CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Slapta siunta iš Vokietijos? Ukraina pirmą kartą parodė „Skyranger 35“ mūšyje

    Slapta siunta iš Vokietijos? Ukraina pirmą kartą parodė „Skyranger 35“ mūšyje

    Ukrainos kariuomenė pirmą kartą paviešino vaizdo medžiagą, kurioje matyti trumpojo nuotolio oro gynybos sistema „Skyranger 35“ – užfiksuotas jos darbas ir momentas, kai apšaudomas oro taikinys. Nors įrašas paskelbtas tik dabar, pagal matomas detales galima spręsti, kad jis galėjo būti nufilmuotas dar ankstyvą pavasarį.

    Vaizdo įraše kalbantis sistemos įgulos vadas, prisistatantis slapyvardžiu Timati, teigė, kad jo padalinys buvo tarp pirmųjų, gavusių „Skyranger 35“. Tai leidžia daryti prielaidą, jog tuo metu sistema jau buvo perduota ne vienai Ukrainos įgulai, o jos dislokavimas galėjo vykti etapais.

    Ukrainai skirta „Skyranger 35“ versija integruota į vikšrinę platformą, panaudojant tanko „Leopard 1“ važiuoklę. Toks sprendimas laikomas praktišku, nes leidžia suderinti vikšrinės technikos mobilumą ir apsaugą su modernia artilerine oro gynyba, kuri gali veikti arčiau fronto.

    „Skyranger 35“ sukurtas kaip mobilus trumpojo nuotolio oro gynybos sprendimas, skirtas dengti svarbius objektus ir manevruojančius padalinius nuo oro grėsmių. Sistema gali būti montuojama ant ratinių arba vikšrinių šasi, todėl konfigūracija pritaikoma pagal šalies poreikius ir turimą technikos parką.

    Pagrindinis ginklas – 35 milimetrų automatinė revolverinė patranka KDG 35/1000, naudojanti 35 x 228 milimetrų šaudmenis. Gamintojo pateikiamais duomenimis, nominalus šaudymo greitis siekia 1 000 šūvių per minutę, o efektyvus nuotolis gali būti iki 4 000 metrų, priklausomai nuo taikinio ir sąlygų.

    Didelė sistemos stiprybė – programuojami AHEAD tipo šaudmenys, skirti kovai su mažais ir greitais oro objektais. Tokiu atveju nebūtina tiesiogiai pataikyti į taikinį: šaudmens sprogimas nustatomas taip, kad ore susiformuotų skeveldrų debesis, didinantis tikimybę numušti, pavyzdžiui, mažus bepiločius orlaivius.

    Gamintojas „Rheinmetall“ pabrėžia, kad šiuolaikiniame kare trumpojo nuotolio oro gynyba tampa ypač svarbi dėl masiškai naudojamų dronų ir sparnuotųjų taikinių. Tokios sistemos dažnai vertinamos kaip būdas užpildyti spragą tarp nešiojamų oro gynybos priemonių ir brangesnių vidutinio ar ilgojo nuotolio kompleksų.

    „Skyranger 35“ naudoja integruotus jutiklius taikiniams aptikti ir sekti bei duomenims perduoti į ugnies valdymo sistemą. Techniniuose aprašymuose minimi 3D AESA stebėjimo radarai, Ku diapazono sekimo radarai ir optoelektroninė galvutė su televizine kamera, termovizoriumi ir lazeriniu tolimatčiu, užtikrinantys 360 laipsnių stebėseną.

    Svarbi detalė – tokia įranga leidžia stebėti ir sekti taikinius ne tik sustojus, bet ir judant, o tai aktualu fronto sąlygomis. Praktikoje tai reiškia didesnę išgyvenamumo tikimybę, nes oro gynybos vienetai gali greičiau keisti pozicijas ir sumažinti riziką tapti atsakomųjų smūgių taikiniu.

    Viešai skelbtos informacijos apie tikslų Ukrainai skirtų „Skyranger 35“ skaičių ar pristatymų grafiką nėra, tačiau žinoma, kad už gamybą ir integraciją atsakingos „Rheinmetall“ grupės įmonės. Finansavimo modeliai, kai gynybos projektai remiami Europos Sąjungos lėšomis ir iš įšaldyto Rusijos turto gaunamomis pajamomis, pastaruoju metu vis dažniau aptariami kaip vienas iš būdų užtikrinti ilgalaikį paramos tvarumą.

