CP v2

Tag: NATO

  • Europa ruošiasi NATO 3.0: ką reiškia galimas JAV atsitraukimas ir kodėl laikas senka

    NATO užsienio reikalų ministrų susitikimas Švedijos Helsingborge tapo pasirengimu artėjančiam Aljanso viršūnių susitikimui Ankaroje. Derybų fonas išskirtinis: vis garsiau svarstoma, kad JAV karinis įsitraukimas Europoje ilgainiui mažės, o žemynui teks greičiau stiprinti savarankiškus gynybos pajėgumus.

    Švedija, viena naujausių NATO narių, šį etapą išgyvena kaip simbolinį lūžį po ilgamečio neutralumo. Sprendimą jungtis prie Aljanso paskatino Rusijos agresyvi politika regione, kuri daugeliui Europos šalių iš naujo apibrėžė grėsmių vertinimą ir gynybos planavimą.

    JAV vaidmuo gali keistis

    Diskusijos apie JAV prioritetų persiskirstymą nėra naujos, tačiau pastaraisiais metais jos įgavo daugiau politinio svorio. Vašingtonas nuosekliai spaudžia Europos sąjungininkus didinti išlaidas gynybai ir prisiimti didesnę atsakomybę už konvencinę žemyno gynybą.

    Tuo pat metu viešojoje erdvėje pasirodantys signalai apie galimus JAV pajėgų perdislokavimus ar rotacijų mažinimą kelia klausimų dėl pasirengimo. NATO karinė vadovybė akcentuoja, kad bet koks pokytis, jei jis vyktų, būtų laipsniškas ir išdėstytas per kelerius metus, todėl Europa turi ribotą, bet realų pasirengimo langą.

    Kas yra NATO 3.0?

    Viešose analizėse vis dažniau minimas NATO 3.0 terminas apibūdina galimą naują Aljanso veikimo modelį, kuriame Europa prisiimtų didesnę dalį atsakomybės už konvencinę gynybą. Tuo tarpu JAV, pagal šią logiką, išlaikytų svarbiausią atgrasymo grandį, pirmiausia branduolinio saugumo ir strateginių pajėgumų srityse.

    Ekspertai pabrėžia, kad vien finansavimo didinimo neužtenka: kritiškai svarbios žvalgybos, strateginio transporto, oro pajėgų, priešraketinės gynybos ir logistikos grandys. Taip pat akcentuojama būtinybė kurti aiškesnius europinės dalies vadovavimo ir pajėgų valdymo mechanizmus, ypač tais atvejais, kai JAV nedalyvautų konkrečiose operacijose Europoje.

    Rytinio flango klausimai

    Lenkijai, Baltijos šalims ir Šiaurės regionui svarbiausia, kad bet koks NATO modelio atnaujinimas neatskirtų atgrasymo nuo realių gynybinių pajėgumų rytiniame flange. Todėl čia ypač svarbūs regioniniai susitarimai, sąveikumas, greito pastiprinimo planai ir aiškiai apibrėžtos pareigos, kas, kada ir kokiomis priemonėmis reaguoja į krizę.

    Ne mažiau jautrus klausimas yra didžiųjų Europos valstybių vaidmenys ir jų tarpusavio koordinacija. Kuo daugiau atsakomybės tenka Europai, tuo svarbiau, kaip praktikoje pasiskirsto užduotys tarp Vokietijos, Prancūzijos, Jungtinės Karalystės ir kitų pagrindinių sąjungininkų, ir kaip tai susiūva bendrą NATO planavimą.

    „Tai iš esmės paskutinis momentas, kai Europa dar gali pasiruošti savo sąlygomis, o ne veikti augančio spaudimo sąlygomis“, – sakė saugumo politikos ekspertas.

    Helsingborge vykstantys pokalbiai greičiausiai neatneš staigių sprendimų, tačiau jų tikslas yra nubrėžti kryptį prieš viršūnių susitikimą Ankaroje. Esminė užduotis artimiausiam laikotarpiui išlieka ta pati: suderinti su JAV, kaip praktiškai veiks atnaujintas NATO, ir kartu užtikrinti, kad Europos gynybos stiprinimas būtų ne tik politinis pažadas, bet ir apčiuopiami pajėgumai.

  • Trumpas žada siųsti 5 000 karių į Lenkiją: generolas įvardijo, ko labiausiai reikia, o ne skaičių

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas paskelbė, kad į Lenkiją bus siunčiami dar 5 000 JAV karių. Kol kas Vašingtonas nepateikė detalių, ar tai reikštų realų kontingento didinimą, ar anksčiau pristabdytos rotacijos atkūrimą.

    Lenkijos gynybos politikos formuotojai pabrėžia, kad vien karių skaičius nėra svarbiausias rodiklis. Kur kas reikšmingiau, kokie pajėgumai būtų dislokuoti ir kaip jie sustiprintų atgrasymą rytiniame NATO flange.

