Tag: Nvidia

  • „Scaleup Europe Fund“ investuoja apie 225 mln. eurų į Pigment: kas slypi už rekordinių planavimo platformų pinigų?

    „Scaleup Europe Fund“ investuoja apie 225 mln. eurų į Pigment: kas slypi už rekordinių planavimo platformų pinigų?

    Paryžiuje įsikūręs verslo programinės įrangos startuolis Pigment pritraukė apie 225 mln. eurų investiciją, o bendrovės vertė įvertinta maždaug 2,1 mlrd. eurų. Finansavimo etapui vadovavo naujas Europos Sąjungos masto fondas „Scaleup Europe Fund“, skirtas didinti investicijas į technologijų įmones, galinčias tapti regiono lyderėmis.

    Pigment kuria įmonių planavimo platformą, kuri padeda valdyti biudžetus, operacijas ir prognozes. Tokie sprendimai dažnai įvardijami kaip alternatyva tradiciniams įrankiams, o rinka konkuruoja su plačiai įmonėse naudojamomis skaičiuoklėmis ir didžiųjų verslo sistemų tiekėjų produktais.

    Kas dalyvavo sandoryje

    Prie finansavimo etapo taip pat prisidėjo rizikos kapitalo fondas World Innovation Labs, kurio veikla sieja Silicio slėnį ir Tokiją. Investiciją papildė ir anksčiau apie savo dalyvavimą paskelbusi Nvidia, o dalį naujo etapo sudarė ir esamų investuotojų tęstinis finansavimas.

    Šis etapas seka po ankstesnio Pigment finansavimo raundo 2024 metais, kai bendrovė pritraukė apie 131 mln. eurų. Toks nuoseklus kapitalo augimas signalizuoja, kad investuotojai tikisi greito produkto plėtros ir didesnės dalies tarptautinėje įmonių planavimo programų rinkoje.

    Kur bus panaudotos lėšos

    Pigment teigia, kad naujas kapitalas bus skirtas mokslinių tyrimų ir plėtros tempui didinti bei inžinerijos komandai plėsti. Pastaraisiais metais įmonių programinės įrangos sektoriuje itin ryški tendencija yra DI pritaikymas automatizuojant pasikartojančius procesus ir greitinant sprendimų priėmimą, todėl papildomos investicijos dažniausiai nukreipiamos į produktų brandinimą.

    Tarp Pigment klientų minimos didelės tarptautinės bendrovės, taip pat ir sparčiai augančios technologijų įmonės. Tai rodo, kad platforma taikoma skirtingo dydžio organizacijoms, o planavimo įrankių modernizavimas tampa aktualus tiek tradiciniam pramonės verslui, tiek naujajai skaitmeninei ekonomikai.

    „Įmonių planavimas per artimiausius kelerius metus pasikeis labiau nei per pastaruosius tris dešimtmečius“, – sakė Pigment bendraįkūrėjai Eléonore Crespo ir Romain Niccoli.

    Jų teigimu, senieji sprendimai sparčiai praranda pozicijas, o pažangiausios DI bendrovės vis dažniau ieško lankstesnių platformų. Pigment ambicija yra automatizuoti planavimo procesus taip, kad organizacijos galėtų reaguoti į pokyčius beveik realiu laiku.

    Kodėl svarbus „Scaleup Europe Fund“

    „Scaleup Europe Fund“ yra sumanytas kaip stambaus masto instrumentas, kuris turėtų padėti Europai auginti technologijų čempionus konkurencinėje kovoje su JAV ir Kinija. Fondas valdomas investicijų valdytojo EQT, o jo tikslas yra didesnės, vėlyvesnės stadijos investicijos, kurių Europoje dažnai trūksta sparčiai augančioms įmonėms.

    Skelbiama, kad tarp ankstesnių fondo investicijų yra tokios įmonės kaip Mistral ir Iceye. Tai atspindi strategiją remti aukštos pridėtinės vertės technologijas, kurios gali tapti Europos pramonės ir skaitmeninės konkurencingumo politikos atramomis.

  • Vokietija susitarė su „Nvidia“ dėl DI: Merzas atskleidė, kokią sumą skirs valstybė

    Vokietija susitarė su „Nvidia“ dėl DI: Merzas atskleidė, kokią sumą skirs valstybė

    DI sandoris Berlyne

    Berlyne vykusiame investicijų forume Vokietijos federalinė vyriausybė susitarė dėl bendradarbiavimo su „Nvidia“ dirbtinio intelekto srityje. Apie sandorį pranešta po viešų „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango pareiškimų, kad Vokietija DI lenktynėse atsilieka.

    Žiniasklaidos teigimu, valstybė į projektą ketina investuoti devynženklę sumą eurais. Tai reikštų šimtus milijonų eurų, kuriuos planuojama nukreipti į ekosistemą, apimančią skaičiavimo infrastruktūrą, taikomuosius DI sprendimus ir partnerystes su pramone.

    „Mums skaudu matyti, kaip ekonomiškai stipri šalis atsilieka. Tiesiog imkitės darbo“, – sakė Jensenas Huangas.

