CP v2

Tag: NATO

  • Kanada artėja prie ES: ar prekybos karas su JAV atvers kelią narystei ir naujai partnerystei?

    Kanada artėja prie ES: ar prekybos karas su JAV atvers kelią narystei ir naujai partnerystei?

    Kanados politinis posūkis Europos kryptimi kelia klausimą, kuris dar neseniai atrodė neįmanomas: ar šalis, esanti anapus Atlanto, gali tapti dar glaudesne Europos Sąjungos partnere, o gal net svarstyti narystės perspektyvą. Diskusijas stiprina įtampa su JAV ir didėjantis poreikis ieškoti patikimų demokratinių sąjungininkų.

    Rugsėjo viduryje Kanados ministras pirmininkas Markas Carney planuoja atvykti į Strasbūrą: dalyvauti Europos Komisijos pirmininkės Ursulos von der Leyen metiniame pranešime ir kreiptis į Europos Parlamento plenarinę sesiją. Tai būtų ryškus politinis signalas apie siekį gilinti Otavos ir Briuselio ryšius.

    Kanados ir JAV santykius temdo prekybiniai ginčai, o tai skatina Otavą ieškoti papildomų atramų Europoje. Europos Parlamento vadovė Roberta Metsola viešai pabrėžė, kad vizitas gali tapti proga stiprinti ES ir Kanados ryšius bei bendrą politinį ryšį.

    Anapus geografijos ribų

    Teisiškai ES narystės klausimas remiasi Europos Sąjungos sutarties 49 straipsniu, kuriame numatyta, kad paraišką gali teikti Europos valstybė, gerbianti pamatines Sąjungos vertybes. Būtent „Europos valstybės“ sąvoka tampa esmine kliūtimi Kanadai, nes ji aiškiai nepriskiriama Europos geografinei erdvei.

    Vis dėlto ES istorijoje būta atvejų, kai geografijos klausimas buvo ginčijamas politiškai. Pavyzdžiui, Maroko paraiška kadaise buvo atmesta argumentuojant, kad tai Afrikos valstybė, o Turkijos atveju diskusijos dėl europietiškumo tęsėsi dešimtmečiais, nors didžioji šalies teritorijos dalis yra Azijoje.

    Ekspertai pabrėžia, kad ES prigimtis yra regioninė, todėl globalios narystės logika jai nėra būdinga. Kita vertus, bendros demokratinės vertybės, žmogaus teisių standartai ir saugumo interesai gali stumti abi puses į naujo tipo politinį susitarimą, kuris nebūtinai reikštų formalų stojimą.

    Ką rodo nuotaikos Kanadoje?

    Viešosios nuomonės apklausos rodo, kad daliai kanadiečių idėja apie ryšį su ES yra patraukli. Vienos apklausos duomenimis, maždaug 28 proc. respondentų palaikytų visišką narystę, o dar apie 29 proc. teigė ją palaikantys iš dalies, tačiau su išlygomis.

    Šios nuotaikos atsiranda ne vakuume: Kanada aktyviai dalyvauja Vakarų aljansuose, yra NATO narė ir priklauso G7 formatui kartu su didžiosiomis Europos ekonomikomis. Pastaruoju metu Otava vis dažniau prisijungia ir prie platesnių Europos politinių diskusijų, kuriose aptariamas saugumas, energetika bei atsakas į karus ir ekonominį spaudimą.

    Markas Carney tarptautiniuose forumuose taip pat akcentavo vadinamųjų vidutinių galių bendradarbiavimą, argumentuodamas, kad valstybės, nedalyvaujančios sprendimų priėmime, rizikuoja tapti spaudimo objektu. Tai dera su Europos Sąjungos siekiu telkti demokratines koalicijas, kai didžiosios galios vis dažniau naudoja prekybą ir technologijas kaip geopolitinį įrankį.

    Narystė ar nauja asociacija?

    Realistiškiausia kryptis šiandien atrodo ne formali Kanados narystė ES, o lankstesnė, sustiprinta asociacija. Modelių Europoje netrūksta: Norvegija dalyvauja bendrojoje rinkoje per Europos ekonominę erdvę, o Jungtinė Karalystė po pasitraukimo iš ES turi plačią prekybos ir bendradarbiavimo sutartį.

    Kanada su ES jau yra pasirašiusi išsamų ekonomikos ir prekybos susitarimą, kuris mažina prekybos kliūtis ir atveria platesnes galimybes verslui. Kitas žingsnis galėtų būti gilesnis reguliacinis suderinimas ar platesnis dalyvavimas ES programose, tačiau tai dažnai reiškia ir jautrų klausimą: taisyklių perėmimą turint ribotas galimybes jas formuoti.

    Politiniu lygmeniu vis dažniau kalbama apie „specialios asociacijos“ statusą, kuris galėtų apimti intensyvesnį politinį dialogą, glaudesnį saugumo ir gynybos koordinavimą bei reguliarius aukščiausio lygio susitikimus. Tokia schema leistų Kanadai priartėti prie ES, tačiau neperžengti sutartyse įtvirtintų geografinių ribų.

    Kanados suartėjimas su Europa vyksta tuo metu, kai ES pačiai tenka spręsti plėtros, gynybos pramonės stiprinimo ir strateginės autonomijos klausimus. Todėl Otavos signalai Briuseliui gali tapti ne tik dvišalių santykių tema, bet ir platesnės diskusijos apie tai, kaip demokratijos kuria naujus aljansus sparčiai besikeičiančiame pasaulyje, dalimi.

