CP v2

Tag: Pasaulio sveikatos organizacija

  • Ebolos protrūkis Afrikoje: ar Europai reikia oro uostų patikrų ir ką siūlo ECDC?

    Ebolos protrūkis Afrikoje: ar Europai reikia oro uostų patikrų ir ką siūlo ECDC?

    Ebolos protrūkis ir Europa

    Naujausias ebolos protrūkis Kongo Demokratinėje Respublikoje ir Ugandoje paskatino JAV griežtinti įvežimo kontrolę, įskaitant atvykstančiųjų tikrinimą oro uostuose. Europoje diskusijos taip pat suintensyvėjo, ypač šalyse, turinčiose reguliarių skrydžių ryšių su regionu.

    Pasaulio sveikatos organizacijos vadovas Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas šią savaitę pareiškė esąs „giliai susirūpinęs epidemijos mastu ir plitimo greičiu“. Tačiau Europos infekcinių ligų specialistai pabrėžia, kad reali įvežimo į Europą rizika paprastai išlieka nedidelė, jei veikia budrumo ir reagavimo procedūros.

    Belgijoje, kuri turi tiesioginį oro susisiekimą su Kinšasa, virologai ragina išlikti budriems, bet vengti perteklinių sprendimų. Pasak belgų virusologo Steveno Van Guchto, situacija protrūkio židinyje yra rimta, tačiau ankstesnių protrūkių patirtis rodo, kad rizika Europai dažniausiai yra žema.

    Kodėl patikros ne visada padeda?

    Ebola plinta tik per tiesioginį kontaktą su sergančio žmogaus kūno skysčiais, o ne oru, todėl ją dažniausiai įmanoma suvaldyti taikant aiškias izoliavimo ir kontaktų atsekimo priemones. Svarbi detalė yra ta, kad žmogus paprastai tampa užkrečiamas tik atsiradus simptomams.

    Vis dėlto ebolos inkubacinis laikotarpis gali trukti nuo 2 iki 21 dienos, todėl atvykimo patikros, paremtos temperatūros matavimu, turi ribotą veiksmingumą. Keliautojas, kuris dar nejaučia simptomų, patikros metu dažniausiai nebus identifikuotas.

    Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro ekspertė Celine Gossner teigia, kad šiuo etapu ECDC nerekomenduoja Europoje diegti sisteminių įvažiavimo patikrų. Jos vertinimu, tokios priemonės reikalauja daug išteklių, tačiau duoda ribotą epidemiologinę naudą.

    Ką renkasi oro uostai ir avialinijos?

    Bruselio oro uostas yra vieni svarbiausių vartų Europoje kelionėms į Kongo Demokratinę Respubliką ir iš jos, o „Brussels Airlines“ vykdo kasdienius skrydžius į Kinšasą. Bendrovė nurodo atidžiai stebinti situaciją ir palaikyti ryšį su atsakingomis institucijomis, tačiau kol kas skrydžiai vykdomi įprastai.

    „Šiuo metu visi skrydžiai vykdomi pagal tvarkaraštį ir papildomos apsaugos priemonės netaikomos“, – sakė „Brussels Airlines“ vyresnioji ryšių su žiniasklaida vadovė Joëlle Neeb.

    Ji pridūrė, kad įgulos vadovaujasi nustatytomis sveikatos saugos gairėmis: stebi galimus simptomus, laikosi higienos priemonių, prireikus riboja kontaktą ir bendradarbiauja su medicinos tarnybomis. Tuo pat metu oro uostas teigia turintis protokolus, kaip elgtis atvykus keleiviui, įtariamam sergant užkrečiama liga, įskaitant izoliavimą ir perdavimą specializuotoms tarnyboms.

    „Bendrieji kelionių ribojimai ir sienų uždarymai nėra protrūkių sprendimas“, – savo poziciją dėl kelionių apribojimų yra suformulavęs Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centras.

    Europos ekspertai taip pat skeptiškai vertina idėją stabdyti skrydžius iš paveiktų šalių, nes tokie sprendimai gali sutrikdyti humanitarinę pagalbą ir tiekimo grandines, o be to, sumažinti paskatas laiku pranešti apie naujus atvejus. Daug efektyvesnės laikomos priemonės protrūkio vietoje, įskaitant išvykimo patikrą paveiktose teritorijose ir vietos sveikatos sistemų stiprinimą.

    ECDC primena, kad svarbiausias ankstyvas signalas Europoje yra ne masinis temperatūros tikrinimas, o aiškus algoritmas, ką daryti su keliautoju, kuris per 21 dieną po grįžimo iš paveiktų teritorijų pajunta simptomus. Tokiu atveju rekomenduojama nedelsti kreiptis į medikus ir iš karto informuoti apie kelionių istoriją.

    Šiuo metu ECDC siunčia ekspertus į Kongo Demokratinę Respubliką, kad padėtų koordinuoti veiksmus vietoje ir planuoti operacinius sprendimus. Europos Komisija nurodo, kad iki šiol nėra gavusi prašymų aktyvuoti tarptautinės pagalbos mechanizmus, tačiau situacija stebima nuolat.