    Pažadai iki 2028 metų

    Vokietijos kancleris Friedrichas Merzas teigė, kad forume iki 2028 metų gauti įsipareigojimai siekia 800 milijardų eurų. Į susitikimą atvyko apie 200 įmonių vadovų, o pagrindinė žinia buvo aiški: Vokietija siekia greičiau didinti investicijas į strategines technologijas ir pramonės konkurencingumą.

    Politinis signalas sutampa su platesnėmis Europos pastangomis stiprinti technologinį suverenumą, ypač debesijos ir didelio našumo skaičiavimų srityse. Būtent skaičiavimo pajėgumai, energijos prieinamumas ir duomenų reguliavimas šiandien laikomi kritiniais DI ekonomikai.

    „Amazon“ planuoja 16 mlrd. eurų

    Forume taip pat paskelbta, kad „Amazon“ 2027 metais planuoja apie 16 milijardų eurų investicijų Vokietijoje. Dalis šių lėšų turėtų būti skirta „AWS“ duomenų centrų plėtrai, o investicijų kryptis rodo, kad DI ir debesijos paslaugų paklausa Europoje toliau auga.

    „Amazon“ nurodė, kad Vokietijoje jos debesijos padalinyje jau dirba apie 3 000 darbuotojų. Plėtra siejama su didėjančiu įmonių poreikiu apdoroti duomenis regione, laikytis ES reguliavimo ir turėti pakankamai skaičiavimo resursų DI modeliams.

    Duomenys tampa ekonomikos kuru

    „Nvidia“ pabrėžia, kad duomenys turėtų būti vertinami kaip nacionalinis išteklius, kurį svarbu panaudoti vietoje kuriant kompetencijas ir produktyvumą. Skelbiama, kad projekte gali dalyvauti apie keliolika Vokietijos bendrovių, tarp jų „Siemens“, „Audi“ ir Freiburge įsikūrusi DI startuolė „Black Forest Labs“.

    Friedrichas Merzas ragino įmones atverti pramonės duomenis dirbtiniam intelektui, kad būtų galima išlaikyti konkurencingumą, ypač automobilių ir gamybos sektoriuose. Praktikoje tai reikštų didesnį dėmesį saugioms duomenų erdvėms, standartizacijai ir aiškioms taisyklėms, kas ir kaip gali naudoti jautrią pramoninę informaciją.

    „Vokiečiai laikomi darbštūs, anksti eina miegoti ir keliasi prieš saulėtekį. Kai susitariame dėl terminų, jų laikomės“, – sakė Friedrichas Merzas.

    Tuo pat metu Vokietijos ekonominės perspektyvos, vertinant tarptautines prognozes, pastaruoju metu kiek pagerėjo. Ar didžiųjų technologijų bendrovių investicijos taps tvariu augimo varikliu, priklausys nuo to, kaip greitai šalis sugebės išplėsti infrastruktūrą, užtikrinti energijos tiekimą ir parengti DI talentų rinką.

  • Kinijos technologijų milžinai užvertė „Nvidia“ užsakymais: 3 mln. GPU ir gamybos limitai iki 2027 metų

    Kinijos technologijų bendrovės ByteDance, Alibaba ir Tencent pateikė itin didelės apimties užsakymus „Nvidia“ vaizdo plokštėms RTX PRO 5500. Skelbiama, kad kalbama apie daugiau nei 3 mln. vienetų, o bendra kataloginė vertė siekia apie 32 mlrd. eurų.

    Šis pirkimų šuolis siejamas su JAV eksporto ribojimais, kurie apribojo pažangiausių duomenų centrams skirtų „Nvidia“ sprendimų tiekimą į Kiniją. Dėl to dalis Kinijos klientų skuba rezervuoti alternatyvius, reikalavimus atitinkančius modelius, net jei jų našumas mažesnis.

    Gamybos apimtys atsilieka nuo paklausos

    Remiantis tarptautinės naujienų agentūros informacija, „Nvidia“ partneriams ir klientams signalizavo, kad negali garantuoti visų užsakymų įvykdymo, nes paklausa viršija suplanuotą gamybą. Vienas iš šaltinių nurodė, kad kai kuriems pirkėjams gali tekti tenkintis tik 5–10 proc. pageidauto kiekio.

    Taip pat minima, jog 2027 metais „Nvidia“ visame pasaulyje galėtų pagaminti daugiausia apie 3 mln. RTX PRO 5500 vienetų per metus. Tuo metu vien iš Kinijos klientų užsakymų mastas, kaip teigiama, gali viršyti 6 mln. vienetų.

    Eksporto ribojimai keičia rinką

    JAV eksporto kontrolė pastaraisiais metais buvo griežtinama, ypač didelio našumo skaičiavimams ir DI mokymui tinkamiems lustams. Dalis pažangiausių „Nvidia“ produktų, skirtų didelio masto duomenų centrams, Kinijos rinkai tampa neprieinami arba reikalauja licencijų, todėl įmonės ieško legalių alternatyvų.