  • Patriot sistemų gamyba Lenkijoje: gynybos viceministrė sako, kad derybos su JAV artėja prie sprendimų

    Lenkija siekia, kad šalyje būtų sutelkta didesnė dalis su oro gynybos sistema Patriot susijusios gamybos. Varšuva su JAV partneriais pastarosiomis savaitėmis tęsė derybas, kurios, pasak Gynybos ministerijos vadovybės, perėjo iš politinių deklaracijų į pramoninį lygmenį.

    Apie tai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministrė ir valstybės sekretorė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka. Ji pabrėžė, kad dialogas jau yra pažangesnis nei bendras ketinimas bendradarbiauti, o konkrečių sprendimų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis.

    Pasak viceministrės, derybose svarbiausia ne vien paslaugos ar aptarnavimas, o koprodukcija, technologijų ir kompetencijų perkėlimas bei realios investicijos į Lenkijos gynybos pramonę. Tokia kryptis atspindi platesnę regiono tendenciją: šalys, didinančios gynybos biudžetus, siekia, kad kuo daugiau vertės grandinės liktų vietoje.

    Nuo pirkėjo prie partnerio

    M. Sobkowiak-Czarnecka teigimu, sėkmingiems gynybos sandoriams nepakanka vien vyriausybių susitarimų. Esą būtinas ir pramonės dialogas, nes be gamybinių pajėgumų bei tiekimo grandinių sutelktumo neįmanoma įgyvendinti ambicingų įsipareigojimų.

    Viceministrė akcentavo, kad JAV požiūris į bendradarbiavimą su Europos sąjungininkais tampa pragmatiškesnis. Augantis ginkluotės poreikis, siejamas tiek su nacionaliniais užsakymais, tiek su paramos paketais sąjungininkams, didina spaudimą JAV gamybiniams pajėgumams, todėl ieškoma patikimų partnerių Europoje.

    Lenkija šioje situacijoje mato galimybę: didesnės investicijos į vietos gamyklas ir nauji užsakymai vietos įmonėms turi tapti argumentu, kad šalis gali ne tik pirkti, bet ir gaminti. Taip Varšuva siekia keisti statusą iš kliento į partnerį, kuris prisideda prie bendrų pajėgumų kūrimo.

    Kas svarbu derybose

    Lenkijos Gynybos ministerija signalizuoja, kad vertinant užsienio tiekėjus vis dažniau bus žiūrima ne vien į kainą ir technines charakteristikas. Didesnį svorį turi turėti tai, ar tiekėjas pasirengęs įtraukti vietos subrangovus, steigti aptarnavimo centrus Lenkijoje, svarstyti koprodukciją ir investuoti į specialistų rengimą.

    Tokia praktika atitinka visoje Europoje stiprėjančią kryptį, kai karinės įrangos pirkimai susiejami su pramoniniu atsparumu. Tiekimo grandinių patikimumas, atsarginių dalių prieinamumas ir remonto pajėgumai tapo vienu svarbiausių kriterijų, ypač ilgo konflikto ar krizės scenarijuose.

    Viceministrė taip pat aiškino, kad Europos Sąjungos gynybos finansavimo priemonių reikalavimai dėl gamybos lokalizavimo Bendrijoje skatina JAV bendroves ieškoti būdų dalį gamybos perkelti į ES. Lenkija siekia pasinaudoti šiuo impulsu ir tapti regioniniu centru JAV gynybos pramonės projektams, orientuotiems į europinius pirkimus.

    Platesnis atsparumo klausimas

    Patriot tema, pasak M. Sobkowiak-Czarnecka, yra tik dalis platesnio nacionalinio atsparumo paveikslo. Ji viešai akcentuoja, kad atsparumas nėra vien kariuomenės apginklavimas, bet ir civilinė sauga, perspėjimo sistemos, kritinių prekių bei vaistų tiekimo stabilumas, taip pat visuomenės atsparumas dezinformacijai.

    Viceministrė išskyrė problemą, kurią vadina vienu jautriausių taškų: visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Jos teigimu, realių incidentų metu pasimetimas ir informacijos trūkumas gali sustiprinti dezinformacijos poveikį, todėl pasitikėjimas ir aiški komunikacija tampa saugumo dalimi.

    Kol kas Lenkijos Gynybos ministerija neatskleidžia, kokiu modeliu galėtų būti įgyvendinta su Patriot susijusi gamyba ir kokios apimties projektas svarstomas. Vis dėlto oficialūs signalai rodo, kad derybos pasiekė etapą, kuriame sprendimai gali būti priimti artimiausiu metu, o tai reikštų naują Lenkijos ir JAV pramoninio bendradarbiavimo etapą.

  • Švedija gavo pirmuosius „Archer“ 8×8: ukrainiečiai jau įvardijo skaudžiausius trūkumus

    Švedija gavo pirmuosius „Archer“ 8×8: ukrainiečiai jau įvardijo skaudžiausius trūkumus

    Pirmieji „Archer“ 8×8 jau kariuomenėje

    Švedijos ginkluotės pirkimų agentūra FMV perdavė Švedijos ginkluotosioms pajėgoms pirmąsias keturias ratines savaeiges haubicas „Archer“ 8×8. Tai pradžia didesnio 48 sistemų įvedimo į tarnybą etapo, kuris numatytas pagal 2023 metais sudarytą sutartį.

