CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Apache praradimas Hormūze kelia nerimą: ką atskleidė dronas ir kur krypsta karas?

    Apache praradimas Hormūze kelia nerimą: ką atskleidė dronas ir kur krypsta karas?

    Žinios apie JAV ginkluotųjų pajėgų prarastą smogiamąjį sraigtasparnį AH-64 Apache Hormūzo sąsiaurio regione įplieskė diskusijas, kaip keičiasi šiuolaikinis karas. Incidentas išskirtinis ne tik dėl paties praradimo, bet ir dėl to, kaip buvo gelbėjama įgula.

    Viešojoje erdvėje skelbta, kad du įgulos nariai buvo saugiai išgelbėti, o paieškai ir evakuacijai pasitelktas jūrinis bepilotis aparatas. Tai sustiprino signalą, jog bepilotės sistemos vis dažniau tampa ne papildoma priemone, o realia taktine grandimi nuo žvalgybos iki gelbėjimo.

    Kas iš tiesų numušė sraigtasparnį?

    Skirtingi pranešimai pateikia nevienodą įvykio vaizdą: minėtas ir Irano ugnies poveikis, ir galimas smūgis dronu. Tačiau galutinės ir viešai patvirtintos incidento priežasties nėra, o tokiose situacijose vertinimai dažnai keičiasi, atsirandant daugiau tyrimo duomenų.

    Gynybos ekspertai atkreipia dėmesį, kad šiuolaikinėje kovoje ypač sudėtinga greitai ir tiksliai identifikuoti grėsmės šaltinį. Dronai, sparnuotosios ir priešlėktuvinės raketos, taip pat klaidinimo priemonės sukuria informacinį triukšmą, kuriame klaidos kaina gali būti itin didelė.

    Ką tai sako apie sraigtasparnių ateitį?

    Apache praradimas tapo patogia iliustracija senai žinomai taisyklei: veikiant arti priešo, net ir moderni platforma išlieka pažeidžiama, jei priešas turi bent minimalių oro gynybos ar bepiločių pajėgumų. Tai matyta ir kituose konfliktuose, kai palyginti pigesnės priemonės sukuria riziką brangiems, sudėtingiems ginklams.

    Vis dėlto iš vieno epizodo daryti išvadą apie sraigtasparnių eros pabaigą būtų per drąsu. Daugelyje scenarijų jie išlieka nepakeičiami dėl ugnies galios, reakcijos greičio, manevringumo ir gebėjimo dirbti kartu su sausumos daliniais, tačiau jiems būtinos naujos apsaugos priemonės ir taktikos.

    Ryškėjanti kryptis yra kitokia: ne atsisakymas, o prisitaikymas. Tai reiškia tankesnę oro gynybą nuo mažų taikinių, aktyvesnį elektroninės kovos naudojimą, didesnę sąveiką su žvalgybiniais dronais ir atsargesnį veikimą zonose, kur priešas gali turėti pigių, bet masinių atakos priemonių.

    Gelbėjimas dronu ir nauja realybė

    Ne mažiau svarbi istorijos dalis yra įgulos gelbėjimas, kuriame, kaip skelbta, dalyvavo jūrinis bepilotis aparatas. Praktikoje tai rodo, kad bepilotės platformos gali būti pritaikomos ne tik smūgiams, bet ir ryšiui, paieškai, situacijos stebėjimui bei žmonių paėmimui iš pavojingų vietų.

    Tokie sprendimai tampa ypač patrauklūs, nes leidžia mažinti riziką gelbėtojams ir greičiau pasiekti vietą, kai situacija ore ar jūroje neaiški. Kartu tai primena, kad bepilotės sistemos dažniausiai veikia kaip platesnės operacijos dalis, o ne kaip savarankiškas visų problemų sprendimas.

    Hormūzo sąsiaurio incidentas išryškino pagrindinę tendenciją: pigios ir lengvai išplečiamos technologijos daro spaudimą brangiems ginklams, o kariuomenėms tenka kurti tokias pat masines ir ekonomiškai racionalias atsaką užtikrinančias priemones. Tai labiau primena prisitaikymo varžybas, o ne vienos ginkluotės rūšies pabaigą.

  • Vokietija parodė futuristinį ginklą: „Diehl Defence“ dronas gali medžioti raketas už 400 km

    Vokietija parodė futuristinį ginklą: „Diehl Defence“ dronas gali medžioti raketas už 400 km

    Berlyne vykstančioje aviacijos parodoje ILA Vokietijos gynybos pramonė pristatė netradicinę priešlėktuvinės gynybos idėją: reaktyvinį droną, kuris į pavojingą zoną nuskraidina ir paleidžia raketą. Projekto sumanymas ypač aktualus dėl išaugusio masinių dronų ir sparnuotųjų raketų smūgių masto Europoje.