    RTX PRO 5500 pozicionuojamas kaip profesionalioms darbo stotims skirtas sprendimas, dažniau naudojamas inžinerijoje, kūrybinėje grafikoje ar skaičiavimuose vienoje darbo vietoje. Vis dėlto jis išlieka vienas galingiausių „Nvidia“ variantų, kurį Kinijos klientams dar lengviau įsigyti laikantis eksporto taisyklių.

    Kinijos atsakas: vietiniai lustai, bet atotrūkis išlieka

    Ribojimai skatina Kinijos bendroves aktyviau remtis vietiniais tiekėjais ir spartinti vidaus lustų ekosistemą. Kinijos valdžia taip pat ragina didinti vietoje sukurtų puslaidininkių naudojimą, o kai kurie gamintojai, įskaitant „Huawei“, šioje situacijoje stiprina pozicijas.

    Vis dėlto Kinijos lustų gamintojams sudėtinga priartėti prie JAV lyderių našumo ir mastelio, ypač kai daliai kritinės gamybos įrangos bei technologijų taikomi atskiri apribojimai. Tai reiškia, kad trumpuoju laikotarpiu paklausa „Nvidia“ įrangai Kinijoje gali išlikti didelė net ir esant griežtesnėms taisyklėms.

  • „Nvidia“ investuoja į keturis Vokietijos startuolius: DI planams Europoje skiria apie 9 mlrd. eurų

    „Nvidia“ investuoja į keturis Vokietijos startuolius: DI planams Europoje skiria apie 9 mlrd. eurų

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ pranešė investuojanti į keturis Vokietijos startuolius, taip tęsdama platesnę plėtros strategiją Europoje. Įmonė šiuos sandorius sieja su daugiamete investicijų programa, apimančia startuolius, universitetus ir tyrimų institucijas.

    „Nvidia“ nurodo, kad per artimiausius metus įvairioms iniciatyvoms Europoje planuoja skirti beveik 9 mlrd. eurų. Tikslas – išlaikyti DI technologijų proveržio tempą ir sustiprinti visą ekosistemą nuo tyrimų iki pramoninių sprendimų diegimo.

    Į kokias įmones investuojama

    „Nvidia“ investuoja į DI robotikos bendrovę Agile Robots, DI sveikatos technologijų kūrėją Avelios Medical, DI garso sprendimų startuolį Mirelo ir kosmoso technologijų įmonę Reflex Aerospace. Investicijų dydis neatskleidžiamas.

    Šis žingsnis papildo ankstesnius „Nvidia“ įsipareigojimus Vokietijos rinkoje: bendrovė jau buvo investavusi į n8n ir Black Forest Labs. Pastaruoju metu įmonė taip pat skelbė apie naujas investicijas kituose Europos centruose, siekdama būti arčiau sparčiai augančių komandų ir talentų.

    Vokietija – pramoninio DI kryptis

    Nauji sandoriai paskelbti „Nvidia“ vadovui Jensenui Huangui lankantis Vokietijoje ir susitinkant su kancleriu Friedrichu Merzu. Pokalbiuose daugiausia dėmesio skirta Vokietijos DI krypčiai ir tam, kaip šalies stiprybės gamyboje bei automobilių pramonėje gali tapti pranašumu diegiant DI sprendimus.

    „Nvidia“ akcentuoja, kad vienas svarbiausių Europos DI augimo veiksnių yra pramoninių pritaikymų mastelis. Tokiose srityse kaip gamyba, logistika, autonominės sistemos ar medicinos duomenų analizė DI diegimas dažnai reikalauja ne tik programinės įrangos, bet ir didelio skaičiavimo pajėgumo bei patikimos infrastruktūros.

    Nauji susitarimai su partneriais

    Kartu su vizitu Vokietijoje „Nvidia“ paskelbė ir apie platesnį bendradarbiavimą su vietos partneriais. Tarp minimų krypčių – pažangių DI modelių pritaikymas vadinamajam fiziniam DI, kai algoritmai tiesiogiai veikia su realaus pasaulio procesais, robotais ar pramonine įranga.

    Taip pat įvardyti susitarimai su „Siemens“ ir „Mercedes-Benz“, kurie turėtų stiprinti „Nvidia“ pozicijas pramonėje ir automobilių sektoriuje. Rinkoje tai vertinama kaip bandymas neapsiriboti vien lustų tiekimu, o tapti strateginiu DI sprendimų infrastruktūros partneriu.

  • „Nvidia“ vadovas kirto Vokietijai: DI lenktynėse atsiliekate – ruošiamas šimtamilijoninis paktas

    „Nvidia“ vadovas kirto Vokietijai: DI lenktynėse atsiliekate – ruošiamas šimtamilijoninis paktas

    „Nvidia“ generalinis direktorius Jensenas Huangas įspėjo, kad Vokietija DI lenktynėse ima atsilikti, nors turi ir talentų, ir pramoninį potencialą. Jo teigimu, Europoje pažangą dažnai stabdo pernelyg ilgas svarstymas, o sprendimų priėmėjai turėtų greičiau pereiti nuo analizės prie praktinio diegimo.