  • Metimo rūkyti pagalbos linija 1819: artėjant Pasaulinei dienai be tabako – kaip ji veikia

    Metimo rūkyti pagalbos linija 1819: artėjant Pasaulinei dienai be tabako – kaip ji veikia

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, Pasaulio sveikatos organizacija kasmet kviečia atkreipti dėmesį į tabako ir nikotino daromą žalą bei priklausomybės mechanizmus. Ši diena dažnai tampa proga žmonėms ryžtis pokyčiui ir ieškoti konkrečios pagalbos metant rūkyti.

    Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad tabako ir nikotino produktų vartojimas išlieka viena svarbiausių išvengiamų sveikatos rizikų, o didelę reikšmę turi ankstyvas vartojimo pradėjimas. Dėl to daug dėmesio skiriama priemonėms, kurios gali daryti įtaką vaikams ir jaunimui, ypač per patraukliai pateikiamus produktus bei komunikaciją.

    Nuo ko pradėti metant rūkyti?

    Lietuvoje viena tiesiogiai prieinamų pagalbos priemonių yra nacionalinė metimo rūkyti pagalbos telefoninė linija 1819. Ji skirta žmonėms, kurie nori mesti rūkyti, svarsto apie pokyčius arba ieško aiškių patarimų, kaip susitvarkyti su potraukiu ir kasdienėmis situacijomis, kurios dažnai grąžina prie cigaretės.

    Tokia pagalba svarbi dėl paprastos priežasties: priklausomybė nuo nikotino paprastai nėra vien valios klausimas. Įpročius palaiko ir biologiniai, ir psichologiniai veiksniai, todėl lengviau, kai žmogus gauna struktūruotą palaikymą, gali nusistatyti tikslą, aptarti kliūtis ir susiplanuoti realius žingsnius.

    Kam skirta linija 1819?

    Pagalbos linija 1819 aktuali ne tik ilgai rūkantiems, bet ir tiems, kurie vartoja kitus nikotino produktus bei pastebi, kad potraukis trukdo kasdienybei. Ji gali būti naudinga ir žmonėms, kurie yra metę, bet patyrė atkrytį ir nori grįžti prie plano, o ne kaltinti save dėl nesėkmės.

    Praktikoje dažniausios rizikos situacijos yra stresas, įtampa darbe, alkoholis, socialinės aplinkybės ir įprasti dienos ritualai. Aptariant šiuos momentus iš anksto, lengviau pasiruošti, ką daryti, kai potraukis sustiprėja, ir kaip išlaikyti sprendimą net tada, kai motyvacija laikinai krenta.

    Informaciją apie Pasaulinės dienos be tabako kampanijos temą ir tikslus pateikia Pasaulio sveikatos organizacija, o Lietuvoje apie pagalbos priemones primena Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas. Artėjanti minima diena gali tapti patogiu atspirties tašku: ne tik pasižadėti, bet ir iš karto pasinaudoti konkrečia pagalba.

  • Pagalbos metantiems rūkyti linija 1819: nemokamos konsultacijos, darbo laikas ir kaip pasiruošti

    Pagalbos metantiems rūkyti linija 1819: nemokamos konsultacijos, darbo laikas ir kaip pasiruošti

    Lietuvoje veikia nacionalinė pagalbos metantiems rūkyti telefono linija 1819, kuria galima gauti nemokamas specialistų konsultacijas. Ši paslauga skirta žmonėms, norintiems atsisakyti rūkymo ar kitų nikotino produktų, taip pat ieškantiems aiškaus plano, kaip pradėti pokytį.

    Paskambinus telefonu 1819, konsultacijas teikia specialiai apmokyti specialistai, dirbantys pagal moksliniais įrodymais grįstą metodiką. Konsultacijų metu aptariami įpročiai, priklausomybės stiprumas, kas dažniausiai sukelia norą rūkyti ir kokie žingsniai realistiškai veikia būtent konkrečiam žmogui.

    Linija darbo dienomis veikia nuo 11 iki 19 valandos, o savaitgaliais – nuo 11 iki 14 valandos. Patariama skambinti tada, kai turite bent kelias ramias minutes, kad galėtumėte atvirai aptarti situaciją ir kartu suplanuoti artimiausią savaitę.

    Specialistai dažniausiai padeda susidėlioti metimo datą, numatyti rizikingas situacijas ir suplanuoti, kuo pakeisti įprastus rūkymo ritualus. Taip pat aptariama, kaip iš anksto pasiruošti pirmai nerūkymo dienai, kaip suvaldyti potraukį ir ką daryti, jei pasitaikė atkrytis, kad jis netaptų grįžimu prie seno įpročio.

    Prieš skambutį verta trumpai pasižymėti, kada ir kokiomis aplinkybėmis rūkyti norisi labiausiai, kiek rūkote per dieną ir kokie bandymai mesti jau buvo. Ši informacija padeda greičiau suprasti, kokia strategija jums tinkamiausia, ir parinkti konkrečius, pamatuojamus tikslus.

    Gegužės 31 dieną minima Pasaulinė diena be tabako, kurią kasmet skelbia Pasaulio sveikatos organizacija. 2026 metais kampanijos tema – „Atskleisti patrauklumo iliuziją – kovoti su priklausomybe nuo tabako ir nikotino“, ja siekiama atkreipti dėmesį į pramonės strategijas, nukreiptas į vaikų ir jaunimo pritraukimą bei nikotino priklausomybės skatinimą.

