CP v2

Tag: NATO

  • Į Estiją atskrido NATO naikintuvai iš kito Europos krašto: ką tai reiškia Baltijos saugumui

    Į Estiją atskrido NATO naikintuvai iš kito Europos krašto: ką tai reiškia Baltijos saugumui

    Į Estiją rugpjūčio pabaigoje atvyko Ispanijos karinių oro pajėgų ir kosmoso kontingentas, sustiprinęs NATO oro policijos ir integruotos oro bei priešraketinės gynybos užduotis Baltijos šalyse. Taktinis oro vienetas „Bursztyn“ Ämari bazėje dislokuotas iki spalio vidurio.

    Kontingentą sudaro apie 110 karių ir keturi modernizuoti naikintuvai EF-18M, Ispanijoje žymimi C.15M. Pagrindinė jų užduotis yra greitojo reagavimo budėjimas ir oro erdvės stebėsena, kai nežinomi orlaiviai priartėja prie NATO oro erdvės ar nesilaiko skrydžių taisyklių.

    Misija Baltijos šalyse

    NATO oro policijos misija Baltijos šalyse vykdoma nuo 2004 metais, kai Lietuva, Latvija ir Estija tapo Aljanso narėmis ir neturėjo savo naikintuvų pajėgumų. Rotacijos principu sąjungininkai dislokuoja orlaivius ir personalą, kad užtikrintų nuolatinį oro erdvės saugumą.

    Ämari bazėje Estijoje ispanai dirba kartu su Turkijos karinių oro pajėgų F-16 naikintuvais, kurie taip pat vykdo budėjimą tame pačiame regione. Ispanijos gynybos institucijos skelbė, kad pirmieji pažintiniai skrydžiai ir procedūrų derinimas vyko būtent bendradarbiaujant su turkų įgulomis.

    Kodėl akcentuojama kryptis

    Pastaraisiais metais NATO stiprina budrumą rytiniame flange, nes saugumo aplinka Europoje išlieka įtempta, o Rusijos karinė veikla regione nuolat stebima. Oro policijos užduotys dažnai apima identifikavimo skrydžius, kai virš Baltijos jūros ar prie regiono sienų pasirodo kariniai orlaiviai.

    Lygiagrečiai NATO pajėgos Baltijos valstybėse veikia iš kelių bazių, o Lietuvoje, Šiauliuose, rotaciniu principu dislokuojami kitų sąjungininkų naikintuvai. Šiuo metu čia užduotis atlieka Italijos karinės oro pajėgos su „Eurofighter Typhoon“.

    Kokie tai orlaiviai

    EF-18M yra Ispanijos poreikiams pritaikyta ir vėliau modernizuota „McDonnell Douglas F/A-18 Hornet“ versija. Šie orlaiviai į Ispaniją buvo tiekti 1986–1992 metais, o vėliau perėjo atnaujinimų programą, kuri pagerino avioniką, programinę įrangą ir sąveikumą su sąjungininkais.

    Skelbiama, kad tarp svarbių atnaujinimų yra šalmo taikiklio tipo sprendimai ir duomenų perdavimo ryšiai, leidžiantys efektyviau keistis informacija vykdant užduotis. Į Estiją didžioji dalis personalo ir įrangos buvo permesta transporto orlaiviais A400M ir C-295, o patys keturi naikintuvai į Ämari atskrido tiesiogiai iš Saragosos.

  • Patriot raketų dilema: Ispanija žada tęsti paramą Ukrainai, o Lenkijoje – griežtas ne

    Patriot raketų dilema: Ispanija žada tęsti paramą Ukrainai, o Lenkijoje – griežtas ne

    Diskusijos dėl „Patriot“ sistemoms skirtų raketų tiekimo Ukrainai tęsiasi, nes Kyjivas nuolat pabrėžia priešlėktuvinės amunicijos trūkumą. Sąjungininkams tenka rinktis tarp skubios paramos Ukrainai ir savo pačių oro gynybos atsargų išlaikymo.

    Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas per neformalų ES diplomatijos vadovų susitikimą Airijoje patvirtino, kad Madridas ir toliau perduos Ukrainai raketų „Patriot“ sistemoms. Jis pabrėžė, kad Ispanija į pagalbos prašymus reaguoja greitai, o jos indėlį esą mato ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

    „Ispanija raketas Ukrainai perduoda jau seniai ir šią paramą tęs“, – sakė José Manuelis Albaresas.

    „Patriot“ perėmėjai laikomi vienu iš nedaugelio realiai veiksmingų būdų numušti balistines raketas, todėl jų poreikis Ukrainoje ypač išaugo intensyvėjant smūgiams prieš energetikos ir miestų infrastruktūrą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai yra kalbėjęs, kad raketų tiekimas iš partnerių mažėja, o oro gynybos atsargų papildymas atsilieka nuo poreikio.

