CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Ukraina į kovą su „Shahed“ meta netikėtą ginklą: civilinis lėktuvas tapo dronų medžiotoju

    Ukraina į kovą su „Shahed“ meta netikėtą ginklą: civilinis lėktuvas tapo dronų medžiotoju

    Ukrainos ginkluotosios pajėgos pristatė dar vieną netradicinį sprendimą, kaip didinti oro gynybos pajėgumus per masines Rusijos dronų atakas. Lengvas civilinis lėktuvas „Aeroprakt“ A-32 buvo pritaikytas kaip platforma, galinti pakelti į orą ir paleisti dronus perėmėjus, skirtus naikinti „Shahed“ tipo smogiamuosius bepiločius.

    Ukrainos kariškių paskelbtoje vaizdinėje medžiagoje matyti, kad po A-32 sparnais sumontuoti specialūs laikikliai, ant kurių gali būti tvirtinami keli perėmimo dronai. Nurodoma, kad tokioje konfigūracijoje galima nešti iki šešių „Sting“ arba P1-SUN tipo dronų perėmėjų, o realiose nuotraukose aiškiai matomi bent keturi.

    „Tokie sprendimai leidžia greitai ir palyginti pigiai didinti galimybes numušti „Shahed“ dronus, kai oro gynybos resursai yra ypač įtempti“, – sakė Ukrainos kariuomenės atstovai, pristatę modifikacijos idėją.

    „Aeroprakt“ A-32 yra Ukrainoje gaminamas ultralengvas dvivietis orlaivis, kurio konstrukcija pritaikyta paprastam ir ekonomiškam eksploatavimui. Skelbiama, kad jo tuščio svorio riba siekia apie 320 kilogramų, o maksimali kilimo masė – iki 600 kilogramų, todėl toks lėktuvas išlieka pakankamai „lengvas“ net ir po papildomos įrangos integracijos.

    Orlaivio galimybes apibūdina ir jo skrydžio parametrai: kruizinis greitis apie 213 kilometrų per valandą, skrydžio trukmė iki 4,5 valandos, o degalų bakas – 95 litrai. Tokie skaičiai svarbūs praktikoje, nes perėmimo dronams dažnai reikia būti iškeliamiems į reikiamą aukštį ir rajoną, kad jie galėtų laiku pasivyti taikinį ar patruliuoti tikėtinose dronų maršrutų zonose.

    Šios koncepcijos esmė – ne tik „pigesnis lėktuvas vietoj naikintuvo“, bet ir lankstesnė taktika. Teigiama, kad misijų metu lėktuve gali būti operatoriai, kurie ore aptinka taikinius ir nuotoliniu būdu paleidžia perėmimo dronus, todėl sprendimas tampa mobilesnis už stacionarias paleidimo sistemas ir mažiau priklausomas nuo vieno konkretaus objekto gynybos.

    Tai nėra pirmas kartas, kai Ukraina lengvus orlaivius pritaiko kaip dronų nešėjus. Skelbta, kad 2026 metais balandį kovinėse užduotyse buvo panaudotas ir transporto lėktuvas An-28, iš kurio taip pat paleidinėti perėmėjai prieš „Shahed“ tipo taikinius, o dabar panašią rolę gali atlikti mažesnis ir potencialiai pigiau eksploatuojamas A-32.

    Ekspertai pažymi, kad perėmimo dronų plėtra yra viena ryškiausių pastarųjų metų oro gynybos tendencijų, ypač kovoje su masiškai naudojamais, palyginti nebrangiais kamikadzė dronais. Tokie sprendimai leidžia „perimti pigiau“ ir taupyti brangesnes sistemas bei raketas, kurios dažnai reikalingos sudėtingesniems taikiniams.

    Ukrainos patirtis taip pat kelia klausimų ir kitoms valstybėms, kaip greitai didinti atsparumą netikėtiems bepiločių incidentams ir pasienio pažeidimams. Idėja naudoti paprastus, lengvai pritaikomus orlaivius kaip „perėmėjų vežėjus“ rodo, kad šiuolaikiniame kare svarbi ne vien ginkluotė, bet ir gebėjimas greitai sujungti turimas priemones į veikiantį sprendimą.

  • Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Zelenskis prašo „Patriot“ raketų gamybos licencijos: kodėl JAV gali pasakyti ne

    Ukraina oficialiai kreipėsi į Jungtines Valstijas prašydama licencijos šalies viduje gaminti raketas oro gynybos sistemoms MIM-104 Patriot. Tokia licencija leistų Ukrainos pramonei prisidėti prie ginklų, kurių paklausa pasaulyje auga, gamybos, tačiau artimiausiu metu tam kliūčių išlieka daug.

