CP v2

Tag: Oro gynyba

  • Tinkle plinta įspūdingas vaizdas: ukrainiečių MiG-29 numušė „Shahed“ – kodėl tai svarbu?

    Tinkle plinta įspūdingas vaizdas: ukrainiečių MiG-29 numušė „Shahed“ – kodėl tai svarbu?

    Socialiniuose tinkluose sparčiai išplito Ukrainos ginkluotųjų pajėgų paviešintas vaizdo įrašas iš naikintuvo MiG-29 kabinos. Jame matyti, kaip pilotas aptinka ir raketa numuša rusų naudojamą smogiamąjį droną „Shahed-136“, dar vadinamą „Geran-2“.

    Įrašas išsiskiria detaliu taikinio perėmimo procesu: nuo paieškos ir užfiksavimo iki smūgio bei sprogimo ore. Toks epizodas tapo dar vienu priminimu, kad ore vykstanti kova Ukrainoje vis dažniau primena masinių dronų medžioklę, o ne klasikinę naikintuvų dvikovą.

    MiG-29 vaidmuo dronų kare

    MiG-29 yra sovietinės kilmės daugiafunkcis naikintuvas, pradėtas eksploatuoti 1983 metais, o Ukraina jų paveldėjo po Sovietų Sąjungos žlugimo. Nors šios platformos amžius jau perkopė keturis dešimtmečius, karo sąlygomis ji rado naują, praktišką nišą – perimti lėtai skrendančius taikinius, ypač dronus.

    Šio tipo naikintuvas pasižymi dviem varikliais ir dideliu manevringumu, o svarbiausia – gali efektyviai dirbti kartu su šalmo taikiklio sistema, leidžiančia pilotui greitai nukreipti ginklą į taikinį. Tokios savybės ypač vertingos, kai reikia skubiai reaguoti į objektą, skrendantį link miesto ar kritinės infrastruktūros.

    R-73 raketa ir kainos dilema

    Dronas buvo numuštas trumpojo nuotolio raketa R-73, skirta artimai oro kovai. Ši raketa išgarsėjo dideliu manevringumu ir gebėjimu atakuoti taikinius plačiu kampu, todėl realiame perėmime ji tampa patikimu sprendimu, kai reikia greito rezultato.

    Vis dėlto tokie perėmimai nuolat kelia klausimą dėl kainos. Tarptautiniuose vertinimuose dažnai pabrėžiama, kad „Shahed-136“ gamybos savikaina yra palyginti nedidelė, o raketų atsargos ir jų logistika – ribotos, todėl gynėjai siekia kuo daugiau taikinių neutralizuoti pigesniais būdais.

    Kodėl „Shahed“ tapo masinių atakų įrankiu?

    „Shahed-136“ yra vadinamasis klajojantis šaudmuo, pritaikytas ilgesniems skrydžiams ir smūgiams į objektus Ukrainos gilumoje. Tokie dronai dažnai leidžiami bangomis, siekiant perkrauti oro gynybą, priversti naudoti brangius perėmimo sprendimus ir didinti tikimybę, kad dalis taikinių vis dėlto prasprūs.

    Dronų grėsmė ypač išryškėja, kai atakos nukreipiamos į energetikos objektus, pramonės infrastruktūrą ar tankiai apgyvendintas vietoves. Tokiais atvejais sprendimas panaudoti brangesnę raketą dažnai grindžiamas ne ekonomika, o būtinybe kuo patikimiau apsaugoti civilius.

    Ukraina ieško pigesnių perėmimo būdų

    Pastaraisiais mėnesiais Ukraina vis aktyviau akcentuoja daugiasluoksnės oro gynybos modelį, kuriame derinami skirtingi sprendimai. Šalia klasikinių priešlėktuvinių sistemų vis didesnį vaidmenį vaidina elektroninės kovos priemonės, mobilios ugnies grupės ir specializuoti dronų perėmėjai.

    Toks požiūris leidžia racionaliau naudoti raketų atsargas, tačiau visiškai atsisakyti naikintuvų ar raketinių perėmimų neįmanoma. Vaizdo įrašas su MiG-29 perėmimu parodo, kad net senesnė technika, tinkamai pritaikyta naujam karo etapui, gali būti veiksminga, kai laikas ir patikimumas tampa svarbiausiais kriterijais.

  • Izraelio „Rafael“ pristatė Storm Shield: miniatiūrinė elektroninė gynyba dronams prieš radarus

    Izraelio gynybos pramonės bendrovė „Rafael Advanced Defense Systems“ pristatė Storm Shield – miniatiūrinę elektroninės kovos sistemą, skirtą bepilotėms skraidyklėms apsisaugoti ir klaidinti priešo jutiklius. Tarptautinė naujovės premjera surengta Helsinkyje vykusioje AOC Electronic Warfare konferencijoje, kur daug dėmesio skiriama sparčiai kintančioms grėsmėms ore.