  • Metimo rūkyti pagalbos linija 1819: kaip gauti konsultaciją ir ką verta žinoti prieš Pasaulinę dieną be tabako

    Metimo rūkyti pagalbos linija 1819: kaip gauti konsultaciją ir ką verta žinoti prieš Pasaulinę dieną be tabako

    Artėjant gegužės 31 dieną minimai Pasaulinei dienai be tabako, Narkotikų, tabako ir alkoholio kontrolės departamentas primena apie Nacionalinę metimo rūkyti pagalbos telefoninę liniją 1819. Tai viena paprasčiausių priemonių, leidžiančių greitai gauti patarimų, kai apsisprendimas mesti rūkyti dar tik bręsta arba jau reikia konkretaus veiksmų plano.

    Pasaulinę dieną be tabako kasmet inicijuoja Pasaulio sveikatos organizacija, o 2026 metais akcentuojama tema siejama su tabako ir nikotino gaminių patrauklumo iliuzija bei priklausomybės rizika. Dėmesys krypsta į rinkodaros priemones, kuriomis ypač taikomasi į vaikus ir jaunimą, formuojant ankstyvus vartojimo įpročius.

    Kam skirta linija 1819?

    Pagalbos linija 1819 skirta žmonėms, kurie nori mesti rūkyti, bet nežino nuo ko pradėti, taip pat tiems, kuriems nepavyko iš pirmo karto ir reikia palaikymo. Konsultacijos aktualios ir artimiesiems, siekiantiems suprasti, kaip padėti rūkančiam šeimos nariui ar draugui ne didinant įtampą, o kuriant realiai veikiančią paramą.

    Telefoninė konsultacija dažnai padeda aiškiau įvardyti rūkymo „trigerius“, įvertinti nikotino priklausomybės stiprumą ir susidėlioti pirmas praktines taisykles kasdienybei. Tai ypač svarbu pirmosiomis savaitėmis, kai atkryčio rizika paprastai būna didžiausia.

    Ką suteikia konsultacija?

    Skambinant 1819 galima gauti aiškią, struktūruotą informaciją, kaip planuoti metimą rūkyti ir kaip pasiruošti sudėtingiems momentams. Konsultantai padeda nusistatyti metimo datą, aptarti, ką daryti kylant stipriam potraukiui, ir kaip sumažinti situacijas, kurios dažniausiai „išprovokuoja“ cigaretę.

    Taip pat aptariama, kokios pagalbos priemonės gali būti tinkamos konkrečiam žmogui, ir kaip derinti elgesio pokyčius su kitais sprendimais. Pagrindinis tikslas yra padėti žmogui išlaikyti motyvaciją, turėti planą ir nesustoti po vieno nesėkmingo bandymo.

    Kodėl tai aktualu jaunimui?

    Pasaulio sveikatos organizacija nuosekliai pabrėžia, kad tabako ir nikotino pramonė ieško būdų, kaip gaminius pateikti kaip patrauklius, „modernius“ ar mažiau kenksmingus. Tokios žinutės gali stipriai veikti paauglius, todėl prevencijoje svarbu ne tik draudimai, bet ir aiškus paaiškinimas, kaip formuojasi priklausomybė.

    Metimo rūkyti pagalbos linija 1819 šiame kontekste tampa lengvai pasiekiamu įrankiu, kuris gali padėti ir tiems, kurie nikotino gaminius vartoja palyginti neseniai. Kuo anksčiau kreipiamasi pagalbos, tuo paprasčiau keisti įpročius ir išvengti ilgalaikės priklausomybės.

  • PSO dėl Ebolos Konge: Gomoje patvirtintas atvejis, žuvusiųjų – jau 88, grėsmė regionui auga

    PSO dėl Ebolos Konge: Gomoje patvirtintas atvejis, žuvusiųjų – jau 88, grėsmė regionui auga

    Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremaliąją situaciją dėl Ebolos protrūkio Kongo Demokratinėje Respublikoje. Organizacija pabrėžė, kad realus užsikrėtimų skaičius gali būti didesnis nei šiuo metu fiksuojama, o plitimo geografija dar nėra aiški.

    Afrikos ligų kontrolės ir prevencijos centrų duomenimis, iki šiol pranešta apie 88 mirtis ir 336 įtariamus atvejus. Protrūkį sukėlė Bundibugyo atmaina, kuri, Kongo sveikatos apsaugos institucijų vertinimu, gali pasižymėti iki 50 proc. siekiančiu mirtingumu.

    Didžiausią nerimą kelia laboratorijoje patvirtintas atvejis Gomoje – viename svarbiausių rytų Kongo miestų, kuriame intensyvūs gyventojų judėjimo srautai apsunkina užkrato kontrolę. Vietos biomedicininių tyrimų instituto vadovas Jeanas-Jacquesas Muyembe nurodė, kad užsikrėtusi moteris į miestą atvyko po vyro mirties, jau būdama infekuota.

    „Nustatau, kad šis protrūkis atitinka tarptautinio masto visuomenės sveikatos ekstremaliosios situacijos kriterijus“, – sakė PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesusas.

    PSO pažymi, kad situacija dar nevertinama kaip pandemija, tačiau pasirinktas vienas aukščiausių perspėjimo lygių signalizuoja būtinybę koordinuoti tarptautinį atsaką. Pasak organizacijos, didelis teigiamų mėginių santykis, atvejai dviejose valstybėse ir augantys įtarimai leidžia įtarti, kad protrūkis gali būti platesnis, nei rodo oficiali statistika.