    Šie komentarai nuskambėjo tuo metu, kai Vokietijos valdžia siekia stiprinti technologinį konkurencingumą ir pritraukti daugiau aukštos pridėtinės vertės investicijų. Viena pagrindinių krypčių – didinti skaičiavimo pajėgumus ir pagreitinti DI produktų integraciją į tradicines pramonės šakas.

    Planuojamas bendras DI paktas

    Investicijų renginyje Berlyne kancleris Friedrichas Merzas ir Jensenas Huangas ketina pristatyti bendrą DI paktą. Iniciatyvos tikslas – paspartinti DI sprendimų taikymą Vokietijos pramonėje ir sutelkti ekosistemą nuo tyrimų iki praktinių projektų gamyboje.

    Skelbiama, kad Vokietijos vyriausybė ruošiama įsipareigoti skirti šimtus milijonų eurų. Tokios apimties viešasis finansavimas signalizuoja siekį mažinti atsilikimą nuo JAV ir Azijos, kur DI diegimas, ypač didelio masto kompiuterijos srityje, vyksta sparčiau.

    Kas dalyvaus ir kam bus skirti pinigai

    Prie iniciatyvos turėtų prisidėti startuolis Black Forest Labs ir apie 10 įsitvirtinusių Vokietijos bendrovių, tarp jų „Siemens“ ir „Audi“. Tai reiškia, kad dėmesys nukreipiamas ne vien į laboratorinius prototipus, bet ir į realius pramoninius naudojimo atvejus, kur svarbiausi yra patikimumas, sauga ir našumas.

    Didžioji dalis lėšų, kaip nurodoma, būtų skirta kompiuterijos pajėgumams įsigyti Deutsche Telekom Industrial AI Cloud infrastruktūroje, kur naudojama naujausia „Nvidia“ „Blackwell“ karta. Tokia kryptis atspindi pasaulinę tendenciją: pažangiam DI vis labiau trūksta ne idėjų, o skaičiavimo galios, duomenų centrų ir energijos infrastruktūros.

    Kodėl tai svarbu Vokietijai ir Europai

    Partnerystė remiasi Sovereign Open Source Foundation Models iniciatyva, siekiančia kurti galingus atvirojo kodo DI modelius. Europoje vis garsiau kalbama apie skaitmeninį suverenitetą, ypač kai DI tampa kritine technologija ekonomikai, gynybai ir viešajam sektoriui.

    Berlyne vykstančiose diskusijose taip pat numatyta aptarti platesnius investicijų klausimus, susijusius su DI, energetika ir infrastruktūra. Vokietija tikisi, kad šis paketas padidins šalies patrauklumą inovacijoms ir padės išlaikyti konkurenciją globalioje technologijų rinkoje.

    „Vokietija turi talentų ir pramonės pagrindą, tačiau delsti – pavojinga: DI reikia diegti greičiau“, – sakė Jensenas Huangas.

  • Graikija pristatė „Daedalus“: superkompiuteris už 58,9 mln. eurų keičia DI lenktynių žaidimą

    Graikija pristatė „Daedalus“: superkompiuteris už 58,9 mln. eurų keičia DI lenktynių žaidimą

    Graikija pradėjo naują etapą didelio našumo skaičiavimų srityje: Atikoje, Lavrijuje, oficialiai paleistas „Daedalus“ – galingiausias šalyje iki šiol įdiegtas superkompiuteris. Projektas vertinamas kaip svarbus žingsnis siekiant mažinti priklausomybę nuo užsienio skaičiavimo infrastruktūrų ir spartinti vietos inovacijas.

    Skelbiama, kad investicijos į „Daedalus“ siekia 58,9 mln. eurų, o sistemos našumas – 85,69 petaflopo. Pagal viešai skelbiamus reitingų duomenis tai leido superkompiuteriui patekti tarp ryškiausių pasaulio sistemų, o Graikijai – sustiprinti pozicijas Europos skaičiavimo ekosistemoje.

    Šios infrastruktūros reikšmė siejama ne vien su skaičiavimo galia. „Daedalus“ sudaro sąlygas universitetams, tyrimų centrams, verslui, viešajam sektoriui ir sveikatos organizacijoms kurti bei treniruoti pažangius DI modelius, apdoroti didelius duomenų kiekius ir vykdyti sudėtingas simuliacijas pačioje Graikijoje.

    Ypač akcentuojama galimybė jautrius ar konfidencialius duomenis tvarkyti šalies viduje, laikantis taikomų kibernetinio saugumo ir asmens duomenų apsaugos reikalavimų. Tai gali būti svarbu medicininiams tyrimams, valstybės informacinių sistemų projektams ir sritims, kur duomenų iškėlimas į užsienį kelia papildomų rizikų.

    Vieta Europos superkompiuterių žemėlapyje

    Nors „Daedalus“ nepatenka į pačią galingiausių Europos įrenginių kategoriją, jo atsiradimas vertinamas kaip praktinis lūžis vietinei rinkai. Europoje jau veikia eksaskalės klasės sistemos, kurių pajėgumas viršija 1 000 petaflopų, tačiau daugeliui šalių kritiška yra ne rekordiniai skaičiai, o prieinama infrastruktūra mokslui ir verslui.