    Ką iš tiesų reiškia 5 000?

    Lenkijoje pastaraisiais metais nuolat būdavo apie 10 000 JAV karių, dalis jų – rotaciniai. Dėl to naujas 5 000 skaičius gali reikšti dvi skirtingas kryptis: arba papildomas pajėgas virš įprasto lygio, arba sugrįžimą prie anksčiau planuotos brigados rotacijos.

    Įtampą didina tai, kad netrukus prieš šį pareiškimą Pentagonas buvo signalizavęs apie korekcijas Europoje, įskaitant planus mažinti dalį pajėgų Vokietijoje ir peržiūrėti rotacinių sausumos pajėgų grandį. Tokiame kontekste bet koks aiškumo trūkumas kelia klausimų, kokia bus reali JAV laikysena regione artimiausiais mėnesiais.

    Lenkijos gynybos ministerijos strategijos ir planavimo padalinio vadovas, atsargos generolas Dariuszas Łukowskis vertina, kad Pentagono sprendimą dar reikės paversti konkrečiais įsakymais ir logistika. Pasak jo, tai paprastai užtrunka bent kelias dienas, o praktikoje lengviau koreguoti būtent rotacinį, o ne nuolatinį buvimą.

    Generolas: svarbiausia pajėgumai

    Pasak D. Łukowskio, diskusija apie skaičių užgožia esminį dalyką: Lenkijai ir visam regionui aktualiausia, kokios konkrečios karinės galimybės bus atgabentos. Jo vertinimu, kai kurių JAV pajėgumų Europai tenka konkuruoti su Indo–Ramiojo vandenyno regionu, todėl sąjungininkams būtina lygiagrečiai stiprinti ir savo gynybos potencialą.

    „Šiandien mažiau svarbu, kiek karių atvyks. Svarbiau, kokie pajėgumai bus dislokuoti Lenkijoje“, – sakė D. Łukowskis.

    Vienu didžiausių Europos NATO valstybių trūkumų jis įvardijo oro gynybą – brangią ir technologiškai sudėtingą sritį. Papildomos „Patriot“ tipo sistemos ar kiti oro gynybos elementai, jo teigimu, būtų tiesioginis indėlis į atgrasymą ir kritinės infrastruktūros apsaugą.

    Kaip dar vieną prioritetą Lenkijos pusė yra minėjusi aviacijos pajėgumus, kurie leistų greičiau reaguoti į incidentus ir stiprintų oro erdvės kontrolę. Tokie sprendimai, skirtingai nei vien sausumos vienetų didinimas, gali reikšmingai pakeisti realų pajėgų balansą regione.

    Rotacija ar nuolatinė bazė?

    Lenkija jau kurį laiką siekia ne tik rotacinių pajėgų, bet ir didesnio nuolatinio JAV buvimo modelio, panašaus į taikomą Vokietijoje. Nuolatinis dislokavimas paprastai reiškia daugiau infrastruktūros, šeimų atvykimą ir ilgalaikius įsipareigojimus, todėl toks sprendimas yra brangesnis ir politiškai sudėtingesnis.

    Generolo teigimu, Lenkija turi pranašumą dėl palankių susitarimų, susijusių su sąjungininkų pajėgų priėmimu, o dalis infrastruktūros ir aptarnavimo kaštų tenka priimančiajai šaliai. Vis dėlto nuolatinės brigados lygmens buvimas reikalautų dar platesnių investicijų, todėl kol kas labiausiai tikėtinas scenarijus – rotacinio formato korekcijos.

    Kol JAV administracija nepateikia papildomų paaiškinimų, išlieka neaišku, ar kalbama apie sausumos brigadą, oro gynybos vienetus, aviaciją ar mišrų paketą. D. Łukowskio vertinimu, 5 000 karių skaičius labiausiai atitinka brigados dydį, tačiau sprendimą lems ne vien aritmetika, o tai, ką Pentagonas galės skirti Europai, atsižvelgdamas į pasaulinius prioritetus.

    Kol kas pagrindinis signalas, kurį Lenkijoje įžvelgia gynybos pareigūnai, yra tas, kad JAV karinis buvimas šalyje neturėtų mažėti. Ar jis realiai didės ir kokia forma, paaiškės tik po to, kai sprendimas bus įformintas praktiniais Pentagono žingsniais.

  • Pirmieji F-35A atskrido į Lenkiją: ką tai keičia NATO rytiniame flange ir šalies oro gynyboje

    Gegužės 22 dieną Lenkijos karinių oro pajėgų istorijoje įrašyta nauja data: 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste nusileido pirmieji trys F-35A „Lightning II“ penktos kartos daugiafunkciai naikintuvai. Tai pirmasis realus žingsnis, kai ilgai planuotas modernizacijos projektas iš sutarties eilučių persikelia į kasdienę tarnybą ir kovinį pasirengimą.

