiai rodo, kad Švedija prisiima atsakomybę už saugumą Europoje“, – sakė Pål Jonson.

    Pramoninis elementas ir Europos tendencijos

    Sandoris turi ir pramoninę dimensiją: „Lockheed Martin“ bei Švedijos gynybos pramonės grupė „Saab“ numato bendradarbiavimą integruojant „Saab“ kuriamą Ground-Launched Small Diameter Bomb sprendimą su HIMARS. Taip pat aptariamos galimybės didinti šaudmenų gamybą ne tik HIMARS, bet ir kitoms platformoms, įskaitant „Patriot“ oro gynybos sistemą.

    Švedijos sprendimas įsigyti amerikietišką sistemą atspindi platesnę Europos kryptį didinti gynybos išlaidas ir greitai užpildyti trūkstamus pajėgumus po Rusijos karo prieš Ukrainą pradžios. Tuo pat metu daugelis valstybių susiduria su iššūkiu: kaip spartų perėjimą prie modernesnės ginkluotės suderinti su vietinės gynybos pramonės stiprinimu, ypač šaudmenų gamybos grandinėje.

    Šis pirkimas įtrauktas į Švedijos 2025–2030 metų bendrosios gynybos finansavimo planą, šalies integracijai į NATO įgaunant praktinį turinį. Stokholmas signalizuoja, kad siekia ne tik didesnės nacionalinės atgrasymo galios, bet ir glaudesnio operacinio suderinamumo su artimiausiais partneriais regione.

  • Vokietija atsargiai vertina Prancūzijos „Arcadia“: baiminasi naujos priklausomybės gynybos DI

    Vokietija atsargiai vertina Prancūzijos „Arcadia“: baiminasi naujos priklausomybės gynybos DI

    Europa ieško alternatyvos JAV sprendimams

    Vokietija ir Prancūzija sutaria, kad Europai reikia savos karinės duomenų ir sprendimų paramos infrastruktūros, paremtos dirbtiniu intelektu. Tačiau Berlynas atsargiai vertina Paryžiaus siūlomą kryptį ir nuogąstauja, jog vietoje vienos priklausomybės nuo JAV gali atsirasti kita, tik jau nuo Prancūzijos technologijų.

    Kariuomenėms vis labiau reikalingi DI įrankiai, galintys viename vaizde sujungti palydovų, radarų, jutiklių, dronų ir kitų šaltinių informaciją. Tokie sprendimai padeda greičiau suprasti situaciją, planuoti operacijas ir priimti sprendimus, kai informacijos srautai mūšio lauke auga eksponentiškai.

    Kas yra „Arcadia“ ir kodėl ji kelia klausimų

    Prancūzija aktyviai stumia „Arcadia“ kaip europinę alternatyvą JAV bendrovės „Palantir“ kuriamoms sistemoms, įskaitant „Maven“ ekosistemą. „Arcadia“ jau bandoma Prancūzijos kariuomenėje, o Paryžius ją pristato sąjungininkams kaip sprendimą, suderinamą su NATO standartais.

    Tačiau Vokietijos vidiniuose vertinimuose pabrėžiama, kad įsitraukimas į „Arcadia“ neturi silpninti nacionalinių pastangų kurti savą suverenią duomenų integracijos platformą. Berlynas pripažįsta, kad bendradarbiavimas ir sąveikumas yra būtini, bet nori išvengti scenarijaus, kai kritinė valdymo ir duomenų sujungimo grandis atsiduria kitos valstybės pramonės rankose.

    Vokietijos argumentas paprastas: jei technologiniai branduoliai, priežiūra, atnaujinimai ir tiekimo grandinės koncentruojasi vienoje šalyje, ilgainiui tai gali riboti strateginę laisvę. Tokia rizika ypač jautri gynyboje, kur programinė įranga ir duomenų architektūra tiesiogiai susijusios su operaciniu planavimu ir saugumu.

    ES finansavimas neįvyko, bet diskusija tęsiasi

    „Arcadia“ ambicijos susidūrė ir su europiniu barjeru: projektui nepavyko gauti Europos Komisijos paramos kaip bendro europinio gynybos projekto. Nors iš pradžių buvo numatytas apie 3 300 000 eurų ES grantas, vėliau Komisija nurodė, kad projektas neatitiko kriterijų, taikomų europiniams bendro intereso gynybos projektams.

