Tag: Pasaulio sveikatos organizacija

  • Madingas baltymų persivalgymas gali kainuoti sveikatą: tyrėjai siūlo netikėtą ribą

    Madingas baltymų persivalgymas gali kainuoti sveikatą: tyrėjai siūlo netikėtą ribą

    Socialiniuose tinkluose išpopuliarėjusi „baltymų maksimalizavimo“ mada skatina vartoti baltymų miltelius, batonėlius ir kitus itin baltymingus produktus. Tačiau nauja mokslininkų apžvalga kelia klausimą, ar daugeliui žmonių tokia kryptis iš tiesų naudinga, ypač ilgalaikėje perspektyvoje.

    JAV Viskonsino universiteto Madisono tyrėjai išanalizavo daugiau kaip 300 ankstesnių tyrimų ir padarė išvadą, kad daliai suaugusiųjų mažesnis baltymų kiekis gali būti siejamas su geresniais sveiko senėjimo rodikliais. Anot jų, per didelis baltymų vartojimas, ypač sėsliai gyvenant, gali didinti kai kurių su amžiumi susijusių ligų riziką.

    „Visiškai akivaizdu, kad baltymai padeda auginti raumenis ir gerina atsaką į treniruotes aktyviems žmonėms“, – sakė tyrimo autorius Dudley Lammingas.

    „Tačiau kadangi dauguma žmonių yra gana sėslūs, tikėtina, jog dalis jų suvartoja daugiau baltymų, nei iš tiesų reikia, ir tai gali turėti neigiamų pasekmių sveikatai“, – pridūrė jis.

    Apžvalgoje nurodoma, kad mažesnis baltymų kiekis mityboje kai kuriuose žmonių ir gyvūnų tyrimuose buvo susijęs su geresne medžiagų apykaita: mažesniu riebalinio audinio kiekiu, didesnėmis energijos sąnaudomis ir stabilesniu cukraus kiekiu kraujyje. Tyrėjai pabrėžia, kad šie pokyčiai kai kuriais atvejais fiksuoti net tada, kai bendras suvartojamų kalorijų kiekis nebuvo mažinamas.

    Vienas galimų mechanizmų siejamas su hormonu FGF21, kurio koncentracija didėja, kai mityboje trūksta baltymų, ir gali padėti efektyviau naudoti energiją. Taip pat aptariamas autofagijos procesas, kai ląstelės intensyviau šalina pažeistas struktūras ir nereikalingus baltymus, o tai laikoma svarbiu ląstelių „apsivalymo“ mechanizmu senėjimo kontekste.

    Vis dėlto mokslininkai pabrėžia, kad baltymų ribojimas nėra universali rekomendacija. Mažesnis baltymų kiekis gali būti netinkamas nėščiosioms, augantiems vaikams, žmonėms po didelių traumų ar operacijų, taip pat vyresnio amžiaus asmenims, kuriems svarbu išlaikyti raumenų masę ir jėgą.

    Kiek baltymų laikoma norma?

    Europos maisto saugos tarnyba ir Pasaulio sveikatos organizacija suaugusiesiems nurodo orientacinę normą – 0,83 gramo baltymų kilogramui kūno svorio per parą. Tai reiškia, kad 70 kilogramų sveriančiam žmogui per dieną būtų apie 58 gramai baltymų.

    Institucijos taip pat pažymi, kad iki dvigubai didesnis kiekis daugumai žmonių laikomas saugiu, tačiau labai didelio baltymų vartojimo poveikis vertinamas nevienareikšmiškai. EFSA atkreipia dėmesį, kad duomenų, leidžiančių nustatyti tikslias baltymų normas vyresniems suaugusiesiems, vis dar nepakanka.

    Kodėl svarbus individualizavimas?

    Mokslininkai akcentuoja, kad baltymų poreikis smarkiai priklauso nuo fizinio aktyvumo, sveikatos būklės ir tikslų, pavyzdžiui, svorio mažinimo ar raumenų stiprinimo. Jei žmogus reguliariai sportuoja ir siekia didinti raumenų masę, didesnis baltymų kiekis gali būti pagrįstas, tačiau sėsliai gyvenantiems žmonėms jis nebūtinai duos naudos.

    Apžvalgos autoriai ragina baltymų rekomendacijas labiau personalizuoti, vertinant ne tik amžių, bet ir judėjimo įpročius bei bendrą mitybos struktūrą. Praktikoje tai reikštų dėmesį ne tik baltymų kiekiui, bet ir jų šaltiniams, bendram kalorijų balansui bei kitų maistinių medžiagų kokybei.

