CP v2

Tag: Nvidia

  • Infliacija JAV šoktelėjo, „OpenAI“ vadovas teisme, „Nvidia“ prisijungė prie Trumpo vizito į Kiniją

    Infliacija JAV šoktelėjo, „OpenAI“ vadovas teisme, „Nvidia“ prisijungė prie Trumpo vizito į Kiniją

    Infliacija vėl įsibėgėjo

    JAV vartotojų kainų indeksas balandį kilo sparčiausiai per beveik trejus metus: metinė infliacija pasiekė 3,8 proc. Tai dar labiau nutolino rodiklį nuo Federalinio rezervo siekiamo 2 proc. tikslo ir sustiprino rinkų abejones dėl artimo palūkanų mažinimo.

    Didžiausią įtaką kainoms turėjo energija: naftos brangimas ir su tuo susijęs degalų bei logistikos kaštų augimas kėlė spaudimą platesniam prekių ir paslaugų krepšeliui. Investuotojai taip pat laukė gamintojų kainų indekso, kuris dažnai parodo, ar kainų spaudimas persiduos vartotojams.

    „OpenAI“ vadovo liudijimas teisme

    Tuo pat metu Kalifornijoje tęsėsi byla, kurioje „Tesla“ vadovas Elonas Muskas bylinėjasi su „OpenAI“ ir jos vadovu Samu Altmanu. Altmanas liudijo teisme ir, pasak pranešimų, kryžminė apklausa buvo ramesnė nei anksčiau vykę Musko pasisakymai.

    Altmanas teisme kalbėjo ir apie „OpenAI“ valdymo krizę 2023 metais, kai jis trumpam buvo nušalintas nuo generalinio direktoriaus pareigų. Procesas atkreipė dėmesį į tai, kaip greitai augančios DI bendrovės sprendžia valdymo, misijos ir komercinių interesų konfliktus.

    „Nvidia“ ir Trumpo vizitas Kinijoje

    „Nvidia“ patvirtino, kad jos vadovas Jensenas Huangas prisijungė prie JAV prezidento Donaldo Trumpo delegacijos vizito Kinijoje. Viešojoje erdvėje buvo kilę klausimų dėl jo dalyvavimo, tačiau vėliau patikslinta, kad vadovas vis dėlto vyksta kartu.

    Šis vizitas vyksta JAV ribojant pažangių lustų eksportą į Kiniją, o puslaidininkių sektorius laikomas vienu svarbiausių strateginių technologijų frontų. „Nvidia“ lustai yra esminė infrastruktūra DI skaičiavimams, todėl bet kokie prekybos politikos pokyčiai tiesiogiai veikia įmonės pajamas ir rinkos lūkesčius.

    Vašingtone taip pat pranešta apie permainas Maisto ir vaistų administracijoje: prezidentas paskelbė, kad komisaro pareigas paliko Marty Makary, o laikinai agentūrai vadovaus Kyle Diamantas. Be to, Senate vyko balsavimai dėl Federalinio rezervo vadovybės sudėties, kas rinkoms svarbu vertinant būsimą pinigų politikos kryptį.

    Pramogų sektoriuje fiksuotas ryškus kino teatrų pajamų šuolis: savaitgalio bilietų pardavimai JAV išaugo beveik 88 proc. palyginti su praėjusiais metais. Vis dėlto bendras 2026 metų rezultatas dar atsilieka nuo 2019 metų lygio, o studijos tikisi, kad vasaros repertuaras toliau didins srautus.

  • „Nvidia“ stato už 1 mlrd. eurų: ką žada britų „Ineffable Intelligence“ ir Davidas Silveris?

    „Nvidia“ stato už 1 mlrd. eurų: ką žada britų „Ineffable Intelligence“ ir Davidas Silveris?

    „Nvidia“ paskelbė pradedanti inžinerinio lygmens partnerystę su Londone įsikūrusia dirbtinio intelekto laboratorija „Ineffable Intelligence“. Įmonė įkurta vos prieš kelis mėnesius, o ją subūrė buvęs „Google“ „DeepMind“ sustiprinamojo mokymosi komandos vadovas ir UCL profesorius Davidas Silveris.

    Partnerystės esmė – kurti DI sistemas, kurios mokosi bandymų ir klaidų metodu, kitaip tariant, iš patirties. „Nvidia“ tokį kelią pristato kaip vieną svarbiausių kitų metų krypčių, kai vien tekstais ir vaizdais paremti modeliai ima susidurti su ribomis.

    Kodėl statoma ant patirties

    „Ineffable Intelligence“ akcentuoja sustiprinamąjį mokymąsi, kai modelis tobulėja atlikdamas veiksmus aplinkoje ir gaudamas grįžtamąjį ryšį, o ne tik analizuodamas žmonių sukurtus duomenis. Toks metodas išgarsėjo kuriant sistemas, gebėjusias pranokti žmogų sudėtinguose žaidimuose, tačiau dabar jis vis dažniau siejamas su robotika, optimizavimu ir autonominėmis sistemomis.