    F-35A įsigijimo programa Lenkijoje pradėta 2020 metais, kai buvo pasirašytas kontraktas dėl 32 orlaivių, mokymų, logistikos, simuliatorių ir techninio palaikymo. Bendra sandorio vertė viešai buvo įvardyta apie 4,6 milijardo JAV dolerių, tai yra maždaug 4,2 milijardo eurų, priklausomai nuo valiutų kurso skaičiavimo laikotarpio.

    Iki šiol dalis Lenkijai skirtų F-35 buvo naudojami mokymams Jungtinėse Valstijose, Ebbingo bazėje Arkanzase, kur ruošiami pilotai ir technikai. Toks modelis taikomas ir kitoms naujoms F-35 naudotojoms: pirmiausia sukuriamas personalo „branduolys“, o tik tuomet dalis pajėgumų perkeliama į nacionalines bazes.

    Kas iš tikrųjų yra F-35

    F-35 dažnai vadinamas ne vien naikintuvu, o tinkliniu kovos mazgu, kuris renka ir apdoroja duomenis iš įvairių jutiklių, o vėliau perduoda juos sąjungininkų platformoms ir oro gynybos sistemoms. Pagrindinis pranašumas čia yra situacijos suvokimas: pilotas gauna sujungtą vaizdą iš radaro, infraraudonųjų spindulių sistemų ir elektroninės žvalgybos priemonių, todėl sprendimai priimami greičiau.

    Mažas aptinkamumas radarais, vadinamoji „stealth“ technologija, suteikia galimybę priartėti prie saugomų zonų ir atlikti užduotis mažiau rizikuojant būti pastebėtam. Praktikoje tai reiškia ne „nematomumą“, o trumpesnį aptikimo nuotolį ir daugiau laiko manevrui, ypač susidūrus su senesnės kartos oro gynybos sistemomis.

    Lenkija oficialiai nurodo, kad F-35 turėtų veikti kaip vientisos sistemos dalis, sąveikaudami su oro gynybos sprendimais „Wisła“ ir „Narew“, tolimojo nuotolio ugnies priemonėmis, žvalgybos pajėgumais bei modernizuotais F-16. Tokia integracija atitinka NATO kryptį į bendrą oro, sausumos, jūrų, kosmoso ir kibernetinės erdvės sąveiką.

    Bazė ir infrastruktūra

    Lasko bazė pastaraisiais metais buvo pritaikoma naujos kartos orlaiviams, įrengiant specializuotas techninės priežiūros zonas, apsaugos perimetrą, ryšių ir duomenų sistemas. Lenkijos gynybos institucijos yra nurodžiusios, kad vien bazės modernizacija ir susijusios investicijos siekė apie 900 milijonų zlotų, tai yra maždaug 210 milijonų eurų.

    Lenkijoje pabrėžiama, kad dalis infrastruktūros sprendimų dėl saugumo reikalavimų neviešinami, nes F-35 programa glaudžiai susijusi su jautriomis ryšių, programinės įrangos ir aptarnavimo procedūromis. Tokia praktika būdinga daugeliui šalių, kurios priima penktos kartos platformas.

    „Esame pasirengę ir laukėme šio skrydžio: pirmųjų F-35 ratų prisilietimo prie Lenkijos žemės. Tai mums svarbi akimirka, diena nulis“, – sakė 32-osios taktinės aviacijos bazės vadas pulkininkas lakūnas Krzysztofas Duda.

    Ribojimai ir realybė

    Pirmosios į Lenkiją atskridusios mašinos, kaip ir kitų šalių ankstyvosios partijos, gali būti pristatytos su ankstesne programinės įrangos ir įrangos konfigūracija. Tarptautinėje F-35 programoje viešai aptariami vėlavimai, susiję su TR-3 kompiuterinės architektūros ir Block 4 modernizacijos diegimu, kurie turėtų atverti platesnes ginkluotės ir jutiklių galimybes.

    Vis dėlto net ir esama konfigūracija ženkliai keičia regiono pajėgumų balansą, nes suteikia aukštą jutiklių lygį, pažangią elektroninę kovą ir didelį suderinamumą su NATO procedūromis. Rytiniame Aljanso flange tai svarbu ne tik dėl oro erdvės kontrolės, bet ir dėl gebėjimo greitai aptikti taikinius bei perduoti duomenis oro gynybai ar sąjungininkų pajėgoms.

    Viešoje erdvėje dėmesį patraukė ir tai, kad ant naujųjų orlaivių ženklinimas gali būti mažiau kontrastingas, pritaikytas bendram pilkam maskuojančiam dažymui. Tokie sprendimai siejami su mažo aptinkamumo reikalavimais ir standartais, taikomais iki pilnos nacionalinės konfigūracijos užbaigimo.

