CP v2

Tag: Nvidia

  • „Bloom Energy“ ir „Nebius“ sandoris už 2,3 mlrd. eurų: DI centrams žada greitesnę elektrą Europoje

    „Bloom Energy“ ir „Nebius“ sandoris už 2,3 mlrd. eurų: DI centrams žada greitesnę elektrą Europoje

    JAV kuro elementų technologijų bendrovės „Bloom Energy“ akcijos kilo po žinios apie partnerystę su Europoje veikiančia DI debesijos paslaugų bendrove „Nebius“. Įmonės paskelbė susitarimą, kuriuo siekiama greičiau užtikrinti elektros tiekimą augantiems duomenų centrams Europoje.

    Pagal SEC pateiktą informaciją „Nebius“ per visą sutarties laikotarpį gali sumokėti iki maždaug 2,3 mlrd. eurų paslaugų mokesčių, tačiau galutinės sumos priklausys nuo sąlygų ir įgyvendinimo apimties. Sutartyje numatytas kelių etapų diegimas per 10 metų laikotarpius.

    Kaip veiks partnerystė?

    „Nebius“ planuoja pirkti elektrą, kurią generuos „Bloom Energy“ vietoje įrengiamos kuro elementų sistemos, o pati „Bloom Energy“ turėtų įrangą sumontuoti ir prižiūrėti. Tokia schema leidžia duomenų centrams greičiau gauti reikalingą galią, nelaukiant ilgo prisijungimo prie tinklo ar jo stiprinimo.

    Skelbiama, kad projektas numato apie 250 megavatų garantuotos galios ir 328 megavatus įdiegtos galios. Šie skaičiai reikšmingi, nes DI užduotys, ypač modelių mokymas ir didelės apimties skaičiavimai, reikalauja stabilaus, nuolatinio elektros tiekimo.

    „Elektra išlieka vienu pagrindinių DI infrastruktūros plėtros ribojimų, todėl pasirinkome sprendimą, kuris gali būti įdiegtas vietoje ir per klientams reikalingus terminus“, – sakė „Nebius“ produktų ir infrastruktūros vadovas Andrejus Korolenka.

    Kodėl Europoje tai tampa kritiška?

    Europos duomenų centrų rinka plečiasi, tačiau projektams vis dažniau kliūva tinklo pajėgumų stoka, ilgi prijungimo terminai ir aukštesnės elektros kainos nei JAV. Dėl to didieji skaičiavimo pajėgumų planai neretai susiduria su realybe: vien serverių nepakanka, jei nėra aiškaus ir greito kelio iki patikimos energijos.

    Šiame kontekste vietoje diegiami energijos šaltiniai tampa alternatyva, leidžiančia bent dalį galios užsitikrinti greičiau. Kuro elementų technologija dažnai pristatoma kaip sprendimas, galintis sumažinti lokalią taršą, tačiau jos poveikis klimatui priklauso ir nuo naudojamo kuro, tiekimo grandinės bei veikimo režimo.

    „Nebius“ ambicijos ir platesnis fonas

    „Nebius“ pastaruoju metu stiprina pozicijas kaip skaičiavimo pajėgumų tiekėja Europoje ir skelbia apie didelės apimties projektus. Bendrovė taip pat yra pranešusi apie planus Suomijoje statyti didelio masto DI duomenų centrą, kurio galia siektų 310 megavatų, o veiklos startas numatomas 2027 metais.

    Tokie projektai rodo, kad konkurencija dėl DI infrastruktūros Europoje pereina į etapą, kuriame lemiamu veiksniu tampa ne tik lustai ar serveriai, bet ir energijos prieinamumas. Rinka vis dažniau ieško modelių, kurie sutrumpintų kelią nuo projekto paskelbimo iki realiai veikiančių skaičiavimo pajėgumų.

  • „Nvidia“ vėl fiksuoja rekordą: pajamos viršijo prognozes, bet investuotojų nerimas nemažėja

    Rekordinis ketvirtis, bet reakcija mišri

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė dar vieną rekordinį ketvirtį: 2026 finansinių metų pirmąjį ketvirtį bendrovės pajamos siekė apie 71,9 mlrd. eurų ir viršijo analitikų lūkesčius. Vis dėlto rinkos nuotaikos išliko atsargios, nes investuotojai vis dažniau vertina, ar spartus dirbtinio intelekto bumas gali išlaikyti dabartinį tempą.

