CP v2

Tag: Priedangos

  • Anykščių rajono savivaldybė primena: ką turėti 72 val. krepšyje ir kur slėptis pavojaus metu

    Anykščių rajono savivaldybė primena: ką turėti 72 val. krepšyje ir kur slėptis pavojaus metu

    Anykščių rajono savivaldybė gyventojams primena, kad ekstremalios situacijos gali užklupti netikėtai, todėl verta iš anksto pasiruošti. Savivaldybės atmintinėje akcentuojami du pagrindiniai dalykai: 72 valandoms skirtas išvykimo krepšys ir artimiausios vietos, kur būtų galima laikinai prisidengti ar gauti pagalbą.

    Civilinės saugos specialistai pabrėžia, kad pirmosios paros po nelaimės dažnai būna sudėtingiausios dėl sutrikusio ryšio, tiekimo ir paslaugų. Dėl to rekomenduojama namuose turėti atsargų, kurios leistų savarankiškai išgyventi bent 3 paras, kol pagalba pasieks visus.

    Kas turi būti 72 val. krepšyje?

    Pasak savivaldybės, išvykimo krepšį reikėtų susidėti taip, kad jis būtų lengvai paimamas ir pritaikytas visai šeimai. Pirmiausia rekomenduojama pasirūpinti dokumentais, grynaisiais pinigais bei svarbiomis šeimos nuotraukomis ar kita jums svarbia informacija.

    Taip pat būtina vandens ir maisto atsarga: nurodoma turėti apie 12 litrų vandens vienam asmeniui, geriausia mažesniais buteliukais, bei negendančių produktų. Prie krepšio turėtų atsidurti vaistai, higienos priemonės, šiltesni drabužiai ir universaliausi buities įrankiai.

    Ryšiui ir informacijai gauti patariama turėti radijo imtuvą bei žibintuvėlį su atsarginėmis baterijomis. Ekstremaliomis aplinkybėmis mobilusis ryšys gali strigti, todėl radijas išlieka vienas patikimiausių būdų sekti oficialius pranešimus.

    Kur ieškoti prieglobsčio Anykščių rajone?

    Atmintinėje gyventojai raginami įsidėmėti ženklus savo aplinkoje ir iš anksto pasitikrinti artimiausius adresus. Skiriami kolektyvinės apsaugos statiniai ir priedangos, kurios skirtos skirtingoms situacijoms.

    Kolektyvinės apsaugos statiniai dažniausiai būna mokyklos ar kiti didesni pastatai, kuriuose ekstremalios situacijos metu gali būti suteikiama laikina pastogė, maistas ir pagalba. Priedangos, dažniausiai įrengiamos rūsiuose ar kitose požeminėse patalpose, labiau orientuotos į trumpalaikę apsaugą, pavyzdžiui, oro pavojaus metu.

    Svarbiausios taisyklės išeinant iš namų

    Jei tektų skubiai palikti namus, savivaldybė primena paprastą, bet kritiškai svarbią seką: išjungti dujas ir elektrą, užsukti vandenį. Tai sumažina gaisro, užliejimo ir kitų antrinių nelaimių riziką, kai būstas paliekamas be priežiūros.

    Taip pat raginama pasiimti išvykimo krepšį ir, jei įmanoma, naminius gyvūnus. Ryšio priemones patariama naudoti atsakingai: neperkrauti tinklų skambučiais, o su artimaisiais dažniau susisiekti SMS žinutėmis.

    Savivaldybė kviečia gyventojus pasirengimo informacija pasidalyti su artimaisiais ir kaimynais, nes krizės metu svarbi ne tik individuali, bet ir bendruomenės parengtis. Daugiau civilinės saugos patarimų gyventojai gali rasti nacionalinėje pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms informacijoje.

    Anykščių r. savivaldybės informacija

  • Po oro pavojaus Utenos regione Anykščiuose peržiūrėti reagavimo algoritmai ir priedangų planai

    Po oro pavojaus Utenos regione Anykščiuose peržiūrėti reagavimo algoritmai ir priedangų planai

    Anykščių rajono savivaldybėje gegužės 22 dieną surengtas skubus pasitarimas, į kurį sukviesti savivaldybei pavaldžių įstaigų vadovai. Susitikime analizuota, kaip buvo reaguota į ankstesnę dieną Utenos regione paskelbtą oro pavojų, susietą su bepiločių orlaivių grėsme.