    Atvejis patvirtintas ir Ugandoje, todėl kaimyninės šalys ėmėsi papildomų atsargumo priemonių. Uganda paskelbė atidedanti Kankinių dienos piligriminę kelionę – tradicinį renginį, kuris paprastai sutraukia tūkstančius žmonių ir didina riziką, kad infekcija bus pernešta per sieną.

    Protrūkis pradėtas fiksuoti Iturio provincijoje, o, remiantis Kongo sveikatos apsaugos ministro pateikta informacija, pirmuoju atveju laikoma slaugytoja, kuri į gydymo įstaigą Bunioje kreipėsi balandžio 24 dieną su Ebolai būdingais simptomais. Liga dažniausiai pasireiškia karščiavimu, vėmimu, viduriavimu, silpnumu, o sunkiais atvejais gali sukelti kraujavimą ir daugybinių organų nepakankamumą.

    Kongo Demokratinei Respublikai tai jau 17-asis Ebolos protrūkis, o ankstesnis regione buvo užfiksuotas 2025 metų rugpjūtį ir oficialiai laikytas suvaldytu 2025 metų gruodį. Didžiausias protrūkis šalyje 2018–2020 metais pareikalavo apie 2 300 gyvybių.

    Situaciją komplikuoja logistika ir saugumo iššūkiai: atokiose vietovėse sudėtinga greitai pristatyti laboratorinę įrangą, apsaugos priemones, užtikrinti pacientų izoliaciją ir kontaktų atsekimą. Humanitarinė organizacija „Gydytojai be sienų“ pranešė besirengianti didelio masto reagavimui, nes spartus įtariamų atvejų daugėjimas kelia ypač didelį susirūpinimą.

    Skiepai šiuo metu plačiausiai prieinami nuo Zairo atmainos, todėl Bundibugyo atveju pagrindinis dėmesys skiriamas ankstyvam nustatymui, sergančiųjų izoliacijai, infekcijų kontrolei gydymo įstaigose ir bendruomenių informavimui. PSO primena, kad Ebola plinta per tiesioginį kontaktą su užsikrėtusio žmogaus kūno skysčiais, o užkrečiamumas prasideda pasireiškus simptomams; inkubacinis laikotarpis gali trukti iki 21 dienos.

  • Tyrimas: nutukimas turtingose šalyse stabilizuojasi, bet kitur auga sparčiai – kodėl?

    Tyrimas: nutukimas turtingose šalyse stabilizuojasi, bet kitur auga sparčiai – kodėl?

    Pasaulinės tendencijos keičiasi

    Naujas pasaulinis tyrimas rodo, kad nutukimo paplitimas daugelyje turtingų šalių pastaraisiais dešimtmečiais stabilizavosi, o kai kur net pradėjo nežymiai mažėti. Tuo pat metu daugelyje žemų ir vidutinių pajamų valstybių nutukimas toliau auga, neretai vis spartėjančiu tempu.

    Tyrimo autoriai pabrėžia, kad kalbėti apie vieną visiems vienodą „pasaulinę nutukimo epidemiją“ tampa per daug supaprastinta. Skirtingų šalių, amžiaus grupių ir lyčių trajektorijos išsiskiria, todėl ir sprendimai turi būti labiau pritaikyti vietos realybei.

    Tyrime, publikuotame mokslo žurnale „Nature“, analizuoti duomenys apie 232 mln. žmonių iš 200 šalių ir teritorijų 1980–2024 metų laikotarpiu. Darbas atliktas NCD Risk Factor Collaboration tinklo, vienijančio beveik 2 000 mokslininkų, remiantis daugiau nei 4 000 populiacinių tyrimų, kuriuose buvo matuojamas ūgis ir svoris.

    Kaip apibrėžiamas nutukimas?

    Tyrime naudota plačiausiai pasaulyje taikoma Pasaulio sveikatos organizacijos kūno masės indekso metodika. Suaugusiesiems nutukimu laikomas kūno masės indeksas nuo 30, o antsvoriu – nuo 25 iki 29,9.

    Vaikams ir paaugliams nuo 5 iki 19 metų taikomas kitoks vertinimas: nutukimas fiksuojamas tada, kai kūno masės indeksas yra daugiau nei dviem standartiniais nuokrypiais aukštesnis už Pasaulio sveikatos organizacijos augimo standartą pagal amžių ir lytį.

    Kur rodikliai stabilizuojasi, o kur blogėja?

    Pasak tyrėjų, daugelyje didelių pajamų Vakarų valstybių vaikų nutukimo augimas pradėjo lėtėti dar 1990-aisiais, o iki 2000-ųjų vidurio daug kur pasiekė platų „plokščiakalnį“. Kai kuriose šalyse pastebimos ir atsargios mažėjimo užuomazgos.

    Tarp ankstyviausių stabilizacijos pavyzdžių minėta Danija, kur lėtėjimas fiksuotas apie 1990 metus. Vėlesniais dešimtmečiais tokiose šalyse kaip Prancūzija, Italija ar Portugalija pastebėti požymiai, kad vaikų nutukimo rodikliai gali pamažu trauktis.

    Suaugusiųjų grupėje panaši kryptis, anot autorių, dažniausiai atsirado maždaug dešimtmečiu vėliau nei vaikų rodikliuose. Vakarų Europoje suaugusiųjų nutukimo paplitimas 2024 metais dažniausiai išlieka mažesnis nei 25 proc., o Prancūzijoje siekia apie 11 proc.