    Strategiškai Lenkijai F-35 reiškia ne vien naują orlaivį, bet ir kitokį kovos būdą, kuriame pranašumą suteikia informacija, jos apdorojimo greitis ir gebėjimas veikti tinkle. NATO mastu tai stiprina atgrasymą, o šalies mastu kuria pagrindą glaudesnei oro gynybos ir aviacijos integracijai artimiausiems dešimtmečiams.

  • Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    Rutte: Zelenskis pakviestas į NATO viršūnių susitikimą Ankaroje – koks bus jo vaidmuo?

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte patvirtino, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pakviestas į kasmetinį NATO viršūnių susitikimą, kuris liepos mėnesį vyks Ankaroje. Apie tai jis pranešė po NATO užsienio reikalų ministrų susitikimo Švedijoje.

    „Aš jį jau pakviečiau. Jis ten bus“, – sakė M. Rutte.

    Kol kas neaišku, kiek uždarų susitikimo dalių ir derybinių sesijų šiemet galės lankyti V. Zelenskis. Pastaraisiais metais jo dalyvavimo formatas kito priklausomai nuo sąjungininkų politinių prioritetų ir darbotvarkės akcentų.

    Praėjusiais metais Hagoje V. Zelenskio kvietimas buvo labiau ribotas, o susitikimo ašimi tapo gynybos finansavimo klausimai. JAV administracija tada siekė, kad NATO sąjungininkai įsipareigotų didinti išlaidas gynybai iki 5 proc. bendrojo vidaus produkto.

    Toks tonas kontrastavo su 2024 metais Vašingtone vykusiu susitikimu, kai Ukrainos vadovas buvo priimtas kaip vienas pagrindinių svečių, o sąjungininkai viešai pabrėžė Ukrainos euroatlantinės integracijos kryptį. Pastaruoju metu viešojoje NATO komunikacijoje dažniau akcentuojami praktiniai paramos mechanizmai ir ilgalaikis atgrasymas, o ne konkrečios narystės datos.

    JAV spaudimas dėl Irano

    Susitikimas Švedijoje laikytas svarbia stotele prieš lyderių susitikimą Ankaroje, tačiau jame ryškėjo ir kitos įtampos. JAV valstybės sekretorius Marco Rubio pakartojo Vašingtono nepasitenkinimą, kad NATO sąjungininkai neprisijungė prie JAV ir Izraelio veiksmų Irano kare, prasidėjusiame vasario 28 dieną.

    Pasak M. Rubio, JAV prezidentas Donaldas Trumpas ketina tiesiogiai išsakyti nusivylimą sąjungininkams lyderių lygiu. Jis leido suprasti, kad sąjungininkams teks reaguoti į priekaištus dėl paramos stokos konflikto pradžioje.

    Europos valstybių pozicija šiuo klausimu siejama su tuo, kad jos nebuvo įtrauktos į planavimą, nebuvo informuotos apie strategiją ir tikslus, todėl dalis sostinių nematė pareigos tapti konflikto šalimi. Tokios aplinkybės sustiprino transatlantines diskusijas apie konsultacijų mechanizmus ir kolektyvinių sprendimų priėmimą krizėse.

    Hormūzo sąsiauris ir branduolinė raudona linija

    Dalis JAV kritikos siejama ir su Hormūzo sąsiauriu, kuris yra vienas svarbiausių pasaulio energetikos ir prekybos koridorių. JAV prezidentas viešai ragino sąjungininkus prisidėti prie veiksmų, kuriais būtų atkurta laisva laivyba, ir kaltino dalį partnerių vengiant įsipareigojimų.

    Tuo pat metu M. Rubio teigė, kad derybose dėl galimo susitarimo su Iranu matyti nežymi pažanga. Vis dėlto jis pabrėžė, kad JAV raudona linija išlieka ta pati: Iranas negali turėti branduolinio ginklo, o labai prisodrinto urano klausimas privalo būti išspręstas.

    JAV taip pat viešai perspėjo dėl Irano bandymų įtvirtinti didesnę kontrolę Hormūzo sąsiauryje, įskaitant idėjas dėl mokesčių ar rinkliavų tarptautiniame vandens kelyje. NATO sąjungininkai ir partneriai Azijoje yra išreiškę pasirengimą prisidėti prie operacijos, kuri atnaujintų saugią laivybą, kai tik sumažėtų karo veiksmų rizika.

    Ką reikš Zelenskio kvietimas?

    V. Zelenskio dalyvavimas NATO viršūnių susitikime Ankaroje išlieka svarbus politinis signalas, tačiau jo realus formatas parodys, kiek aukštai Ukrainos klausimas bus iškeltas bendroje darbotvarkėje. Derybų kryptį gali lemti ir tai, kaip sąjungininkai suderins paramą Ukrainai su platesniais saugumo iššūkiais, įskaitant įtampas Artimuosiuose Rytuose.