    Storm Shield kuriamas kaip lengvas, kompaktiškas sprendimas, galintis sustiprinti dronų išgyvenamumą aplinkoje, kurioje veikia modernios oro gynybos sistemos. Tokiose zonose, dažnai apibūdinamose kaip A2/AD, bepilotėms platformoms ypač svarbu turėti ne tik ryšį ir navigaciją, bet ir aktyvias savisaugos priemones.

    Kas yra DRFM technologija

    Gamintojas akcentuoja, kad sistemos pagrindas – DRFM technologija, leidžianti perimti radaro signalą, jį skaitmeniškai įrašyti, modifikuoti ir grąžinti atgal taip, kad būtų sukurtas klaidinantis, realistiškai atrodantis aidas. Praktikoje tai gali reikšti, kad radarui pateikiama iškraipyta informacija apie taikinio padėtį, greitį ar net jo „kopijas“.

    Toks principas laikomas viena pažangiausių elektroninės kovos krypčių, nes jis orientuotas ne į pasyvų slėpimąsi, o į aktyvų situacijos keitimą elektromagnetiniame lauke. Dronams tai ypač aktualu dėl ribotų dydžio, svorio ir energijos resursų, kuriuos tradicinės orlaivių savisaugos sistemos dažnai viršija.

    Kaip veikia Storm Shield

    „Rafael Advanced Defense Systems“ teigia, kad Storm Shield nuolat stebi elektromagnetinį spektrą, aptinka grėsmes, jas analizuoja ir autonomiškai generuoja bei transliuoja atsakomąjį signalą. Tokia logika leidžia greičiau reaguoti į kintančius scenarijus, kai sprendimo laikas skaičiuojamas sekundėmis.

    Sistemos aprėptis deklaruojama kaip 360 laipsnių, tad apsauga neturėtų priklausyti nuo drono orientacijos ar manevro. Architektūroje minimas AESA tipo siųstuvas su puslaidininkiniais R/T moduliais, sujungtas su DRFM signalų generavimu ir skaitmenine radijo dažnių atmintimi.

    Gamintojas pabrėžia ir programinį lankstumą: sistema esą pilnai programuojama, todėl jos konfigūraciją galima pritaikyti konkrečiai misijai. Modulinė sandara turėtų supaprastinti integraciją į skirtingų klasių bepilotes skraidykles ir palengvinti atnaujinimus ar techninę priežiūrą.

    Kodėl tai svarbu dronų karui

    Pastarųjų metų konfliktai rodo, kad dronai tapo masiškai naudojama žvalgybos ir smūgių priemone, tačiau kartu išryškėjo jų pažeidžiamumas elektroninės kovos bei oro gynybos sistemoms. Dėl to auga poreikis sprendimams, kurie ne tik slopintų ryšį ar GPS trikdymą, bet ir aktyviai gintų platformą nuo radarais valdomų grėsmių.

    Storm Shield pristatomas kaip atsakas į rinkoje juntamą spragą – kovinėmis sąlygomis patikrintų aktyvių elektroninės kovos savisaugos sprendimų dronams trūkumą. Jei miniatiūrinė sistema iš tiesų bus lengvai pritaikoma ir pakankamai efektyvi, ji gali pakeisti tai, kaip planuojamos bepilotes misijos teritorijose, kuriose veikia modernios oro gynybos priemonės.

  • Latviją supurtė dronų incidentai: atsistatydino gynybos ministras, premjerė kalba apie spragas

    Latviją supurtė dronų incidentai: atsistatydino gynybos ministras, premjerė kalba apie spragas

    Latvijoje kilusi įtampa dėl į šalies oro erdvę įskridusių dronų peraugo į politinę krizę: po viešų priekaištų dėl reagavimo ir perspėjimų sistemos atsistatydino gynybos ministras Andris Sprūds, o netrukus postą paliko ir ministrė pirmininkė Evika Siliņa.

    Incidentai fiksuoti rytinėje Latgalos dalyje, netoli Balvių ir Ludzos savivaldybių, prie Rusijos sienos. Keli dronai nukrito, o vienas pataikė į naftos produktų saugyklą ir sukėlė nedidelį gaisrą, žmonės per incidentą nenukentėjo.

    Vis dėlto vietos gyventojai ir opozicija klausė, kodėl pavojaus pranešimai pasiekė telefonus gerokai pavėlavę, o pirmosios tarnybų reakcijos buvo nevienodos. Šie klausimai ypač jautrūs Baltijos valstybėms, kur saugumo darbotvarkę formuoja karas Ukrainoje ir nuolatiniai Rusijos keliami rizikos scenarijai.