    Bendrovė daugiausia auga dėl duomenų centrų paklausos, kur jos spartintuvai ir susijusi infrastruktūra tapo pagrindiniu pasirinkimu treniruojant ir diegiant didžiuosius DI modelius. Ši sritis išlieka kertiniu „Nvidia“ varikliu ir svarbiausiu rodikliu, pagal kurį rinkos vertina viso sektoriaus pulsą.

    Duomenų centrai tempia į priekį

    Didžiausią pajamų dalį ir toliau generavo duomenų centrų segmentas: jo pardavimai sudarė apie 66,2 mlrd. eurų, taip pat viršydami rinkos prognozes. Tai rodo, kad didieji debesijos ir platformų žaidėjai dar neatsisako investicijų į skaičiavimo galią, kuri reikalinga tiek modelių mokymui, tiek inferencijai.

    „Nvidia“ taip pat nurodė augantį su debesija susijusių sutarčių portfelį, o tai signalizuoja, kad klientai planuoja išlaidas ne vienam ketvirčiui į priekį. Tuo pačiu rinkoje stiprėja signalai, kad pirkimų struktūra gali keistis: dalis išlaidų juda nuo treniravimo infrastruktūros į efektyvesnį modelių diegimą ir aptarnavimą.

    Kodėl akcijos smuko

    Nepaisant geresnių rezultatų, „Nvidia“ akcijos po ataskaitos smuktelėjo apie 1,6 proc. Tokia reakcija dažnai reiškia, kad dalis gerų naujienų jau buvo įskaičiuotos į kainą, o investuotojai daugiau dėmesio skyrė rizikoms: konkurencijai, maržoms ir ilgalaikiam DI infrastruktūros ciklui.

    Bendrovė pateikė ir antrojo ketvirčio pajamų prognozę, kuri taip pat viršijo Volstryto lūkesčius: tikimasi apie 80,1 mlrd. eurų pajamų. Vis dėlto rinkos dalyviai vertina ne tik augimą, bet ir tai, ar „Nvidia“ išlaikys pranašumą, kai vis daugiau didžiųjų klientų bando mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo.

    Augantis spaudimas iš konkurentų

    Analitikai atkreipia dėmesį, kad konkurencija DI lustų rinkoje aštrėja: alternatyvas aktyviai siūlo AMD ir „Intel“, o debesijos gigantai „Google“ ir „Amazon“ vis intensyviau vysto nuosavus sprendimus. Tai gali reikšti didesnį kainų spaudimą arba lėtesnį augimą, jei dalis užsakymų bus nukreipta į vidinius klientų projektus.

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas investuotojams pabrėžė, kad augimą turėtų palaikyti plati klientų bazė ir naujos produktų kartos, tačiau rinka vis dažniau klausia, kaip atrodys paklausa 2027–2028 metais. Šiame etape svarbia tampa ne vien treniravimo pajėgumų plėtra, bet ir tai, kaip greitai DI sprendimai generuos apčiuopiamą grąžą verslams.

    „„Nvidia“ vėl pagerino rekordą, tačiau dabar tai iš esmės jau įskaičiuota į kainą, nes ketvirtis po ketvirčio rezultatai gerėja“, – sakė „eMarketer“ analitikas Jacobas Bourne’as.

    Jo teigimu, esminis klausimas išlieka investuotojų įtikinimas, kad DI plėtra turi potencialo ne tik artimiausiais ketvirčiais, bet ir ilgesnėje perspektyvoje, kai dėmesys vis labiau krypsta į inferencijos apkrovas ir alternatyvius lustus.

  • Jim Cramer: technologijų investavimo era pasikeitė – puslaidininkiai perima valdžią iš programinės įrangos

    Jim Cramer: technologijų investavimo era pasikeitė – puslaidininkiai perima valdžią iš programinės įrangos

    DI bumas keičia rinkos lyderius

    JAV finansų komentatorius Jimas Crameris teigia, kad technologijų investavimo pasaulyje įvyko esminė permaina: į rinkos centrą iš programinės įrangos persikėlė puslaidininkių sektorius. Anot jo, DI plėtra didžiausią paklausą kuria ne prenumeruojamoms verslo platformoms, o skaičiavimo infrastruktūrai.

    Ši mintis nuskambėjo po „Nvidia“ paskelbtų ketvirčio rezultatų, kurie pranoko Volstrito lūkesčius. Bendrovė pranešė apie 81,62 mlrd. JAV dolerių pajamas, tai yra apie 75 mlrd. eurų, ir 1,87 JAV dolerio pelną akcijai, tai yra apie 1,7 euro.