    Naują koncepciją pirmą kartą viešai pademonstravo „Diehl Defence“, bendradarbiaudama su „Polaris Raumflugzeuge“. Sistema vadinama AIRLAS Cobra 600, o jos esmė paprasta: bepilotis orlaivis veikia kaip mobilus paleidimo „taksi“, praplečiantis įprastų antžeminių oro gynybos baterijų veikimo zoną.

    Pagrindinė užduotis yra kelis kartus padidinti IRIS-T šeimos sistemų pasiekiamumą. Praktikoje antžeminės versijos IRIS-T SLS ir IRIS-T SLM dažniausiai minimos kaip trumpo ir vidutinio nuotolio sprendimai, todėl gamintojai ieško būdų, kaip greitai sukurti didesnį dengiamą plotą be itin brangių tolimojo nuotolio raketų.

    Kaip veikia AIRLAS Cobra 600

    Pagal pristatytą koncepciją Cobra 600 gali pakilti nuo aerodromo arba tinkamos kelio atkarpos, nuskristi į numatomą grėsmės rajoną ir ten paleisti vieną priešlėktuvinę raketą IRIS-T. Skelbiama, kad su raketa dronas gali įveikti apie 400 kilometrų, taip sukuriant „išplėstą ranką“ antžeminiams vienetams.

    Dronas pats neskirtas savarankiškai ieškoti taikinių, todėl remiasi antžemine valdymo grandimi ir perduodamais taikinio duomenimis. Teigiama, kad ryšys vykdomas per apsaugotą duomenų perdavimo kanalą, o intensyvaus elektroninio trikdymo sąlygomis svarstomas ir palydovinis ryšys.

    Gamintojai pabrėžia ir dar vieną aspektą: platforma laikoma daugkartine. Jei raketa nepanaudojama, dronas teoriškai galėtų grįžti į bazę, o tai mažintų vienos misijos kainą ir leistų greičiau atkurti parengtį po pavojaus.

    Kodėl tai svarbu Europai

    Pastarųjų metų karas Ukrainoje parodė, kad oro atakos dažnai vykdomos mišriai: vienu metu naudojami dronai, sparnuotosios raketos ir balistiniai smūgiai, siekiant perkrauti gynybą. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama sprendimams, kurie leidžia lanksčiai perkelti ugnies taškus ir dengti platesnes teritorijas, ypač saugant infrastruktūrą ir miestus.

    AIRLAS idėja taikosi į šią problemą: vietoj to, kad baterija būtų stumiama arčiau grėsmės ir rizikuotų būti aptikta bei sunaikinta, į priekį galima siųsti mažesnę, greitesnę platformą. Tai dera su platesne NATO šalių kryptimi stiprinti daugiasluoksnę oro gynybą ir gerinti jos atsparumą masinėms atakoms.

    Kas žinoma apie projekto brandą

    Pristatymo metu buvo skelbiama, kad Cobra 600 jau atliko bandomuosius skrydžius su raketos maketu. Programą daugiausia finansuoja „Diehl Defence“, tačiau viešai užsiminta ir apie bent vienos užsienio kariuomenės susidomėjimą bendradarbiavimu.

    Vis dėlto tai dar ankstyvos stadijos koncepcija, todėl svarbiausi klausimai bus susiję su realiu integravimu į esamas oro gynybos valdymo sistemas, ryšio atsparumu trikdymui ir tokios platformos išgyvenamumu priešo oro gynybos zonoje. Jei šie klausimai bus išspręsti, „raketinis taksi“ gali tapti reikšmingu priedu prie IRIS-T baterijų, ypač ginantis nuo prisotintų oro atakų.

  • Rusija keičia „Kalibr“ raketas: aptikta nauja kasetinė galvutė, kelianti milžiniškų nuostolių grėsmę

    Rusija keičia „Kalibr“ raketas: aptikta nauja kasetinė galvutė, kelianti milžiniškų nuostolių grėsmę

    Ukrainos specialistai, išanalizavę perimtų Rusijos sparnuotųjų raketų „Kalibr“ liekanas, praneša nustatę reikšmingą šių ginklų evoliuciją. Pagrindinis naujas požymis – identifikuotas naujo tipo kasetinės kovinės galvutės variantas, galintis iš esmės pakeisti smūgių pobūdį.

    Tyrimai apėmė detalią raketų ardymo analizę: vertinta elektronika, valdymo ir navigacijos grandys bei kovinė dalis. Tokie techniniai tyrimai leidžia tiksliau suprasti realias sistemos galimybes, o kartu – rasti silpnąsias vietas, kurias gali išnaudoti oro gynyba ir elektroninė kova.