  • Ukraina vis dar kelia MiG-29 į kovą: žvilgsnis krypsta į Lenkijos likusias 14 mašinų

    Ukraina vis dar kelia MiG-29 į kovą: žvilgsnis krypsta į Lenkijos likusias 14 mašinų

    Ukrainos karinės oro pajėgos ir toliau remiasi sovietinės kilmės naikintuvais MiG-29, kurie, nepaisant amžiaus, išlieka vienu svarbiausių fronto aviacijos įrankių. Naujausiuose vaizduose matyti, kaip MiG-29 atakuoja taikinius Rusijos okupuotoje teritorijoje netoli fronto linijos, panaudodamas keturias valdomas bombas GBU-39/B.

    GBU-39/B, dar vadinama Small Diameter Bomb, yra nedidelė, apie 130 kilogramų masės JAV gamybos valdoma bomba. Dėl sparnelių ir GPS valdymo ji po numetimo gali nuskrieti iki maždaug 100 kilometrų, todėl lėktuvas gali smogti neįskrisdamas giliai į priešo oro gynybos zoną.

    Pirmosios užuominos apie šių bombų naudojimą Ukrainoje viešojoje erdvėje pasirodė 2023 metais, o dabar vis dažniau matyti įrodymai, kad jos integruotos ir į sovietinės konstrukcijos platformas. Toks sprendimas rodo platesnę tendenciją: Ukraina stengiasi kuo greičiau pritaikyti turimus orlaivius vakarietiškai ginkluotei, kad išplėstų smūgio galimybes.

    Tačiau intensyvus karas ir didelės apkrovos neišvengiamai dėvi senstančius MiG-29. Karo lakūnai ir analitikai vis dažniau kelia klausimą, kiek ilgai šie lėktuvai galės patikimai tarnauti, ypač kai atsarginių dalių rinka siaurėja, o kapitaliniai remontai tampa vis sudėtingesni.

    Šiame kontekste Ukrainos dėmesys krypsta į Lenkiją, kur, įvairiais vertinimais, dar gali būti apie 14 MiG-29. Jie siejami su 22-ąja taktine aviacijos baze Malborke, o dalis lėktuvų artėja prie resursų pabaigos ir, kaip skelbiama, galėtų išlikti aktyvioje tarnyboje iki 2027 metų pabaigos.

    Senstanti technika didina incidentų riziką: viešai minėtas atvejis, kai 2024 metų rugpjūčio 12–13 dienomis per treniruotę vienam Lenkijos MiG-29 užsiblokavo stabdžiai ir nusileidžiant buvo sugadintos dvi padangos. Tokie epizodai parodo, kad eksploatacija artėjant resursų ribai tampa vis jautresnė.

    Diskusijos dėl galimo Lenkijos MiG-29 perdavimo Ukrainai tęsiasi jau ne vienerius metus, o viešojoje erdvėje ne kartą skambėjo svarstymai apie mainų modelius ar kompensacijas technologijomis. Varšuva anksčiau yra nurodžiusi, kad sprendimai priklauso nuo praktinių ir politinių sąlygų, o ukrainietiškoje žiniasklaidoje taip pat buvo kelti klausimai dėl šių lėktuvų techninės būklės ir būtinos modernizacijos.

    Ukrainos ambasadorius Lenkijoje Vasylis Bodnaras yra sakęs, kad teoriškai galėtų būti perduoti keturi MiG-29, tačiau tam reikėtų aiškaus susitarimo dėl jų parengimo ir modernizavimo. Pasak jo, iš Lenkijos pusės esą matoma politinė valia, tačiau galutinį atsakymą lems karinių institucijų vertinimai ir praktinės galimybės šiuos lėktuvus realiai išlaikyti kovinėje parengtyje.

    Ukrainai tai būtų ne vien simbolinė parama: net ir keli papildomi orlaiviai reikštų daugiau įgulų rotacijos, atsarginę platformą mokymams ir didesnį pajėgumą integruoti vakarietišką ginkluotę. Kartu tai atspindi platesnę karo aviacijos kryptį, kai senesni lėktuvai, pritaikyti moderniems valdomiems ginklams, gali išlikti efektyvūs, jei užtikrinamas remontas, atsarginės dalys ir nuolatinė modernizacija.

  • Kinijos ginklai keliauja į Afriką: Burkina Fasas pademonstravo „Sky Dragon 30“ veikimą

    Kinijos ginklai keliauja į Afriką: Burkina Fasas pademonstravo „Sky Dragon 30“ veikimą

    Burkina Fasas paviešino kadrus iš pirmųjų šalies istorijoje kovinių šaudymų, kuriuose didžioji dalis naudojamos technikos, kaip teigiama analitikų, pagaminta Kinijoje. Vaizdo įraše ypač daug dėmesio sulaukė, tikėtina, pirmą kartą viešai parodyta vidutinio nuotolio oro gynybos sistema, siejama su „Sky Dragon 30“.

