CP v2

Tag: Priedangos

  • Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išvengtumėte didžiausių klaidų

    Oro pavojus telefone: kaip elgtis lauke, transporte ir pastatuose, kad išvengtumėte didžiausių klaidų

    Perspėjimas oro pavojus telefone ar sirenų signalas reiškia, kad reikia nedelsiant pereiti prie saugumo veiksmų ir sekti oficialią informaciją. Tokie pranešimai dažniausiai siunčiami per Gyventojų perspėjimo ir informavimo sistemą, todėl svarbu jų neignoruoti ir neišjungti pranešimų.

    Pagrindinis tikslas visose situacijose yra kuo greičiau atsidurti priedangoje arba patalpoje, kuri sumažina sužeidimų riziką nuo sprogimo bangos ir dužtančių stiklų. Jei artimiausios priedangos nėra, saugiausia rinktis rūsį, požeminę aikštelę, tunelį ar patalpą be langų, kurią nuo lauko skiria bent dvi sienos.

    Ką daryti, jei esate lauke?

    Gavę pranešimą oro pavojus, lauke esantys žmonės turėtų kuo skubiau judėti į artimiausią priedangą arba bet kurią tvirtą požeminę erdvę. Tinka ir požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis ar pastato rūsys, jei iki jų galima greitai pasiekti saugiai.

    Kol pavojus nepraeina, venkite būti atvirose vietose ir neikite žiūrėti, kas vyksta. Ypač svarbu nefotografuoti ir nefilmuoti skrendančių objektų, nes tai atitraukia dėmesį nuo saugumo ir gali trukdyti operatyvinėms tarnyboms.

    Ryšį naudokite atsakingai: skambinkite tik esant būtinybei, o susisiekti su artimaisiais dažniau rinkitės žinutes. Taip sumažinama rizika, kad mobiliojo ryšio linijos bus perkrautos, kai skubios pagalbos skambučiams jų reikia labiausiai.

    Jei esate autobuse ar kitame transporte

    Viešajame transporte pirmiausia vadovaukitės vairuotojo ar įgulos nurodymais ir netrukdykite jiems priimti sprendimų. Svarbu nereikalauti sustoti jums patogioje vietoje, nes sustojimo taškas turi būti parinktas pagal saugumą.

    Jei transportas sustoja ir keleiviai išlaipinami, kuo greičiau ieškokite artimiausios priedangos. Venkite telktis prie langų ar atvirose stotelėse, nes tai viena rizikingiausių vietų smūgio bangos atveju.

    Jei esate biure, parduotuvėje ar kito pastato viduje

    Pastatuose laikykitės įstaigos vadovų ar atsakingų darbuotojų nurodymų, nes jie dažnai turi parengtus evakuacijos ar slėpimosi planus. Jei aiškių nurodymų nėra, nedelsdami eikite į rūsį, požeminę automobilių stovėjimo aikštelę ar kitą priedangai tinkamą vietą.

    Jeigu priedangos pasiekti greitai neįmanoma, rinkitės patalpą be langų, cokoliniame aukšte ar kitą vietą, kurią nuo lauko skiria dvi sienos. Jei tenka likti patalpoje su langais, pasitraukite kuo toliau nuo jų, nes dužtantis stiklas yra viena dažniausių sužeidimų priežasčių.

    Saugioje vietoje išlikite tol, kol bus oficialiai pranešta, kad oro pavojaus nėra. Net ir atšaukus pavojų, rekomenduojama kurį laiką išlikti budriems ir sekti institucijų pranešimus, nes situacija gali keistis.

    Perspėjimų logika paprastai skirstoma į kelis lygius: kai pavojus tikėtinas, raginama pasiruošti ir stebėti situaciją, o paskelbus oro pavojų svarbiausia nedelsiant slėptis. Atšaukus perspėjimą, žmonės gali palikti priedangas, tačiau turėtų išlaikyti atsargumą ir vadovautis oficialia informacija.