    Sprūds: vieno sprendimo nėra

    Buvęs gynybos ministras Euronews teigė prisiimantis politinę atsakomybę, tačiau pabrėžė, kad nuo dronų grėsmės nėra vieno universalaus sprendimo. Pasak jo, ypač sudėtinga suvaldyti dronus, kurie praranda kryptį ar yra nukreipiami elektroninėmis priemonėmis.

    „Visada sakiau, kad su dronais, kurie prarado trajektoriją, susidoroti yra sunku“, – sakė Andris Sprūds.

    Ministras tvirtino, kad Latvijai būtina didinti atsparumą ir gerinti pasirengimą panašioms krizėms, nes jos, jo vertinimu, kartosis. Kartu jis akcentavo, kad oro gynybos stiprinimas jau vyksta, tačiau tai reikalauja laiko, investicijų ir aiškios politinės krypties.

    Kaip dronai paveikė politiką

    Latvijos vadovybė viešai kėlė versiją, kad į Baltijos šalių oro erdvę patenkantys dronai gali būti Ukrainos dronai, kuriuos Rusija nukreipia elektronine kova. Ukrainos užsienio reikalų ministras Andrijus Sybiha taip pat teigė, kad tokie atvejai gali būti sąmoningų Rusijos veiksmų pasekmė, ir pasiūlė pagalbą Latvijai bei regionui.

    Politinis spaudimas Rygoje augo dėl to, kad incidentai sutapo su didesniu visuomenės jautrumu oro erdvės saugumui, ankstyvo perspėjimo sistemoms ir kritinės infrastruktūros apsaugai. NATO ir nacionalinės institucijos pastaraisiais metais pabrėžia, kad mažų dronų keliamą grėsmę sunku suvaldyti vien tradicinėmis priemonėmis, todėl reikia derinti radarus, ryšio žvalgybą, elektronines priemones ir aiškias procedūras civilinei saugai.

    NATO Strateginės komunikacijos kompetencijos centro vadovas Jānis Sārts socialiniuose tinkluose perspėjo, kad politinis nestabilumas gali didinti šalies pažeidžiamumą. Sprūds savo ruožtu įspėjo, kad priešiški veikėjai gali bandyti išnaudoti sumaištį prieš rinkimus ir didinti visuomenės įtampą.

    Pinigai oro gynybai ir praktiniai sprendimai

    Latvija derina Europos Sąjungos gynybos paskolą pagal SAFE schemą, kurios vertė siekia apie 3,49 mlrd. eurų. Pasak Latvijos gynybos ministerijos atstovų, šis paketas turėtų būti skirtas, be kita ko, oro gynybos pajėgumams didinti.

    Ekspertai pabrėžia, kad efektyvi apsauga nuo dronų remiasi ne vien ginkluote, bet ir aiškia komandų grandine, greitu informacijos perdavimu bei visuomenei suprantama perspėjimo tvarka. Po Latgalos incidentų būtent šios grandys atsidūrė viešos kritikos centre, o politinės atsakomybės klausimas tapo pagrindiniu krizės katalizatoriumi.

    Artimiausiu metu Rygoje teks spręsti dvi užduotis vienu metu: atkurti politinį stabilumą ir parodyti, kad oro erdvės pažeidimai bus valdomi greičiau bei skaidriau. Kuo ilgiau bus neatsakyta į klausimus dėl reagavimo, tuo lengviau bus kelti abejones ir šalies pasirengimu, ir valstybės institucijų patikimumu.

  • Lenkai ruošia M28 Bryza kovai su dronais: pigus ginklas prieš „Shahed“ jau pakeliui?

    Lenkai ruošia M28 Bryza kovai su dronais: pigus ginklas prieš „Shahed“ jau pakeliui?

    Lenkijos ginkluotosios pajėgos ruošiasi ginkluoti lengvuosius transporto lėktuvus M28 Bryza ir paversti juos specializuotomis platformomis kovai su bepiločiais. Apie planus viešai užsiminta gynybos renginyje Defence24 Days, o pirmasis demonstracinis orlaivis turėtų būti modifikuotas po sutarties pasirašymo.

    Sprendimo ištakos siejamos su Ukrainos patirtimi: pastaraisiais mėnesiais viešoje erdvėje ne kartą buvo rodoma, kaip nedidelis AN-28 tipo lėktuvas, artimas M28 pirmtakui, naudojamas bepiločiams numušti. Tokia taktika ypač siejama su lėtais atakos dronais, tarp jų ir „Shahed“ šeimos aparatais, kurie dažnai skrenda santykinai nedideliu greičiu ir žemu aukščiu.