    Medžiaga pasirodė kartu su dokumentiniu pasakojimu, skirtu ketvirtosioms kapitono Ibrahimo Traoré valdymo metinėms, ir buvo transliuota valstybinėje televizijoje. Tiksli šaudymų data nepaskelbta, tačiau įrašas išryškino, kaip smarkiai pasikeitė šalies ginkluotosios pajėgos po bendradarbiavimo su Prancūzija nutraukimo.

    Kas matyti įraše

    Įraše fiksuojamas ugnies panaudojimas iš ratinių haubicų CS/SH1, savaeigių minosvaidžių PLL-05 ir modulinių raketų paleidimo įrenginių SR-5. Vėliau matyti, kaip kariai išskleidžia radarą, dirba vadavietės transporto priemonėje ir paleidžia žemė–oras raketą iš mobilios paleidimo platformos.

    Karinės technikos analitikai konteinerių ir paleidimo įrangos proporcijas sieja su Kinijoje sukurta „Sky Dragon 30“. Ši sistema tarptautinėse parodose buvo pristatoma kaip mobili oro gynyba, skirta dengti kariuomenės vienetus ir svarbius objektus nuo oro grėsmių.

    Ką žinoma apie „Sky Dragon 30“

    Specializuotos gynybos analizės šaltiniai nurodo, kad gamintojas „Norinco“ deklaruoja iki 30 kilometrų veikimo nuotolį ir iki 18 kilometrų siekiantį aukščio diapazoną. Taip pat skelbiama, kad baterija gali vienu metu kovoti su keliais taikiniais, o sistema paremta integruotu radaro ir valdymo postų darbu.

    Vis dėlto Burkina Faso valdžia viešai nepatvirtino, kad būtent ši sistema įsigyta, o pareigūnai kalbėjo tik apie naujai gautą priešlėktuvinę artileriją ir oro gynybos stiprinimą. Tai palieka vietos interpretacijoms, kokia tiksliai modifikacija ar komplektacija buvo parodyta.

    Platesnis kontekstas Sahelyje

    Burkina Fasas pastaraisiais metais siekia greitai perstatyti kariuomenę, nes šalyje tęsiasi kova su džihadistų grupuotėmis ir nestabilumas Sahelio regione. Tokioje aplinkoje mobilios oro gynybos atsiradimas vertinamas kaip bandymas užkamšyti anksčiau menkiau dengtą pajėgumų spragą, ypač saugant bazes, konvojus ir kritinę infrastruktūrą.

    Po 2022 metais įvykusio perversmo ir santykių su Vakarų partneriais atšalimo Burkina Fasas pradėjo aktyviau ieškoti ginkluotės tiekėjų už tradicinių sąjungininkų rato ribų. Dėl to Kinijos karinė pramonė regione vis dažniau minima kaip alternatyvus šaltinis, galintis tiekti techniką greitai ir dideliais kiekiais.

    Ekspertai pabrėžia, kad Kinijos ginkluotės plėtra Afrikoje nėra vien tik komercinis klausimas. Ji siejama ir su geopolitine įtaka, mokymais, atsarginių dalių tiekimu bei ilgalaike priklausomybe nuo aptarnavimo grandinių, todėl tokie vaizdo įrašai atidžiai stebimi tiek Europoje, tiek Jungtinėse Valstijose.

  • Didžioji Britanija kuria skydą nuo dronų: renkasi lazerius ir mikrobangas, žada pigų „šūvį“

    Didžioji Britanija kuria skydą nuo dronų: renkasi lazerius ir mikrobangas, žada pigų „šūvį“

    Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija 2026 metų rugsėjo 2 dieną paskelbė pradedanti projektą PANOPTES, kurio tikslas – sparčiai sustiprinti kariuomenės gebėjimą kovoti su bepiločiais orlaiviais. Tai pirmasis platesnės, kelių etapų programos žingsnis, numatantis naujų sprendimų atranką ir prototipų kūrimą.

    Ministerija kviečia įmones teikti siūlymus iki 2026 metų spalio 29 dienos. Atrinktoms komandoms planuojama paskirstyti apie 5 800 000 eurų, kad būtų sukurti realiomis sąlygomis išbandomi prototipai, galintys greitai pereiti į bandymų ir diegimo etapą.

    Pagrindinis tikslas – masiniai dronai

    PANOPTES reikalavimai orientuoti į integruotą sistemą, kuri vienu ciklu aptiktų, sektų, identifikuotų oro grėsmes ir jas neutralizuotų. Ypač pabrėžiamas autonominis veikimas iš karinės platformos, pavyzdžiui, iš transporto priemonės, kad sprendimas būtų mobilus ir greitai perkeliams.

    Pagrindiniu taikiniu įvardijami vadinamosios 1 klasės bepiločiai orlaiviai, įskaitant pavienius dronus ir jų spiečius. Būtent pigūs ir masiniai dronai pastaraisiais metais tapo vienu didžiausių iššūkių oro gynybai, nes tradicinės priemonės jiems dažnai yra per brangios.