    Pasitarimo metu įstaigų vadovai pateikė informaciją, kaip organizacijos priėmė perspėjimo pranešimus ir kaip buvo įgyvendinti nurodymai žmonėms ieškoti prieglobsčio saugiose vietose bei priedangose. Taip pat aptarta, kokie sprendimai veikė sklandžiai, o kuriose grandyse išryškėjo praktiniai trukdžiai.

    Pasak savivaldybės, situacija tapo realiu civilinės saugos pasirengimo testu, leidusiu įvertinti informavimo ir veiksmų koordinavimo greitį. Susitikime atkreiptas dėmesys į būtinybę vienodinti reagavimo tvarką skirtingose įstaigose, kad kilus panašioms grėsmėms sprendimai būtų priimami be delsimo.

    „Mūsų regioną ir Anykščių rajoną palietusi situacija tapo realiu testu civilinės saugos sistemai. Ši patirtis aiškiai parodė, kurios grandys veikia sklandžiai, o kur turime operatyviai koreguoti veiksmų planus“, – sakė Anykščių rajono savivaldybės meras Kęstutis Tubis.

    Savivaldybė nurodė, kad artimiausiu metu, atsižvelgiant į pasitarime išsakytas rekomendacijas, bus atnaujinti ir sugriežtinti įstaigų vidiniai reagavimo algoritmai. Taip pat planuojama peržiūrėti priedangų pasiekiamumą ir infrastruktūrą, kad gyventojų nukreipimas į saugias vietas būtų aiškesnis ir greitesnis.

    Pasitarime pabrėžta, kad tokio tipo incidentai vis dažniau vertinami kaip kompleksinės saugumo aplinkos dalis, todėl būtina nuolat tikrinti praktinį pasirengimą, o ne remtis vien dokumentais. Savivaldybė akcentavo, jog išvadų tikslas – didinti gyventojų saugumą ir užtikrinti, kad perspėjimai bei veiksmai būtų suprantami ir įgyvendinami visose įstaigose vienodai.

  • Oro pavojaus perspėjimas telefone: ką reiškia spalvos ir kokių veiksmų imtis nedelsiant

    Oro pavojaus perspėjimas telefone: ką reiškia spalvos ir kokių veiksmų imtis nedelsiant

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų svarbiausia yra išlikti ramiems, nedelsiant įvertinti, kur esate, ir laikytis oficialių institucijų nurodymų. Tokie pranešimai skirti greitai informuoti apie galimą grėsmę iš oro ir padėti gyventojams laiku pasitraukti į saugesnes vietas.

    Lietuvoje perspėjimai gali būti perduodami sirenomis, per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą į mobiliuosius telefonus, taip pat per nacionalinį transliuotoją ir kitus oficialius kanalus. Kuo mažiau improvizacijos ir kuo daugiau aiškių veiksmų pagal rekomendacijas, tuo didesnė tikimybė išvengti sužeidimų.

    Kaip suprasti perspėjimo lygius?

    Geltonas lygis paprastai reiškia, kad situacija stebima ir yra tikimybė, jog grėsmė gali priartėti ar išaugti. Tai signalas pasiruošti, susiplanuoti artimiausią priedangą, pasitikrinti ryšio priemones ir sekti oficialią informaciją.

    Raudonas lygis reiškia, kad grėsmė yra reali arba labai tikėtina artimiausiu metu, todėl reikia veikti nedelsiant. Tokiu atveju būtina kuo greičiau pasitraukti į priedangą arba saugią patalpą ir likti ten, kol bus pranešta apie pavojaus pabaigą.

    Baltas lygis reiškia, kad oro pavojaus nėra arba jis pasibaigė, tačiau rekomenduojama dar kurį laiką išlikti budriems. Jei buvo nurodyta laukti papildomų pranešimų, verta jų sulaukti prieš grįžtant prie įprastos veiklos.

    Ką daryti iškart gavus pranešimą?

    Išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone, pirmiausia atsiverskite oficialią informaciją ir įsiklausykite į nurodymus. Jeigu įmanoma, persiųskite žinutę artimiesiems, ypač vyresnio amžiaus žmonėms, kurie gali nepastebėti perspėjimo.