    Modernizacijos koncepcija grindžiama paprasta logika: naikintuvai daugeliu atvejų yra per greiti ir per brangūs gaudyti lėtai judančius taikinius, o priešlėktuvinės raketos ne visada ekonomiškai pagrįstos. M28 gali skristi greičiu, artimu lėtesniems dronams, todėl teoriškai lengviau palaikyti kontaktą, priartėti ir panaudoti ginkluotę.

    Numatoma, kad M28 Bryza galėtų būti pritaikytas tiek klasikinei vamzdinei ginkluotei, tiek ir kitoms priemonėms, įskaitant perėmimo bepiločius. Tokie hibridiniai sprendimai tampa vis aktualesni, nes karas Ukrainoje parodė, kad oro gynybai reikia ne vieno „stebuklingo“ ginklo, o kelių sluoksnių sistemos, kurioje svarbi ir kaina, ir masiškumas.

    Svarbus pranašumas Lenkijai yra pramoninis savarankiškumas: M28 gaminamas Mielce, todėl modernizacijoms lengviau taikyti nacionalinius sprendimus ir greičiau keisti konfigūraciją. Be to, tarnyboje tebėra kelios dešimtys M28 skirtingų versijų, įskaitant atnaujintus variantus su šiuolaikiškesne avionika, tad galima planuoti ne vieną bandomąjį projektą, o platesnį pajėgumą.

    M28 istorija glaudžiai susijusi su AN-28: nors bazinis projektas kurtas Sovietų Sąjungoje, serijinė gamyba vyko Lenkijoje, o vėliau buvo sukurtas savarankiškas M28 variantas, kuriame atsirado reikšmingų techninių pakeitimų. Šiandien egzistuoja kelios pagrindinės šeimos kryptys, o dalis M28 tipo orlaivių tebėra siūlomi eksporto rinkoms, kas rodo platformos ilgaamžiškumą.

    Kovos su dronais užduotis Europoje sparčiai keičiasi: didėjant bepiločių skaičiui, vis dažniau ieškoma pigių perėmimo priemonių, kurios galėtų ilgai budėti ore ir veikti arčiau grėsmės zonų. Būtent čia M28 tipo lėktuvai gali tapti papildomu įrankiu greta radarų, elektroninės kovos ir priešlėktuvinių sistemų, ypač kai reikia lanksčiai reaguoti į masines atakas.

    Kada tiksliai M28 Bryza pasirodys naujoje rolėje, priklausys nuo sutarties, bandymų rezultatų ir pasirinktos ginkluotės konfigūracijos. Vis dėlto pats signalas aiškus: Lenkija siekia greitai perimti karo Ukrainoje pamokas ir ieško sprendimų, kurie leistų efektyviai ir tvariai mažinti dronų keliamą grėsmę.

  • Ukraina meta iššūkį Rusijos dronams: DI bokšteliai fronte jau medžioja net šviesolaidinius

    Ukraina meta iššūkį Rusijos dronams: DI bokšteliai fronte jau medžioja net šviesolaidinius

    Ukrainos gynybos sektorius spartina kovą su Rusijos naudojamais pigiais ir masiniais FPV dronais, kurie tapo viena pagrindinių grėsmių fronto linijoje. Atsakydama į šią taktiką, Ukraina plečia vadinamosios žemesniojo lygmens oro gynybos sprendimus ir į pirmą planą kelia autonomines antidronų sistemas.

    Naujausias sprendimas – autonominiai bokšteliai, kurių „akys“ ir taikinių atpažinimas paremti dirbtinis intelektas algoritmais. Sistema realiu laiku aptinka, identifikuoja ir seka mažus žemai skrendančius taikinius, o programinė įranga apskaičiuoja šaudymo sprendimą per itin trumpą laiką.

    Kaip veikia žmogus grandinėje

    Ukrainos pristatomas veikimo modelis remiasi principu, kai operatoriaus vaidmuo sumažinamas iki sprendimo patvirtinimo. Tai vadinamasis žmogus grandinėje metodas, kai automatika pagreitina reakciją, bet galutinį leidimą panaudoti jėgą suteikia žmogus.

    Toks derinys laikomas kompromisu tarp greičio ir kontrolės, ypač kai kalbama apie taikinius, kurie pasirodo netikėtai ir veikia labai trumpais langais. Praktikoje tai gali reikšti kelias papildomas sekundes, kurios kovoje su FPV dronais dažnai yra lemiamos.