  • Tyrimas: gyvename ilgiau, bet sveikų metų mažėja – kas didina ligotumo atotrūkį pasaulyje

    Tyrimas: gyvename ilgiau, bet sveikų metų mažėja – kas didina ligotumo atotrūkį pasaulyje

    Žmonių gyvenimo trukmė per pastarąjį šimtmetį smarkiai pailgėjo, o pasaulinis vidurkis pasiekė apie 73,8 metų. Tai siejama su mažėjusiu mirtingumu nuo infekcinių ligų, geresne motinų ir vaikų sveikata bei pažanga gydant lėtines ligas.

    Vis dėlto naujas tarptautinis tyrimas rodo, kad papildomi metai vis dažniau praeina ne geros savijautos, o prastesnės sveikatos sąlygomis. Publikacijoje žurnale „The Lancet Public Health“ teigiama, jog daugumoje iš 204 analizuotų šalių gyvenimo trukmės augimas lenkia sveiko gyvenimo trukmės didėjimą.

    Skaičiuojama, kad 2023 metais žmonės vidutiniškai 14,5 proc. savo gyvenimo praleido su ligomis, negalia ar ryškiais kasdienės veiklos apribojimais. Tyrėjai atkreipia dėmesį, kad ilgiausiai gyvenančiose valstybėse dažnai fiksuojami ir ilgesni prastos sveikatos laikotarpiai.

    Kur ligotumo atotrūkis didžiausias?

    Tyrime pabrėžiama, kad turtingiausiose šalyse 2023 metais prastos sveikatos dalis siekė apie 15,7 proc. gyvenimo. Mažiausias sergamumo atotrūkis, vertinant regionais, nustatytas Afrikoje į pietus nuo Sacharos, kur jis įvardijamas kaip apie 9 metų.

    Tarp šalių, kuriose ligotumo atotrūkis buvo ryškiausias, išskiriamos Jungtinės Amerikos Valstijos, Australija ir Kanada. Tuo metu Nauru, Saliamono Salos ir Laosas minimi kaip valstybės, kuriose žmonės santykinai trumpiausiai gyvena su prasta sveikata.

    Nyderlandai įvardijami kaip viena iš šalių, kuriose per kelis dešimtmečius labiausiai išaugo gyvenimo dalis, praleidžiama su sveikatos sutrikimais. Tyrimo duomenimis, ji didėjo nuo 13,2 proc. 1990 metais iki 15,7 proc. 2023 metais.

    Kas labiausiai didina prastų metų skaičių?

    Autoriai skaičiuoja, kad 57,4 proc. pasaulinio ligotumo atotrūkio sudaro ne mirtinos, bet ilgalaikę negalią ar funkcinius apribojimus sukeliančios būklės. Tai reiškia, kad vis daugiau žmonių gyvena ilgiau, tačiau su skausmu, judėjimo ribotumu ar kitais lėtiniais simptomais.

    Tarp pagrindinių priežasčių minimi raumenų ir kaulų sistemos sutrikimai, ypač apatinės nugaros dalies skausmai, taip pat psichikos sveikatos sutrikimai. Svarbų vaidmenį, pasak tyrimo, turi ir jutimo organų ligos, pavyzdžiui, su amžiumi susijęs klausos silpnėjimas, bei netyčiniai sužalojimai.

    Mažesnių pajamų šalyse, be lėtinių būklių, didelę dalį prastos sveikatos metų sudaro mitybos nepakankamumas, kvėpavimo takų infekcijos, tuberkuliozė ir apleistos tropinės ligos. Tai rodo, kad sveiko gyvenimo trukmę skirtingose valstybėse trumpina nevienodos, bet dažnai išvengiamos priežastys.

    Tyrime taip pat išskiriami rizikos veiksniai: per didelis kūno masės indeksas, vaikų ir motinų mitybos nepakankamumas, tabako vartojimas, padidėjusi gliukozė kraujyje nevalgius ir oro tarša. Aukštų pajamų šalyse tarp reikšmingų veiksnių dažniau minimas didelis alkoholio vartojimas ir narkotikų vartojimas.

    Ką tai reiškia sveikai senatvei?

    Tyrimo autoriai teigia, kad sveikatos sistemoms vien gyvenimo trukmės didinimo nebeužtenka, nes visuomenei brangiai kainuoja ilgesnis gyvenimas su negalia. Dėl to vis dažniau keliami klausimai, kaip tvariai finansuoti socialinę globą ir kaip subalansuoti prevencijos, gydymo, reabilitacijos bei inovacijų prioritetus.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, sveikas senėjimas siejamas su funkcinių gebėjimų išsaugojimu, leidžiančiu vyresniame amžiuje gyventi savarankiškai ir patirti gerovę. Tyrime pabrėžiama, kad nuo 1990 metų prastos sveikatos gyvenimo dalis nuosekliai auga, todėl prevencijai ir ilgalaikei priežiūrai reikia daugiau dėmesio.

