CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Zelenskis įvardijo tikslą: iki 1 000 ukrainiečių dronų smūgių per dieną į taikinius Rusijoje

    Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis vakariniame kreipimesi paskelbė nurodęs kariuomenei reikšmingai didinti tolimojo nuotolio dronų atakų intensyvumą prieš taikinius Rusijoje. Jo teigimu, siekiama pasiekti 1 000 bepiločių smūgių per dieną, kai dabar vidurkis esą siekia apie 300.

    Pasak Zelenskio, toks tempas yra realus tikslas, jei bus nuosekliai didinama gamyba, spartinamas dronų tiekimas į dalinius ir gerinama operacijų logistika. Kartu tai signalas, kad Ukraina sieks perkelti karo kaštus į agresoriaus užnugarį ir nuolat trikdyti Rusijos kariuomenės aprūpinimą.

    „Užduotis yra aiški: 1 000 dronų tolimojo nuotolio smūgiams per dieną prieš Rusiją. Dabar jų yra apie 300, turi būti daugiau“, – sakė Volodymyras Zelenskis.

    Ukrainos vadovas pabrėžė, kad šis klausimas aptartas susitikime su karine vadovybe. Tarp prioritetų liko ir gynyba nuo Rusijos bepiločių atakų prieš Ukrainą, įskaitant „Shahed“ tipo dronus, kurie pastaraisiais mėnesiais dažnai naudojami smūgiams į energetikos, pramonės ir civilių infrastruktūros objektus.

    Ukrainos smūgiai Rusijos teritorijoje pastaruoju metu dažniausiai siejami su degalų ir energetikos infrastruktūra, taip pat logistikos grandinėmis, kurios gali būti naudojamos kariuomenės tiekimui. Kyjivas argumentuoja, kad tokie objektai prisideda prie Rusijos karo veiksmų tęstinumo, todėl laikomi teisėtais kariniais taikiniais, nors Maskva tokius smūgius vadina eskalacija.

    Kariniai analitikai atkreipia dėmesį, kad 1 000 dronų per dieną tikslas reikštų naują mastą tiek gamybos, tiek valdymo prasme. Tam reikėtų ne tik didesnio bepiločių skaičiaus, bet ir patikimų ryšių, žvalgybos duomenų, elektroninės kovos sprendimų bei pakankamos operatorių parengties, nes Rusija stiprina oro gynybą ir trukdymo priemones.

  • Rusijos planas šokiruoja: iki 2027-ųjų žada 10 000 pigių sparnuotųjų raketų smūgiams Ukrainai

    Rusijos planas šokiruoja: iki 2027-ųjų žada 10 000 pigių sparnuotųjų raketų smūgiams Ukrainai

    Rusija iki 2027 metais planuoja pagaminti apie 10 000 pigesnių sparnuotųjų raketų „Dan-T“, kurios, kaip teigiama, būtų skirtos smūgiams Ukrainos teritorijoje. Apie tokius ketinimus skelbia Ukrainos gynybos temomis rašantis portalas Militarnyi, remdamasis karo analitiko, prisistatančio Kriegsforscher, įrašais.

    Jo vertinimu, masinė palyginti pigių raketų gamyba gali reikšti kitokio masto atakų bangas, nes tokiu būdu siekiama perkrauti Ukrainos oro gynybą. Kuo daugiau taikinių vienu metu, tuo didesnė tikimybė, kad dalis jų praslysta pro gynybos skėtį.

    Skelbiama, kad „Dan-T“ būtų nedidelė reaktyvinė raketa, kurios numanomas nuotolis siektų apie 500 kilometrų. Nurodoma ir galvutės masė, apie 135 kilogramus, o taikiniais įvardijami šarvuoti vienetai, įtvirtintos pozicijos bei lengvesnė infrastruktūra.

    Publikacijose taip pat teigiama, kad raketą esą galima būtų leisti tiek nuo žemės, tiek iš oro. Minimi Rusijos orlaiviai Su-25SM3, Su-30SM, Su-34 ir Su-57, taip pat sraigtasparnis Mi-28, o kaip tikėtinas sausumos sprendimas aprašomas ratinis paleidimo įrenginys su dviem transportavimo ir paleidimo konteineriais.

    Analitikai „Dan-T“ lygina su kitu Rusijos naudotu ginklu, vadinamu S8000 „Banderol“, kuris siejamas su paleidimu iš dronų ir sraigtasparnių. Skelbiama, kad Rusijos karinė vadovybė svarsto laipsniškai pereiti prie „Dan-T“, nes ši konstrukcija, kaip teigiama, galėtų būti maždaug 35 proc. pigesnė.

    Pastaraisiais metais karo eiga rodo tendenciją, kad smūgiams vis dažniau derinami skirtingi ginklai: dronai, sparnuotosios raketos ir kitos priemonės vienu metu. Tokia taktika didina gynybos sistemų apkrovą, verčia greičiau eikvoti priešlėktuvines raketas ir apsunkina perėmimo prioritetų parinkimą.