    Lazeriai, mikrobangos ir kaina

    Didžiosios Britanijos Gynybos ministerija nurodo, kad prioritetą teikia nukreiptos energijos ginklams, ypač lazerinėms sistemoms, nors neatmeta ir kitų technologijų. Esminė sąlyga – labai maža vieno panaudojimo kaina, kad gynyba galėtų atlaikyti ilgalaikes ir masines atakas.

    Šis kursas dera su jau vystomais sprendimais, tokiais kaip „DragonFire“ lazerinė sistema, kurios galia siejama su daugiau nei 50 kilovatų klase. Oficialiai skelbta, kad tokia sistema gali tiksliai veikti kelių kilometrų nuotoliu, o vieno energijos impulso kaina vertinama kaip labai maža, palyginti su raketomis.

    Be lazerių, britai plėtoja ir radijo dažnių nukreiptos energijos sprendimus, skirtus trikdyti ar pažeisti dronų elektroniką. Tarp minimų krypčių yra „RapidDestroyer“ tipo mikrobangų sistemos, kurių logika paprasta: ne numušti kinetiškai, o išjungti jautrius elektroninius komponentus.

    Tokios priemonės, kaip lazeriai ir mikrobangos, numatomos kaip papildymas tradicinei oro gynybai, o ne jos pakaitalas. Ukrainos karo ir konflikto Artimuosiuose Rytuose patirtys parodė, kad pigūs efektoriai leidžia taupyti brangias raketas toms grėsmėms, kurių kitaip sustabdyti neįmanoma.

  • Patriot raketų dilema: Ispanija žada tęsti paramą Ukrainai, o Lenkijoje – griežtas ne

    Patriot raketų dilema: Ispanija žada tęsti paramą Ukrainai, o Lenkijoje – griežtas ne

    Diskusijos dėl „Patriot“ sistemoms skirtų raketų tiekimo Ukrainai tęsiasi, nes Kyjivas nuolat pabrėžia priešlėktuvinės amunicijos trūkumą. Sąjungininkams tenka rinktis tarp skubios paramos Ukrainai ir savo pačių oro gynybos atsargų išlaikymo.

    Ispanijos užsienio reikalų ministras José Manuelis Albaresas per neformalų ES diplomatijos vadovų susitikimą Airijoje patvirtino, kad Madridas ir toliau perduos Ukrainai raketų „Patriot“ sistemoms. Jis pabrėžė, kad Ispanija į pagalbos prašymus reaguoja greitai, o jos indėlį esą mato ir NATO generalinis sekretorius Markas Rutte.

    „Ispanija raketas Ukrainai perduoda jau seniai ir šią paramą tęs“, – sakė José Manuelis Albaresas.

    „Patriot“ perėmėjai laikomi vienu iš nedaugelio realiai veiksmingų būdų numušti balistines raketas, todėl jų poreikis Ukrainoje ypač išaugo intensyvėjant smūgiams prieš energetikos ir miestų infrastruktūrą. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis viešai yra kalbėjęs, kad raketų tiekimas iš partnerių mažėja, o oro gynybos atsargų papildymas atsilieka nuo poreikio.

    Ispanija paprastai neperduoda pilnų baterijų, tačiau siunčia raketų siuntas, kurios leidžia palaikyti jau veikiančių sistemų efektyvumą. Ankstesniais metais Madridas taip pat deklaravo reikšmingą ilgalaikę karinės paramos apimtį, tačiau naujų konkrečių skaičių dėl būsimų raketų kiekių šįkart nepaskelbta.

    Lenkijoje parama kelia pasipriešinimą

    Tuo pat metu Lenkijoje visuomenės nuomonė gerokai skeptiškesnė. Apklausos duomenys rodo, kad didžioji dalis gyventojų nepritaria idėjai perduoti Ukrainai „Patriot“ raketas iš nacionalinių atsargų, nes tai gali silpninti pačios Lenkijos oro gynybos pajėgumus.

    Apklausoje dauguma respondentų pasisakė prieš tokį sprendimą, o palaikančiųjų dalis išliko gerokai mažesnė. Reikšminga dalis žmonių taip pat nurodė neturintys aiškios pozicijos, kas atspindi visuomenėje egzistuojantį saugumo ir solidarumo dilemos aštrumą.

    Ką sako valdžia ir kodėl ginčas tęsiasi?

    Lenkijos politinėje darbotvarkėje šis klausimas siejamas su atsargų dydžiu, pristatymų iš JAV tempais ir bendru NATO planavimu regione. Valdžia akcentuoja, kad kiekvienas sprendimas dėl perdavimo derinamas su sąjungininkais ir grindžiamas kariuomenės vertinimu, kad nacionalinė oro gynyba nenukentėtų.