  • Ką daryti per oro pavojų: nauja atmintinė lengvai suprantama kalba ir aiškūs žingsniai

    Ką daryti per oro pavojų: nauja atmintinė lengvai suprantama kalba ir aiškūs žingsniai

    Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros projekto „Institucinės globos pertvarka“ komanda parengė atmintinę lengvai suprantama kalba, kaip elgtis paskelbus oro pavojų. Prie rengimo prisidėjo ir kolegos su intelekto negalia, todėl informacija pateikta kuo aiškiau ir praktiškiau.

    Atmintinėje trumpai paaiškinama, kaip atpažinti oro pavojaus signalą ir kokių veiksmų imtis nedelsiant. Akcentuojama, kad svarbiausia yra kuo greičiau pasitraukti į saugesnę vietą ir sekti oficialius pranešimus.

    Taip pat pateikiama, kur ieškoti priedangos ir kuo priedanga skiriasi nuo kitų vietų, kurios tik iš dalies gali sumažinti riziką. Tokia informacija ypač svarbi žmonėms, kurie naujoje aplinkoje ar streso situacijoje gali pasimesti.

    Galiausiai atmintinėje primenama, kaip sužinoti, kad pavojus baigėsi, ir kada galima saugiai grįžti prie įprastos veiklos. Rekomenduojama orientuotis į patikimus kanalus ir nelaukti neoficialių žinučių socialiniuose tinkluose.

    Atmintinė skirta plačiai auditorijai, tačiau ypač praverčia žmonėms, kuriems reikalinga aiškesnė, paprastesnė kalba ir nuoseklūs žingsniai. Tokie leidiniai padeda didinti visuomenės pasirengimą ekstremaliosioms situacijoms ir mažina paniką realaus pavojaus metu.

  • Oro pavojus mokyklose: ką privalo daryti vadovai, mokytojai ir kodėl tėvams nereikia vykti

    Oro pavojus mokyklose: ką privalo daryti vadovai, mokytojai ir kodėl tėvams nereikia vykti

    Daliai šalies gavus perspėjimo pranešimus apie oro pavojų, ugdymo įstaigose buvo įvertinta, kaip realiai veikia ekstremaliųjų situacijų valdymo planai. Už pasirengimą ir sprendimų priėmimą tokiose situacijose pirmiausia atsako įstaigų vadovai.

    Specialistai pabrėžia, kad svarbiausia yra nuoseklus ir ramus reagavimas, nes panika didina riziką vaikams ir darbuotojams. Todėl kiekviena mokykla ar darželis turi turėti aiškiai apibrėžtas procedūras, žinomas visiems bendruomenės nariams.

    Kas vyksta paskelbus oro pavojų?

    Gavus pranešimą apie oro pavojų, mokiniai ir darbuotojai turi būti nedelsiant organizuotai nukreipiami į priedangas arba kitas iš anksto numatytas saugias vietas. Šios vietos ir judėjimo maršrutai turi būti numatyti ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

    Pasiekus priedangą, atsakingi asmenys turi patikrinti, ar visi vaikai yra kartu, ir turėti klasės ar grupės sąrašus. Taip pat svarbu stebėti vaikų emocinę būseną ir užtikrinti, kad informacija būtų teikiama aiškiai, be perteklinių interpretacijų.

    Kodėl tėvams nereikėtų vykti į mokyklą?

    Ugdymo įstaigos pavojaus metu neturėtų kviesti tėvų atvykti pasiimti vaikų, kol nėra paskelbta pavojaus pabaiga. Tai siejama su praktine rizika: padidėję srautai prie mokyklų, galimi kamščiai ir papildomas chaosas gali trukdyti saugiam veiksmų vykdymui.

    Taip pat tėvams nerekomenduojama savarankiškai vykti į ugdymo įstaigą ir prašyti išleisti vaiką, nes sprendimai turi būti priimami centralizuotai pagal nustatytas procedūras. Už vaikų saugumą tuo metu atsako mokykla, o vaikai turi likti saugioje vietoje iki oficialaus pranešimo, kad pavojus baigėsi.