    Atsižvelgiant į ankstesnių susitikimų praktiką, pagrindinis dėmesys tikėtina bus skiriamas ilgalaikiams gynybos įsipareigojimams, atgrasymo stiprinimui ir paramos Ukrainai tęstinumui. Visgi sprendimai dėl konkrečių politinių formuluočių dažnai paaiškėja tik prieš pat galutinių dokumentų patvirtinimą.

  • NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadas: Europa karo DI srityje kol kas neturi greitos alternatyvos „Palantir“ sprendimams

    NATO vadovybė pripažįsta, kad Europai šiandien trūksta greitai įgyvendinamų alternatyvų „Palantir“ kuriamoms karo DI technologijoms. Apie tai kalbėjo admirolas Pierre’as Vandier, einantis NATO vyriausiojo sąjungininkų pajėgų transformacijos vado pareigas ir atsakingas už inovacijas bei pasirengimą ateities karui.

    NATO sprendimą remtis „Palantir“ sprendimais lėmė greitis ir praktinis poreikis. Aljansas 2025 metų kovą įsigijo „Maven Smart System“ sistemą, skirtą gerinti žvalgybos analizę, taikinių parinkimą, situacijos mūšio lauke suvokimą ir planavimą, taip pat spartinti sprendimų priėmimą pasitelkiant dirbtinį intelektą.

    Sprendimas „iš lentynos“

    P. Vandier teigė, kad NATO pasirinko jau patikrintą sprendimą, kurį anksčiau naudojo Jungtinės Valstijos, nes alternatyvų, galinčių būti pristatytų per trumpą laiką, šiuo metu beveik nėra. Pasak jo, aljansui kritiškai svarbu gauti veikiančias sistemas ne per dešimtmetį, o per mėnesius ar kelerius metus.

    „Jie pasakė: imkime tai, kas jau yra paruošta ir ką naudojo Jungtinės Valstijos. Kiek man žinoma, šiandien „Palantir“ neturi realaus konkurento“, – sakė P. Vandier.

    NATO pabrėžia, kad šis pasirinkimas nėra įsipareigojimas vienam tiekėjui visam laikui, tačiau praktikoje tokios platformos dažnai sukuria priklausomybę dėl integracijų, duomenų struktūrų ir apmokymų. Kritikai Europoje ne kartą akcentavo, kad perėjimas prie kito tiekėjo gali būti brangus ir užtrukti, ypač kai sistemos tampa kasdienės veiklos dalimi.

    Europos priklausomybė nuo JAV gynybos technologijų

    Diskusiją aštrina ir platesnis Europos nerimas dėl priklausomybės nuo JAV gynybos technologijų, ypač kai geopolitinė aplinka tampa mažiau nuspėjama. Straipsnyje pažymima, kad pastaraisiais metais viešojoje erdvėje skambėjo signalų, verčiančių Europos valstybes aktyviau galvoti apie savo pajėgumus ir savarankiškumą.

    Tuo pat metu Europoje jau atsiranda atskirų bandymų rinktis vietinius tiekėjus. Pavyzdžiui, Vokietijos vidaus žvalgybos institucija neseniai pasirinko Prancūzijos DI bendrovę „ChapsVision“, o šalies skaitmenizavimo ministras viešai ragino kurti europinę alternatyvą, kuri mažintų priklausomybę nuo JAV tiekėjų.

    Kas NATO ir Europai svarbiausia?

    P. Vandier išskyrė, kad Europos debatas apie skaitmeninį suverenumą dažnai supainioja kelias skirtingas problemas. Viena jų yra priklausomybė nuo vieno tiekėjo, kita – priklausomybė nuo neeuropinės infrastruktūros, o trečia – duomenų kontrolė ir nuosavybė.

    NATO požiūriu, artimiausias praktinis tikslas yra mažinti riziką, kai kritinėse grandyse atsiranda vienas dominuojantis tiekėjas. Tai, anot P. Vandier, galima pasiekti vystant sąveikias sistemas ir atvirus skaitmeninius sprendimus, kad prie aljanso tinklų galėtų jungtis daugiau įmonių, o šalys galėtų keisti tiekėjus arba juos rotuoti.

    Ilguoju laikotarpiu problema, pasak NATO vado, yra struktūrinė: Europa daug metų nepakankamai investavo į kai kurias bazines technologijas. Tai apima lustų gamybą, debesijos infrastruktūrą ir kitus kritinius skaitmeninius pajėgumus, nuo kurių priklauso ir modernių gynybos DI sistemų kūrimas bei diegimas.

    Trumpuoju laikotarpiu realistiškiausia kryptis, kurią pabrėžia NATO, yra ne absoliuti technologinė autonomija, o duomenų kontrolė. Tai reiškia, kad europiečiai turėtų turėti apdorotų duomenų nuosavybę, su jais susijusią intelektinę nuosavybę ir aiškiai spręsti, ką ir su kuo dalintis.