    Naujoji kasetinė galvutė, Ukrainos duomenimis, pirmą kartą aptikta pavasarį 2026 metais perimtuose egzemplioriuose. Iki tol „Kalibr“ dažniausiai būdavo komplektuojamos skeveldrinėmis sprogstamosiomis galvutėmis, kurios taikinį veikia vienu sprogimu ir plačiai pasklidusiomis skeveldromis.

    Kasetinės subamunicijos principas reiškia, kad vietoje vieno didelio sprogimo paskleidžiama daug mažesnių užtaisų, todėl didėja pažeidžiamas plotas. Toks sprendimas paprastai laikomas efektyvesniu prieš išsklaidytus taikinius, pavyzdžiui, atvirose pozicijose esančią gyvąją jėgą, logistikos mazgus ar aerodromuose išdėstytą techniką.

    Kita tyrimo išvada susijusi su komponentų kilme: teigiama, kad net 80–90 proc. raketos elektronikos sudaro užsienyje pagamintos detalės. Tai kontrastuoja su viešais Rusijos pareiškimais apie importo pakeitimą, o taip pat rodo sankcijų apėjimo ir tiekimo grandinių klausimų svarbą.

    Ukrainos analitikai pažymi, kad ankstesniais metais fiksuoti bandymai pereiti prie rusiškų pakaitalų vėlesnėse serijose nebuvo nuosekliai išlaikyti. Vertinant 2025 metais pagamintas raketas, esą vėl matyti didelis importuotų mikroschemų ir kitų modulių kiekis, o tai gali signalizuoti problemas dėl vietinių sprendimų kokybės ar gamybos apimčių.

    „Kalibr“ šeimos sparnuotosios raketos – vienas svarbiausių Rusijos jūrinių smūgio ginklų, pritaikytas leisti iš antvandeninių laivų ir povandeninių platformų. Šios raketos pasižymi žemu skrydžio profiliu ir trajektorijos pritaikymu prie reljefo, o tai apsunkina jų aptikimą, nors jos išlieka subgarsinės ir, esant tinkamai oro gynybos sistemų struktūrai, gali būti perimamos.

    Viešuose techniniuose aprašymuose nurodoma, kad skirtingų „Kalibr“ variantų nuotolis gali siekti maždaug 1 500–2 500 kilometrų, o kovinės galvutės masė dažniausiai vertinama apie 400–500 kilogramų. Vis dėlto realus efektyvumas priklauso ne tik nuo parametrų, bet ir nuo taikinių parinkimo, žvalgybos kokybės bei oro gynybos pajėgumų konkrečioje zonoje.

  • Lenkai jau turi dronų naikintoją: „PZL Mielec“ M28 Bryza gali tapti nauju ginklu

    Lenkai jau turi dronų naikintoją: „PZL Mielec“ M28 Bryza gali tapti nauju ginklu

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos ieško greitų ir palyginti nebrangių sprendimų kovai su masiškai naudojamais dronais. Į šį poreikį atsiliepė gamykla „PZL Mielec“, pristačiusi priešdroninę populiaraus lėktuvo M28 „Bryza“ koncepciją.

    Gamintojo teigimu, modernizuota platforma būtų skirta aptikti, identifikuoti ir naikinti bepiločius orlaivius, o pritaikymas galėtų vykti etapais. Toks modulinis požiūris leistų derinti įrangą pagal biudžetą, užduotis ir terminus, kurių reikalauja kariuomenė.

    Patirtis iš Ukrainos karo

    Koncepcija remiasi viešai prieinama informacija apie Ukrainos naudojamus An-28 tipo orlaivius, kurie, kaip skelbta, pasitelkiami medžiojant bepiločius. „PZL Mielec“ atstovai akcentuoja, kad papildomai atliko ir savo analizę, vertindami, kaip M28 galėtų būti integruojamas į C-UAS užduotis.

    „Remdamiesi turima informacija ir savo skaičiavimais matome, kad M28 yra tinkama platforma sistemoms, leidžiančioms aptikti ir naikinti dronus“, – sakė „PZL Mielec“ verslo plėtros biuro vadovas Tomaszas Kieć.

    Ką galėtų gauti kariuomenė

    Pirmame etape siūlomas sprendimas būtų pragmatiškas: optoelektroninė stebėjimo galvutė ir vamzdinis ginklas, minimi 7,62 ir 12,7 milimetro kalibrai. Tokia konfiguracija orientuota į lėtesnius taikinius, ypač vadinamąją Shahed klasę, kurių skrydžio greitis dažnai artimas lengvųjų turbopropelerinių lėktuvų galimybėms.