    Ispanija paprastai neperduoda pilnų baterijų, tačiau siunčia raketų siuntas, kurios leidžia palaikyti jau veikiančių sistemų efektyvumą. Ankstesniais metais Madridas taip pat deklaravo reikšmingą ilgalaikę karinės paramos apimtį, tačiau naujų konkrečių skaičių dėl būsimų raketų kiekių šįkart nepaskelbta.

    Lenkijoje parama kelia pasipriešinimą

    Tuo pat metu Lenkijoje visuomenės nuomonė gerokai skeptiškesnė. Apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis gyventojų nepritaria idėjai perduoti Ukrainai „Patriot“ raketas iš nacionalinių atsargų, nes tai gali silpninti pačios Lenkijos oro gynybos pajėgumus.

    Apklausoje dauguma respondentų pasisakė prieš tokį sprendimą, o palaikančiųjų dalis išliko gerokai mažesnė. Reikšminga dalis žmonių taip pat nurodė neturintys aiškios pozicijos, kas atspindi visuomenėje egzistuojantį saugumo ir solidarumo dilemos aštrumą.

    Ką sako valdžia ir kodėl ginčas tęsiasi?

    Lenkijos politinėje darbotvarkėje šis klausimas siejamas su atsargų dydžiu, pristatymų iš JAV tempais ir bendru NATO planavimu regione. Valdžia akcentuoja, kad kiekvienas sprendimas dėl perdavimo derinamas su sąjungininkais ir grindžiamas kariuomenės vertinimu, kad nacionalinė oro gynyba nenukentėtų.

    Tuo tarpu kritikai pabrėžia, kad turimų perėmėjų kiekiai nėra neriboti, o „Patriot“ raketų gamyba ir pristatymas užtrunka, todėl bet koks atsargų mažinimas tampa politiškai jautrus. Dėl to skirtumai tarp Ispanijos siunčiamo signalo ir Lenkijos vidaus nuotaikų išryškina, kaip nevienodai NATO šalys vertina rizikas ir prioritetus.

  • Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Diskusijos dėl Lenkijos „Patriot“ sistemoms skirtų raketų perdavimo Ukrainai atsinaujino po visuomenės nuomonės tyrimo, kurį reprezentatyvioje 1 067 žmonių imtyje atliko IBRiS. Apklausa rodo, kad 64,4 proc. respondentų nepritaria idėjai perduoti Ukrainai amuniciją iš Lenkijos nacionalinių atsargų, o 21,6 proc. tokį žingsnį palaiko. Dar 14 proc. teigė neturintys nuomonės.

    Kalbama apie PAC-3 MSE tipo raketas, naudojamas „Patriot“ oro gynybos sistemose. Jos laikomos vienomis pažangiausių šiuo metu NATO arsenale, skirtomis numušti balistines raketas ir kitus didelės grėsmės taikinius. Dėl ribotų atsargų ir sudėtingos gamybos šios raketos vertinamos kaip strategiškai jautrus resursas.

    Apklausos detalės rodo dar ryškesnį nepasitikėjimą: 46,8 proc. pasisakė kategoriškai prieš, o 17,6 proc. greičiau prieš. Tvirtai už perdavimą pasisakė 7,2 proc., o 14,4 proc. rinkosi atsargesnį „greičiau taip“. Tokie skaičiai atspindi visuomenės įtampą tarp paramos Ukrainai ir lūkesčio pirmiausia užtikrinti savo šalies saugumą.

    Politinis pjūvis taip pat akivaizdus. Tarp opozicijos rinkėjų nepritariančiųjų dalis, remiantis apklausos interpretacija, siekia apie 82 proc., o palaikančiųjų – apie 10 proc. Tuo metu valdančiosios koalicijos elektorate požiūriai labiau išsiskiria: apie 49 proc. apklaustųjų palaiko perdavimą, o 35 proc. jam nepritaria, todėl skeptiškų nuostatų netrūksta ir tarp dabartinės valdžios rėmėjų.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos vadovai viešai pripažino, kad dalis „Patriot“ raketų Ukrainą pasiekė, pabrėždami koordinavimą su NATO ir JAV. Lenkijos gynybos vadovybė tikina, kad sprendimai priimami įvertinus rizikas ir kad perduodami kiekiai esą nepažeidžia esminių šalies oro gynybos pajėgumų. Vis dėlto viešojoje erdvėje nuolat keliami klausimai, kokios yra realios atsargos ir kaip greitai jos gali būti papildytos.

    Ši tema jautri ir dėl platesnio konteksto: Rusija tęsia oro atakas prieš Ukrainą, o europinės valstybės skirtingu tempu didina oro gynybos finansavimą, gamybą ir užsakymus. Tuo pat metu PAC-3 MSE tipo raketų tiekimo grandinės nėra lengvai išplečiamos, todėl kiekvienas sprendimas dėl perdavimo visuomenei atrodo kaip pasirinkimas tarp solidarumo ir nacionalinio saugumo „rezervo“.