    „Mūsų rezultatai rodo, kad būsimi gyventojų sveikatos laimėjimai priklausys ne tik nuo to, ar žmonės gyvens ilgiau, bet ir nuo to, ar jie gyvens sveikiau“, – sakė Vašingtono universiteto Medicinos mokyklos Sveikatos metrikos ir vertinimo instituto vadovas Christopheris Murray.

    „Sveikos senatvės pažanga turėtų būti vertinama ne vien pagal gyvenimo trukmę, bet ir pagal sveiko gyvenimo trukmę, daugiau investuojant į prevenciją, ilgalaikį ligų valdymą ir lėtinių ligų priežiūrą“, – pridūrė C. Murray.

    Autoriai akcentuoja, kad didžiausią poveikį gali turėti ankstyvesnis rizikos veiksnių valdymas, geriau prieinama reabilitacija, psichikos sveikatos paslaugos ir integruotos ilgalaikės priežiūros modeliai. Taip pat pabrėžiama pagalbinių technologijų svarba, nes jos gali realiai sumažinti kasdienės veiklos ribojimus ir prailginti savarankiško gyvenimo laiką.

  • Kaip priversti tėvus po 60-ies judėti? Šis paprastas būdas veikia geriau nei raginimai

    Kaip priversti tėvus po 60-ies judėti? Šis paprastas būdas veikia geriau nei raginimai

    Vien tik raginimai „daugiau vaikščiok“ ar „reikia judėti“ vyresniems nei 60 metų žmonėms dažnai sukelia priešingą efektą: jie ima gintis ir užsisklendžia. Specialistai pabrėžia, kad kur kas veiksmingesnis kelias yra ne moralizavimas, o konkretus, mažas ir kartu daromas pasiūlymas.

    Tai gali būti trumpas ėjimas iki parduotuvės, išėjimas atsigerti kavos, pasivaikščiojimas po pietų ar keli ramūs pratimai namuose. Kai judėjimas tampa įprastos dienos dalimi, jis nebeatrodo kaip pareiga ar dar vienas „užduoties“ punktas.

    „Kai dukra vis kartojo, kad turiu daugiau judėti, tik supykdavau, nes atrodė, jog mane kontroliuoja“, – sakė 67 metų pensininkas Marekas.

    Vyresniame amžiuje labai svarbus savarankiškumo jausmas, todėl įsakmus tonas dažnai išprovokuoja norą priešintis. Užtat paprastas kvietimas, pavyzdžiui, „einam kartu nusipirkti duonos“ arba „parodysi, kas pasikeitė parke?“, išlaiko pagarbą ir kuria bendrystę.

    Ne mažiau svarbu, kad pradžia būtų lengva ir aiški: užtenka 5–10 minučių, o tikslas turi būti realus. Pasaulio sveikatos organizacija vyresniems suaugusiesiems rekomenduoja siekti reguliaraus fizinio aktyvumo, tačiau pabrėžia, kad net ir mažesni kiekiai yra geriau nei visiškas nejudrumas.

    „Manęs nevilioja sportas vien dėl sporto, bet kai reikia išeiti po reikalų, visai kitas jausmas“, – sakė 72 metų Elžbieta.

    Dažna klaida yra siūlyti tėvams tokį judėjimą, kuris patogus vaikams, bet nemielas patiems senjorams. Vieniems geriausiai tinka lėtas pasivaikščiojimas ir pokalbis, kitiems saugūs pratimai prie tvirtos kėdės, tretiems – lengvi darbai sode, nes jie suteikia aiškų tikslą.

    Motyvaciją taip pat lengva sugadinti menkinančiomis frazėmis, pavyzdžiui, „čia tik dešimt minučių“. Žmogui, kuriam skauda sąnarius, trūksta pusiausvyros ar yra baimė nugriūti, toks laikas gali būti rimtas pasiekimas, todėl geriau pastebėti progresą ir pagirti už pastovumą.

    Už nenoro judėti ne visada slypi tinginystė: priežastimi gali būti skausmas, dusulys, galvos svaigimas, regėjimo pablogėjimas, prastesnė nuotaika ar gėda dėl sumažėjusio pajėgumo. Jei žmogus turi lėtinių ligų, neseniai patyrė kritimą ar ilgai buvo neaktyvus, saugiausia dėl krūvio pasitarti su gydytoju arba kineziterapeutu.

    Ilgainiui padeda paprastas ritualas su pastovia vieta dienoje, pavyzdžiui, trumpas pasivaikščiojimas po pietų ar lengvas tempimas ryte. Esminė taisyklė paprasta: geriausiai veikia ne spaudimas, o bendras veiksmas, kurį galima kartoti kasdien.