    Graikijai „Daedalus“ reiškia mažesnes kliūtis pasiekti skaičiavimo išteklius, daugiau galimybių kurti technologinius produktus ir stiprinti bendradarbiavimą su Europos tyrimų tinklais. Kartu tai suteikia daugiau savarankiškumo nusistatant prioritetus DI sprendimams ir duomenų ekonomikos projektams.

    Projektas išskiria ir energinį efektyvumą: pagal 2026 metų birželio mėnesio „Green500“ reitingą „Daedalus“ buvo įvertintas kaip viena efektyviausių sistemų pasaulyje. Superkompiuterių plėtroje tai tampa vis svarbiau, nes didelės galios infrastruktūros reikalauja didžiulių elektros ir aušinimo resursų.

    Technologijos, aušinimas ir finansavimas

    Superkompiuteris sukurtas naudojant „Nvidia“ „Grace Hopper GH200“ technologiją, o aušinimui pasirinktas skysčių sprendimas, padedantis valdyti šilumos apkrovas ir didinti stabilumą intensyvių skaičiavimų metu. Sistema įrengta buvusios elektrinės pastate Lavrijaus technologijų ir kultūros parke, už kurį atsakingas Atėnų nacionalinis technikos universitetas.

    Už valdymą ir techninę eksploataciją atsakinga Nacionalinių mokslinių tyrimų ir technologijų infrastruktūrų organizacija EDYTE, dar žinoma kaip GRNET. Skelbiama, kad skaičiavimo įrangą tiekė ir diegė „Hewlett Packard Enterprise“, o duomenų centro elektromechaninius darbus vykdė „Mainsys“; nurodytos sumos apima pridėtinės vertės mokestį.

    Finansavimas siejamas su ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemone bei Europos didelio našumo skaičiavimo bendra iniciatyva EuroHPC. Pastaraisiais metais Europos kryptis aiški: didelio našumo skaičiavimai ir DI infrastruktūra laikomi strateginiais pajėgumais, reikalingais tiek konkurencingumui, tiek saugumui.

    „Pharos“ DI gamykla ir planai verslui

    Planuojama, kad svarbų vaidmenį atveriant „Daedalus“ galimybes rinkai atliks „Pharos AI Factory“ – Graikijos DI gamykla, įtraukta tarp pirmųjų septynių Europos Sąjungos atrinktų panašių iniciatyvų. Tikimasi, kad tai padės sujungti mokslinius projektus su praktiniu pritaikymu ir komercinimu.

    Pagal dabartinius planus platesnis paslaugų teikimas verslui turėtų startuoti 2027 metų kovo mėnesį, pasibaigus techninių bandymų ir konfigūracijos etapui. Modelis numato ne tik skaičiavimo resursus, bet ir konsultacinę pagalbą, reikalingą DI sprendimams perkelti iš prototipo į produktą.

    Skelbiama, kad startuoliams bei mažoms ir vidutinėms įmonėms gali būti sudarytos sąlygos naudotis skaičiavimo galia nemokamai, kiek leidžia ES valstybės pagalbos taisyklės. Didesnėms bendrovėms svarstomas apmokestinimas pagal naudojimo laiką, tačiau galutinė kainodara ir sąlygos dar nėra patvirtintos.

    Komerciniam iniciatyvos įgyvendinimui įkurta bendrovė „Hellenic AI Factory S.A.“, o paraleliai vystomi ir kiti šalies projektai. Tarp jų – planai Vakarų Makedonijos universitete Kozanyje diegti antrą superkompiuterį, orientuotą į DI, debesijos paslaugas ir jautrių duomenų analizę žalesnio duomenų centro aplinkoje.

  • „TSMC“ pelnas vėl mušė rekordą: DI bumas kelia lustų paklausą, bet akcijos vis tiek krito

    „TSMC“ pelnas vėl mušė rekordą: DI bumas kelia lustų paklausą, bet akcijos vis tiek krito

    Taivano puslaidininkių milžinė „TSMC“ pranešė, kad trečiąjį metų ketvirtį jos grynasis pelnas pasiekė naują rekordą. Bendrovė teigia, jog rezultatą labiausiai kėlė išaugusi pasaulinė DI aparatinės įrangos paklausa.

    „TSMC“ yra didžiausia pasaulyje sutartinė mikroschemų gamintoja, gaminanti lustus įvairiems technologijų lyderiams. Tarp jų yra ir „Nvidia“ sprendimai, naudojami duomenų centrų procesoriuose, kurie tapo vienu svarbiausių DI infrastruktūros variklių.

    Rekordinis ketvirtis skaičiais

    Liepos–rugsėjo laikotarpiu „TSMC“ grynasis pelnas šoktelėjo 68,7 proc. ir siekė apie 23,6 mlrd. eurų. Tai viršijo rinkos lūkesčius, kurie buvo vertinami maždaug 22,9 mlrd. eurų.