    Lenkijos valdžia kartoja, kad bet koks toks žingsnis negali kelti grėsmės valstybės gynybai ir yra vertinamas kariuomenės bei atsakingų institucijų. Opozicija ir dalis ekspertų akcentuoja, kad sprendimai turėtų būti maksimaliai skaidrūs, nes visuomenės parama ilgalaikei pagalbai Ukrainai gali silpti, jei žmonės jaus, jog mažinamos ir taip ribotos strateginės atsargos.

  • Lenkija meta rekordinius milijardus: kodėl Varšuva kuria didžiausią Europoje sausumos armiją

    Lenkija meta rekordinius milijardus: kodėl Varšuva kuria didžiausią Europoje sausumos armiją

    Tarptautinė žiniasklaida pastaraisiais mėnesiais vis dažniau Lenkiją vadina sparčiausiai Europoje kariuomenę plečiančia valstybe. „Reuters“ atkreipia dėmesį, kad Varšuva pereina į naują etapą: ne tik perka ginkluotę dideliais mastais, bet ir kryptingai kelia gamybą į pačią Lenkiją bei regioną.

    Agentūros vertinimu, Lenkija siekia turėti didžiausią sausumos kariuomenę Europoje pagal karių skaičių. Skelbiama, kad Lenkijos ginkluotosiose pajėgose jau yra daugiau kaip 220 000 karių, o gynybai numatyta apie 53 mlrd. eurų, tai yra 4,7 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks finansavimo lygis išskirtinis Europos Sąjungoje ir atitinka bendrą NATO kryptį didinti gynybos pasirengimą, ypač po Rusijos plataus masto karo prieš Ukrainą pradžios. Lenkija taip pat viešai deklaruoja tikslą artėti prie penkių proc. bendrojo vidaus produkto ribos iki 2035 metais, kurią svarsto dalis sąjungininkų.

    Pinigai keliauja į vietinę gamybą

    Keičiasi ir tai, kaip leidžiami gynybos biudžetai: didesnė dalis užsakymų nukreipiama vietos pramonei arba įmonėms, kurios gamybą kuria Lenkijoje. „Reuters“ nurodo, kad išlaidos pirkiniams iš vietinių tiekėjų bei regioninių partnerių nuo 2022 metų išaugo beveik keturis kartus.

    Vienas pagrindinių šio posūkio argumentų – tiekimo grandinių atsparumas. Patirtis Ukrainoje parodė, kad intensyvaus karo sąlygomis amunicijos atsargos gali sekti per kelis mėnesius, o tolimi tiekėjai ne visada pajėgia greitai didinti gamybos apimčių.

    „Jei nori parduoti Lenkijoje, turi čia investuoti, perduoti technologijas ir įgyvendinti bendrus projektus. Kuo daugiau gamyklų ir kompetencijų turime savo pusėje, tuo stipresnė mūsų gynyba“, – sakė valstybės turto viceministras Konradas Gołota.

    Partnerystės Europoje ir pirkimai JAV

    Lenkijos gynybos politika derina du tikslus: išlaikyti prieigą prie pažangiausios įrangos ir tuo pat metu užsitikrinti masinę gamybą arčiau namų. Todėl Varšuva toliau perka tokias sistemas kaip „Patriot“, „Abrams“ ir „F-35“, tačiau amuniciją, bepiločius ir kitą greitai suvartojamą įrangą siekia gaminti Lenkijoje ar kaimynystėje.

    Agentūra primena ir konkrečius regioninius sandorius: Čekijos CSG su Lenkijos Ginkluotės grupe pasirašė sutartis, kurių vertė viršija 250 mln. eurų, dėl 155 mm sviedinių komponentų ir kovos mašinų įrangos. Taip pat pranešama apie planus plėsti artilerijos amunicijos gamybą, o Vokietijos „Rheinmetall“ yra paskelbusi apie ketinimus kurti pilno profilio pajėgumus ir aptarnavimo centrą Lenkijoje.

    Ekspertai pažymi, kad ilgą laiką prioritetas buvo JAV tiekimas dėl NATO suderinamumo, tačiau dabar papildomai stiprinamas atsparumas globaliems sukrėtimams. Lenkija taip pat svarsto platesnį bendradarbiavimą su regiono partneriais, siekdama, kad kritiškai svarbios amunicijos ir atsarginių dalių srautas būtų užtikrintas bet kokiomis sąlygomis.