    „Rusija kuria pigesnių, masiškai gaminamų raketų šeimą tam, kad prisotintų oro gynybą ir priverstų naudoti brangius perėmėjus“, – teigiama karo analitiko vertinime, kurį cituoja Ukrainos gynybos temomis rašantys šaltiniai.

    Kitas svarbus aspektas yra komponentų kilmė ir sankcijų poveikis. Ukrainos karinė žvalgyba anksčiau viešai yra kalbėjusi, kad Rusija siekia pereiti prie vietinių komponentų, o tokie projektai gali būti bandymas sumažinti priklausomybę nuo importo ir supaprastinti tiekimo grandines.

    Jei 10 000 vienetų per metus planas būtų bent iš dalies įgyvendintas, tai reikštų daugiau kaip 800 raketų per mėnesį gamybos tempą. Net ir mažesnės apimtys galėtų sudaryti sąlygas dažnesnėms mišrioms atakoms, kai vienu metu naudojami dronai ir skirtingo tipo raketos.

    Vis dėlto tokios prognozės remiasi viešai skelbiamais vertinimais, o realius gamybos pajėgumus riboja pramonės galimybės, komponentų prieinamumas ir sankcijų spaudimas. Dėl to planai ir faktiniai skaičiai gali skirtis, tačiau pati kryptis, masinių ir pigesnių priemonių paieška, atitinka pastaruoju metu fiksuojamą Rusijos taktikos logiką.

  • Rusijos „Geraň-4“ dronas nuskriejo 960 km: Ukraina įspėja, kad tokio nuotolio dar nebuvo

    Rusijos „Geraň-4“ dronas nuskriejo 960 km: Ukraina įspėja, kad tokio nuotolio dar nebuvo

    Rekordinis skrydis per Ukrainą

    Ukrainos stebėsenos kanalai ir OSINT analitikai pranešė apie, jų teigimu, rekordinį Rusijos reaktyvinio „Geraň-4“ tipo drono skrydį. Skelbiama, kad per vieną ataką jis galėjo įveikti apie 960 kilometrų, o tai būtų didžiausias iki šiol viešai fiksuotas šios klasės dronų nuotolis.

    Pasak skelbiamų duomenų, dronas esą pakilo iš poligono Gvardijske Kryme ir pasiekė Torčyno apylinkes. Stebėtojai nurodo, kad maršrutas galėjo driektis virš kelių Ukrainos sričių, o vėliau krypti į vakarus.

    Ukrainos oro gynybą stebintys šaltiniai taip pat mini konkretų aptikimo laiką Volynėje ankstyvą rytą. Jei šie duomenys pasitvirtintų, tai reikštų, kad Rusijos naudojami reaktyviniai „Shahed“ šeimos analogai įgauna naują operacinį gylį.

    Kodėl didesnis nuotolis keičia situaciją

    Kariniai analitikai jau anksčiau pabrėžė, kad Rusijos susitarimai su Iranu dėl „Shahed“ platformos leido Maskvai ne tik įsigyti dronų, bet ir perimti technologijas bei plėsti gamybą. Dėl to Rusija palaipsniui kuria ir modernizuoja savo versijas, Ukrainoje dažniausiai vadinamas „Geraň“.

    Ukrainos pusė pastaraisiais mėnesiais vis dažniau akcentuoja, kad naujesni „Geraň“ variantai gali būti greitesni ir sunkiau perimami. Skelbta, kad kai kurios modifikacijos, siejamos su reaktyviniais varikliais, gali pasiekti daugiau nei 300 kilometrų per valandą greitį, o atskirais atvejais minima ir gerokai didesnė riba.

    Tokia dinamika didina spaudimą Ukrainos priešdroninei gynybai, nes dalis perėmimo sprendimų buvo taikyti lėtesniems, stūmoklinius variklius turintiems dronams. Augant greičiui, perėmėjams ir oro gynybos grandinei lieka mažiau laiko reakcijai, o atakos „langas“ trumpėja.

    Kas gali didinti veikimo spindulį

    Ukrainos analitikų vertinimu, deklaruojamas tokio tipo dronų nuotolis dažnai minimas maždaug 550–850 kilometrų ribose, priklausomai nuo konfigūracijos ir šaltinio. Vis dėlto pažymima, kad skrydis didesniame aukštyje, pavyzdžiui, 5–7 kilometrų, teoriškai gali reikšmingai pagerinti aerodinaminį efektyvumą ir padidinti nuotolį.

    Kartu aukštesnis skrydis turi akivaizdžią kainą: didėja tikimybė būti aptiktam radarais. Tačiau masinių atakų logikoje net ir didesnis aptikimas ne visada reiškia patikimą neutralizavimą, nes dalis taikinių gali praslysti dėl perkrovos, šaudmenų trūkumo ar riboto perėmėjų skaičiaus.