    Vėlesnėse fazėse, priklausomai nuo užsakovo poreikių, būtų svarstoma platesnė integracija, įskaitant papildomas priemones greitesniems taikiniams. Gamintojas mini galimybę pritaikyti kitas priešdronines ar raketines priemones, tačiau pabrėžia, kad tai jau priklausytų nuo konkretaus užsakymo.

    Kada galėtų pakilti pirmasis?

    Jei užsakovas jau turi M28 parką ir perduotų lėktuvus modernizacijai, gamintojas kalba apie keliasdešimties savaičių terminą iki bazinės konfigūracijos parengimo. Jei būtų pasirinkta sudėtingesnė integracija, terminai galėtų išsitęsti iki keliolikos mėnesių.

    Naujo orlaivio gamyba naujam klientui, priklausomai nuo komplektacijos, realistiškai galėtų užtrukti 24–36 mėnesius. Esminis veiksnys – sertifikavimo ir bandymų apimtis, kuri taikos metu paprastai yra griežtesnė nei karo sąlygomis.

    „Mūsų tikslas yra greitai suteikti bazinį pajėgumą, o vėliau jį nuosekliai auginti“, – sakė T. Kieć.

    Kur M28 būtų naudingiausias

    Priešdroninis M28 pirmiausia matomas kaip papildymas antžeminėms oro gynybos priemonėms, o ne jų pakaitalas. Jo pranašumas būtų mobilumas ir galimybė veikti iš trumpų, neparuoštų ar neasfaltuotų pakilimo takų, kas padidina dislokavimo lankstumą.

    Dar viena svarbi kryptis – situacinio vaizdo kūrimas. Integravus karinio ryšio sprendimus, tokius kaip taktiniai radijo ryšio įrenginiai ar Link 16, orlaivis galėtų perduoti duomenis apie aptiktus taikinius kitoms oro gynybos grandims ir taip pagreitinti reagavimą.

    Analitikai pažymi, kad dronų grėsmė Europoje sparčiai keičiasi: daugėja pigių vienkartinių platformų, auga spiečių taktika, o dalis bepiločių tampa greitesni ir sudėtingiau aptinkami. Dėl to valstybės ieško ir nestandartinių, greitai diegiamų sprendimų, kurie užpildytų spragas tarp labai trumpųjų nuotolių priemonių ir brangesnių sistemų.

  • Iranas vėl apšaudė Izraelį raketomis: pirmas toks smūgis nuo balandį įsigaliojusių paliaubų

    Iranas vėl apšaudė Izraelį raketomis: pirmas toks smūgis nuo balandį įsigaliojusių paliaubų

    Izraelio oro gynyba birželio 7 dieną perėmė iš Irano paleistas raketas, kai Teheranas anksčiau įspėjo rengiantis atsaką į Izraelio smūgius Beirute. Tai pirmas toks Irano apšaudymas nuo balandžio 8 dieną įsigaliojusių paliaubų, apie kurias buvo skelbta po ankstesnio įtampos šuolio regione.

    Izraelio kariuomenė pranešė, kad keliose šalies vietovėse įjungtos pavojaus sirenos, identifikavus iš Irano atskriejančias raketas. Pasak kariškių, sirenos suveikė ir šiauriniame Izraelyje, o gyventojai buvo raginami laikytis civilinės saugos nurodymų.

    „Prieš kurį laiką, identifikavus iš Irano į Izraelio valstybę paleistas raketas, keliose šalies teritorijose buvo įjungtos sirenos“, – sakė Izraelio kariuomenė.

    Irano Islamo revoliucinės gvardijos korpusas tą pačią dieną paskelbė esantis pasirengęs smūgiui, o Irano valstybinė žiniasklaida pranešė, kad leidimas atakai buvo duotas aukščiausiu politiniu lygmeniu. Teheranas savo veiksmus siejo su Izraelio atakomis Beirute ir karinių veiksmų intensyvėjimu pietų Libane.

    Irano pusė savo pareiškimuose teigė, kad Izraelis esą „peržengė raudonąsias linijas“, ir įspėjo, jog atsakas gali stiprėti, jei smūgiai Libano teritorijoje tęsis. Tokia retorika rodo, kad net ir paskelbtos paliaubos kol kas neužtikrina stabilumo, o eskalacijos rizika išlieka aukšta.

    Apie sužeistuosius ar padarytą žalą iš karto nepranešta. Izraelio žiniasklaida skelbė, kad visi paleisti sviediniai buvo perimti, tačiau nepriklausomų patvirtinimų pirmosiomis valandomis pateikiama nedaug.

    Pastarųjų mėnesių įvykių dinamika rodo, kad Izraelio ir Irano konfrontacija vis dažniau persikelia į tiesioginius veiksmus, o ne vien tarpininkų ar sąjungininkų lygmenį. Svarbiausias klausimas artimiausioms dienoms bus, ar abi pusės mėgins grįžti prie ribotos eskalacijos, ar incidentas taps nauju platesnio konflikto etapu.