    Tuo metu kai kuriose anglakalbėse didelių pajamų šalyse skaičiai gerokai aukštesni: Jungtinėje Karalystėje, Kanadoje ir JAV suaugusiųjų nutukimo paplitimas svyruoja maždaug nuo 25 iki 43 proc. Tai rodo, kad vien „turtinga šalis“ dar nereiškia vienodos rizikos ir vienodų priežasčių.

    Kodėl kai kur augimas spartėja?

    Didžiausią nerimą kelia žemų ir vidutinių pajamų šalys, kur nutukimas auga sparčiai daugelyje regionų: į pietus nuo Sacharos esančioje Afrikoje, Pietų ir Pietryčių Azijoje, Lotynų Amerikoje bei Ramiojo vandenyno salų valstybėse. Tyrimas fiksuoja, kad kai kuriose šalyse augimo tempas net didėja, o tai didina spaudimą sveikatos sistemoms.

    2024 metais sparčiausias nutukimo augimas buvo registruotas dešimtyse šalių, kur rodikliai kasmet didėjo daugiau nei 0,5 procentinio punkto. Tarp labiausiai išsiskiriančių pavyzdžių nurodytos Tongos ir Samoa mergaičių grupėje, taip pat Peru berniukų grupėje.

    Ramiojo vandenyno salų valstybėse matomi vieni ekstremaliausių rodiklių: pavyzdžiui, Tongoje ir Kuko Salose nutukimas jau viršija 65 proc. suaugusiųjų. Tyrėjai taip pat atkreipia dėmesį, kad net šalyse, kur nutukimas anksčiau buvo retas, pavyzdžiui, Etiopijoje, Ruandoje ar Bangladeše, rodikliai kyla.

    „Nutukimo trajektorijos smarkiai skiriasi tarp šalių, amžiaus grupių ir lyčių, todėl vienas universalus pasakojimas gali užmaskuoti tikruosius pokyčius“, – teigiama tyrimo autorių išvadų logikoje.

    Ką galima daryti: nuo mitybos politikos iki vaistų

    Autoriai pabrėžia, kad vieno paaiškinimo, kodėl skirtingose šalyse tendencijos tokios nevienodos, nėra. Rodiklius veikia ultraperdirbto maisto prieinamumas ir kaina, fizinio aktyvumo pokyčiai, pajamų lygis, urbanizacija ir tai, kaip sveikatos sistema geba užkirsti kelią rizikoms ar jas valdyti.

    Reikšminga ir viešoji politika: tyrėjai mini, kad cukraus mokesčiai yra viena iš nedaugelio priemonių, kuri populiacijos mastu yra parodžiusi pamatuojamą, nors dažnai ir kuklų, poveikį. Vis dėlto akcentuojama, kad sprendimai turi būti pritaikyti vietos kontekstui, ypač atsižvelgiant į mažesnes pajamas ir išsilavinimo skirtumus.

    Tyrime taip pat aptariamas svorio mažinimo vaistų vaidmuo ateityje, tačiau įspėjama dėl nelygybės rizikos. Dėl didelių kainų skirtumų tarp viešųjų ir privačių paslaugų teikėjų šios priemonės gali būti sunkiai prieinamos, o tai kai kur gali dar labiau pagilinti socialinius skirtumus.

    Bendras įspėjimas aiškus: be stipresnių ir taiklesnių priemonių dalis žemų ir vidutinių pajamų šalių rizikuoja „įtvirtinti“ aukštą nutukimo lygį ilgam laikui. Tai reikštų didėjančią lėtinių ligų naštą ir ilgalaikį spaudimą sveikatos apsaugai.

  • Kelionė į pasveikimą: psichodelikų terapija žada proveržį psichiatrijoje, bet kada ji bus legali?

    Kelionė į pasveikimą: psichodelikų terapija žada proveržį psichiatrijoje, bet kada ji bus legali?

    Psichodelikais paremta terapija, kai psichiatro ar specialiai apmokyto terapeuto prižiūrimas pacientas gauna kontroliuojamą medžiagos dozę ir kartu dalyvauja psichoterapijoje, vis dažniau minima kaip galimas atsakas į augančią psichikos sveikatos krizę. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad su psichikos sutrikimais gyvena daugiau nei 1 mlrd. žmonių, o daliai pacientų įprasti metodai neveikia.

    Kembridžo universiteto psichiatrijos departamento gydytoja ir mokslininkė Liliana Galindo pabrėžia, kad psichiatrijoje naujų gydymo krypčių diegimas juda lėtai, todėl dėmesys psichodelikams auga. Pasak jos, šios medžiagos gali tapti alternatyva tiems, kurie neatsako į įprastą gydymą, pavyzdžiui, sergant atsparia depresija ar potrauminio streso sutrikimu.

    Kaip tai turėtų veikti?

    Iki šiol psichikos sveikatos gydymas dažniausiai remiasi dviem kryptimis: psichoterapija ir vaistais, tokiais kaip antidepresantai. Moksliniai duomenys rodo, kad derinant šiuos metodus pagerėja gydymo rezultatai, tačiau daliai pacientų simptomai išlieka arba grįžta.