    Apie pateiktą prašymą interviu JAV laidoje Face the Nation kalbėjo Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. Jo teigimu, dabartiniai gamybos tempai JAV nėra pakankami, o didėjantis poreikis, kurį lemia karai ir įtampos skirtinguose regionuose, kelia riziką tiekimo grandinėms.

    „Prašiau ankstesnės JAV administracijos ir prašau dabartinės suteikti Ukrainai licenciją „Patriot“ raketų gamybai. Galime padidinti gamybą, o tai padėtų ir mums, ir partneriams, kuriems Jungtinės Valstijos nuspręstų padėti“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Kas trukdo licencijai?

    Ekspertai pabrėžia, kad tikimybė greitai gauti leidimą gaminti pažangias „Patriot“ raketas šalyje, kuri kasdien patiria atakas, yra nedidelė. Tam reikia ne tik politinio sprendimo Vašingtone, bet ir didžiulių investicijų į gamyklas, kokybės kontrolę, sertifikavimą bei jautrių technologijų apsaugą.

    Be to, „Patriot“ raketos yra aukštos technologijos produktas, kurio gamyboje taikomi griežti eksporto kontrolės ir saugumo reikalavimai. JAV tokiose programose paprastai siekia užtikrinti, kad kritinės technologijos ir komponentai būtų apsaugoti nuo žvalgybos, sabotažo ir neteisėto perėmimo rizikų.

    Reali alternatyva: tiekimo grandinė

    Vis dėlto Ukraina gali turėti daugiau galimybių įsitraukti ne į pilną raketų gamybą, o į atskirų komponentų tiekimą. Tokia praktika Vakarų gynybos pramonėje įprasta, kai partneriai palaipsniui integruojami į gamybos grandinę, didinant pajėgumus ir trumpinant pristatymo terminus.

    Straipsnyje minimas pavyzdys Vokietijoje, kur kuriama COMLOG įmonė, bendra „Raytheon“ ir „MBDA Deutschland“ iniciatyva, orientuota į PAC-2 GEM/T sprendimų gamybą ir aptarnavimą. Tokio tipo projektai rodo kryptį, kurioje Ukraina, didindama savo pramonės vaidmenį, galėtų pradėti nuo dalinių užsakymų ir kvalifikacijos kėlimo.

    Kodėl tai svarbu Ukrainai?

    Ukrainai „Patriot“ sistemos yra viena svarbiausių priemonių gynybai nuo balistinių raketų ir sudėtingų oro taikinių. Kuo greičiau pildomos atsargos ir didinamas perėmėjų prieinamumas, tuo daugiau galimybių apsaugoti kritinę infrastruktūrą ir gyventojus nuo didelio nuotolio smūgių.

    Vis dėlto net ir palankaus sprendimo atveju licencijuotos gamybos įkūrimas užtruktų: reikalingi metai infrastruktūrai, tiekėjų tinklui ir procesų patikrai. Dėl to artimiausiu laikotarpiu pagrindinis Ukrainos prioritetas greičiausiai išliks raketų tiekimas iš partnerių ir pramoninis įsitraukimas etapais.

  • JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    JAV iššovė kritinę amuniciją: „Tomahawk“, „Patriot“ ir THAAD atsargoms atkurti prireiks metų

    Intensyvūs JAV kariniai veiksmai Artimuosiuose Rytuose išryškino nemalonią realybę: net ir turėdamos didžiulį arsenalą, Jungtinės Valstijos gali greitai sumažinti modernios, brangios ir sudėtingos gamybos amunicijos atsargas. Analitikų vertinimu, kai kurių kritinių raketų ir perėmėjų atsargų atkūrimas gali užtrukti ne mėnesius, o metus.

    Center for Strategic and International Studies (CSIS) analizė daugiausia dėmesio skiria trims kategorijoms, kurios šiuolaikiniuose konfliktuose yra ypač paklausios: sparnuotosioms raketoms „Tomahawk“ ir oro gynybos perėmėjams, naudojamiems sistemose „Patriot“ bei THAAD. Šie ginklai skirti tiek tiksliems smūgiams, tiek gynybai nuo raketų ir bepiločių grėsmių, todėl jų naudojimas eskalacijos metu gali būti labai intensyvus.