    Jei reaktyviniai „Geraň“ iš tiesų gali stabiliai skristi tolimais maršrutais, tai reikštų didesnę grėsmę platesnei Ukrainos teritorijai, įskaitant regionus, kurie anksčiau buvo laikomi mažiau pasiekiamais. Stebėtojai tokią tendenciją sieja su Rusijos pastangomis prisitaikyti prie Ukrainos oro gynybos ir ieškoti naujų atakos profilių.

  • Patriot sistemų gamyba Lenkijoje: gynybos viceministrė sako, kad derybos su JAV artėja prie sprendimų

    Lenkija siekia, kad šalyje būtų sutelkta didesnė dalis su oro gynybos sistema Patriot susijusios gamybos. Varšuva su JAV partneriais pastarosiomis savaitėmis tęsė derybas, kurios, pasak Gynybos ministerijos vadovybės, perėjo iš politinių deklaracijų į pramoninį lygmenį.

    Apie tai kalbėjo Lenkijos gynybos viceministrė ir valstybės sekretorė Magdalena Sobkowiak-Czarnecka. Ji pabrėžė, kad dialogas jau yra pažangesnis nei bendras ketinimas bendradarbiauti, o konkrečių sprendimų galima tikėtis artimiausiomis savaitėmis.

    Pasak viceministrės, derybose svarbiausia ne vien paslaugos ar aptarnavimas, o koprodukcija, technologijų ir kompetencijų perkėlimas bei realios investicijos į Lenkijos gynybos pramonę. Tokia kryptis atspindi platesnę regiono tendenciją: šalys, didinančios gynybos biudžetus, siekia, kad kuo daugiau vertės grandinės liktų vietoje.

    Nuo pirkėjo prie partnerio

    M. Sobkowiak-Czarnecka teigimu, sėkmingiems gynybos sandoriams nepakanka vien vyriausybių susitarimų. Esą būtinas ir pramonės dialogas, nes be gamybinių pajėgumų bei tiekimo grandinių sutelktumo neįmanoma įgyvendinti ambicingų įsipareigojimų.

    Viceministrė akcentavo, kad JAV požiūris į bendradarbiavimą su Europos sąjungininkais tampa pragmatiškesnis. Augantis ginkluotės poreikis, siejamas tiek su nacionaliniais užsakymais, tiek su paramos paketais sąjungininkams, didina spaudimą JAV gamybiniams pajėgumams, todėl ieškoma patikimų partnerių Europoje.

    Lenkija šioje situacijoje mato galimybę: didesnės investicijos į vietos gamyklas ir nauji užsakymai vietos įmonėms turi tapti argumentu, kad šalis gali ne tik pirkti, bet ir gaminti. Taip Varšuva siekia keisti statusą iš kliento į partnerį, kuris prisideda prie bendrų pajėgumų kūrimo.

    Kas svarbu derybose

    Lenkijos Gynybos ministerija signalizuoja, kad vertinant užsienio tiekėjus vis dažniau bus žiūrima ne vien į kainą ir technines charakteristikas. Didesnį svorį turi turėti tai, ar tiekėjas pasirengęs įtraukti vietos subrangovus, steigti aptarnavimo centrus Lenkijoje, svarstyti koprodukciją ir investuoti į specialistų rengimą.

    Tokia praktika atitinka visoje Europoje stiprėjančią kryptį, kai karinės įrangos pirkimai susiejami su pramoniniu atsparumu. Tiekimo grandinių patikimumas, atsarginių dalių prieinamumas ir remonto pajėgumai tapo vienu svarbiausių kriterijų, ypač ilgo konflikto ar krizės scenarijuose.

    Viceministrė taip pat aiškino, kad Europos Sąjungos gynybos finansavimo priemonių reikalavimai dėl gamybos lokalizavimo Bendrijoje skatina JAV bendroves ieškoti būdų dalį gamybos perkelti į ES. Lenkija siekia pasinaudoti šiuo impulsu ir tapti regioniniu centru JAV gynybos pramonės projektams, orientuotiems į europinius pirkimus.

    Platesnis atsparumo klausimas

    Patriot tema, pasak M. Sobkowiak-Czarnecka, yra tik dalis platesnio nacionalinio atsparumo paveikslo. Ji viešai akcentuoja, kad atsparumas nėra vien kariuomenės apginklavimas, bet ir civilinė sauga, perspėjimo sistemos, kritinių prekių bei vaistų tiekimo stabilumas, taip pat visuomenės atsparumas dezinformacijai.

    Viceministrė išskyrė problemą, kurią vadina vienu jautriausių taškų: visuomenės pasitikėjimą valstybės institucijomis. Jos teigimu, realių incidentų metu pasimetimas ir informacijos trūkumas gali sustiprinti dezinformacijos poveikį, todėl pasitikėjimas ir aiški komunikacija tampa saugumo dalimi.

    Kol kas Lenkijos Gynybos ministerija neatskleidžia, kokiu modeliu galėtų būti įgyvendinta su Patriot susijusi gamyba ir kokios apimties projektas svarstomas. Vis dėlto oficialūs signalai rodo, kad derybos pasiekė etapą, kuriame sprendimai gali būti priimti artimiausiu metu, o tai reikštų naują Lenkijos ir JAV pramoninio bendradarbiavimo etapą.

  • Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Žvalgyba: Rusija iš Šiaurės Korėjos prašo 3 kartus galingesnių raketų – ką tai keistų?

    Ukrainos žvalgybos vertinimu, Rusija siekia iš Šiaurės Korėjos gauti ne tik papildomų amunicijos atsargų, bet ir naujesnių, gerokai galingesnių balistinių raketų. Tarp aptariamų variantų minimos KN-30, kurias ukrainiečiai apibūdina kaip maždaug tris kartus galingesnes už anksčiau Rusijos jau naudotas KN-23 ir KN-24.

    Pasak pirminių vertinimų, Maskva iki rudens ir žiemos gali prašyti apie 120 balistinių raketų ir šešių paleidimo įrenginių, taip pat svarstomas Šiaurės Korėjos raketinės specialistų grupės suformavimas. Be to, minimi planai Rusijoje dislokuoti nuo 30 000 iki 50 000 Šiaurės Korėjos karių, nors jų galimas panaudojimas kol kas lieka neaiškus.

    Kas žinoma apie KN-30

    KN-30 siejamos su Šiaurės Korėjos Hwasong-11 šeima ir yra laikomos KN-23 linijos išplėtojimu. Tai vienpakopė trumpojo nuotolio balistinė raketa, paleidžiama iš mobilios ratinės platformos, o deklaruojamas veikimo nuotolis paprastai siejamas su 600–900 kilometrų riba.

    Toks nuotolis teoriškai leistų smogti taikiniams daugelyje Ukrainos regionų, priklausomai nuo paleidimo vietos ir skrydžio trajektorijos. Kartu tai didina spaudimą Ukrainos oro gynybai, nes balistinių raketų perėmimas reikalauja specifinių priemonių ir ribotų, brangių perėmėjų atsargų.

    Ką reiškia triskart galingesnės?

    Teiginys apie tris kartus didesnį galingumą nėra vienareikšmis, nes gali reikšti skirtingus parametrus: kovinės galvutės masę, sprogstamąją galią ar veiksmingumą prieš įtvirtintus taikinius. Dalis analitikų nurodo, kad šiai šeimai priskiriamoms raketoms galėtų būti pritaikoma iki 2,5 tonos kovinė galvutė, o Šiaurės Korėja viešai yra minėjusi ir sunkesnės galvutės variantą.

    Vis dėlto nepriklausomas patvirtinimas išlieka ribotas, nes nėra aiškių viešų įrodymų apie KN-30 panaudojimą kovinėmis sąlygomis Ukrainoje. Dėl to dalis vertinimų remiasi žvalgybine informacija, atviraisiais šaltiniais ir Šiaurės Korėjos demonstracijomis.

    Didėjanti Maskvos ir Pchenjano karinė ašis

    Ekspertai pabrėžia, kad naujos raketos būtų dar vienas žingsnis gilėjančiame Rusijos ir Šiaurės Korėjos kariniame bendradarbiavime, kuris ryškiai sustiprėjo po 2023 metų pabaigos. Pastaraisiais metais tarptautinės institucijos ir atvirųjų šaltinių tyrėjai ne kartą fiksavo požymius, kad iš Šiaurės Korėjos į Rusiją juda ginklų kroviniai.

    Jei Maskva gautų didesnio užtaiso balistinių raketų, tai galėtų padidinti smūgių destruktyvumą ir komplikuoti Ukrainos infrastruktūros apsaugą, ypač žiemos laikotarpiu. Kartu tai didintų politinę įtampą regione, nes tokios tiekimo grandinės laikomos Jungtinių Tautų sankcijų Šiaurės Korėjai pažeidimu.

    KN-30 viešai pristatytos Pchenjano parade 2021 metų sausio 14 dieną, o pirmieji bandomieji skrydžiai minimi 2021 metų pavasarį. JAV sistemoje KN-30 žymėjimas plačiau įtvirtintas vėliau, o dalis detalių apie tikslų pajėgumą iki šiol vertinamos atsargiai.

  • Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos žvalgyba skelbia: Rusija pirmąkart smogė Kyjivui „Iskander-1000“ raketa

    Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis, per vieną iš kombinuotų raketinių atakų prieš Kyjivą Rusija pirmą kartą panaudojo modernizuotą balistinę raketą 9M723-2, neoficialiai vadinamą „Iskander-1000“. Šis užtaisas siejamas su kompleksu, kurį Ukraina įvardija kaip Bora-M.

    Nuo įprastos 9M723-1 versijos, dar vadinamos „Iskander-M“, naujasis variantas, pasak žvalgybos, pirmiausia skiriasi didesniu varikliu. Dėl to esą teko keisti ir paleidimo įrangą, kad ji sutalpintų didesnių gabaritų raketą.