    Jei esate pastate, saugiausia rinktis patalpą be langų arba požeminę erdvę, o jeigu to nėra, taikyti dviejų sienų taisyklę. Tai reiškia, kad tarp jūsų ir lauko turi būti bent dvi sienos, o nuo langų reikėtų pasitraukti kuo toliau.

    Jei esate lauke, svarbiausia greitai rasti priedangą ir nelikti atvirose vietose. Praktikoje laikinai gali tikti požeminės perėjos, tuneliai, rūsiai ar požeminės automobilių stovėjimo aikštelės, tačiau pasirinkimą reikėtų derinti su situacija ir oficialiais nurodymais.

    Skirtingos situacijos: namai, darbas, transportas

    Jei perspėjimas užklupo namuose, užtraukite užuolaidas, pasitraukite nuo langų ir persikelkite į saugesnę patalpą. Jei turite galimybę, pasiruoškite pagrindinius daiktus, kad prireikus galėtumėte greitai persikelti į priedangą.

    Jei esate biure, prekybos centre ar kitoje įstaigoje, vadovaukitės atsakingų darbuotojų nurodymais ir nebandykite savarankiškai keisti žmonių srautų. Jei aiškių nurodymų nėra, logiškiausia kryptis yra į priedangą, rūsį, požeminę aikštelę arba patalpą be langų.

    Jei esate viešajame transporte, klausykite vairuotojo nurodymų ir netrukdykite jam priimti sprendimų. Sustojus transportui, kuo greičiau judėkite į artimiausią saugią vietą, o telefono skambučių venkite, kad nebūtų apkrauti ryšio tinklai.

    Pastebėjus įtartiną skrendantį ar nukritusį objektą, svarbu prie jo nesiartinti ir apie tai pranešti numeriu 112. Taip pat rekomenduojama nefilmuoti ir nefotografuoti incidento, nes tai gali kelti papildomą riziką ir trukdyti tarnybų darbui.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis, prieš išeidami, kai tai saugu padaryti, išjunkite elektrą, užsukite dujas ir vandenį, uždarykite langus bei duris. Pasiimkite būtiniausius dokumentus, vaistus, vandenį ir ryšio priemones, o grįžkite tik gavę oficialų leidimą.

    Oro pavojaus situacijose dažniausios klaidos yra delsimas, bandymas stebėti įvykius lauke ir nepasitikėjimas oficialia informacija. Geriausia taktika yra greitas pasitraukimas į saugią vietą ir laukimas, kol bus paskelbtas pavojaus atšaukimas.

  • Priminimas gyventojams: ką daryti pamačius droną, išgirdus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą

    Priminimas gyventojams: ką daryti pamačius droną, išgirdus oro pavojaus signalą ar radus įtartiną daiktą

    Gyventojams primenama, kaip elgtis kasdienėse situacijose, kurios gali būti susijusios su saugumu: pastebėjus droną, gavus perspėjimą apie oro pavojų ar radus įtartiną daiktą. Tokios rekomendacijos aktualios ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse, nes incidentai gali nutikti bet kur.

    Pastebėjus droną, pirmiausia svarbu įvertinti aplinkybes: ar jis skraido virš jautrių objektų, ar elgiasi neįprastai, ar jo buvimas kelia realų pavojų. Jeigu kyla įtarimų, rekomenduojama nefotografuoti ir nesistengti jo „numušti“ ar kitaip paveikti, o saugiai pasitraukti į pastogę ir apie situaciją pranešti skubios pagalbos tarnyboms numeriu 112.

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia veikti greitai ir ramiai: nedelsti, susirasti artimiausią priedangą arba slėptuvę, o jei tokios nėra, rinktis patalpas be langų ar kuo toliau nuo jų. Taip pat patariama sekti oficialius pranešimus ir instrukcijas, nes perspėjimai gali būti tikslinami pagal besikeičiančią situaciją.

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar ardyti negalima, net jei jis atrodo „nepavojingas“ ar „paliktas netyčia“. Reikėtų atsitraukti, perspėti aplinkinius, kad nesartintų, o apie radinį kuo greičiau pranešti numeriu 112 ir, jei įmanoma, nurodyti tikslią vietą bei matomus požymius.