    Pasak FMV, naujieji „Archer“ sustiprins artilerijos pajėgumus pietų Švedijoje ir Gotlando saloje, o tai svarbu ir NATO Baltijos jūros regiono saugumui. Agentūra nurodo, kad pristatymai turėtų tęstis iki 2030 metų.

    Kuo skiriasi 8×8 versija

    „Archer“ yra Švedijoje sukurta 155 milimetrų kalibro savaeigė artilerijos sistema, kurią gamina „BAE Systems“ padalinys Švedijoje. 155 milimetrų kalibras yra NATO standartas, todėl sistema pritaikyta Vakarų amunicijos ekosistemai ir bendroms logistikos grandinėms.

    Švedija anksčiau naudojo „Archer“ 6×6 platformą, kuri į tarnybą įėjo 2016 metais. Naujoji 8×8 versija, kaip skelbiama, turi geresnes pravažumo savybes ir gali pasiekti iki 90 kilometrų per valandą greitį, todėl lengviau manevruoja skirtingomis sąlygomis.

    Greitis mūšio lauke ir ugnies galia

    FMV teigia, kad „Archer“ gali užimti arba palikti ugnies poziciją maždaug per 20 sekundžių. Taip pat nurodoma, kad sistema gali paleisti šešis šūvius ir per mažiau nei dvi minutes pasitraukti maždaug 500 metrų, mažindama riziką patekti į atsakomąją ugnį.

    Gamintojo pateikiamais duomenimis, „Archer“ šaudymo sparta gali siekti iki devynių šūvių per minutę. Automatinėse dėtuvėse sistema gabena 21 šovinį ir gali vykdyti kelių sviedinių vienalaikio smūgio režimą, kai keli sviediniai pasiekia taikinį tuo pačiu metu.

    Priklausomai nuo naudojamos amunicijos, maksimalus „Archer“ nuotolis gali viršyti 50 kilometrų. Tokie parametrai šiuolaikinėje artilerijoje vertinami kaip svarbūs, nes didesnis nuotolis ir greitas pozicijos keitimas leidžia veikti toliau nuo fronto ir mažinti aptikimo tikimybę.

    Ukrainos patirtis: modernumas turi kainą

    „Archer“ sistemos naudojamos ir Ukrainoje, o Švedijos 2023 metais užsakytos platformos, kaip skelbiama, turi padėti kompensuoti dalį anksčiau perduotų vienetų. Tačiau viešojoje erdvėje yra buvę kritikos dėl tam tikrų konstrukcinių ir eksploatacinių ypatybių.

    Ukrainos pusė yra atkreipusi dėmesį, kad pažeidžiamas gali būti atviriau išdėstytas hidraulikos mazgas, kurį lengviau apgadinti. Taip pat pabrėžiama, jog dėl aukšto automatizavimo „Archer“ ne visada gali naudoti kiekvieno tipo 155 milimetrų amuniciją, o efektyviam darbui reikia gerai parengtų artileristų, todėl mokymai gali užtrukti ilgiau.

    Nors sistema vertinama kaip labai technologinė ir turinti aiškių pranašumų, intensyvaus karo sąlygomis pažangi automatika gali reikšti ir papildomus apribojimus bei jautrumą tam tikriems gedimams. Tai vienas iš paaiškinimų, kodėl informacijos apie „Archer“ naudojimą fronte viešumoje pasirodo palyginti retai.

  • Pentagonas braižo NATO 3.0 planą: Europa turės gintis pati, o JAV peržiūri pajėgas

    Pentagonas braižo NATO 3.0 planą: Europa turės gintis pati, o JAV peržiūri pajėgas

    JAV peržiūri karių buvimą Europoje

    Pentagonas iki lapkričio 6 dienos turi pateikti JAV gynybos sekretoriui Pete’ui Hegsethui bent keturis galimos JAV karinės laikysenos Europoje variantus. Juose būtų apibrėžtas pajėgų skaičius, dislokavimo vietos, pokyčių tempas ir numatomos išlaidos.

    Platesnė peržiūra, apie kurią NATO gynybos ministrai kalbėjo birželį Briuselyje, turėtų būti baigta gruodį. Ji siejama su spartesniu perėjimu prie vadinamojo NATO 3.0 modelio, kuriame Europa prisiimtų didesnę atsakomybę už konvencinę žemyno gynybą.

    Ką reikštų NATO 3.0

    Šio požiūrio esmė tokia: Europos sąjungininkai būtų pagrindinė konvencinės gynybos jėga, o JAV labiau koncentruotųsi į kritines, ribotesnes funkcijas. Pentagonas tokį poslinkį argumentuoja būtinybe daugiau resursų skirti Indijos ir Ramiojo vandenyno regionui, atsižvelgiant į Kinijos keliamus iššūkius.

    Viešojoje erdvėje taip pat nuolat kartojamas argumentas, kad Europa yra ekonomiškai pajėgi didinti investicijas į gynybą ir sparčiau plėsti kariuomenių pajėgumus. Tai apimtų ne tik ginkluotę, bet ir logistiką, oro gynybą, amunicijos gamybą bei mobilumo infrastruktūrą.