    Bendrovės pajamos per ketvirtį išaugo 50,9 proc. ir sudarė apie 46,4 mlrd. eurų. Tai jau šeštas iš eilės ketvirtis, kai „TSMC“ fiksuoja rekordinį ketvirtinį grynąjį pelną.

    Naujas rezultatas aplenkė ankstesnį bendrovės ketvirtinį rekordą, pasiektą antrąjį metų ketvirtį. Tuomet „TSMC“ grynasis pelnas siekė apie 21,9 mlrd. eurų.

    Kodėl DI taip stipriai keičia lustų rinką?

    DI plėtrai reikalingi didelio našumo skaičiavimai, todėl sparčiai auga duomenų centrų investicijos į modernius grafikos procesorius ir kitus akseleratorius. Tokiai įrangai būtini pažangūs gamybos procesai ir didelė gamybos apimtis, kurioje „TSMC“ vaidmuo yra kritinis.

    Rinkoje taip pat stiprėja konkurencija dėl gamybos pajėgumų, nes pažangiausios mikroschemos naudojamos ne tik DI, bet ir išmaniuosiuose telefonuose, automobiliuose, ryšio įrangoje. Dėl to užsakymų portfelis gali būti jautrus tiek technologijų ciklams, tiek geopolitinei rizikai Azijoje.

    Akcijos krito nepaisant gerų naujienų

    Nors bendrovė paskelbė apie rekordinius rodiklius, „TSMC“ akcijos prieš rezultatų pranešimą buvo smukusios 2,2 proc. Po atnaujinimo jos išliko neigiamoje zonoje, o tai rodo, kad investuotojai vertina ne tik dabartinius skaičius, bet ir platesnį technologijų sektoriaus sentimentą.

    Pastaruoju metu rinkose matomi ryškesni technologijų akcijų svyravimai, kuriuos lemia palūkanų normų lūkesčiai, vertinimų peržiūros ir diskusijos dėl DI investicijų tvarumo. Tokiose sąlygose net ir labai stiprūs ketvirčio rezultatai ne visada garantuoja teigiamą akcijų reakciją.

  • „Volvo“ su „Nvidia“ ruošia vairavimą be rankų: kada realiai leis nusisukti nuo kelio?

    „Volvo“ su „Nvidia“ ruošia vairavimą be rankų: kada realiai leis nusisukti nuo kelio?

    Kas paskelbta apie naują sistemą

    „Volvo“ paskelbė, kad būsimuose naujos kartos modeliuose diegs „Nvidia“ technologijas, kurios turėtų atverti kelią pažangesniam, be rankų veikiančiam vairuotojo asistavimui mieste. Gamintojas kalba apie taškas į tašką važiavimą, kai automobilis pats įveikia maršrutą nuo pradžios iki tikslo.

    Teigiama, kad pirmieji tokios architektūros automobiliai turėtų pasirodyti iki 2030 metų pabaigos. Vis dėlto „Volvo“ kol kas neįvardijo, kurie konkretūs modeliai pirmieji gaus naują funkcionalumą ir kokiose rinkose jis bus aktyvuojamas.

    Kaip tai veiks ir kuo skiriasi nuo autonominio vairavimo

    „Volvo“ planuoja remtis „Nvidia“ „Hyperion“ platforma, kuri apima didelės galios lustus, programinę įrangą ir aplink automobilį išdėstytų jutiklių rinkinį. Tokia schema leidžia apdoroti daugiau duomenų realiu laiku ir tiksliau prognozuoti eismo dalyvių veiksmus.

    Gamintojas šį sprendimą apibūdina kaip 2 lygio sistemos evoliuciją, kartais rinkoje vadinamą 2 plius plius. Praktikoje tai reiškia, kad net ir važiuojant be rankų atsakomybė išlieka vairuotojui, o sistema nėra laikoma pilnai autonomine pagal SAE J3016 lygius.

    „Samprotavimo pagrindu veikiantis vairavimas didina saugumą, nes automobilis gali išspręsti retas situacijas, kurių nebuvo tiesiogiai mokytas, o sprendimų grandinė tampa patikrinama ir audituojama“, – teigiama „Nvidia“ pranešime.

    Didžiausi klausimai: sauga, reguliavimas ir realios ribos

    „Volvo“ užsimena, kad ateityje tokios sistemos galėtų pasiekti etapą, kai vairuotojas galėtų ne tik atleisti vairą, bet ir kurį laiką nežiūrėti į kelią. Tačiau konkretaus grafiko, kada atsirastų toks režimas, kol kas nepateikta, o jo įgyvendinimą riboja tiek technologiniai, tiek teisiniai reikalavimai.

    Svarbu ir tai, kad gamintojai vis dažniau pereina prie vadinamųjų programiškai apibrėžtų automobilių, kurių galimybės plečiamos nuotoliniais atnaujinimais. Tai leidžia funkcijas įjungti palaipsniui, tačiau kartu kelia aukštus reikalavimus testavimui, atsakomybei avarijų atveju ir aiškiam sistemos ribų komunikavimui vairuotojams.