  • Europa kuria ginklą prieš dronų spiečius: „Thales“ „RapidDestroyer“ šūvis kainuoja centus

    Europa kuria ginklą prieš dronų spiečius: „Thales“ „RapidDestroyer“ šūvis kainuoja centus

    Europoje intensyvėja lenktynės kuriant nebrangias priemones, galinčias sustabdyti masines dronų atakas. Jungtinėje Karalystėje per naujausius bandymus mikrobangomis pagrįsta sistema „RapidDestroyer“ neutralizavo 80 dronų ir parodė didesnį veikimo nuotolį.

    Ši technologija priskiriama radio dažnio nukreiptos energijos ginklams, kai į taikinį nukreipiama koncentruota elektromagnetinė spinduliuotė. Mikrobangos gali sutrikdyti drono elektroniką, ryšį ar valdymo grandines, todėl mažus taikinius įmanoma išjungti greitai ir pakartotinai.

    Kas yra „RapidDestroyer“?

    „RapidDestroyer“ kuriamas kaip mobilus sprendimas, tinkamas sausumoje, jūroje ir ore aptinkamiems taikiniams. Projekto vystymą koordinuoja Jungtinės Karalystės Gynybos ministerijos padaliniai, o tarp pramonės partnerių minima „Thales“ Jungtinėje Karalystėje.

    Per pratybas Pershore apylinkėse Glosteršyro grafystėje pirmą kartą panaudotas patobulintas keturių panelių efektorius. Gamintojo teigimu, toks sprendimas padidina galios sutelkimą, todėl daugiau energijos pasiekia taikinį ir realus veikimo nuotolis didėja.

    Kodėl svarbi kaina ir mastas?

    Vienas iš pagrindinių nukreiptos energijos ginklų pranašumų yra šūvio savikaina. Jungtinės Karalystės vertinimu, vienas „RapidDestroyer“ panaudojimas gali kainuoti apie 0,12 euro, todėl atsiranda galimybė ekonomiškai reaguoti į pigias, masiškai naudojamas grėsmes.

    Tai ypač aktualu atsižvelgiant į karo Ukrainoje pamokas, kur dronai tapo kasdieniu įrankiu tiek žvalgybai, tiek atakoms. Tradicinės priemonės, tokios kaip zenitinės patrankos ar raketos, dažnai yra brangesnės, o jų atsargos ribotos, todėl kariuomenės ieško sprendimų, kurie atlaikytų spiečiaus taktiką.

    Kur link juda Europos gynyba?

    „RapidDestroyer“ dažniausiai minimas kaip sluoksniuotos oro gynybos dalis, galinti papildyti radarus, elektroninės kovos priemones ir įprastą priešlėktuvinę ginkluotę. Mikrobangų sistemos ypač patrauklios trumpiems nuotoliams, kur svarbi reakcijos sparta ir didelis taikinių skaičius.

    Lygiagrečiai Jungtinėje Karalystėje vystomos ir lazerinės nukreiptos energijos programos, pavyzdžiui, „DragonFire“, kurios taip pat orientuotos į mažą vieno panaudojimo kainą. Bendras tikslas aiškus: sukurti gynybos priemones, galinčias saugoti infrastruktūrą ir pajėgas, kai grėsmė yra pigi, masinė ir nuolat besikeičianti.

  • JAV skelbia 370 mln eurų paramą Ukrainai: į paketą gali patekti „Patriot“ ir HIMARS

    JAV skelbia 370 mln eurų paramą Ukrainai: į paketą gali patekti „Patriot“ ir HIMARS

    Jungtinės Valstijos rengia naują karinės paramos Ukrainai paketą, kurio vertė siekia apie 370 mln. eurų. Apie artėjantį sprendimą viešai kalbėjo JAV valstybės sekretorius Marco Rubio, pabrėžęs, kad procesas artėja prie pabaigos.

    Numatoma, kad parama turėtų sustiprinti Ukrainos gynybą intensyvėjant Rusijos smūgiams, ypač prieš energetikos infrastruktūrą. Vašingtonas taip pat akcentuoja pasirengimą žiemai, kai atakų poveikis civilinei infrastruktūrai paprastai tampa skaudesnis.

    Kas yra USAI programa?

    Šis paketas planuojamas per Ukraine Security Assistance Initiative, pagal kurią Pentagonas perka ginkluotę ir įrangą tiesiai iš JAV gynybos pramonės. Tai reiškia, kad Ukraina gauna ne tik perduodamus sandėlių likučius, bet ir naujai pagamintą ar specialiai užsakytą techniką.