    Pokyčiai jau pradėti, bet ne visiems vienodi

    Šiuo metu Europoje dislokuota apie 80 000 JAV karių ir personalo. Kaip nurodoma aptariamoje schemoje, dar iki formalaus vertinimo pabaigos buvo paskelbta apie maždaug 5 000 karių išvedimą iš Vokietijos, nutraukta brigados rotacija Rumunijoje ir atšaukti planai dėl apie 4 000 karių šarvuotos brigados siuntimo į Lenkiją.

    Taip pat mažintas JAV indėlis į NATO krizinių pajėgumų planą: naikintuvų skaičius sumažintas nuo maždaug 150 iki 100, peržiūrėtas jūrinės žvalgybos orlaivių, oro degalų papildymo, dalies jūrinių pajėgų ir bombonešių grupių indėlis. Tokie sprendimai kelia klausimų, ar atgrasymas nuo Rusijos bus pakankamas, kol Europa dar tik didina gamybos ir pajėgumų apimtis.

    „Europa turi daugiau prisidėti prie konvencinės gynybos, o JAV koncentruosis į ribotesnę, bet kritinę paramą“, – sakė Pentagonui artimi pareigūnai.

    Tekste pabrėžiama, kad sumažinimai neturėtų paliesti Lenkijos, o kai kuriais atvejais net svarstomas didesnis JAV karių skaičius šioje šalyje. Lenkija įvardijama kaip pavyzdinis sąjungininkas, nes gynybai skiria apie 5 proc. BVP.

    Kartu primenama, kad JAV Kongresas yra nustatęs ribas, kiek ilgai be papildomų procedūrų galima sumažinti karių skaičių Europoje žemiau 76 000. Tai reiškia, kad net ir esant politinei valiai, greiti ir gilūs pjūviai gali atsiremti į vidaus teisines bei biurokratines kliūtis.

    Politinis klausimynas sąjungininkams

    Pastarosiomis savaitėmis Europos sąjungininkai gavo JAV klausimyną, kuris apima ne vien karinius pajėgumus. Vašingtonas teiraujasi, ar konkreti šalis viešai rėmė JAV užsienio politiką, kokius apribojimus taiko bazėms ir skrydžiams bei ar pasirengusi juos švelninti.

    Taip pat domimasi, ar valstybė perka ginkluotę iš JAV gamintojų, kaip vertina Europos Sąjungos iniciatyvas, palankesnes Europos gynybos pramonei, ir ar remia NATO 3.0 koncepciją. Europos diplomatai tai vertina kaip bandymą labiau susieti JAV karinės paramos apimtį su politiniu pritarimu Vašingtono linijai.

    Tekste minima, kad dalis Europos sostinių skeptiškai vertina konsultacijų procesą ir mano, jog kai kurie sprendimai galėjo būti priimti iš anksto. Rytinio NATO sparno šalys nerimauja, kad JAV sausumos pajėgų ir aviacijos mažėjimas gali susilpninti atgrasymą, jei europiniai pajėgumai dar nebus pakankamai sustiprėję.

    Pentagono peržiūros rezultatai turėtų paaiškėti iki gruodžio, kai sąjungininkai sužinos, kurį variantą pasirinks JAV gynybos sekretorius. Nuo to priklausys, ar mažinimas bus tolygus, ar labiau diferencijuotas pagal gynybos išlaidas, bazinių pajėgumų prieinamumą ir politinius įsipareigojimus.

  • Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje įplieskė nerimą: ar Baltijos šalys tikrai saugios?

    Slaptas CŽV vadovo vizitas Maskvoje įplieskė nerimą: ar Baltijos šalys tikrai saugios?

    Slapta kelionė, viešos interpretacijos

    Slaptas JAV CŽV direktoriaus Johno Ratcliffe’o vizitas Maskvoje sukėlė naują spėlionių bangą dėl Rusijos ketinimų ir NATO pasirengimo. Nors oficialiai detalių mažai, pats faktas, kad žvalgybos vadovas vyko asmeniškai, daug kam tapo signalu apie galimai jautrią informaciją.

    JAV žiniasklaidoje pasirodė pranešimų, kad Maskvai perduotas perspėjimas nesvarstyti smūgių NATO narėms, ypač Estijai, Latvijai ir Lietuvai. Tokie pranešimai sustiprino klausimą, ar Rusija gali mėginti patikrinti Aljanso vienybę, nes karas Ukrainoje užsitęsė ir išlieka aklavietės požymių.

    Ko baiminamasi labiausiai

    Karo analitikai pabrėžia, kad šiandien nematyti tokio plataus Rusijos pajėgų telkimo prie Baltijos valstybių, koks buvo fiksuotas prieš 2022 metų vasario invaziją į Ukrainą. Tačiau tai nereiškia, kad rizikos nebėra, nes NATO atgrasymas gali būti testuojamas ir mažesnėmis, ribotomis priemonėmis.

    Diskusijose dažniausiai minimi scenarijai apima oro erdvės pažeidimus, riboto masto raketų ar dronų smūgius, taip pat provokacijas pasienyje. Tokie veiksmai galėtų būti skirti ne teritorijai užimti, o patikrinti, kaip greitai ir vieningai sąjungininkai reaguotų pagal NATO 5 straipsnį.