    Specialistai pabrėžia, kad tokiose situacijose daugiausia nelaimių kyla dėl smalsumo ir bandymo veikti savarankiškai. Saugiausias sprendimas yra laikytis oficialių rekomendacijų, nekelti rizikos sau ir kitiems bei kuo greičiau perduoti informaciją tarnyboms.

  • Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą? LT72 paaiškina, ką daryti nedelsiant

    Pastebėjote droną ar gavote oro pavojaus pranešimą? LT72 paaiškina, ką daryti nedelsiant

    Didėjant įvairių incidentų ir hibridinių grėsmių rizikai, vis daugiau žmonių susiduria su situacijomis, kai reikia reaguoti greitai: danguje pastebimas dronas, telefone pasirodo perspėjimas apie oro pavojų arba viešoje vietoje randamas įtartinas daiktas. Tokiais atvejais svarbiausia išlikti ramiems, nepasikliauti gandais ir vadovautis oficialiomis rekomendacijomis.

    LT72 – oficiali gyventojų pasirengimo ekstremaliosioms situacijoms informavimo sistema – pabrėžia, kad daugiausia klaidų padaroma dėl smalsumo ir skubos. Artėjimas prie įtartinų objektų, filmavimas ar informacijos sklaida socialiniuose tinkluose gali ne tik kelti pavojų, bet ir trukdyti tarnyboms.

    Ką daryti pamačius droną?

    Pastebėjus droną, pirmiausia rekomenduojama pasitraukti į pastato vidų arba artimiausią priedangą ir vengti langų, balkonų bei atvirų erdvių. Jei yra galimybė, rinkitės patalpą be langų arba tokią vietą, kuri sumažina riziką nuo galimų skeveldrų ir smūgio bangos.

    Nukritusio ar nusileidusio drono liesti negalima, taip pat nereikėtų prie jo artintis ar bandyti perkelti į kitą vietą. Apie situaciją būtina pranešti skubiosios pagalbos tarnybų numeriu 112, kuo tiksliau nurodant vietą ir aplinkybes.

    LT72 taip pat ragina nefotografuoti ir neviešinti informacijos socialiniuose tinkluose, jei tai gali atskleisti tikslią vietą ar kitus jautrius duomenis. Tokia informacija kartais panaudojama vertinant objektų išsidėstymą ar tarnybų veiksmus, todėl saugiausia ją perduoti tik atsakingoms institucijoms.

    Ką reiškia oro pavojaus perspėjimas?

    Gavus perspėjimą apie oro pavojų, svarbiausia nedelsti ir kuo greičiau pereiti į saugiausią įmanomą vietą. Tinkamiausios vietos yra priedanga, rūsys arba patalpa be langų, kur galima sumažinti sužeidimų riziką.

    Esant oro pavojaus signalui, rekomenduojama klausytis oficialių pranešimų, sekti institucijų nurodymus ir be būtinybės neiti į lauką. Taip pat patariama neapkrauti ryšio linijų skambučiais ir žinutėmis, kad kritiniu metu ryšys išliktų prieinamas pagalbos tarnyboms.

    Jei perspėjimas užklumpa darbo vietoje, mokykloje ar prekybos centre, verta laikytis objekto atsakingų asmenų nurodymų ir judėti į numatytas saugias zonas. Svarbu, kad sprendimus lemtų ne smalsumas, o saugumo logika: atstumas nuo langų ir kuo daugiau masyvių konstrukcijų tarp jūsų ir galimos grėsmės.

    Radote įtartiną daiktą?

    Radus įtartiną daiktą, jo liesti, judinti ar ardyti negalima, net jei jis atrodo nekenksmingas. Saugiausia yra pasitraukti tuo pačiu keliu, kuriuo atėjote, išlaikant saugų atstumą, ir perspėti šalia esančius žmones nesiartinti.

    Apie radinį reikia nedelsiant pranešti numeriu 112, aiškiai apibūdinant vietą, aplinką ir tai, kas pastebėta. Kol atvyks pareigūnai, patariama stengtis užtikrinti, kad kiti asmenys nepriartėtų, tačiau patiems nebandyti „saugoti“ daikto iš arti.