    Kas pasikeitė: nuotolis ir taktika

    Ukrainos vertinimu, 9M723-2 nuotolis gali siekti apie 550 kilometrų, kai 9M723-1 esą yra apie 390 kilometrų. Toks skirtumas reikštų platesnes galimybes smogti iš didesnio atstumo, mažinant riziką paleidimo vietoms.

    Pavadinimas „Iskander-1000“ siejamas su platesne Rusijos programa didinti visos 9M723 šeimos nuotolį iki 1 000 kilometrų. Vis dėlto žvalgyba pabrėžia, kad Kyjivui panaudota versija šio rodiklio, tikėtina, dar nepasiekia.

    Ankstesnėse neoficialiose žinutėse buvo minima, kad bandymų metu galėjo būti pasiektas iki 800 kilometrų atstumas. Tačiau Ukrainos pateikiamas 550 kilometrų vertinimas rodo, kad realus kovinis pajėgumas gali būti mažesnis, arba egzistuoja keli artimi variantai.

    Ar ją sunkiau numušti?

    Ukrainos žvalgyba nenurodė tikslios atakos datos, paleistų raketų skaičiaus ar konkrečių taikinių, tačiau teigia identifikaciją grindžianti rastomis nuolaužomis su 9M723-2 žymėjimu. Ši informacija viešojoje erdvėje buvo siejama ir su socialiniuose tinkluose skelbtais fragmentų vaizdais.

    „Tai pavojinga dėl labai trumpo skrydžio laiko iki Kyjivo, bet tai nereiškia, kad raketa automatiškai tampa nenumušama“, – sakė Ukrainos aviacijos ekspertas Kostiantynas Kryvołapas, kurio vertinimą cituoja Ukrainos šaltiniai.

    „Iskander“ šeimos raketos dažnai apibūdinamos kaip kvazi-balistinės, galinčios manevruoti skrydžio metu, todėl oro gynybai sunkiau prognozuoti trajektoriją. Ukraina ne kartą yra skelbusi, kad dalį tokių raketų perima, taip pat taikosi į jų paleidimo sistemas ir logistiką.

    Komponentų kilmė ir sankcijų klausimas

    Kartu Ukraina paviešino informaciją apie dalį 9M723 „Iskander-M“ raketose randamų komponentų ir su gamyba siejamų subjektų. Žvalgybos teigimu, reikšminga dalis identifikuotų detalių esą nėra rusiškos kilmės, o tai vėl kelia klausimus dėl sankcijų apėjimo ir tiekimo grandinių spragų.

    Tarp minimų kilmės šalių įvardijamos Jungtinės Amerikos Valstijos, taip pat Šveicarija, Baltarusija, Vokietija, Taivanas ir Kinija. Ši informacija atitinka plačiau fiksuojamą tendenciją, kai moderniose ginkluotės sistemose aptinkami civilinės paskirties mikroelektronikos komponentai.

    Anksčiau žiniasklaidoje buvo pasirodę duomenų apie planuojamą ribotos serijos 9M723-2 gamybą. Vienos raketos kaina tuomet buvo įvardyta rubliais, tačiau šių skaičių neįmanoma patikimai sulyginti be tikslios sutarties datos, taikytų kursų ir konteksto, todėl vertinimai viešojoje erdvėje gali skirtis.

    Pirmasis pranešimas apie 9M723-2 panaudojimą prieš Kyjivą rodo, kad modernizuotas variantas, bent ribotu mastu, galėjo būti įtrauktas į realias operacijas. Tuo pat metu Ukrainos pusė akcentuoja, kad oro gynybos ir kontrpriemonių veiksmai išlieka esminiai, nepriklausomai nuo Rusijos modernizacijų tempo.

  • Maskva keičia S-400 taktiką: dalis paleidėjų pritaikyti smūgiams į Ukrainos taikinius ant žemės

    Rusija dalį priešlėktuvinės gynybos sistemos S-400 paleidėjų pritaikė smūgiams į antžeminius taikinius Ukrainoje, remdamasi Ukrainos karinės žvalgybos duomenimis pranešė Ukrainos žiniasklaida. Pasak Ukrainos pusės, toks sprendimas gali reikšti bandymą išplėsti turimų priemonių panaudojimą, kai sparčiai eikvojami įvairių tipų raketų atsargos.

    Ukrainos karinė žvalgyba teigia, kad antžeminiams smūgiams parengta 17 S-400 paleidėjų. Taip pat nurodoma, jog šiai užduočiai sudarytos penkios specialios raketinės grupės, dislokuotos Briansko ir Rostovo srityse, iš kur teoriškai patogiau vykdyti atakas prieš Ukrainos teritoriją.

    Smūgiams, kaip skelbiama, naudojamos RM-48U raketos su maždaug 180–200 kilogramų kovine galvute. Ukrainos vertinimu, šie sviediniai skrenda balistine trajektorija ir pasižymi didele greičio atkarpa, todėl juos perimti sudėtingiau nei kai kurias kitas oro atakos priemones.