    „Svarbiausia rizika yra ne masinė invazija, o ribota provokacija, kurią būtų sunku iš karto aiškiai įvardyti“, – sakė vienas Europos karinių struktūrų atstovas.

    Baltijos šalių žinutė: vertinimai nesikeičia

    Baltijos šalių pareigūnai po vizito viešai siekė mažinti įtampą ir pabrėžė, kad jų grėsmių vertinimai iš esmės nepasikeitė. Estija ir Latvija akcentavo, kad tiesioginės plataus masto konvencinės invazijos tikimybė šiuo metu vertinama kaip žema.

    Kartu girdima ir kita žinutė: net jei didelio puolimo požymių nėra, regionas turi būti pasirengęs hibridinėms atakoms, sabotažui, kritinės infrastruktūros trikdymui ir dronų incidentams. Tai ypač aktualu energetikos, transporto, ryšių ir pasienio saugumo srityse, kur pastaraisiais metais Europoje fiksuota daugiau įtartinų incidentų bei sisteminių bandymų kelti nestabilumą.

    „Mes nematome Rusijos pajėgų koncentravimo ar karinio pasirengimo pulti NATO ar Baltijos valstybes“, – sakė Estijos užsienio reikalų ministras Margus Tsahkna.

    Lietuvos ir Latvijos lyderiai pastaraisiais mėnesiais taip pat yra kalbėję apie galimus ribotus veiksmus, nukreiptus į infrastruktūrą, ir apie bandymus patikrinti NATO politinę valią. Tokios įžvalgos dera su platesne europine diskusija, kad atgrasymas šiandien turi apimti ne tik kariuomenę, bet ir visuomenės atsparumą bei civilinę parengtį.

    2021 metų šešėlis ir kodėl tai svarbu

    Situaciją papildomai aštrina istorinė paralelė: 2021 metų lapkritį tuometinis CŽV vadovas Williamas Burnsas taip pat vyko į Maskvą su perspėjimu, o po kelių mėnesių Rusija pradėjo plataus masto karą Ukrainoje. Dėl to dalis ekspertų ragina neapsigauti vien tuo, kad dabar nėra didelio telkimo požymių.

    Skirtumas tas, kad riboto masto operacijoms gali nereikėti tokio akivaizdaus pasiruošimo, kokį matė pasaulis prieš 2022 metų invaziją. Todėl NATO rytiniame flange didėja dėmesys greitai reakcijai, oro gynybai, žvalgybai, logistikai ir kritinės infrastruktūros apsaugai.

    Galutinis klausimas, kurį išryškino vizitas Maskvoje, nėra vien apie tai, ar Baltijos šalys saugios šiandien. Jis apie tai, kaip greitai ir aiškiai Vakarai sugebėtų reaguoti į mažas, bet kryptingas provokacijas, kurios kuriamos tam, kad sujauktų sprendimų priėmimą ir pasėtų abejones dėl kolektyvinės gynybos.

  • JAV sąraše atsirado Lenkija: „Boeing“ kontrakte įvardyta kaip galimas F-15EX pirkėjas

    JAV sąraše atsirado Lenkija: „Boeing“ kontrakte įvardyta kaip galimas F-15EX pirkėjas

    Jungtinės Valstijos į oficialius dokumentus įtraukė Lenkiją tarp galimų naikintuvų F-15 programos užsakovų. Tai nereiškia pasirašyto sandorio, tačiau rodo, kad Varšuva vertinama kaip potenciali pirkėja ir gali dalyvauti būsimuose užsakymuose.

    Rugpjūčio 24 dieną JAV Gynybos departamentas skyrė „Boeing“ didelės apimties sutartį F-15 Eagle Crest programai. Sutartis sudaryta pagal IDIQ modelį, kai konkretūs kiekiai nustatomi vėlesniais užsakymais per apibrėžtą laikotarpį, o ne iš karto.

    Sutarties apimtis apima naujų orlaivių gamybą, sistemų integravimą, modernizacijas, esamų lėktuvų atnaujinimus, techninę priežiūrą ir remonto pajėgumų užtikrinimą. Tikslas yra palaikyti F-15 sistemos pajėgumus JAV Oro pajėgoms, Nacionalinei gvardijai ir kitiems užsakovams.

    Darbai planuojami Sent Luise, Misūrio valstijoje, o programos įgyvendinimas numatytas iki 2037 metų rugpjūčio. Užsakymų teikimo laikotarpis pagal šią sutartį turėtų tęstis iki 2031 metų rugpjūčio, su galimybe jį pratęsti dar iki 2036 metų rugpjūčio.

    Dokumentuose kaip galimi užsienio pirkėjai įvardijamos Japonija, Izraelis, Saudo Arabija, Pietų Korėja, Singapūras, Indonezija ir Lenkija. Toks įtraukimas dažniausiai reiškia, kad JAV planavimo ir eksporto procesuose paliekama galimybė ateityje aptarnauti konkrečių šalių užsakymus.

    „Boeing“ Lenkijai F-15EX Eagle II siūlo jau kelerius metus, akcentuodama sąveiką su JAV ir NATO bei didelį kovinį pajėgumą. Vis dėlto viešai nėra patvirtintos nei pasirašytos sutarties, nei oficialaus sprendimo, kad Varšuva būtent šį modelį pasirinko.