    Toks sprendimas formaliai neužkerta kelio Prancūzijai ir Vokietijai toliau derinti skaitmeninio karinio pagrindo idėją, tačiau parodo, kad „Arcadia“ vieta bendroje Europos architektūroje dar nėra aiški. Ji gali tapti vienu iš komponentų platesnėje sistemoje, prancūziška dalimi greta vokiškų sprendimų arba iš esmės nacionaliniu produktu, kurį tektų pritaikyti bendram sąveikumui.

    Kontekstą stiprina ir geopolitika: augant neapibrėžtumui dėl JAV ilgalaikių prioritetų Europoje, didėja spaudimas turėti daugiau savarankiškų pajėgumų. Tačiau Berlyno atsargumas atspindi seną Europos gynybos dilemą, kai strateginės autonomijos idėja susiduria su nacionalinių pramonės interesų konkurencija.

    „Bendradarbiavimas su „Arcadia“ neturi pakirsti nacionalinių pastangų kurti suverenią duomenų integracijos platformą“, – teigiama Vokietijos vertinime.

    Galutinis sprendimas, ar Europa kurs vieną bendrą skaitmeninę karo valdymo stuburo sistemą, ar kelis tarpusavyje suderinamus nacionalinius sprendimus, priklausys nuo politinės lyderystės ir pramoninių kompromisų. Kol kas aišku viena: siekdama atsitraukti nuo JAV technologijų, Europa dar turi susitarti, kiek yra pasirengusi pasikliauti pati savimi ir savo kaimynais.

  • Lenkijos Rytų skydas tampa technologijų poligonu: dronai, DI ir antidroninės sistemos už milijardus

    Lenkija spartina nacionalinį sienų apsaugos projektą Rytų skydas, kuris iš inžinerinių barjerų plano virsta plačia gynybos ir technologijų platforma. Projektas apima apie 210 kilometrų sienos su Rusija ir apie 395 kilometrus su Baltarusija, o vėliau gali būti plečiamas ir prie sienos su Ukraina.

    Prioritetiniu ruožu nurodomas daugiau nei 400 kilometrų pasienis, daugiausia prie Baltarusijos, kur numatomas pilnas priemonių paketas. Tuo metu prie sienos su Rusija planuojami labiau taškiniai, o ne ištisiniai įtvirtinimai, atsižvelgiant į reljefą ir grėsmių pobūdį.

    Ne tik barjerai, bet ir jutikliai

    Rytų skydas kuriamas kaip daugiasluoksnė sistema, kurioje dera įtvirtinimai, logistika, kariuomenė ir pasienio tarnybos. Be fizinių kliūčių, kelių, tiltų stiprinimo bei logistinių mazgų, didelis dėmesys skiriamas hibridinėms grėsmėms ir situacijos supratimui realiu laiku.

    Lenkijos gynybos vadovybė pabrėžia suderinamumą su NATO standartais ir galimybę veikti kartu su sąjungininkais. Tokia architektūra vertinama kaip visos NATO rytinio sparno atgrasymo dalis, o ne vien nacionalinis fortifikacijų projektas.

    DI, robotika ir antidronai

    Esminis pokytis tas, kad Rytų skydas vis labiau pristatomas kaip naujų sprendimų bandymų ir diegimo zona. Fokusas krypsta į antidroninius jutiklius, vaizdo analizę, automatizuotą taikinių atpažinimą ir kitus sprendimus, kurie leistų greičiau reaguoti bei sumažinti karių riziką.

    „Pagal programą Išmanioji siena tikrinami sprendimai, naudojantys robotiką, bepiločius sprendimus ir dirbtinis intelektas“, – sakė Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk.

    Šis kursas atspindi platesnę tendenciją Europoje, kur sienų ir kritinės infrastruktūros apsauga vis dažniau remiasi sensorių tinklais, duomenų sinteze ir greita sprendimų grandine. Tokiose sistemose DI paprastai naudojamas grėsmių filtravimui, klaidingų signalų mažinimui ir operatorių darbo apkrovos mažinimui.

    Lenkija taip pat plečia nepilotuojamų sausumos platformų panaudojimą. Be sprogmenų neutralizavimo robotų, dėmesio sulaukia žvalgybiniai robotai, kurie gali patruliuoti, aptikti taikinius termovizija ir perduoti duomenis į valdymo centrus.