  • Lenkai skelbia: F-35 jau pakeliui į šalį, ministras įvardijo, kada jie nusileis Lasko bazėje

    Lenkai skelbia: F-35 jau pakeliui į šalį, ministras įvardijo, kada jie nusileis Lasko bazėje

    Lenkijos gynybos ministras Władysławas Kosiniakas-Kamyszas pareiškė, kad pirmieji Lenkijai skirti naikintuvai F-35 artimiausiu metu pasieks šalį. Pasak jo, nuo nusileidimo 32-ojoje taktinės aviacijos bazėje Lasko mieste Lenkiją skiria kelios dešimtys valandų.

    Ministro teigimu, lėktuvams nusileidus bus atlikti techniniai patikrinimai, o oficiali priėmimo į Lenkijos karines oro pajėgas ceremonija planuojama pirmoje birželio pusėje. Tokie pranešimai skelbiami didėjant regiono budrumui dėl saugumo padėties Baltijos jūros regione.

    Lenkija 2020 metais pasirašė sutartį dėl 32 naikintuvų F-35A įsigijimo kartu su mokymų paketu ir papildomais varikliais. Sandorio vertė siekė apie 4,3 milijardo eurų, perskaičiavus iš tuo metu skelbtos sumos JAV doleriais.

    Lenkijos karinėse oro pajėgose F-35 gavo pavadinimą „Husarz“. Tai penktosios kartos daugiafunkcis naikintuvas, išsiskiriantis mažesniu matomumu radarams ir plačiu jutiklių rinkiniu, leidžiančiu rinkti, apdoroti ir dalintis duomenimis su kitomis pajėgomis.

    Iki šiol dalis Lenkijai skirtų orlaivių buvo nukreipiami į mokymo infrastruktūrą Jungtinėse Valstijose, kur rengiami pilotai ir technikai. Toks modelis įprastas F-35 programoje, nes pereinant prie naujo tipo lėktuvo būtina paruošti personalą, procedūras ir techninės priežiūros grandinę.

    Planuojama, kad visi 32 naikintuvai bus pristatyti iki 2029 metų pabaigos. Pagrindinė jų dislokavimo vieta bus Lasko bazė, tačiau dalis pajėgumų numatoma ir 21-ojoje taktinės aviacijos bazėje Švidvine, kur infrastruktūra pritaikoma moderniems orlaiviams, įskaitant simuliatorių ir aptarnavimo pajėgumus.

    F-35A yra konvencionaliam kilimui ir tūpimui skirtas variantas, naudojamas įprastuose kilimo ir tūpimo takuose. Lenkija turi gauti modernizuotus orlaivius su TR-3 (Technical Refresh 3) kompiuterine architektūra ir Block 4 paketu, kuris siejamas su didesne skaičiavimo galia, patobulintais ekranų sprendimais ir platesnėmis integruojamos ginkluotės galimybėmis.

    Praktikoje F-35 vertė siejama ne vien su smūgio galimybėmis, bet ir su gebėjimu veikti kaip informacijos mazgas. Jutiklių sintezė ir duomenų perdavimas leidžia greičiau aptikti taikinius, tiksliau juos identifikuoti ir perduoti informaciją kitiems orlaiviams, oro gynybai ar sausumos pajėgoms, taip didinant bendrą situacijos suvokimą.

    Tokie pristatymai Lenkijoje vertinami kaip reikšmingas žingsnis modernizuojant karines oro pajėgas ir stiprinant sąveiką su NATO standartais. Kartu tai yra ir ilgalaikė investicija, kuriai svarbios ne tik pačios platformos, bet ir ryšio sistemos, ginkluotės integracija, logistika bei personalo rengimas.

  • Utenos apskrityje oro atakos perspėjimas keičiamas į geltoną: radarai objektų nefiksuoja

    Utenos apskrityje oro atakos perspėjimas keičiamas į geltoną: radarai objektų nefiksuoja

    Utenos apskrityje oro atakos perspėjimo lygis pakeistas į geltoną. Tai reiškia, kad gyventojams nebereikia būti priedangose, tačiau rekomenduojama iš anksto nusimatyti artimiausias saugias vietas ir išlikti budriems.

    Sprendimas priimtas po to, kai stebėjimo sistemose objektai radaruose nebebuvo fiksuojami. Tarnybos pabrėžia, kad situacija gali greitai kisti, todėl svarbu sekti oficialius pranešimus ir laikytis nurodymų.

    NATO naikintuvai toliau tęsia kovinį patruliavimą palei Lietuvos sieną. Tokios misijos yra įprasta oro policijos ir sustiprinto budrumo priemonė, skirta užtikrinti oro erdvės kontrolę bei operatyviai reaguoti į galimus pažeidimus ar neidentifikuotus skrydžius.