    Tokio tipo parama dažnai atkeliauja ne iš karto, nes reikia gamybos ir pirkimų procedūrų, tačiau ji leidžia stabiliau planuoti tiekimą ilgesniam laikotarpiui. Būtent dėl to USAI laikoma svarbia priemone, kai karas pereina į ilgą išsekimo fazę.

    Kokios ginkluotės tikimasi?

    Oficialus sąrašas kol kas nėra paskelbtas, tačiau pagal ankstesnių USAI paketų logiką ir viešai įvardijamus Ukrainos poreikius tikėtina, kad didelė dalis lėšų būtų skiriama amunicijai. Dažniausiai minima 155 mm artilerijos amunicija ir raketos, skirtos „HIMARS“ sistemoms.

    Ekspertai taip pat sieja paketą su oro gynybos stiprinimu, nes Rusija reguliariai naudoja raketas ir dronus atakoms prieš miestus bei elektrines. Tarp dažniausiai aptariamų krypčių minimos „Patriot“ ir „NASAMS“ sistemoms reikalingos raketos, radarai bei ryšių įranga.

    Be to, paramos paketuose neretai atsiranda šarvuota technika ir jos aptarnavimo resursai, įskaitant atsargines dalis. Tarp realistiškų scenarijų aptariami „Bradley“ ir „Stryker“ platformų papildymai, taip pat elektroninės kovos priemonės, kurios tampa vis svarbesnės dronų karo sąlygomis.

    Kodėl akcentuojama žiema?

    Marco Rubio Senato svarstymuose atkreipė dėmesį į rizikas, susijusias su energetikos gamybos ir perdavimo pajėgumais po smūgių infrastruktūrai. Energetikos sistemos pažeidžiamumas žiemą tiesiogiai lemia ne tik gyventojų buitį, bet ir pramonės, logistikos bei gynybos sektoriaus stabilumą.

    „Ukraina pernai išgyveno iš tiesų žiaurią žiemą, ir yra signalų, kad ši gali būti ne mažiau sunki, ypač dėl smūgių energetikos gamybai“, – sakė Marco Rubio.

    JAV diplomatijos vadovas taip pat teigė, kad Rusijos invazija Maskvai virto strategine nesėkme ir kad Rusija, jo vertinimu, nepasieks tikslų, kuriuos buvo išsikėlusi pradėdama plataus masto karą. Tuo pat metu Vašingtonas pabrėžia, kad paramos greitis ir apimtis išlieka kritiškai svarbūs Ukrainos gynybos tęstinumui.

    Jei paketas bus patvirtintas artimiausiu metu, jis papildytų jau veikiančius tiekimo srautus ir leistų Ukrainai išlaikyti kovinį pajėgumą, ypač oro gynybos ir artilerijos srityse. Šios dvi grandys laikomos kertinėmis tiek ginant miestus, tiek stabdant puolimą fronto linijoje.

  • „Fire Point“ žada: Ukrainos balistinės raketos jau šią vasarą gali pasiekti Maskvą

    „Fire Point“ žada: Ukrainos balistinės raketos jau šią vasarą gali pasiekti Maskvą

    Ukrainos gynybos technologijų bendrovė „Fire Point“ teigia vystanti balistinių raketų projektą, kurio deklaruojamas nuotolis leistų pasiekti taikinius Maskvoje ir Sankt Peterburge. Bendrovės atstovų žinutė nuskambėjo karo fone, kai abi pusės intensyviai naudoja tolimojo nuotolio priemones infrastruktūrai ir kariniams objektams atakuoti.

    Bendrovės bendraįkūrėjas ir vyriausiasis konstruktorius Denys Shtylerman viešai pareiškė, kad bandomasis skrydis Maskvos kryptimi teoriškai galėtų įvykti jau šią vasarą. Jo teigimu, technologiškai daug kas esą parengta, tačiau iki pilno bandymų scenarijaus dar trūksta vieno kritinio komponento.

    „Ukrainos balistinės raketos skris Maskvos kryptimi šią vasarą. Viskas paruošta, trūksta tik raketinio variklio“, – sakė Denys Shtylerman.

    Pasak jo, variklio klausimą išsprendus, kitas bandomasis skrydis būtų planuojamas jau Maskvos kryptimi, o sėkmingų sisteminių bandymų atveju būtų siekiama pagaminti 10–20 raketų partiją. Tokia retorika iš karto kelia klausimų, kiek tai yra realus gamybinis grafikas, o kiek – viešos komunikacijos dalis, skirta parodyti technologinę pažangą.

    „Fire Point“ pristatoma kaip viena sparčiausiai augančių privačių Ukrainos gynybos pramonės įmonių, išgarsėjusi smogiamaisiais dronais ir „Flamingo“ pavadintu sparnuotuoju užtaisu. Bendrovė tvirtina, kad dalį naujų projektų finansuoja iš savo pajamų, gautų parduodant ankstesnius gaminius.