    Gyventojams taip pat naudinga iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga prie namų, darbo ar ugdymo įstaigos. LT72 programėlėje pateikiami veiksmai įvairių grėsmių atvejais ir kiti praktiniai patarimai, todėl pasiruošimas dar iki incidento gali lemti greitesnę ir saugesnę reakciją.

  • Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išvengtumėte didžiausių klaidų

    Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išvengtumėte didžiausių klaidų

    Perspėjimas oro pavojus telefone ar sirenų signalas reiškia, kad reikia nedelsiant pereiti prie saugumo veiksmų ir sekti oficialią informaciją. Tokie pranešimai dažniausiai siunčiami per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, todėl svarbu jų neignoruoti ir neišjungti pranešimų.

    Pagrindinis tikslas visose situacijose yra kuo greičiau atsidurti priedangoje arba patalpoje, kuri sumažina sužeidimų riziką nuo sprogimo bangos ir dužtančių stiklų. Jei artimiausios priedangos nėra, saugiausia rinktis rūsį, požeminę aikštelę, tunelį ar patalpą be langų, kurią nuo lauko skiria bent dvi sienos.

    Ką daryti, jei esate lauke?

    Gavę pranešimą oro pavojus, lauke esantys žmonės turėtų kuo skubiau judėti į artimiausią priedangą arba bet kurią tvirtą požeminę erdvę. Tinka ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis ar pastato rūsys, jei iki jų galima greitai pasiekti saugiai.

    Kol pavojus nepraeina, venkite būti atvirose vietose ir neikite žiūrėti, kas vyksta. Ypač svarbu nefotografuoti ir nefilmuoti skrendančių objektų, nes tai atitraukia dėmesį nuo saugumo ir gali trukdyti operatyvinėms tarnyboms.

    Ryšį naudokite atsakingai: skambinkite tik esant būtinybei, o susisiekti su artimaisiais dažniau rinkitės žinutes. Taip sumažinama rizika, kad mobiliojo ryšio linijos bus perkrautos, kai skubios pagalbos skambučiams jų reikia labiausiai.

    Jei esate autobuse ar kitame transporte

    Viešajame transporte pirmiausia vadovaukitės vairuotojo ar įgulos nurodymais ir netrukdykite jiems priimti sprendimų. Svarbu nereikalauti sustoti jums patogioje vietoje, nes sustojimo taškas turi būti parinktas pagal saugumą.

    Jei transportas sustoja ir keleiviai išlaipinami, kuo greičiau ieškokite artimiausios priedangos. Venkite telktis prie langų ar atvirose stotelėse, nes tai viena rizikingiausių vietų smūgio bangos atveju.

    Jei esate biure, parduotuvėje ar kito pastato viduje

    Pastatuose laikykitės įstaigos vadovų ar atsakingų darbuotojų nurodymų, nes jie dažnai turi parengtus evakuacijos ar slėpimosi planus. Jei aiškių nurodymų nėra, nedelsdami eikite į rūsį, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar kitą priedangai tinkamą vietą.

    Jeigu priedangos pasiekti greitai neįmanoma, rinkitės patalpą be langų, cokoliniame aukšte ar kitą vietą, kurią nuo lauko skiria dvi sienos. Jei tenka likti patalpoje su langais, pasitraukite kuo toliau nuo jų, nes dužtantis stiklas yra viena dažniausių sužeidimų priežasčių.

    Saugioje vietoje išlikite tol, kol bus oficialiai pranešta, kad oro pavojaus nėra. Net ir atšaukus pavojų, rekomenduojama kurį laiką išlikti budriems ir sekti institucijų pranešimus, nes situacija gali keistis.

    Perspėjimų logika paprastai skirstoma į kelis lygius: kai pavojus tikėtinas, raginama pasiruošti ir stebėti situaciją, o paskelbus oro pavojų svarbiausia nedelsiant slėptis. Atšaukus perspėjimą, žmonės gali palikti priedangas, tačiau turėtų išlaikyti atsargumą ir vadovautis oficialia informacija.

  • Ką daryti per oro pavojų: nauja atmintinė lengvai suprantama kalba ir aiškūs žingsniai

    Ką daryti per oro pavojų: nauja atmintinė lengvai suprantama kalba ir aiškūs žingsniai

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekto „Institucinės globos pertvarka“ komanda parengė atmintinę lengvai suprantama kalba, kaip elgtis paskelbus oro pavojų. Prie rengimo prisidėjo ir kolegos su intelekto negalia, todėl informacija pateikta kuo aiškiau ir praktiškiau.