    Kodėl svarbūs šviesolaidiniai dronai

    Ypatingas dėmesys skiriamas šviesolaidiniams dronams, kuriuos vis dažniau naudoja Rusijos pajėgos. Tokie dronai valdomi ne radijo ryšiu, o kabeliu, todėl įprastos elektroninės kovos priemonės, skirtos trikdyti signalą, tampa menkai veiksmingos.

    Dėl to vienu patikimiausių neutralizavimo būdų lieka fizinis taikinio sunaikinimas. Būtent čia automatizuoti bokšteliai matomi kaip priemonė užpildyti spragą, kai elektroninė kova nepadeda, o brangesni oro gynybos kompleksai nėra racionalūs prieš pigius taikinius.

    Brave1 ir greitas diegimas

    Šie sprendimai vystomi per Ukrainos iniciatyvą Brave1, skirtą greitai atrinkti, finansuoti ir testuoti karui aktualias technologijas. Modelis paremtas glaudžiu inžinierių, valstybės institucijų ir karių bendradarbiavimu, kad prototipai kuo greičiau pasiektų realias sąlygas.

    Ukrainos teigimu, tokie bokšteliai jau įdiegti daugiau nei dešimtyje padalinių svarbiuose fronto ruožuose, o pirmieji panaudojimo atvejai fiksuoti konkrečių brigadų veiksmuose. Tai atspindi platesnę tendenciją, kai karo technologijų ciklas trumpėja nuo metų iki mėnesių ar net savaičių.

    Ekspertai pabrėžia, kad masinė dronų grėsmė keičia oro gynybos logiką: reikalingi ne tik dideli kompleksai, bet ir išsklaidyti, palyginti pigūs bei greitai pritaikomi sprendimai. Ukraina, investuodama į automatizuotas antidronų priemones, siekia padidinti išgyvenamumą fronte ir apsaugoti kritinę infrastruktūrą bei priefrontės gyvenvietes.

  • Lietuva antra po Lenkijos: pasirašyta 6 375 000 000 eurų SAFE paskolos sutartis gynybai

    SAFE paskola Lietuvai pasirašyta Vilniuje

    Lietuva pasirašė sutartį su Europos Komisija dėl lengvatinės SAFE mechanizmo paskolos, kurios vertė siekia 6 375 000 000 eurų. Šis ES instrumentas skirtas gynybos ir saugumo pirkimams bei investicijoms, ypač toms, kurios didina valstybių narių parengtį ir atsparumą.

    Lietuva tapo antra ES šalimi po Lenkijos, pasirašiusia paskolos sutartį pagal SAFE. Mechanizmas numato iki 150 000 000 000 eurų kreditavimo liniją, kurios tikslas – greičiau mobilizuoti lėšas bendriems ir nacionaliniams gynybos pajėgumų sprendimams.

    Kas pasirašė ir ką tai keičia

    Lietuvos pusėje dokumentus pasirašė finansų ir krašto apsaugos ministrai Kristupas Vaitiekūnas ir Robertas Kaunas. Europos Komisijos pusėje sutartį pasirašė gynybos ir kosmoso bei biudžeto ir viešojo administravimo komisarai Andrius Kubilius ir Piotras Serafinas.

    SAFE paskola Lietuvai suteikiama mažesnėmis palūkanomis nei įprastai finansuojantis rinkose, todėl valstybė gali greičiau įgyvendinti didelės apimties projektus, o nacionaliniam biudžetui atsiranda daugiau lankstumo planuojant kitus viešuosius poreikius.

    Kur planuojama nukreipti lėšas

    Krašto apsaugos ministerija nurodo, kad paskola padės vykdyti siekį gynybai skirti apie 5–6 proc. bendrojo vidaus produkto. Pagrindiniai prioritetai siejami su didesnio masto pajėgumų kūrimu ir kritinių spragų uždarymu oro gynybos bei bepiločių grėsmių srityse.

    „Lėšos bus panaudotos divizijos kūrimui, įsipareigojimams NATO partneriams įgyvendinti, įsigysime vidutinio ir tolimojo nuotolio oro gynybos sistemas, kursime antidronines priemones“, – sakė Robertas Kaunas.

    Taip pat akcentuojama, kad investicijos į oro gynybą ir antidronines sistemas tampa vis aktualesnės dėl sparčiai kintančios karo technologijų realybės regione. Jei ateityje būtų kuriamas SAFE 2 mechanizmas, Lietuvos atstovai signalizuoja, kad šalis siektų jame dalyvauti.

  • Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Pirmieji Lenkijos F-35 atskrenda jau netrukus: 3 savybės, kurios keičia oro karą

    Lenkija praneša, kad jau artimiausiu metu į šalį turėtų atskristi pirmieji F-35 naikintuvai, kurie taps moderniausiais jos karinių oro pajėgų orlaiviais. Šie penktosios kartos lėktuvai NATO dažnai apibūdinami trimis kertinėmis sąvokomis: mažas matomumas, tinklacentriškumas ir jutiklių duomenų sujungimas.

    Viešojoje erdvėje F-35 dažnai pristatomas kaip sunkiai radarams „pagaunamas“ lėktuvas, tačiau realybėje tai nėra vien nematomumo istorija. Dalis technologijų susijusios su korpuso forma, specialiomis dangomis ir sprendimais, mažinančiais radarinį atspindį, kad aptikimas ir ypač tikslus sekimas būtų gerokai apsunkintas.

    Kas slepiasi už mažo matomumo?

    Mažas matomumas reiškia ne tai, kad lėktuvas apskritai nematomas, o tai, kad jį aptikti ir patikimai sekti sudėtingiau, ypač didesniais atstumais ir tam tikruose radarų diapazonuose. Tokiu atveju priešininkui gali prireikti daugiau laiko ir daugiau skirtingų sensorių, kad būtų galima patvirtinti taikinį ir perduoti duomenis ginkluotei.

    Karinėje praktikoje tai svarbu todėl, kad oro gynybos grandinė nuo aptikimo iki apšaudymo turi veikti greitai ir tiksliai. Kuo daugiau neapibrėžtumo, tuo sunkiau laiku priimti sprendimus, o langas perimti taikinį gali sutrumpėti iki kritiškai mažo.

    Tinklacentriškumas: lėktuvas kaip duomenų mazgas

    Kita esminė F-35 stiprybė yra gebėjimas veikti kaip tinklo mazgas, renkant ir dalijantis informacija realiu laiku. Tai reiškia, kad lėktuvas ne tik naudoja savo radarą ir optinius jutiklius, bet ir gali integruoti duomenis iš kitų platformų ar komandinių centrų, kurdamas platesnį situacijos vaizdą.

    Praktiškai toks modelis leidžia vienai platformai aptikti grėsmes, o kitai jas neutralizuoti, net jei pastaroji pati taikinio nemato taip gerai. NATO doktrinoje tai siejama su spartesniu sprendimų priėmimu ir geresniu skirtingų pajėgų rūšių suderinamumu.

    Jutiklių duomenų sujungimas mažina pilotų krūvį

    Trečiasis elementas yra jutiklių duomenų sujungimas, kai įvairių sensorių informacija apdorojama ir pilotui pateikiama vieningu, aiškiu vaizdu. Tai mažina riziką, kad mūšio sąlygomis pilotas bus perkrautas skirtingais pranešimais, perspėjimais ir ekranų duomenimis.

    Moderniose oro operacijose laikas dažnai skaičiuojamas sekundėmis, todėl svarbu ne vien turėti daug informacijos, bet ir ją suprasti greitai. Dėl to F-35 neretai vadinamas ne tik naikintuvu, bet ir skraidančia žvalgybos, stebėjimo bei situacijos valdymo platforma.

    Lenkijos F-35 įvedimas į rikiuotę yra platesnės regiono oro pajėgų modernizacijos dalis, siejama su NATO atgrasymo stiprinimu ir didesniu sąveikumu su sąjungininkais. Kartu su jau eksploatuojamais F-16 ir kitomis platformomis, šie naikintuvai turėtų iš esmės išplėsti Lenkijos gebėjimus veikti sudėtingoje oro gynybos aplinkoje ateinančiais dešimtmečiais.

  • „Destinus“ ateina į Lenkiją: Europoje gaminami dronai ir sparnuotosios raketos jau išbandytos Ukrainoje

    Nyderlanduose įsikūrusi gynybos technologijų bendrovė „Destinus“ pradeda veiklą Lenkijoje ir ieško partnerių vietos pramonėje. Įmonė siekia sudominti Lenkijos gynybos ministeriją sprendimais, skirtais oro gynybai ir smūgiams į tolimus taikinius.

    Bendrovė viešai pabrėžia, kad jos tiekimo grandinė ir gamyba yra sutelkta Europoje, o padaliniai veikia keliose šalyse. Tokia kryptis atitinka pastarųjų metų tendenciją Europoje mažinti priklausomybę nuo neeuropinių komponentų, ypač gynybos sektoriuje.

    Fokusas į dronus ir oro gynybą

    „Destinus“ portfelyje minimi du pagrindiniai segmentai: smūginės sistemos ir artimojo nuotolio oro gynyba. Pastarajai priskiriami sprendimai, skirti kovai su mažais bepiločiais orlaiviais, kurie Ukrainos kare tapo kasdieniu grėsmių šaltiniu.