    Tuo tarpu kritikai pabrėžia, kad turimų perėmėjų kiekiai nėra neriboti, o „Patriot“ raketų gamyba ir pristatymas užtrunka, todėl bet koks atsargų mažinimas tampa politiškai jautrus. Dėl to skirtumai tarp Ispanijos siunčiamo signalo ir Lenkijos vidaus nuotaikų išryškina, kaip nevienodai NATO šalys vertina rizikas ir prioritetus.

  • Per 48 valandas – du „Pancyr-S1“ nuolaužų kalnai: nuotraukos atskleidė skaudžią spragą

    Per 48 valandas – du „Pancyr-S1“ nuolaužų kalnai: nuotraukos atskleidė skaudžią spragą

    Per dvi paras Rusija neteko dviejų trumpojo nuotolio oro gynybos sistemų „Pancyr-S1“, kurios dažnai naudojamos strateginiams objektams dengti. Vienas kompleksas buvo sunaikintas netoli Kerčės, okupuotame Kryme, kitas – prie Jeisko aerodromo, rodo viešai paskelbtos nuotraukos ir OSINT analitikų vertinimai.

    Kerčės apylinkės išsiskiria tuo, kad ši kryptis siejama su svarbia Rusijos logistika ir infrastruktūra okupuotame Kryme, įskaitant Krymo tiltą. Dėl to bet koks oro gynybos praradimas ten laikomas jautriu, nes silpnina vietos apsaugą nuo dronų ir kitų oro taikinių.

    Jeiske užfiksuota žala – itin didelė: iš kovinės mašinos daugiausia liko sunkvežimio važiuoklė ir išdegęs kovinis modulis. Toks vaizdas leidžia spėti, kad smūgis galėjo būti tiesioginis arba įvykdytas itin arti taikinio, o panaudota kovinė galvutė – didesnės galios.

    OSINT bendruomenėje minimas galimas atakos scenarijus – ukrainietiškas smogiamasis dronas FP-1, siejamas su didele kovine galvute, galinčia sukelti plataus masto konstrukcinius pažeidimus. Kitu atveju, Kerčėje sunaikintas „Pancyr-S1“ atrodo pažeistas kitaip: kovinis modulis dar laikosi ant platformos, tačiau konstrukcijoje matoma didelė išplėšta ertmė, kurią analitikai sieja su smūgiu šalia amunicijos zonos.

    Vertinant Kerčėje užfiksuotą schemą, neatmetama ir mažesnio drono versija, kai taikinys pasiekiamas tiksliau, tačiau su kuklesne kovine galvute. Tarp viešai aptariamų variantų minimas ir „Rubaka“ tipo bepilotis, kuris, kaip teigiama analitinėse apžvalgose, gali būti komplektuojamas ryšio sprendimais, leidžiančiais valdyti dideliais atstumais.

    Šie praradimai išryškina platesnę tendenciją kare Ukrainoje: net oro gynybos sistemos, sukurtos kovai su dronais, pačios vis dažniau tampa bepiločių taikiniais. Dronų technologijos sparčiai evoliucionuoja, o pigių platformų ir tikslesnių navigacijos sprendimų derinys leidžia efektyviai medžioti brangesnius kompleksus.

    „Pancyr-S1“ paprastai montuojamas ant 8×8 sunkvežimio bazės, o jo ginkluotę sudaro valdomos raketos ir du 30 mm automatiniai pabūklai. Kompleksas skirtas dengti objektus nuo įvairių oro grėsmių, įskaitant bepilotes sistemas, tačiau praktika rodo, kad stacionariai dislokuoti vienetai, ypač saugant infrastruktūrą, tampa pažeidžiami tiksliniams smūgiams.

    Ekspertai pabrėžia, kad šiuolaikinėje kovoje vis didesnę reikšmę turi ne vien radarų ir raketų parametrai, bet ir nuolatinė maskuotė, judrumas, daugiasluoksnė gynyba bei elektroninė kova. Jei oro gynybos priemonė paliekama kaip lengvai identifikuojamas stacionarus taikinys, net ir moderni sistema gali būti neutralizuota palyginti nebrangiu dronu.

  • Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Lenkai pasakė aiškiai: dauguma prieš „Patriot“ raketų perdavimą Ukrainai – ką rodo apklausa

    Diskusijos dėl Lenkijos „Patriot“ sistemoms skirtų raketų perdavimo Ukrainai atsinaujino po visuomenės nuomonės tyrimo, kurį reprezentatyvioje 1 067 žmonių imtyje atliko IBRiS. Apklausa rodo, kad 64,4 proc. respondentų nepritaria idėjai perduoti Ukrainai amuniciją iš Lenkijos nacionalinių atsargų, o 21,6 proc. tokį žingsnį palaiko. Dar 14 proc. teigė neturintys nuomonės.