    Gynybos analitikai atkreipia dėmesį, kad panašūs atvejai anksčiau tapdavo pirmu žingsniu realiems sandoriams. Pavyzdžiui, kai Lenkija buvo įtraukta į panašaus tipo JAV sutartinę struktūrą dėl sraigtasparnių „Apache“, vėliau ji tapo vienu didžiausių užsienio klientų šiame segmente.

    Lenkijos sprendimus aviacijos srityje formuoja keli veiksniai: regiono saugumo situacija, NATO oro gynybos stiprinimas ir būtinybė užtikrinti ilgalaikį techninį aptarnavimą bei atsarginių dalių grandines. F-15EX dažnai pristatomas kaip platforma, leidžianti gabenti didelį ginkluotės kiekį, tačiau galutinį pasirinkimą paprastai lemia kaina, pristatymo terminai ir integracija su turima infrastruktūra.

  • Nuolatinės JAV pajėgos Lenkijoje: Krašto apsauga derasi dėl kelių vietų, ne vienos bazės

    Lenkija su Jungtinėmis Valstijomis derasi dėl nuolatinio amerikiečių karių dislokavimo keliuose taškuose, o ne vienoje didelėje bazėje. Tai po susitikimo NATO būstinėje paskelbė Lenkijos krašto apsaugos viceministras Pawelas Zalewskis, aptaręs klausimą su JAV gynybos viceministru Elbridge’u Colby.

    Anot viceministro, pokalbyje akcentuota platesnė NATO darbotvarkė, susijusi su didesne Europos šalių atsakomybe už žemyno gynybą. Varšuva teigia remianti kryptį, kai europinės sąjungininkės stiprina savo pajėgumus, o JAV indėlis Europoje išlieka, bet labiau orientuotas į kritines kompetencijas.

    Keli taškai vietoje vienos bazės

    Pasak P. Zalewskio, Lenkijos tikslas – kad JAV įsitraukimas būtų matuojamas ne vien karių skaičiumi, o tuo, kokius pajėgumus amerikiečiai atveža. Jis pabrėžė, kad svarbiausia yra „kokybė“ – gebėjimai, kurių Lenkija pati neturi arba jų apimtis dar nepakankama.

    Viceministras nurodė, kad kalbama apie kelias potencialias nuolatinio dislokavimo vietas ir kelis skirtingus formatus, o ne vieną simbolinę bazę. Tarp pavyzdinių krypčių jis minėjo žvalgybą, vadovavimą ir valdymą bei kitus moderniai gynybai svarbius komponentus, tačiau konkrečių lokacijų ar pajėgumų paketų kol kas neįvardijo.

    Artimiausiu metu į Lenkiją turėtų atvykti vienas iš E. Colby komandos narių. Tuomet Varšuva ketina pristatyti amerikiečiams savo siūlomas dislokavimo vietas ir argumentus, kodėl pasirinkti būtent tokį kelių taškų modelį.

    Laikas ir kontekstas NATO planuose

    Paklaustas apie projekto įgyvendinimo terminus, P. Zalewskis teigė norintis, kad sprendimai būtų derinami su platesniu JAV karinės laikysenos Europoje vertinimu. Vis dėlto jis pažymėjo nenorintis tapti „termino įkaitu“, nes tokio masto gynybos planai priklauso nuo politinių sprendimų, karinių poreikių ir sąjungininkų suderinamumo.

    Pastaraisiais metais NATO rytiniame flange nuosekliai didinamas atgrasymo ir gynybos potencialas, o Lenkija tampa vienu svarbiausių logistinių ir operacinių mazgų regione. Kelių dislokavimo vietų modelis praktiškai leidžia išskaidyti infrastruktūrą, mažinti pažeidžiamumą ir greičiau pritaikyti pajėgas skirtingoms užduotims.

    Dėl branduolinio aspekto – aiški pozicija

    Lenkijos viceministras taip pat pakomentavo branduolinio atgrasymo temą. Jis pabrėžė, kad Lenkija nori išlikti NATO branduolinio atgrasymo dalimi, tačiau tai nereiškia branduolinių galvučių dislokavimo šalies teritorijoje.

    „Ne. Noriu tai pasakyti labai aiškiai ir atvirai. Lenkija nenori turėti branduolinių galvučių savo teritorijoje“, – sakė P. Zalewskis.

    Ši žinutė rodo Varšuvos siekį suderinti didesnį JAV buvimą ir regiono gynybos stiprinimą su politiniu atsargumu jautriausiais atgrasymo klausimais. Tuo pat metu Lenkija signalizuoja, kad derybose prioritetas teikiamas konkretiems pajėgumams ir ilgalaikei sąjungininkų infrastruktūrai, o ne vien simboliniams sprendimams.

  • ES komisarai ragina kurti rytinio flango koordinatorių: dėl Rusijos grėsmių prašo skubių sprendimų

    ES komisarai ragina kurti rytinio flango koordinatorių: dėl Rusijos grėsmių prašo skubių sprendimų

    Penki Europos Komisijos nariai iš vadinamojo ES rytinio flango valstybių paragino Komisijos pirmininkę Ursulą von der Leyen imtis skubių veiksmų, reaguojant į augančias Rusijos keliamas grėsmes Baltijos regionui. Tarp siūlymų – nauja aukšto lygio specialaus koordinatoriaus pareigybė, kuri sujungtų skirtingas ES politikos sritis.