  • PSO įspėja: su vėžiu susidurs iki 92 proc. žmonių – ką iš tiesų reiškia šis skaičius?

    PSO įspėja: su vėžiu susidurs iki 92 proc. žmonių – ką iš tiesų reiškia šis skaičius?

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), vėžys yra ne tik individuali diagnozė, bet ir plačiai visuomenę paliečianti problema. Organizacijos vertinimu, su onkologinėmis ligomis per gyvenimą vienaip ar kitaip susidurs iki 92 proc. žmonių, net jei patys niekada netaps pacientais.

    Šis skaičius dažnai suprantamas klaidingai: jis nereiškia, kad 92 proc. gyventojų būtinai susirgs. PSO akcentuoja platesnį poveikį, kai liga paliečia šeimos narius, artimuosius, draugus ar slaugančius žmones, kurių kasdienybė, emocinė būsena ir finansai neretai pasikeičia ilgam.

    Ekspertai primena, kad individuali rizika susirgti išlieka gerokai mažesnė. Pagal tarptautinius skaičiavimus maždaug vienam iš penkių žmonių per gyvenimą gali būti nustatyta onkologinė liga, o rizika priklauso nuo amžiaus, lyties, gyvenimo būdo ir aplinkos veiksnių.

    Iki 2050 metų laukia šuolis

    PSO prognozuoja, kad jei dabartinės tendencijos nesikeis, iki 2050 metais pasaulyje naujų vėžio atvejų skaičius gali išaugti iki beveik 35 milijonų per metus. Augimą labiausiai lemia visuomenės senėjimas, gyventojų skaičiaus didėjimas ir kai kurių rizikos veiksnių paplitimas.

    Toks šuolis reiškia spaudimą sveikatos sistemoms: reikės daugiau diagnostikos pajėgumų, gydytojų, slaugytojų, radioterapijos įrangos, vaistų kompensavimo sprendimų ir reabilitacijos paslaugų. Ne mažiau svarbus tampa ir psichologinis palaikymas pacientams bei jų artimiesiems.

    Nelygybė tarp šalių išlieka

    PSO pabrėžia, kad galimybės laiku aptikti ir gydyti vėžį pasaulyje pasiskirsčiusios netolygiai. Aukštesnių pajamų šalyse dažniau prieinami patikros tyrimai, modernūs vaistai ir radioterapija, o mažesnių pajamų regionuose diagnozė dažnai nustatoma per vėlai.

    Dėl to išgyvenamumas gali smarkiai skirtis ne tik pagal vėžio rūšį, bet ir pagal gyvenamąją vietą. PSO ragina valstybes stiprinti ankstyvos diagnostikos programas ir užtikrinti, kad paslaugos būtų prieinamos ne tik didžiuosiuose miestuose.

    Ką realiai galime padaryti?

    Specialistai akcentuoja, kad daliai onkologinių ligų rizikos veiksnių galima daryti tiesioginę įtaką. Svarbiausi žingsniai siejami su rūkymo atsisakymu, alkoholio vartojimo ribojimu, sveika mityba, fiziniu aktyvumu ir kūno svorio kontrole.

    Didelę reikšmę turi ir ankstyvas nustatymas, nes daugeliu atvejų gydymas būna efektyviausias ligą aptikus pradinėse stadijose. Reguliarūs profilaktiniai patikrinimai, dalyvavimas patikros programose ir dėmesys nerimą keliantiems simptomams gali pagerinti prognozes.

    PSO taip pat pabrėžia, kad vėžio valdymas neturi apsiriboti vien gydymu. Kompleksinė onkologinė priežiūra apima reabilitaciją, skausmo kontrolę, paliatyviąją pagalbą ir paramą šeimoms, nes liga dažnai tampa ilgalaikiu visos aplinkos išbandymu.

  • Portugalija į Venesuelą skraidina 8,7 tonos vaistų: atnaujinami tiesioginiai skrydžiai po drebėjimų

    Portugalija į Venesuelą skraidina 8,7 tonos vaistų: atnaujinami tiesioginiai skrydžiai po drebėjimų

    Portugalija į Venesuelą išsiuntė humanitarinį krovinį su 8,7 tonos vaistų, skirtų po birželio 24 dieną įvykusių dviejų žemės drebėjimų nukentėjusiems žmonėms. Skrydis iš Lisabonos suplanuotas taip, kad medikamentai pasiektų Venesuelos Sveikatos apsaugos ministeriją ir papildytų skubiai reikalingų priemonių atsargas.