    Programinei įrangai – naujas spaudimas

    Iki generatyvinio DI išpopuliarėjimo technologijų sektoriuje dominavo programinė įranga, ypač prenumeratos modeliu grįstas SaaS. Įmonėms tai reiškė stabilias, pasikartojančias pajamas, o investuotojams – prognozuojamą augimą ir aukštas maržas.

    Vis dėlto J. Crameris pabrėžia, kad DI įrankiai ir modeliai mažina tradicinės programinės įrangos kainodaros galią. Dalis funkcijų, už kurias anksčiau buvo mokama brangiomis licencijomis, dabar gali būti kuriamos viduje, pasitelkiant DI ir debesų kompiuterijos infrastruktūrą.

    „Tai nauja era. Dabar vadovauja puslaidininkiai, o programinė įranga traukiasi į antrą planą“, – sakė J. Crameris.

    Puslaidininkiai tampa nauju rinkos gravitacijos centru

    Pasak J. Cramerio, DI revoliucijai reikalingi skaičiavimo resursai yra materialioji technologijų pusė, kurią sudaro lustai, serveriai, duomenų centrų įranga ir tinklo sprendimai. Būtent dėl to investuotojų dėmesys krypsta į bendroves, kurios tiekia infrastruktūrą DI modeliams mokyti ir paleisti.

    Jis išskyrė ne tik „Nvidia“, bet ir kitus ekosistemos dalyvius, tokius kaip „AMD“, „Arm“, „Intel“ ir „Broadcom“. Tokios bendrovės, jo vertinimu, tiesiogiai laimi iš didėjančių investicijų į duomenų centrus ir DI skaičiavimo galią.

    „Pasaulis pasikeitė. Mes nebegrįšime į tai, kaip buvo anksčiau“, – sakė J. Crameris.

    Kartu jis pripažino, kad senosios programinės įrangos bendrovės niekur nedings, tačiau klientai vis dažniau persvarstys, kiek yra pasirengę mokėti. Tai reiškia didesnę konkurenciją, lėtesnį augimą dalyje segmentų ir didesnę reikšmę DI funkcijų integravimui į esamus produktus.

    Rinkoje ši tendencija jau atsispindi per investuotojų rotaciją: DI infrastruktūros grandis dažniau vertinama kaip pagrindinis trumpalaikio ir vidutinio laikotarpio augimo variklis, o programinės įrangos sektoriui tenka įrodyti, kad jis gali išlaikyti maržas ir paklausą naujomis sąlygomis.

  • „Samsung Electronics“ akcijos šovė 6 proc.: profsąjunga stabdo streiką po preliminaraus algų susitarimo

    „Samsung Electronics“ akcijos šovė 6 proc.: profsąjunga stabdo streiką po preliminaraus algų susitarimo

    Streikas pristabdytas paskutinę minutę

    „Samsung Electronics“ akcijos pakilo daugiau nei 6 proc., kai bendrovės darbuotojų profsąjunga sustabdė planuotą 18 dienų streiką. Investuotojai tai įvertino kaip signalą, kad artimiausiu metu mažėja rizika dėl trikdžių puslaidininkių gamyboje.

    Streikas buvo planuotas po to, kai tarpininkaujant valdžiai vykusios derybos buvo įstrigusios. Vis dėlto vėlesnis derybų raundas, kuriam vadovavo Pietų Korėjos užimtumo ir darbo ministras, atvedė prie preliminaraus susitarimo.

    Kas numatyta preliminariame susitarime

    Profsąjunga pranešė, kad visi nariai balsuos dėl preliminaraus atlyginimų ir premijų susitarimo nuo gegužės 22 dienos iki gegužės 27 dienos. Kol vyksta balsavimas, visuotinis streikas yra sustabdytas.

    Pietų Korėjos darbo ministras viešai pabrėžė, kad tai dar nėra galutinis susitarimas ir iki jo dar laukia ilgas kelias. Pasak jo, abiejų pusių pozicijos suartėjo, o profsąjunga derybose padarė reikšmingų nuolaidų.

    Vietos žiniasklaida skelbė, kad itin pelningam lustų padaliniui būtų skirta 40 proc. bendro premijų fondo, o kitiems verslo padaliniams atitektų 60 proc. Tuo pat metu ginčytas premijų paskirstymas nuostolingiems padaliniams, kaip pranešta, būtų atidėtas vieneriems metams.

    Rinka reagavo ir į viso sektoriaus foną

    Akcijų šuolį sustiprino ir bendras optimizmas puslaidininkių sektoriuje, kilęs po „Nvidia“ paskelbtų stiprių ketvirčio rezultatų. Tokios naujienos dažnai pakelia viso segmento bendrovių vertinimus, nes rinkos dalyviai pervertina paklausos perspektyvas.