    Kas turi būti paruošta iš anksto?

    Ugdymo įstaigos vadovas privalo užtikrinti, kad ekstremaliųjų situacijų valdymo planas būtų galiojantis, aiškus ir pritaikytas realioms patalpoms bei žmonių srautams. Ne mažiau svarbu, kad darbuotojai būtų supažindinti su procedūromis ir žinotų savo atsakomybes, kad reagavimas vyktų nedelsiant ir organizuotai.

    Rekomenduojama, kad priedangoje ar saugioje vietoje būtų bent minimalios priemonės kelioms valandoms: pirmosios pagalbos rinkinys, geriamasis vanduo, žibintuvėlis, antklodės. Telefonais siūloma naudotis tik būtinais atvejais, kad nebūtų be reikalo apkraunami ryšio tinklai.

    Galiausiai ypatingas dėmesys skiriamas komunikacijai: mokykla turi informuoti tėvus, kad vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta, o papildomus veiksmus tėvai turėtų derinti tik gavę oficialią informaciją. Nuosekli informacija ir iš anksto suderintos taisyklės padeda išvengti klaidų, kai laikas tampa svarbiausiu faktoriumi.

  • Oro pavojaus perspėjimas: ką daryti išgirdus sirenas ar gavus pranešimą telefone

    Išgirdus civilinės saugos sirenas arba gavus pranešimą telefone apie oro pavojų, svarbiausia išlikti ramiai ir kuo greičiau pereiti prie aiškių veiksmų. Pirmiausia sekite oficialią informaciją per Lietuvos nacionalinį radiją ir televiziją bei patikrinkite pranešimus mobiliajame telefone.

    Jei oro pavojaus signalas užklumpa lauke, nedelskite ir ieškokite artimiausios priedangos. Tinka požeminė pėsčiųjų perėja, tunelis, pastato rūsys ar kita vieta, kur nėra langų ir yra tvirtos sienos bei perdangos.

    Gavus nurodymą slėptis, įvertinkite, ar per kelias minutes pasieksite apsaugai nuo karo grėsmių pritaikytą priedangą. Jei ji per toli, rinkitės saugiausią patalpą tame pačiame pastate, dažniausiai tai rūsys, cokolinis aukštas ar kambarys be langų.

    Jeigu nusprendžiate vykti į priedangą, apsirenkite pagal orą ir pasiimkite būtiniausius daiktus: asmens dokumentus, pinigus, geriamojo vandens, negendančio maisto, būtiniausių vaistų ir higienos priemonių. Taip pat pravers įkrautas telefonas, nešiojamas radijo imtuvas ir atsarginės baterijos.

    Jei liekate namuose, sumažinkite matomumą iš lauko ir galimą stiklo skeveldrų riziką: užgesinkite šviesą, užtraukite užuolaidas, pasirūpinkite augintiniais ir pasitraukite į patalpą be langų. Jei slepiatės rūsyje, iš anksto praneškite artimiesiems ar kaimynams, kur esate.

    Automobilyje įsijunkite radiją ir klausykitės informacinių pranešimų bei rekomendacijų, o ne bandykite patys spėlioti situaciją. Be ypatingos priežasties nepalikite gyvenamosios vietos ir venkite atvirų teritorijų.

    Jei gaunate nurodymą evakuotis ar išvykti, prieš išeidami išjunkite elektrą, užsukite dujų ir vandens sklendes, uždarykite langus, užrakinkite duris. Ryšį naudokite atsakingai: venkite nebūtinų skambučių, kad tinklai nebūtų perkrauti, o prireikus pagalbos skambinkite tik dėl skubių situacijų.

  • Lietuvos kariuomenė apie galimą droną: oro pavojaus nėra, bet gyventojams primena išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė apie galimą droną: oro pavojaus nėra, bet gyventojams primena išlikti budriems

    Lietuvos kariuomenė informavo, kad dėl galimo drono buvo kilusi tikėtino oro pavojaus situacija, tačiau šiuo metu oro pavojaus nėra. Gyventojams pranešta, kad jie gali palikti priedangas ar kitas saugias vietas.