    Įmonė teigia, kad mokymas iš patirties reikalauja kitokių architektūrų ir treniravimo algoritmų, nes patirtis nėra tokia struktūruota kaip kalba ar vaizdai. Praktikoje tai reiškia didesnius skaičiavimo poreikius ir sudėtingesnį duomenų paruošimo vamzdyną, ypač kai mokoma dideliu mastu.

    Kas konkrečiai bus kuriama

    Abi pusės skelbia dirbsiančios kartu, kad sukurtų infrastruktūrą, galinčią nuolat maitinti sustiprinamojo mokymosi sistemas dideliais patirties srautais. Tam numatoma naudoti „Nvidia“ „Grace Blackwell“ lustus, taip pat „Vera Rubin“ platformą, orientuotą į naujos kartos skaičiavimą DI užduotims.

    Tokie projektai paprastai apima ne tik spartesnę aparatinę įrangą, bet ir efektyvesnį duomenų generavimą, simuliacijų paleidimą, eksperimentų valdymą bei mokymo stabilumą. Būtent šiose vietose sustiprinamasis mokymasis dažnai atsiremia į sąnaudų ir mastelio ribas.

    „Kita DI riba yra supermokiniai, tai yra sistemos, kurios nuolat mokosi iš patirties“, – sakė „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas.

    „Tyrėjai daugmaž išsprendė lengvesnę DI problemą, kaip sukurti sistemas, kurios žino tai, ką žmonės jau žino. Dabar reikia išspręsti sunkesnę problemą, kaip sukurti sistemas, kurios pačios atranda naujas žinias“, – sakė Davidas Silveris.

    Milijardai į naujas laboratorijas

    „Ineffable Intelligence“ balandį pranešė pritraukusi rekordinę pradinę investiciją – apie 1,0 mlrd. eurų. Raundui bendrai vadovavo rizikos kapitalo fondai „Sequoia“ ir „Lightspeed“, dalyvavo ir pati „Nvidia“, taip pat DST Global, „Index“, „Google“ bei Jungtinės Karalystės suverenus DI fondas.

    Šis sandoris išryškina platesnę tendenciją: buvę didžiųjų technologijų įmonių tyrėjai vis dažniau kuria atskiras DI laboratorijas, o investuotojai jas finansuoja dar labai ankstyvame etape. Rinkoje formuojasi lenktynės ne tik dėl talentų, bet ir dėl skaičiavimo resursų bei prieigos prie pažangiausių lustų.

    „Nvidia“ partnerystė su „Ineffable Intelligence“ taip pat parodo, kaip lustų gamintojas stiprina ryšius su laboratorijomis, kurios gali tapti ilgalaikiais didžiulės infrastruktūros pirkėjais. Tuo pat metu tokios laboratorijos tikisi, kad glaudus darbas su aparatūros kūrėjais suteiks pranašumą kuriant efektyvesnius ir stabilesnius mokymo procesus.

  • Ši DI akcija kilo beprotiškai, bet analitikai mato dar potencialo: kas vyksta su „Qnity“?

    Ši DI akcija kilo beprotiškai, bet analitikai mato dar potencialo: kas vyksta su „Qnity“?

    JAV akcijų rinkose trečiadienį nuotaikos išsiskyrė: dalį investuotojų išgąsdino aukštesnė nei laukta infliacija, tačiau technologijų sektorius, ypač puslaidininkių ir su DI siejamos bendrovės, po staigesnio išsipardavimo atšoko.

    Rinkų dėmesį patraukė gamintojų kainų indeksas, kuris balandį, sezoniškai pakoregavus, šoktelėjo 1,4 proc., kai buvo prognozuojamas 0,5 proc. metinis augimas. Metiniu tempu rodiklis siekė 6 proc. ir buvo didžiausias nuo 2022 metų, todėl sugrįžo kalbos, kad JAV centrinis bankas gali turėti mažiau erdvės mažinti palūkanas.

    Vieną dieną prieš tai paskelbta, kad vartotojų kainų indeksas per metus pakilo 3,8 proc., todėl obligacijų pajamingumai vėl kilo. Tarp stebimų rodiklių buvo ir 10 metų JAV obligacijų pajamingumas, kuris laikėsi apie 4,45 proc., o tai paprastai didina spaudimą augimo akcijoms.

    Technologijos atsitiesė, bet įspėja neskubėti

    Nepaisant infliacinių duomenų, „Nasdaq“ indeksą į viršų tempė technologijų bendrovių atsigavimas. Po ankstesnės dienos kritimo dalis puslaidininkių ir DI tematikos įmonių akcijų grįžo į augimo trajektoriją, tačiau rinkos dalyviai primena, kad paraboliniai šuoliai dažnai baigiasi staigiomis korekcijomis.