    Lenkijoje įmonė teigia pradedanti nuo pokalbių su vietos gynybos pramonės atstovais dėl bendradarbiavimo. Praktinis tikslas yra įsitraukti į projektus, kuriuose ieškoma efektyvių priemonių prieš dronus ir kitas žemai skrendančias grėsmes.

    „Visa tiekimo grandinė, visi komponentai ir technologinė mintis yra Europoje, todėl esame nepriklausomi nuo bet kurio pasaulinio tiekėjo“, – sakė „Destinus“ veiklą Lenkijoje koordinuojantis Michałas D. Kalinowskis.

    Smūginės sistemos ir nuotolio klausimas

    Kalbėdama apie smūgines galimybes, bendrovė nurodo kurianti sparnuotąsias raketas, kurių nuotolis siekia kelis šimtus kilometrų. Interviu metu taip pat buvo minimi tikslai virš 500 kilometrų, o ambicijos apima ir didesnius atstumus.

    Tokios deklaracijos svarbios platesniame Europos kontekste, kuriame daugėja bendrų iniciatyvų didinti ginklų gamybą ir kurti naujas platformas, ypač atsižvelgiant į Ukrainos karo pamokas. Dronų, valdymo sistemų ir autonominių sprendimų plėtra yra viena sparčiausiai augančių krypčių, o integracija su oro gynybos tinklais tampa esmine.

    Ukrainos patirtis ir įmonės kilmė

    Įmonės atstovas teigia, kad „Destinus“ sistemos yra naudojamos Ukrainoje, o viešojoje erdvėje minimos „Ruta“ šeimos sparnuotosios raketos. Pasak pašnekovo, tai yra vienas iš signalų potencialiems klientams, kad produktai jau yra išbandyti realiomis sąlygomis.

    „Tai, kas viešai žinoma, yra faktas, kad mūsų sistemos yra Ukrainoje“, – teigė M. D. Kalinowskis, kalbėdamas apie naudojimą kare.

    „Destinus“ buvo įkurta 2021 metais, o bendrovės vadovybė pastaraisiais metais įsitvirtino Nyderlanduose. Įkūrėjas Michailas Kokoričius yra gimęs Sibire, tačiau, pasak bendrovės atstovo, šiuo metu jis siejamas su Ispanija, o ne su Rusija, o įmonė akcentuoja tarptautinę komandą, kurioje yra įvairių Europos šalių inžinierių.

    Įėjimas į Lenkijos rinką gali tapti dar vienu žingsniu stiprinant gynybos pramonės bendradarbiavimą regione. Lenkija pastaraisiais metais nuosekliai didina išlaidas gynybai ir ieško sprendimų, galinčių greitai sustiprinti oro gynybą, įskaitant kovą su dronais.

  • Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    Briuselis pritarė SAFE sutarčiai su Lenkija: apie 6,5 mlrd. eurų avansas žadamas iki gegužės pabaigos

    SAFE: sutartis arti finišo

    Europos Komisija davė žalią šviesą SAFE programos paskolos sutarčiai su Lenkija, o oficialus pasirašymas turėtų įvykti Varšuvoje. Šaltinių Briuselyje teigimu, pirmasis avansas galėtų siekti apie 6,5 mlrd. eurų ir būti pervestas iki gegužės pabaigos.

    Pasirašyme, remiantis ankstesne informacija, turėtų dalyvauti už programą atsakingi Europos Komisijos nariai Piotras Serafinas ir Andrius Kubilius bei Lenkijos gynybos ir finansų ministrai. Tokia sudėtis rodo, kad finansavimas bus siejamas su gynybos pajėgumų stiprinimu ir pramonės grandinių užtikrinimu.

    Kodėl šios lėšos svarbios?

    SAFE yra Europos Sąjungos iniciatyva, skirta palengvinti valstybių narių investicijas į gynybą, kai finansavimas pritraukiamas kapitalo rinkose, o vėliau paskirstomas šalims gavėjoms. Po sutarčių pasirašymo Europos Komisija galėtų skolintis rinkose ir pervesti lėšas pagal patvirtintas nacionalines išlaidų kryptis.

    Lenkija, kuriai numatyta iki 43,7 mlrd. eurų, įvardijama kaip didžiausia programos gavėja. Lėšos planuojamos naudoti tokioms kryptims kaip Rytų skydo iniciatyvos įgyvendinimas, antidroninės priemonės, oro gynyba, artilerijos pajėgumai ir karinės reikšmės transporto infrastruktūros modernizavimas.

    Kas vyksta kitose ES šalyse?