    Tuo pačiu streiko rizika „Samsung Electronics“ atveju investuotojams buvo jautri dėl bendrovės vaidmens atminties lustų ir pažangių gamybos pajėgumų grandinėje. Bet kokie sutrikimai gali turėti efektą ne tik tiekimo terminams, bet ir sutarčių vykdymui su didžiaisiais klientais.

    Diskusijos dėl premijų sistemos tapo esmine ginčo ašimi, nes darbuotojai siekė aiškesnio ryšio tarp bendrovės veiklos rezultatų ir išmokų. Žiniasklaidos pranešimuose taip pat minėta galimybė dalį specialių premijų finansuoti bendrovės akcijomis ilgesniu laikotarpiu, susiejant jas su ambicingais pelningumo tikslais.

    Pietų Korėjos politinė vadovybė anksčiau yra akcentavusi, kad darbuotojų teisė ginti interesus turi ribas, ypač kai rizikuojama strateginių sektorių stabilumu. Skaičiuota, kad užsitęsęs streikas galėjo lemti reikšmingus tiesioginius nuostolius ir dar didesnę žalą, jei būtų sutrikusi lustų gamyba.

  • „Nvidia“ pripažino pralaimėjimą Kinijoje: DI lustų rinką perima „Huawei“, kas bus toliau?

    „Nvidia“ pripažino pralaimėjimą Kinijoje: DI lustų rinką perima „Huawei“, kas bus toliau?

    „Nvidia“ vadovas Jensenas Huangas pripažino, kad bendrovė „iš esmės nusileido“ Kinijos dirbtinio intelekto lustų rinką „Huawei“. Jo teigimu, JAV eksporto ribojimai pakeitė jėgų balansą, o vietos gamintojai Kinijoje sustiprėjo būtent dėl to, kad „Nvidia“ negali laisvai tiekti pažangiausių sprendimų.

    Šie komentarai nuskambėjo „Nvidia“ paskelbus dar vieną itin stiprų ketvirtį: bendrovės pajamos per metus šoktelėjo iki maždaug 75,6 mlrd. eurų. Kartu pristatyta iki maždaug 74,1 mlrd. eurų siekianti akcijų supirkimo programa ir padidintas dividendų dydis.

    Kinija ilgą laiką buvo vienas svarbiausių „Nvidia“ duomenų centrų verslo regionų: anksčiau jai priskirta mažiausiai penktadalis šio segmento pajamų. Tačiau po naujų JAV reikalavimų, pagal kuriuos pažangių lustų eksportui į Kiniją reikia licencijų, „Nvidia“ realiai buvo išstumta iš didelės dalies rinkos.

    Eksporto kontrolė keičia rinką

    J. Huangas pabrėžė, kad paklausa Kinijoje išlieka didelė, tačiau būtent čia greitai stiprėja vietiniai žaidėjai, pirmiausia „Huawei“. Pasak jo, „Huawei“ turi stiprią ekosistemą, o vietos lustų įmonėms atsirado daugiau erdvės augti, nes tarptautiniai tiekėjai susiduria su apribojimais.

    „Aš neturiu jokių lūkesčių, todėl investuotojams sakiau: tikėkitės nieko“, – sakė J. Huangas.

    Ši situacija atspindi platesnę tendenciją: JAV eksporto kontrolės priemonės skatina Kiniją spartinti technologinį savarankiškumą, ypač puslaidininkių ir didelio našumo skaičiavimo srityse. Rinkoje tai reiškia, kad pažangūs DI akceleratoriai tampa ne tik technologijų, bet ir geopolitinės įtakos objektu.

    Ar „Nvidia“ dar grįš į Kiniją?

    Nors „Nvidia“ vadovas viešai kalba atsargiai, jis kartu nurodė, kad bendrovė norėtų sugrįžti, jei sąlygos pasikeistų. „Nvidia“ Kinijoje turi ilgametę istoriją, partnerius ir klientus, todėl bet koks licencijų režimo sušvelninimas bendrovei būtų reikšmingas.

    Vis dėlto artimiausiu metu didelio posūkio rinkoje gali ir nebūti. JAV pareigūnai yra signalizavę, kad lustų eksporto kontrolė ne visada tampa derybų objektu, todėl įmonėms lieka planuoti veiklą remiantis griežtesniais scenarijais.