    Ekspertai pabrėžia, kad dabartinių atsargų lygis gali būti pakankamas riboto masto scenarijams, tačiau rizikos profilis keičiasi kalbant apie didesnio intensyvumo ir ilgesnės trukmės konfliktą. Tokiu atveju didžiausia problema būtų ne pavieniai vienetai, o nuoseklus, didelis aukštos kokybės amunicijos suvartojimo tempas, kurį reikia kompensuoti gamyba.

    JAV politinėje darbotvarkėje atsargų atkūrimas jau seniai laikomas prioritetu, o Kongrese dažnai sutariama, kad modernios amunicijos gamybos pajėgumai turi augti. Vis dėlto pagrindinis ribojantis veiksnys, anot analitikų, yra laikas: net ir skiriant daugiau lėšų, pramonė negali akimirksniu padvigubinti ar patrigubinti sudėtingų raketų gamybos.

    Modernios amunicijos gamyba remiasi ilgomis tiekimo grandinėmis, specializuotais komponentais, ribotais gamybos pajėgumais ir griežtomis kokybės bei saugumo procedūromis. Naujų linijų įrengimas, sertifikavimas, darbuotojų parengimas ir subrangovų pajėgumų didinimas paprastai užtrunka, todėl atsargų „duobė“ gali išlikti ilgiau nei vienus biudžetinius metus.

    CSIS vertinimu, pilnas kritinių atsargų atstatymas gali trukti bent trejus metus, o iki optimalių lygių sugrįžti gali prireikti dar daugiau laiko. Toks laikotarpis, analitikų teigimu, yra jautrus, nes tuo pat metu JAV strateginiuose planuose nuolat modeliuojami didesnio masto scenarijai, kuriems reikėtų gerokai daugiau precizinės amunicijos ir oro gynybos priemonių.

    „Problema yra laikas, o ne vien pinigai: gynybos pramonė nepaspartins gamybos per vieną naktį“, – pažymi analitikai, vertinantys JAV atsargų atkūrimo perspektyvas.

    JAV politiniai lyderiai viešai kartoja, kad kariuomenė išlieka pasirengusi veikti, tačiau tuo pat metu spaudžia gamintojus didinti gamybos apimtis. Praktikoje tai reiškia, kad artimiausiais metais JAV turės vienu metu spręsti dvi užduotis: išlaikyti atgrasymą ir operacinį pasirengimą, kartu nuosekliai užpildant brangiausių ir reikalingiausių amunicijos rūšių sandėlius.

  • Maskva panikuoja po dronų smūgių: rusai ant dangoraižio montuoja „Pancyr“ sistemą

    Maskva panikuoja po dronų smūgių: rusai ant dangoraižio montuoja „Pancyr“ sistemą

    Po pastarųjų Ukrainos dronų atakų Maskvoje Rusija ėmėsi neįprastų priemonių stiprindama oro gynybą pačiame sostinės centre. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame matyti, kaip ant vieno dangoraižio stogo keliama trumpojo nuotolio oro gynybos sistema „Pancyr“.

    Įraše užfiksuota, kaip sunkusis sraigtasparnis Mi-26 ant Nordstar dangoraižio Maskvoje stogo nuleidžia stacionarią „Pancyr-SMD“ versiją. Pastatas yra maždaug 5 kilometrų atstumu nuo Kremliaus, todėl toks dislokavimas vertinamas kaip bandymas uždengti jautriausią miesto zoną.

    Reakcija į dronų grėsmę

    Papildomos oro gynybos priemonės sostinėje siejamos su didėjančiu dronų keliamu pavojumi, kuris pastaraisiais metais tapo nuolatiniu karo elementu. Dronai vis dažniau naudojami ne tik fronte, bet ir smūgiams į infrastruktūrą, pramonės objektus bei logistikos mazgus.

    Rusijos informacinėje erdvėje tokie vaizdai paprastai pateikiami kaip prevencinis pasirengimas, tačiau pats sprendimas kelti sistemą ant aukštuminio pastato rodo, kad grėsmė vertinama rimtai. Miestų oro gynybai svarbus ne tik radarų matomumas, bet ir galimybė greitai apšaudyti mažus, žemai skrendančius taikinius.

    Kas yra „Pancyr-SMD“

    „Pancyr-SMD“ yra trumpojo nuotolio oro gynybos sistema, skirta saugoti strateginius objektus nuo dronų ir raketinių grėsmių. Ji laikoma stacionaria „Pancyr-SM“ šeimos versija, kai įranga pritaikoma ilgalaikei konkretaus taško gynybai.