    Iki šiol „Volvo“ siūlomas „Pilot Assist“ dažniausiai remiasi aiškiai matomomis kelio ženklinimo linijomis ir apima adaptyvią pastovaus greičio palaikymo sistemą bei vairo pagalbą. Pereinant prie miesto taškas į tašką važiavimo, automobilis turės patikimiau atpažinti šviesoforus, ženklus ir sudėtingas sankryžas, todėl gamintojui teks ypač kruopščiai saugoti savo reputaciją saugos srityje.

  • „Nvidia“ investuoja į penkis JK startuolius: DI vaistų paieška, logistika ir kvantiniai skaičiavimai

    „Nvidia“ investuoja į penkis JK startuolius: DI vaistų paieška, logistika ir kvantiniai skaičiavimai

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ planuoja naujas investicijas į penkis Jungtinės Karalystės startuolius, taip toliau stiprindama savo įtaką Europos technologijų ekosistemoje. Apie sprendimą Londone vykusiame renginyje pranešė bendrovės vadovas Jensenas Huangas.

    Pasak jo, „Nvidia“ dėmesio centre atsidūrė įmonės, kuriančios DI sprendimus vaistų paieškai, logistikos planavimui, biologijai ir infrastruktūros prognozavimui, taip pat kvantinių skaičiavimų technologijoms. Tokios kryptys šiuo metu laikomos vienomis strategiškiausių, nes jos glaudžiai susijusios su didėjančia skaičiavimo galios paklausa.

    „Nvidia“ ketina investuoti į DI vaistų kūrimo ir atrankos startuolį „Boltz“, infrastruktūros rizikų ir rodiklių prognozavimo bendrovę „Foresight“, DI logistikos planavimo kūrėją „Hiverge“, DI biologijos startuolį „Prima Mente“ ir kvantinių skaičiavimų įmonę „Riverlane“.

    Rinkos šaltinių vertinimu, „Nvidia“ šiuose sandoriuose sieks mažumos akcijų paketo, todėl labiau tikėtinas strateginio investuotojo, o ne kontrolę perimančio pirkėjo vaidmuo. Tokia praktika leidžia lustų gamintojui išplėsti partnerių tinklą ir anksti identifikuoti perspektyvias technologijas, kurios vėliau gali tapti dideliais skaičiavimo resursų vartotojais.

    Kas slypi už investicijų bangos?

    Pastaraisiais metais „Nvidia“ tapo viena pagrindinių bendrovių, nuo kurių priklauso DI infrastruktūra: nuo duomenų centrų iki specializuotų lustų, reikalingų dideliems modeliams mokyti ir naudoti. Todėl investicijos į startuolius dažnai reiškia ne tik kapitalą, bet ir ilgalaikį ryšį su būsimais klientais bei praktiniais DI pritaikymais.

    Jungtinėje Karalystėje „Nvidia“ jau yra investavusi į kelias įmones, tarp jų minimos „Basecamp Research“, „Ineffable Intelligence“, „Synthesia“ ir „Wayve“. Nauji sandoriai papildo šį portfelį ir rodo tęstinę kryptį remti įmones, kurioms reikės didelės skaičiavimo galios.

    DI lenktynės ir santykiai su Kinija

    Renginio Londone metu Jensenas Huangas atsakė ir į klausimus apie Vakarų santykius su Kinija DI varžybų kontekste, kai vis daugiau dėmesio skiriama saugumo rizikoms ir technologijų kontrolei. Jo teigimu, dialogo su Kinijos DI bendrovėmis nutraukti nereikėtų.

    „Aš bendrauju su daugeliu tyrėjų Kinijoje ir manau, kad dialogą turime tęsti. Tai turėtų daryti Jungtinės Valstijos, ir aš raginu, kad tą patį darytų Jungtinė Karalystė“, – sakė Jensenas Huangas.

    „Nvidia“ vadovas taip pat pabrėžė Jungtinės Karalystės poziciją pasaulinėje technologijų rinkoje, išskirdamas šalies intelektinį potencialą ir tarptautinį vaidmenį. Šis kontekstas investicijoms svarbus ne tik dėl talentų, bet ir dėl reguliacinės aplinkos, kuri Europoje tampa vis reikšmingesnė DI plėtrai.

    Naujų investicijų serija Jungtinėje Karalystėje taip pat sutapo su „Nvidia“ aktyvumu kitose Europos šalyse. Pastaruoju metu bendrovė vis dažniau pabrėžia įsipareigojimą Europos technologijų ekosistemai, kuriai svarbu turėti prieigą prie pažangių lustų ir skaičiavimo infrastruktūros, ypač kai DI sprendimai sparčiai skverbiasi į sveikatos apsaugą, pramonę, logistiką ir mokslinius tyrimus.