    DI bumas kelia ir kitą iššūkį

    Tuo pat metu „Nvidia“ aktyviai plečia tiekimo grandinę ir investuoja į pajėgumus, nes DI paklausa už Kinijos ribų išlieka milžiniška. J. Huangas šią ekonomiką apibūdina kaip kelių sluoksnių struktūrą, kur svarbūs ne tik lustai, bet ir energija, infrastruktūra, modeliai bei praktiniai pritaikymai.

    Augant mastui, bendrovė siekia užtikrinti, kad tiekėjai spėtų įgyvendinti užsakymus ir didinti gamybos apimtis. Tai tampa kritiniu faktoriumi, nes DI duomenų centrų plėtra vis dažniau ribojama ne vien lustų, bet ir elektros, aušinimo, serverinių komponentų bei gamybinių pajėgumų trūkumo.

  • „SoftBank Group“ akcijos šovė beveik 20 proc.: „Nvidia“ rezultatai įkaitino DI euforiją

    „SoftBank Group“ akcijos šovė beveik 20 proc.: „Nvidia“ rezultatai įkaitino DI euforiją

    Japonijos investicijų milžinės „SoftBank Group“ akcijos ketvirtadienį pabrango beveik 20 proc., investuotojams sureagavus į itin stiprius lustų gamintojos „Nvidia“ finansinius rezultatus. Rinka tai interpretavo kaip signalą, kad DI bumas toliau įgauna pagreitį.

    Staigus šuolis nutraukė kelias iš eilės trukusį „SoftBank Group“ akcijų smukimą ir reikšmingai padidino bendrovės rinkos vertę. Tokie judesiai dažnai rodo, kad investuotojai vėl aktyviai pervertina su DI susijusius aktyvus.

    Ryšys su „Arm“ ir „OpenAI“

    „SoftBank Group“ rezultatai ir akcijų kaina glaudžiai siejami su DI plėtra per jos turimas pozicijas „Arm Holdings“ bei investicijas į „OpenAI“. „Arm“ technologijos plačiai naudojamos duomenų centruose ir serveriuose, kuriuose diegiami „Nvidia“ sprendimai.

    Remiantis viešai skelbta informacija, „SoftBank Group“ į „OpenAI“ yra investavusi daugiau kaip 30 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 27 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat nurodė, kad per finansinius metus iki kovo pabaigos su „OpenAI“ susietas prieaugis siekė apie 45 mlrd. JAV dolerių, arba apie 41 mlrd. eurų.

    Lūkesčiai dėl „OpenAI“ akcijų platinimo

    Rinkoje atsinaujino optimizmas, kad „OpenAI“ ateityje gali žengti į biržą, o tokie lūkesčiai paprastai kelia ir su šia ekosistema susijusių investuotojų vertinimus. Dėl to šalia „SoftBank Group“ dėmesio sulaukė ir „Arm Holdings“ akcijos, kurios JAV prekybos metu taip pat kilo dviženkliu tempu.

    „SoftBank Group“ yra laikoma viena ryškiausių DI investavimo istorijų Azijoje, todėl „Nvidia“ ataskaitos dažnai tampa katalizatoriumi platesniam sentimentui. Kuo aukštesnė „Nvidia“ paklausa duomenų centrų rinkoje, tuo daugiau kapitalo nukreipiama į visą DI tiekimo grandinę.

    Banga per visą puslaidininkių sektorių

    Kartu su „SoftBank Group“ kilo ir kitos su „Nvidia“ tiekimo grandine siejamos puslaidininkių bendrovės. Tarp jų išsiskyrė Taivano TSMC, Japonijos „Renesas Electronics“, taip pat įrangos gamintoja „Tokyo Electron“ ir testavimo sprendimų tiekėja „Advantest“.

    Stiprų impulsą rinkoms suteikė tai, kad „Nvidia“ paskelbė dar vieną ypač sėkmingą ketvirtį: pajamos šoktelėjo 85 proc. ir pasiekė 81,62 mlrd. JAV dolerių, tai yra apie 74 mlrd. eurų. Bendrovė taip pat pranešė apie 80 mlrd. JAV dolerių, arba apie 73 mlrd. eurų, akcijų supirkimo programą ir padidino dividendus.

    Vis dėlto po prekybos valandų „Nvidia“ akcijų kaina svyravo, nes įmonės vadovas Jensenas Huangas pripažino, kad bendrovė iš esmės nusileido Kinijos DI lustų rinkoje konkurentams, ypač „Huawei“. Tai priminė, kad geopolitiniai ribojimai ir eksporto kontrolė išlieka vienu didžiausių rizikos veiksnių sektoriuje.