    Sistemos pagrindą sudaro pilnai besisukantis bokštelis su radarais ir optoelektroniniais jutikliais, skirtais aptikti ir sekti taikinius maždaug 40–45 kilometrų atstumu. Skelbiama, kad kompleksas gali vienu metu sekti iki 40 taikinių ir atakuoti kelis iš jų, priklausomai nuo konfigūracijos.

    Kodėl dangoraižiai tampa pozicijomis

    Didmiesčiuose dronai dažnai skrenda žemai, naudodami pastatus kaip priedangą, o tai apsunkina ankstyvą aptikimą. Aukštai iškelta oro gynybos sistema teoriškai suteikia geresnę apžvalgą ir leidžia veiksmingiau dengti svarbius administracinius bei infrastruktūros objektus.

    Vis dėlto tokios priemonės turi ir ribojimų: tankiai apgyvendintose teritorijose bet koks perėmimas kelia riziką dėl nuolaužų, taip pat sudėtinga užtikrinti, kad visos mažos, lėtos ir žemai skrendančios platformos būtų laiku identifikuotos. Dėl to pastaruoju metu vis daugiau dėmesio skiriama sluoksniuotai gynybai, kuri apima ir radijo elektroninės kovos priemones bei papildomus aptikimo sensorius.

    „Dronų karas parodė, kad net ir sostinės nebegali jaustis visiškai saugios, todėl oro gynyba vis dažniau perkeliama arčiau svarbiausių objektų“, – sakė karinės aviacijos ir oro gynybos srities analitikas.

    „Pancyr“ sistemų efektyvumas viešojoje erdvėje vertinamas prieštaringai, nes karo metu ne kartą pasirodė pranešimų apie nepataikymus į mažus taikinius. Vis dėlto Rusija toliau remiasi šia platforma kaip viena pagrindinių trumpojo nuotolio gynybos priemonių tiek fronte, tiek svarbių objektų apsaugai šalies viduje.

  • Shahed sprogo šalia traktoriaus: Ukrainos lauke užfiksuotos sekundės sukrėtė internetą

    Shahed sprogo šalia traktoriaus: Ukrainos lauke užfiksuotos sekundės sukrėtė internetą

    Ukrainoje karas kasdien persipina su įprastu gyvenimu, o vienas ryškiausių pavyzdžių – žemės ūkis, kuriam tenka dirbti nuolatinių oro atakų fone. Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašas, kuriame užfiksuota, kaip lauke nukritęs smogiamasis dronas sprogo visai greta pravažiuojančio traktoriaus.

    Teigiama, kad vaizdai nufilmuoti Černihivo srityje, netoli Olbyno kaimo prie Ukrainos ir Baltarusijos sienos. Įraše matomas nevaldomas ore besisukantis bepilotis aparatas, konstrukcija panašus į „Shahed-136“ tipo dronus, o po akimirkos – smūgis į žemę ir sprogimas lauke.

    Didžiausią įtampą kelia tai, kad sprogimo momentu šalia epicentro pravažiuoja žemės ūkio traktorius. Skelbiama, jog žmonės nenukentėjo, tačiau situacija dar kartą parodė, kaip arti fronto realybės atsiduria civiliai net ir dirbdami kasdienius darbus.

    Kol kas neaišku, kodėl dronas krito: tai galėjo būti oro gynybos ugnies pasekmė arba techninis gedimas. „Shahed“ tipo bepilotės skraidyklės yra vienas dažniausiai Rusijos naudojamų įrankių masinėse atakose prieš įvairius Ukrainos regionus, o oro gynybos tikslas – numušti jas dar prieš pasiekiant infrastruktūros objektus ar tankiau gyvenamas vietoves.

    Ukraina, be sisteminių oro gynybos priemonių, plačiai taiko ir mobilius perėmimo būrius, kurie dronus medžioja užmiestyje. Tokiais atvejais numušti aparatai neretai nukrenta į laukus ar miškų masyvus, todėl pavojus persikelia į vietas, kuriose žmonės tikisi būti toliau nuo tiesioginių smūgių.

    Žemdirbiams pavojų kelia ne tik krentantys dronai ar raketų nuolaužos. Rytų ir pietų Ukrainoje, kur buvo perėjęs frontas, didelė problema išlieka minos, nesprogę šaudmenys ir kiti sprogmenys dirbamuose plotuose, dėl kurių kasmet fiksuojamos nelaimės ir žūtys.