    Kalbama apie PAC-3 MSE tipo raketas, naudojamas „Patriot“ oro gynybos sistemose. Jos laikomos vienomis pažangiausių šiuo metu NATO arsenale, skirtomis numušti balistines raketas ir kitus didelės grėsmės taikinius. Dėl ribotų atsargų ir sudėtingos gamybos šios raketos vertinamos kaip strategiškai jautrus resursas.

    Apklausos detalės rodo dar ryškesnį nepasitikėjimą: 46,8 proc. pasisakė kategoriškai prieš, o 17,6 proc. greičiau prieš. Tvirtai už perdavimą pasisakė 7,2 proc., o 14,4 proc. rinkosi atsargesnį „greičiau taip“. Tokie skaičiai atspindi visuomenės įtampą tarp paramos Ukrainai ir lūkesčio pirmiausia užtikrinti savo šalies saugumą.

    Politinis pjūvis taip pat akivaizdus. Tarp opozicijos rinkėjų nepritariančiųjų dalis, remiantis apklausos interpretacija, siekia apie 82 proc., o palaikančiųjų – apie 10 proc. Tuo metu valdančiosios koalicijos elektorate požiūriai labiau išsiskiria: apie 49 proc. apklaustųjų palaiko perdavimą, o 35 proc. jam nepritaria, todėl skeptiškų nuostatų netrūksta ir tarp dabartinės valdžios rėmėjų.

    Pastaraisiais mėnesiais Lenkijos vadovai viešai pripažino, kad dalis „Patriot“ raketų Ukrainą pasiekė, pabrėždami koordinavimą su NATO ir JAV. Lenkijos gynybos vadovybė tikina, kad sprendimai priimami įvertinus rizikas ir kad perduodami kiekiai esą nepažeidžia esminių šalies oro gynybos pajėgumų. Vis dėlto viešojoje erdvėje nuolat keliami klausimai, kokios yra realios atsargos ir kaip greitai jos gali būti papildytos.

    Ši tema jautri ir dėl platesnio konteksto: Rusija tęsia oro atakas prieš Ukrainą, o europinės valstybės skirtingu tempu didina oro gynybos finansavimą, gamybą ir užsakymus. Tuo pat metu PAC-3 MSE tipo raketų tiekimo grandinės nėra lengvai išplečiamos, todėl kiekvienas sprendimas dėl perdavimo visuomenei atrodo kaip pasirinkimas tarp solidarumo ir nacionalinio saugumo „rezervo“.

    Lenkijos valdžia kartoja, kad bet koks toks žingsnis negali kelti grėsmės valstybės gynybai ir yra vertinamas kariuomenės bei atsakingų institucijų. Opozicija ir dalis ekspertų akcentuoja, kad sprendimai turėtų būti maksimaliai skaidrūs, nes visuomenės parama ilgalaikei pagalbai Ukrainai gali silpti, jei žmonės jaus, jog mažinamos ir taip ribotos strateginės atsargos.

  • Piorunų pirkimas per SAFE: po 60 mln eurų nesėkmės – daugiamilijardė sutartis ir nauji terminai

    Lenkija su Lietuva, Latvija ir Norvegija pasirašė bendrąją sutartį dėl nešiojamų priešlėktuvinių raketų kompleksų Piorun įsigijimo. Šis pirkimas finansuojamas Europos Sąjungos gynybos paskolų mechanizmu SAFE ir, pagal Lenkijos pusės pateikiamą informaciją, yra vienas didžiausių Piorun užsakymų nuo sistemos pasirodymo rinkoje.

    Šalių konsorciumą į priekį pastūmėjo ankstesnė nesėkmė siekiant paramos per kitą ES instrumentą. Tuomet projektas dėl Piorun įsigijimo nebuvo atrinktas finansavimui ir konsorciumas neteko galimybės gauti 60 mln. eurų dotacijos, todėl vėliau buvo ieškoma didesnio ir lankstesnio finansavimo šaltinio.

    Kas pasikeitė po EDIRPA?

    Pagal anksčiau taikytą EDIRPA programą ES rėmė bendrus valstybių gynybos pirkimus ribotu dotacijų biudžetu, o konkurencija tarp projektų buvo didelė. Neatrinktas Piorun projektas liko rezerviniame sąraše, tačiau patirtis, kaip tvirtina Lenkijos Ginkluotės agentūra, padėjo geriau parengti dokumentus ir pirkimo logiką naujam etapui.