    Šią iniciatyvą laišku iškėlė ES užsienio politikos vadovė Kaja Kallas, vykdomoji pirmininko pavaduotoja Henna Virkkunen ir eurokomisarai Valdis Dombrovskis, Andrius Kubilius bei Piotr Serafin. Jie akcentuoja, kad saugumo situacija prie rytinės ES sienos tampa ne vien regioniniu, o visos Europos saugumo išbandymu.

    Koordinatorius vienam kontaktui

    Siūlomas koordinatorius būtų vienas aiškus kontaktinis taškas rytinio flango šalims, padedantis greičiau derinti sprendimus tarp skirtingų Komisijos portfelių. Komisarų teigimu, tai taip pat būtų politinis signalas, kad ES paramą regionui ketinama stiprinti ne deklaracijomis, o praktiniais instrumentais.

    Idėja atsiremia į nuostatą, kad grėsmės pobūdis tampa vis labiau mišrus: nuo karinių rizikų iki sabotažo, kibernetinių atakų, dezinformacijos ar spaudimo per energetiką ir logistiką. Dėl to, pasak komisarų, reikia koordinavimo, kuris apimtų ir civilinę saugą, ir infrastruktūros apsaugą, ir finansavimo sprendimus.

    Raginimas spartinti pasirengimą

    Laiške taip pat raginama greičiau stiprinti pasirengimą krizėms, įskaitant gebėjimą reaguoti į infrastruktūros sutrikdymą. Tarp minimų krypčių – regioninių atsargų stiprinimas ir nuoseklesnės priemonės prieš hibridines grėsmes, kurios pastaraisiais metais vis dažniau fiksuojamos prie rytinės ES ir NATO ribos.

    Komisarai siūlo, kad koordinatorius dirbtų kartu su NATO ir nacionalinėmis institucijomis, identifikuodamas spragas civilinėje parengtyje bei kritinės infrastruktūros ir bendruomenių apsaugoje. Jų logika paprasta: kai grėsmės yra tarpsektorinės, vienos institucijos sprendimų nepakanka, o spragos dažniausiai atsiranda būtent „tarp“ atsakomybių.

    Vizitas Baltijos šalyse ir „Eastern Flank Watch“

    Dar vienas siūlymas – šį rudenį surengti visos Europos Komisijos kolegijos posėdį vienoje iš Baltijos valstybių. Komisarų teigimu, toks vizitas leistų ES vadovybei iš arti pamatyti prastėjančios saugumo aplinkos poveikį viešajai tvarkai ir ekonomikai bei greičiau susitarti dėl konkrečių priemonių.

    Laiške taip pat raginama paspartinti iniciatyvą „Eastern Flank Watch“, skirtą kovai su hibridinėmis grėsmėmis prie ES rytinės sienos, ir užtikrinti didesnį finansavimą. Pabrėžiama, kad oro erdvės pažeidimai ir bepiločių orlaivių įskridimai regione kelia ne tik saugumo, bet ir operacinio reagavimo klausimus.

    Tekste minima ir papildomą dėmesį regione sukėlusi JAV Centrinės žvalgybos agentūros vadovo kelionė. Viešojoje erdvėje pasirodžius interpretacijų apie galimą perspėjimą Maskvai, buvęs Estijos prezidentas Toomas Hendrik Ilves tokią versiją atmetė, pabrėždamas, kad Rusijos skaičiavimai regione iš esmės nepasikeitė.

  • Į Laską skrenda dar 5 F-35: Lenkija jau netrukus turės pusę eskadrilės „Husarz“

    Į Laską skrenda dar 5 F-35: Lenkija jau netrukus turės pusę eskadrilės „Husarz“

    Į 32-ąją taktinės aviacijos bazę Laske netrukus turėtų atskristi dar penki Lenkijos karinių oro pajėgų naikintuvai F-35. Tai reikštų, kad šalyje jau bus sukomplektuota maždaug pusė vienos eskadrilės šių penktos kartos orlaivių.

    Pirmieji trys Lenkijai skirti F-35 į Laską atskrido gegužės 28 dieną, o birželio 12 dieną oficialiai priimti į ginkluotę. Tolimesnės siuntos didina ne tik oro pajėgų galimybes, bet ir bendrą regiono atgrasymo potencialą, kurį Varšuva kuria kartu su sąjungininkais.

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas, kalbėdamas apie naujų orlaivių integraciją, akcentavo sąjunginį saugumo matmenį.

    „Tai stiprina ne tik Karinių oro pajėgų gebėjimus, bet ir visą saugumo sistemą, kurią kuriame su savo sąjungininkais“, – sakė Władysławas Kosiniakas-Kamyszas.

    Skelbiama, kad šiemet Lenkijoje turėtų būti iš viso 14 F-35, ir visi jie planuojami dislokuoti Laske. Šie naikintuvai atskrenda iš Ebbing oro nacionalinės gvardijos bazės Arkanzase, kur šiuo metu rengiami lenkų pilotai ir technikai.

    Lenkija yra užsakiusi 32 F-35 su mokymo paketu ir papildomų variklių atsarga. Sutartis pasirašyta 2020 metų sausio 31 dieną, o tuomet viešai įvardyta kaina siekė 4,6 mlrd. JAV dolerių be mokesčių, tai yra maždaug 4,2 mlrd. eurų pagal šių dienų kursą.