    Ukrainos humanitarinio išminavimo institucijos nurodo, kad maždaug 128 000 kvadratinių kilometrų teritorijos laikoma potencialiai užteršta minomis ar sprogmenimis. Vertinama, kad apie 20–30 proc. tokių plotų gali reikėti skubaus išminavimo, o reikšmingą dalį sudaro būtent žemės ūkio paskirties žemė.

  • Medžiojo „Lancet“, bet danguje pamatė naują grėsmę: Ukraina perėmė rusų DI droną „Klin“

    Medžiojo „Lancet“, bet danguje pamatė naują grėsmę: Ukraina perėmė rusų DI droną „Klin“

    Ukrainos oro gynybos padaliniai pranešė pirmą kartą susidūrę su nauju rusišku smogiamuoju dronu, kuriame naudojami dirbtinis intelektas ir didesnė autonomija. Perėmimo operacija vyko pietų kryptimi, kur ekipažas buvo pasiųstas neutralizuoti gerai žinomą sklandančią amuniciją „Lancet“.

    Tačiau ore aptiktas taikinys neatitiko įprasto „Lancet“ profilio, o vėlesnė analizė leido identifikuoti kitą konstrukciją. Ukrainos kariškiai ir viešai paskelbta vaizdo medžiaga rodo, kad šįkart buvo naudotas dronas, įvardijamas kaip „Klin“.

    Pagal turimą informaciją „Klin“ skirtas savarankiškai aptikti ir atakuoti taikinius, o dalį užduočių gali atlikti be nuolatinės operatoriaus kontrolės. Taip pat nurodoma, kad sistema gali būti pritaikyta veikti net ir apsunkintomis navigacijos sąlygomis, kai GPS signalas trikdomas.

    Skelbiama, kad šio tipo drono veikimo nuotolis gali siekti apie 120 kilometrų, o kovinė galvutė sverti apie 5 kilogramus. Viena iš labiausiai išskiriamų ypatybių siejama su veikimo režimu, apibūdinamu kaip oro minų laukas.

    Praktikoje tai reiškia, kad dronas gali patruliuoti virš nurodytos teritorijos ir laukti, kol pasirodys tinkamas taikinys, o tada smogti. Toks modelis didina lankstumą ir apsunkina gynybą, nes grėsmė išlieka ore ilgiau, o atakos momentas gali būti pasirinktas automatiškai.

    Gavę leidimą, ukrainiečių operatoriai taikinį sunaikino, o incidentas įvardytas kaip pirmasis dokumentuotas susidūrimas su „Klin“. Ukrainai tai reikšminga ne tik kaip taktinis epizodas, bet ir kaip galimybė geriau įvertinti, kaip Rusija diegia autonomijos ir DI elementus į bepiločių sistemų vystymą.

    Karo Ukrainoje patirtis rodo, kad bepiločių evoliucija vyksta itin greitai, o abi pusės ieško būdų aplenkti radijo trukdymą, oro gynybą ir tradicinį operatoriaus valdymą. Didesnė autonomija ir taikinio paieška dronuose yra viena ryškiausių pastarųjų metų tendencijų, kelianti naujų iššūkių ir frontui, ir užnugariui.

  • Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija artėja prie „Patriot“ raketų gamybos: JAV signalas atveria duris PAC-3 ir HIMARS projektams

    Lenkija praneša gavusi preliminarų JAV Valstybės departamento pritarimą žengti link raketų, skirtų oro gynybos sistemai Patriot, gamybos šalies viduje. Apie tai viešai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministras Cezary Tomczyk, pabrėžęs, kad sprendimas dar nėra galutinis, tačiau kryptis aiški.

    Anot jo, kalbama apie raketas, siejamas su Patriot šeimos sprendimais, įskaitant PAC-3 kryptį. Tai reikštų ne tik gamybinių pajėgumų kūrimą, bet ir dalies technologinių žinių perkėlimą į Lenkijos gynybos pramonę, nors galutinės sąlygos priklausytų nuo būsimos sutarties.

    Ką reikštų gamyba Europoje?

    Lenkijos gynybos ministras ir vicepremjeras Władysław Kosiniak-Kamysz teigė, kad atsiveria galimybės perkelti dalį gamybos į Europą, o tarp svarstomų krypčių minima ir Lenkija. Jis akcentavo, kad neskuba skelbti sprendimų, kol nėra pasirašytų dokumentų, tačiau derybų tonas esą rodo realų progresą.