    Analitikai pabrėžia, kad DI infrastruktūros ciklas kol kas rodo tvarumo ženklus, tačiau investuotojams svarbūs ir tokie klausimai kaip duomenų centrų investicijų tempas, atminties lustų pasiūla bei tiekimo grandinės pajėgumai. Būtent todėl „Nvidia“ rezultatai dažnai turi grandininį poveikį tiek „SoftBank Group“, tiek platesnei technologijų rinkai.

  • „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    „AMD“ skelbia milžinišką planą Taivane: apie 9 mlrd. eurų investicijų į DI lustus

    JAV puslaidininkių gamintoja „AMD“ paskelbė planuojanti daugiau nei 10 mlrd. JAV dolerių, arba maždaug 9 mlrd. eurų, investicijas Taivane. Bendrovė teigia, kad lėšos bus nukreiptos į puslaidininkių ir dirbtinio intelekto ekosistemą, siekiant paspartinti pažangiausių lustų kūrimą ir didinti jų našumą.

    Taivanas yra vienas svarbiausių pasaulio mikroschemų gamybos centrų, o jo reikšmę lemia didžiausi pasaulyje kontraktiniai lustų gamintojai ir pažangios gamybos grandinės. Dėl to čia koncentruojasi technologijos, kompetencijos ir tiekėjai, reikalingi naujos kartos DI infrastruktūrai.

    Kur keliaus investicijos

    „AMD“ nurodo, kad investicijų kryptis apims ne tik lustų projektavimą, bet ir pažangias gamybos bei surinkimo technologijas. Ypatingas dėmesys skiriamas pakavimui ir skirtingų mikroschemų sujungimo sprendimams, kurie tampa kritiškai svarbūs didelio našumo DI sistemoms.

    Bendrovė taip pat pranešė apie bendradarbiavimą su Taivano partneriais, įskaitant „ASE“ ir „SPIL“. Tokie sprendimai, kai keli lustai sujungiami į vieną modulį, paprastai leidžia efektyviau didinti našumą, mažinti energijos sąnaudas ir gerinti duomenų perdavimo spartą.

    DI serverių lenktynės įgauna pagreitį

    Investicijų planas skelbiamas tuo metu, kai didžiosios technologijų bendrovės ir debesijos paslaugų teikėjai toliau agresyviai didina išlaidas DI skaičiavimo infrastruktūrai. Rinka vis labiau orientuojasi į serverius, pritaikytus generatyviniams modeliams ir DI agentams, kuriems reikia didžiulių skaičiavimo išteklių.

    „AMD“ teigia, kad naujos technologijos turėtų prisidėti prie spartesnio DI sistemų diegimo ir didesnio efektyvumo. Bendrovė taip pat siekia sustiprinti konkurencingumą aukščiausios klasės akceleratorių segmente, kuriame šiuo metu dominuoja „Nvidia“.

    „Helios“ planai ir partneriai

    „AMD“ pranešė, kad inovacijos Taivano partnerių grandinėje turėtų padėti diegti „Helios“ DI serverių sistemą 2026 metų antroje pusėje. Tokios platformos paprastai remiasi ne vien atskirais lustais, bet ir viso serverio architektūra, įskaitant aušinimą, maitinimą, tinklo komponentus ir programinę ekosistemą.

    Tarp „Helios“ kūrime minimų partnerių įvardijamos įmonės „Sanmina“, „Wiwynn“, „Wistron“ ir „Inventec“. Tokios partnerystės rodo, kad „AMD“ siekia didesnių gamybos apimčių ir greitesnio tiekimo, nes DI serverių paklausa pasaulyje išlieka itin aukšta.

    „Dirbdama su strateginiais partneriais Taivane ir visame pasaulyje, „AMD“ tobulina pažangiausias silicio, pakavimo ir gamybos technologijas, kurios leidžia didesnį našumą, efektyvumą ir greitesnį DI sistemų diegimą“, – teigiama bendrovės pranešime.

  • Jimas Crameris perspėja: programinės įrangos akcijų šuolį kuria ne paklausa, o pavojingas short squeeze

    Jimas Crameris perspėja: programinės įrangos akcijų šuolį kuria ne paklausa, o pavojingas short squeeze

    JAV rinkose pastaruoju metu atšokus daliai programinės įrangos bendrovių akcijų, investuotojų nuotaikas atvėsino televizijos komentatorius ir investuotojas Jimas Crameris. Jo teigimu, kilimą gali lemti ne gerėjantys verslo rezultatai, o techninis reiškinys, kai trumpąsias pozicijas turintys fondai priversti skubiai supirkinėti akcijas.

    „Tai, ką matau, yra išspaudimas: tikras rizikos draudimo fondų išspaudimas“, – sakė Jimas Crameris.