    Siunta suformuota po farmacijos sektoriaus organizacijų raginimo prisidėti prie pagalbos, o vaistai paaukoti kelių bendrovių. Portugalijos institucijos pabrėžė, kad tokio masto medicininių priemonių siuntimas yra kritiškai svarbus, kai daliai gyventojų gydymas reikalingas ne tik dėl traumų, bet ir dėl po stichijos išaugusios infekcijų rizikos.

    Tiesioginiai skrydžiai grįžta

    Šis reisas žymi ir tiesioginių oro ryšių tarp šalių atnaujinimą, kurie buvo sustabdyti po drebėjimų. Portugalijos oro bendrovė TAP nurodė, kad kol kas skrydžiai vykdomi į Arturo Michelena oro uostą Valensijoje, o maršrutai į kitas kryptis, įskaitant Karakasą, turėtų būti grąžinami palaipsniui, atsistatant infrastruktūrai.

    Praėjusią savaitę Portugalija jau buvo siuntusi kitą humanitarinės pagalbos paketą: higienos priemones, dvi greitosios pagalbos transporto priemones ir įrankius griuvėsiams tvarkyti. Tuometiniai reisai taip pat buvo susiję su gelbėjimo ir koordinavimo misijomis, kai dalis personalo buvo pargabenta atgal į Portugaliją.

    Sveikatos sistema patiria spaudimą

    Venesueloje birželio 24 dieną įvyko du stiprūs žemės drebėjimai, kuriuos skyrė vos kelios sekundės, o po jų fiksuota daugiau nei 1 200 pakartotinių smūgių. Naujausiais skelbtais duomenimis, žuvo 4 490 žmonių, dar daugiau kaip 16 000 buvo sužeisti, o dalis aukų tuo metu dar nebuvo identifikuotos.

    Pasaulio sveikatos organizacija yra atkreipusi dėmesį, kad po tokių nelaimių auga užkrečiamųjų ligų grėsmė, ypač kai sutrinka vandens tiekimas, sanitarija ir apgyvendinimo sąlygos. Organizacija taip pat yra nurodžiusi, kad šalyje pastaraisiais metais mažėjo skiepijimo apimtys, o tai didina riziką, kai sveikatos sistema patiria papildomą krūvį.

    Padėtį sunkina ir infrastruktūros pažeidimai: po drebėjimų dalis ligoninių buvo uždarytos, o kelios gydymo įstaigos veikė tik iš dalies. Tokiose situacijose medikamentų tiekimas tampa vienu svarbiausių veiksnių, leidžiančių užtikrinti nenutrūkstamą pagalbą sužeistiesiems ir apsaugoti pažeidžiamiausias gyventojų grupes.

  • Uogienė be cukraus ir saldiklių: vienas paprastas triukas, kuris išryškina vaisių saldumą

    Uogienė be pridėtinio cukraus

    Uogienę galima virti ir be cukraus ar saldiklių, o saldumą išgauti iš pačių vaisių. Tam dažniausiai pasitelkiamas lėtas, ilgas kaitinimas, kai vaisiai tirštėja nuo natūralios pektino struktūros ir išgarintos drėgmės.

    Viena aptariamų gudrybių – labai mažas žiupsnelis druskos, kuris sustiprina skonį ir padeda ryškiau pajusti natūralų vaisių saldumą. Visgi svarbu pabrėžti, kad druska nėra lygiavertė cukrui kaip konservantas, todėl laikymo saugumas priklauso nuo pasterizavimo ir higienos.

    Kaip veikia lėtas virimas

    Lėtai verdant ant mažos kaitros, vaisiai ima irti savo sultyse, o natūralus pektinas, ypač esantis obuoliuose, serbentuose ar agrastuose, padeda masei sutirštėti. Kuo daugiau išgarinama vandens, tuo intensyvesnis skonis ir tirštesnė konsistencija.

    Tokiai uogienei ypač tinka minkšti vaisiai ir uogos, pavyzdžiui, braškės, avietės, persikai, vyšnios, gervuogės, raudonieji ir juodieji serbentai. Kietesnius vaisius, pavyzdžiui, obuolius ar kriaušes, verta supjaustyti smulkiau, kad greičiau suminkštėtų.

    Saugumas, laikymas ir pasterizavimas

    Be cukraus virta uogienė paprastai trumpiau išsilaiko atidaryta, todėl ją patikimiausia laikyti šaldytuve ir suvartoti per kelias dienas. Jei norite pasiruošti ilgesniam laikui, būtina pasirūpinti švariais stiklainiais, steriliais dangteliais ir tinkamu pasterizavimu.

    Praktiškas būdas – pasterizuoti orkaitėje: karštą uogienę supilstyti į sausai iškaitintus stiklainius, sandariai užsukti ir kaitinti 120 laipsnių temperatūroje apie 30 minučių. Po to stiklainius patariama atvėsinti pamažu, kad nesuskiltų nuo temperatūrų skirtumo.