    Kariuomenės teigimu, situacija įvertinta ir papildomų veiksmų gyventojams šiuo metu imtis nereikia. Vis dėlto pabrėžiama, kad svarbu išlikti budriems ir sekti oficialią informaciją.

    Ką reiškia tokie pranešimai?

    Tokio pobūdžio įspėjimai paprastai skelbiami, kai gaunama pirminė informacija apie galimą grėsmę ore ir reikia greitai įvertinti aplinkybes. Vėliau, patikslinus duomenis, institucijos atnaujina žinutę ir nurodo, ar realus pavojus išlieka.

    Ekspertai atkreipia dėmesį, kad dronų naudojimas regione pastaraisiais metais tapo dažnesnis, todėl didėja ir reagavimo svarba. Kiekvienas pranešimas vertinamas rimtai, net jei vėliau paaiškėja, kad tiesioginės grėsmės nebuvo.

    Kaip elgtis, jei įspėjimai kartotųsi?

    Gyventojams rekomenduojama pasitikėti tik oficialiais kanalais ir neplatinti nepatvirtintos informacijos. Jei būtų paskelbtas konkretus pavojus, institucijos paprastai nurodo, ar būtina slėptis, vengti langų, ar laikytis kitų civilinės saugos rekomendacijų.

    Lietuvos kariuomenė pabrėžė, kad šiuo metu oro pavojaus nėra, tačiau gyventojų prašoma išlikti budriems. Informacija gali būti atnaujinama, jei situacija keistųsi.

    „Oro pavojaus nėra. Gyventojai, galite palikti priedangas ar saugias vietas. Išlikite budrūs“, – sakė Lietuvos kariuomenė.

  • ŠMSM: oro pavojaus signalas mokyklose turi reikšti vieną dalyką – vaikai lieka priedangose

    ŠMSM: oro pavojaus signalas mokyklose turi reikšti vieną dalyką – vaikai lieka priedangose

    Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) po pastarojo gyventojų perspėjimo signalo primena, kad ugdymo įstaigų reakcija į krizines situacijas turi būti vienoda ir aiški: gavus pranešimą apie oro pavojų, mokiniai ir darbuotojai nedelsiant nukreipiami į priedangas arba kitas saugias vietas, numatytas įstaigos ekstremaliųjų situacijų valdymo plane.

    Ministerija atkreipia dėmesį, kad dalis mokyklų sureagavo atsakingai, tačiau kai kur vis dar kyla neaiškumų dėl veiksmų sekos. ŠMSM pabrėžia, jog oro pavojaus metu ugdymo įstaiga neturi kviesti tėvų pasiimti vaikų, kol nėra gautas oficialus pranešimas apie pavojaus pabaigą.

    Ko neturėtų daryti mokykla ir tėvai?

    ŠMSM akcentuoja, kad bandymai išleisti vaikus ar organizuoti jų perdavimą tėvams pavojaus metu gali sukelti papildomą riziką. Judėjimas lauke, spūstys prie mokyklų ar chaotiškas išėjimas iš pastato gali trukdyti operatyviems veiksmams ir didinti nesaugumą.

    Tėvams taip pat primenama nevykti į ugdymo įstaigas ir nereikalauti išleisti vaikų, kol galioja perspėjimas. Saugesnis sprendimas tokioje situacijoje yra laikytis nustatytos tvarkos ir laukti oficialios informacijos, kad pavojus baigėsi.

    Ką privalo užtikrinti ugdymo įstaigų vadovai?

    Ministerijos teigimu, kiekviena ugdymo įstaiga turi turėti galiojantį ekstremaliųjų situacijų valdymo planą, kuriame aiškiai numatyti veiksmai skirtingų grėsmių atvejais, įskaitant oro pavojų. Planas neturi būti formalumas, jis turi būti praktiškai pritaikomas ir suprantamas visiems bendruomenės nariams.