    Investuotojų klubuose aptariant rinką pabrėžiama, jog po staigaus ralių dažnai sudėtinga įeiti į poziciją palankia kaina. Tokiose situacijose daugiau reikšmės skiriama ne vien kainos judėjimui, o augimo tvarumui, pelningumui ir tam, ar bendrovę pradeda plačiau sekti analitikai.

    „Nvidia“ optimizmas ir Kinijos veiksnys

    Tarp aptariamų bendrovių buvo „Nvidia“, kurios akcijos kilo apie 2 proc. Investuotojai reagavo į optimizmą dėl bendrovės vadovo Jenseno Huango vizito Kinijoje kartu su JAV prezidentu Donaldu Trumpu, tikintis, kad ilgainiui tai galėtų pagerinti lustų pardavimo perspektyvas regione.

    „Tai būtų puiki žinia „Nvidia“, bet mes tuo negrindžiame savo strategijos“, – sakė Jeffas Marksas.

    Rinkoje kartu sklandė pranešimai apie galimą didelį Kinijos užsakymą „Boeing“ lėktuvams, kuris, jei pasitvirtintų, galėtų tapti reikšmingu katalizatoriumi aviacijos pramonei. Minimas galimas mastas siekė iki 500 orlaivių, o tokio dydžio sandoriai paprastai turi ilgalaikį poveikį tiek gamybos planams, tiek tiekimo grandinėms.

    Kodėl „Qnity“ laikoma neįvertinta

    Daugiausia kalbų sukėlė „Qnity“ – elektronikos bendrovė, kurios akcijos po stiprių ketvirčio rezultatų ir prognozių pagerinimo iš pradžių šoktelėjo beveik 10 proc., o vėliau kiek atsitraukė. Aptarime pabrėžta, kad nedidelė korekcija po tokio šuolio laikoma natūralia, ypač kai kaina per trumpą laiką pakyla labai staigiai.

    Skaičiuojama, kad šiemet „Qnity“ akcijos daugiau nei padvigubėjo, o dalis analitikų po rezultatų pakėlė tikslines kainas iki maždaug 180 JAV dolerių, tai yra apie 166 eurus. Vis dėlto išskiriamas vienas esminių aspektų: bendrovę šiuo metu dengia tik apie devyni analitikai, todėl, plečiantis instituciniam dėmesiui, rinkoje gali atsirasti papildomų pirkėjų.

    Kartu pabrėžiama ir rizika: po tokio ralių investuotojams sunku „vytis“ kainą, o didėjant pozicijai portfelyje gali atsirasti poreikis dalį pelno fiksuoti. Tokiais atvejais lemia ne vien DI tema, bet ir tai, ar augimą palaiko realūs finansiniai rezultatai, paklausos ciklas ir aiški veiklos perspektyva.

  • „Nvidia“ vadovas atskleidė netikėtą kvietimą: Trumpas paprašė vykti į Kiniją

    „Nvidia“ vadovas atskleidė netikėtą kvietimą: Trumpas paprašė vykti į Kiniją

    „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas Pekine vykusiame renginyje teigė, kad į kelionę jį pakvietė JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Vadovas žurnalistams sakė, jog buvo paprašytas prisijungti prie JAV verslo delegacijos, vykusios į aukšto lygio susitikimą Kinijoje.

    Pasak JAV žiniasklaidos, J. Huango pavardės iš pradžių nebuvo tarp delegacijos narių, o sprendimas prisijungti priimtas paskutinę minutę. Šaltinių teigimu, po viešų pranešimų apie jo nebuvimą prezidentas esą susisiekė su „Nvidia“ vadovu ir pakvietė vykti kartu.

    „Tai neįtikėtina galimybė man atstovauti Jungtinėms Valstijoms ir paremti prezidentą Trumpą viename svarbiausių viršūnių susitikimų“, – sakė Jensenas Huangas.

    Prekyba ir lustai – darbotvarkės centre

    Pekine pagrindinis dėmesys skirtas prekybai ir JAV įmonių galimybėms Kinijos rinkoje. D. Trumpas viešai akcentavo siekį, kad Kinija labiau atsivertų JAV verslui, o tai ypač jautru technologijų sektoriui, kuriame pastaraisiais metais daugėja ribojimų.

    Ši tema itin aktuali „Nvidia“, nes pažangūs grafikos procesoriai tapo esmine DI infrastruktūros dalimi. JAV eksporto kontrolės priemonės, taikomos aukšto našumo lustams ir jų tiekimo grandinėms, daro tiesioginę įtaką amerikiečių gamintojų pardavimams ir strategijai Azijoje.

    Verslo lyderių delegacija Pekine

    Į delegaciją, remiantis viešais pranešimais, taip pat įtraukti kitų didžiųjų JAV bendrovių vadovai, tarp jų „Tesla“, „Apple“, „BlackRock“ ir „Boeing“ lyderiai. Tokios sudėties vizitas rodo, kad ekonominiai klausimai lieka viena svarbiausių JAV ir Kinijos santykių ašių net ir didėjant geopolitinei įtampai.