    Kodėl tai svarbu visai Europai

    „Reuters“ šiuos pokyčius vadina ženklu, kad Europoje keičiasi požiūris į gynybos pramonę: vien įsigyti techniką neužtenka, reikia pajėgumų ją prižiūrėti, remontuoti ir nuolat papildyti atsargas. Karas Ukrainoje atskleidė, kad Vakarų šalių gamybiniai pajėgumai ne visada atitinka realaus konflikto tempo reikalavimus.

    Lenkija, turinti ilgą sieną su Ukraina ir vertinanti Rusiją kaip esminę grėsmę, reaguoja ypač greitai. Pirmiausia buvo akcentuojami greiti pirkimai, o dabar vis labiau matoma strategija kurti gamybinį užnugarį, kuris leistų ilgiau išlaikyti kariuomenę pasirengusią ir mažiau priklausomą nuo išorinių tiekėjų.

  • Gaisras Lenkijos dronų gamykloje: prokuratūra įtaria tyčinį padegimą, sureagavo ir NATO

    Lenkijoje kilęs gaisras dronų komponentus gaminančiame „Grupa WB“ padalinyje Skaržysko-Kamienoje, prokuratūros teigimu, greičiausiai buvo sukeltas tyčia. Tyrėjai nurodo, kad po įvykio surinkti duomenys leidžia įtarti sąmoningą padegimą, o incidentas vertinamas kaip galimas sabotažas.

    Apie gaisrą viešai kalbėję šalies vadovai pabrėžė, kad per pastarąsias dienas fiksuoti bent du panašūs incidentai skirtinguose objektuose. Vienas jų – Skaržysko-Kamienos gamykloje, kitas – Liubline esančioje gamybinėje ir sandėliavimo halėje, kur gaminami elementai skraidantiems objektams.

    „Kalbant apie gaisrus dviejuose objektuose – Liubline ir Skaržysko-Kamienoje – Skaržysko-Kamienos atveju nekyla jokių abejonių, kad tai buvo tyčinis padegimas, tai yra sabotažo aktas“, – sakė Lenkijos premjeras.

    „Grupa WB“ yra vienas svarbiausių privačių Lenkijos gynybos pramonės žaidėjų, siejamas su bepilotėmis sistemomis ir jų komponentais. Bendrovė pranešė, kad gaisras buvo nedidelis, o jį pavyko greitai užgesinti, todėl didesnės žalos gamybai esą išvengta.

    Pasak bendrovės atstovų, gaisrą naktį užfiksavo stebėjimo sistema. Dar iki atvykstant ugniagesiams, vienas darbuotojų pradėjo gesinimo darbus, o atvykus tarnyboms situacija buvo galutinai suvaldyta.

    Prokuratūros atstovas Przemysławas Nowakas viešai patvirtino, kad surinkti įrodymai rodo tyčinį padegimą. Tuo pat metu teisėsauga tęsia tyrimą ir tikslina, kaip galėjo būti sukeltas gaisras, ar buvo naudotos padegimo priemonės ir ar egzistuoja ryšys su kitais pastarojo meto incidentais.

    Lenkijos vidaus reikalų ir administravimo ministras Marcinas Kierwińskis teigė, kad padegimo versija yra itin reali. Jo vertinimu, tyrėjai jau turi duomenų, kurie gali reikšmingai pakeisti įvykio vertinimą ir padėti nustatyti atsakingus asmenis.

    „Su labai didele tikimybe galime pasakyti, kad taip – susidūrėme su padegimu“, – sakė Marcinas Kierwińskis.

    Į situaciją sureagavo ir NATO, platesniame kontekste primindama apie išaugusį hibridinių veiksmų mastą Europoje. Aljanso pozicija – stebėti rizikas ir stiprinti atsparumą, nors šiuo metu tiesioginės karinės atakos grėsmė, NATO vertinimu, nėra fiksuojama.

    „NATO išlieka budri ir pasirengusi įvairioms grėsmėms. Šiuo metu nematome tiesioginės atakos grėsmės“, – teigiama NATO komentare.

    Pastaraisiais metais Europos šalys vis dažniau kalba apie kritinės infrastruktūros ir su gynyba susijusių įmonių saugumo stiprinimą, ypač didėjant bepilotes sistemas kuriančio sektoriaus reikšmei. Tyrimas Lenkijoje turėtų atsakyti, ar šis atvejis tėra pavienis nusikaltimas, ar platesnių hibridinių veiksmų dalis.

  • Berlynas kaltina Rusiją dėl sprogmenų drono Leipcigo oro uoste: kokių atsakomųjų žingsnių imasi?

    Berlynas kaltina Rusiją dėl sprogmenų drono Leipcigo oro uoste: kokių atsakomųjų žingsnių imasi?

    Kas nutiko Leipcigo oro uoste

    Vokietijos valdžia pareiškė, kad bandymas surengti drono ataką Leipcigo Halės oro uoste, kaip įtariama, susijęs su Rusija. Apie tai paskelbta po tyrėjų vertinimo, kuris, pasak Berlyno, atitinka Rusijos hibridinių operacijų Europoje modelį.