    Praktikoje tokia gamyba dažniausiai reiškia licencijuotą modelį, kai dalis komponentų ar surinkimo etapų atliekami vietoje, o jautriausi elementai ir eksporto leidimai lieka JAV kontrolėje. Tai ypač aktualu aukštųjų technologijų ginkluotei, kur taikomi griežti eksporto ir technologijų perdavimo apribojimai.

    Lygiagrečiai plečiami remonto centrai

    Varšuva tuo pat metu stiprina karinės technikos aptarnavimo infrastruktūrą. Kosiniak-Kamysz skelbė, kad Lenkijoje turėtų pradėti veikti sraigtasparnių variklių aptarnavimo centras, apimantis kelias Lenkijos kariuomenėje naudojamas platformas, o ambicija siejama ir su regioniniu, visai Europai svarbiu vaidmeniu.

    Taip pat pasirašytas susitarimas dėl autorizuoto tankų „Abrams“ variklių aptarnavimo centro, kuris turėtų sutrumpinti remonto terminus ir sumažinti priklausomybę nuo užsienio pajėgumų. Tokie centrai yra svarbi pasirengimo dalis, nes modernios technikos parengtį vis dažniau lemia ne vien įsigijimai, o atsarginių dalių grandinė ir remonto greitis.

    Kontekstas: spartus modernizacijos tempas

    Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai didina investicijas į oro gynybą ir ginkluotę, siekdama sustiprinti atgrasymą rytiniame NATO flange. Diskusijos dėl vietinės gamybos ir technologijų perkėlimo įgauna pagreitį visoje Europoje, kai valstybės siekia trumpinti tiekimo grandines ir didinti pramoninį savarankiškumą.

    Tokie projektai paprastai užtrunka, nes reikia suderinti finansavimą, licencijavimo apimtį, gamybos kokybės kontrolę ir saugumo reikalavimus. Vis dėlto vien preliminarus JAV signalas Varšuvai yra svarbus politinis ir pramoninis impulsas, galintis atverti kelią didesniems bendriems projektams, įskaitant su HIMARS susijusius sprendimus.

    „Perkėlimas reiškia įgyti realius gebėjimus gaminti Europoje ir perimti dalį žinių savo poreikiams, tačiau leidimai dėl tolesnės distribucijos liks amerikiečių pusėje“, – sakė Władysław Kosiniak-Kamysz.

  • Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Dronų įskridimai Baltijos šalyse: Ursula von der Leyen perspėja, kad tai išbandymas visai Europai

    Signalas iš rytinės sienos

    Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen perspėjo, kad pastarosiomis savaitėmis fiksuojami dronų įskridimai į ES valstybių oro erdvę nėra pavieniai atvejai. Vilniuje ji pabrėžė, kad tai siejasi su augančiomis hibridinėmis grėsmėmis prie Europos rytinės sienos.

    Pasak jos, kai išbandomos Baltijos valstybės, kartu tikrinamas ir visos Europos atsparumas. Ši žinutė nuskambėjo bendroje spaudos konferencijoje su Lietuvos, Latvijos ir Estijos vadovais.

    „Tai nėra pavieniai incidentai. Kai išbandomos Baltijos valstybės, išbandoma visa Europa“, – sakė Ursula von der Leyen.

    Per kelias pastarąsias savaites regione buvo registruota virtinė oro erdvės pažeidimų, o dalis atvejų siejama su trikdoma navigacija ir sudėtingu incidentų identifikavimu. Baltijos šalių lyderiai akcentavo, kad tokie epizodai veikia ne tik kariuomenės darbą, bet ir visuomenės saugumo jausmą.

    Kas vyko ir kuo tai baigėsi?

    Latvijoje vienas incidentas ir kritikuotas institucijų reagavimas tapo politinės krizės katalizatoriumi: atsistatydino ministrė pirmininkė Evika Siliņa ir gynybos ministras Andris Sprūds. Tai sustiprino spaudimą vyriausybėms viešai paaiškinti, kaip veikia perspėjimo ir oro gynybos grandinė.

    Su dronų grėsme susidūrė ir Suomija: po aliarmo Helsinkio oro uoste buvo atnaujintos gyventojų rekomendacijos, raginant kilus įtarimams likti patalpose ir laukti nurodymų. Lietuvoje vienas ryškiausių epizodų paskatino aukščiausių šalies vadovų pasitraukimą į priedangas, kol tarnybos tikslinosi situaciją prie sienos su Baltarusija.