    Psichodelikai yra psichoaktyvių medžiagų grupė, kuri veikia smegenų serotonino receptorius ir gali ryškiai keisti suvokimą bei emocijas. Klinikinėje aplinkoje dažniausiai tiriami psilocibinas, MDMA, DMT ir LSD, o skirtingos medžiagos siejamos su skirtingais taikiniais, pavyzdžiui, depresijos ar potrauminio streso simptomais.

    L. Galindo aiškina, kad dalis sutrikimų palaikomi vadinamųjų kognityvinių įstrigimų, kai žmogus ilgą laiką mąsto ir jaučia pagal tas pačias neigiamas schemas. Psichodelikų sukelta patirtis, derinama su terapija, gali padėti laikinai „atlaisvinti“ šias schemas ir sudaryti sąlygas kitokiam trauminių prisiminimų ar įsisenėjusių įsitikinimų apdorojimui.

    Kas šiuo metu arčiausiai patvirtinimo?

    Daugiausia vilčių kol kas siejama su psilocibinu, kuris yra vienas plačiausiai tiriamų junginių gydant depresiją. L. Galindo teigia, kad sintetinė psilocibino forma COMP360, kurią kuria bendrovė „Compass Pathways“, jau yra užbaigusi trečios fazės klinikinius tyrimus, o artimiausiu metu tikimasi paraiškos JAV Maisto ir vaistų administracijai.

    Jei reguliuotojai nuspręstų, kad nauda viršija rizikas, tai galėtų tapti vienu pirmųjų psichodelikų pagrindu sukurtų gydymo būdų, įteisintų kaip receptinis medikamentas. Europoje galutiniai sprendimai priklausytų nuo atskirų šalių ir Europos vaistų agentūros vertinimų, todėl procesas gali užtrukti.

    Teisinės kliūtys ir stigma

    Viena didžiausių problemų išlieka tai, kad daugelyje šalių psichodelikai priskiriami draudžiamoms medžiagoms, todėl tyrimams reikia specialių leidimų. Tai brangina ir lėtina mokslinius projektus, mažina klinikinių centrų, galinčių atlikti tyrimus, skaičių ir apsunkina medžiagų tiekimą.

    Kita kliūtis yra visuomenės stigma, nes psichodelikai dažnai siejami su pramoginiu vartojimu ir nekontroliuojamomis pasekmėmis. Ekspertai pabrėžia, kad medicininė psichodelikų terapija iš esmės skiriasi: svarbi dozė, paciento atranka, pasiruošimas, saugi aplinka, nuolatinė priežiūra ir vėlesnės terapinės sesijos.

    „Reikia pasirūpinti visomis aplinkos detalėmis, tokiomis kaip garsas ir šviesa, o viso proceso metu žmogų turi lydėti apmokytas specialistas, kuris gali padėti“, – sakė L. Galindo.

    Pasak jos, galiausiai svarbiausias tikslas būtų, kad tokios terapijos netaptų tik privačių klinikų privilegija, o būtų prieinamos pacientams, kuriems jų labiausiai reikia. Tuo pat metu mokslininkai pabrėžia, kad dar būtina tiksliau apibrėžti, kam šis gydymas tinka geriausiai, kokios rizikos grupės ir kokie saugumo protokolai turėtų tapti privalomi.

  • Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Atsparumas antibiotikams auga: kodėl įprasti vaistai gali nebeveikti ir ką daryti dabar

    Antibiotikai beveik šimtmetį laikomi vienu didžiausių medicinos proveržių, tačiau jų veiksmingumas vis dažniau slysta iš rankų. Visame pasaulyje daugėja bakterijų, kurios išmoksta išgyventi net tada, kai gydymas anksčiau būdavo patikimai veiksmingas.

    Šis reiškinys vadinamas antimikrobiniu atsparumu, ir jis apima ne tik antibiotikus, bet ir antivirusinius, priešgrybelinius bei antiparazitinius vaistus. Pasaulio sveikatos organizacija antimikrobinį atsparumą yra įvardijusi kaip vieną didžiausių grėsmių visuomenės sveikatai.

    Kodėl vaistai praranda galią?

    Atsparumas atsiranda natūraliai, nes mikroorganizmai nuolat kinta, tačiau problemą stipriai paspartina netinkamas vaistų vartojimas. Kuo dažniau antimikrobiniai vaistai naudojami be reikalo ar neteisingai, tuo daugiau atrankos spaudimo patiria bakterijos, o atspariausios jų formos išgyvena ir plinta.

    Praktikoje tai reiškia, kad gydymas gali nebesunaikinti visų ligą sukeliančių mikrobų, o išlikusios atsparios bakterijos vėliau sukelia sunkiau gydomas infekcijas. Be to, antibiotikai veikia ir „gerąsias“ bakterijas, todėl sutrikusi mikrobiota gali sudaryti palankesnes sąlygas atspariems sukėlėjams įsitvirtinti.

    Kiek didelė problema pasaulyje?

    Skaičiai rodo, kad tai nėra teorinė rizika. 2019 metais nuo vaistams atsparių bakterinių infekcijų pasaulyje mirė bent 1,27 milijono žmonių, o ekspertai perspėja, kad nesiimant veiksmų našta sveikatos sistemoms ir mirtingumas gali toliau augti.