    Viešai minimi keli kuriami raketų variantai: mažesnė FP-7 versija siejama su maždaug 200–300 kilometrų nuotoliu, o didesnė FP-9 apibūdinama kaip galinti gabenti iki 800 kilogramų kovinę galvutę į maždaug 850 kilometrų atstumą. Tokie skaičiai teoriškai reikštų galimybę smogti gerokai už fronto linijos, tačiau realų efektyvumą lemia ne tik nuotolis, bet ir taiklumas, patikimumas, gamybos tempas bei žvalgybinis taikinių parinkimas.

    Kas patvirtinta, o kas lieka deklaracija?

    Svarbu pabrėžti, kad tai nėra oficialus Ukrainos gynybos institucijų pranešimas ar patvirtinta ginkluotės priėmimo į tarnybą informacija. Patys Ukrainos komentatoriai akcentuoja, jog gynybos pramonėje skelbiami terminai neretai būna optimistiški, o realią pažangą gali pristabdyti tiek techniniai, tiek gamybiniai ribojimai.

    Praktikoje tolimojo nuotolio balistinių sistemų kūrimas priklauso nuo kelių sudėtingų grandžių: variklio, valdymo ir navigacijos sprendimų, bandymų infrastruktūros, taip pat masinės gamybos tiekimo grandinės. Net ir turint prototipą, perėjimas prie stabilios serijinės gamybos dažnai tampa didžiausiu iššūkiu.

    Lygiagrečiai bendrovė mini ir FP-7.X kryptį, siejamą su oro gynybos ir perėmimo funkcijomis prieš rusiškas raketas, įskaitant „Iskander“. Tokie projektai atitinka platesnę Ukrainos strategiją ieškoti pigesnių ir greičiau pagaminamų alternatyvų brangioms vakarietiškoms oro gynybos sistemoms, tačiau jų realus pajėgumas dažniausiai paaiškėja tik po ilgesnių bandymų.

    Jei „Fire Point“ pareiškimai pasitvirtintų, 2026 metų vasara galėtų tapti lūžio tašku Ukrainos bandymuose su savais tolimaisiais balistiniais sprendimais. Kol kas tai išlieka gamintojo ambicija, kurios įgyvendinimas pirmiausia priklauso nuo variklio parengimo ir tolesnių bandymų sėkmės.

  • Zelenskis perspėja apie galimą didelę Rusijos oro ataką šiąnakt: akcentuoja „Patriot“ trūkumą

    Zelenskis perspėja apie galimą didelę Rusijos oro ataką šiąnakt: akcentuoja „Patriot“ trūkumą

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienio vakarą perspėjo, kad pagal žvalgybos duomenis Rusija gali surengti dar vieną plataus masto raketų ir dronų ataką jau šiąnakt. Jo teigimu, šalis dar atsigauna po ankstesnio smūgių ciklo, per kurį, Ukrainos institucijų vertinimu, žuvo mažiausiai 22 žmonės.

    V. Zelenskis paragino gyventojus ypač atidžiai reaguoti į oro pavojaus signalus ir, jiems pasigirdus, nedelsti slėptis. Kartu jis dar kartą kreipėsi į Vakarų partnerius, ragindamas didinti paramą ir griežtinti sankcijas, kad Rusijai būtų sunkiau tęsti karą.

    „Iš žvalgybos tarnybų žinome, kad dar viena didelė ataka gali įvykti ir šiąnakt“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Prezidentas atkreipė dėmesį, kad net ir Rusijos gaminami ginklai, jo teigimu, priklauso nuo importuojamų komponentų, todėl sankcijų apėjimo schemos turi realią įtaką karo tęstinumui. Jis pateikė skaičius, kiek įvairių komponentų, pasak jo, reikia skirtingoms ginklų sistemoms: „Kalibr“ raketoms, „Iskander“ balistinėms raketoms ir atakos dronams.

    V. Zelenskio vertinimu, būtent sankcijų apėjimas leidžia Maskvai išlaikyti ginklų gamybos apimtis ir planuoti naujas atakas. Jis tvirtino, kad tarptautinių ribojimų spragų uždarymas yra tiesiogiai susijęs su civilių saugumu ir fronto situacija.

    Smūgių mastas ir didžiausia grėsmė

    Ukrainos duomenimis, birželio 2 dienos naktį Rusijos pajėgos į Ukrainą paleido daugiau nei 70 raketų ir apie 650 dronų, o dieną atakos tęsėsi dar maždaug 100 dronų. Ukrainos oro gynyba dalį taikinių numušė, tačiau didžiausią pavojų, kaip pabrėžiama, kelia balistinės raketos.