    Mitybos specialistai primena, kad Pasaulio sveikatos organizacija rekomenduoja riboti laisvųjų cukrų kiekį racione iki 10 proc. paros energijos. Todėl uogienės be pridėtinio cukraus gali būti patogus būdas mažinti saldumynų kiekį kasdienėje mityboje, tačiau svarbu nepamiršti bendro porcijų dydžio.

    Ruošiant uogienę verta nuolat pamaišyti, kad neprisviltų, o druską dėti itin saikingai, tik skoniui paryškinti. Jei kyla abejonių dėl išlaikymo, patikimiausias pasirinkimas yra pasterizavimas ir laikymas vėsioje, tamsioje vietoje.

  • Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Krokuvos studentai sukūrė DI programėlę: gestų kalbą verčia į tekstą realiuoju laiku

    Trys Krokuvos studentai sukūrė programėlę, kuri pasitelkdama DI iš vaizdo kameros atpažįsta gestų kalbos abėcėlę ir ją paverčia ekrane rodomu tekstu. Projekto tikslas – palengvinti bendravimą tarp girdinčių ir negirdinčių žmonių kasdienėse situacijose.

    Sistema analizuoja rankų vaizdą, identifikuoja 21 būdingą plaštakos tašką ir stebi jų padėtį bei judesį laike. Remdamasi šiais duomenimis ji atpažįsta konkrečią raidę arba tarpą, o rezultatą pateikia kaip tekstą telefone ar kompiuteryje.

    Kūrėjai pabrėžia, kad naudojami du DI modeliai: vienas patikrina, ar judesys iš tiesų yra gestas, kitas priskiria jam raidę. Toks sprendimas padeda sumažinti klaidų skaičių ir išvengti atsitiktinių atpažinimų, kai ranka patenka į kadrą, bet žmogus nekomunikuoja gestų kalba.

    Projektas atsirado reaguojant į plačiai paplitusią socialinę problemą. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, daugiau nei 430 mln. žmonių pasaulyje dėl reikšmingo klausos sutrikimo reikia reabilitacijos, o Pasaulio kurčiųjų federacija skaičiuoja, kad gestų kalbomis naudojasi per 70 mln. žmonių.

    Šiuo metu programėlė atpažįsta pavienes gestų kalbos abėcėlės raides, tačiau komanda planuoja pereiti prie žodžių ir sakinių, kad įrankis tiktų natūralesniam dialogui. Taip pat svarstoma sukurti trimatį avatarą, kuris tekstą pateiktų gestų kalba, bei integruoti sprendimą su interneto komunikatoriais ir vaizdo konferencijų platformomis.

    Kūrėjai pripažįsta, kad dabartinė versija dar nėra galutinis produktas, o veikimui realiose situacijose būtini platesni bandymai su vartotojais. Jų vertinimu, platesniems testams tinkama versija galėtų atsirasti per 9–12 mėnesių.

  • PSO Europa ragina karščio bangas laikyti sveikatos krize: kodėl ligoninės jau perkrautos

    PSO Europa ragina karščio bangas laikyti sveikatos krize: kodėl ligoninės jau perkrautos

    Europą apėmus karščio bangai, Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos regiono vadovas Hansas Kluge paragino vyriausybes ekstremalų karštį pripažinti sveikatos krize ir veikti dar prieš temperatūrai pasiekiant piką. Pasak jo, vien tik perspėjimų nepakanka, jei sveikatos sistema nėra pasirengusi staigiam pacientų srautui.

    Pastarosiomis dienomis kai kuriose Europos vietose fiksuota daugiau nei 40 laipsnių karščio, o skubios pagalbos tarnybos praneša apie išaugusį iškvietimų skaičių. Ligoninės priima daugiau pacientų dėl šilumos smūgio, dehidratacijos ir kitų su karščiu susijusių būklių, o didžiausia rizika tenka vyresnio amžiaus žmonėms ir sergantiems lėtinėmis ligomis.

    „Pripažinkite ekstremalų karštį sveikatos krize ir veikite dar prieš temperatūrai pasiekiant piką“, – sakė Hansas Kluge.

    PSO Europos regiono vadovas pabrėžė, kad pasirengimas turi būti praktinis ir operatyvus. Tai apima lovų atlaisvinimą, didelės rizikos pacientų apsaugą, patikimą patalpų vėsinimą, atsarginių elektros šaltinių patikrą ir papildomą paramą sveikatos priežiūros darbuotojams, kuriems karščio metu tenka didesnis krūvis.

    Karštis jau daro apčiuopiamą spaudimą sveikatos paslaugoms keliose šalyse. Prancūzijoje skubios pagalbos skyriai fiksavo kelis kartus išaugusį pacientų skaičių dėl karščio sukeltų sutrikimų, įskaitant šilumos smūgį, dehidrataciją ir natrio kiekio sumažėjimą kraujyje.