    Atmintinėje trumpai paaiškinama, kaip atpažinti oro pavojaus signalą ir kokių veiksmų imtis nedelsiant. Akcentuojama, kad svarbiausia yra kuo greičiau pasitraukti į saugesnę vietą ir sekti oficialius pranešimus.

    Taip pat pateikiama, kur ieškoti priedangos ir kuo priedanga skiriasi nuo kitų vietų, kurios tik iš dalies gali sumažinti riziką. Tokia informacija ypač svarbi žmonėms, kurie naujoje aplinkoje ar streso situacijoje gali pasimesti.

    Galiausiai atmintinėje primenama, kaip sužinoti, kad pavojus baigėsi, ir kada galima saugiai grįžti prie įprastos veiklos. Rekomenduojama orientuotis į patikimus kanalus ir nelaukti neoficialių žinučių socialiniuose tinkluose.

    Atmintinė skirta plačiai auditorijai, tačiau ypač praverčia žmonėms, kuriems reikalinga aiškesnė, paprastesnė kalba ir nuoseklūs žingsniai. Tokie leidiniai padeda didinti visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir mažina paniką realaus pavojaus metu.

  • Oro pavojus mokyklose: ką privalo daryti vadovai, mokytojai ir kodėl tėvams nereikia vykti

    Oro pavojus mokyklose: ką privalo daryti vadovai, mokytojai ir kodėl tėvams nereikia vykti

    Daliai šalies gavus perspėjimo pranešimus apie oro pavojų, ugdymo įstaigose buvo įvertinta, kaip realiai veikia ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Už pasirengimą ir sprendimų priėmimą tokiose situacijose pirmiausia atsako įstaigų vadovai.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra nuoseklus ir ramus reagavimas, nes panika didina riziką vaikams ir darbuotojams. Todėl kiekviena mokykla ar darželis turi turėti aiškiai apibrėžtas procedūras, žinomas visiems bendruomenės nariams.

    Kas vyksta paskelbus oro pavojų?

    Gavus pranešimą apie oro pavojų, mokiniai ir darbuotojai turi būti nedelsiant organizuotai nukreipiami į priedangas arba kitas iš anksto numatytas saugias vietas. Šios vietos ir judėjimo maršrutai turi būti numatyti ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

    Pasiekus priedangą, atsakingi asmenys turi patikrinti, ar visi vaikai yra kartu, ir turėti klasės ar grupės sąrašus. Taip pat svarbu stebėti vaikų emocinę būseną ir užtikrinti, kad informacija būtų teikiama aiškiai, be perteklinių interpretacijų.

    Kodėl tėvams nereikėtų vykti į mokyklą?

    Ugdymo įstaigos pavojaus metu neturėtų kviesti tėvų atvykti pasiimti vaikų, kol nėra paskelbta pavojaus pabaiga. Tai siejama su praktine rizika: padidėję srautai prie mokyklų, galimi kamščiai ir papildomas chaosas gali trukdyti saugiam veiksmų vykdymui.

    Taip pat tėvams nerekomenduojama savarankiškai vykti į ugdymo įstaigą ir prašyti išleisti vaiką, nes sprendimai turi būti priimami centralizuotai pagal nustatytas procedūras. Už vaikų saugumą tuo metu atsako mokykla, o vaikai turi likti saugioje vietoje iki oficialaus pranešimo, kad pavojus baigėsi.

    Kas turi būti paruošta iš anksto?

    Ugdymo įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo planas būtų galiojantis, aiškus ir pritaikytas realioms patalpoms bei žmonių srautams. Ne mažiau svarbu, kad darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žinotų savo atsakomybes, kad reagavimas vyktų nedelsiant ir organizuotai.

    Rekomenduojama, kad priedangoje ar saugioje vietoje būtų bent minimalios priemonės kelioms valandoms: pirmosios pagalbos rinkinys, geriamasis vanduo, žibintuvėlis, antklodės. Telefonais siūloma naudotis tik būtinais atvejais, kad nebūtų be reikalo apkraunami ryšio tinklai.