    Incidentas išskirtinis tuo, kad dronas, rastas oro uosto teritorijoje rugpjūčio 4 į 5 dieną, turėjo sprogmenų. Policija pranešė panaudojusi robotą įtaisui neutralizuoti, o netoli aptikimo vietos buvo ukrainietiškas krovininis lėktuvas.

    Vėliau, kaip skelbta, netoli oro uosto aptiktas dar vienas dronas su sprogstamosios medžiagos pėdsakais. Kol kas viešai neatskleidžiama, kiek toli pažengęs tyrimas ir kokie konkretūs techniniai įrodymai leido Berlynui taip aiškiai įvardyti įtariamą kaltininką.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai ir NATO

    Leipcigo Halės oro uostas Rytų Vokietijoje yra reikšmingas logistikos mazgas, naudojamas krovinių srautams, įskaitant ir su gynyba susijusį transportavimą. Jis taip pat siejamas su Ukrainos oro bendrovės „Antonov Airlines“ veikla, todėl objektas laikomas jautriu saugumo požiūriu.

    Pastaraisiais mėnesiais Vokietija ne kartą fiksavo įtartinus dronų skrydžius virš karinių ir pramoninių objektų. Tokie pranešimai tapo platesnės diskusijos dalimi apie hibridines grėsmes, kuriose susipina šnipinėjimas, sabotažas, kibernetinės operacijos ir informacinė įtaka.

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas viešai teigė, kad incidento vertinimas dera su jau žinomu Rusijos hibridinių veiksmų Europoje braižu. Kremlius anksčiau yra atmetęs panašius kaltinimus, tačiau Berlynas pastaruoju metu vis dažniau kalba apie didėjantį spaudimą dėl paramos Ukrainai.

    Kokius veiksmus skelbia Berlynas

    Vokietijos užsienio reikalų ministras Johannas Wadephulis pranešė, kad šalis imsis atsakomųjų priemonių, Rusiją įvardydama kaip hibridinės atakos Leipcige vykdytoją. Viena ryškiausių paskelbtų priemonių yra Rusijos konsulato Bonoje uždarymas iki rugsėjo 18 dienos.

    Taip pat skelbta apie sprendimą uždaryti Rusijos mokslo ir kultūros centrą Berlyne. Vokietijos politikoje šis objektas jau anksčiau buvo minimas kaip galimai naudojamas žvalgybos veiklai, nors tokie vertinimai viešojoje erdvėje dažnai priklauso nuo ribotos, saugumo institucijų neviešinamos informacijos.

    Be diplomatinių žingsnių, Berlynas žada griežtinti pasienio kontrolę Rusijos piliečiams ir didinti spaudimą Rusijos vadinamajam šešėliniam laivynui, siejamam su sankcijų apėjimu. Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas pastarosiomis savaitėmis taip pat pabrėžė, kad šalis vis dažniau atsiduria hibridinių atakų taikinyje.

    Europos Sąjungos lygmeniu skamba raginimai stiprinti atsaką į vadinamąsias kinetines hibridines atakas, kurios gali apimti ne tik kibernetinius incidentus, bet ir fizinius bandymus pakenkti infrastruktūrai. ES atstovai kartoja, kad tokiais veiksmais siekiama mažinti paramą Ukrainai, tačiau, anot jų, šis tikslas nebus pasiektas.

  • Von der Leyen po incidento Vokietijoje žada atsaką Rusijos hibridinėms atakoms: kas bus toliau?

    Von der Leyen po incidento Vokietijoje žada atsaką Rusijos hibridinėms atakoms: kas bus toliau?

    Vokietija kaltina Rusiją

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen pareiškė visišką solidarumą su Vokietija po to, kai Berlynas oficialiai priskyrė Rusijai vadinamąjį hibridinį išpuolį, susijusį su dronų incidentu Leipcigo oro uoste.

    Pasak Vokietijos pareigūnų, rugpjūčio mėnesį oro uosto saugumo zonoje aptiktas dronas buvo netoli Ukrainos krovininio orlaivio, naudojamo karinėms siuntoms gabenti, o vėliau dar vienas bepilotis aparatas susidūrė su lėktuvu ir sutrikdė skrydžių saugą.

    „Išlaikysime Europos Sąjungos vienybę nepaisant šių rimtų ir eskaluojančių veiksmų“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Europos Komisijos vadovė pabrėžė, kad hibridinės atakos neliks be atsako, o Vokietija, jos vertinimu, jau ėmėsi griežtų priemonių.

    Šis signalas ypač svarbus tuo metu, kai Europos valstybės vis dažniau fiksuoja ne tik informacines, bet ir kinetines provokacijas, kurios gali kelti grėsmę kritinei infrastruktūrai ir civilių saugumui.