  • „Nvidia“ didina statymus Europoje: investicijos į startuolius, laboratorijos ir DI infrastruktūra

    JAV lustų gamintoja „Nvidia“ pastarosiomis savaitėmis nuosekliai plečia savo veiklą Europoje: nuo investicijų į startuolius Jungtinėje Karalystėje ir Prancūzijoje iki naujų partnerysčių Švedijoje bei renginių kūrėjų bendruomenei. Šis suintensyvėjimas vyksta artėjant konferencijai „NVIDIA GTC Berlin“, kuri numatyta spalio 20–22 dienomis.

    Vieši pranešimai rodo, kad „Nvidia“ Europoje siekia ne vien pavienių sandorių. Bendrovė bando užsitikrinti pozicijas visoje DI grandinėje: nuo kapitalo ir skaičiavimo resursų iki mokslo, pramoninių taikymų ir talentų ekosistemų.

    Kur keliauja pinigai?

    Per 2026 metus „Nvidia“ (dažnai per rizikos kapitalo veiklą „NVentures“) minima keliuose dideliuose Europos finansavimo etapuose, ypač Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės DI bei infrastruktūros įmonėse. Skelbiama, kad vien per kelias viešai aptartas finansavimo naujienas bendras pritrauktas kapitalas siekia apie 7,7 milijardo eurų, nors kiek tiksliai investavo pati „Nvidia“, paprastai neatskleidžiama.

    Tokia strategija leidžia bendrovei anksti įsitvirtinti šalia sparčiai augančių komandų, kurioms vėliau prireikia vis daugiau skaičiavimo galios. DI plėtra ypač priklauso nuo specializuotų spartintuvų ir duomenų centrų, todėl investicijos į startuolius čia dažnai reiškia ir ilgalaikę technologinę priklausomybę.

    JK ir Prancūzija: startuoliai ir politika

    Jungtinėje Karalystėje „Nvidia“ paskelbė planuojanti investicijas į penkis startuolius: Boltz, Foresight, Hiverge, Prima Mente ir Riverlane. Suma ir sandorių struktūra kol kas neviešinama, tačiau pats pasirinkimas signalizuoja dėmesį tiek DI taikymams, tiek gilesnei technologinei bazei, įskaitant skaičiavimo ir algoritmų kryptis.

    Prancūzijoje bendrovė pranešė apie planuojamas mažumos investicijas į keturias įmones: Doctolib, Entalpic, Genesis AI ir Pigment. Greta kapitalo čia akivaizdi ir geopolitinė dimensija: „Nvidia“ vadovo Jenseno Huango vizitai bei susitikimai su Prancūzijos sprendimų priėmėjais rodo, kad DI infrastruktūra Europoje vis dažniau aptariama kaip strateginis, o ne vien komercinis klausimas.

    „Europa yra vienas didžiųjų pramoninės gamybos regionų. Tai tik DI kelionės pradžia Europos Sąjungai“, – sakė „Nvidia“ įkūrėjas ir vadovas Jensenas Huangas.

    Šiaurės Europa: laboratorijos ir skaičiavimo galia

    Švedijoje ir plačiau Šiaurės regione „Nvidia“ akcentuoja bendradarbiavimą su vietos ekosistemomis ir DI taikymų kūrėjais, o vienu iš ryškesnių projektų įvardijamas planuojamas Stokholmo DI laboratorijos steigimas kartu su Norrsken Foundation. Skelbiama, kad centras turėtų atsidaryti 2027 metais ir telkti komandas, dirbančias su sveikatos, klimato, maisto ir visuomenės iššūkiais.

    Kartu daug dėmesio skiriama infrastruktūrai: Europos pastangos plėsti skaičiavimo pajėgumus remiasi ir EuroHPC iniciatyvomis, o „Nvidia“ siekia būti natūralus partneris, kai kuriami nauji pajėgumai startuoliams ir mažoms bei vidutinėms įmonėms. Bendrovė taip pat kalba apie regioninių debesijos tiekėjų planus auginti DI debesijos pajėgumus iki 2027 metų pabaigos, kas iš esmės reiškia didesnę paklausą pažangiems spartintuvams.

    „Fizinis DI yra kita didelė galimybė. Apie 70 proc. BVP yra fiziniame pasaulyje, todėl fizinis DI yra viena didžiausių ateities galimybių“, – sakė „Nvidia“ robotikos ir kraštinių skaičiavimų padalinio vadovas Deepu Talla.

    Vis dėlto, augantis „Nvidia“ vaidmuo kelia ir nepatogų klausimą: ar Europa, stiprindama DI pajėgumus, neperkelia dar daugiau kritinės priklausomybės vienam JAV tiekėjui. Trumpuoju laikotarpiu tai gali pagreitinti inovacijas, tačiau ilgainiui didėja rizika kainodarai, tiekimo grandinėms ir technologiniam suverenitetui.

    Europos startuoliams ir pramonei šis momentas gali būti palankus: kapitalas, infrastruktūra ir partnerystės sudaro sąlygas greičiau kurti produktus ir konkuruoti pasauliniu mastu. Tačiau ilgalaikė nauda priklausys nuo to, ar Europoje bus sukurta daugiau globaliai stiprių įmonių, kurios pačios valdytų didesnę vertės grandinės dalį, o ne tik naudotųsi išorinių tiekėjų platformomis.