Perkate alyvuogių aliejų? Viena etiketė išduoda naudingiausią – daugelis praleidžia

Kas iš tiesų laikoma kokybišku?

Alyvuogių aliejus dažnai vadinamas vienu svarbiausių Viduržemio jūros mitybos ramsčių, tačiau parduotuvėje po tuo pačiu pavadinimu slepiasi skirtingos kokybės produktai. Didžiausią naudą siejame su ypač tyrų alyvuogių aliejumi, ant etiketės žymimu kaip „extra virgin“.

Toks aliejus išgaunamas mechaniškai, dažniausiai šaltuoju būdu, todėl jame geriau išlieka natūralūs antioksidantai ir aromatinės medžiagos. Tuo metu rafinuotas alyvuogių aliejus apdorojamas taip, kad būtų stabilesnis, švelnesnio skonio ir ilgiau išsilaikytų, tačiau jo sudėtis paprastai tampa skurdesnė.

Kodėl „extra virgin“ vertinamas labiau?

Skirtingų rūšių alyvuogių aliejus turi panašią riebalų rūgščių struktūrą, ypač daug oleino rūgšties, kuri mityboje vertinama dėl palankesnio poveikio širdies ir kraujagyslių sistemai. Vis dėlto didžiausias skirtumas atsiranda dėl biologiškai aktyvių junginių, kurių kiekį lemia gamybos technologija ir žaliavos kokybė.

Ypač tyrame aliejuje dažniau aptinkama daugiau polifenolių, kurie siejami su antioksidaciniu poveikiu. Būtent jie dažnai suteikia būdingą kartumą ir lengvą aitrumą gerklėje, kurį specialistai neretai vadina kokybės ženklu, jei skonis nėra nemalonus ar deginantis.

Etiketė, į kurią verta įsižiūrėti

Norint paprasčiau atsirinkti, pirmiausia verta ieškoti aiškios nuorodos, kad tai „extra virgin“ alyvuogių aliejus, o ne mišinys ar rafinuotas produktas. Kitas svarbus orientyras yra rūgštingumas: pagal ES reikalavimus „extra virgin“ rūgštingumas negali viršyti 0,8 proc., o geros kokybės aliejuose jis dažnai būna dar mažesnis.

Praktikoje pirkėjai dažnai suklysta rinkdamiesi vien pagal užrašą „olive oil“, kuris gali reikšti rafinuoto aliejaus ir ypač tyro aliejaus mišinį. Taip pat verta patikrinti sudėtį: jei nurodoma, kad tai kelių aliejų mišinys, tai jau bus kitas produktas, net jei dominuoja alyvuogių aliejus.

Ne mažiau svarbus ir šviežumas: ypač tyras aliejus yra jautresnis laikymui, todėl geriau rinktis kuo šviežesnės gamybos partiją ir laikyti tamsioje, vėsioje vietoje. Kokybiškas aliejus dažnai pilstomas į tamsaus stiklo butelius arba metalines pakuotes, nes šviesa spartina oksidaciją.

Virtuvėje skirtingos rūšys turi savo vietą: „extra virgin“ dažniausiai rekomenduojamas salotoms, užpilams ir patiekalams gardinti po gaminimo, kai norisi išsaugoti aromatą. Kepimui žmonės neretai renkasi rafinuotesnį alyvuogių aliejų dėl neutralesnio skonio ir stabilesnių savybių, tačiau pasirinkimas priklauso nuo temperatūros ir įpročių.