    Susitikimas su NATO vadovu

    Europos Komisija patvirtino, kad Ursula von der Leyen artimiausiomis dienomis susitiks su NATO generaliniu sekretoriumi Marku Rutte aptarti koordinuoto atsako į hibridines grėsmes.

    Pagal viešai įvardytą kryptį, dėmesys bus sutelktas į glaudesnį ES ir NATO institucijų bei valstybių narių veiksmų derinimą, ypač atgrasymo, žvalgybos ir greitos reakcijos srityse.

    „NATO toliau stiprins mūsų gebėjimą atgrasyti ir ginti visus sąjungininkus nuo bet kokios grėsmės, įskaitant kenkėjiškus veiksmus, kaip matėme Leipcige“, – sakė Markas Rutte.

    Lygiagrečiai ES lygmeniu svarstomos papildomos ribojamosios priemonės, kurias, remiantis viešais pareiškimais, galėtų rengti užsienio reikalų ministrai artimiausiuose posėdžiuose.

    Tokie sprendimai paprastai apima tikslines sankcijas asmenims ir struktūroms, susijusioms su žvalgyba, logistika ar operacijų vykdymu, taip pat priemones prieš dezinformacijos ir kibernetinių atakų infrastruktūrą.

    Hibridinės grėsmės Europoje auga

    Vokietijos vidaus reikalų ministras Alexanderis Dobrindtas teigė, kad incidento vykdymo priemonės esą atitinka metodus, anksčiau matytus kitose Rusijai priskiriamose hibridinėse operacijose, susijusiose ir su karu prieš Ukrainą.

    Vokietija, reaguodama į situaciją, nurodė uždaryti Rusijos konsulatą Bonoje, o Rusijos namus Berlyne taip pat planuojama užverti.

    Europos Sąjungos užsienio politikos vadovė Kaja Kallas yra perspėjusi, kad Rusija didina kinetinių hibridinių incidentų skaičių Europoje, siekdama paveikti politinius sprendimus ir mažinti paramą Ukrainai.

    Jos vertinimu, šių atvejų rizika akivaizdžiai auga, o vien tik pavienės nacionalinės priemonės ne visada leidžia laiku atpažinti veikimo modelius ir užkirsti kelią pasikartojimui.

    Pastarosiomis dienomis apie dronų įsibrovimus ar incidentus taip pat pranešė kelios NATO rytinio sparno valstybės, o Vokietijoje policija tyrė įtartinus atvejus prie energetikos objektų.

    Estijos gynybos ministras Hanno Pevkur akcentavo, kad Rusija nuolat tikrina ribą, kur prasideda aiški reakcija, todėl Europai svarbu išlaikyti blaivų vertinimą ir nuosekliai stiprinti atgrasymą.

    Tuo metu Rusijos užsienio reikalų ministerija anksčiau yra kritikavusi Europos šalių pareiškimus, teigdama, kad kaltinimai skelbiami nepasibaigus tyrimams.

    Vis dėlto Vokietijos sprendimas viešai įvardyti atsakomybę ir imtis diplomatinių priemonių rodo, kad Berlynas siekia perkelti šiuos incidentus iš pavienių įvykių į sisteminį saugumo darbotvarkės klausimą ES ir NATO lygmeniu.

  • Islandijos referendumas smogė Briuseliui: rinkėjai atkirto ES narystei, nugalėjo ekonomika

    Islandijos referendumas smogė Briuseliui: rinkėjai atkirto ES narystei, nugalėjo ekonomika

    Islandijos rinkėjai referendume atmetė siūlymą atnaujinti derybas dėl narystės Europos Sąjungoje. „Ne“ stovyklai atiteko 52,8 proc. balsų, o tai tapo nemaloniu signalu Briuseliui, kuris pastaraisiais metais vis dažniau pabrėžia ES kaip saugumo ir gynybos ramsčio vaidmenį.

    Europos Komisijos ir dalies ES politikų akyse Islandija buvo laikoma pavyzdžiu, kaip auganti įtampa Europoje ir Arktyje galėtų priartinti turtingas Šiaurės valstybes prie Bendrijos. Tačiau balsavimas parodė, kad net ir permainingame geopolitiniame fone rinkėjams svarbiausios išlieka kasdienės ekonominės dilemos.

    Kas nulėmė balsavimą?

    Referendumo kampanijoje dominuojančia tema tapo ne gynyba, o ekonomika: valiuta, palūkanos, infliacija ir jautriausias klausimas Islandijai – žvejybos kontrolė. Pritariantys derybų atnaujinimui argumentavo, kad artimesnė integracija, įskaitant galimą prisijungimą prie euro zonos, ilgainiui galėtų sumažinti skolinimosi kainą ir stabilizuoti kainas.