    J. Huangas Pekine teigė, kad renginio atmosfera buvo pozityvi, o abiejų šalių lyderiai siuntė palankius signalus dialogui. Vis dėlto realūs rezultatai, analitikų vertinimu, priklausys nuo to, ar pavyks suderinti rinkos atvėrimo siekius su nacionalinio saugumo argumentais, kurie pastaruoju metu dažnai lemia technologijų politiką.

  • Londone įkurta DI startuolė „Recursive Superintelligence“ išėjo iš šešėlio: pritraukė 600 mln. eurų

    Londone įkurta DI startuolė „Recursive Superintelligence“ išėjo iš šešėlio: pritraukė 600 mln. eurų

    Londone įkurta dirbtinio intelekto (DI) startuolė „Recursive Superintelligence“ paskelbė išeinanti iš „stealth“ režimo ir pritraukusi apie 600 mln. eurų investiciją. Sandoris įvertino bendrovę maždaug 4,3 mlrd. eurų verte.

    Finansavimo etapui vadovavo GV ir „Greycroft“, o prie jo prisidėjo ir lustų gamintojai „Nvidia“ bei „AMD“. Bendrovė registruota Londone, biurus turi Londone ir San Fransiske, o komandoje, kaip skelbiama, dirba mažiau nei 30 žmonių.

    Įmonės pagrindinė idėja yra DI sistema, kuri galėtų sparčiai tobulėti analizuodama savo pačios veikimo rezultatus ir atlikdama iteracinius patobulinimus su minimalia žmogaus įsikišimo apimtimi. Tokia kryptis pastaruoju metu aptariama vis dažniau, nes didėja spaudimas rasti efektyvesnius būdus kelti modelių kokybę ne vien didinant skaičiavimo resursus.

    Kas stovi už startuolio?

    Vienas iš įkūrėjų yra generalinis direktorius Richardas Socheris, anksčiau ėjęs vyriausiojo mokslininko pareigas „Salesforce“. Kitas bendraįkūrėjas Timas Rocktäschelis yra Londono UCL profesorius ir buvęs „Google DeepMind“ mokslininkas.

    Startuolis taip pat telkia specialistus, dirbusius kitose didžiosiose technologijų bendrovėse, įskaitant „Meta“ ir „OpenAI“. Tokia komandos sudėtis investuotojams dažnai yra signalas, kad kuriamas produktas remiasi ne tik idėja, bet ir praktine patirtimi kuriant didelio masto DI sistemas.

    Kodėl tai svarbu rinkai?

    DI rinkoje ryškėja tendencija, kai nauji žaidėjai bando išsiskirti ne vien didesniais modeliais, o pačiu tobulinimo „varikliu“. Rekursyvaus tobulinimo kryptis siejama su siekiu kurti metodus, kurie leistų DI greičiau generuoti naujas hipotezes, testuoti sprendimus ir optimizuoti veikimą.

    Tokios ambicijos kelia ir papildomų klausimų dėl saugumo, valdymo bei atsakomybės, ypač kai kalbama apie sistemas, kurios pačios siūlo savo tobulinimo žingsnius. Bendrovė viešai akcentuoja saugaus progreso svarbą ir teigia, kad pradžioje daugiausia dėmesio skirs pačiam DI mokslui ir metodams, leidžiantiems DI kurti geresnį DI.

    „Greičiausias kelias į superintelektą bus DI, kuris rekursyviai tobulina pats save, pasitelkdamas atvirus algoritmus, skatinančius nuolatinę inovaciją“, – teigiama bendrovės paskelbtame pareiškime.

    „Pirmiausia sutelksime dėmesį į DI mokslo pažangą, tačiau sukurti metodai vėliau gali padėti spartinti pokyčius ir kitose mokslo srityse“, – priduriama tame pačiame pareiškime.

    „Recursive Superintelligence“ nėra vienintelė įmonė, ieškanti naujų būdų DI pažangai paspartinti. Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje minimos ir kitos iniciatyvos, siekiančios alternatyvių architektūrų ar mokymo strategijų, kurios sumažintų priklausomybę nuo vien tik vis didesnių duomenų kiekių ir skaičiavimo galios.

  • Trumpas atvyko į Pekiną derybų su Xi: darbotvarkėje prekyba, lydėjo Muskas ir „Apple“ vadovas

    Trumpas atvyko į Pekiną derybų su Xi: darbotvarkėje prekyba, lydėjo Muskas ir „Apple“ vadovas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas trečiadienio vakarą atvyko į Pekiną valstybinio vizito, kurį per iškilmingą sutikimo ceremoniją pasitiko Kinijos viceprezidentas Han Zheng. Vizitas, numatytas gegužės 13–15 dienomis, laikomas bandymu stabilizuoti įtemptus Vašingtono ir Pekino santykius.