    Ypač daug nerimo kelia tai, kad atsparios infekcijos didina gydymo trukmę, komplikacijų riziką ir ligoninių apkrovą. Kartu brangsta gydymas, nes tenka taikyti sudėtingesnius, labiau toksiškus ar mažiau prieinamus vaistus.

    Ką galima padaryti jau dabar?

    Svarbiausia kryptis – atsakingas antibiotikų skyrimas ir vartojimas. Gydytojai pabrėžia, kad antibiotikai neveikia virusų, todėl jų nereikėtų vartoti peršalimui ar gripui, o paskirtą kursą būtina laikytis tiksliai taip, kaip nurodyta.

    Ne mažiau svarbi prevencija: rankų higiena, skiepai, saugi maisto gamyba ir infekcijų kontrolė gydymo įstaigose. Kuo mažiau infekcijų apskritai, tuo rečiau prireikia antibiotikų, o tai lėtina atsparumo plitimą bendruomenėje.

    Ekspertai taip pat atkreipia dėmesį į aplinkos veiksnius: ligoninių, ūkių ir nuotekų tvarkymo sistemų švarą, nes tokiose vietose atsparūs patogenai gali lengviau daugintis ir patekti į platesnę aplinką. Ilgalaikė išeitis siejama ir su naujų antibiotikų kūrimu bei greitesniais diagnostikos testais, leidžiančiais tiksliau parinkti gydymą.

  • Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Kongo Ebolos protrūkis plečiasi: 65 mirtys, 246 įtariami atvejai ir nerimas dėl plitimo kaimynams

    Ką žinome apie protrūkį?

    Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras patvirtino naują Ebolos protrūkį Kongo Demokratinėje Respublikoje. Institucijos duomenimis, šiuo metu fiksuotos 65 mirtys ir 246 įtariami užsikrėtimo atvejai.

    Kol kas laboratorijoje patvirtinta tik dalis mirčių, tačiau protrūkis oficialiai patvirtintas įvertinus didelį skaičių įtariamų atvejų. Tokia situacija dažna ankstyvoje protrūkio fazėje, kai tyrimų pajėgumai atokiuose regionuose riboti.

    Kur fiksuojami atvejai?

    Daugiausia įtariamų atvejų registruota Iturio provincijos Mongvalų ir Rvamparos sveikatos zonose. Įtariamų susirgimų pranešta ir Bunyjoje, Iturio provincijos sostinėje.

    Ituris yra šalies rytuose, atokiame regione, kuriame prastas kelių tinklas, o atstumai iki didžiųjų centrų dideli. Tai apsunkina greitą specialistų, laboratorijų priemonių ir medicinos atsargų pristatymą.

    Kodėl nerimaujama dėl plitimo?

    Viena didžiausių rizikų, kurią įvardija Afrikos Ligų kontrolės ir prevencijos centras, yra paveiktų teritorijų artumas Ugandai ir Pietų Sudanui. Bunyja yra netoli Ugandos sienos, todėl intensyvesnis judėjimas gali didinti viruso išplitimo tikimybę.

    Papildomą grėsmę kelia didelis gyventojų mobilumas, įskaitant judėjimą, susijusį su kasybos veikla, taip pat saugumo krizės regione. Pastaraisiais metais ginkluotų grupuočių išpuoliai kai kuriose Iturio vietovėse lėmė žūtis ir gyventojų perkėlimą.

    Dar vienas iššūkis yra kontaktų nustatymas ir stebėsena, kai reikia greitai identifikuoti asmenis, galėjusius turėti sąlytį su užsikrėtusiais. Jei kontaktų paieška vėluoja, rizika, kad liga plėsis nepastebėta, didėja.

    Kas yra Ebola ir kaip ji plinta?

    Ebola pirmą kartą identifikuota 1976 metais netoli Ebolos upės teritorijoje, kuri šiandien priklauso Kongo Demokratinei Respublikai. Tai sunki, dažnai mirtina liga, pavojinga žmonėms ir kai kuriems primatams.

    Virusas žmonėms perduodamas iš laukinių gyvūnų, įskaitant vaisėdžius šikšnosparnius ir primatus, o vėliau plinta nuo žmogaus žmogui. Užsikrečiama tiesiogiai kontaktuojant su užsikrėtusio asmens krauju ar kitais kūno skysčiais, taip pat per užterštus paviršius ir priemones.

    Dažniausi simptomai yra karščiavimas, nuovargis, galvos ir raumenų skausmai, gerklės skausmas, vėmimas ir viduriavimas. Sunkiais atvejais liga gali progresuoti iki kraujavimo komplikacijų, daugybinio organų nepakankamumo ir mirties.

    Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, vidutinis Ebolos mirtingumas siekia apie 50 proc., tačiau įvairiuose protrūkiuose jis yra svyravęs maždaug nuo 25 iki 90 proc. Rodiklius lemia viruso atmaina, sveikatos sistemos pajėgumai ir tai, kaip anksti pacientai pasiekia gydymą.

    Ar yra vakcina ir kaip stabdomas protrūkis?

    Nors Ebola išlieka itin pavojinga, per pastarąjį dešimtmetį pagerėjo protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas. Kai kurioms Ebolą sukeliančioms viruso atmainoms yra sukurtos vakcinos, kurios dažniausiai naudojamos vadinamojo žiedinio skiepijimo principu, kai skiepijami patvirtintų atvejų kontaktai ir kontaktų kontaktai.