    Priešininkai akcentavo suverenitetą ir sektorius, kurie šalies tapatybei yra esminiai: žuvininkystę ir žemės ūkį. Islandijoje žvejybos politika tradiciškai vertinama kaip viena kertinių valstybės ekonominio savarankiškumo atramų, todėl bet kokie pokyčiai, susiję su ES bendromis taisyklėmis, kampanijoje tapo lengvai mobilizuojamu argumentu.

    „Saugumo argumentas galėjo sustiprinti jau turėtas nuostatas, bet jis nebuvo lemiamas – kampanijoje jis skambėjo daug tyliau, nei tikėtasi“, – sakė Islandijos universiteto profesorė Hulda Þórisdóttir.

    Saugumas: ES ar NATO?

    Briuselis pastaruoju metu vis aktyviau siekia įrodyti, kad ES gali būti ne tik rinka, bet ir politinė bei saugumo sąjunga. Tačiau Islandijos sprendimas išryškino ribą: valstybė yra NATO narė, neturi nuolatinės kariuomenės, o jos visuomenėje gyvas įsitikinimas, kad esama saugumo architektūra jau dabar suteikia pakankamas garantijas.

    Diskusijose atsispindėjo ir platesnė Šiaurės regiono logika. Po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą Švedija ir Suomija pasirinko NATO, bet tai automatiškai nesukėlė panašaus impulso dėl ES Islandijoje ar Norvegijoje. Abi šalys yra giliai įsitraukusios į Europos saugumo bendradarbiavimą, tačiau rinkėjų akimis pilna narystė ES dažnai vertinama kaip brangi kaina už ribotą papildomą naudą.

    „ES narystė nesiūlo išskirtinės teritorinės saugumo garantijos, todėl sprendimą nulėmė ekonominis sandoris – ypač žvejyba, valiuta ir suverenitetas“, – sakė Europos politikos centro patarėjas Chrisas Kremidasas-Courtney.

    Ką tai reiškia Briuseliui?

    Islandijos balsavimas Briuseliui yra perspėjimas, kad vien saugumo retorika nebūtinai įtikins net artimus, turtingus ir demokratiškai stabiliais laikomus partnerius. ES institucijoms tai gali reikšti poreikį aiškiau apibrėžti, kokią realią pridėtinę vertę kandidačių visuomenėms suteikia bendros gynybos iniciatyvos, o ne vien deklaracijos.

    Tuo pačiu rezultatas nereiškia santykių lūžio: Islandija ir toliau išlieka glaudžiai susieta su Europa per NATO, bendradarbiavimą Arkties klausimais ir ekonominius ryšius. Vis dėlto referendumas parodė, kad kalbant apie narystę ES lemiamas veiksnys dažniausiai yra ne tarptautinės grėsmės, o nacionalinio ūkio ir suvereniteto kaina.

    „Galų gale islandai ES pirmiausia mato kaip rinką, į kurią galima stoti – arba ne“, – sakė Chrisas Kremidasas-Courtney.

  • Islandijos referendumas dėl ES derybų: signalas Europai ir naujas argumentas JAV dėl Grenlandijos

    Islandijoje įvykęs referendumas dėl derybų su Europos Sąjunga atnaujinimo baigėsi skeptikų pergale: 52,8 proc. rinkėjų pasisakė prieš, o 47,2 proc. pritarė derybų grąžinimui į darbotvarkę. Toks rezultatas sustabdė planus dėl gilesnės integracijos su ES ir vėl iškėlė klausimą, kokį vaidmenį šalis nori matyti Europoje ir NATO architektūroje.

    Švedijos leidinyje „Dagens Nyheter“ publikuotoje analizėje pabrėžiama, kad balsavimo baigtis yra nemalonus signalas Briuseliui. Pasak komentaro autorės, nesėkmingas bandymas grąžinti Islandiją į plėtros diskusiją rodo, jog ES patrauklumas Šiaurės Atlanto regione nėra savaime suprantamas, o geopolitinė konkurencija šiame flanke auga.

    Arkties geopolitika vėl centre

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad Islandijos sprendimas gali būti interpretuojamas ne tik kaip vidaus politikos, bet ir kaip platesnių regiono nuotaikų indikatorius. Pastaraisiais metais Arktis tampa strategiškai svarbesnė dėl laivybos kelių, išteklių, ryšių infrastruktūros ir karinio saugumo, todėl kiekvienas politinis poslinkis Šiaurėje vertinamas per didžiųjų galių konkurencijos prizmę.

    „Tai gali paskatinti Baltuosius rūmus dar aktyviau ieškoti argumentų, kodėl verta stiprinti spaudimą Grenlandijai atsiskirti nuo Danijos Karalystės“, – rašoma „Dagens Nyheter“ komentare.