    Pats D. Trumpas teigė, kad pagrindinis pokalbių su Kinijos vadovu Xi Jinpingu akcentas bus prekyba. Anot jo, JAV sieks susitarimų, kurie paskatintų Kiniją pirkti daugiau amerikietiškų žemės ūkio produktų ir orlaivių, taip mažinant dvišalės prekybos disbalansą.

    Poveikis po prekybos karo

    Pastaraisiais metais JAV ir Kinijos prekybos santykius smarkiai apsunkino tarifai, eksporto kontrolės ir technologijų ribojimai, o įmonės abiejose Ramiojo vandenyno pusėse buvo priverstos peržiūrėti tiekimo grandines. Dėl šių priemonių dalis prekybos srautų persiorientavo į kitas rinkas, o verslas aktyviau ieškojo alternatyvių gamybos ir logistikos maršrutų.

    Šio vizito metu abi pusės, tikėtina, sieks bent jau sumažinti neapibrėžtumą, kuris slopina investicijas ir apsunkina ilgalaikius kontraktus. Prekybos klausimai šiuo metu glaudžiai susiję ir su nacionalinio saugumo argumentais, todėl susitarimams paprastai reikia politinės valios iš abiejų sostinių.

    Verslo lyderiai Pekine

    Į Pekiną su D. Trumpu atvyko aukšto rango JAV verslo ir technologijų sektoriaus vadovai. Tarp jų minimi Elonas Muskas, „NVIDIA“ vadovas Jensenas Huangas ir „Apple“ vadovas Timas Cookas, taip pat kitų didžiųjų bendrovių vadovai.

    Tokia delegacijos sudėtis signalizuoja, kad šalia politinių pareiškimų bus ieškoma ir praktinių sprendimų dėl prekybos, gamybos grandinių, technologijų eksporto bei prieigos prie rinkų. Technologijų įmonėms Kinija išlieka viena svarbiausių tiek kaip vartotojų rinka, tiek kaip gamybos ekosistemos dalis, tačiau rizikos vertinimas ir reguliacinė aplinka pastaruoju metu tapo griežtesni.

    Ko tikėtis iš susitikimo?

    Nors oficialiai skelbiama, kad dėmesio centre bus prekyba, derybos greičiausiai apims ir platesnį klausimų spektrą, nuo investicijų taisyklių iki aukštųjų technologijų ribojimų. Rinkos paprastai jautriai reaguoja ne tik į pasiektus susitarimus, bet ir į toną bei ženklus, ar abi pusės pasirengusios mažinti įtampą.

    Artimiausiomis dienomis daugiausia dėmesio bus skiriama konkretiems rezultatams, ar pavyks susitarti dėl papildomų Kinijos pirkimų, ar bus paskelbti bendri principai dėl tolimesnių derybų. Net ir riboti susitarimai gali turėti apčiuopiamą poveikį sektoriams, kurie tiesiogiai priklauso nuo tarptautinės prekybos ir globalių tiekimo grandinių.

  • Trumpas atvyksta į Kiniją su „Nvidia“, „Apple“ ir „Tesla“ vadovais: kas bus sprendžiama?

    Trumpas atvyksta į Kiniją su „Nvidia“, „Apple“ ir „Tesla“ vadovais: kas bus sprendžiama?

    Verslo desantas Pekine

    JAV prezidentui Donaldui Trumpui trečiadienį atvykstant į Pekiną susitikti su Kinijos lyderiu Xi Jinpingu, kartu keliauja ir aukšto rango JAV verslo delegacija. Į ją įtraukti technologijų, finansų ir gamybos sektorių vadovai, kurių dalyvavimas signalizuoja apie derybų svorį.

    Pasak Baltųjų rūmų pareigūno, vizito tikslas yra atverti kanalus pokalbiams dėl prekybos kliūčių, pažangių technologijų eksporto ir platesnio ekonominio stabilumo. Pastaraisiais metais JAV ir Kinijos santykiuose būtent technologijos ir tiekimo grandinės tapo vienu jautriausių klausimų.

    „Nvidia“ vadovas prisijungė paskutinę minutę

    Vienu svarbiausių vizito akcentų laikomas „Nvidia“ prezidento ir generalinio direktoriaus Jenseno Huango prisijungimas prie delegacijos. Pranešama, kad sprendimas įtraukti puslaidininkių rinkos lyderį priimtas vėlai, o jo dalyvavimas išryškina lustų eksporto klausimų svarbą.

    JAV taiko griežtus apribojimus pažangiems DI lustams ir jų tiekimui į Kiniją, argumentuodama rizikomis, susijusiomis su galimu pritaikymu karinėms reikmėms. Tokiame kontekste „Nvidia“ vadovo buvimas šalia politinių derybininkų rodo siekį rasti aiškesnes taisykles, kurios apibrėžtų, kas ir kokiomis sąlygomis gali pasiekti Kinijos rinką.