    ŠMSM pabrėžia, kad darbuotojai turi būti supažindinti su planu ir instruktuoti, kad realios grėsmės metu sprendimai būtų priimami nedelsiant ir organizuotai. Taip pat svarbu iš anksto sutarti dėl atsakomybių, kas lydi klases, kas tikrina patalpas, kas palaiko ryšį su administracija ir pagalbos tarnybomis.

    Komunikacija su tėvais krizės metu

    Atskiras dėmesys skiriamas komunikacijai: ugdymo įstaigos turi užtikrinti, kad tėvai ar globėjai laiku gautų aiškią informaciją, jog vaikai yra saugūs ir jais pasirūpinta. Ministerija ragina mokyklas iš anksto turėti paruoštus komunikacijos kanalus ir trumpas žinutes, kurios padėtų išvengti panikos.

    ŠMSM primena, kad pagrindinis tikslas oro pavojaus metu yra ne kuo greičiau išleisti vaikus namo, o užtikrinti, kad visi liktų saugioje vietoje iki oficialaus pranešimo apie pavojaus pabaigą. Daugiau praktinių rekomendacijų gyventojams dėl pasirengimo ekstremalioms situacijoms skelbiama ir nacionaliniuose informaciniuose kanaluose.

  • Marijampolė po oro pavojaus įvertino priedangas: ką savivaldybė keis, kad gyventojams būtų aiškiau

    Marijampolė po oro pavojaus įvertino priedangas: ką savivaldybė keis, kad gyventojams būtų aiškiau

    Po dalyje Lietuvos paskelbto oro pavojaus Marijampolės savivaldybėje surengtas pasitarimas, kuriame aptartas pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms. Savivaldybės administracijos direktorius Nerijus Mašalaitis į susitikimą pakvietė savivaldybės įstaigų atstovus, kad būtų peržiūrėta, kas veikia gerai, o kur dar yra spragų.

    Nors regione reali grėsmė nekilo, patirtis parodė, kad tokiais momentais gyventojams dažnai pritrūksta aiškių atsakymų. Daugiausia klausimų kyla dėl to, kur eiti, kaip elgtis gavus perspėjimą ir ar žmonės žino artimiausią priedangą.

    Priedangos ir ženklinimas

    Pasitarime akcentuota, kad pasirengimas neturi apsiriboti tik procedūromis dokumentuose. Įstaigoms rekomenduota iš naujo įsivertinti priedangų būklę, jų prieinamumą skirtingu paros metu ir tai, ar ženklinimas gyventojams yra pakankamai matomas bei suprantamas.

    Taip pat aptarta, kad svarbu turėti aiškų vidinį veiksmų planą, kurį darbuotojai galėtų pritaikyti praktiškai, o ne tik teoriškai. Tokiose situacijose žmonės sprendimus turi priimti greitai, todėl iš anksto sutarti veiksmai sumažina sumaištį.

    Pratybos, o ne vien planai

    Įstaigos paragintos organizuoti vidines pratybas ir periodiškai atnaujinti instrukcijas. Savivaldybėje pabrėžta, kad pratybos padeda įvertinti realų pasirengimo lygį, įskaitant evakuacijos maršrutus, atsakingų asmenų vaidmenis ir informacijos perdavimo grandinę.

    Pasak savivaldybės, vienas svarbiausių tikslų yra užtikrinti, kad darbuotojai veiktų ramiai ir užtikrintai, o gyventojai gautų aiškią, laiku pateiktą informaciją. Tam būtinas ir institucijų tarpusavio bendradarbiavimas, kad pranešimai nekirstų vieni kitiems ir nekeltų papildomo neapibrėžtumo.

    Ką gyventojams svarbu padaryti dabar

    Marijampolės savivaldybė ragina gyventojus iš anksto pasidomėti artimiausiomis priedangomis ir sekti oficialią informaciją, kai skelbiami perspėjimai. Taip pat primenama, kad didžiausią saugumą suteikia ne baimė, o žinojimas, ką daryti ir kur kreiptis, jei situacija kartotųsi.