    Geltonas perspėjimo lygis paprastai reiškia padidintą pasirengimą ir prevenciją, o ne tiesioginę grėsmę konkrečiai vietovei. Gyventojams patariama pasitikrinti, kur yra artimiausios priedangos, pasirūpinti įkrautais ryšio įrenginiais ir turėti galimybę greitai gauti pranešimus.

    Institucijos ragina neplatinti nepatvirtintos informacijos ir vadovautis tik oficialiais kanalais. Esant naujiems duomenims, perspėjimo lygis gali būti peržiūrėtas, o gyventojai informuoti papildomai.

  • Utenos apskrityje atšauktas oro atakos įspėjimas: NATO naikintuvai grįžta, teritoriją tikrina

    Utenos apskrityje atšauktas oro atakos įspėjimas: NATO naikintuvai grįžta, teritoriją tikrina

    Utenos apskrityje atšauktas anksčiau paskelbtas oro atakos įspėjimas, nustatytas baltas statusas. NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai grįžta į bazę.

    Kariuomenė pranešė, kad į vietą, kurioje objektą nustojo matyti radarai, siunčiamas Karinių oro pajėgų sraigtasparnis. Jo užduotis yra apžiūrėti vietovę ir patikslinti situaciją.

    Tokie pranešimai paprastai skelbiami, kai oro erdvės stebėjimo priemonės fiksuoja neidentifikuotą ar ryšį praradusį objektą, o sprendimai priimami remiantis radarų, ryšio ir kitų stebėjimo sistemų duomenimis. Įvertinus informaciją, įspėjimo lygis gali būti mažinamas arba atšaukiamas.

    NATO oro policijos misija Baltijos šalyse veikia nuolat ir yra skirta užtikrinti oro erdvės apsaugą, ypač tais atvejais, kai reikia greito reagavimo į galimus pažeidimus ar neaiškias situacijas. Lietuvoje misija glaudžiai derinama su nacionalinėmis institucijomis ir Karinėmis oro pajėgomis.

    Gyventojams primenama sekti oficialius pranešimus ir neplatinti nepatikrintos informacijos. Jei situacija keistųsi, papildoma informacija būtų pateikta atnaujinimuose.

  • Daugiau lėšų Europos gynybai: EP nariai ginčijasi, ar tai strategija, ar nuolaida Trumpui

    Daugiau lėšų Europos gynybai: EP nariai ginčijasi, ar tai strategija, ar nuolaida Trumpui

    Gynybos biudžetai auga

    Europos Sąjunga vis dažniau gynybą įvardija kaip skubiausią politinį prioritetą, o valstybių biudžetuose ryškėja lūžis po dešimtmečius trukusio taupymo. Spaudimą didinti išlaidas stiprina Rusijos karas prieš Ukrainą, įtampa Artimuosiuose Rytuose ir platesnė geopolitinė konkurencija.

    Kartu auga ir nerimas, ar didesnis finansavimas taps ilgalaike strategine investicija, ar tik fragmentiška reakcija į krizes. Ši dilema vis dažniau persikelia į Europos Parlamento diskusijas, kur susiduria požiūriai į socialinių išlaidų ir gynybos balansą.

    EP diskusija: „taip“ ir „ne“

    Laidoje „The Ring“ aštriai susikirto du Europos Parlamento nariai: austras Lukas Mandl iš Europos liaudies partijos ir belgas Marc Botenga iš Kairiųjų frakcijos. Jie ginčijosi, ar milijardai eurų naujai ginkluotei yra būtina atgrasymo priemonė, ar klaidinga kryptis, kai gyventojai tikisi investicijų į viešąsias paslaugas.

    Botenga kritikavo valstybių sprendimus sparčiai didinti gynybos biudžetus, argumentuodamas, kad tai gali vykti mokyklų, ligoninių ir kitų vidaus poreikių sąskaita. Mandl laikėsi priešingos pozicijos ir teigė, kad modernios technologijos, įskaitant bepiločius, tampa būtinos, jei Europa nori patikimai atgrasyti Rusiją ir reaguoti į naujas grėsmes.

    „Europa negali statyti saugumo ant vilties, kad grėsmės išnyks pačios“, – sakė Lukas Mandl.

    „Milijardai ginklams nėra atsakymas, jei tuo pat metu silpnėja visuomenės atsparumas ir viešosios paslaugos“, – sakė Marc Botenga.

    JAV, NATO ir „strateginė autonomija“

    Diskusijoje svarbią vietą užėmė ir transatlantiniai ryšiai: NATO, žvalgybos bendradarbiavimas bei prekybinės priklausomybės. EP nariai nesutarė, ar ES turėtų dar labiau remtis JAV, ar spartinti vadinamąją strateginę autonomiją, kai Europa pati užsitikrina kritinius pajėgumus, tiekimą ir sprendimų priėmimą.