    „Ilgalaikiai apribojimai gali skatinti Kiniją dar sparčiau kurti savas alternatyvas ir kartu užverti JAV bendrovėms vieną didžiausių pasaulio rinkų“, – sakė su pozicija susipažinęs šaltinis, apibendrindamas „Nvidia“ argumentus.

    Muskas ir Cookas – skirtingi interesai, tas pats jautrumas

    Delegacijoje taip pat dalyvauja Elonas Muskas ir Timas Cookas. „Tesla“ vadovo vaidmuo JAV ir Kinijos ekonominiuose santykiuose išlieka reikšmingas dėl bendrovės gamybos pajėgumų šalyje ir Kinijos vartotojų rinkos svarbos elektromobilių paklausai.

    Tuo metu „Apple“ vadovui tai gali būti vienas paskutinių tokio lygio diplomatinių vizitų einant pareigas, nes skelbiama, kad jis planuoja pasitraukti iš generalinio direktoriaus pareigų nuo rugsėjo 1 dienos. „Apple“ ilgą laiką balansavo tarp investicijų JAV ir gamybos Azijoje, o bet kokie nauji tarifai ar eksporto ribojimai tiesiogiai veiktų tiek kainodarą, tiek tiekimo grandines.

    Skelbiama, kad „Apple“ yra įsipareigojusi investuoti JAV apie 510,8 milijardo eurų, siekdama amortizuoti tarifų poveikį ir išlaikyti stabilumą pagrindinėse produktų grandinėse. Toks mastas rodo, kad technologijų milžinams tampa vis svarbiau turėti argumentų tiek Vašingtone, tiek derybose su užsienio partneriais.

    Wall Street ir gamybos sektoriaus spaudimas

    Prie delegacijos prisijungė ir gamybos bei aviacijos sektoriaus atstovai, tarp jų „Boeing“ vadovas Kelly Ortbergas. Bendrovei ypač svarbios lėktuvų užsakymų ir pristatymų derybos, o prekybiniai ginčai gali turėti tiesioginį poveikį tiek paklausai, tiek reguliavimo aplinkai.

    Šaltiniai nurodo, kad kartu vyksta ir Volstrito lyderiai, įskaitant „BlackRock“, „Goldman Sachs“ ir „Citigroup“ vadovus, taip pat minima, kad delegacijoje yra „Meta“, „Mastercard“ ir „Visa“ atstovų. Toks spektras rodo, kad kalbama ne tik apie tarifus, bet ir apie investicijų režimą, mokėjimų infrastruktūrą, duomenų reguliavimą bei prieigą prie rinkos.

    Bendras tikslas yra stabilizuoti santykius, kuriuos vis labiau apibrėžia protekcionizmas ir konkurencija dėl pažangių technologijų. Derybose Pekine dėmesys krypsta į tai, ar pavyks rasti kompromisą, kuris sumažintų įtampą, bet kartu nepanaikintų JAV taikomų saugumo ribojimų.

  • Trumpo skambutis pakeitė planus: „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie kelionės į Kiniją

    Trumpo skambutis pakeitė planus: „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie kelionės į Kiniją

    „Nvidia“ vadovas Jensen Huang prisijungė prie JAV prezidento Donaldo Trumpo delegacijos kelionėje į Kiniją po to, kai viešojoje erdvėje pasirodė pranešimų, jog jis iš pradžių nebuvo įtrauktas į vykstančių vadovų sąrašą. Pasak su situacija susipažinusio šaltinio, sprendimą pakeitė asmeninis D. Trumpo skambutis.

    Teigiama, kad J. Huang išvyko į Aliaską, kur prisijungė prie prezidento lėktuvo. Baltieji rūmai iš karto nepateikė komentarų, tačiau pats D. Trumpas socialiniame tinkle patvirtino, kad „Nvidia“ vadovas yra delegacijoje.

    Susitikimai Pekine ir verslo darbotvarkė

    D. Trumpas šią savaitę į Pekiną atsivežė daugiau nei keliolika JAV verslo vadovų, o darbotvarkėje numatyti susitikimai su Kinijos prezidentu Xi Jinpingu. JAV prezidentas viešai pabrėžė, kad vienas pagrindinių jo siekių yra didesnis Kinijos atvirumas JAV įmonėms.

    „Jensen dalyvauja susitikime prezidento Trumpo kvietimu, siekdamas paremti Ameriką ir administracijos tikslus“, – sakė „Nvidia“ atstovas.

    Lustų apribojimai ir DI lenktynės

    J. Huango įtraukimas į delegaciją vyksta itin jautriame kontekste: per pastaruosius ketverius metus JAV nuosekliai griežtino pažangių lustų eksporto ribojimus į Kiniją. Būtent tokie lustai yra esminiai kuriant ir treniruojant didelio masto DI modelius, o „Nvidia“ šioje rinkoje išlieka viena svarbiausių žaidėjų.