    Jungtinėje Karalystėje Londono greitosios medicinos pagalbos tarnyba pranešė, kad ekstremalus karštis prisidėjo prie rekordinės apkrovos, kai per vieną dieną teko reaguoti į 8 869 skubius iškvietimus. Dalis Nacionalinės sveikatos tarnybos ligoninių taip pat skelbė kritines situacijas, kai vėsinimo sutrikimai paveikė medicinos įrangos darbą, operacines ir palatas.

    Ekspertai pabrėžia, kad dažnėjančios ir intensyvėjančios karščio bangos Europoje tampa nebe išimtimi, o vis labiau prognozuojama vasarų realybe. Dėl to vis daugiau dėmesio skiriama karščio veiksmų planams, ankstyvo perspėjimo sistemoms, miestų vėsinimo sprendimams ir sveikatos sektoriaus atsparumui, kad karštis nevirstų masiniu sveikatos sutrikimų ir mirčių šuoliu.

  • Karščio banga Europoje: per kaitras fiksuojama virš 1 300 mirčių, Lenkijoje – 40,5 laipsnio rekordas

    Europą užgriuvusi istorinė karščio banga kelia vis didesnį pavojų sveikatai ir trikdo kasdienį gyvenimą. Dėl ekstremalių temperatūrų fiksuojami papildomi mirčių atvejai, o kai kuriose šalyse pradeda strigti ir kritinė infrastruktūra.

    Pasak Pasaulio sveikatos organizacijos, nuo birželio 21 dienos Europoje suskaičiuota daugiau nei 1 300 papildomų mirčių, kurios siejamos su karščiais. Organizacija pabrėžia, kad su kaitra vienu metu susiduria apie 150 mln. žemyno gyventojų, todėl rizika ypač didelė pažeidžiamoms grupėms.

    Lenkijoje savaitgalį užfiksuoti nauji temperatūrų rekordai. Sluubicėje termometrų stulpelis pakilo iki 40,5 laipsnio, o Torunėje pasiekė 40,3 laipsnio; jei matavimai bus patvirtinti, tai būtų aukščiausia šalyje kada nors registruota temperatūra.

    Prognozuojama, kad karščio bangos pikas Lenkijos vakaruose tęsiasi ir toliau: kai kur temperatūra gali priartėti prie 41 laipsnio. Kitose šalies dalyse taip pat išlieka itin karšta, o kiek vėsiau turėtų būti tik pajūryje ir kalnų papėdėse.

    Ekstremalus karštis jau daro poveikį ir susisiekimui. Dėl kontaktinio tinklo gedimų kai kuriose geležinkelio atkarpose laikinai stabdomas traukinių eismas, o dalyje linijų traukiniai nukreipiami arba priversti važiuoti lėčiau.

    Sveikatos ir gelbėjimo tarnybos ragina gyventojus elgtis atsakingai: vengti tiesioginės saulės, gerti pakankamai vandens ir riboti alkoholio vartojimą. Didžiausias dėmesys rekomenduojamas vyresnio amžiaus žmonėms ir vaikams, kurie karštį pakelia sunkiau.

    Kaitros padariniai juntami ir kitose Europos valstybėse. Vokietijoje fiksuota ypač karšta naktis, kai temperatūra nenukrito žemiau 29,4 laipsnio, o Italijoje kai kurie miestai ieško sprendimų, kaip suteikti žmonėms atokvėpį nuo karščio – pavyzdžiui, laikinai atveria vėsinamas viešąsias erdves.

    Prancūzijoje visuomenės sveikatos institucijos praneša apie maždaug 1 000 didesnį mirčių skaičių, lyginant su ankstesniais mėnesiais, o didžiausia rizika tenka vyresniems nei 65 metų žmonėms. Tarnybos atkreipia dėmesį, kad per kaitras daugiau žmonių miršta namuose, todėl svarbu reguliariai pasitikrinti vienišus artimuosius ir kaimynus.

    Specialistai pabrėžia, kad dažnėjančios karščio bangos Europoje tampa vis reikšmingesniu visuomenės sveikatos ir infrastruktūros iššūkiu. Net ir trumpalaikė kaitra gali sukelti šilumos smūgį, paūminti širdies bei kvėpavimo ligas, todėl rekomenduojama planuoti dienotvarkę taip, kad aktyviausia veikla vyktų ryte arba vakare.