    Pasak jo, toks judėjimas dažnai kyla tada, kai rinka buvo stipriai „prispausta“ statymų prieš sektorių, o vėliau pasikeitus kainų krypčiai dalis investuotojų skuba uždaryti trumpąsias pozicijas. Tuomet pirkimai dar labiau kelia kainą, nors fundamentiniai rodikliai per tą laiką gali būti beveik nepasikeitę.

    Jimas Crameris atkreipė dėmesį, kad programinės įrangos bendrovių akcijos dalį metų atsiliko, nes rinkoje daugėjo skepticizmo dėl kainodaros galios ir augimo tempo. Viena iš priežasčių buvo spartėjanti dirbtinio intelekto plėtra, kuri, investuotojų baime, gali keisti tradicinių programinės įrangos tiekėjų vertės grandinę.

    Kontekstas svarbus ir dėl kapitalo rotacijos: dalis investuotojų laikinai traukėsi iš puslaidininkių bei dirbtinio intelekto infrastruktūros bendrovių, kurios šiemet tempė indeksus aukštyn. Toks persigrupavimas neretai suteikia impulsą anksčiau smukusiems sektoriams, tačiau tai dar nereiškia, kad paklausos tendencijos jau tapo išskirtinai stiprios.

    „Negirdžiu, kad programinės įrangos paklausa būtų išprotėjusi. Nuolat girdžiu, kad išprotėjusi yra puslaidininkių paklausa“, – sakė Jimas Crameris.

    Jis taip pat pabrėžė, kad programinės įrangos sektoriuje judėjimą gali sustiprinti biržoje prekiaujami fondai, kurie perka ar parduoda visą krepšelį įmonių vienu metu. Tokiais atvejais kainos gali reaguoti ne tik į vienos bendrovės naujienas, bet ir į platesnius srautų pokyčius, kai pinigai įteka arba išteka iš viso sektoriaus.

    Kaip pavyzdį jis minėjo „ServiceNow“ kainos šuolius po optimistiškesnių analitikų komentarų, kurie, jo vertinimu, galėjo būti per agresyvi reakcija po ilgesnio silpnumo periodo. Tuo pat metu jis išliko labiau palankus su dirbtinio intelekto infrastruktūra siejamoms aparatinės įrangos ir puslaidininkių bendrovėms, kur, jo teigimu, paklausos signalai yra aiškesni.

    Investuotojams tokie perspėjimai reiškia vieną paprastą dalyką: trumpalaikis kainos šuolis nebūtinai patvirtina ilgalaikį verslo atsigavimą. Vertinant programinės įrangos akcijas, svarbiausia stebėti realius rodiklius: užsakymų augimą, klientų išlaikymą, prenumeratų atnaujinimo tempus, pelningumo dinamiką ir tai, ar DI funkcijos iš tiesų didina įkainius bei mažina klientų atsisakymą.

  • „Nvidia“ smogia rinkai: Singapūre kuria DI tyrimų centrą, o planai dėl robotų – ambicingi

    „Nvidia“ smogia rinkai: Singapūre kuria DI tyrimų centrą, o planai dėl robotų – ambicingi

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ paskelbė Singapūre atidarysianti naują dirbtinio intelekto tyrimų centrą. Tai bus pirmasis bendrovės tokio pobūdžio tyrimų padalinys šioje šalyje ir antrasis Azijos ir Ramiojo vandenyno regione.

    „Nvidia“ teigia, kad naujasis centras daugiausia dėmesio skirs įkūnytam dirbtiniam intelektui, kai DI sprendimai veikia fiziniuose įrenginiuose, pavyzdžiui, robotuose, autonominėse transporto priemonėse ar dronuose. Kartu numatoma ieškoti būdų, kaip efektyvinti DI infrastruktūrą, mažinant skaičiavimų sąnaudas ir energijos poreikį.

    Tyrimų veikla bus vykdoma bendradarbiaujant su universitetų mokslininkais, pramonės partneriais ir valstybės institucijomis. Toks modelis leidžia greičiau perkelti prototipus į realias aplinkas, kuriose svarbūs ne tik algoritmai, bet ir sauga, patikimumas bei eksploatavimo kaštai.

    Singapūras stiprina DI ekosistemą

    „Nvidia“ žingsnis sutampa su platesniais Singapūro planais stiprinti šalies, kaip regioninio DI centro, vaidmenį. Miestas-valstybė pabrėžia, kad dėl kompaktiškos infrastruktūros ir tankios verslo aplinkos čia patogu kurti, testuoti ir diegti DI sprendimus realiomis sąlygomis.