    „Nvidia“ yra nurodžiusi, kad JAV valdžios patvirtintos kai kurių lustų versijos vis dar nebuvo leistos į Kinijos rinką. Dėl to Kinija spartina pastangas kurti vietines alternatyvas tiek puslaidininkių, tiek DI modelių srityse, siekdama mažinti priklausomybę nuo JAV technologijų.

    Ką reiškia Huango dalyvavimas

    Ekspertai pabrėžia, kad net ir simboliniai gestai, tokie kaip pagrindinių technologijų sektoriaus vadovų dalyvavimas aukšto lygio vizituose, gali signalizuoti apie bandymą atnaujinti dialogą dėl prekybos ir technologijų ribojimų. Vis dėlto lūkesčiai dėl greitų sprendimų išlieka riboti, nes eksporto kontrolė JAV politikoje siejama su nacionalinio saugumo argumentais.

    Viešojoje diskusijoje taip pat akcentuojama, kad puslaidininkiai tapo viena centrinių JAV ir Kinijos varžybų ašių, o DI proveržiai didina spaudimą abiem pusėms užsitikrinti tiekimo grandines ir skaičiavimo pajėgumus. Tai reiškia, kad verslo delegacijų sudėtis ir jų siunčiami signalai Pekine gali turėti įtakos ne tik prekybai, bet ir technologijų politikai artimiausiais mėnesiais.

  • „SoftBank“ įpylė apie 410 mln. eurų į britų DI lustų kūrėją „Graphcore“ – kam ruošiasi

    „SoftBank“ įpylė apie 410 mln. eurų į britų DI lustų kūrėją „Graphcore“ – kam ruošiasi

    Japonijos investicijų grupė „SoftBank“ sustiprino savo statymą dėl dirbtinio intelekto infrastruktūros ir į britų DI lustų kūrėją „Graphcore“ papildomai investavo apie 410 mln. eurų. Apie tai paaiškėjo iš Jungtinės Karalystės įmonių registro Companies House dokumentų, kuriuose fiksuotas vienos akcijos išleidimas itin didele verte.

    Registruose nurodoma, kad „Graphcore“ balandžio 10 dieną išleido vieną akciją, įvertintą maždaug 417 mln. eurų suma. Bendrovės atstovas patvirtino, jog tai yra „SoftBank“ finansavimas, o pati „SoftBank“ viešai detalių nekomentavo.

    „Graphcore“ 2024 metais buvo įsigyta „SoftBank“, o tuomet skelbta, kad bendrovės dirbs kartu kuriant technologijas, susijusias su pažangiu dirbtiniu intelektu ir skaičiavimo platformomis. Pastaroji injekcija rodo, kad „SoftBank“ siekia turėti daugiau nuosavos aparatinės įrangos kompetencijos, kai pasaulinė DI paklausa kelia spaudimą lustų tiekimo grandinėms.

    „Graphcore“ ilgą laiką buvo pristatoma kaip potenciali „Nvidia“ konkurentė, tačiau komercinį proveržį rinkoje pasiekti buvo sunku net ir pritraukus šimtus milijonų investicijų. Pastaraisiais metais DI lustų sektoriuje ryškėjo tendencija, kad vien technologinės idėjos nepakanka: svarbia tampa programinės įrangos ekosistema, kūrėjų įrankiai, suderinamumas ir didelio masto diegimai.

    „SoftBank“ investicijų kryptis atitinka platesnę rinkos dinamiką: DI modelių mokymui ir diegimui reikalingi milžiniški duomenų centrų pajėgumai, energijos resursai ir specializuoti lustai. Dėl to technologijų bendrovės ir fondai vis dažniau investuoja ne tik į programinę įrangą, bet ir į visą infrastruktūros grandinę nuo serverių iki silicio dizaino.

    „Tai įmonė, turinti gilią lustų projektavimo patirtį, kuri papildo „Arm“ lyderystę puslaidininkių intelektinės nuosavybės srityje“, – sakė „SoftBank“ vadovas Masayoshi Sonas, anksčiau komentavęs „Graphcore“ svarbą grupei.

    „SoftBank“ jau turi ilgalaikių ambicijų puslaidininkių srityje: 2016 metais ji perėmė „Arm“, kuri 2023 metais įvykdė pirminį viešą akcijų siūlymą „Nasdaq“ biržoje. 2025 metais „SoftBank“ taip pat įsigijo lustų kūrimo bendrovę „Ampere Computing“, taip nuosekliai didindama savo portfelį, orientuotą į serverių ir DI skaičiavimo pajėgumus.