    „Mūsų dangus dar nėra pakankamai saugus“, – sakė Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda.

    Regiono pareigūnai pabrėžia, kad dalis atvejų gali būti susiję su klaidingai nukreiptais ar perimtais dronais, o dalis su sąmoningomis provokacijomis. Estijos prezidentas Alaras Karis ragino reaguoti ramiai, koordinuotai ir tvirtai, kad incidentai nevirstų panika ar nesusikalbėjimu tarp sąjungininkų.

    Hibridinės grėsmės ir atsakas

    Šalia dronų temos Baltijos šalys ir ES pareigūnai kelia dezinformacijos bei psichologinio spaudimo klausimą. Viešojoje erdvėje kartojama, kad tikslas gali būti sėti baimę, silpninti paramą Ukrainai ir testuoti NATO rytinio sparno reakcijos greitį.

    NATO generalinis sekretorius Markas Rutte yra sakęs, kad sąjungininkų atsakas turi būti proporcingas, bet aiškus, o provokacijos neturi tapti „nauja norma“. ES atstovai tuo pat metu akcentuoja poreikį greičiau užpildyti oro gynybos spragas ir gerinti ankstyvojo perspėjimo sistemų tarpusavio suderinamumą.

    „Žodžių nebeužtenka. Reikia greitų ir konkrečių veiksmų“, – sakė Gitanas Nausėda.

    Europos Komisija gynybos stiprinimą sieja su platesniais planuojamais investicijų paketais ir glaudesniu derinimu su NATO, ypač vertinant kovos su dronais bei ankstyvojo perspėjimo pajėgumus. Tarp aptariamų priemonių minimi specializuoti sensoriai, efektyvesnės oro erdvės stebėsenos grandys ir didesnis civilinės saugos pasirengimas.

    Baltijos šalių vadovai pabrėžia, kad tokio pobūdžio incidentai nebūtinai reiškia atvirą karinę eskalaciją, tačiau jie nuolat tikrina institucijų reakciją ir visuomenės pasitikėjimą. Dėl to, jų vertinimu, svarbiausia ne tik techninis oro gynybos stiprinimas, bet ir aiški, vieninga komunikacija gyventojams.

  • Rusija įspėjo Marco Rubio: JAV piliečiams patarė skubiai palikti Kyjivą prieš smūgius

    Rusija įspėjo Marco Rubio: JAV piliečiams patarė skubiai palikti Kyjivą prieš smūgius

    Rusija pranešė perspėjusi JAV valstybės sekretorių Marco Rubio dėl planuojamų naujų smūgių Kyjivui ir paragino amerikiečius bei diplomatines misijas įvertinti būtinybę kuo greičiau palikti Ukrainos sostinę. Maskva teigė ketinanti rengti nuoseklius smūgius, nukreiptus į, jos teigimu, karinius objektus.

    Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, pasak Rusijos pusės, per pokalbį su M. Rubio informavo apie planus smogti karinei infrastruktūrai ir vadinamiesiems sprendimų priėmimo centrams. JAV pusė patvirtino, kad pokalbis įvyko S. Lavrovo prašymu, tačiau detalių apie tariamus perspėjimus viešai nepateikė.

    „Dėl to, kad minimi objektai Kyjive yra išsidėstę skirtingose vietose, užsienio piliečiai ir diplomatinių misijų personalas turėtų kuo greičiau išvykti iš miesto“, – teigiama Rusijos pareiškime.

    Rusija taip pat tvirtino, kad dėmesys esą bus sutelktas į infrastruktūrą, susijusią su bepiločių orlaivių kūrimu ir gamyba, įskaitant projektavimo, gamybos ir programavimo grandis. Tokia formuluotė dera su pastarųjų mėnesių karo dinamika, kai dronai tapo vienu svarbiausių abiejų pusių įrankių tiek fronte, tiek smūgiuojant į taikinius gilesniame užnugaryje.

    Kyjivas nuo 2022 metais pradėtos plataus masto invazijos nuolat patiria raketų ir dronų atakas, o Ukrainos oro gynybos pajėgumai išlieka vienu svarbiausių miestų apsaugos veiksnių. Pastarosiomis dienomis Ukraina pranešė apie dar vieną intensyvių atakų bangą, kuri, žiniasklaidos vertinimu, buvo tarp didžiausių nuo karo pradžios.