    Singapūras taip pat paskelbė, kad dar šiais metais startuos bandomoji platforma, skirta privačioms bendrovėms kartu kurti, diegti, testuoti ir validuoti komerciškai perspektyvias robotikos technologijas. Tikimasi, kad pirmieji dalyviai bus apsaugos, logistikos, pristatymo ir mobilumo sektorių atstovai, tarp jų „Certis“, „DHL“, „Grab“ ir „QuikBot“.

    Robotai paslaugose ir logistikoje

    Vyriausybė taip pat planuoja bendradarbiauti su robotikos įmonėmis „Slamtec“, „Unitree“ ir „QuikBot“, o bandymai bus telkiami į praktines užduotis. Tarp numatomų scenarijų minimi maisto ir siuntų pristatymas, patalpų valymas bei saugos patruliavimas, siekiant papildyti žmonių darbą, o ne jį visiškai pakeisti.

    Šios iniciatyvos pristatytos technologijų konferencijos ATxSummit pradžioje, kur šiemet išskirtinis dėmesys skiriamas DI sprendimų diegimui. Augant robotikos paklausai, įkūnytas dirbtinis intelektas vis dažniau laikomas viena svarbiausių krypčių, galinčių paspartinti paslaugų sektoriaus ir pramonės automatizavimą.

  • Nvidia akcijos krito po rekordo: kodėl analitikai sako pirkti dabar ir laikyti ilgam?

    Nvidia akcijos krito po rekordo: kodėl analitikai sako pirkti dabar ir laikyti ilgam?

    Nvidia akcijos po pasiekto rekordo per kelias dienas smuktelėjo, o rinkoje vėl kilo klausimas, ar į šią bendrovę dar nevėlu įeiti. Tokie trumpalaikiai svyravimai šiai akcijai būdingi, ypač prieš finansinių rezultatų skelbimą, kai lūkesčiai būna maksimaliai išaugę.

    Investuotojai paprastai bijo pirkti prieš ataskaitas, nes net ir geri skaičiai ne visada garantuoja kainos augimą. Vis dėlto dalis rinkos dalyvių akcentuoja ne artimiausios dienos reakciją, o ilgalaikę tendenciją: duomenų centrų paklausą, DI infrastruktūros plėtrą ir didžiųjų technologijų bendrovių išlaidų ciklą.

    „Jei norite pradėti poziciją, aš tai palaikau. Mes tai laikome, o ne prekiaujame“, – sakė Jim Cramer.

    Vienas iš argumentų, kurį kartoja Nvidia šalininkai, yra vertinimas lyginant su konkurentais. Rinkoje dažnai remiamasi prognozuojamu pelno daugikliu, o Nvidia, nepaisant lyderystės DI lustų segmente, neretai vertinama panašiai ar net kukliau nei dalis kitų puslaidininkių sektoriaus vardų.

    Kita svarbi prielaida yra kapitalo investicijos į skaičiavimo pajėgumus. „Alphabet“, „Amazon“, „Microsoft“ ir „Meta“ pastaruoju metu viešai signalizavo, kad duomenų centrų ir DI infrastruktūros biudžetai išlieka dideli, o šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su serverių, spartintuvų ir tinklo įrangos paklausa.

    Ilgalaikį pasakojimą stiprina ir tai, kad DI modelių mokymas bei jų paleidimas realiomis sąlygomis reikalauja vis daugiau skaičiavimo resursų. Nvidia vadovas Jensen Huang viešai yra įvardijęs, kad kitas DI raidos etapas gali pareikalauti kartais didesnės skaičiavimo galios, o tai didina tikimybę, kad infrastruktūros ciklas dar nėra pasiekęs piko.

    Rizika išlieka akivaizdi: akcija gali smarkiai svyruoti po rezultatų, o lūkesčių kartelė įprastai būna labai aukšta. Tačiau ilgesnio laikotarpio investuotojams svarbiausia tampa ne bandymas tiksliai pagauti dugną, o disciplina ir aiškus planas, kaip pozicija bus didinama ar valdoma, jei rinka judės priešinga kryptimi.

    Galiausiai, argumentas „pirkti ir laikyti“ remiasi trimis kertiniais dėmenimis: DI paklausos struktūriniu augimu, didžiųjų technologijų bendrovių investicijomis ir Nvidia pozicija ekosistemoje. Dėl to dalis analitikų siūlo ne spekuliuoti trumpalaikiais šuoliais, o vertinti Nvidia kaip ilgalaikę portfelio dalį.