    SAFE mechanizmas veikia kitaip: vietoje dotacijų didesniu mastu siūlomos mažesnių palūkanų paskolos, skirtos spartinti gynybos pajėgumų stiprinimą ir bendrus pirkimus Europoje. Būtent per SAFE keturios šalys planuoja apmokėti Piorun užsakymą, o galutinis įgyvendinimas priklausys nuo atskirų vykdomųjų sutarčių.

    Vykdomosios sutartys – dar nepasirašytos

    Bendroji sutartis nustato pagrindines būsimų užsakymų sąlygas, tačiau konkrečios sumos ir kiekiai kiekvienai šaliai įtvirtinami vykdomosiose sutartyse. Lenkijos Ginkluotės agentūros vadovas Arturas Kuptelis pabrėžė, kad, gerai parengus bendrąją sutartį, vėlesni pasirašymai turėtų būti daugiau procedūrinis žingsnis, susijęs su teisine ir finansavimo priežiūra.

    „Jeigu bendroji sutartis parengta tinkamai, vykdomosios sutartys bus tik techninis klausimas“, – sakė Arturas Kuptelis.

    Skelbiama, kad didžioji užsakymo dalis tenka Lenkijos kariuomenei, o likusi dalis bus skirta Lietuvai, Latvijai ir Norvegijai. Vis dėlto šalių poreikiai išsiskiria ne dėl pačių Piorun sistemų, o dėl logistikos ir mokymo paketų, nes Lenkija šias sistemas naudoja jau ilgą laiką, o kitos šalys gali stiprinti infrastruktūrą ir rengimą nuo mažesnės bazės.

    Kodėl Piorun paklausa auga?

    Piorun priskiriamas labai trumpo nuotolio oro gynybos kategorijai ir yra skirtas taikiniams ore naikinti, įskaitant sraigtasparnius ir bepiločius orlaivius. Šio tipo ginkluotės paklausa Europoje išaugo po Rusijos pradėto plataus masto karo prieš Ukrainą, kai oro grėsmės, ypač dronai, tapo kasdieniu iššūkiu fronte ir už jo ribų.

    Piorun sistemos buvo plačiai aptarinėjamos ir dėl naudojimo Ukrainoje, o Lenkijos gynybos pramonė pastaraisiais metais aktyviai didino gamybos apimtis. Pranešta, kad gamintojas „Mesko“, priklausantis „Polska Grupa Zbrojeniowa“, yra pasiekęs kelių tūkstančių pagamintų vienetų ribą, o tiekimo grafikai priklausys nuo naujų sutarčių ir gamybos pajėgumų.

    Terminus riboja ir SAFE taisyklės: pirkimai turi būti įvykdyti bei atsiskaityti per nustatytą laikotarpį, o minimas galutinis horizontas siejamas su 2030 metais. Tik pasirašius vykdomąsias sutartis paaiškės tikslūs pristatymų grafikai ir detalūs kiekiai kiekvienai valstybei.

  • Rusija kuria naują dronų gaudytoją: „Aerokon“ įtariamas kopijuojantis Irano 359 raketą

    Rusija kuria naują dronų gaudytoją: „Aerokon“ įtariamas kopijuojantis Irano 359 raketą

    Aerokon z Tatarstanu działa na rynku od 1992 roku i zajmuje się m.in. bezzałogowcami o konstrukcji samolotowej, napędami oraz systemami celów powietrznych – firma uczestniczyła w projektach związanych z UMTK “Adiutant”, czyli mobilnym rosyjskim systemem trenażerów i celów powietrznych, realizowanych wspólnie z zakładami “Kupol”.

    Nowa konstrukcja została przedstawiona jako bezzałogowy statek powietrzny, jednak jej wygląd znacznie bardziej przypomina pocisk. Na podstawie dostępnych materiałów można dostrzec rozwiązania konstrukcyjne kojarzące ją z irańskim systemem 359 – nie ma jednak oficjalnego potwierdzenia, że rosyjska maszyna jest jego bezpośrednią kopią, np. przygotowaną na licencji, jak ma to miejsce w przypadku dronów Shahed/Gierań.

    System 359 jest rozwinięciem irańskiego pocisku 358. Według dostępnych informacji większa konstrukcja wykorzystuje prawdopodobnie silnik turboodrzutowy Tolou-10, co ma pozwalać jej osiągać zasięg do około 150 km, pułap przekraczający 9 km oraz prędkość do 1000 km/h. System ma być przeznaczony do zwalczania bezzałogowców, a jego konstrukcja prawdopodobnie obejmuje również większą głowicę bojową.

    Uwagę ekspertów po ujawnieniu tego rozwiązania na początku roku zwrócił też nietypowy sposób działania systemu, bo napęd turboodrzutowy pozwala pociskowi przez dłuższy czas pozostawać w powietrzu i oczekiwać na pojawienie się celu. Zamiast klasycznego systemu naprowadzania konstrukcja ma wykorzystywać kamerę termowizyjną, widzenie maszynowe oraz możliwość sterowania przez operatora.