    Ukrainos pusė tvirtina, kad nuo metų pradžios tokių raketų panaudojimas didėjo: iki birželio vidutiniškai fiksuota apie 15 paleidimų per mėnesį, o nuo liepos 1 iki 20 dienos jų esą buvo 46. Toks šuolis, jei skaičiai pasitvirtintų, rodytų intensyvesnį S-400 pritaikymą ne įprastai oro gynybai, o smūgiams į žemės taikinius.

    Taip pat skelbiama, kad RM-48U atsargos gali siekti apie 400 vienetų, o metiniai gamybos pajėgumai vertinami maždaug 480 raketų. Nepriklausomo patvirtinimo šiems skaičiams dažnai trūksta, tačiau tendencija atitinka platesnį karo kontekstą, kai abi pusės ieško būdų didinti nuotolinių smūgių intensyvumą ir apeiti oro gynybos barjerus.

    Kodėl tai svarbu oro gynybai

    S-400 Triumf pirmiausia sukurtas kaip ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistema, skirta naikinti lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir kitas oro grėsmes. Kai tokia sistema vis dažniau naudojama antžeminiams smūgiams, tai gali reikšti kompromisą tarp dviejų užduočių: ginti objektus Rusijos teritorijoje ir didinti spaudimą Ukrainos infrastruktūrai.

    Ukrainai tai kelia papildomą iššūkį dėl skrydžio profilio ir greičio, o sąjungininkams – dėl poreikio tiksliau įvertinti grėsmių spektrą planuojant oro gynybos priemonių paskirstymą. Kartu tai yra signalas, kad Rusija gali mėginti praplėsti naudojamų raketų „įrankių dėžę“ ir mažinti priklausomybę nuo kitų smūgiams skirtų sistemų.

    Ką žinome apie S-400 raidą

    S-400 yra vienas pagrindinių Rusijos tolimojo nuotolio oro gynybos elementų, o jo deklaruojami parametrai priklauso nuo naudojamų raketų tipo. Rusija taip pat skelbė apie naujesnės kartos S-500 sistemą, kuri, kaip teigiama, turėtų turėti platesnes galimybes, įskaitant dalį užduočių prieš itin aukštai skrendančius taikinius.

    Vis dėlto konkrečios modernizacijų apimtys, realūs paleidėjų skaičiai ir raketų atsargos karo metu išlieka jautri informacija, dažnai pateikiama su informacinio karo prieskoniu. Dėl to ekspertai paprastai vertina ne vien pavienius pareiškimus, o ilgalaikes panaudojimo tendencijas ir jų atitikimą fiksuojamiems smūgiams vietoje.

  • Prancūzija siūlo riboti Ukrainos pirkimus ne Europoje: kaip bus leidžiami 90 mlrd. eurų

    Prancūzija siūlo riboti Ukrainos pirkimus ne Europoje: kaip bus leidžiami 90 mlrd. eurų

    Prancūzija siekia nustatyti laiko ribas Ukrainos išimtims, leidžiančioms už Europos ribų pirkti gynybos įrangą už Europos Sąjungos finansuojamas lėšas. Tokia kryptis reikštų didesnį spaudimą, kad didesnė paramos dalis galiausiai atitektų Europos, taip pat ir Prancūzijos, pramonės gamintojams.

    Kalbama apie Ukrainos paramos paskolą, kurią ES valstybės patvirtino 2026 ir 2027 metų laikotarpiui. Šio instrumento vertė siekia 90 mlrd. eurų: 30 mlrd. eurų skiriama ekonomikai, o 60 mlrd. eurų – karinei paramai ir gynybos pirkimams.

    Paskolos taisyklės numato, kad gynybos produkto sudėtyje ne iš ES ir ne iš Europos ekonominės erdvės kilusios dalys iš principo negali viršyti 35 proc. visos vertės. Tačiau Ukraina gali prašyti išimčių, jei Europoje nėra tinkamo analogo, jei gamybos apimtys nepakankamos, tiekimas užtrunka per ilgai arba kaina per didelė.

    Iki šiol Ukraina kreipėsi dėl dviejų išimčių: dėl Kinijoje pagamintų dronų komponentų ir dėl Jungtinėse Valstijose pagamintų „Patriot“ perėmėjų raketų. Europos Komisija šias išimtis patvirtino, argumentuodama, kad Europoje kai kuriose modernios karybos srityse vis dar trūksta pajėgumų ir išlieka priklausomybė nuo išorinių gamintojų.

    Skirtingos ES šalių pozicijos

    Paryžius nori, kad tokios išimtys būtų laikinos ir reguliariai peržiūrimos, kad ilgainiui Ukraina būtų skatinama pirkti europietišką produkciją. Prancūzija turi vieną didžiausių Europos gynybos pramonės sektorių, o tarp alternatyvų JAV sistemoms dažniausiai minimas Prancūzijos ir Italijos kuriamas SAMP/T oro gynybos sprendimas.