    „Graphcore“ tuo metu skelbė ir apie plėtros planus: bendrovė buvo pranešusi apie ketinimą investuoti iki maždaug 1,2 mlrd. eurų į DI miestelį Bengalūre, Indijoje, ir samdyti šimtus specialistų. Tokie žingsniai rodo, kad konkurencija dėl talentų ir techninės kompetencijos DI srityje vis labiau globalėja, o investicijos nukreipiamos į regionus, kur galima greičiau auginti inžinerines komandas.

    Rinkai tai dar vienas signalas, kad „SoftBank“ nori būti ne tik kapitalo tiekėja DI startuoliams, bet ir infrastruktūros žaidėja, turinčia savų technologinių grandžių. Jei DI paklausa ir toliau augs dabartiniais tempais, artimiausiais metais svarbiausia kova gali vykti ne tik dėl modelių kokybės, bet ir dėl to, kas turės pajėgumų tuos modelius efektyviausiai treniruoti ir paleisti.

  • Trumpas atmetė Irano siūlymą, „Alphabet“ šovė 160 proc.: 5 istorijos, kurios kaitina rinkas

    Trumpas atmetė Irano siūlymą, „Alphabet“ šovė 160 proc.: 5 istorijos, kurios kaitina rinkas

    JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmetė Irano pateiktą atsakomąjį pasiūlymą dėl taikos plano, pavadindamas jį visiškai nepriimtinu. Rinkos tai sureagavo jautriai: išaugus geopolitinei įtampai, pradėjo brangti nafta, o investuotojai vėl ėmė vertinti galimą energijos tiekimo sutrikimų riziką.

    Konfliktas Artimuosiuose Rytuose tradiciškai veikia kainas per Hormūzo sąsiaurio faktorių, kuriuo juda reikšminga pasaulio naftos srautų dalis. Dėl to net ir be tiesioginių tiekimo sutrikimų užtenka aštresnių pareiškimų ar derybų žlugimo signalų, kad kainodara įskaičiuotų papildomą rizikos premiją.

    Rekordai biržose ir „Alphabet“ šuolis

    Tuo pat metu JAV akcijų rinka išlieka stipri: S&P 500 ir „Nasdaq Composite“ fiksavo rekordinius lygius, o ateities sandoriai savaitės pradžioje buvo beveik nepakitę. Vienu ryškiausių pastarojo laikotarpio simbolių tapo „Alphabet“, per 12 mėnesių pabrangusi daugiau nei 160 proc.

    Investuotojai „Alphabet“ vis dažniau vertina kaip vieną svarbiausių DI laimėtojų, nes bendrovė valdo didelę technologinio ciklo dalį – nuo duomenų ir infrastruktūros iki produktų, kuriuose DI diegiamas masiškai. Tokia integracija rinkoje laikoma pranašumu, ypač kai konkurencija dėl skaičiavimo pajėgumų ir talentų tik intensyvėja.

    „Nvidia“ investicijos ir lustų rotacija

    Technologijų sektoriuje matyti ir kita tendencija: dalis investuotojų laikinai perkelia dėmesį nuo lyderių į kitus lustų gamintojus. Pastaruoju metu tai padėjo kilti kai kurioms kitoms puslaidininkių bendrovėms, o „Nvidia“ dinamika tapo mažiau vienkryptė nei ankstesniais laikotarpiais.

    Vis dėlto „Nvidia“ išlieka agresyvi DI ekosistemos investuotoja – šiemet ji jau yra atlikusi akcijų investicijų už daugiau nei 35 milijardus eurų. Toks kapitalo paskirstymas rodo siekį išlaikyti įtaką platesnėje grandinėje – nuo modelių kūrėjų iki infrastruktūros ir programinės įrangos.

    „Youtube“ kūrėjų konsultantai ir „Target“ planas šeimoms

    Skaitmeninės žiniasklaidos rinkoje ryškėja profesionalizacijos banga: „Youtube“ kūrėjai vis dažniau samdo konsultantus, kurie padeda optimizuoti turinį, auditorijos augimą ir pajamas. Už tokias paslaugas mokami tūkstančiai eurų per mėnesį, o pagrindinis tikslas – geriau perprasti platformos rekomendacijų logiką ir žiūrovų elgseną.

    Tuo metu mažmeninėje prekyboje „Target“ siekia susigrąžinti šeimas, stiprindama kūdikių prekių segmentą ir įrengdama specialias kūdikių prekių zonas dalyje parduotuvių. Tokia strategija remiasi paprasta logika: šeimos su mažais vaikais į parduotuves užsuka dažniau ir vidutiniškai išleidžia daugiau, todėl šis pirkėjas tampa vienu svarbiausių kovojant dėl apyvartos augimo.

    Galiausiai investuotojų dėmesį išlaiko ir vartotojų įsiskolinimo tema, ypač automobilių rinkoje. Finansų sektoriaus atstovai pastebi, kad nors mėnesinės įmokos per kelerius metus ūgtelėjo, jas amortizavo augusios pajamos, todėl įmokų ir pajamų santykis išliko panašus, o vartotojų elgsena – atsargesnė nei anksčiau.