    Savivaldybė nurodo, kad pasirengimo stiprinimas bus tęsiamas, o prioritetas teikiamas praktiniams sprendimams, kurie sumažintų gyventojų neaiškumą ir padėtų greičiau orientuotis perspėjimo metu.

  • Galimai fiksuotas dronas Utenos rajone: „Raudona“ signalas, bet Panevėžiui pavojaus nėra

    Nacionalinis krizių valdymo centras pranešė, kad Utenos rajone galimai užfiksuotas dronas, todėl paskelbtas signalas „Raudona“. Kartu dalis gyventojų, taip pat ir Panevėžyje, gavo perspėjimo žinutes su raginimu vykti į priedangas.

    Institucijos pabrėžia, kad šis raginimas skirtas Utenos rajono gyventojams. Panevėžio miestui šiuo metu tiesioginio oro pavojaus nėra, todėl gavus pranešimą gyventojai raginami reaguoti ramiai ir nepasiduoti panikai.

    Svarbiausia išlikti budriems, sekti oficialią informaciją ir vadovautis Nacionalinio krizių valdymo centro bei kitų atsakingų institucijų pranešimais. Veiksmų imtis reikėtų tik tuo atveju, jei būtų gautos patikslintos perspėjimo žinutės apie oro pavojų Panevėžio apskrityje.

    Jei būtų paskelbtas pavojus Panevėžio apskrityje, daugiabučių namų gyventojai turėtų nedelsdami eiti į namo rūsį arba artimiausią specialiu ženklu pažymėtą priedangą. Jei priedangos greitai pasiekti nepavyktų, tinkamos ir į rūsį panašios, nuo išorės atskirtos patalpos.

    Taip pat raginama neplatinti nepatvirtintos informacijos socialiniuose tinkluose, nes gandai gali trukdyti operatyviam institucijų darbui. Dėl civilinės saugos klausimų gyventojai gali kreiptis į visą parą veikiančią konsultavimo liniją 1856.

  • Gautas perspėjimas telefonu: ką daryti iškart ir kaip iš anksto pasiruošti 72 valandoms

    Gautas perspėjimas telefonu: ką daryti iškart ir kaip iš anksto pasiruošti 72 valandoms

    Perspėjimas dar nereiškia pavojaus

    Gyventojų perspėjimo sistema sukurta tam, kad žmonės greitai sužinotų apie galimą grėsmę ir gautų aiškias instrukcijas. Net jei vėliau paaiškėja, kad pavojus nepasitvirtino, svarbiausia yra žinoti, kaip elgtis pirmosiomis minutėmis.

    Specialistai pabrėžia, kad daugiausia klaidų padaroma dėl skubotų sprendimų ir informacijos trūkumo. Todėl iš anksto aptartas šeimos planas ir paruoštos atsargos padeda veikti ramiai ir nuosekliai.

    Kaip gyventojai perspėjami?

    Apie gresiantį pavojų gyventojai gali būti informuojami keliais kanalais: sirenomis, pranešimais į mobiliuosius telefonus, taip pat per Lietuvos radiją ir televiziją. Kai kuriose vietovėse informaciją papildomai gali perduoti gelbėjimo tarnybos ar savivaldybės atstovai.

    Kad įspėjimai pasiektų telefoną, būtina, kad įrenginyje būtų įjungta korinio transliavimo funkcija. Jei jos neįjungsite, galite negauti skubių pranešimų net ir tada, kai jie siunčiami visiems konkrečioje teritorijoje esantiems žmonėms.

    Pasiruoškite iš anksto

    Rekomenduojama iš anksto pasitikrinti, kur yra artimiausia priedanga, ir namuose susitarti, kaip elgsitės skirtingose situacijose. Planas turėtų apimti susisiekimo būdą, susitikimo vietą ir atsakingus veiksmus, jei šeimos nariai yra skirtingose vietose.