    Właśnie te rozwiązania sprawiają, że rosyjski projekt wzbudził zainteresowanie analityków. Na dostępnych ilustracjach widoczny jest niewielki silnik turboodrzutowy oraz układ optyczny, który może obejmować również kamerę termowizyjną. Jeżeli podobieństwo nie jest przypadkowe, rosyjska konstrukcja mogłaby być przeznaczona do przechwytywania celów powietrznych, przede wszystkim bezzałogowców.

    Taki system mógłby potencjalnie stanowić zagrożenie dla ukraińskich dronów wyposażonych w napęd odrzutowy, a w określonych warunkach również dla wolniejszych pocisków manewrujących. Jedną z potencjalnych zalet takiego rozwiązania byłoby wcześniejsze umieszczenie przechwytującego bezzałogowca w powietrzu – w przypadku wykrycia celu nie trzeba byłoby dopiero uruchamiać wyrzutni i wysyłać pocisku w jego kierunku, przechwytujący dron mógłby już znajdować się w rejonie patrolowania.

    Na obecnym etapie są to jednak przypuszczenia dotyczące przeznaczenia rosyjskiej konstrukcji. Aerokon nie ujawnił jej oficjalnej roli ani szczegółowych parametrów, a podobieństwo do irańskiego 359 nie stanowi jeszcze dowodu na zastosowanie identycznej koncepcji. Niemniej historia irańsko-rosyjskiej współpracy pokazuje, że taki scenariusz jest jak najbardziej prawdopodobny i zdecydowanie większym wyzwaniem byłaby produkcja takich systemów na większą skalę.


  • Maskvos grasinimai: Rusija ruošia plataus masto smūgius Ukrainos energetikos infrastruktūrai

    Maskva viešai praneša apie rengiamą naują plataus masto smūgių bangą prieš Ukrainos energetikos infrastruktūrą. Tokie pareiškimai skamba tęsiantis kasdieniams apšaudymams, kurie Ukrainoje sukelia aukų ir didina spaudimą civilinei infrastruktūrai.

    Rusijos gynybos ministerija savo pareiškimuose tvirtina, kad galimi smūgiai būtų atsakas į Ukrainos atakas prieš Rusijos civilinę ir energetikos infrastruktūrą. Ukrainos institucijos šiuos grasinimus vertina kaip bandymą pateisinti naujus smūgius ir dar labiau išbalansuoti šalies energijos sistemą.

    Ukrainos oro pajėgos skelbia, kad per pastarąją parą Rusija atakavo Ukrainą, panaudodama dvi balistines raketas „Iskander-M“ ir 130 dronų, iš kurių 125 buvo numušti. Tokie skaičiai rodo, kad bepiločiai ir raketos išlieka pagrindinės priemonės, kuriomis siekiama nualinti oro gynybą ir suduoti smūgius infrastruktūrai.

    Per naktinę ataką prieš Kyjivo apylinkes, Bučos rajone, žuvo mažiausiai 37 žmonės, dar 42 buvo sužeisti. Tai vienas kruviniausių pastarojo meto smūgių, pabrėžiantis, kad taikiniais tampa ne tik energetikos objektai, bet ir gyvenamosios teritorijos.

    Praėjusią žiemą analogiška Rusijos taktika jau buvo sukėlusi ilgalaikius elektros ir šilumos tiekimo sutrikimus daugelyje Ukrainos miestų, įskaitant Kyjivą. Tuomet buvo apgadinta ar sunaikinta dalis elektros gamybos ir perdavimo infrastruktūros, o remonto darbai dažnai vykdavo nuolatinių atakų rizikos sąlygomis.

    Energetikos infrastruktūros puolimas turi platesnį tikslą nei vien momentinis tiekimo sutrikdymas: smūgiai transformatorinėms, skirstykloms ir gamybos pajėgumams gali sukelti grandinines avarijas tinkle. Artėjant šaltajam sezonui, tokios atakos didina riziką, kad sutrikimai palies ne tik buitinius vartotojus, bet ir pramonę bei kritines paslaugas, įskaitant vandentiekį, ryšius ir sveikatos apsaugą.

    Ukraina pastaraisiais mėnesiais didina oro gynybos priemonių tankį ir prašo partnerių papildomų sistemų, kad būtų apsaugoti energetikos objektai. Vis dėlto masinės dronų atakos ir balistinių raketų grėsmė reiškia, kad net aukštas numušimo rodiklis ne visada eliminuoja žalą, nes pakanka kelių prasprūdusių smūgių, kad būtų išjungti svarbūs mazgai.