  • Rekordinė karščio banga Europoje: virš 1 300 mirčių, 43,7 laipsnio rekordai ir kas laukia toliau

    Rekordinė karščio banga Europoje: virš 1 300 mirčių, 43,7 laipsnio rekordai ir kas laukia toliau

    Karščio banga slenka į rytus

    Europa išgyvena vieną intensyviausių karščio bangų per stebėjimų istoriją: fiksuojami nauji temperatūros rekordai, o karštis iš Vakarų ir Vidurio Europos slenka Balkanų ir Ukrainos kryptimi. Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad nuo birželio 21 dienos užfiksuota daugiau kaip 1 300 perteklinių mirčių.

    Medikai ir meteorologai pabrėžia, kad rizika didžiausia vyresnio amžiaus žmonėms, sergantiems lėtinėmis ligomis, taip pat mažiems vaikams. Tarp skaudžiausių incidentų minimos mirtys įkaitusiuose automobiliuose ir nelaimės prie vandens telkinių, kai žmonės ieško atgaivos neprižiūrimose vietose.

    Kodėl šis karštis toks užsitęsęs?

    Sinoptikai karščio bangą sieja su vadinamuoju omega bloku, kai atmosferos srautai suformuoja stabilų barjerą ir karštas, sausas oras užstringa virš regiono. Tokiu atveju vėsinančios žemo slėgio sistemos lieka tarsi „atstumtos“ į šonus, todėl įkaitęs oras išsilaiko kelias dienas ar net ilgiau.

    Mokslininkų grupė World Weather Attribution vertinimu, tokio masto karštis taip anksti vasarą be klimato kaitos būtų buvęs praktiškai neįmanomas. Pasaulio meteorologijos organizacija ir PSO ne kartą yra pabrėžusios, kad Europa šyla sparčiausiai iš visų žemynų, o temperatūros augimas čia viršija pasaulinį vidurkį.

    Rekordai ir padariniai

    Karščio mastą iliustruoja nacionaliniai rekordai: Čekijoje Doksanuose užfiksuota 41,9 laipsnio temperatūra, Vokietijoje prie Lenkijos sienos Coschene 41,7 laipsnio. Lenkijoje Slubicuose termometrai rodė 40,5 laipsnio, o Ispanijos Kantabrijoje Tama gyvenvietėje pasiekta 43,7 laipsnio riba.

    Kai kur fiksuotos ir itin šiltos naktys, kurios pavojingos tuo, kad organizmas neatsigauna nuo dienos karščio. Tai didina šilumos streso, dehidratacijos, širdies ir kraujagyslių komplikacijų tikimybę, o ligoninių priėmimo skyriai sulaukia daugiau pacientų.

    Prancūzijoje nacionalinė sveikatos agentūra skaičiuoja apie 1 000 perteklinių mirčių per kelias dienas, daugiausia tarp 65 metų ir vyresnių žmonių. Šalyje taip pat daugėjo skendimų atvejų, o panaši tendencija fiksuota ir kitose valstybėse, kai žmonės masiškai traukė prie upių ir ežerų.

    Kaip reaguoja valdžios institucijos?

    Dalis miestų ėmėsi papildomų priemonių, kad sumažintų spaudimą greitosios pagalbos ir gelbėjimo tarnyboms. Paryžiuje buvo ribojamas alkoholio vartojimas viešose vietose, kai kurie renginiai perkelti, o lankytini objektai karščio piko metu trumpino darbo laiką.

    Vokietijos sostinėje pareigūnai karštomis dienomis naudojo vandens patrankas gyventojams atvėsinti, o Belgijoje atšauktas masinis renginys, motyvuojant dalyvių ir gelbėtojų saugumu. Prancūzijoje valdžia taip pat akcentavo mokyklų ir darželių vėsinimo bei pastatų pritaikymo klausimą.

    Kur karštis keliaus toliau?

    Prognozuojama, kad karščio banga artimiausiomis dienomis stipriausiai veiks Balkanų šalis ir dalį Ukrainos, o kai kur temperatūra gali artėti prie 40 laipsnių. Kai kur jau fiksuojami gaisrai, kuriuos kursto sausra ir aukšta temperatūra.

    Ukrainai situaciją apsunkina karo nuniokota energetikos infrastruktūra: dėl pažeidimų ir remonto darbų elektros tinklas vasarą turi mažiau rezervo, o karštis didina elektros paklausą, ypač vėsinimui. Energetikos operatoriai kai kuriuose regionuose skelbė laikinas vartojimo ribojimo priemones, siekdami išvengti tinklo perkrovų.

    PSO vadovas Tedros Adhanom Ghebreyesus ragino šalis įgyvendinti karščio sveikatos veiksmų planus ir priminė, kad šilumos stresas gali būti tylus žudikas. Ekspertai pabrėžia, kad prisitaikymas tampa ne vien komforto, bet ir visuomenės sveikatos bei infrastruktūros atsparumo klausimu.