    Islandijos pasirinkimo kaina ir alternatyvos

    Referendumo rezultatas reiškia, kad Islandijos Vyriausybei teks spręsti dalį klausimų savarankiškai, be ES politinio rėmo, įskaitant ekonominio stabilumo ir konkurencingumo problemas. Šalies ekonomika istoriškai jautri išorės šokams, o vidaus diskusijose nuolat grįžta temos apie valiutos stabilumą, investicijų aplinką ir priklausomybę nuo kelių pagrindinių sektorių.

    Saugumo srityje Islandija neturi savo kariuomenės, todėl remiasi NATO ir dvišaliu gynybos bendradarbiavimu su JAV. Augant įtampoms Arkties regione, ši priklausomybė įgauna papildomą svorį, o bet koks ES krypties silpnėjimas gali būti suprastas kaip dar didesnis pasitikėjimas transatlantiniu saugumo modeliu.

    Tuo pat metu ES plėtros ir įtakos klausimai išlieka jautrūs pačiai Bendrijai: Islandija dažnai minima kaip valstybė su brandžia demokratine sistema ir aukštais institucijų standartais, todėl jos dvejonės dėl narystės derybų kai kam tampa platesnės Europos konkurencingumo ir patrauklumo diskusijos dalimi.

  • Tuskas perspėja dėl Rusijos eskalacijos: artimiausi 7–8 mėnesiai gali būti kritiniai NATO saugumui

    Lenkijos ministras pirmininkas Donaldas Tuskas pareiškė matantis signalų, kad Rusija ruošiasi rimtai eskaluoti karą prieš Ukrainą ir didinti įtampą regione. Pasak jo, artimiausi 7–8 mėnesiai gali būti kritiniai, todėl sąjungininkams būtina išlikti budriems ir pasirengusiems skirtingiems scenarijams.

    Tuskas kalbėjo apie Vakarų žvalgybos vertinimus ir viešojoje erdvėje pasirodančius požymius, leidžiančius spręsti apie galimą Rusijos pasirengimą platesnio masto veiksmams. Jis pabrėžė, kad kai kurie saugumo klausimai negali būti aptariami detaliai, tačiau bendras situacijos rimtumas esą nekelia abejonių.

    Signalai apie mobilizaciją

    Lenkijos premjeras nurodė, kad Rusija gali ruoštis naujiems mobilizacijos sprendimams, o įvairiuose vertinimuose minimi skaičiai siekia iki 600 000 karių. Anot jo, tokio masto mobilizacija Rusijai būtų didelis iššūkis net ir esant karo ekonomikai, todėl ji turėtų aiškų tikslą didinti karinį spaudimą.

    Pastaraisiais metais Rusija nuosekliai plėtė karines pajėgas, didino gynybos finansavimą ir stiprino pramonės pajėgumus, kad galėtų ilgiau išlaikyti karo tempą. Vakarų šalys savo ruožtu akcentuoja, kad Rusijos karinė pramonė prisitaiko, o karo veiksmai Ukrainoje tampa ilgalaikiu išbandymu tiek frontui, tiek užnugariui.

    NATO reakcija ir Baltijos šalių scenarijus

    Tuskas akcentavo, kad NATO patikimumas remiasi praktiniu, o ne deklaratyviu įsipareigojimų vykdymu. Jo teigimu, jei Rusija ryžtųsi ribotam išpuoliui prieš kurią nors NATO valstybę, Aljanso atsakas turėtų būti greitas ir vieningas, kad būtų išvengta klaidingų Kremliaus skaičiavimų.

    Premjeras kaip pavyzdį įvardijo Estiją ir pažymėjo, kad delsimas ar bandymas „išlaukti“ tik didintų riziką, jog kitos regiono valstybės atsidurtų „eilėje“. Tuskas pabrėžė, kad Lenkija, Baltijos šalys ir kiti rytinio NATO flango sąjungininkai privalo aktyviai telkti Aljansą nedviprasmiškai atgrasymo politikai.

    Karo lūžio taškas

    Tusko vertinimu, karas Ukrainoje išlieka lūžio taške: vienu metu matomi ženklai, kad Ukraina įgyja iniciatyvą, tačiau netrukus išryškėja ir realios rizikos, susijusios su Rusijos resursais bei gebėjimu tęsti spaudimą. Tokia dinamika, pasak jo, ir lemia, kodėl artimiausi mėnesiai gali tapti itin jautrūs visam regionui.

    Jis taip pat pabrėžė glaudaus Europos ir Jungtinių Amerikos Valstijų koordinavimo svarbą, išskirdamas Lenkijos vaidmenį kaip vieno pagrindinių saugumo ramsčių rytiniame flange. Politinė žinutė aiški: atgrasymas veikia tik tada, kai sąjungininkų vienybė ir pasirengimas matomi ne tik dokumentuose, bet ir sprendimuose bei realiuose pajėgumuose.