    Tuo metu dalis kitų ES šalių akcentuoja prioritetą suteikti greičiui ir operaciniam poreikiui, o ne kilmės reikalavimams. Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos, Danijos, Estijos, Lenkijos, Latvijos, Suomijos ir Lietuvos gynybos ministrai viešai ragino užtikrinti maksimalų lankstumą, kad Ukraina galėtų įsigyti tai, ko skubiai reikia fronte ir oro gynybai.

    „Pabrėžiame, kad greitas sprendimų priėmimas yra būtinas, įskaitant pragmatišką išimčių taikymą perkant trečiųjų šalių pagamintą įrangą“, – teigiama ministrų laiške ES užsienio politikos vadovei Kaja Kallas ir gynybos komisarui Andriui Kubiliui.

    Kaip veikia išimčių mechanizmas

    Praktiškai išimtys nėra automatinės ir turi būti atnaujinamos, kai Ukraina prašo naujų išmokų. Tai reiškia, kad jei per laiką atsiranda europinis tiekėjas, galintis pasiūlyti reikiamą kiekį, kainą ir gamybos terminus, Europos Komisija gali atsisakyti pratęsti išimtį ir prašyti rinktis europinį sprendimą.

    Vertinant sutartis, Komisija tikrina ne tik, kas perkama ir kokiomis sąlygomis, bet ir rizikas, susijusias su tiekimo patikimumu. Pirkimų iš Kinijos atveju papildomai vertinama, ar tiekėjai nėra susiję su sankcijomis, nukreiptomis prieš Rusijos karinį-pramoninį kompleksą.

    Ši diskusija turi platesnį kontekstą: ES vis dažniau pabrėžia strateginės autonomijos tikslą, norą didinti europinę gynybos gamybą ir trumpinti tiekimo grandines. Tačiau kartu išlieka dilema – kaip tuo pat metu užtikrinti, kad Ukraina realiu laiku gautų oro gynybos, artilerijos, dronų ir kitą įrangą, kurios reikia gintis nuo Rusijos.

    Precedentas kitoms ES programoms

    Sprendimai dėl Ukrainos išimčių gali tapti precedentu, kaip bus taikomos panašios taisyklės kituose ES finansiniuose instrumentuose, susijusiuose su gynybos pramonės stiprinimu. Kuo griežtesnės bus kilmės ir terminų sąlygos, tuo labiau tai gali keisti rinką ir paskatas gamintojams investuoti Europoje.

    Prancūzijos pareigūnai viešai nekomentavo, kokias konkrečias laiko ribas siūloma įtvirtinti ir ar būtų siekiama formalių taisyklių pakeitimų, ar griežtesnės praktikos vertinant sutartis. Tikėtina, kad derybose bus ieškoma kompromiso tarp skubos fronte ir ilgalaikio siekio kurti didesnius europinius pajėgumus.

  • Lūžis kare: Britanija atveria „Storm Shadow“ technologiją, Ukraina ruošiasi gamybai vietoje

    Lūžis kare: Britanija atveria „Storm Shadow“ technologiją, Ukraina ruošiasi gamybai vietoje

    Jungtinės Karalystės premjeras patvirtino, kad pritarta perduoti Ukrainai technologijas, reikalingas sparnuotųjų raketų „Storm Shadow“ gamybai. Tai reikšmingas žingsnis, kuris gali sustiprinti Ukrainos gebėjimą savarankiškai užsitikrinti tolimojo nuotolio smūgius.

    Sprendimas aptartas Kijive vykusio koalicijos posėdžio metu, kuriame dalis lyderių dalyvavo nuotoliniu būdu. Susitikime buvo akcentuotas ir neatidėliotinas poreikis stiprinti Ukrainos oro gynybą, ypač artėjant šaltajam sezonui ir didėjant atakų prieš infrastruktūrą rizikai.

    „Džiaugiuosi galėdamas patvirtinti, kad patenkinau šį prašymą“, – sakė Jungtinės Karalystės premjeras, kalbėdamas apie Ukrainos prašymą suteikti prieigą prie „Storm Shadow“ technologinių sprendimų.

    „Storm Shadow“ yra prancūzų ir britų sukurta raketa oras–žemė, Ukrainos pajėgų naudojama nuo 2023 metais pavasario. Ji laikoma vienu svarbiausių tolimojo nuotolio ginklų, leidžiančių smogti vadavietėms, amunicijos sandėliams, tiltams ir kitiems kariniu požiūriu kritiniams objektams.

    Raketos masė siekia apie 1 300 kilogramų, o ilgis yra apie 5,1 metro. Ji gali gabenti maždaug 450 kilogramų prasiskverbiančią kovinę galvutę, skirtą įtvirtintiems taikiniams, o bazinis nuotolis viršija 250 kilometrų.

    Skrydžio metu „Storm Shadow“ juda požeminiu greičiu labai mažame aukštyje, pasitelkdama inertinę navigaciją, GPS ir reljefo atitikimo sistemas, o galutinėje fazėje taikinį tikslina infraraudonųjų spindulių vaizdinimu. Ukrainoje raketos dažniausiai integruotos su modifikuotais Su-24 lėktuvais.