    „Ebola tebėra rimta liga, tačiau protrūkių prevencija, reagavimas ir gydymas per pastarąjį dešimtmetį smarkiai patobulėjo“, – sakė Londono higienos ir tropinės medicinos mokyklos klinikinė dėstytoja Daniela Manno.

    Vis dėlto skiepų prieinamumas Kongo Demokratinėje Respublikoje ne visada sklandus dėl infrastruktūros problemų, finansavimo trūkumo ir sudėtingos logistikos. Ankstesniuose protrūkiuose buvo fiksuota atvejų, kai vakcinų pristatymas užtrukdavo, nes reikėdavo jas nugabenti į sunkiai pasiekiamas vietoves.

    Protrūkių kontrolė paprastai remiasi keliomis vienu metu taikomomis priemonėmis: aktyvia atvejų paieška, pacientų izoliavimu, kontaktų atsekimu, infekcijų kontrole sveikatos įstaigose ir saugiomis, orumą išlaikančiomis laidotuvėmis. Pasaulio sveikatos organizacija pabrėžia, kad bendruomenių įsitraukimas ir pasitikėjimas sveikatos tarnybomis yra vienas svarbiausių sėkmės veiksnių.

    Protrūkiai Kongo Demokratinėje Respublikoje

    Šis protrūkis įvardijamas kaip 17-asis nuo tada, kai Ebola pirmą kartą buvo nustatyta šalyje 1976 metais. Tai rodo, kad liga regione išlieka pasikartojanti grėsmė, ypač vietovėse, kuriose sudėtinga greitai organizuoti epidemiologinę kontrolę.

    Protrūkis prasidėjo praėjus maždaug penkiems mėnesiams po to, kai ankstesnis Ebolos protrūkis šalyje buvo paskelbtas pasibaigusiu. Pastaraisiais metais Kongo Demokratinė Respublika ne kartą susidūrė su Ebolos židiniais, įskaitant vieną didžiausių protrūkių 2018–2020 metais, kai žuvo daugiau nei 1 000 žmonių.

  • Makronas apie hantavirusą Prancūzijoje: padėtis valdoma, bet reikia vienodų ES protokolų

    Makronas apie hantavirusą Prancūzijoje: padėtis valdoma, bet reikia vienodų ES protokolų

    Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas pareiškė, kad hantaviruso situacija šalyje yra valdoma, tačiau kartu paragino Europos Sąjungos valstybes sutarti dėl bendrų, griežtų veiksmų. Jo teigimu, be suderintų taisyklių skirtingos nacionalinės priemonės gali apsunkinti rizikos vertinimą ir keleivių srautų kontrolę.

    Pasak E. Macrono, Prancūzija jau taiko vieną griežčiausių protokolų, remdamasi ekspertų rekomendacijomis ir ankstesnių protrūkių patirtimi. Prezidentas pabrėžė, kad koordinuojant atsaką svarbus ir Pasaulio sveikatos organizacijos vaidmuo, ypač tada, kai atvejai susiję su tarptautinėmis kelionėmis.

    „Vyriausybė priėmė teisingus sprendimus. Padėtis yra valdoma, ir už tai esame dėkingi sveikatos apsaugos darbuotojams“, – sakė Emmanuelis Macronas.

    Prancūzijos sveikatos ministrė Stéphanie Rist Nacionalinei Asamblėjai nurodė, kad kol kas nėra įrodymų apie plačiai šalyje cirkuliuojančią Andes atmainą ir nėra požymių, jog virusas būtų mutuavęs. Ministrės teigimu, iki šiol nustatyti teigiami atvejai siejami tik su kruizinio laivo keleiviais.

    Valdžios institucijos skelbia, kad visi nustatyti artimo kontakto asmenys yra surasti ir ištirti, o dalis jų hospitalizuoti arba ruošiami hospitalizacijai. Viena iš užsikrėtusiųjų Prancūzijoje gydoma kritinės būklės, jai taikoma gyvybę palaikanti terapija su dirbtinės plaučių funkcijos palaikymo įranga.

    Infekcinių ligų specialistas dr. Xavier Lescure aiškino, kad pacientės būklę apsunkino itin sunki ligos forma, sukėlusi grėsmingus plaučių ir širdies veiklos sutrikimus. Tokiais atvejais, medikų teigimu, svarbiausia yra laiku atpažinti būklės blogėjimą ir užtikrinti intensyvią pagalbą, nes specifinio plataus taikymo gydymo nuo hantavirusų nėra.

    Epidemiologas Antoine Flahault situaciją apibūdino kaip neįprastą, todėl, jo vertinimu, institucijos imasi ypač griežtų priemonių dėl vis dar išliekančio neapibrėžtumo. Ekspertai atkreipia dėmesį, kad tokio tipo protrūkiai, kai atvejus galima susieti su aiškiai identifikuojama kelionės aplinka, paprastai leidžia greičiau vykdyti atsekimą, tačiau rizika išlieka dėl judėjimo per valstybių sienas.

    Hantavirusai dažniausiai plinta per kontaktą su graužikais arba jų išskyromis, o žmogus nuo žmogaus užsikrečia retai ir priklauso nuo konkrečios atmainos. Dėl to sveikatos institucijos, vertindamos tokias situacijas, paprastai daug dėmesio skiria atmainos nustatymui, kontaktų paieškai ir infekcijų kontrolės taisyklėms sveikatos priežiūros įstaigose.