    Europos Komisija nurodo, kad paskolos sutarties pasirašymo SAFE programoje laukia 19 ES valstybių. Iki šiol 10 šalių, tarp jų ir Lenkija, yra patvirtinusios Europos Komisijos pateiktą sutarties projektą ir grąžinusios jį galutiniam etapui.

    Vienintelė šalis, kurios lėšų panaudojimo planas dar nėra patvirtintas, minima Vengrija. Briuselis nėra pritaręs Budapešto prašymui padidinti finansavimą maždaug 2 mlrd. eurų, o papildomų klausimų kelia ir su teisinės valstybės principais susiję vertinimai.

    Politinis fonas Varšuvoje

    Lenkijos vidaus politikoje SAFE finansavimo įgyvendinimas buvo susidūręs su kliūtimis: kovo viduryje prezidentas Karolis Nawrockis vetavo įstatymą, turėjusį sukurti specialų fondą ES lėšoms priimti. Vyriausybė į veto atsakė nutarimu dėl programos Lenkija ginkluota, kuris suteikia įgaliojimus pasirašyti reikalingus dokumentus.

    Paskolą turėtų pritraukti Lenkijos valstybinis plėtros bankas BGK, veikdamas Ginkluotųjų pajėgų paramos fondo naudai. Skelbiama, kad grąžinimas būtų vykdomas taip, kad neapkrautų minimalaus gynybos išlaidų limito, o didžioji dalis lėšų, pagal vyriausybės deklaraciją, turėtų likti šalies pramonėje ir ekonomikoje.

  • Rusija kopijuoja Ukrainos triuką: „dronų lėktuvnešiais“ gali tapti net senasis An-2

    Rusija kopijuoja Ukrainos triuką: „dronų lėktuvnešiais“ gali tapti net senasis An-2

    Rusijos informaciniuose kanaluose pastaruoju metu daugėja svarstymų apie dar vieną sprendimą, kurį Maskva, kaip teigiama, norėtų perimti iš Ukrainos: lengvų lėktuvų panaudojimą kaip platformų dronams perimti ir naikinti. Tokia koncepcija esmėje primena ore veikiantį dronų valdymo ir paleidimo tašką, kuris praplečia gynybos galimybes toliau nuo saugomų objektų.

    Akstinu tapo viešumoje rodytas Ukrainos modifikuotas Antonov An-28 tipo lėktuvas, pritaikytas kovai su dronais. Ankstesniuose reportažuose buvo matyti, kad taikiniams naikinti gali būti naudojama ir ginkluotė, o pati platforma tampa lanksčiu sprendimu ten, kur antžeminė oro gynyba ne visada spėja sureaguoti.

    Rusijos aptarimuose minimas ne tik An-28. Ypatingas dėmesys skiriamas gerokai senesniam, bet plačiai paplitusiam Antonov An-2, kurio paprasta konstrukcija ir palyginti nedidelės eksploatacijos sąnaudos teoriškai leistų greičiau atkurti didesnį skaičių skraidančių platformų.

    Tokio tipo idėja siejama su tuo, kad Ukrainos tolimojo nuotolio dronų atakos tampa dažnesnės ir sudėtingesnės, o vien antžeminėmis priemonėmis užtikrinti visų krypčių dengimą brangu ir techniškai sudėtinga. Ore veikianti platforma galėtų ilgiau patruliuoti, greičiau keisti rajonus ir veikti kaip dronų perėmėjų bazė.

    Kartu aptariamos ir didesnės platformos, kurios dėl didesnės keliamosios galios ar ilgesnio skrydžio laiko teoriškai galėtų gabenti daugiau įrangos. Tarp minimų variantų figūruoja Jakovlev Jak-40, Let L-410 Turbolet ir Il-114, tačiau jų prieinamumas, parengimo laikas ir kaštai yra akivaizdūs ribojimai.

    Ekspertų vertinimu, karas Ukrainoje išryškino bendrą tendenciją: oro gynyboje vis svarbesnę vietą užima pigesni, masiškai naudojami sprendimai ir greitai adaptuojamos platformos. Dronų perėmėjų integracija į esamus lėktuvus gali būti laikoma bandymu sukurti tarpinį sluoksnį tarp strateginių oro gynybos sistemų ir artimojo nuotolio priemonių.

    Nors šiuo metu viešo patvirtinimo apie realius Rusijos bandymus ar įdiegimą nėra, pati diskusija rodo spaudimą rasti atsaką į Ukrainos dronų kampanijas. Jei tokios schemos būtų įgyvendintos, jos galėtų pakeisti taktiką, tačiau kartu atsirastų naujų pažeidžiamumų, nes lėti ir palyginti dideli lėktuvai patys taptų prioritetiniais taikiniais.