    V. Zelenskis pripažino, kad dabartinis oro gynybos priemonių tiekimo lygis neleidžia perimti reikšmingos dalies raketų, ypač balistinių. Tokie pareiškimai skamba Rusijai didinant spaudimą iš oro ir bandant alinti Ukrainos infrastruktūrą bei miestus.

    Kodėl „Patriot“ tampa kritiniu veiksniu

    Ukrainos vadovas dar kartą akcentavo „Patriot“ sistemų svarbą, nes jos laikomos viena iš nedaugelio priemonių, galinčių efektyviai kovoti su balistinių raketų grėsme. Šios sistemos yra ypač paklausios ir kituose regionuose, todėl jų atsargų ir perėmimo raketų prieinamumas tampa ribojančiu veiksniu.

    Tekste pabrėžiama, kad perėmimo raketų atsargos yra jautrios dėl intensyvaus naudojimo kituose konfliktuose, o gamybos tempai nėra tokie, kad greitai kompensuotų sunaudojimą. V. Zelenskis taip pat yra nurodęs, jog mėnesinė gamyba, jo vertinimu, siekia apie 60–65 raketas geriausiu atveju, o vien per pastarąsias 10 dienų Rusija paleido per 60 balistinių raketų į Ukrainą.

  • Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktinis pragaras virš Kyjivo: rusai smogė „Iskander“ raketomis, veikė „Patriot“

    Naktį iš birželio 1 į birželio 2 dieną Rusija surengė masinę raketų ataką prieš Ukrainą. Pranešta, kad smūgiai kliudė Kyjivą, Charkivą, Zaporižią, Dnipro ir Kamianskę, o pirmieji duomenys rodė dešimt žuvusiųjų ir per 100 sužeistųjų.

    Socialiniuose tinkluose išplito vaizdo įrašai iš Kyjivo, kuriuose matyti oro gynybos darbas ir naktinį dangų nušviečiantys sprogimai. Analitikai viešojoje erdvėje teigė, kad viename įraše gali būti užfiksuotas balistinės raketos perėmimas, kai Ukrainos oro gynyba bandė numušti į miestą skridusius taikinius.

    „Po perėmimo danguje matomas ryškus blyksnis ir išsisklaidantys fragmentai, primenantys meteorų lietų“, – sakė atvirojo šaltinio analitikai, vertinę naktinius vaizdus.

    Kas yra „Iskander“

    „Iskander“ yra mobilus trumpojo nuotolio balistinių raketų kompleksas, Rusijos kariuomenėje naudojamas smūgiams į svarbius taikinius. Šio tipo raketos gali skristi dideliu greičiu, manevruoti ir naudoti trukdymo priemones, todėl jų perėmimas laikomas vienu sudėtingiausių oro gynybos uždavinių.

    Įvairiuose pranešimuose apie ataką minėta, kad galėjo būti panaudotos ir kitos smogiamosios priemonės, tačiau daugiausia dėmesio sulaukė būtent balistinių raketų grėsmė. Tokiais atvejais ypač svarbūs tampa aukštesnio lygio oro gynybos sprendimai, galintys veikti prieš balistinius taikinius.

    Kodėl minimas „Patriot“

    Viešai aptarinėjant Kyjivo gynybą dažnai minimas „Patriot“ kaip sistema, galinti perimti balistines raketas. Būtent todėl dalis analitikų susiejo naktinius vaizdus su tikėtinu „Iskander“ perėmimu, nors operatyvinės detalės ne visada patvirtinamos iš karto.

    Karo sąlygomis informacija apie numuštus taikinius, panaudotus ginklus ir pataikymų mastą dažnai tikslinama vėliau, kai baigiamas nuolaužų tyrimas ir suvedami duomenys iš skirtingų regionų. Dėl to pirminiai skaičiai apie aukas ir žalą gali keistis.

    Gamybos tempai ir platesnis kontekstas

    Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau yra skelbusi vertinimus, kad Rusija gali palaikyti reikšmingą „Iskander“ raketų gamybos tempą, siejamą su galimybe reguliariai rengti atakas. Tokie skaičiavimai dažniausiai remiasi stebima pramonės veikla, tiekimo grandinių požymiais ir panaudojimo intensyvumu fronte.

    „Iskander“ tema svarbi ne tik Ukrainai: šios sistemos dislokavimas Karaliaučiaus srityje ne kartą kėlė įtampą regione, nes teoriškai didina spaudimą kaimyninėms valstybėms. Vis dėlto dabartinės atakos kontekste pagrindinis akcentas tenka Ukrainos miestams ir oro gynybos pajėgumui atremti balistinių raketų smūgius.