    Institucijos ragina turėti būtiniausių atsargų bent 3 paroms, tai yra 72 valandoms. Toks laikotarpis dažniausiai minimas civilinės saugos rekomendacijose, nes ekstremalios situacijos pradžioje pagalba ir tiekimas gali vėluoti.

    Ką turėti skubios pagalbos krepšyje?

    Skubios pagalbos krepšys turėtų būti paruoštas taip, kad jį galėtumėte pasiimti per kelias minutes. Į jį verta įsidėti asmens dokumentus, geriamojo vandens, negendančio maisto ir pirmosios pagalbos rinkinį.

    Taip pat pravers būtini vaistai, žibintuvėlis, radijo imtuvas su atsarginėmis baterijomis, telefono įkroviklis ir išorinė baterija. Svarbių dokumentų kopijas patariama laikyti atskirai arba elektroninėje laikmenoje.

    Kaip elgtis gavus oro pavojaus signalą?

    Jei signalą išgirdote būdami namuose, išlikite ramūs, užgesinkite šviesą ir užtraukite užuolaidas. Jei įmanoma, langų stiklus galima apklijuoti lipnia juosta, o slėptis patariama rūsyje, cokoliniame aukšte arba vidiniame koridoriuje, toliau nuo langų.

    Jei esate lauke, kuo greičiau ieškokite artimiausios priedangos ir venkite atvirų vietų. Tinka požeminės perėjos, tuneliai, taip pat gilūs grioviai ar daubos, jei nėra kitos saugesnės vietos.

    Jei vairuojate, sustokite saugioje vietoje ir įsijunkite automobilio radiją, kad galėtumėte sekti oficialius pranešimus. Sprendimus dėl tolesnio judėjimo reikėtų priimti tik vadovaujantis institucijų nurodymais ir įvertinus realias aplinkybes.

    Pastebėjus droną

    Pastebėjus droną, prie jo artintis ar jį liesti yra draudžiama. Laikykitės saugaus atstumo ir nedelsdami praneškite skubios pagalbos telefonu 112, o jei galite, nurodykite tikslią vietą arba koordinates.

    Taip pat svarbu nepublikuoti nuotraukų ar vaizdo įrašų socialiniuose tinkluose. Tokia informacija gali pakenkti tarnybų darbui ir sukelti papildomą riziką.

    Ekstremalios situacijos metu svarbiausia išlikti ramiems, sekti oficialią informaciją ir padėti šalia esantiems, ypač senjorams ar žmonėms, kuriems gali reikėti pagalbos. Kuo geriau pasiruošite iš anksto, tuo mažiau vietos liks panikai ir klaidoms.

  • Skubus pranešimas gyventojams: prašoma nedelsiant eiti į priedangas ir laikytis saugumo nurodymų


    SKUBUS PRANEŠIMAS GYVENTOJAMS

    Gyventojų prašome nedelsiant eiti į artimiausią priedangą arba kitą saugią vietą.

    Jei esate pastate – eikite į rūsį, cokolinį aukštą, vidinį koridorių ar kitą patalpą be langų.

    ei esate lauke – kuo greičiau ieškokite artimiausios priedangos, požeminės perėjos, tunelio, griovio ar kitos saugesnės vietos. Venkite atvirų erdvių.

    Jei vairuojate – sustokite saugioje vietoje, venkite atvirų vietų, tiltų, elektros linijų ir kitų pavojingų objektų.

    ❗ Išlikite ramūs, klausykite oficialių institucijų nurodymų ir padėkite šalia esantiems žmonėms – ypač senjorams, vaikams ir asmenims, kuriems gali prireikti pagalbos.

    ☎️ Pastebėję skrendantį ar nukritusį įtartiną objektą, nesiartinkite prie jo ir skambinkite 112.

     Informaciją apie priedangas rasite:
    www.zarasai.lt
    www.lt72.lt

    Sekite tik oficialią informaciją. Apie situacijos pasikeitimus informuosime papildomai.