CP v2

Tag: Polifenoliai

  • Ar verta gerti arbatą kasdien? Dietologai įvardijo 5 naudas širdžiai, protui ir cukraus kontrolei

    Kasdienis arbatos puodelis daugeliui yra įprotis, siejamas su ramybe ir trumpa pertrauka, tačiau moksliniai tyrimai rodo, kad ši tradicija gali turėti ir apčiuopiamos naudos sveikatai. Arbatoje gausu biologiškai aktyvių junginių, ypač polifenolių, kurie siejami su širdies ir kraujagyslių apsauga, uždegimo mažinimu bei medžiagų apykaitos reguliavimu.

    Didžiausio dėmesio dažniausiai sulaukia žalioji ir juodoji arbata. Žaliojoje arbatoje daugiau katechinų, įskaitant epigalokatechino galatą, o juodojoje arbatoje gausu flavonoidų, kurie susidaro fermentacijos metu ir taip pat gali būti naudingi kraujagyslėms.

    Tyrimuose reguliarus arbatos vartojimas siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių rizikos žymenimis, tokiais kaip kraujospūdis, mažo tankio cholesterolio koncentracija ir trigliceridų rodikliai. Šis ryšys dažniausiai aiškinamas polifenolių poveikiu kraujagyslių sienelėms ir oksidaciniam stresui.

    Dalis apžvalginių tyrimų rodo, kad didesnis žaliosios arbatos vartojimas gali būti susijęs su mažesne mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų rizika. Vis dėlto specialistai pabrėžia, kad tai nėra vaistas, o vienas iš mitybos įpročių, kuris geriausiai veikia kartu su subalansuota mityba ir aktyviu gyvenimo būdu.

    Arbatoje esantis kofeinas gali padėti išlaikyti budrumą, ypač atliekant ilgesnes ar sudėtingesnes užduotis. Skirtingai nei kavoje, arbatoje kofeino paprastai būna mažiau, todėl daliai žmonių ji sukelia švelnesnį, stabilesnį poveikį.

    Kitas svarbus junginys yra L-teaninas, dažniau minimas žaliojoje arbatoje. Jis siejamas su ramesne savijauta, o derinyje su kofeinu kai kuriuose tyrimuose aptariamas kaip galintis padėti išlaikyti dėmesį be ryškaus nervingumo.

    Polifenoliai laikomi viena iš medžiagų, galinčių daryti įtaką žarnyno mikrobiomai, nes jie tampa maistu tam tikroms bakterijoms ir gali skatinti palankesnę mikroorganizmų pusiausvyrą. Žarnyno ekosistema siejama ne tik su virškinimu, bet ir su uždegimo procesais bei metaboline sveikata.

    Žaliojoje arbatoje esantys katechinai tiriami ir dėl galimo poveikio riebalų apykaitai bei jautrumui insulinui. Nors rezultatai skiriasi priklausomai nuo žmogaus mitybos, fizinio aktyvumo ir kitų veiksnių, tyrimuose aptariama, kad reguliarus vartojimas gali būti susijęs su palankesniais metaboliniais rodikliais.

    Arbatos vartojimas taip pat siejamas su mažesne 2 tipo diabeto rizika, o mokslinėje literatūroje dažnai aptariamas ryšys tarp kelių puodelių per dieną ir palankesnių ilgalaikių rodiklių. Juodojoje arbatoje esantys flavonoidai tiriami dėl galimo poveikio gliukozės apykaitai ir kraujagyslių funkcijai.

    Svarbu įvertinti ir praktinę pusę: pridėtinis cukrus, saldūs sirupai ar kaloringi priedai gali panaikinti dalį naudos, todėl, siekiant sveikatai palankesnio pasirinkimo, dažniausiai rekomenduojama gerti arbatą be saldiklių arba riboti jų kiekį.

    Galiausiai, arbata nėra universali visiems. Žmonėms, jautriems kofeinui, turintiems miego sutrikimų ar vartojantiems tam tikrus vaistus, verta pasitarti su gydytoju ar vaistininku, ypač jei planuojama reikšmingai didinti vartojimą arba rinktis koncentruotus arbatos ekstraktus.

  • Ekspertai pataria kepenims: kodėl būtent obuoliai ir jų flavonoidai dažnai minimi tyrimuose

    Obuoliai dažnai vadinami vienu paprasčiausių kasdienių pasirinkimų, kai kalbama apie subalansuotą mitybą ir ilgalaikę savijautą. Mitybos ekspertai pabrėžia, kad šiame vaisiuje gausu biologiškai aktyvių medžiagų, kurios siejamos ir su kepenų būklės rodikliais.

    Daugiausia dėmesio tyrimuose skiriama flavonoidams, tai yra augalų polifenoliams, kurie padeda augalams apsisaugoti nuo aplinkos poveikio. Žmogaus mityboje flavonoidai vertinami dėl antioksidacinių ir priešuždegiminių savybių, o tai svarbu organams, nuolat dalyvaujantiems medžiagų apykaitoje.

    Mokslinėje literatūroje vis dažniau aptariama, kad didesnis flavonoidų kiekis mityboje siejamas su palankesniais širdies ir kraujagyslių sistemos rodikliais, mažesniu uždegimo lygiu ir geresne kraujagyslių funkcija. Kepenims tai aktualu, nes jos yra centrinė „filtravimo“ ir medžiagų apykaitos grandis, o lėtinis uždegimas bei oksidacinis stresas siejami su įvairiais kepenų sutrikimais.

    Obuoliai išsiskiria tuo, kad flavonoidų juose gali būti reikšmingai, ypač jei valgoma su žievele. Būtent žievelėje neretai susikaupia didesnė dalis polifenolių ir skaidulų, todėl rekomenduojama obuolius gerai nuplauti ir, jei nėra kontraindikacijų, vartoti neskustus.

    Kita svarbi grandis yra skaidulos, kurių obuoliuose yra tiek tirpių, tiek netirpių. Tirpios skaidulos gali prisidėti prie cholesterolio apykaitos reguliavimo, o tai netiesiogiai siejama su riebalų kaupimosi kepenyse rizika, ypač kai mityboje daug sočiųjų riebalų ir itin perdirbtų produktų.

    Netirpios skaidulos svarbios virškinimo sistemai, nes padeda palaikyti reguliarų žarnyno darbą. Geresnė virškinimo sistemos funkcija dažnai vertinama kaip papildomas veiksnys, prisidedantis prie mažesnės metabolinės apkrovos organizmui.

    Ekspertai pabrėžia, kad didžiausią naudą duoda ne pavienis produktas, o nuoseklūs mitybos įpročiai, kai kasdien valgoma daugiau augalinio maisto. Obuoliai dažnai minimi kaip praktiškas pasirinkimas, nes jie lengvai prieinami, palyginti nebrangūs ir tinkami užkandžiui vietoje saldumynų.

    Jei ne visiems patinka valgyti obuolius žalius, alternatyva gali būti pjaustyti obuoliai su koše, natūraliu jogurtu ar nedideliu kiekiu cinamono. Svarbu atkreipti dėmesį į pridėtinį cukrų, nes pirktiniuose obuolių tyrėse ar desertuose jo kiekis gali panaikinti dalį tikėtinos naudos.

    Medikai primena, kad kepenų būklę labiausiai veikia visuma: kūno svoris, fizinis aktyvumas, alkoholio vartojimas, miego kokybė ir bendras raciono balansas. Todėl obuoliai gali būti viena iš naudingų kasdienių detalių, bet jie nepakeičia gydytojo rekomendacijų, jei jau yra diagnozuota kepenų liga ar atsiranda simptomų.