    Galiausiai ypatingas dėmesys skiriamas komunikacijai: mokykla turi informuoti tėvus, kad vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta, o papildomus veiksmus tėvai turėtų derinti tik gavę oficialią informaciją. Nuosekli informacija ir iš anksto suderintos taisyklės padeda išvengti klaidų, kai laikas tampa svarbiausiu faktoriumi.

  • Oro pavojaus perspėjimas: ką daryti išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone

    Išgirdus civilinės saugos sirenas arba gavus pranešimą telefone apie oro pavojų, svarbiausia išlikti ramiai ir kuo greičiau pereiti prie aiškių veiksmų. Pirmiausia sekite oficialią informaciją per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei patikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.

    Jei oro pavojaus signalas užklumpa lauke, nedelskite ir ieškokite artimiausios priedangos. Tinka požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, pastato rūsys ar kita vieta, kur nėra langų ir yra tvirtos sienos bei perdangos.

    Gavus nurodymą slėptis, įvertinkite, ar per kelias minutes pasieksite apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jei ji per toli, rinkitės saugiausią patalpą tame pačiame pastate, dažniausiai tai rūsys, cokolinis aukštas ar kambarys be langų.

    Jeigu nusprendžiate vykti į priedangą, apsirenkite pagal orą ir pasiimkite būtiniausius daiktus: asmens dokumentus, pinigus, geriamojo vandens, negendančio maisto, būtiniausių vaistų ir higienos priemonių. Taip pat pravers įkrautas telefonas, nešiojamas radijo imtuvas ir atsarginės baterijos.

    Jei liekate namuose, sumažinkite matomumą iš lauko ir galimą stiklo skeveldrų riziką: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, pasirūpinkite augintiniais ir pasitraukite į patalpą be langų. Jei slepiatės rūsyje, iš anksto praneškite artimiesiems ar kaimynams, kur esate.

    Automobilyje įsijunkite radiją ir klausykitės informacinių pranešimų bei rekomendacijų, o ne bandykite patys spėlioti situaciją. Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos ir venkite atvirų teritorijų.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis ar išvykti, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris. Ryšį naudokite atsakingai: venkite nebūtinų skambučių, kad tinklai nebūtų perkrauti, o prireikus pagalbos skambinkite tik dėl skubių situacijų.

  • Lietuvos kariuomenė apie galimą droną: oro pavojaus nėra, bet gyventojams primena išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė apie galimą droną: oro pavojaus nėra, bet gyventojams primena išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė informavo, kad dėl galimo drono buvo kilusi tikėtino oro pavojaus situacija, tačiau šiuo metu oro pavojaus nėra. Gyventojams pranešta, kad jie gali palikti priedangas ar kitas saugias vietas.

    Kariuomenės teigimu, situacija įvertinta ir papildomų veiksmų gyventojams šiuo metu imtis nereikia. Vis dėlto pabrėžiama, kad svarbu išlikti budriems ir sekti oficialią informaciją.

    Ką reiškia tokie pranešimai?

    Tokio pobūdžio įspėjimai paprastai skelbiami, kai gaunama pirminė informacija apie galimą grėsmę ore ir reikia greitai įvertinti aplinkybes. Vėliau, patikslinus duomenis, institucijos atnaujina žinutę ir nurodo, ar realus pavojus išlieka.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dronų naudojimas regione pastaraisiais metais tapo dažnesnis, todėl didėja ir reagavimo svarba. Kiekvienas pranešimas vertinamas rimtai, net jei vėliau paaiškėja, kad tiesioginės grėsmės nebuvo.

    Kaip elgtis, jei įspėjimai kartotųsi?

    Gyventojams rekomenduojama pasitikėti tik oficialiais kanalais ir neplatinti nepatvirtintos informacijos. Jei būtų paskelbtas konkretus pavojus, institucijos paprastai nurodo, ar būtina slėptis, vengti langų, ar laikytis kitų civilinės saugos rekomendacijų.

    Lietuvos kariuomenė pabrėžė, kad šiuo metu oro pavojaus nėra, tačiau gyventojų prašoma išlikti budriems. Informacija gali būti atnaujinama, jei situacija keistųsi.

    „Oro pavojaus nėra. Gyventojai, galite palikti priedangas ar saugias vietas. Išlikite budrūs“, – sakė Lietuvos kariuomenė.