    Technologijos perdavimas nereiškia momentinės masinės gamybos, tačiau sudaro prielaidas ilgalaikiam pajėgumų auginimui. Praktikoje tai apima tiek gamybos procesų, tiek komponentų tiekimo, kokybės kontrolės ir saugumo reikalavimų suderinimą, todėl svarbiausias efektas dažnai pasireiškia per mėnesius, o ne per savaites.

    Maskva jau anksčiau viešai grasino pasekmėmis dėl Vakarų ginklų tiekimo Ukrainai, o naujas sprendimas gali dar labiau didinti įtampą tarp Londono ir Maskvos. Tuo pat metu Vakarų sostinėse vis dažniau pabrėžiama, kad Ukrainos gebėjimas smogti toli už fronto linijos yra vienas iš veiksnių, galinčių mažinti Rusijos spaudimą ir apsunkinti logistiką okupuotose teritorijose.

  • Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Lietuvą: 1,8 mlrd. eurų sandoris ir planas iki 2030 metų

    Lenkų „Piorun“ raketos keliauja į Lietuvą: 1,8 mlrd. eurų sandoris ir planas iki 2030 metų

    Lenkijoje, Skaržysko-Kamenoje veikiančioje „MESKO“ gamykloje pasirašyta pagrindinė sutartis dėl kelių tūkstančių nešiojamųjų priešlėktuvinių raketinių kompleksų „Piorun“ tiekimo. Sandoris apima Lenkijos kariuomenę ir sąjungininkus, tarp jų Lietuvą, Latviją bei Norvegiją, o pristatymai planuojami iki 2030 metų.

    Bendra sutarties vertė siekia apie 1,8 milijardo eurų. Daugiau kaip 80 proc. užsakymo numatyta Lenkijos ginkluotosioms pajėgoms, o likusi dalis skiriama partneriams pagal bendrų pirkimų modelį, kuris Baltijos regionui tampa vis aktualesnis didėjant oro grėsmių spektrui.

    Kas įeina į paketą?

    Pagal paskelbtą informaciją, pirkimas apima ne tik raketas ir paleidimo mechanizmus, bet ir treniruoklius, mokymų bei logistikos paketus. Toks komplektavimas mažina rizikas eksploatacijoje ir leidžia greičiau parengti personalą, o tai ypač svarbu plečiant trumpojo nuotolio oro gynybą.

    Lenkijos gynybos sektorius pabrėžia, kad tai vienas didžiausių „Piorun“ pirkimų istorijoje, o dalis finansavimo Lenkijos poreikiams siejama su Europos Sąjungos saugumo ir gynybos finansavimo instrumentais. Tikėtina, kad artimiausiu metu bus detalizuotos vykdomosios sutartys ir tikslūs pristatymų grafikai.

    Kuo išsiskiria „Piorun“?

    „Piorun“ yra labai trumpojo nuotolio nešiojamas priešlėktuvinis kompleksas, skirtas naikinti žemai skrendančius taikinius, įskaitant sraigtasparnius, lėktuvus, sparnuotąsias raketas ir dronus. Skelbiama, kad veikimo nuotolis siekia iki 6,4 kilometro, o taikinių aukštis iki 4 kilometrų.

    Kompleksą gali valdyti vienas karys, o viso rinkinio masė sudaro apie 16,5 kilogramo. Tokios sistemos paprastai laikomos viena iš būtiniausių grandžių saugant pajėgas ir infrastruktūrą nuo mažų, greitų ir žemai skrendančių taikinių, kurių kare pastaraisiais metais smarkiai padaugėjo.

    Kodėl tai svarbu Lietuvai?

    „Piorun“ tarptautinį dėmesį sustiprino ir tai, kad sistema buvo plačiai aptarinėjama dėl realaus panaudojimo Ukrainoje, kur trumpojo nuotolio oro gynyba tapo kritiškai svarbi kovojant su sraigtasparniais ir bepiločiais. Europoje auga paklausa tokiems sprendimams, nes dronų ir sparnuotųjų raketų grėsmė išlieka viena aktualiausių.

    Taip pat akcentuojama, kad Lietuva įsigyja „Piorun“ kaip žingsnį modernizuojant turėtus senesnius sprendimus ir stiprinant artimojo nuotolio oro gynybos sluoksnį. Toks pirkimas dera su regionine tendencija daugiau gynybos priemonių įsigyti koordinuotai su sąjungininkais, kad būtų greičiau užtikrinami tiekimai ir didinamas suderinamumas.

    Lenkijos gamintojas teigia didinantis gamybos apimtis ir investuojantis į linijų plėtrą, kad patenkintų augantį vidaus ir eksporto poreikį. Tai reikšminga ir Lietuvai, nes gamybos pajėgumai bei tiekimo grandinių stabilumas tiesiogiai lemia, kaip greitai sutartys virsta realiais pristatymais.