    Lenkijos kariuomenėje F-35 turi nacionalinį pavadinimą „Husarz“. Šis projektas laikomas vienu svarbiausių Lenkijos oro pajėgų modernizavimo žingsnių, nes F-35 yra skirtas veikti aplinkoje, kurioje vyrauja modernios oro gynybos sistemos, o taip pat rinkti ir dalintis informacija su kitais sąjungininkų vienetais.

    Be 32-osios bazės Laske, F-35 ateityje turėtų papildyti ir 21-ąją taktinės aviacijos bazę Švidvine. Numatyta, kad kiekvienoje iš šių bazių bus po vieną eskadrilę, o tai leistų paskirstyti pajėgumus ir užtikrinti veikimą skirtinguose operaciniuose scenarijuose.

    Visų 32 naikintuvų pristatymus Lenkija planuoja užbaigti iki 2029 metų pabaigos. Varšuva taip pat siekia, kad F-35 operacinę parengtį pasiektų jau kitais metais, tačiau tai priklausys nuo mokymų tempo, infrastruktūros parengimo ir sklandžios integracijos į bendras NATO procedūras.

  • Turkija kuria milžinišką lėktuvnešį NATO: jis gali pakeisti jėgų balansą prie Rusijos

    Turkija kuria milžinišką lėktuvnešį NATO: jis gali pakeisti jėgų balansą prie Rusijos

    Naujas Turkijos projektas NATO kontekste

    Turkija pradėjo nacionalinio lėktuvnešio MUGEM (Milli Uçak Gemisi) projektą, kurio darbai įsibėgėjo 2023 metais, bendradarbiaujant su Ispanijos laivų statytoju „Navantia“. Viešai projektas pristatytas 2024 metais, o į tarnybą laivas planuojamas priimti 2032 metais.

    Toks grafikas reiškia, kad po nuleidimo į vandenį dar gali prireikti maždaug 4–5 metų laivo įrangai sumontuoti, sistemoms integruoti, uosto bandymams ir jūriniams bandymams. Tuo pat metu Turkija vysto ir kitus didelius karinio laivyno projektus, įskaitant povandeninį laivą MİLDEN bei TF-2000 klasės naikintoją.

    Kam to reikia ir ką tai reikštų regione

    Anot Turkijos argumentų, MUGEM turėtų ženkliai išplėsti šalies jūrines operacines galimybes ir pademonstruoti vietinės gynybos pramonės bei laivų statybos pajėgumus. NATO mastu tai būtų dar vienas didelis lėktuvnešio tipo pajėgumas Viduržemio jūros regione.

    Tokio laivo atsiradimas gali turėti ir politinį svorį: Viduržemio jūra bei Juodosios jūros prieigos yra vienas jautriausių Europos saugumo taškų. Papildomas lėktuvnešio tipo platformos pajėgumas suteiktų daugiau pasirinkimų krizėms valdyti, ypač kai daugėja įtampos dėl Rusijos veiksmų ir karinio aktyvumo regione.

    Kokio dydžio ir galios būtų MUGEM

    Skelbiama, kad MUGEM ilgis siektų apie 285 metrus, plotis – 72 metrus, o vandentalpa – apie 60 000 tonų. Numatoma COGAG tipo jėgainė su keturiomis LM2500 dujų turbinomis, leidžianti išvystyti iki 26 mazgų greitį ir užtikrinti maždaug 10 000 jūrmylių veikimo nuotolį.

    Įgulos dydis, pagal viešai minimus planus, galėtų siekti apie 2 500 jūreivių. Tai būtų vienas didžiausių ir sudėtingiausių Turkijos karinio laivyno projektų per visą šalies istoriją.

    Orlaiviai, dronai ir naujos karo tendencijos

    Pradiniame etape laivas turėtų naudoti tradicinę rampą, tačiau ateityje svarstoma galimybė įdiegti katapultą, kuri išplėstų pakilimo scenarijus ir orlaivių spektrą. Deklaruojama, kad MUGEM galėtų talpinti iki 52 orlaivių, įskaitant pilotuojamus ir bepiločius, o apie 20 jų galėtų būti laikomi ant denio.

    Tarp realiausiai minimų platformų – „Bayraktar“ TB3 ir „Bayraktar“ Kizilelma bepiločiai bei lengvas kovinis mokomasis lėktuvas TAI Hürjet. Tai atitinka pastarųjų metų tendenciją, kai lėktuvnešių koncepcija vis dažniau siejama su DI valdomais jūriniais ir oro dronais, leidžiančiais mažinti riziką įguloms ir didinti žvalgybos bei smūgio pajėgumus.

    „MUGEM mums reiškia ne tik naują platformą, bet ir galimybę sujungti skirtingas jūrines bei oro sistemas į vieną veikimo architektūrą“, – sakė Turkijos karinio jūrų laivyno vadovybės atstovų viešai perteikiama pozicija.

    Taip pat akcentuojama, kad lėktuvnešis būtų pritaikytas darbui su nepilotuojamais antvandeniniais ir povandeniniais aparatais. Turkija viešai skelbė turinti kelias skirtingas tokių platformų kategorijas, kurias teoriškai būtų galima integruoti į lėktuvnešio vadovavimo ir valdymo sistemas, siekiant didesnio situacijos suvokimo ir lankstesnių operacijų jūroje.