    2025 metų kovą Lenkijos Ginkluotės agentūra pasirašė sutartį dėl 96 mobilių bepiločių žvalgybos transporto priemonių Tarantula, kurios turėtų būti tiekiamos 2026–2027 metais. Sutarties vertė siekia apie 11,6 milijono eurų, o pagrindinis tikslas – sumažinti karių riziką ir padidinti stebėjimo efektyvumą sudėtingomis sąlygomis.

    Didelė kryptis yra antidroniniai pajėgumai, kurie tapo kritiškai svarbūs po plataus masto dronų naudojimo kare Ukrainoje. Tokios sistemos paprastai apima radarus, optinius ir akustinius jutiklius, ryšio trukdymo priemones, perėmėjus bei sprendimus, leidžiančius greitai identifikuoti mažus taikinius itin žemame aukštyje.

    Lenkijos planuose išskiriama ir didelės apimties antidroninė programa San, kurios vertė viešai įvardijama apie 3,5 milijardo eurų. Numatyta daug baterijų ir ugnies vienetų, o sistemos tiekimo grafikas siejamas su 2026–2028 metų etapais.

    Rytų skydas dar tik kuriamas, tačiau jau dabar aišku, kad tai bus ne visiškai sandari siena, o išmaniai valdoma gynybos erdvė. Lenkija siekia, kad fizinės priemonės, sensoriai, DI analizė ir reagavimo pajėgumai veiktų kaip viena platforma, galinti suteikti papildomo laiko, informacijos ir manevro laisvės krizės atveju.

  • Britų kariai gaus skraidančią kuprinę: tylus įrenginys leis nepastebėti nuskristi 322 km

    Britų kariai gaus skraidančią kuprinę: tylus įrenginys leis nepastebėti nuskristi 322 km

    Jungtinėje Karalystėje pristatytas naujas karių mobilumo sprendimas, primenantis skraidančios įrangos ir individualios ekipuotės hibridą. Sistemą kuria bendrovė „Blakcro“, o britų Gynybos ministerija skelbia, kad ji jau pasiekė operacinio naudojimo stadiją.

    Įrenginys paremtas Jungtinėje Karalystėje pagamintu titano karkasu ir varikline paralente, kurios deklaruojamas maksimalus nuotolis siekia apie 322 kilometrus. Kūrėjų teigimu, didžiausias dėmesys skirtas slaptoms operacijoms, todėl akcentuojama maža akustinė, vizualinė ir radarų aptikimo tikimybė.

    Vienas svarbiausių privalumų – startui nereikia lėktuvo, sraigtasparnio ar specialios infrastruktūros. Karys gali pakilti nuo žemės savo jėgomis, o pasirengimo ir starto procedūras, kaip teigiama, įmanoma atlikti ir visiškoje tamsoje.

    Toks sprendimas teoriškai leistų į priešo kontroliuojamą teritoriją patekti tyliau nei naudojant sraigtasparnį ar transporto orlaivį, kurie paprastai palieka ryškų triukšmo ir radiolokacinį pėdsaką. Kartu numatyta ir praktinė pusė – tvirtinimo sistema pritaikyta ne tik pačiam skrydžiui, bet ir įrangai, pavyzdžiui, balistinei apsaugai, naktinio matymo priemonėms bei ginklų laikikliams.

    „Blakcro“ nurodo vystanti tris variantus: P-Series – bazinę versiją startui nuo kojų, T-Series – modifikaciją su daugiafunkciu triračiu vežimėliu, o U-Series – autonominę platformą, kuri galėtų būti naudojama ir kaip bepilotė sistema. Tokia kryptis atitinka platesnę NATO šalių tendenciją ieškoti pigesnių ir sunkiau aptinkamų sprendimų žvalgybai, infiltravimui ir greitam pajėgų perdislokavimui.

    Artimiausiais mėnesiais sistemą planuojama bandyti su Royal Marines ir oro desanto padaliniais, o pristatymus ketinama pradėti dar šiais metais ir tęsti iki 2027 metų. Bendrovė taip pat akcentuoja spartų vystymo tempą – darbus pradėjo 2024 metais, o inovacijų programų parama leido išplėsti komandą ir gauti kelis kontraktus, įskaitant susijusius su NATO.