    Šį klausimą dar labiau paaštrino Donaldo Trumpo sugrįžimas į Baltuosius rūmus ir jo labiau sandorinis požiūris į sąjungininkų įsipareigojimus. Dalis Europos lyderių tokį foną vertina kaip signalą, kad gynybos planavimas turi būti grindžiamas ne vien politine valia Vašingtone, bet ir ilgalaikėmis Europos investicijomis.

    Gynybos išlaidų didinimas taip pat reiškia praktinius sprendimus: ką pirkti, iš ko pirkti ir kaip stiprinti Europos gynybos pramonę, kad užsakymai nevirstų vien importu. Vis garsiau kalbama apie bendrus pirkimus, gamybos pajėgumų plėtrą ir greitesnį inovacijų diegimą, kad lėšos virstų realiais pajėgumais, o ne vien politiniais pažadais.

  • Tarsi „Shahed“: paslaptingi dronai virš Lenkijos išgąsdino gyventojus, kariuomenė atskleidė, kas tai

    Tarsi „Shahed“: paslaptingi dronai virš Lenkijos išgąsdino gyventojus, kariuomenė atskleidė, kas tai

    Rytų Lenkijos gyventojai pastarosiomis dienomis pranešė apie neįprastai intensyvią karinių orlaivių ir dronų veiklą danguje. Dalis žmonių teigė matę bepiločius, savo forma primenančius Irano „Shahed“ tipo atakos dronus, kurie pastaraisiais metais plačiai naudoti kare Ukrainoje.

    Situaciją komentavusios Lenkijos ginkluotosios pajėgos nurodė, kad regione vyksta oro gynybos pratybos, o skrydžiai yra suplanuoti ir kontroliuojami. Pratybos buvo numatytos iki gegužės 20 dienos, todėl karinės aviacijos ir bepiločių aktyvumas buvo didesnis nei įprasta.

    Vėliau Lenkijos kariuomenės Generalinio štabo vadovas generolas Wiesławas Kukuła paaiškino, kad tai nėra priešiški aparatai. Pasak jo, danguje matyti dronai yra nauji Lenkijoje sukurti sistemos PLArgonia bepiločiai, naudojami testavimui ir mokymams.

    PLArgonia viešai pristatyta kaip Lenkijos kuriamas sprendimas, kurį dalis apžvalgininkų dėl panašaus silueto praminė Shahed analogu. Projektas siejamas su Institutu Techniczny Wojsk Lotniczych, o plačiau parodytas 2025 metais Kielcuose vykusioje tarptautinėje gynybos pramonės parodoje.

    Skelbiama, kad PLArgonia gali būti naudojama dvejopai: kaip klajojanti amunicija preciziniams smūgiams arba kaip taikinys, imituojantis priešo dronų elgseną pratybose. Tokia praktika leidžia oro gynybos vienetams realiomis sąlygomis treniruotis aptikti, sekti ir neutralizuoti mažus, žemai skrendančius taikinius.

    Pagal viešai skelbiamus duomenis, PLArgonia yra mažesnė už Irano „Shahed“: jos korpuso ilgis siekia apie 2,6 metro, sparnų mojis apie 2,3 metro, o kilimo masė apie 85 kilogramus. Palyginimui, „Shahed“ tipo aparatai yra didesni ir paprastai pasižymi didesne kovinės dalies mase.

    Teigiama, kad kovinėje konfigūracijoje PLArgonia gali gabenti 16–20 kilogramų kovinę galvutę. Kaip nurodoma, ją varo stūmoklinis variklis, o kreiserinis greitis gali siekti apie 185 kilometrus per valandą, maksimalus nuotolis deklaruojamas iki 900 kilometrų, nors su koviniu kroviniu šis rodiklis paprastai mažėja.

    Pastarųjų metų patirtis Ukrainoje parodė, kad masiškai naudojami pigesni smogiamieji dronai tapo rimtu išbandymu oro gynybai, ypač kai jie skrenda žemai ir atakuoja infrastruktūrą. Dėl to NATO valstybės daug investuoja ne tik į raketines sistemas, bet ir į aptikimo sensorius, ryšių priemones bei elektroninę kovą.

    Lenkijos atvejis rodo ir kitą tendenciją: vis daugiau šalių kuria vietinius bepiločių sprendimus, kad sumažintų priklausomybę nuo importo ir greičiau pritaikytų sistemas savo kariuomenės poreikiams. Tokie projektai dažnai derina pratybų taikinių ir kovinių platformų funkcijas, kad vienas sprendimas tarnautų ir mokymams, ir galimoms operacijoms.

    Kariuomenė pabrėžia, kad pratybos yra planuotos, o visuomenė apie jas informuojama, tačiau panašūs atvejai atskleidžia, kaip greitai socialiniuose tinkluose plinta prielaidos apie galimą grėsmę. Ekspertai primena, kad pastebėjus neaiškius skrydžius svarbiausia remtis oficialia informacija ir vengti nepatikrintų interpretacijų.