    Tuo pat metu diplomatinės pastangos dėl galimų derybų stringa. JAV pareigūnai pastaruoju metu yra pripažinę, kad ankstesni bandymai pasiekti proveržį nebuvo rezultatyvūs, tačiau Vašingtonas deklaruoja esantis pasirengęs grįžti prie derybų formato, jei atsirastų realios prielaidos konstruktyviam procesui.

    Rusija Krymą aneksavo 2014 metais, o tų pačių metų rytuose prasidėjęs konfliktas virto plataus masto karu 2022 metais. Šiandien karą vis labiau apibrėžia technologijų ir žvalgybos lenktynės, o dronų pritaikymas, elektroninė kova ir oro gynybos sistemų trūkumas ar perteklius tiesiogiai veikia civilių saugumą didžiuosiuose miestuose.

  • Lenkija siekia gaminti „Patriot“ raketas: JAV Valstybės departamentas davė pirminį pritarimą

    Lenkija artėja prie dar vieno svarbaus žingsnio stiprindama savo oro gynybos pajėgumus ir gynybos pramonę. Šalies gynybos viceministras Cezary Tomczykas pareiškė, kad JAV Valstybės departamentas preliminariai pritarė galimybei Lenkijoje gaminti raketas sistemoms „Patriot“.

    Pasak jo, raketos būtų gaminamos Lenkijos gynybos pramonėje, o sprendimas siejamas su platesniu planu šalyje sukurti aptarnavimo ir remonto bazę amerikietiškai karinei technikai. Lenkija pastaraisiais metais užsakė ne tik „Patriot“, bet ir F-35 naikintuvus, sraigtasparnius „Apache“ bei raketų sistemas „HIMARS“.

    Kas keičiasi dėl „Patriot“ raketų

    C. Tomczykas teigė, kad iš pradžių JAV pusė skeptiškai vertino idėją, jog Lenkija galėtų prisidėti prie pažangių „Patriot“ perėmėjų gamybos. Vis dėlto po vizitų ir derybų JAV, anot viceministro, atsirado daugiau atvirumo, o pirminis pritarimas atveria kelią konkretesniems sprendimams.

    „Gavome pirminį JAV Valstybės departamento pritarimą, kad galėtume gaminti raketas „Patriot“ sistemoms, jos būtų gaminamos Lenkijos gynybos pramonėje“, – sakė Cezary Tomczykas.

    Kol kas neaišku, kokia apimtimi gamyba galėtų būti lokalizuota ir per kiek laiko būtų pasiektas realus gamybos tempas. Tokie projektai paprastai priklauso nuo licencijų, technologijų perdavimo sąlygų, eksporto kontrolės reikalavimų ir tiekimo grandinių.

    Kodėl tai aktualu Europai

    Pastaraisiais mėnesiais viešojoje erdvėje dažniau kalbama apie oro gynybos raketų trūkumą ir užsitęsiančius pristatymo terminus. JAV atsargų mažėjimas ir didelė perėmėjų paklausa, susijusi su įtampomis Artimuosiuose Rytuose ir parama sąjungininkams, didina riziką, kad Europos užsakymai bus vykdomi lėčiau.

    Tokiame kontekste planas dalį gamybos ir aptarnavimo perkelti arčiau regiono poreikių gali būti vertinamas kaip bandymas mažinti priklausomybę nuo vieno tiekėjo gamybinių pajėgumų. Praktinė nauda būtų ne tik greitesnis aptarnavimas, bet ir didesnis atsparumas, jei geopolitinė situacija dar labiau paaštrėtų.

    Gynybos pramonė kaip ilgalaikė investicija

    Gamybos projektas taip pat reikštų naujas investicijas į infrastruktūrą, kvalifikaciją ir pramoninius pajėgumus, kurie vėliau galėtų būti panaudoti ir kitoms programoms. Gynybos pramonės plėtra regione dažnai siejama su siekiu turėti daugiau technologinių kompetencijų vietoje, kad kritinė įranga būtų ne tik perkama, bet ir prižiūrima bei modernizuojama arčiau dislokavimo vietų.

    Artimiausiu metu pagrindiniai klausimai bus susiję su konkrečiu modeliu, pagal kurį būtų kuriamas konsorciumas, ir su tuo, kokia dalis komponentų galėtų būti gaminama vietoje. Jei pirminis pritarimas virs formalizuotais susitarimais, Lenkija galėtų tapti vienu iš svarbesnių „Patriot“ ekosistemos centrų Europoje.